Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-493-810/2013

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00401-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

45.4.4; 45.4.5; 52.3

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2013 m. rugpjūčio 19 d.

Kaišiadorys

              Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Agurkienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., nukentėjusiajam P. N.,

automobilio savininkui S. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, Vilniaus universiteto II kurso studento, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

              n u s t a t ė:

              E. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 21 d., apie 10 val. 00 min., Gedimino g. 32, Kaišiadorių m., vairuodamas transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą S. Š. vardu, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231, 119 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu E. Š. kaltu dėl pažeidimų prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad tikrai 2013 m. gegužės 21 d., apie 10 val. 00 min., Gedimino g. 32, Kaišiadorių m., vairavo  transporto priemonę – automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jo tėvo S. Š. vardu. Manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje apgadino šalia stovėjusį automobilį. Tačiau apie tai jis sužinojo iš policijos pareigūnų ir iš įvykio vietoje darytų nuotraukų, kurias apžiūrėjo policijoje. Po policijos pareigūno skambučio apžiūrėjęs savo tėvo automobilį pastebėjo ant automobilio priekinio dešinio sparno žalių dažų likučių. Tačiau vairuodamas automobilį atbuline eiga nejautė, kad kliudytų greta stovintį automobilį, pasišalinti iš įvykio vietos tyčios neturėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. N. paaiškino, kad 2013 m. gegužės 21 d. pastatė savo automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, automobilių stovėjimo aikštelėje Gedimino g. 32, Kaišiadorys. Grįžus prie automobilio jį užkalbino žmogus ir pasakė, kad jo automobilį apgadino kitas automobilis, nurodė jo automobilį apgadinusio automobilio numerį. Jo automobiliui buvo apgadintos kairės pusės galinės durelės, apgadinimai buvo nežymūs. Jis nuėjo į policiją, kur jam liepė rašyti pareiškimą. Šiuo metu automobilis suremontuotas, draudimas padarytą žalą atlygino. Mano, kad iš tikrųjų buvo įmanoma nepastebėti kontakto, jam buvo padaryta menka žala. Civilinio ieškinio nereiškia, nes žalą jam atlygino draudimas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju automobilio savininkas S. Š. parodė, kad transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2013 m. gegužės 21 d. automobilį vairavo jo sūnus E. Š.. Tą pačią dieną į namus atvyko policijos pareigūnai, apžiūrėjo automobilį, parodė dažų likučius ant bamperio ir paaiškino, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir pasišalino. Apie tai jis pranešė sūnui, tačiau šis buvo labai nustebęs, jis suprato, kad sūnus nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį. Jo automobiliui žala nepadaryta.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. K. parodė, kad 2013 m. gegužės 21 d. būdamas pastate, Gedimino g. 32, Kaišiadorys, per langą pastebėjo, kad automobilis VW Golf, važiuodamas atbuline eiga, dešinės pusės priekine dalimi kliudė šalia stovėjusį automobilį Mitsubishi Galant, nesustojo, neišlipo apžiūrėti ir nuvažiavo. Mano, kad vairuotojas turėjo pajusti kliudęs kitą automobilį, nes šis po kliudymo sujudėjo. Kliudyto automobilio signalizacija nesuveikė. Jis užsirašė automobilio VW Golf numerį ir, pastebėjęs grįžusį nukentėjusio automobilio savininką, pranešė apie apgadinimą.

2013 m.  gegužės 21 d. Eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 10), transporto priemonių techninės apžiūros aktuose (b.l. 12, 16), įvykio vietos fotonuotraukose (b.l. 21-25) užfiksuoti Gedimino g. 32, Kaišiadorių m. įvykusio eismo įvykio metu automobilių VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 119 punktas nustato, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Byloje ginčo dėl to, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. Š., išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbuline eiga kliudė šalia stovėjusį automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, nekyla. Įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo E. Š. prisipažinimą, eismo įvykio schemą, automobilių techninės apžiūros aktus, eismo įvykio nuotraukas, nukentėjusiojo P. N. paaiškinimus, liudytojo S. K. parodymus, Lietuvos Draudimo pateiktą eismo įvykio tyrimo ir žalos nustatymo medžiagą (b.l. 68-79), teismas daro išvadą, kad eismo įvykio faktas byloje įrodytas, t.y. būtent E. Š., pažeisdamas kelių eismo taisykles, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino nukentėjusiajam P. N. priklausantį automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymas, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 231 punktas numato vairuotojams pareigą įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis ir konkretus asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei, kad šis asmuo iš įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Toks pažeidimas, pagal formuojamą teismų praktiką, gali būti padaromas tik tyčia - kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. Š. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, todėl negalėjo apie jį pranešti policijai bei pareigos nepasitraukti iš eismo įvykio vietos jis neįvykdė neturėdamas tyčios. Tokią išvadą teismui leidžia daryti byloje surinktų įrodymų visetas: nukentėjusiojo P. N. parodymai apie tai, kad jo automobilis Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nežymiai, jis, priėjęs prie savo automobilio jų nepastebėjo, kol neparodė įvykį matęs asmuo; liudytojo S. Š. parodymai, apie tai, kad jo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai taip pat nežymūs, jokia žala nepadaryta; paties pažeidėjo E. Š. parodymai, kurie buvo nuoseklūs nuo pat administracinės bylos tyrimo pradžios; įvykio vietos schema; automobilio apgadinimų nuotraukos, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai yra nedideli ir nežymūs. Liudytojas S. K. parodė, kad vairuotojas turėjo pajusti kliudęs kitą automobilį, nes šis po kliudymo sujudėjo, tačiau teismas, įvertinęs eismo įvykio mechanizmą, o būtent, kad eismo įvykis kilo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui manevruojant bei automobilių apgadinimo pobūdis (kliudant kitą automobilį braukimo būdu), sprendžia, kad E. Š. galėjo nepajusti kliudęs šalia stovintį automobilį. Liudytojas S. K. taip pat parodė, kad  vairuotojas, kliudęs greta stovintį automobilį, nestabtelėjo, neišlipo pažiūrėti, baigė manevrą ir nuvažiavo, kliudyto automobilio signalizacija neveikė, kas dar labiau sustiprina teismo nuomonę, kad E. Š. kontakto su gretimu automobiliu nepastebėjo. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad E. Š. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, negalėjo suvokti, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, t.y. nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties ir byla dalyje dėl šio pažeidimo nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Skiriant nuobaudą E. Š., atsižvelgtina į administracinio teisės pažeidimo  pavojingą pobūdį, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – E. Š. anksčiau už KET pažeidimus nėra baustas (b.l. 88), neteistas (b.l. 30), studentas, nedirbantis (b.l. 29). E. Š. nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą  - tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. Š. skirtina minimalaus dydžio nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 250 str., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r i a:

Pripažinti E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam nuobaudą - 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl E. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismo per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                            Edita Dambrauskienė