Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2SA-170-623-2010].doc
Bylos nr.: 2SA-170-623/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

      Civilinė byla Nr. 2SA-170-623/2010

Procesinio sprendimo kategorija 129.4;122.4.;

(S)

                                                                                                   

                                                              

                                                                 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. spalio 25 d.

      Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,

teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei D. M. , Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybai dėl antstolio veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-2) prašydamas pripažinti 2009-09-03 antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/03/05043 priimtus patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo neteisėtais, panaikinti areštus bei įpareigoti antstolę nutraukti bylą. Pareiškėjas nurodė, jog 2003-07-15 Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba priėmė nutarimą Nr. D000821, kuriuo paskyrė jam 2000 Lt baudą. 2003-09-15 nutarimas buvo pateiktas antstolei vykdyti. 2009-09-03 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, apie kurį pareiškėjas sužinojo iš VSDFV Vilniaus skyriaus. Antstolės patvarkyme nebuvo nurodyta, kad patvarkymas skundžiamas. Kadangi suėjo 2 metų išieškojimo senaties terminas, 2009-09-03 patvarkymas yra neteisėtas, nes jis negali būti vykdomas.

Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. atsliepime į skundą (b.l. 7-8) dėl antstolio veiksmų nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-22 konsultaciją dėl nutarimų senaties termino taikymo, kadangi senaties eiga sustoja, jeigu skolininkas vengia atlikti paskirtąją nuobaudą. Tai, kad pareiškėjas žinojo apie susidariusį įsiskolinimą (įteiktas pranešimas sumokėti skolą) ir neatliko jokių veiksmų, kad skola būtų padengta, įrodo akivaizdų vengimą įvykdyti paskirtąją nuobaudą, ko pasėkoje dviejų metų vykdymo senaties terminas yra sustojęs. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas savo gyvenamąją vietą skunde nurodė (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriuo siųsti antstolės dokumentai jam asmeniškai neįteikti, antstolė darė išvadą, kad jis sąmoningai vengia priimti siunčiamus dokumentus ir slapstosi.  

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi (b.l. 14-15) pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad po baudos paskyrimo buvo nuolat bandoma iš S. V. išieškoti baudą (tikrinama skolininko turtinė padėtis, jo darbo vieta), tačiau skolininkas penkerius metus niekur nedirbo ir su antstole nebendradarbiavo dėl baudos geranoriško sumokėjimo. Šiuos skolininko veiksmus teismas vertino kaip vengimą vykdyti nutarimą, kadangi įsiteisėjęs vykdomasis dokumentas yra privalomas visiems ir turi būti vykdomas. Atsižvelgdamas į antstolės atliktus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje bei įvertinus skolininko veiksmus, teismas padarė išvadą, kad dviejų metų vykdymo senaties terminas yra sustojęs nuo 2003-12-09, kai skolininkas iš darbo buvo atleistas jo noru ir geranoriškai baudos nemokėjo, todėl 2009-09-03 antstolės patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo teismas laikė teisėtu ir pagrįstu.

Pareiškėjas S. V. atskiruoju skundu (b.l. 19-20) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir patenkinti jo skundą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ignoravo jo motyvus, paneigiančius vengimą įvykdyti nutarimą, jų nevertino. Teismas nenustatė jokių faktų, kad apeliantas būtų tyčia suklaidinęs išieškotoją, darbdavį ar antstolį, pateikdamas netikslius duomenis apie pajamas, turtą, ar pateikdamas suklastotus dokumentus, kad jis slapstėsi, slėpė savo turtą.

Apelianto teigimu, išieškotojas nesidomėjo bylos eiga, neskundė antstolės veiksmų dėl neveikimo – išieškojimo į jam priklausančio žemės sklypo išieškojimo nenukreipimo, o antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Bylos medžiaga patvirtina, jog antstoliui tinkamai vykdant savo įstatymų nustatytas pareigas, nutarimas galėjo būti įvykdytas išieškojimą nukreipus į jam priklausantį žemės sklypą.

Antstolė D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 28-29) prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad skolininkas vengė padengti įsiskolinimą, taip siekdamas sukurti situaciją, kuri leistų paskirtos baudos nemokėti. Aplinkybę, jog S. V. žinojo apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau neatliko jokių veiksmų, antstolė vertina kaip įrodančią skolininko vengimą įvykdyti nuobaudą. Skolos išieškojimas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą nukreipiamas paskutine eile, todėl atsižvelgdama į išieškotinos sumos dydį, antstolė laikė esant netikslinga skolos išieškojimą nukreipti į nekilnojamąjį turtą.

 

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė D. M. 2003-09-19 priėmė vykdyti Vilniaus m. VPK KP Eismo priežiūros tarnybos 2003-07-15 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 4-6605 dėl 2000 Lt skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko S. V. VPK Eismo priežiūros tarnybos naudai. Todėl darytina išvada, kad trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti pažeistas nebuvo.

Vykdant minėtą, vykdomąjį dokumentą skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2003-09-23 išsiųstas pranešimas dėl skolos ir vykdymo išlaidų sumokėjimo, kuris 2009-09-26 pasirašytinai įteiktas S. V. motinai M. V. . Kadangi per pranešime nustatytą terminą sprendimas neįvykdytas, antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko gaunamas pajamas 2003-10-06 išsiunčiant patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo nukreipimo į skolininko gaunamas pajamas“ į skolininko darbovietę AB „Naujieji Verkiai“, kuri vykdydama minėtą patvarkymą laikotarpiu nuo 2003 m. spalio iki 2003 m. gruodžio mėn. iš skolininko gaunamų pajamų išskaičiavo ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė iš viso 266 Lt 33 ct. Kadangi skolininkas 2003-12-09 nutraukė darbo santykius, todėl antstolė areštavo skolininko vardu atidarytas bankų sąskaitas, kuriose piniginių lėšų nėra. Be to, vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą 2005-07-22 antstolė areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, esančio Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas skolininko motinai M. V. pasirašytinai įteiktas 2005-08-01.

Toliau antstolei vykdant vykdomąjį dokumentą ir periodiškai tikrinant skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad VSDFV Vilniaus m. skyriaus 2004-01-21, 2005-06-16, 2006-03-29, 2007-05-11 duomenimis skolininkas niekur nedirbo, piniginių lėšų bankų sąskaitose nebuvo. 2009-08-07 nustatyta, kad skolininkas dirba UAB „Kobla“ bei gauna socialinę pašalpą arba pensiją iš Vilniaus m. VII filialo. Esant šioms aplinkybėms 2009-09-03 skolos išieškojimą antstolė nukreipė į skolininko gaunamas pajamas išsiunčiant patvarkymus į minėtas institucijas, mokančias skolininkui išmokas. 2009-09-28 į antstolių kontorą atvykęs skolininkas susipažino su vykdomąja byla, tačiau šį faktą savo parašu patvirtinti atsisakė (vykdomosios bylos 50 l.).

Susipažinusi su vykdomosios bylos medžiaga, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad nuo 2003-09-19 vykdymo veiksmai dėl baudos išieškojimo iš S. V. buvo nuolat atliekami - tikrinama skolininko turtinė padėtis, jo darbo vietos, tačiau skolininkas penkerius metus niekur nedirbo ir su antstole nebendradarbiavo dėl baudos geranoriško sumokėjimo. Šiuos skolininko veiksmus pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip vengimą vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias nutarimų skirtį baudą vykdymo procesą, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

              Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė :

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 13 d nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. V. 8 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Marijonas Greičius

 

 

Teisėjai                                                                                    Neringa Švedienė

                                                 

 

                                                                                                                         Henrichas Jaglinskis