Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-127/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.18.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Lidijos Liucijos Žilienės, Gintaro Godos, Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui,
gynėjui I. Brazlauskui,
nuteistajai V. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 221 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda.
Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 15 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalis ir V. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kartu panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 2 punktą. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
V. P. nuteista už tai, kad būdama įmonės „Ramygalos duona“ savininkė, pažeidė 1990 m. spalio 5 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo bei 2000 m. liepos 11 d. įstatymu Nr.VIII-I 813 patvirtintos šio įstatymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalį, 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui įmonės 2000–2001 metų pajamų deklaracijų, 2002 m. metinės pelno mokesčio deklaracijos, 2002 ir 2003 metų atsiskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti deklaracijų po to, kai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius 2004 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (20.2.2)–99–2206 priminė V. P. apie pareigą jas pateikti iki 2004 m. rugsėjo 13 d.
Kasaciniu skundu nuteistoji prašo peržiūrėti teismų sprendimus ir ją išteisinti, nes šioje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nuteistoji nurodo, kad pirmasis pranešimas apie įtarimą jai įteiktas 2004 m. rugsėjo 23 d., specialisto išvada pateikta 2004 m. lapkričio 29 d., nors nėra jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima kelti baudžiamąją bylą ar pateikti įtarimą. Kaltinimas išgalvotas ir kartojamas antrą kartą už tą patį „nusikaltimą“. Nei kaltinamajame akte, nei teismų nuosprendžiuose konkrečiai nenurodoma, koks laikotarpis, už kurį reikėjo pristatyti dokumentus, apimamas. 2004 m. rugpjūčio 30 d. priminimą jai įteikė ir reikalavo pasirašyti, kad gavo, neleidęs jai pasitarti su advokatu, ne mokesčių inspekcijos, bet Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau–FNTT) tyrėjas. Priminimą jis pateikė su suklastotu parašu. Šiame priminime nurodyta, kad ji nepateikė 2000–2001 metų pajamų deklaracijos, 2002 m. metinės pelno deklaracijos, bet nenurodyta, iki kada turi pateikti. Kasatorė tvirtina deklaracijas pateikusi laiku ir todėl esanti nubausta neteisėtai. Ji teigia negalėjusi vykdyti veiklos, nes 2003 m. kovo 21 d. UAB „Raginta“ su antstoliu įsilaužė, užantspaudavo patalpose Beržų g. 5 Panevėžyje jos įmonės dokumentus ir iki šiol negrąžina. Kasatorė nesutinka su 2004 m. rugsėjo 22 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame rašoma, kad įteikti registruoti įteikimo pranešimai 2001-2004 m. V. P. įgaliotiems asmenims, nes įgaliojimų ji niekam nedavė ir apie siunčiamus pranešimus nežinojo. Pasak kasatorės, šio melo teismas nepaisė ir posėdžio protokole prašymo pateikti įgaliojimus bei tirti parašus nefiksavo. Kasatorė nesutinka, kad deklaracijos pateiktos 2004 m. lapkričio 9 d., ir tvirtina, kad jos pateiktos laiku, net ir antrą kartą, 2004 m. spalio 6 d. FNTT tyrėjas važiavo patikrinti šių dokumentų, jos apie tai neinformavęs, nesurašė poėmio protokolo, nors ji prašė padėti atsiimti dokumentus. 2004 m. lapkričio 10 d. mokesčių inspekcijos viršininko informacija FNTT yra melaginga (1 T., b. l. 37). Jau pristačiusi deklaracijas, ji toliau laikoma nusikaltėle ir 2004 m. gruodžio 20 d. jai reiškiamas įtarimas. Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir rašomą kaltinamąjį aktą atsiunčiamas 2004 m. gruodžio 31 d., kai jos advokatas sirgo. Kasatorė apie tai pranešė FNTT, informuodama, kad negali papildyti ikiteisminio tyrimo. FNTT, tuo pasinaudodama, iškvietė ją 2005 m. sausio 6 d. ir liepė pasirašyti, kad pageidauja susipažinti su byla, neleido pasidaryti kopijų. Kasatorė nurodo nežinojusi kaip toliau elgtis ir dėl to nesiėmusi jokių tolesnių veiksmų. Jai nebuvo leista tinkamai gintis ir papildyti ikiteisminį tyrimą, pateikti 2001–2004 m. deklaracijas su tikru specialisto parašu, todėl ji nesutinka su 2005 m. sausio 11 d. nutarimu (2 T., b. l. 11), kad ji prašė papildyti ikiteisminį tyrimą. Skunde teigiama, kad kaltinamasis aktas įteiktas netinkamai, pažeidus įteikimo terminą, kai jos advokatas sirgo. Ji buvo priversta rašyti, ką nurodė tyrėjas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta melaginga informacija, kad ji iš dalies pripažino kaltę, nors protokole užfiksuota, kad ji nesutinka su kaltinimu (T. 2, b. l. 155). Dėl dalies kaltinimų ji išteisinta, tačiau nuteista pagal dirbtiną kaltinimą už deklaracijos nepateikimą ir jai skirta bauda, nenurodant kokio laikotarpio ir kokia būtent deklaracija nepateikta, neatsižvelgiant, kad ji nevykdė veiklos, nepadarė žalos, kuri ir nenustatyta, o pateiktos deklaracijos grafos yra tuščios.
Bylą kasacine tvarka nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija 2007 m. vasario 13 d. nutartyje konstatavo, kad skunde yra argumentų, iškeliančių sudėtingas įstatymo aiškinimo ir taikymo problemas ir, vadovaudamasi BPK 378 straipsnio 1 dalimi, perdavė bylą nagrinėti išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje.
Kasaciniame skunde išdėstytas prašymas iš esmės tenkintinas, baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl BK 221 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo nusižengimo sudėties interpretavimo ir taikymo pagal konstatuotas faktines bylos aplinkybes
BK 221 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė tas, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybinė institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. Dispozicijos tekstas rodo, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo nusižengimo sudėties tam tikrų požymių turinys gali būti teisingai suprastas ir atskleistas tik įsigilinus į kitus teisės šaltinius, galiojančius šalia BK. Šie teisės šaltiniai BK 221 straipsnio 1 dalies dispozicijoje konkrečiai nėra įvardinti, tačiau iš dispozicijos teksto matyti, jog tai yra tokie teisės aktai, kurie reglamentuoja santykius tarp valstybės įgaliotos atitinkamos institucijos, priimančios deklaracijas, ataskaitas ar kitus dokumentus ir asmenų, turinčių pareigą tokius dokumentus pateikti. Tai reiškia, kad tiek atitinkama valstybės institucija, tiek ir konkretus fizinis ar juridinis asmuo savo teises ir pareigas, susijusias su atitinkamų deklaracijų, ataskaitų ar kitų dokumentų pateikimu, privalo įgyvendinti tokia tvarka, kokią nustato įstatymas ar kitoks teisės norminis aktas.
Šiuo konkrečiu atveju V. P. deklaracijų pateikimo klausimus sprendusi valstybės institucija – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius – įgyvendindama savo kompetenciją nukrypo nuo tokią veiklą reglamentuojančių įstatymo nuostatų, taip sukurdama teisinę situaciją, nenumatytą BK 221 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsakomybės pagrindas asmeniui, nustatyta tvarka laiku nepateikusiam valstybės įgaliotai institucijai deklaracijų, atsiranda tik tuomet, jeigu deklaracijos nepateikiamos po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą jas pateikti. Teismų praktika bylose, kuriose taikomas BK 221 straipsnis, nuosekliai orientuojama į tai, kad minėtas priminimas privalo būti rašytinės formos. Be to, šis priminimas turi būti tinkamai įteiktas. Tikrindami šias faktines aplinkybes, teismai turi vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje išsamiai sureglamentuoti dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai: 1) tiesioginis įteikimas, 2) siuntimas registruotu laišku, 3) įteikimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, 4) viešas paskelbimas. Pagal V. P. baudžiamojoje byloje užfiksuotus faktus atitinkamą priminimą 2004 m. rugsėjo 1 d. jai pasirašytinai įteikė FNTT tyrėjas. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos posėdyje apklaustas kaip liudytojas, šis tyrėjas nurodė, jog priminimą V. P. įteikė būtent jis, nes taip paprastai ir daroma, kai VMI neranda ieškomų asmenų ir prašo FNTT pagalbos (t.2, b. l. 291). Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje tiesioginį dokumento įteikimą mokesčių mokėtojui, nėra minima kokia nors institucija, taip pat ir FNTT, kaip tarpininkaujanti atliekant šį veiksmą tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Šio straipsnio 5 dalyje specialiai nurodyta, jog tais atvejais, kai dokumentų neįmanoma įteikti nei tiesiogiai, nei registruotu laišku, nei telekomunikacijų galiniais įrenginiais, t. y. kai mokesčių mokėtojas nerandamas, dokumento įteikimas tokiam asmeniui įgyvendinamas spaudoje viešai paskelbiamu pasiūlymu atsiimti atitinkamą dokumentą atvykus pas mokesčių administratorių. Vadinasi, sudėtingesni priminimo įteikimo atvejai taip pat yra sureglamentuoti, tačiau ir juose FNTT dalyvavimas nėra numatytas. Todėl šiuo konkrečiu atveju įteikimas priminimo V. P. apie jos pareigą pateikti deklaracijas įgyvendintas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos ir dėl to neatitinka BK 221 straipsnio 1 dalyje esančio priminimo kaip šio baudžiamojo nusižengimo sudėties požymio.
Atkreiptinas dėmesys ir į priminimo įteikimo ypatybes baudžiamojo proceso įstatymo taikymo požiūriu, nes dėl jų gali kilti abejonių ikiteisminio tyrimo pareigūno nešališkumu. Priminimą V. P. 2004 m. rugsėjo 1 d. įteikė FNTT tyrėjas, kuris pats rugsėjo 22 d. tarnybiniu pranešimu informavo FNTT Panevėžio apskrities skyriaus viršininką apie tai, kad atlikus V. P. įmonės patikrinimą yra nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 221 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Tą pačią rugsėjo 22 d. pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 221 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas. Susidariusi situacija teisės požiūriu traktuotina kaip tokia, kurioje FNTT atstovas iš pradžių dalyvavo formuojant vieną iš faktų, reikšmingą baudžiamosios atsakomybės atsiradimui, o vėliau inicijavo veikos, apimančios ir tą faktą, ikiteisminį tyrimą. Tai neatitinka bendrųjų baudžiamojo proceso principų, reikalaujančių veikti taip, kad nusikalstamos veikos būtų atskleidžiamos laikantis įstatymo.
Darytina išvada, kad V. P. veikoje nėra visų atsakomybei pagal BK 221 straipsnio 1 dalį būtinų baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, todėl baudžiamasis įstatymas teismų sprendimuose pritaikytas netinkamai, pažeidžiant BK 2 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taikomas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, numatantis vieną iš aplinkybių, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas ir, jeigu yra pradėtas, turi būti nutrauktas. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas V. P. baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl kasacinio skundo kitų argumentų
Nusprendus baudžiamąją bylą nutraukti, kitų kasacinio skundo argumentų analizė šiam sprendimui įtakos nebeturi, todėl atskiro nagrinėjimo jie nereikalauja.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriais V. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylą nutraukti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Lidija Liucija Žilienė
Gintaras Goda
Jonas Prapiestis
Josifas Tomaševičius
Alvydas Pikelis
Egidijus Bieliūnas