Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-38-791/2015
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01483-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.; 3.25.3.
(S)
.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 2 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant N. Č., dalyvaujant pareiškėjai E. S., jos atstovui advokatui V. T., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. P., teismo posėdyje išnagrinėjo E. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-10-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015-10-08 nutarimu E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. 40 Eur dydžio bauda už tai, kad 2015-08-28 apie 9.30 val. Alytuje, prie Liepų g. namo Nr. 10 įžeidžiamu elgesiu kibo prie A. P., jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius girdint pašaliniams asmenims, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Pareiškėja E. S., nesutikdama su Alytaus apskrities VPK 2015-10-08 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama panaikinti jai paskirtą baudą, nes necenzūrinių žodžių ji nevartojo.
Alytaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad byloje priimtas nutarimas skirti E. S. administracinę nuobaudą yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje surinkti duomenys sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad E. S. 2015-08-28 vykusio konflikto metu įžeidžiamai kibo prie A. P. vartojo necenzūrinius žodžius girdint kitiems asmenims, šie veiksmai padaryti viešoje vietoje – kieme, tokiais veiksmais E. S. pažeidė viešą ją tvarką ir žmonių rimtį, todėl administracinė nuobauda jai paskirta pagrįstai ir yra teisinga.
Teismo posėdžio metu pareiškėja E. S. savo skundą palaikė, nurodė, kad nubausta nepagrįstai, nes necenzūrinių žodžių ji nevartojo. Parodė, kad nukentėjusioji buvo atrėmusi lentas į jos sytą, todėl pamaniusi, kad vėl plyš ir pasidarys skylė. Ji norėjo kapliuku tas lentas atstumti nuo savo syto. Kai stūmė, jai išslydo kapliukas į kaimynės pusę. Nuėjo į jos sklypą pasiimti kapliuko, kaimynė prišoko prie jos su kumščiais: „Ko čia mano sklype“. Pasakė, kad atėjo kapliuko pasiimti. Pasėmė kapliuką ir greitai pabėgo, nes žino jos būklę, girdėjo, kad ji ligonis, psichiškai nesveika, ji jos bijojo. Išbėgo iš sklypo ir viskas tą momentą baigėsi. Paaiškino, kad jų santykiai su P. pablogėjo prieš tris metus, kai kaimynė pasodino gyvatvorę.
Pareiškėjos atstovas advokatas V. T. parodė, kad Protokolas, nutarimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų, nes juose nenurodoma konkrečiai koks įžeidžiantis elgesys buvo E. S. kimbant prie A. P., taip pat kokie konkretūs necenzūriniai žodžiai buvo vartojami, nes, galbūt, tai cenzūriniai žodžiai. Gal tai ne necenzūriniai žodžiai, o žeminantys ar įžeidžiantys. Nurodė, kad nėra nurodyta, kuo konkrečiai buvo pažeista viešoji tvarka. Kokia vieša tvarka? Užeiti pas kaimynę pasiaiškinti? Įėjimas į sklypą nėra administracinės teisės pažeidimas, o visa kita kas ten atsitiko, nei protokole, nei nutarime nenurodyta ir liudytoja nepateikė įžeidžiančio elgesio veikos ir necenzūrinių žodžių, kurie sudarytų administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Liudytoja Š aiškino, kad tik pamatė įėjusią S ir pasakė kažkokius mums nežinomus žodžius, bet nenurodė. Ji matė tik kaip P ėjo link atėjusios į sklypą E. S. ir daugiau kas vyko, nieko nematė. Nurodo, kad ji pati jokio pavojaus nejautė, to jai nejaučiant, koks tai pavojus, viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta. ATPK 174 str., pagal kurį surašytas protokolas ir priimtas nutarimas, reikalauja, kad tai vyktų viešoje vietoje. Tuo metu E. S. buvo sklype (duomenys neskelbtini), tai privati valda ir tokiu atveju reikia nustatyti, ar buvo vieša tvarka ir kiek tos viešos tvarkos sutrikdymo buvo. Apklausta kita liudytoja, E. S. sesuo, nepatvirtina, kad rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Tad E. S. skundas yra pagrįstas. Be to, stokojama faktinių aplinkybių ir byloje, ir liudytojus apklausus nėra įrodyta įžeidžiančio elgesio, nėra cenzūrinių ar necenzūrinių žodžių. Teismo prašo skundą patenkinti, panaikinti 2015-10-08 nutarimą šioje administracinėje byloje ir administracinę bylą nutraukti.
Alytaus apskrities VPK atstovas A. P. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nurodė, kad pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, todėl 2015-10-08 nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra pagrįstas ir teisėtas. Nustatyta, kad konfliktas įvyko tarp kaimynių privačioje valdoje, bet jį girdėjo kiti žmonės, kurie nedalyvavo, vadinasi, tų žmonių buvo pažeista rimtis, tuo pačiu ir viešoji tvarka, nes viešoji tvarka apima tam tikras elgesio priimtas taisykles, kurios susiformuoja tam tikroje bendruomenėje, tam tikroje aplinkoje. Matydama, šiuo atveju liudytoja S. Š., patyrė nepatogumą. Mano, kad buvo pažeista viešoji tvarka. Nesutinka su advokato teiginiais, kad nebuvo sukonkretinti kaltinimai, nes yra apibrėžta data, laikas, vieta, įvardyta pažeidėja, nukentėjęs asmuo, įvardyta, kokiu būdu, ką rankose laikė S. – turėdama kauptuką, kad šaukė. Nebuvo pasakytas tas necenzūrinis žodis, tačiau pats liudytojos Š. teiginys, kad jai tas žodis yra nemalonus, ji savo šeimoje taip nekalba, įrodo, kad buvo įžeidžiantis, jai buvo nemalonu jį girdėt ir pakartoti tiek policijos apklausose, tiek teismo salėje. Pažymėjo, kad nukentėjusioji buvo viso proceso metu nuosekli tiek parašiusi pareiškimą, tiek apklausoje, tiek kreipimesi į teismą. Tą patį gali pasakyti apie liudytoją S. Š.. Ji labai aiškiai suformulavo įvykio laiką, vietą, trukmę, įvykio intensyvumą ir kokius pojūčius ji patyrė, ko negalima pasakyti apie pareiškėją E. S., kuri daugiau bando kalbėti apie tą patį nesutarimą su kaimyne, kokia ji bloga, ji paties įvykio nedetalizuoja, be to, teigia, kad truko 5 minutes, bet ką sakė, tiksliai neprisimena, negali atkartoti, papasakoti savo veiksmų. Jos liudininkės, A. Z., parodymų negalima pilnai užskaityti kaip liudininkės, nes nebuvo pirmajame procese, nebuvo nurodyta pareiškime, nebuvo apklausose, tik posėdžio metu atsirado. Be to, A. Z. parodymuose neišgirdo aiškaus paneigimo, kad jos sesuo nepažeidė viešosios tvarkos, nepažeidė rimties, juo labiau, ji teigia, kad ji mato nedideliu atstumu. Surinktų įrodymų – pareiškimo, liudytojos Š. parodymų, administracinio teisės pažeidimo protokolo pakanka užskaityti kaip įrodymus ir policijos priimtą nutarimą palikti galiojantį.
Liudytoja S. Š. parodė, kad yra S.ir P. kaimynė, jų tvoros ribojasi. Paaiškino, kad šių metų rugpjūčio 28 dieną buvo jos atostogų metas. Apie 9 valandą ryto išėjo į kiemą, apžiūrinėjo augalus. Ją užkalbino kaimynė P , atsiprašydama, kad tikriausiai karpydama krūmus pašiukšlino jos kieme. Joms bekalbant, išgirdo, kad virstelėjo kaimynės varteliai ir pamatė, kad į jos kiemą atėjo kaimynė S . Ji rankose turėjo įrankį ilgu kotu, kažkokį daržo įrankį. Atėjo šaukdama „Aš tave sutvarkysiu“. Jai bežiūrint, ji užsimojo, bet smūgio nebuvo į kaimynę. Buvo pavartotas necenzūrinis žodis, kurio negalėjo pakartoti, nes jų šeimoje tokie žodžiai nevartojami. Pamačiusi, kad yra konfliktas, nuėjo nuo tvoros, tame pokalbyje nedalyvavo. Tuo metu jautėsi nemaloniai dėl įvykio, nes kiemas yra tavo teritorija, kurioje turėtų būti saugu. Tačiau jei esi savo kieme ir gali bet kas ateiti su įrankiais ir šaukti, tai nėra saugu. Šiandien galbūt pas kaimynę, rytoj gal pas ją ateis. Dėl įvykio jautėsi nesaugi.
Liudytoja A. Z. parodė, kad yra E. S. sesuo ir rugpjūčio 28 dieną kilo konfliktas, nes sesuo liepė kaimynei nusikarpyti gyvatvorę, kadangi viskas eina ant sesers daržo. Ji sėdėjo po obelim ant suoliuko, nukentėjusioji pasileido visaip ant sesers, sako „Tu senė, besmegenė“, visokiais negražiais žodžiais. Patikslino, kad ji blogai matanti, yra ant apakimo ribos, už trijų metrų mato tik šešėlį. Jos seserį nukentėjusioji „darkė“, išlėkus ant gatvės sakė „Kokie jūs žmonės“. Iš sesers nieko negirdėjo, girdėjo tik P .
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys Nr. N62-2206/2011; Nr. N575-93/2012). Analizuojamu atveju veika buvo padaryta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, taigi ši vieta atitinka viešos vietos kriterijų.
Nors E. S. aiškina, kad jokių necenzūrinių žodžių kaimynės A. P. atžvilgiu nenaudojo, tik pasiėmė savo daržo įrankį ir išėjo, tačiau teismas jos paaiškinimus vertina kaip gynybinius. Šioje byloje teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja pareiškėjos pasikviestos liudytojos A. Z. parodymais, kadangi jie visiškai neinformatyvūs. Tiek nukentėjusioji A. P., tiek ir liudytoja S. Š. nurodė, kad E. S., atėjusi į nukentėjusios teritoriją išvadino A. P. necenzūriniais žodžiais. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs nukentėjusiosios, liudytojos, pareigūno parodymus, neturi pagrindo jais netikėti, nes jie nuoseklūs, vienodi, tarpusavyje sutampantys. Jokių esminių prieštaravimų tarp šių parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad liudytoja S. Š. gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti skundą padavusią E. S., ko nenurodė ir pati pareiškėja. Taigi, byloje įrodyta, kad E. S. dėl asmeninių santykių pradėjo konfliktą kieme, t. y. viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi nederamai A. P. atžvilgiu, S. Š. akivaizdoje.
Teismas nesutinka su pareiškėjos atstovo teiginiu, kad nebuvo pažeista viešoji tvarka, nes konfliktas vyko privačioje teritorijoje. Pažymėtina, kad pati E. S. nurodė, kad konfliktai su kaimyne vyksta jau 3 metai, nuo tada kai ši pasisodino tujų tvorą. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia ne tik asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta, bet ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriuo asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Teismo vertinimu E. S. išsakyti necenzūriniai žodžiai aiškiai žeidžia žmogaus orumą, žemina jį, be to, įvertinus tai, kad tokio pobūdžio žodžius girdėjo ir kaimynė, kuriai sukėlė nemalonius jausmus, spręstina, jog toks santykių aiškinimosi būdas nėra priimtinas visuomenei ir pažeidžia viešąją tvarką bei rimtį.
Advokatas nurodo, kad administracinė teisena E. S. atžvilgiu turi būti nutraukta, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, jog E. S. vartojo būtent necenzūrinius žodžius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų visiškai pakanka patikimų išvadų dėl E. S. netinkamo elgesio viešoje vietoje padarymui. Tokie E. S. veiksmai viešoje vietoje yra nepriimtini visuomenės moralės požiūriu, jais buvo pažeista viešoji tvarka, sutrikdyta žmonių rimtis. Padaryta veika atitinka ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius.
Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad policijos priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal ATPK 174 str., paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 286 str.,
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Alytaus apskrities VPK 2015-10-08 nutarimą, kuriuo E. S. nubausta pagal ATPK 174 str. 40 Eur dydžio bauda, ir E. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Dapkevičienė (parašas) Vilma Dapkevičienė