Civilinė byla Nr. 2A-1057-779/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18673-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2;
(S)
2.6.8.8; 2.6.16.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trasava“ (įvykus procesinių teisių perėmimui ieškovas UAB „Trasava“ pakeistas jo teisių perėmėju G. P.) ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 606,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 1 d. ieškovo vilkikas su puspriekabe nuvyko į atsakovo terminalą pasikrauti krovinio. Atsakovo darbuotojai parodė, kur pastatyti automobilį pakrovimui. Pagal jų nurodymus vilkikas su puspriekabe buvo pastatytas arti geležinkelio. Vairuotojui buvo liepta atitraukti stogą. Dar nebaigus paruošti puspriekabės pakrovai, vairuotojui buvo nurodyta atitraukti dešinės pusės šoninę puspriekabės užuolaidą. Krovinys buvo keliamas bėginiu kranu. Stacionariai įrengtas kranas buvo atsakovo terminalo teritorijoje, jį valdė atsakovo darbuotojas. Betraukiant šoninę puspriekabės užuolaidą, ieškovo vairuotojas išgirdo smūgį, o atsisukęs, pamatė, kaip atsakovo darbuotojų valdomas krano krovinys trenkėsi į dešinės pusės puspriekabės duris ir jas sugadino. Nurodė, jog atsakovas yra atsakingas už atsakovo darbuotojų veiksmais ieškovo turtui padarytą žalą – 1 606,00 Eur.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žala buvo padaryta dėl to, kad atsakovo darbuotojo valdomam kranui judant, pakilo vėjas ir atsidarė galinės ieškovo puspriekabės durys, kurių ieškovo darbuotojas nebuvo užtvirtinęs. Pažymėjo, kad durys atsitrenkė į kraną, o ne atvirkščiai, todėl dėl žalos yra kaltas ieškovo darbuotojas, kuris elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neužkabinęs puspriekabės durų. Atsakovas taip pat pateikė papildomus įrodymus – atsakovo darbuotojų paaiškinimus, kuriuose taip pat akcentuojama, kad dėl žalos kaltas ieškovo darbuotojas, neužkabinęs puspriekabės durų.
4. Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakovo teiginius apie neužkabintas duris paneigia po įvykio darytos fotografijos, iš kurių matyti, kad durų užkabinimo mechanizmas yra nuplėštas nuo smūgio ir kabo po puspriekabės rėmu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1 606,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 606,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 348,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Trasava“ naudai.
6. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 1 d. ieškovo vilkikas Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į atsakovo terminalą, adresu Panerių g. 51, Vilnius pasikrauti krovinio. Atsakovo darbuotojui ožiniu kranu kraunant krovinį į ieškovo vilkiko puspriekabę, buvo apgadintos ieškovo vilkiko puspriekabės durys.
7. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovo darbuotojas, valdydamas didesnio pavojaus šaltinį (ožinį kraną), pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatidžiai, nerūpestingai kranu kraudamas krovinį į ieškovo vilkiko puspriekabę keliamu kroviniu atsitrenkė į puspriekabės duris) ir taip padarė turtinę žalą ieškovui (apgadino ieškovo vilkiko puspriekabės duris).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, nepašalino prieštaravimų, nepateikė argumentų apie paties ieškovo kaltę nagrinėjamo įvykio metu. Iš ieškovo į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad įvykus įvykiui į puspriekabę jau buvo pakrauta dalis krovinio. Būtent ieškovo darbuotojas elgėsi neatsargiai, nerūpestingai, neužtvirtino puspriekabės durų. Iš ieškovo darbuotojo surašytos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad ieškovo darbuotojas pasirašė kaip už eismo įvykį atsakingas asmuo.
8.2. Sprendime pateikti formalūs motyvai, tačiau neargumentuota, kodėl atsakovas laikytinas atsakingu už eismo įvykį. Atsižvelgiant į ieškovo kaltę, reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmestas arba sumažintas.
8.3. Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės atsakovui susipažinti su ieškovo kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktu dokumentu – eismo įvykio deklaracija, pateikti dėl jo savo pozicijos. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas.
9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad bokštinis kranas judėdamas atsitrenkė į stovintį ieškovo automobilį, su dideliu smūgiu sulaužė puspriekabės duris, smarkiai sulenkė galinę atramą ir nuplėšė užkabinimo mechanizmą. Jei vairuotojas nebūtų užfiksavęs mechanizmo, jis nebūtų nuplėštas ir sugadintas. Jei kranas būtų judėjęs nuo transporto priemonės ir durys pačios būtų atsitrenkusios į bokštinį kraną, būtų visiškai kitos apgadinimo vietos – būtų pažeista išorinė durų dalis, nebūtų nuplėštas užkabinimo mechanizmas, sulankstyta puspriekabės vidinė atrama.
9.2. Būdamas streso būsenoje, ieškovo vairuotojas pasirašė netinkamoje vietoje, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad vien vairuotojo parašas deklaracijoje savaime įrodo jo kaltę eismo įvykio metu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas
konstatuoja:
10. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių deliktinę civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo klausimai.
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Trasava“ pagal 2018 m. vasario 27 d. Pervežimo sutartį Nr. IR 2018 02 27-02, sudarytą su UAB „Tirola“, įsipareigojo pervežti krovinį, susitariant, kad pasikrovimo vieta – atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ terminalas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), krovinys bus vežamas transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
13. Krovinį į ieškovo vilkiką įsipareigojo pakrauti atsakovas, vadovaudamasis tarp krovinio savininko UAB „Baltijos pervežimai“ ir atsakovo 2017 m., gruodžio 29 d. sudaryta Prekių saugojimo laikino saugojimo sandėlyje (importo ir eksporto terminale) sutartimi Nr. 33/SK(VRSS)-382.
14. Krovinio pasikrovimo metu (2018 m. kovo 1 d.) terminale, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovo priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 1 d. Eismo įvykio deklaracijoje, surašytoje ieškovo transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. P. ir atsakovo atstovo E. Š., nurodyta, kad eismo įvykis įvyko ieškovo transporto priemonei stovint, o atsakovo įrenginiui judant, dėl ko atsakovo įrenginiui atsitrenkus į ieškovo transporto priemonę, buvo sulenktos ieškovo transporto priemonės priekabos durys. Eismo įvykio deklaracijos 14 punkte, kuriuo patvirtinama, kad prie šio punkto pasirašęs asmuo yra atsakingas už kilusią žalą, pasirašyta G. P., t. y. transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo.
15. 2018 m. balandžio 10 d. Transporto priemonės atstatomojo remonto sąmatoje Nr. 2018/248654 nurodyta, kad transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto (dešinės pusės durų ir galinės dešinės pusės statramsčio remonto) suma sudaro 1 606,00 Eur.
16. 2018 m. balandžio 18 d. pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas kompensuoti 2018 m. kovo 1 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą – 1 606,00 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovo nurodytą žalą, byloje nėra (CPK 178 str.).
17. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Krovos darbų organizavimo skyriaus Pirmos krovos grupės Ožinio krano operatoriaus R. R. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. kovo 1 d. apie 11:30 val. jis su kitais darbuotojais krovė metalų strypų ryšulius į puspriekabę, priklausančią ieškovui. Pakrovus kelis ryšulius, R. R. pradėjo judėti link naujos ryšulių partijos. Tuo metu kilo vėjo gūsis ir atidarė priekabos duris. Krano pirma koja spėjo pravažiuoti, o antra kliudė atsidariusias duris. Kaip paaiškėjo, priekabos durys nebuvo užfiksuotos.
18. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Krovos darbų organizavimo skyriaus Pirmos krovos grupės meistro S. L. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. kovo 1 d. apie 11:30 val. grupės darbuotojai vykdė krovos darbus, kraudami metalo strypų ryšulius į ieškovui priklausančią puspriekabę. Nuo krovos pradžios praėjus apie 10-15 min. buvo pažeistos puspriekabės galinės vienos pusės durys, kurios, kaip paaiškėjo, nebuvo užfiksuotos. Paklausus vairuotoją, kodėl neužfiksavo durų, jis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti. Apie įvykį buvo pranešta grupės vadovui E. Š..
19. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Krovos darbų organizavimo skyriaus Pirmos krovos grupės vadovo E. Š. paaiškinime nurodyta, kad 2018 m. kovo 1 d. 11:40 val. po atsakovo darbuotojo skambučio, jis nuėjo į įvykio vietą ir pastebėjo, kad krovos metu buvo pažeistos ieškovo automobilio galinės durys. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad pakilus vėjui atsidarė puspriekabės durys, kurios nebuvo užtvirtintos apsauginiu kabliu. Kadangi dėl eismo įvykio atsakomybės neprisiėmė niekas, E. Š. eismo įvykio deklaracijoje pasirašė kaip atsakovo kontaktinis asmuo dėl informacijos. Vairuotojas eismo įvykio deklaracijos kopijos nepaliko.
Dėl įrodymų vertinimo
20. Atsakovas apeliaciniame skundu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai, neatsižvelgęs į atsakovo pateiktus įrodymus, sprendė, jog žala atsirado dėl atsakovo darbuotojų veiksmų.
21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Joks įrodymas byloje neturi teismui išankstinės galios, o sprendimas turi būti priimamas įvertinus visų įrodymų visetą ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomąją galią.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančias nuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovo krano elementų padėtis ir judėjimo kryptis buvo tokia, kad kranas užkliudyti ieškovo puspriekabę (jos dešinės pusės galinių durų vidinę pusę) galėjo tik tokiu atveju, jei puspriekabės dešinės pusės durys būtų buvę atidarytos, darytina išvada, kad eismo įvykio metu puspriekabės dešinės pusės durys buvo atidarytos. Aplinkybių, kad eismo įvykis įvyko esant atidarytoms puspriekabės dešinės pusės durims neginčija ir bylos šalys. Šalys skirtingai aiškina eismo įvykio priežastį, ieškovas nurodydamas, kad eismo įvykis kilo dėl kraną valdančio asmens veiksmų, atsitrenkiant kranu į atidarytas puspriekabės duris, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieškovo vairuotojui tinkamai neužtvirtinus durų, jos atsidarė tuo metu, kai kranas judėjo durų kryptimi ir nebuvo galimybių krano sustabdyti.
23. Į bylą pateiktuose atsakovo darbuotojų R. R., E. Š., S. L. paaiškinimuose, kurie ieškovo nebuvo paneigti, nurodyta, kad 2018 m. kovo 1 d. eismo įvykis įvyko dėl to, kad pakilus vėjui, atsidarė puspriekabės durys, kurios nebuvo užtvirtintos apsauginiu kabliu. Eismo įvykio deklaracijos 14 punkte ieškovo transporto priemonės vairuotojas G. P. pasirašė kaip asmuo, atsakingas už 2018 m. kovo 1 d. transporto priemonei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Taigi, tiek atsakovo darbuotojai, tiek ieškovo darbuotojas pripažino, kad dėl eismo įvykio atsakingas ieškovo transporto priemonės vairuotojas, kuris netinkamai užtvirtino puspriekabės galines duris. Nurodyti įrodymai paneigia faktines aplinkybes, kad ieškovo transporto priemonės vairuotojas tinkamai paruošė puspriekabę pakrovimui.
24. Duomenų, kad ieškovo puspriekabės durimis ir jų atsidarymu/neatsidarymo krovimo metu turėjo rūpintis atsakovo darbuotojai, byloje nėra (CPK 178 str.). Priešingai, pats ieškovas ieškinyje pripažino, kad krovinio krovimo metu ieškovo transporto priemone rūpinosi ieškovo vairuotojas – atitraukė stogą, puspriekabės užuolaidas, taigi, būtent ieškovo vairuotojas turėjo pasirūpinti, kad jo transporto priemonė atitiktų sąlygas, jai keliamas konkrečiu krovinio krovimo metu (t. y. kad tam tikri priekabos elementai būtų atidaryti/uždaryti ir pan.).
25. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje vairuotojas pasirašė kaip atsakingas už žalą asmuo per klaidą, byloje šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Byloje nėra net ir paties eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo paaiškinimo apie tai, kad jis klaidingai užpildė eismo įvykio deklaraciją, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad vairuotojas suklydo, pasirašydamas kaip atsakingas už žalą asmuo. Vien deklaratyvus ieškovo teiginys apie tariamą ieškovo vairuotojo klaidą pildant eismo įvykio deklaraciją, nepaneigia eismo įvykio deklaracijoje (įskaitant deklaracijos 14 punktą) užpildytų duomenų teisingumo.
26. Ieškovo teigimu, bokštinis kranas, judėdamas atsitrenkė į stovintį ieškovo automobilį, su dideliu smūgiu sulaužė puspriekabės duris, smarkiai sulenkė galinę atramą ir nuplėšė užkabinimo mechanizmą; jei vairuotojas nebūtų užfiksavęs mechanizmo, jis nebūtų nuplėštas ir sugadintas.
27. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad puspriekabės galinių durų tvirtinimo kablys yra ne horizontalioje, tačiau vertikalioje padėtyje su matomais tvirtinimo mechanizmo sugadinimais. Nors ieškovas nurodė, kad vairuotojas tinkamai užfiksavo puspriekabės galines duris, kadangi durų fiksavimo mechanizmas nebūtų nuplėštas, jei durys būtų neužfiksuotos, nėra pagrindo šio ieškovo teiginio laikyti įrodytu. Nurodytą išvadą ieškovas grindė vien savo nuomone, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kad tokie tvirtinimo mechanizmo sugadinimai galėjo atsirasti tik jei puspriekabės durys būtų užfiksuotos tinkamai. Ieškovas savo teiginiui pagrįsti neteikė jokių trečiųjų, bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų, parengtų dokumentų, išvadų, tyrimų rezultatų dėl puspriekabės tvirtinimo mechanizmo sugadinimo priežasties, ekspertizės nurodytoms aplinkybėms nustatyti skirti neprašė. Remiantis išdėstytu, ieškovo teiginys, kad jei vairuotojas nebūtų užfiksavęs puspriekabės durų tvirtinimo mechanizmo, jis nebūtų nuplėštas ir sugadintas, laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į jų visetą, nesant tam pagrindo ieškovo teiginius vertino kaip įrodytus, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas įrodė, kad atsakovo darbuotojų veiksmai buvo žalos kilimo priežastimi. Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad būtent puspriekabės durų atsidarymas, už kurių tinkamą pritvirtinimą ir neatsidarymą buvo atsakingas ieškovo transporto priemonės vairuotojas, lėmė tai, kad atsakovo darbuotojų valdyto krano dalys atsitrenkė ir sugadino puspriekabės dešinės pusės galines duris. Duomenų, kad kraną valdantys darbuotojai turėjo realią galimybę sustabdyti krano judėjimą nuo durų atsidarymo momento iki atsitrenkimo į jas, byloje nėra (CPK 178 str.).
Dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų
29. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad kraną valdantys darbuotojai eismo įvykio kilimo metu nesilaikė jo valdymo saugumo reikalavimų, elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, taigi, atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Nenustačius būtinosios atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo analizuoti kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, kadangi civilinės atsakomybės prievolė atsiranda tik tokiu atveju, kai nustatomos visos būtinosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.249 str.). Darytina išvada, kad deliktinės civilinės atsakomybės prievolė atsakovo atžvilgiu neegzistuoja. Neegzistuojant nurodytai deliktinės civilinės atsakomybės prievolei, šios prievolės pagrindu ieškovo keliami ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti.
30. Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalimis, civilinė atsakomybė netaikoma, kai žala atsirado dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala atsirado dėl ieškovo, kurio transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykio metu, veiksmų, netinkamai užfiksuojant puspriekabės galines duris, dėl ko ieškinio reikalavimai atsakovui negali būti laikomi pagrįstais.
31. Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
32. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su įrodymu vertinimu, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nustatęs, kad sprendimas nepagrįstas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas - ieškovo ieškinys, pareikštas atsakovui, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Panaikinus skundžiamą sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Kadangi panaikinus skundžiamą sprendimą priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas visa apimtimi, pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtos išlaidos neatlygintinos. Atsakovas nenurodė patyręs bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo klausimas nespręstinas.
35. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,15 Eur) priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 str. 6 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 48 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą), patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,-
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. P. valstybei 5,15 Eur (penkis eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. P. atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo momento.
Teisėja Inga Staknienė