Civilinė byla Nr. e2-1027-241/2017

Proceso Nr. 2-56-3-00114-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.3.4; 3.4.4.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1719-153/2017 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“, uždarosios akcinės bendrovės „Transrifus“, uždarosios akcinės bendrovės „Dahlgera“, uždarosios akcinės bendrovės „Dengsta“, uždarosios akcinės bendrovės „PAKOM“ pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Niskama“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“, akcinė bendrovė DNB bankas, ir pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ direktoriaus A. Ž. ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „CONLEX“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Niskama“ dėl nemokumo. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2016/11/18-1 UAB „Eurasta“ visas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Niskama“ perleido UAB „CONLEX“, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „CONLEX“ tapo naująja atsakovės UAB „Niskama“ kreditore. Atsakovė į raginimą atsiskaityti nereagavo, skolą iš viso sudaro 27 442,81 Eur. Ieškovės nuomone, UAB „Niskama“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
2. 2017 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Transrifus“ įtraukta į bylą bendraieške. Bendraieškė nurodė, kad ji yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 32 263,63 Eur įsiskolinimą pagal 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutarties Nr. SUT-00068-09-08-17 pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir delspinigius.
3. 2017 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „Dahlgera“ įtraukta į bylą bendraieške nurodė, kad ji yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 5 787,15 Eur įsiskolinimą pagal 2012 m. spalio 15 d. sutarties Nr. 2D12-26 pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir delspinigius.
4. 2017 m. vasario 27 d. nutartimi UAB „Dengsta“ įtraukta į bylą bendraieške. nurodė, kad ji yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 18 108,52 Eur įsiskolinimą, ką patvirtina UAB „Dengsta“ ir UAB „Niskama“ 2017 m. vasario 20 d. sudarytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas.
5. Ieškovė UAB „PAKOM“ pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Niskama“. Ieškovė nurodė, kad ji yra UAB „Niskama“ kreditorė, turinti reikalavimo teisę į 32 501,55 Eur įsiskolinimą pagal 2017 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktą ir delspinigius.
6. 2017 m. kovo 17 d. teisėjos rezoliucija UAB „Lemora“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis yra UAB „Niskama“ kreditorius, turintis reikalavimo teisę į 29 275,26 Eur įsiskolinimą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. UAB „Lemora“ nuomone, UAB „Niskama“ yra nemoki, veikia nuostolingai ir jai keltina bankroto byla.
7. 2017 m. kovo 17 d. teisėjos rezoliucija AB DNB bankas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo nurodo, kad 2016 m. gegužės 5 d. faktoringo sutartimi Nr. 133933225-K3 UAB „Mimeta“ visus piniginius reikalavimus, susijusius su prekių pardavimu, į atsakovę UAB „Niskama“ perleido AB DNB bankui, t. y. nuo 2016 m. gegužės 5 d. AB DNB bankas tapo naujuoju atsakovės UAB „Niskama“ kreditoriumi. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, neapmokėjo už įsigytas prekes ir liko skolinga trečiajam asmeniui 48 332,21 Eur. Trečiojo asmens nuomone, UAB „Niskama“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
8. Pareiškėjas UAB „Niskama“ direktorius A. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas: iškelti UAB „Niskama“ restruktūrizavimo bylą; paskirti UAB „Niskama“ restruktūrizavimo administratoriumi A. G.; nustatyti 3 000 Eur be PVM UAB „Niskama“ administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti šešių mėnesių UAB „Niskama“ restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui terminą; nustatyti, kad iš UAB „Niskama“ banko sąskaitos gali būti mokamos einamosios įmokos.
9. Pareiškėjas nurodė, kad įmonė įregistruota 2002 m. liepos 3 d. Įmonėje dirba 15 darbuotojų. Įmonė užsiima aktyvia ūkine – komercine veikla, t. y. bendrųjų statybos darbų atlikimu, projektavimo ir rekonstravimo darbais. 2016 metais bendrovė patyrė finansinių nuostolių. Šių nuostolių atsiradimui įtakos turėjo atsiskaitymų už bendrovės atliktus darbus ir parduotas prekes sutrikimai, dėl rinkos pokyčių sumažėjęs vykdomų projektų bei išaugusių administravimo sąnaudų kiekis. Dėl negaunamų pajamų vėlavo atsiskaitymai su kreditoriais, sutriko įmonės veikla, sumažėjo galimybė atlikti darbus ir tinkamai vykdyti kitus, sąžiningai prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau nėra nutraukusi veiklos. Įmonė vėluoja atsiskaityti su tiekėjais, turi įsiskolinimų darbuotojams. Pagrindinės atsakovės patiriamų finansinių sunkumų priežastys: užsakovų atsiskaitymas pažeidžiant nustatytus terminus ir dėl to nevykdomi atsakovės prisiimti įsipareigojimai savo kreditoriams; sumažėjęs užsakovų skaičius; apribota galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
10. Restruktūrizavimo metu įmonė gautų pajamų iš einamosios veiklos (statybos rangos darbai, aliuminio balkonų gamyba, kt.), investicinių nekilnojamojo turto projektų įgyvendinimo, ilgalaikio įmonės veikloje nereikalingo turto pardavimo, iš trumpalaikio turto (debitorinių įsipareigojimų, realizuotų atsargų). Restruktūrizavimo atveju įmonė yra pajėgi patenkinti visus kreditorių finansinius reikalavimus iki 2020 metų (įskaitant ir ilgalaikius atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai sueina pasibaigus numatytam restruktūrizavimo procesui), pradėdama grąžinti skolas kreditoriams jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. 2017 metais. Iškėlus restruktūrizavimo bylą ir išsaugojus vykdomą veiklą bei pasiekus pagrindinius restruktūrizavimo plano metmenyse numatytus tikslus, įmonė turėtų galimybę ne tik visa apimtimi įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams (tame tarpe ir ilgalaikius), bet ir uždirbti pelną, kuris leistų toliau vystyti ir plėtoti veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą, iškėlė UAB „Niskama“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.
12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „CONLEX“ atsisakė ieškinio, todėl teismas bylą šioje dalyje bylą nutraukė.
13. Teismas, įvertinęs 2017 m. vasario 10 d. balanso duomenis, nustatė, kad atsakovė turėjo turto iš viso už 370 695 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 159 535 Eur, trumpalaikis turtas – 211 160 Eur. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 161 473 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 113 481 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 47 992 Eur, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 104 824,56 Eur. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas konstatavo, jog pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ne tik viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, bet taip pat beveik tris kartus viršija įmonės turto balansinę vertę. Be to, beveik visą balanse nurodytą atsakovės trumpalaikį turtą sudaro debitoriniai įsipareigojimai (208 165,07 Eur), o įmonės su darbo santykiais susiję įsipareigojimai siekia 13 095 Eur.
14. Vertindamas restruktūrizavimo plano metmenis teismas nustatė, kad yra pasirašyta nemažai rangos sutarčių, garantuojančių įmonei statybos rangos darbus, tačiau nurodė, kad vadovas nepateikė įrodymų apie faktiškai (realiai) šiuo metu atsakovės atliekamus darbus (ar įrodymus apie ketinimus juos atlikti), apie pajamų gavimą už tokius darbus. Teismas taip pat konstatavo, kad įmonė nepateikė duomenų apie planuojamas sutarčių vykdymo išlaidas ir pajamas, apie konkrečius atliekamus darbus pagal sutartis, apie gautinų atsiskaitymų dydį ir laiką, atsiskaitymų panaudojimą kreditorių reikalavimams tenkinti, tolesnes įmonės veiklos perspektyvas, pasibaigus šiuo metu galiojančioms sutartims. Atsakovė nepateikė duomenų apie įsiskolinimo darbuotojams likvidavimą bent iš dalies, pagal finansines galimybes.
15. Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovės įmonėje yra 7 socialiniu draudimu apdrausti asmenys, skola VSDFV biudžetui 2017 m. kovo 27 d. siekia 7 097,56 Eur. Viešai skelbiamais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis, įmonė neturi mokestinės nepriemokos. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovei priklauso du žemės sklypai, kurių vidutinė rinkos vertė yra 10 277 Eur. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis atsakovės vardu yra įregistruotos 5 transporto priemonės. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra registruoti penki turto arešto aktai.
16. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės kreditoriai nesutiko su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, priešingai, pateikė ne vieną pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, įmonės vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas.
17. Įvertinęs bylos duomenis ir jais nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl vien dėl to negali būti keliama restruktūrizavimo byla (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas konstatavo bankroto bylos iškėlimo pagrindo, reglamentuoto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte, egzistavimą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nevertino atsakovės galimybių atkurti sėkmingą veiklą restruktūrizavimo proceso metu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra negalimas.
2. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse yra išdėstytas finansinis planas, kuris rodo, kad restruktūrizavimo metu atsakovė planuoja gauti 479 396 Eur pelno. Toks vertinimas yra grindžiamas atsakovės pasirašytomis ir šiuo metu vykdomomis statybos rangos sutartimis. Taip pat atsakovė planuoja parduoti jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą bei išieškoti skolas iš atsakovės debitorių, kad galėtų padengti dalį susidariusių įsipareigojimų kreditoriams.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė planuojamo gauti pelno apskaičiavimo (t. y. rangos sutarčių) arba (ir) nurodytų rangos sutarčių realumo pagrindimo. Pagal ĮRĮ 5 straipsnį įmonės restruktūrizavimo plano metmenų tikslas yra tai, kad įmonė atskleistų informaciją apie esamą jos padėtį bylos nagrinėjimo metu bei pateiktų veiklos gaires restruktūrizavimo plano laikotarpiui. ĮRĮ nėra įtvirtinta pareiga įmonei pateikti išsamią ir detalią informaciją, susijusią su vykdomais projektais ar sutartimis. Ši informacija yra konfidenciali verslo informacija, o civilinė byla ir jos nagrinėjimas yra vieši. Atsakovei bei jos pateiktiems duomenims turėtų būti taikoma sąžiningumo prezumpcija, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, galinčių paneigti atsakovės ir jos vadovo pateiktus duomenis.
4. Tai, kad atsakovė yra pajėgi atkurti pelningą veiklą, patvirtina atsakovės valdymo organų aktyvumas ir iki ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo atlikti veiksmai: atsakovė sumažino darbuotojų skaičių bei sudarė sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo.
5. Teismas nevertino kokia dalis atsakovės kreditorių nesutinka su restruktūrizavimo procesu. Atsakovės kreditoriai, kurie reiškė nesutikimą, turi finansinių reikalavimų 104 047,59 Eur sumai, o bendrą atsakovės finansinių reikalavimų sumą sudaro 1 150 879 Eur. Taigi vien tik šių kreditorių nepritarimas restruktūrizavimo procesui neturi įtakos, kadangi kiti atsakovės kreditoriai, nors ir žinojo apie nagrinėjamą bylą, tačiau nepritarimo atsakovės restruktūrizavimui nepareiškė.
19. Ieškovė UAB „PAKOM“ prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Restruktūrizavimo planas rodo, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) tiekimo, nei turto įsigijimo, kreditų ar paskolų ėmimo, nei esminių investicijų. Plane nurodytos priemonės iš esmės yra esamos veiklos tęsimas, nepaisant besitęsiančios veiklos nuostolingumo, todėl tai nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo. Atsakovė iš esmės siekia pasilikti prie to paties verslo modelio, vykdant tą pačią iki šiol vykdytą veiklą.
2. Atsakovė planuoja tęsti veiklą pagal sudarytas statybos rangos sutartis, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių realų sutarčių vykdymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė turi realią galimybę gauti pajamas.
3. Atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdomas bent dalimis įsipareigojimų darbuotojams ir kitiems kreditoriams vykdymas.
4. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad yra moki, tačiau net nebando to daryti ir neginčija teismo išvadų dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo pagrindo.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Atsakovė yra nemoki įmonė ir jos įsiskolinimai tik didėja, todėl iškėlus restruktūrizavimo bylą ir leidus atsakovei toliau vykdyti veiklą, sumažėtų kreditorių galimybės atgauti savo reikalavimus.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

20. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

              Dėl bylos esmės

21. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
22. Išvadą apie atsakovės nemokumą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis atsakovės 2016 m. ir 2017 m. vasario 10 d. finansinės atskaitomybės duomenimis. Teismas nustatė, kad 2016 m. atsakovė apskaitė 418 641 Eur vertės turto, kurį sudarė 166 381 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 252 260 Eur vertės trumpalaikis turtas, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 166 992 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 112 500 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 54 492 Eur, įmonė patyrė 1 174 644 Eur nuostolių. Iš 2017 m. vasario 10 d. sudarytų atsakovės padėtį liudijančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 104 824,56 Eur ir beveik tris kartus viršija į įmonės balansą įrašyto turto vertę (370 695 Eur), taip pat įmonė turi 13 095 Eur pradelstų su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu bylos duomenų vertinimu ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės turimu turtu ir pradelstais įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad atsakovei keltina bankroto byla. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepateikė duomenų, paneigiančių tokių teismo išvadų pagrįstumą, ir savo mokumo iš esmės neįrodinėja. Apeliantės nurodomi argumentai dėl galimybės atkurti sėkmingą įmonės veiklą bei galimai vykdomas statybos rangos sutartis teismo išvadų dėl atsakovės nemokumo nepaneigia. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir bankrutuojanti įmonė gali tęsti ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gavus pakankamai pajamų, atsiskaičius su visais kreditoriais ir bankroto administratoriui pateikus teismui tai įrodančius dokumentus, teismui atsirastų pagrindas nutraukti įmonės bankroto bylą pagal ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
23. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo prioritetą skyrė ne restruktūrizavimo, o bankroto procesui, visiškai nevertindamas įmonės galimybių atkurti sėkmingą veiklą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
24. Atsižvelgiant į tai, kad ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pagrindų, teismas turi įvertinti įmonės duomenis apie jos finansinę situaciją. Teismas šį įstatymo reikalavimą tinkamai įvykdė ir teisingai nustatė atsisakymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą pagrindą. Restruktūrizavimui teikiamas prioritetas prieš bankroto procesą nereiškia, kad restruktūrizavimo byla gali būti iškelta įmonei, neatitinkančiai ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų sąlygų, ar nustačius ĮRĮ įtvirtintus pagrindus, kuomet restruktūrizavimo byla nekeliama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1384-241/2016). Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo nustatyto atsisakymo iškelti atsakovės restruktūrizavimo bylą pagrindo apeliantė nepaneigė.
25. Nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantė taip pat grindžia tuo, kad ji neprivalėjo pateikti duomenų, patvirtinančių įmonės planuojamo gauti pelno apskaičiavimo (t. y. rangos sutarčių) arba (ir) nurodytų rangos sutarčių realumą, nes tokios pareigos jai ĮRĮ nenumato, be to, sutartyse yra pateikiama konfidenciali kontrahentų informacija.
26. Atskirojo skundo paskirtis – paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą ir pagrįstumą. Ginčydama teismo išvadų dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo teisingumą, apeliantė nepateikia jokių įrodymų apie realų sutarčių vykdymą, gaunamas pajamas, jų paskirstymą. Vien deklaratyvūs teiginiai apie galimai vykdomas rangos sutartis neleidžia spręsti apie iš nurodytų sutarčių atsakovės gautiną pelną. Be to, pati apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose atsakovės restruktūrizavimo metmenyse, tiek atskirajame skunde yra nurodžiusi juridinius ir fizinius asmenis, su kuriais galimai yra sudariusi statybos rangos sutartis, kainą ir darbų įvykdymo terminus. Šių asmenų patvirtinimai apie realų rangos sutarčių vykdymą tik būtų įrodę apeliantės faktiškai vykdomą veiklą ir jokios konfidencialios informacijos nebūtų atskleidę.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, pagrįstai nustatė atsakovės nemokumą ir dėl to konstatavo pagrindo kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą nebuvimą bei pagrindo iškelti bankroto bylą egzistavimą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Danutė Gasiūnienė