Civilinė byla Nr. 2-810-407/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01478-2015-3

      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-929-781/2016 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kalchas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Autokalchas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Paduotu ieškiniu ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“ prašė priteisti iš atsakovo A. D. 155 575,06 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas, veikdamas kaip vienasmenis ieškovės valdymo organas, nesąžiningai pasirašė skolos perkėlimo sutartį, kuria UAB „Kalchas“ skola buvo perkelta UAB „Kalchas“, o pastarajai netrukus buvo iškelta bankroto byla, todėl padarė ieškovei žalą. Atsakovo nesąžiningumas sudarant skolos perkėlimo sutartį, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas gali ir toliau elgtis nesąžiningai ir mėginti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti savo turtą, taip siekdamas išvengti ar apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, neviršijant ieškinio reikalavimų sumos. Nesant nekilnojamojo turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl preziumuojama aplinkybė, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma nėra laikytina didele. Prezumpcija, susijusi su didele ieškinio suma nėra absoliuti ir ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes. Atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, kurio vertė žymiai viršija ieškinio sumą. Be to, atsakovas turi darbą ir gauną nuolatines pajamas. Taigi, nėra pagrindo preziumuoti, kad paduoto ieškinio suma jam yra didelė.

2. Skolos perkėlimo sutartyje nurodyta, kad ją pasirašo V. A.. Nors atsakovas tuo metu pavadavo V. A., tačiau tiksliai nepamena ar būtent jis pasirašė konkrečią sutartį, kurios pagrindu iš jo prašoma priteisti žalos atlyginimą. Be to, sutartis atsakovas pasirašydavo V. A. nurodymu, pastarajam suderinus sutarčių sąlygas su kontrahentais.

3. Ieškovė keturis metus neginčijo pasirašytos skolos perkėlimo sutarties, todėl įžvelgiamas pačios ieškovės nesąžiningumas.

4. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovas turi interesą apsunkinti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie būtų ieškovei sukėlę neigiamas pasekmes, todėl nėra pagrindo laikyti atsakovą nesąžiningu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija ,,Linava“ prašo atmesti atskirąjį skundą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Esminis dalykas, lemiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, yra tikėtinas nesąžiningas atsakovo elgesys, kadangi ieškovės vardu sudarant skolos perkėlimo sutartį mokios pradinės skolininkės UAB „Kalchas“ 155 575,06 Eur skola buvo perkelta nemokiai naujajai skolininkei UAB „Autochalkas“, atsakovui suvokiant, kad naujoji skolininkė neturi galimybių vykdyti šią prievolę.

2. Skunde atsakovas nenurodė nei kur dirba, nei kokio dydžio pastovias pajamas gauna. Atsakovas pateikė įrodymus tik apie du nuosavybės teise turimus nekilnojamojo turto objektus. Be to, pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai yra seni, todėl neaišku, ar šio turto duomenys nėra pasikeitę. Atsakovo nurodytas nekilnojamasis turtas registruotas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jam priklauso tik ½ nurodytų objektų. Atsakovas yra įsiskolinęs už nuosavybės teise turimą turtą, o toks įsiskolinimas yra užtikrintas hipoteka, todėl ieškovė negalėtų nukreipti teismo patvirtinto reikalavimo į šį turtą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nurodydamas, kad ieškinio suma yra didelė, todėl preziumuojama aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau teismas nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo nesąžiningumu ir siekiu išvengti ar apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Teismas nenurodė motyvų, kodėl vien didelės vertės ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip sukeliantis grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas atsakovo nesąžiningais veiksmais sudarant 2012 m. liepos 25 d. skolos perkėlimo sutartį ir tikimybe, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais sieks apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su atsakovo nesąžiningumu ir dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje pasisakyti.

Atskirajame skunde atsakovas nurodė atsikirtimus į ieškovės teiginius dėl jo nesąžiningumo, taip pat pateikė įrodymus apie nuosavybės teise turimus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovo pozicija yra ta, kad visas sutartis ieškovės vardu jis pasirašydavo V. A. nurodymu, jam suderinus visas sutarčių sąlygas. Be to, skolos perkėlimo sutartis, kurios pagrindu iš atsakovo prašoma priteisti žalos atlyginimą, pasirašyta V. A., todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su galimu atsakovo nesąžiningumu.

Nagrinėjamojoje byloje įvertinus duomenis (kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, bei tuos, kuriuos atsakovas pateikė su atskiruoju skundu), spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertino byloje esančių įrodymų, nepasisakė dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo nesąžiningumu, todėl tinkamai neišnagrinėjo visų aplinkybių, sudarančių prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar netaikymui.

Nurodytų motyvų pagrindu, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimu. Tačiau šis atsakovo prašymas nenagrinėtinas, nes šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus (CPK 93 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

            panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                       Vigintas Višinskis