Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-795-238/2015;
Teisėjas: Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00011-2015-5;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistajam V. B., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, prie šios bausmės visiškai pridėta neatliktos bausmės, paskirtos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu, dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams 3 (trims) dienoms. Bausmė paskirta atlikti patisos namuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
V. B. pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015-03-06, apie 00.30 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo savo reikmėms paketėlį su jame esančiomis 6.31 g. narkotinėmis medžiagomis-kanapėmis, kurios koncentracija 13,0 %, kurias neteisėtai gabeno į 8-o būrio gyvenamas patalpas, tačiau 2015-03-06 apie 00.30 val., Marijampolės pataisos namų pareigūnams bandant jį sulaikyti, narkotines medžiagas išmetė į 13-o lokalinio sektoriaus kiemą, kur 2015-03-06, apie 00.30 val., minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai.
Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad nuo narkotinių medžiagų apsvaigęs nebuvo, tačiau laisvėje sutiktų gydytis nuo šios priklausomybės, kadangi tokios galimybės įkalinimo įstaigoje nėra.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas prašo sušvelninti bausmę, kadangi jis kaltę pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, laisvėje sutiktų gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę V. B., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas neigiamai), taip pat į tai, kad V. B. anksčiau teistas 14 (keturiolika) kartų, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaip jau minėta anksčiau, V. B. teistas, nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas (LR BK 27 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesnis teistumas ir skirta bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti V. B., užtikrinti teisingumo principą. Manytina, kad kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, kuris, atsižvelgus į žemą pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad nusikaltimu sunkių pasekmių nebuvo sukelta, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmę paskyrė artimą sankcijose numatytam minimaliam dydžiui. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir LR BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
V. B. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir savo apeliaciniame skunde.
V. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis laisvėje sutiktų gydytis nuo šios priklausomybės, kadangi tokios galimybės įkalinimo įstaigoje nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Kauno apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 42,50 Eur.
Toks prašymas netenkintinas.
LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.
Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.
LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės.
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė Šiugždinytė
Kolegijos teisėjai Ramūnas Antanavičius
Algirdas Remeika