ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. gegužės 23 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-283-1051/2022 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. Z. dėl atleidimo iš darbo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ (toliau – Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu pagrindu teisėtu; pripažinti ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. atleidimo iš darbo“ (toliau – Įsakymas Nr. P-(duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo faktiškai įgyvendintas ieškovo 2021 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ atsakovei R. Z. sugrįžus į darbą po ligos, teisėtu; priteisti iš atsakovės R. Z. ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas nesutinka su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) darbo byloje Nr. APS-131-14530/2021 priimtu sprendimu. Atsakovė pripažįsta, kad 2021 m. vasario 18 d. išvedė vaikus į lauką, pažeisdama higienos normą, draudžiančią vesti vaikus į lauką, kai lauko oro temperatūra yra žemesnė nei 12 laipsnių. Šiais veiksmais atsakovė sukėlė pavojų jai patikėtų mažamečių vaikų (jos auklėtinių) sveikatai ir gyvybei, pažeidė ne tik Higienos normą, bet ir atsakovės pareiginius nuostatus. Darbo ginčų komisija sprendimu taip pat pripažino šio pažeidimo padarymo faktą, tačiau nepagrįstai nelaikė jo šiurkščiu atsakovės darbo pareigų pažeidimu.

3.       Atsakovė savo elgesiu, auklėtinių tėvų pasitikėjimą ieškovo įstaiga ženkliai sumenkino, nes atsakovė 2021 m. vasario 18 d. atliko neteisėtus veiksmus, išvedė vaikus į lauką, pažeisdama galiojančius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. V-93 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (toliau – Higienos norma), ir taip atsakovė sukėlė realų pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pasirašytinai, buvo supažindinta su šia Higienos norma, kurios 85.2 punktas numato, kad vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro temperatūra lauke žemesnė nei minus 12 laipsnių. Todėl darbuotoja žinojo savo pareigą stebėti lauko temperatūrą ir vesti į lauką vaikus tik, jei oro temperatūra lauke nesiekia Higienos normoje numatytos ribos.

4.       Atsakovė nevykdė nei pareigos stebėti internetinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) pateikiamų duomenų, nei konsultuotis su visuomenės sveikatos specialistu, todėl faktiškai darbuotoja R. Z. yra atsakinga už savo asmeninio sprendimo išvesti jos auklėjamus vaikus į lauką, esant oro temperatūrai žemesnei, nei numatyta Higienos normoje, priėmimą. Šiais veiksmais darbuotoja R. Z. sukėlė riziką jos žinioje buvusių vaikų sveikatai ir taip padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte. Ieškovas, atsižvelgdamas į DK 58 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertina darbuotojos padarytą pažeidimą kaip šiurkštų pažeidimą, nesuderinamą su darbuotojos funkcijų vykdymu.

5.       Vertinant darbuotojos elgesį, įskaitant iki pažeidimo padarymo, šiai bylai aktualiu laikotarpiu, kai ieškovas sprendė atsakovės drausminės atsakomybės taikymo klausimą, be darbo drausmės pažeidimo, ieškovo įsakyme buvo įvertintos ir atsakovės atžvilgiu pradėtos dar bent trys galimų atsakovės darbo drausmės pažeidimų tyrimo procedūros, kurių nagrinėjimo rezultatai ir tyrimo metu gauti įrodymai turėjo reikšmingos įtakos, parenkant atsakovei taikytos drausminės atsakomybės priemonę – darbo sutarties nutraukimą, t. y. pagal (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje dirba darbuotoja, lankančio ugdytinio R. P. tėvų 2021 m. kovo 26 d. ieškovo įstaigoje gautą skundą įstaigos vadovybei dėl darbuotojos R. Z. elgesio vertinimo, kuriame keliami galimo atsakovės fizinio ir psichologinio smurto bei nepriežiūros prieš mažametį vaiką klausimai ir pan.; pagal įstaigos socialinio pedagogo J. L. 2021 m. kovo 29 d. informacinį pranešimą, kad atsakovė R. Z. atsisako socialinę pedagogę įsileisti į (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje ji dirba, taip nepagrįstai ir neteisėtai trukdant socialinei pedagogei vykdyti jos tiesiogines darbo funkcijas, skirtas užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus; bei R. Z. 2021 m. kovo 29 d., apie 15.30 val., prieš tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos, savavališkai pasišalino iš įstaigos, palikdama auklėtinius be tinkamos priežiūros. Atsakovė įstaigos kolektyvo yra charakterizuojama kaip konfliktiška, nekolegiška ir nesilaikanti įstaigos etikos elgesio kodekso reikalavimų.

6.       Pasibaigus atsakovės nedarbingumo laikotarpiui ir 2021 m. liepos 1 d. atsakovei grįžus į darbo vietą, ieškovas, siekdamas Konstitucinių vertybių – įstaigos ugdytinių sveikatos (įskaitant psichinę sveikatą) ir jų emocinės bei fizinės gerovės bei saugumo apsaugos, priėmė 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. nušalinimo nuo darbo jos darbo sutarties nutraukimo dieną“, kadangi atsakovė savo veiksmais ne vieną kartą akivaizdžiai įrodė, kad ji savo asmeninius interesus iškelia aukščiau jai patikėtų ugdytinių interesų. Be to, atsakovė liepos 1 d. į darbo vietą atėjo ne viena, o lydima pašalinio asmens (ne įstaigos darbuotojo), kai ant įėjimo į įstaigą durų yra aiškus užrašas, nurodantis, kad pašaliniai asmenys į įstaigą negali būti įleidžiami. Atsakovei tai buvo pasakyta, tačiau raštinės vedėjos prašymo ji nepaisė, argumentuodama tuo, kad jos sveikata yra prasta ir jai reikia lydinčio asmens.

7.       Ieškovas nebeturi pagrindo pasitikėti atsakove, kaip darbuotoja, mano, kad atsakovė nepasitaisys ir ieškovas negali sau leisti toliau rizikuoti atsakovei patikėtu mažamečių vaikų sveikata, leisti atsakovei diskredituoti įstaigos dalykinę-profesinę reputaciją auklėtinių, jų tėvų ir įstaigos steigėjo akyse, toliau leisti atsakovei ardyti įstaigos kolektyvo mikroklimatą.

8.       Atsakovė R. Z. prašė ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. Z. atmesti; pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei taikyti neteisėto atsakovės atleidimo iš darbo padarinius; iš ieškovo atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d., prieš išvedant vaikus į lauką, atsakovė aiškinosi, kokia lauke temperatūra. Pas ieškovą buvo nustatyta tvarka, kad visuomenės sveikatos specialistė elektroniniame dienyne atžymi, kada dėl higienos normų neatitinkančios temperatūros negalima vaikų vesti į lauką. 2021 m. vasario 18 d. ryte jokio įrašo dėl vaikų negalėjimo vesti į lauką nebuvo. Pas ieškovą nėra termometro, kad būtų galimybė patikrinti lauko temperatūrą vietoje. Atsakovė patikrino lauko temperatūrą telefone (internete) – lauko temperatūra buvo minus 12 laipsnių. Per savo telefoną (internete) lauko temperatūrą pažiūrėjo ir auklėtojos padėjėja M. G., ji pasakė, kad ir pas ją lauko temperatūrą rodo minus 12 laipsnių. Kadangi tokia lauko temperatūra atitiko higienos normų reikalavimus, apie 11.15 val. atsakovė ir auklėtojos padėjėja M. G. trumpam išvedė vaikus į lauką. Baigiant su vaikais nusiimti balionus (užtrukus lauke apie 5 minutes) ir jau ruošiantis sugrįžti į patalpas, atsakovei visuomenės sveikatos specialistė pasakė, kad nebūtų lauke. Su vaikais lauke atsakovė buvo trumpai, buvo įsitikinusi (įsitikinimas paremtas konkrečiais duomenimis internete), kad lauko temperatūra atitinka Higienos normą, dienyne nebuvo pažymėta, kad vaikų negalima vesti į lauką, buvo saulėta, vaikai šiltai aprengti.

9.       Atsakovė, priešingai nei teigia ieškovas, 2021 m. vasario 18 d. nepažeidė darbo pareigų, jos veiksmuose 2021 m. vasario 18 d. nėra darbo drausmės pažeidimo visų būtinųjų požymių, o nesant pažeidimą sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas, atitinkamai ir atleidimas iš darbo neteisėtas. Ieškovas, būdamas nepagrįstai nusistatęs prieš atsakovę, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kas lėmė ir neteisėtą atsakovės atleidimą iš darbo. Vaikai turėjo ateiti į darželį iš ryto, kada 2021 m. vasario 18 d., 8.00 val., lauko temperatūra buvo minus 20,2? C, 9.00 val. – minus 18,3? C, ir jų tėvai nelaikė, kad esant tokiai temperatūrai aprengti vaikai negali išeiti į lauką bei būti nuvesti į darželį. Tuo tarpu atsakovė vaikus trumpai išvedė į lauką prieš 12.00 val., šviečiant saulei. Atsakovė atsižvelgė į vaikų interesus – neturėdama galimybės lauko oro temperatūrą patikrinti (duomenys neskelbtini) sistemoje, iš dviejų šaltinių (savo ir auklėtojos padėjėjos telefonuose) nustatė lauko temperatūrą, matė, kad šviečia saulė (o saulėje temperatūra kaip taisyklė aukštesnė) ir nesant jokios realios, o ne ieškovo išsigalvotos, grėsmės vaikų sveikatai, bei nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, vaikams prašant, nusprendė trumpam išvesti vaikus į lauką dekoracijų (balionų) nusiėmimui. Nė vienas vaikas 2021 m. vasario 18 d. trumpai išėjęs į lauką neperšalo, nesusirgo ar dar kitaip blogai nepasijuto. Nė vienas iš tų vaikų tėvelių ar kitų jiems artimų asmenų nesikreipė į ieškovą nei su pretenzija, nei su prašymu, nei su kitokio pobūdžio dokumentu, kad 2021 m. vasario 18 d. išvedus vaiką į lauką trumpam buvo kaip nors pažeistos vaiko teisės.

10.       Atsakovė pritarė Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodytai aplinkybei, jog visuomenės sveikatos specialistė R. K. 2021 m. vasario 18 d. perspėjusi atsakovę apie tai, kad šalta vaikus vesti į lauką, šią informaciją ieškovui kažkodėl tai pateikė tik 2021 m. kovo 15 d., tai yra beveik po mėnesio nuo įvykusio fakto. Ieškovas nei 2021 m. vasario 18 d., ar tuoj pat po šios datos, net nerinko duomenų, kad 2021 m. vasario 18 d., kada atsakovė išvedė trumpam vaikus į lauką, lauko temperatūra buvo žemesnė nei minus 12 laipsnių. Ieškovas, atleisdamas atsakovę iš darbo, pažeidė bendruosius teisės principus, neatsižvelgė, jog samdomas darbas asmeniui yra pragyvenimo šaltinis. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pagrįstai nusprendė, kad atsakovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d.  sprendimu teismas ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė ir ginčą išsprendė iš esmės. Panaikino (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ ir (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. atleidimo iš darbo“, ir pripažino atsakovės R. Z. atleidimą iš darbo neteisėtu; pripažino, kad atsakovės R. Z. 2009 m. rugsėjo 15 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 11103,21 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (imtinai) (2022 m. vasario 7 d.), bei po 72,57 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d). Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių; priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 9143,82 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių; pripažino atsakovės R. Z. nušalinimą nuo darbo 2021 m. liepos 1 d. neteisėtu ir už neteisėto nušalinimo dieną priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 72,57 Eur vidutinį darbo užmokestį. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių; priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą; priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 1210,00 Eur advokato pagalbos išlaidas; priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) valstybei 6,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas spręsdamas dėl termino, kada ieškovui visuomenės sveikatos specialistė R. K. pranešė apie tai, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. buvo išvedusi vaikus į lauką, rėmėsi pačios R. K. paaiškinimu teisme, kad ji tą pačią dieną telefonu informavo darželio direktorę ir žodžiu pranešė darželio direktorės pavaduotojai ugdymui apie faktą, jog atsakovė buvo išvedusi vaikus į lauką, esant žemesnei oro temperatūrai nei numato Higienos norma, tačiau dėl užimtumo, rašytinį pranešimą surašė tik 2021 m. kovo 15 d.

13.       Teismas nustatęs, kad sveikatos specialistė R. K. tuoj pat po įvykio, žodžiu informavo įstaigos administraciją (direktorę bei pavaduotoją ugdymui) apie galimai padarytą darbo pažeidimą, nurodė konkretų asmenį, bei įvertinęs įstaigos administracijos veiksmus, jog tuoj po gauto žodinio pranešimo nei direktorė, nei direktorės pavaduotoja ugdymui, po šio žodinio pranešimo jokių aktyvių veiksmų neatliko (priešingai, nei kito įvykio kontekste, t. y. 2021 m. kovo 29 d., 8.10 val., J. L. paskambinus ir informavus direktorę, kuomet buvo reaguota itin greitai, sudaryta komisija ir priimtas 2021 m. kovo 29 d. Aktas Nr. 1, iš karto tyrimo nepradėjo, nerinko įrodymų, susijusių su tuo metu buvusia/užfiksuota lauko temperatūra, nepareikalavo R. K., jog ši nedelsiant informaciją įformintų raštu, nesusisiekė su auklėtoja R. Z. ir jos nei žodžiu, nei raštu iš karto nereikalavo pasiaiškinti apie jos atliktus veiksmus, taip pat neinformavo grupės vaikų tėvų apie 2021 m. kovo 18 d. įvykusį įvykį, taip pat specialiai vaikų sveikatos būklės po įvykio nestebėjo; bei po gauto sveikatos specialistės R. K. 2021 m. kovo 15 d. informacinio pranešimo, t. y. įstaigos direktorė taip pat neiniciavo atskiro tyrimo dėl 2021 m. vasario 18 d. įvykio kitų grupių auklėtojų tarnybinių pranešimų, neprašė, nerinko įrodymų, susijusių su galimo pažeidimo metu buvusia/užfiksuota lauko temperatūra, tik formaliai 2021 m. kovo 19 d. reikalavimu Nr. SD-122, pareikalavo atsakovės R. Z. pateikti įstaigai rašytinį paaiškinimą dėl pranešime nurodytų 2021 m. vasario 18 d. įvykio aplinkybių, teismas sprendė, jog R. K. žodžiu pranešta informacija darbdaviui nekėlė pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Todėl teismas sprendė, jog darbdaviui darbo drausmės pažeidimo aplinkybės tapo žinomos būtent 2021 m. vasario 18 d., gavus sveikatos specialistės R. K. žodinį pranešimą, o ne 2021 m. kovo 15 d. visuomenės sveikatos specialistei R. K. pateikus rašytinį pranešimą, kaip teigia ieškovas, ir DK  58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eigos pradžia turi būti skaičiuotina nuo 2021 m. vasario 18 d.

14.       Teismas pažymėjo, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pateisinti darbdavio neaktyvumą, nėra, kadangi Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti atsakovės darbo pareigų pažeidimai, buvo/yra darbdavio konstatuoti, nesudarius komisijos bei nelaukus išvados, kai pagal ieškovo vidinius teisės aktus buvo privalomas procedūra, taip pat neatlikus jokių papildomų veiksmų (tik pareikalavus darbuotojo pateikti paaiškinimą), kaip tai numato tiek Darbo tvarkos taisyklių 115 punktas, tiek DK 58 straipsnio 4 dalis.

15.       Teismas nustatęs, kad darbdaviui darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo būtent 2021 m. vasario 18 d., nuo visuomenės sveikatos specialistės R. K. žodinio pranešimo, kuomet darbdaviui tapo žinomas aplinkybių visetas: darbo drausmės pažeidimo faktas ir darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas, o ieškovo Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas tik 2021 m. kovo 31 d., sprendė, kad buvo praleistas DK nustatytas vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo terminas darbdavio sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti. Teismas įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, yra savarankiškas pagrindas pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

16.       Teismas vertindamas darbo pareigų objektyviuosius požymius atkreipė dėmesį, kad ieškovas Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) konkrečiai nekonstatavo galimo R. Z. darbo pažeidimo konkretaus padarymo laiko. Aplinkybės susijusios su pažeidimo padarymo laiku, nagrinėtinu atveju yra svarbios, nes atsižvelgiant į pažeidimo padarymo laiką, kinta faktinės lauko temperatūros vertinimas. Darbdavys minėtame įsakyme nėra konkrečiai įvardinęs bei nustatęs, kokiai konkrečiai lauko oro temperatūrai esant vaikai buvo išvesti į lauką, tik išvadose nurodo, kad „esant oro temperatūrai žemesnei nei numatyta Higienos normoje“. Teismas įvertinęs atsakovės, liudytojos M. G. nurodytas aplinkybes sprendė, jog labiau tikėtina, kad vaikai į lauką buvo išvesti šiek tiek anksčiau nei apie 11 val., bei šis laikas laikytinas vaikų į lauką vedimo laiku, tuo pačiu galimai padaryto pažeidimo laiku.

17.       Teismas pažymėjo, nėra pateikta duomenų iš internetinės sistemos (duomenys neskelbtini), kurioje būtų užfiksuota įvykio metu buvusi/skelbta lauko oro temperatūra ir tokiu būdu būtų neginčijamai užfiksuotos bei pagrįstos R. K. 2021 m. kovo 15 d. informaciniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog „oro temperatūra buvo minus 15°C (jutiminė – minus 20?C). Darželyje buvo susiformavusi praktika, jog atskirais atvejais auklėtojos raštu būdavo informuojamos apie oro būklę, kuri neatitinka Higienos normų, tačiau 2021 m. vasario 18 d. jokio pranešimo apie netinkamą oro būklę, temperatūrą ir pan. siųsta nebuvo. Atsakovė bandė oro temperatūrą pasitikrinti sistemoje, tačiau byloje lieka nepaneigta jos iškelta versija, jog įvykio metu sistema neveikė ir oro temperatūros per (duomenys neskelbtini) patikrinti negalėjo, atskiro visuomenės sveikatos specialisto pranešimo tuo metu taip pat nebuvo, todėl ji toliau elgėsi, vadovaudamasi protingumo kriterijais (tikrino lauko temperatūrą savo mobiliojo telefono pagalba).

18.       Teismas remdamasis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. balandžio 13 d. pažyma, nustatęs, kad labiau tikėtina, kad lauko oro temperatūra 11 val., kuomet vaikai buvo išvesti į lauką, buvo ne minus 15°C (kaip nurodyta Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne daugiau nei minus 13,7°C ir ne mažiau nei minus 13,1°C, sprendė, kad oro temperatūra nežymiai viršijo nustatytą Higienos normų nustatytą ribą, bei galima daryti išvadą, jog R. Z. nesilaikė Higienos normų 85.2. punkte nustatytų reikalavimų.  Teismas pažymėjo, kad formalus tam tikrų normų pažeidimų konstatavimas, dar nepagrindžia ir neleidžia teigti, jog darbuotojas padarė tam tikrą darbo pareigų pažeidimą, už kurį jis gali būti atleidžiamas iš darbo, todėl nustačius, kad atsakovė R. Z. nesilaikė Higienos normų reikalavimų, dar negalima daryti išvados, jog buvo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Vertindamas atsakovės veiksmus ir kaltę, teismas nustatė, kad atsakovė tyčia nesiekė pažeisti Higienos normas ir sąmoningai įvertino savo veiksmus bei nesiekė sudaryti sąlygas, kenkiančias vaikų sveikatai. Teismas atsižvelgęs, kad pati visuomenės sveikatai specialistė R. K. pamačius išvestus vaikus į lauką nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikai nedelsiant būtų sugrąžinti į grupę, apie įvykių neinformavo tėvų, vertino, kad specialistei toks pažeidimas nebuvo itin grubus, ir susidariusi trumpalaikė situacija nebuvo itin pavojinga ir itin žalojanti vaikų sveikatą, gyvybę, kaip nurodyta būtent Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini). 

19.       Teismas spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės sąlygų atsižvelgė į tai, kad atsakovė suvokdama, jog lauke lauko temperatūra yra artima Higienos normose nustatytai ribai, su vaikais lauke buvo tik kol vaikai nusikabino balionus ir papildomai užtruko tik tiek, kiek tai buvo reikalinga susikviesti vaikus kartu grįžti į grupę, buvo aprengti, atitinkamais rūbais, pritaikytais naudoti esant žemoms lauko temperatūroms, be to, vaikai įvykio dieną buvo aprengti, atitinkamais rūbais, pritaikytais naudoti esant žemoms lauko temperatūroms, taip pat atsižvelgė į tai, kad vaikai įvykio rytą (kai tuo metu lauko oro temperatūra buvo ženkliai žemesnė, nei tuomet, kuomet vaikai lauke buvo ir nusikabino balionus) buvo atvesti/atvežti į darželį tėvų ir taip pat trumpą laiko tarpą buvo lauke, esant žemesnei lauko temperatūrai, nei nustatyta Higienos normose. Teismas pastebėjo, jog ieškovo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos R. Z. veiksmų pasekmės yra daugiau hipotetinės, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu atveju nėra kilę jokie padariniai, kurie galėtų daryti prielaidą, kad atsakovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovės inicijuotas vaikų išvedimas į lauką 2021 m. vasario 18 d. sukėlė kokias nors realias neigiamas pasekmes, atsirado vaikų sveikatos sutrikimai. Teismas nustatęs, jog dėl atsakovės galimai netinkamo veikimo neatsirado žalingos pasekmės, t. y. nenustatyta viena iš drausminės atsakomybės sąlygų, sprendė, kad negalima teigti, jog atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimą, už kurį ji turi būti taikoma drausminė atsakomybė.

20.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovės 2021 m. kovo 18 d. padaryto pažeidimo negalima priskirti prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų – nesant darbo vietoje vienos iš darbo priemonės (lauko temperatūros matavimo prietaiso), teismo konstatuotas nežymus Higienos normų pažeidimas, negali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, sudarantis pagrindą skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, be to ieškovo sprendime dėl atleidimo nurodyto atvejo nėra kilę jokių padarinių, kurie galėtų daryti prielaidą, kad atsakovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė. Teismas sprendė, kad dėl šios priežasties atsakovės atleidimą iš darbo pagal  DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, yra pagrindas pripažinti neteisėtu.

21.       Teismas spręsdamas dėl kitų atsakovės atleidimo iš darbo aplinkybių nurodė, kad Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punktuose nurodytos pradėtos bent trys galimų darbo drausmės pažeidimų tyrimo procedūros atsakovės atleidimo metu nebuvo baigtos ir darbdavio nebuvo priimti galutiniai sprendimai, kuriuose būtų užfiksuota ir konstatuota, jog atsakovė visus šiuos ieškovo minimus pažeidimus faktiškai yra padariusi.

22.       Teismas dėl atsakovės auklėtinio tėvų skundo, susijusio su atsakovės galimu smurtu (psichologiniu ir/ar fiziniu) prieš auklėtinį R. P. nurodė, kad jei susidariusi situacija būtų netoleruotina nei auklėtinio tėvų, nei pačių darbuotojų, jie būtų kreipęsi į įstaigos vadovybę, o jei auklėtoja būtų vartojusi psichologinį/ fizinį smurtą, būtų kreipiamąsi į atitinkamas institucijas (Vaiko teisių apsaugos skyrių, policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės švietimo skyrius ir pan.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta tokių įrodymų, todėl tikėtina, jog situacija buvo kiek įtempta, tačiau ne tokio pobūdžio kaip nurodyta auklėtinio mamos rašte. Be to, nėra byloje įrodymų, jog po šio pokalbio ir galimai pavartoto auklėtojos psichologinio smurto prie berniuką, vaiko motina kreipėsi į psichologą ar kitą specialistą. Teismas nustatė, kad atsakovės pokalbis su auklėtinio R. P. mama vyko po to, kai berniukas buvo jau perduotas mamos žiniai, tačiau pati vaiko mama G. P., kurios žinioje buvo vaikas, nesiėmė priemonių, jog sūnus nedalyvautų judviejų su atsakove pokalbyje. Auklėtoja pati ėmėsi iniciatyvos ir nebeaštrino buvusio pokalbio, todėl galimai ir uždarė duris berniuko mamai prieš akis, taip nutraukdama susidariusią situaciją. Teismas laikė auklėtinio mamos G. P. rašte nurodytas aplinkybes iš esmės nepagrįstomis ir keliančiomis abejonių.

23.       Dėl Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, jog  atsakovė atsisakė socialinę pedagogę įsileisti į (duomenys neskelbtini) grupę, teismas pažymėjo, kad yra neaišku, kokiais kriterijais remiantis įstaigos administracijos komisija nustatė šio įvykio aplinkybes, jas užfiksuodama Akte Nr. 1, kuriame iš esmės yra tik perkeltos socialinės pedagogės rašte nurodytos aplinkybės. Teismas tarp atsakovės ir socialinės pedagogės kilusią konfliktinę situaciją įvardijo, kaip nesusipratimą ir atsakovės užduotus klausimus prieš socialinei pedagogei įeinant į grupę, nelaikė, kaip trukdymą socialinei pedagogei atlikti jai priskirtinas funkcijas ir trukdymą jai patekti į grupę su tikslu stebėti ugdytinį, ir šios situacijos nevertino kaip atsakovės galimo darbo pareigų pažeidimo.

24.       Teismas dėl Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punkte nurodyto pažeidimo, jog darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra pradėta dėl to, kad R. Z. 2021 m. kovo 29 d. apie 15.30 val., prieš tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos, savavališkai pasišalino iš įstaigos, palikdama auklėtinius be tinkamos priežiūros, nurodė, kad iš šio atsakovei suformuluoto galimo darbo pažeidimo, lieka neaišku, kokiu būdu pasireiškė tinkamas neinformavimas įstaigos administracijos. Teismas nustatė, kad tą dieną atsakovė blogai jautėsi ir pabendravusi telefonu su šeimos gydytoja tikėjosi, kad bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl atsakovė pranešė apie ketinimą vykti namo, įstaigos administratorei, kuri informavo pavaduotoją ugdymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m kovo 31 d., ir atsakovė iki nedarbingumo išdavimo, išdirbo beveik pilną savo darbo pamainą. Atsakovė savo išvykimo laiku iš darželio jau turėjo galiojantį nedarbingumo pažymėjimą ir buvo atsakingai informavusi įstaigos administraciją apie prastą savijautą (galimai ir turimą nedarbingumą). Teismas atkreipė dėmesį, kad tik atsakovės bei liudytojų parodymais nustatyta, jog vaikai grupėje be pedagogo, tačiau su juos prižiūrinčiu asmeniu – auklėtojo padėjėju, faktiškai galėjo būti apie 15-20 min. Teismas pažymėjo, kad vertinant Akte Nr. 2 nurodytas aplinkybes matyti, jog jame nurodytas darbo funkcijų neatlikimo laikas ir laikas, kuomet funkcijos buvo perduotos, sutampa, t. y. 2021 m. kovo 29 d. 15:30 val. (duomenys neskelbtini) grupės auklėtoja R. Z., žodžiu informavusi administratorę J. M. apie neva jai suteiktą nedarbingumo pažymėjimą savavališkai pasišalino iš savo darbo vietos, neatlikusi savo darbo pareigų; auklėtojos R. Z. funkcijas direktorė R. Š. pavedė atlikti logopedei R. K. (nuo 15:30 val. iki 17:30 val.). Todėl vertinant šį rašytinį įrodymą formaliai, būtų galima teigti, jog (duomenys neskelbtini) grupės auklėtojos funkcijos net nebuvo nutrūkusios, nes 15.30 val. R. Z. pasišalino iš darbo vietos, o 15.30 val. pavestos auklėtojos funkcijas atlikti logopedei R. K.. Taip pat teismas pastebėjo, jog šiame Akte Nr. 2 užfiksuotos ir kitos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, t. y. nustatyta, jog R. K. auklėtojos funkcijas pavedė ir jai pasiūlė pavaduoti ne direktorė R. Š., kaip nurodyta Akte Nr. 2, o būtent pavaduotoja ugdymui J. U.. Teismas Akte Nr. 2 užfiksuotą aplinkybę, jog 2021 m. kovo 29 d. 15.46 val. informacijos apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą R. Z., nėra, laikė niekine, nes iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad 2021 m. kovo 29 d. atsakovė buvo nedarbinga ir turėjo galiojantį nedarbingumo pažymėjimą.

25.       Dėl ieškovės Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių, jog atsakovė įstaigos kolektyvo yra charakterizuojama kaip konfliktiška, nekolegiška ir nesilaikanti įstaigos etiško elgesio kodekso reikalavimų, teismas nurodė, kad ieškovė nevertino šios darbuotojos ilgametės darbo patirties šioje įstaigoje, kvalifikacijos tobulinimo ir kitų aplinkybių, kurios taip pat atsakovę charakterizuoja, tačiau konkrečiai ne iš asmeninių savybių, tačiau iš darbinės, pedagoginės pusės. Teismas sprendė, kad ieškovas netinkamai vertino susiklosčiusias aplinkybes dėl pradėtų galimų darbo pareigų pažeidimų procedūrų, nepagrįstai ypač neigiamai charakterizavo atsakovę, tuo priimdamas nepagrįstą sprendimą dėl atsakovės atleidimo iš darbo.

26.       Teismas įvertinęs, kad Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavio valia nutraukti darbo sutartį buvo išreikšta aiškiai  – 2021 m. kovo 31 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva buvo per R. Z. nedarbingumo laikotarpį, todėl vadovaujantis DK 65 straipsnio 5–6 dalių nuostatomis, teisingai, kaip ir buvo nurodyta Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), jog darbo sutarties su R. Z. nutraukimo diena nukelta iki jos laikinojo nedarbingumo pabaigos, nustatant, kad jos darbo sutarties nutraukimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos, remdamasis DK 65 straipsnio nuostatomis sprendė, jog Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra perteklinis, todėl teismui pripažinus, jog ieškovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto, pagrindu yra neteisėtas, iš to seka, jog ir ieškovo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas neteisėtu.

27.       Teismas pripažinęs atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, atsižvelgęs į atsakovės prašymus, reikštus paduodant prašymą Darbo ginčų komisijai, nesvarstė klausimo dėl galimybės atsakovę grąžinti į darbą bei sprendė panaikinti Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis).

28.       Teismas įvertinęs, kad atsakovės vidutinis dienos užmokestis sudaro 72,57 Eur (neatskaičius mokesčių), o mėnesio – 1523,97 Eur (neatskaičius mokesčių), sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai (2022 m. vasario 7 d.), t. y. už 153 darbo dienas, 11103,21 Eur (neatskaičius mokesčių). Taip pat atsakovei iš ieškovo priteisti po 72,57 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką, skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos).

29.       Teismas nustatęs, kad atsakovės darbo santykiai tęsėsi nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. liepos 1 d., ir atsakovės darbo stažas yra ilgesnis nei dvylika metų, ieškovui nereiškiant prieštaravimų dėl Darbo ginčų komisijos priteistų išmokų dydžio, atsakovei sutinkant su Darbo ginčų komisijos priteistomis išmokomis, atsakovei iš ieškovo priteisė kompensaciją už neteisėtą atleidimą, kurios dydis šeši vidutiniai darbo užmokesčiai (6 x 1523,97 Eur), t. y. 9143,82 Eur (neatskaičius mokesčių).

30.       Teismas pripažinęs, kad ieškovės Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, bei tai, kad atsakovė neginčija Darbo ginčų komisijos priteistinų išmokų dydžio, iš ieškovo priteisė atsakovei už neteisėtą nušalinimą nuo darbo 72,57 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Taip pat nesant ieškovo prieštaravimų ir atsakovei sutinkant su Darbo ginčų komisijos priteistu neturtinės žalos dydžiu, iš ieškovo priteisė atsakovei 500 Eur neturtinę žalą.

                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

31.       Apeliaciniu skundu ieškovas (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-283-1051/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai, t. y., pripažinti ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 31 d. Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtu; pripažinti ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. atleidimo iš darbo, kuriuo buvo faktiškai įgyvendintas ieškovo 2021 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ,.Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ atsakovei R. Z. sugrįžus į darbą po ligos, teisėtu; priteisti iš atsakovės R. Z., (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) naudai šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

31.1.                      Apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nurodė, kad teismas pažeidė eilę pažeidimų nesuderinamų su bylos medžiaga bei pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, be to priimtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis teismų praktikos, sprendime išdėstyti teismo argumentai prieštarauja vienas kitam, teismas nevertino ieškovo prašymo atsižvelgti į atsakovės nesąžiningumą ir priimtas šališko teismo.

31.2.                      Nesutinka su išvada, DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eigos pradžia turi būti skaičiuotina nuo 2021 m. vasario 18 d., t. y. nuo visuomenės sveikatos specialistės R. K. žodinio pranešimo, o ne nuo 2021 m. kovo 15 d. gauto visuomenės sveikatos specialistės R. K. rašytinio pranešimo. Tiek ieškovo įsakyme dėl atsakovės atleidimo iš darbo, tiek ieškovo direktorė R. Š., jos pavaduotoja L. U. teisme liudijo, kad jokio žodinio R. K. pranešimo ieškovas nėra gavęs ir faktas apie atsakovės padarytą pareigų pažeidimą ieškovui tapo žinomas tik R. K., kuri nėra ieškovo darbuotoja, pateikus 2021 m. kovo 15 d. rašytinį pranešimą dėl atsakovės padaryto pažeidimo. Todėl teismo sprendime pateikiama formuluotė, kad R. K. žodžiu pranešta informacija darbdaviui nekėlė pagrįstų abejonių, yra prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.

31.3.                      Nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti liudytojos visuomenės sveikatos specialistės R. K. paaiškinimais teisme, tačiau yra pagrindas abejoti liudytojų R. Š., jos pavaduotojos L. U. duotais paaiškinimais teisme. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti faktą, kad R. K. tikrai 2021 m. vasario 18 d. žodžiu pranešė ieškovui apie atsakovės padarytą pažeidimą. Be to, jei R. K. būtų žodžiu pranešusi apie įvykį, tai lieka neaišku, kodėl ji 2021 m. kovo 15 d. apie atsakovės padarytą pažeidimą pranešė raštu, todėl darytina išvada, kad R. K. nebuvo apie jokį pažeidimą ieškovui pranešusi žodžiu. Liudytojos R. K. liudijimas teisme yra nenuoseklus. Ji iš pradžių teigė, kad įstaigai apie įvykį pranešė raštu, vėliau paaiškino, kad informavo žodžiu direktorės pavaduotoją L. U., po to nurodė, kad žodžiu pranešė ir ieškovo direktorei. Liudytoja R. K. teisme paaiškindama, kad pagal jos darbovietės – Visuomenės sveikatos centro, vidines tvarkas, ji privalo informuoti ieškovą apie nustatytus pažeidimus per mėnesį laiko nuo pažeidimo padarymo, faktiškai pripažino, kad informavo ieškovą laikydamasi savo darbovietės nustatytų terminų. Teismas visiškai nevertino ieškovo įsakyme dėl atsakovės atleidimo iš darbo nurodytos informacijos, kad ieškovui tapo žinoma apie šį atsakovės pažeidimą tik 2021 m. kovo 15 d. Visų šių faktų visuma, akivaizdžiai patvirtina, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad liudytojos R. K. parodymai yra nuoseklūs ir patikimi bei, kad jais būtina remtis, atmetant visus kitus įrodymus (įskaitant kitų dviejų apklaustų asmenų paaiškinimus). Ieškovas realiai sužinojo apie atsakovės padarytą pažeidimą tik iš R. K. 2021 m. kovo 15 d. pranešimo raštu, todėl priimdama Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės atleidimo iš darbo, įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti nepažeidė.

31.4.                      Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo teismas pripažino, kad Higienos normos reikalavimų atsakovė nevykdė ir taip pažeidė jos reikalavimus. Aiškinantis atsakovės padaryto pažeidimo subjektyviąją pusę, svarbu įvertinti, kada konkrečiai atsakovė priėmė sprendimų išvesti vaikus į laukų. Byloje nustatyta, kad atsakovė šį sprendimą vesti vaikus į lauką priiminėjo apie 9 val., kada lauko temperatūra, pagal objektyviausius Hidrometeorologijos tarnybos pažymos duomenis, lauko temperatūra buvo minus 20 ?C, t. y. net 8 laipsniais viršijo Higienos normos ribą. Esminis momentas yra atsakovės sprendimo priėmimo momentas, nes po sprendimo priėmimo toliau buvo tik sprendimo įgyvendinimo veiksmai, todėl realaus vaikų išvedimo į lauką momentas nėra svarbiausias vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumą. Tiek sprendimo priėmimo metu, tiek vaikų faktinio išvedimo į lauką metu, Higienos normos imperatyvūs reikalavimai buvo pažeisti, todėl akivaizdu, kad atsakovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir kaltės forma šiuo atveju visiškai nesvarbi.

31.5.                      Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais, kuriems suteikė prima facies įrodomąją galią, pvz. atsakovės paaiškinimais, nepagrįstas jokiais įrodymais, kad ji prieš išvedant vaikus į lauką bandė lauko temperatūrą tikrinti internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko tai padaryti, nes strigo kompiuteris, todėl patikrino lauko temperatūrą savo mobiliajame telefone buvusia programėle, kai tuo tarpu liudytoja sveikatos specialistė R. K. nurodė priešingas aplinkybes, kad  tą dieną svetainė (duomenys neskelbtini) veikė gerai ir trikdžių nebuvo, bei pati temperatūrą internete žiūrėjo ryte, tik atėjus į darbą ir paskui dar kartą patikrino, kai jau auklėtoja su vaikais buvo lauke. Teismas, neįvertinęs, kad liudytoja R. K. paliudijo, jog tą dieną ji net du kartus patikrino šioje svetainėje skelbiamą oro temperatūrą, nepagrįstai nurodė, kad R. K. liudijimo nepakanka.

31.6.                      Teismas visiškai nekomentavo aplinkybės, kad pagal ieškovo vidaus tvarką, kai neveikia interneto svetainė, darbuotojai turi galimybę ir privalo kreiptis į atsakingą asmenį R. K.. Atsakovė buvo neatidi ir nerūpestinga, nes nenorėdama trukdyti sveikatos specialistės, kad sužinotų, ar dėl oro temperatūros gali vesti vaikus į lauką, pati priėmė sprendimą dėl ėjimo į lauką.  

31.7.                      Teismas sprendime nurodydamas, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog 2021 m. vasario 18 d. interneto svetainė (duomenys neskelbtini) veikė be trukdžių, nevertino ieškovo paaiškinimo, kad neįmanoma pateikti šios dienos sistemoje rodytų duomenų, nes, kaip nurodė sistemą administruojanti įmonė, duomenys tokį ilgą laikotarpį nėra archyvuojami ir automatiškai pasišalina iš sistemos. Teismas atmesdamas ieškovo pateiktus įrodymus ir grįsdamas savo sprendimą vien atsakovės paaiškinimais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir civilinio proceso dispozityvumo principą bei teismo nešališkumo principą.

31.8.                      Teismas nustatydamas vaikų išvedimo į lauką laiką, rėmėsi tik atsakovės paaiškinimu, atmesdamas kitus įrodymus. Teismas neatsižvelgė, kad sveikatos specialistė R. K. teisme paaiškino, jog pamatė atsakovę su vaikais lauke apie 9.30 – 10 val. Akivaizdu, kad teismas tais atvejais kai R. K. liudijimas palankus atsakovei, juo remiasi ir teigia, kad visiškai pasitiki R. K. liudijimu, o kai atsakovei R. K. liudijimas nepalankus, teismas jam neteikia jokios įrodomosios galios. Šiais veiksmais teismas akivaizdžiai pažeidžia teismo objektyvumo ir nešališkumo, rungimosi ir kitus principus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo oficialia Hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie lauko temperatūrą 2021 m. vasario 18 d. ir nelaikė jos tinkamu lauko temperatūros įrodymu.

31.9.                      Teismui darbo bylose tenka aktyvus vaidmuo, todėl teismas manydamas, kad trūksta jokio nors konkretaus įrodymo ir jis byloje yra būtinas, privalo pats tuos duomenis išsireikalauti. Šiuo atveju teismas buvo pasyvus ir įrodymų rinkimo pareigą, t. y. paneigti atsakovės argumentus, pvz., kad neveikė interneto svetainė, perkėlė ne atsakovei, o ieškovui, taip neteisingai paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą.

31.10.                      Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad įstaigoje buvo praktika, jog visuomenės sveikatos specialistas esant netinkamam orui, atsiųsdavo žinutes ir įspėdavo, jog negalima vaikų vesti į lauką. Byloje apklausta R. K. teismui paaiškino, kad tokios praktikos darželyje nebuvo, ji nerašydavo žinučių, o informacija buvo skelbiama (duomenys neskelbtini). Teismo minimame pedagogų tarybos posėdžio protokole Nr. 7, taip pat nėra nurodyta, kad įstaigoje dirbanti Visuomenės sveikatos specialistė išsiųs žinutes jei lauko temperatūra bus netinkama.

31.11.                      Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovei išvedus vaikus į lauką oro temperatūra buvo tarp minus 13,7?C ir minus 13,1?C, kadangi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos duomenis oro temperatūra 10 val. buvo minus 15,2 laipsnių, o 11 val. – 13,7 laipsnių. Akivaizdu, kad atsakovei išvedant vaikus į lauką, oro temperatūra lauke buvo intervale tarp minus 15,2 ir minus13,7 laipsnių. R. K. nurodė, kad atsakovę su vaikais laukia matė apie 9.30–10 val., o kad tuo metu oro temperatūra buvo minus 15?C patvirtina tiek liudytoja R. K., tiek Hidrometeorologijos tarnybos pažyma. Teismas dėjo aktyvais pastangas dirbtinai sumažinti atsakovei nepalankias faktines aplinkybes, paneigti atsakovei nepalankius įrodymus.

31.12.                      Teismas nurodydamas, kad atsakovė tyčia nesiekė pažeisti Higienos normas ir nesiekė sudaryti sąlygas kenkiančias vaikų sveikatai, padarė teisines klaidas vertindamas skirtingas atsakomybės rūšis ir kaltės formas, nes jei atsakovė būtų tyčia siekusi pakenkti vaikų sveikatai, jos atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje sprendžiant klausimą dėl darbuotojo atleisimo iš darbo, pakanka, kad darbuotojas padarytų darbo pareigų pažeidimą ne tyčia, o dėl nerūpestingumo ar aplaidaus pareigų vykdymo. Šiuo atveju atsakovė, būdama atsakingu asmeniu, kuriam yra patikima mažamečių vaikų sveikata, žinodama savo pareigą nepažeisti imperatyvių Higienos normos reikalavimų, šią savo pareigą pažeidė, tikėtina dėl nerūpestingumo ar aplaidaus pareigų vykdymo, ir ji yra kalta dėl šio darbo pareigų pažeidimo. Atsakovė byloje elgėsi nesąžiningai ir teigė, kad ji nebuvo supažindinta su Higienos normomis, nors byloje yra rašytinis įrodymas, kad ji buvo pasirašytinai supažindinta su Higienos normų reikalavimais, tame tarpe ir su 85.2. punkto norma, jog vaikų veikla lauke neorganizuojama esant oro temperatūrai žemesnei nei minus 12 laipsnių.

31.13.                      Nesutinka su teismo išvada, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovės drausminei atsakomybei kilti: teismas pripažino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė Higienos normos reikalavimų pažeidimu; teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos padarė klaidingą išvadą, kad atsakovės veiksmais žala nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kasacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013 išaiškinimu, kad būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Todėl atsakovei pažeidus Higienos normas, pavojus mažamečių vaikų sveikatai buvo sukeltas, ir tai (pats šio pavojaus sukėlimo faktas) jau yra realiai padaryta žala. Atsakovė padarė žalą ieškovui, nes įstaigą lankančių vaikų tėvai suabejojo (dėl atsakovės veiksmų turėjo pagrindą suabejoti) įstaigos ir jos personalo dalykine-profesine reputacija, suabejojo (galėjo suabejoti) įstaigos ir jos darbuotojų deklaruojamu rūpesčiu jiems patikėtų mažamečių vaikų saugumu ir sveikata. Todėl tarp atsakovės neteistų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovės kaltė pasireiškia tuo, kad ji nedėjo pakankamų pastangų įsitikinti, kad lauko temperatūra yra tinkama vaikų išvedimui į lauką ir kad toks vaikų išvedimas nekels pavojaus vaikų sveikatai.

31.14.                      Teismas neturėdamas specialių žinių neteisingai interpretavo visuomenės sveikatos specialistės R. K. paaiškinimą 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu, jog Higienos normų laikymasis yra svarbi aplinkybė vaikų sveikatai ir šios normos nedaro išimčių dėl vaikų buvimo lauke trumpo laiko, ir nurodė tai, ko R. K. nebuvo sakiusi, jog visuomenės sveikatos specialistei toks pažeidimas nėra/nebuvo itin grubus, ir susidariusi trumpalaikė situacija nebuvo itin pavojinga ir itin žalojanti vaikų sveikatą, gyvybę. Be to, teismas neatsižvelgė į visuomenės sveikatos specialistės R. K. 2021 m. kovo 15 d. pranešime nurodytą aplinkybę, jog atsakovė 2021 m. vasario 18 d. ryte su vaikų grupe išėjo į lauką, kai oro temperatūra buvo minus 15 (jutiminė – minus 20) ir oro sąlygos kėlė riziką vaikų sveikatai. Teismo išvados yra nepagrįstos, neteisėtos, bet ir nesuderinamos su bylos medžiaga, bei padarytos siekiant be pagrindo išteisinti atsakovę.

31.15.                      Teismas padarydamas išvadą, kad atsakovė, atsižvelgdama į vaikų norus, išvesdama vaikus į lauką nukabinti balionų, kai oro temperatūra neatitiko Higienos normų, sudarė vaikams sąlygas tęsti lauke pradėtą ugdymo procesą ir tokiu būdu įgyvendino (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo auklėtojo pareigybės aprašo Nr. 3 (toliau – pareigybės aprašas) 4.1. ir 4.9. punktuose nustatytas funkcijas, peržengė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo ribas. Vaikų noras išeiti į lauką negali būti pagrindas atleisti atsakovę nuo drausminės atsakomybės. Teismas nepagrįstai pateisino atsakovės padarytą Higienos normos pažeidimą, teigdamas, kad atsakovė vaikus išvedė į lauką aprengtus drabužiais tinkamais, esant žemai oro temperatūrai. Taip teismas neteisingai aiškino ir taikė imperatyviąja teisės normą – Higienos normą. 

31.16.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovės padarytą pažeidimą negalima laikyti šiukščiu, nes darbo vietoje nebuvo lauko temperatūros matavimo prietaiso – termometro. Ieškovas yra aprūpinęs darbuotojus modernia būtinąja darbo priemone, kurios pagalba galima nuolat ir net neišeinant į lauką iš darželio patalpų, tikrinti lauko temperatūrą, gaunant naujausius oficialius duomenis apie lauko temperatūrą interneto svetainėje (duomenys neskelbtini).

31.17.                      Nesutinka su teismo nepagrįsta išvada, kad atsakovė padarė nežymų Higienos normų pažeidimą, kuris negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Higienos norma, kuri skirta apsaugoti mažamečių vaikų sveikatą ir gyvybę ikimokyklinio ugdymo įstaigose, yra imperatyvi teisės norma, todėl negali būti „nežymaus imperatyvios teisės normos pažeidimo“. Teisės norma privalo būti vykdoma be jokių išlygų. Atsakovės padarytas pažeidimas vertintinas kaip šiukštus, nesuderinamas su darbuotojos funkcijų vykdymu (iškaitant įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 dienos įsakymu Nr. V-117, 54.5 ir 54.6 punktų nuostatas, numatančias kad „darbuotojas privalo laikytis vaikų sveikatos priežiūros tvarkų, aprašų ir higienos normų“), nes darbuotojos pagrindinė funkcija yra užtikrinti jos atsakomybėn patikėtų vaikų saugumą, sveikatą ir ugdymą, taip pat pažeidė (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo auklėtojos pareigybės aprašymo Nr. 3. 4.13. punktą, Darbo vidaus taisyklių 54.6 punktą, pareigybės Aprašo 4.13 punktą.

31.18.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad trijų iš keturių atsakovės padarytų pažeidimų procedūros nėra baigtos. Ieškovas visuomet teigė, kad visas procedūras atliko tinkamai, pilna apimtimi ir atsakovės padarytų pažeidimų ir atsakomybės jai skyrimo klausimus išsprendė priimdamas skirti atleidimą už darbą, įvertinęs visų keturių pažeidimų tyrimo rezultatus. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovė pasiaiškintų  dėl visų keturių pažeidimų ir priimdamas sprendimą atleisti atsakovę iš darbo, vertino visų keturių pažeidimų faktines aplinkybes. Didžioji dalis jų šiurkštūs, o atsakovė dėl jų nesigaili, nepasitaisys, todėl siekiant ieškovo įstaigoje užtikrinti darbo drausmę, atsakovę buvo būtina atleisti. Be to, Kasacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l30-701/2019, 50 punkte, yra išaiškinęs, kad darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime neturėtų būti laikomas neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė turėjo kiekvieną iš kelių atliekamų darbo pareigų pažeidimų tyrimų rezultatus įforminti atskiru, savarankišku (tarpiniu) dokumentu, kuris teismo nuomone turėtų būti surašomas po darbuotojo pasiaiškinimo gavimo ir prieš darbdavio įsakymo dėl drausminės atsakomybės taikymo priėmimo. Galiojantys teisės aktai nenumato darbdavio pareigos, gavus darbuotojo atsakymą į darbdavio reikalavimą pasiaiškinti, papildomai, prieš priimant įsakymą dėl darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo, parengti dar vieną dokumentą.

31.19.                      Dėl atsakovės auklėtinio tėvų skundo, susijusio su atsakovės galimu smurtu (psichologiniu ir/ar fiziniu) prieš auklėtinį R. P.. Nesutinka su teismo argumentais, kad darbdavys savo reikalavime dėl rašytinio pasiaiškinimo pateikimo, privalėjo konkrečiai suformuluoti galimą atsakovės darbo pažeidimą, dėl kurio prašė pasiaiškinti, t. y. nebuvo nurodęs, kada, kur ir kuo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai darbuotojas yra įtariamas, padaręs darbo pažeidimą. Teismas nepagrįstai padarė tokią išvadą, nes nėra jokio teisės akto, kuriame būtų suformuluota ieškovo (kaip darbdavio) pareiga jau reikalavime pateikti pasiaiškinimą nurodyti, kokį pažeidimą padarė darbuotojas. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė pateiktų pasiaiškinimą, kad išsiaiškintų situaciją, sužinotų darbuotojo nuomonę. Darbdavys šioje stadijoje dar tik aiškinasi galimo darbo pareigų pažeisimo faktines aplinkybes, darbuotojo subjektyviąją pusę. Pats darbdavio reikalavimas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą ar darbuotojo pasiaiškinimo gavimas, nėra būtini (privalomi) drausminei atsakomybei už darbo pareigų pažeidimą taikyti. Teismo argumentai, kad ieškovas ne visai tinkamai parašė reikalavimą atsakovei pateikti pasiaiškinimą, yra nepagrįsti ir neteisėti, praktiškai niekiniai ir nesuderinami su Kasacinio teismo suformuota teismų praktika.

31.20.                      Teismas nepagrįstai nevertino kaip darbo pareigų pažeidimų 3 iš 4 ieškovo ieškinyje nurodytų atsakovės padarytų darbo pareigų pažeidimų, bei iš anksto pasisakė, kad ieškovo argumentai dėl likusių trijų pažeidimų neturės jokios įtakos teismo sprendimui ir iš anksto laikė ieškovo argumentus dėl trijų darbo drausmės pažeidimų nereikšmingais. Toks teismo sprendimas iš esmės reiškia tai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, vertino tik vieną iš keturių atsakovės darbo pareigų pažeidimų, tokiais veiksmais teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas.

31.21.                      Nesutinka su teismo argumentais, kad dėl to, jog tiek auklėtinio mama G. P., tiek atsakovė subjektyviai suvokia realybę, negalima patikrinti šių asmenų teiginių tikrumo ir nustatyti tikrąją tiesą. Pati atsakovė pripažįsta visą eilę faktinių aplinkybių, bent iš dalies patvirtinančių aukščiau pateikiamas faktines aplinkybes, minimas auklėtinio mamos skunde ir ieškovo darbuotojos J. M. pareiškime dėl atsakovės smurto. Atsakovė pripažįsta, kad 2021 m. kovo 25 d. buvo jos ir auklėtinio R. P. mamos pokalbis dėl vaiko nepriežiūros ir jo skriaudimo įstaigoje, taip pat pripažįsta buvus įvykius, nurodytus R. P. mamos pareiškime, įskaitant kitų vaikų smurtą prieš R. ir atsakovės toleravimą šios situacijos, be to atsakovė pripažįsta, kad ji pakeltu tonu peikė bei kritikavo auklėtinį R. mamos akivaizdoje (kas pagal vaikų psichologų išaiškinimus negali būti daroma jokiais būdais ir laikoma savarankišku darbuotojo darbo pareigų pažeidimu) bei buvo suėmusi berniuko šaliką pokalbio su vaiko mama metu. Atsakovė faktiškai pripažįsta visus jai pateikiamus kaltinimus dėl nederamo elgesio su jai patikėtu mažamečiu vaiku ir jo mama, tačiau ji aiškiai nepagrįstai nelaiko šių savo veiksmų psichologiniu ir fiziniu smurtu prieš vaiką. Vien pats faktas, kad vaikas pokalbio su atsakove metu buvo pravirkdytas, įrodo, kad atsakovė šio pokalbio metu elgėsi nederamai, t. y. nepasirinko tinkamų bendravimo priemonių, tono ir temų, kurios negalėjo būti keliamos pokalbyje tarp vaiko, jo mamos ir auklėtojos. Atsakovė kritikavo ir gėdino mažametį auklėtinį taip jį skaudindama ir žalodama jo dar trapią ir labai pažeidžiamą mažamečio vaiko psichiką ir emocinę būklę.

31.22.                      Nesutinka su teismo išvada, kad liudytoja J. M. girdėdama atsakovės ir R. P. mamos G. P. pokalbį buvo pasyvi, todėl J. M. nurodytos faktinės aplinkybės yra nepatikimos. Teismas neturėjo jokio tinkamo ir pakankamo pagrindo laikyti šios liudytojos parodymus byloje nepatikimais. Teismo išreikštos abejonės J. M. paaiškinimais dėl to, kad yra daug sutapimų tarp vaiko mamos skundo turinio ir liudytojos J. M. parodymų, patvirtina faktinę aplinkybę, kad liudytoja J. M. tikrai girdėjo būtent tą patį pokalbį ir šie du savarankiški įrodymai vienas kitą patvirtina. Teismas nepagrįstai atmetė šios liudytojos paaiškinimus ir padarė nelogiškas išvadas.

31.23.                      Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog yra neatitikimų atsakovės ir G. P. paaiškinime dėl vaiko verkimo, nes J. M. paaiškinime nurodyta, jog vaikas pradėjo verkti, tuo tarpu G. P. nurodyta, jog akyse buvo ašaros. Iš vaiko mamos G. P. paaiškinimo teisme, kai ji nurodė, jog vaikas neverkė balsu, tačiau jam pradėjo bėgti ašaros, todėl ji paklausė atsakovės, kodėl ji pravirkdė jos vaiką, akivaizdu, kad pokalbį girdėjusi J. M. galėjo suprasti, kad vaikas verkė. Teismas atmesdamas šiuo įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

31.24.                      Nesutinka su teismo argumentais, kad vaiko mama po pokalbio su atsakove niekur nesikreipė dėl tokio atsakovės elgesio. Priešingai nei nurodo teismas, vaiko mama nedelsiant po šio įvykio, tik grįžusi namo parašė ieškovui skundą ir ankstų rytą atvykusi į ieškovo įstaigą kartu su vaiko tėvu kreipėsi su šiuo skundu į darželio vadovybę, reikalaudami išsiaiškinti situaciją ir nubausti atsakovę. Vaiko mama pati sprendė, kur jai kreiptis pirmiausia, kad būtų atsakovei užkirstas kelias toliau pažeidinėti jos vaiko teises darželyje. Tai jokiu būdu negali reikšti, kad toks mamos apsisprendimas gali įrodyti, kad atsakovės fizinio ir psichologinio smurto fakto prieš vaiką ir jo mamą nebuvo.

31.25.                      Teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pati nukentėjusio vaiko mama kalta dėl vaikui auklėtojos neteisėtais ir neetiškais veiksmais padarytos žalos padarymo, nurodydamas, kad šioje situacijoje taip pat svarbi aplinkybė, jog auklėtinio mama pati nesiėmė veiksmų, pasak jos, auklėtojos neetišką elgesį bei nemalonų pokalbį nutraukti. Teismas nepagrįstai teisina atsakovę, nurodydamas, jog auklėtoja pati ėmėsi iniciatyvos ir nebeaštrino buvusio pokalbio, todėl galimai ir uždarė duris berniuko mamai prieš akis, taip akimirksniu nutraukdama susidariusių situacijų. Teismas padarydamas išvadą, jog auklėtinio mamos G. P. rašte nurodytos aplinkybės yra iš esmės nepagrįstos ir dėl šių aplinkybių yra daug abejonių, neišsprendė ginčo iš esmės, neatsakė į bylai aktualius klausimu, o tik kelia abejones, pats neturi atsakymo į šias abejones, ir nesiėmė veiksmų jas šalinti.

31.26.                      Ieškovo pateikti įrodymai, t. y. vaiko mamos skundas, ieškovo administratorės J. M. girdėjusios pokalbį pranešimas įstaigos vadovei, bei teismui duoti administratorės J. M. bei socialinės darbuotojos J. L. duoti paaiškinimai teisme, buvo vienareikšmiškai palankūs ieškovui, tačiau teismas, ignoruodamas vienas kitą patvirtinančių gausių įrodymų visumą, nusprendė, vadovautis ne objektyviu ir visapusišku surinktų bylos įrodymų vertinimu.

31.27.                      Dėl atsakovės R. Z. atsisakymo įsileisti socialinę pedagogę J. L. į grupę, nesutinka su teismo argumentu, kad neįsileidimas į grupę yra labai subjektyvus ir kiekvienas asmuo jį gali įvertinti skirtingai. Kadangi apklausta liudytoja  socialinė pedagogė J. L. aiškiai paaiškino, kad atsakovė jos neįleido į grupę atsistodama tarpduryje ir užduodama eilę klausimų. Todėl akivaizdu, kad socialinė pedagogė suprato, kad jos atsakovė nenori įleisti į grupę. Teismas įvardindamas neįsileidimą į grupę kaip subjektyvų kiekvieno vertinimą, emocinį pasikarščiavimą nuolaidžiauja atsakovei, diskriminuoja J. L.. Kai yra priešingai, ne socialinė pedagogė J. L., o atsakovė per daug asmeniškai įvertino socialinės pedagogės J. L. atėjimą į jos grupę ir būtent atsakovė emociškai pasikarščiavo neleisdama J. L. vykdyti savo tiesiogines pareigas, manydama kad tai gali būti susiję su jos padaryto pažeidimo aiškinimusi ir kad tai kelia grėsmę jos darbui ieškovo įstaigoje. Atsakovė neturi teisės reikalauti, kad socialinis pedagogas, prieš atlikdamas vaikų stebėjimą grupėje, paaiškintų auklėtojai ką konkrečiai stebės, kokiu tikslu tai daro, kas liepė ar panašiai, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė prieš įeinant socialinei pedagogei į grupę turėjo teisę išsiaiškinti, kokiu tikslu socialinė pedagogė ketina stebėti grupės vaikus, bei siekė bendradarbiauti su socialine pedagoge. Socialinė pedagogė J. L. iki šio konflikto su atsakove jau buvo atlikusi du R. P. stebėjimus grupėje, kai joje dirbo ne atsakovė, o kita auklėtoja ir jokių konfliktų ar nesusipratimų dėl jos patekimo į grupę nekilo, todėl akivaizdu, kad konfliktines situacijas sukuria pati atsakovė.

31.28.                      Teismas nepagrįstai vertina tarp atsakovės ir socialinės pedagogės J. L. kilusią konfliktinę situaciją kaip nesusipratimą. Užstojimas įėjimo į patalpas, klausinėjimas ko atėjai, ką darysi, kas liepė ir pan. nėra ir negali būti vertinama kaip atsakovės noras bendradarbiauti, nes taip atsakovė peržengė savo kompetencijos ribas, ne bendradarbiavo, bet grubiai kišosi į socialinės pedagogės darbą. Toks atsakovės elgesys privalo būti vertinamas kaip trukdymas įstaigos administracijai objektyviai išsiaiškinti ugdytinių tėvų skunduose nurodytus nusiskundimus bei galimus ugdytinių teisių pažeidimo faktus, trukdymas įstaigos specialistams vertinti vaiko psichinę, emocinę būklę įstaigoje ir pan. Atsakovės elgesys su kolegėmis, nesuderinimas su Auklėtojos pareigybės aprašymo Nr. 3 4.6. punkto, (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) bendruomenės etikos kodekso 6.2., 6.5. nuostatomis.

31.29.                      Dėl atsakovės savavališko pasišalinimo iš įstaigos  teismas apskritai šių atsakovės veiksmų neanalizavo, nevertino darbo pažeidimo sąlygų, tačiau vertino, kad yra neaišku, kokiu būdu pasireiškė tinkamas įstaigos administracijos neinformavimas. Atsakovė melagingai teigia, kad ji prieš pasišalindama iš darbo vietos apie tai informavo administraciją, kad jai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kai tuo tarpu buvo priešingai – atsakovė pasišalino iš savo darbo vietos apie tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos ir palikdama auklėtinius be tinkamos priežiūros. Toks atsakovės elgesys prieštarauja Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55.3. punkto nuostatoms, kad pedagogas negali palikti savo darbo vietos nesulaukęs jį pakeičiančio pedagogo, palikti vaikus be priežiūros. Aplinkybę, kad atsakovė savavališkai pasišalino iš darbo vietos, palikusi vaikus vienus, nesulaukusi ją pakeičiančio pedagogo, patvirtina 2021 m. kovo 29 d. surašytas aktas. Be to, tą dieną Sodros duomenų bazėje, nei 15.30 val., kai atsakovė pasišalino iš darbo, nei 15.46 val. informacijos apie išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą nebuvo. Teismas nurodė, kad nemato atsakovės elgesyje jokių pažeidimų, tačiau yra priešingai, toks atsakovės elgesys demonstruoja atsakovės atsainų požiūrį į darbo pareigas, įstaigos vidaus tvarką ir ugdytinių sveikatą bei saugumą.

31.30.                      Teismas neteisingai vertina, kad vaikų palikimas su auklėtojos padėjėja yra tapatus vaikų palikimui su ikimokyklinio ugdymo pedagogu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad vaikams keliantis po pietų miego nėra vykdoma pedagoginė veikla. Darželio grupės auklėtojos pedagoginę veiklą vykdo nuolat ir visur. Auklėtojos padėjėjai reikiamo pedagoginio  išsilavinimo neturi, todėl atsakovė palikti savo auklėtinius padėjėjai R. G. negalėjo, tačiau šiurkščiai pažeisdama šias pareigas, pasišalino iš darbo vietos, palikdama vaikus nesulaukusi ją pakeičiančio pedagogo.

31.31.                      Ieškovo sprendimas atleisti atsakovę iš darbo pagristas visuotinai pripažįstamais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei siekiant apsaugoti fundamentalius Konstitucijos saugomus gėrius (visų pirma, mažamečių vaikų sveikatą). Mažamečio asmens konstitucinė teisė į sveikatos ir gyvybės apsaugą yra vertingesnė teisinių gėrių hierarchijoje už atsakovės ginamas turtines teises. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl šių gėrių konkurencijos, net atskirai neaptarė gėrių, prieš kuriuos atsakovė padarė savo pažeidimus.

31.32.                      Teismas, spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos suformuotos 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-135-684/2019, kurioje nurodyta, jog būtina sąlyga taikyti DK 58 straipsnyje nustatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pareigų pažeidimo, o kaltės forma (tyčia ar didelis nerūpestingumas) paprastai nėra svarbi, todėl neteisingai vertino, kad žala nebuvo padaryta, nes atsakovės išvesti vaikai į lauką, esant oro temperatūrai žemesnei nei nustatyta Higienos normose, nesusirgo.

31.33.                      Atsakovė savo veiksmais sukėlė pavojų mažamečių vaikų sveikatai ir tai yra žala, kartu padaryta žala ieškovo įstaigai, nes įstaigą lankančių vaikų tėvai suabejojo įstaigos ir jos personalo dalykine-profesine reputacija. t. y. ieškovo įstaigos personalo kvalifikacija, suabejojo įstaigos ir jos darbuotojų deklaruojamu rūpesčiu jiems patikėtų mažamečių vaikų saugumu ir sveikata. Be to, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo šiurkščiai pažeisti atsakovei savo mažamečius vaikus patikėjusių tėvų teisėti lūkesčiai, kad jų vaikais bus deramai pasirūpinta, užtikrinant maksimalų jų saugumo lygį. Dėl atsakovės nederamo pokalbio su jos auklėtiniu R. P. ir jo mama G. P. atveju buvo padaryta žala mažamečio vaiko psichinei-emocinei būklei, nes vaikas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą. Kai atsakovė neleido savo kolegei socialinei darbuotojai vykdyti savo tiesiogines pareigas, atsakovės veiksmais buvo padaryta žala ieškovo įstaigos darbo santykių mikroklimatui, darniam ieškovo įstaigos padalinių veikimui, darbuotojų kooperavimuisi ir bendradarbiavimui. Atsakovė be jokio pagrindo sukūrė konfliktinę situaciją, trukdė dirbti kolegei, kuri turi užtikrinti vaikų tinkamą psichologinę būseną įstaigoje ir kartu trukdė ieškovui aiškintis (tirti) galimus pačios atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. nebendradarbiavo su darbdaviu. Atsakovei savavališkai pasišalinus iš savo darbo vietos, paliekant jai patikėtus mažamečius vaikus be privalomos kito pedagogo priežiūros, buvo padaryta žala vaikų saugumui ir sveikatai bei ieškovo įstaigos dalykinei-profesinei reputacijai.

31.34.                      Teismas padarė grubias teisines klaidas ir pasisakydamas dėl atsakovės kaltės nebuvimo jos padarytuose darbo pareigų pažeidimuose, nurodydamas, kad atsakovė nesiekė šių pažeidimų daryti tyčia. Ieškovui nereikia įrodyti, kad atsakovė sąmoningai (tyčia) būtų norėjusi susargdinti mažamečius vaikus, ieškovui pakanka, kad darbuotojas padarytų darbo pareigų pažeidimą ne tyčia, o dėl nerūpestingumo ar aplaidaus pareigų vykdymo.

31.35.                      Teismas šioje byloje nukrypo nuo Kasacinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 ir 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021 suformuotos praktikos, ir vertindamas įrodinėjimo pareigas šiame procese, įskaitant savo procesinį, atsakovės nepagrįstą atleidimą nuo įrodinėjimo šiame procese ir visą įrodinėjimo pareigą perkėlimą vien ieškovui, be to pats teismas buvo pasyvus, pats nesiėmė iniciatyvos išsireikalauti byloje reikiamus įrodymus (apsiribojo atsakovė iškelta versija, jog tinkamai neveikė interneto svetainė, nesant byloje jokio įrodymo ir kitiems asmenims aiškinant priešingai).

31.36.                      Teismas savo sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl esminių klausimų, kurie pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, yra privalomi teismui vertinant ar atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos, parinkimas yra proporcingas padarytam pažeidimui (pažeidimams). Teismas tokį neproporcingumų konstatavo, tačiau visiškai nevertino Kasacinio teismo išaiškinime nurodytų klausimų, todėl nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė nepagrįstų ir neteisėtų teismo sprendimų.

31.37.                      Ieškovas, kaip darbdavys, įvertinęs visų faktinių aplinkybių visumą nusprendė kad ieškovas nebeturi pagrindo pasitikėti atsakove, kaip darbuotoja, mano, kad atsakovė nepasitaisys ir ieškovas negali sau leisti toliau rizikuoti atsakovei patikėtu mažamečiu vaiku sveikata, leisti atsakovei diskredituoti įstaigos dalykinę-profesinę reputaciją auklėtinių, jų tėvų ir įstaigos steigėjo akyse, toliau leisti atsakovei ardyti įstaigos kolektyvo mikroklimatą. Todėl darbo sutarties su atsakove nutraukimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, o teismas skundžiamame sprendime padaręs priešinga išvada, priėmė nepagrįsta ir neteisėta teismo sprendimą.

32.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. Z. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš ieškovo atsakovei priteisti 1210,10 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas paruošiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

32.1.                      Priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai taikius bei aiškinus materialinės bei proceso teisės normas bei nenukrypus nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

32.2.                      Paduodant teismui apeliacinį skundą turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių ar kitokio nepagarbaus turinio išsireiškimų, peržengiant leistinos kritikos ir nuomonės išraiškos ribas.

32.3.                      Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad teismas šioje byloje buvo šališkas. Apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sudėties akivaizdaus šališkumo yra paremti iš esmės vien tik ieškovo subjektyviu vertinimu, nepateikiant jokių konkrečių duomenų. Procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

32.4.                      Dėl naikinamojo termino, įtvirtinto DK 58 straipsnio 6 dalyje, praleidimo atleidžiant atsakovę iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą nurodė, kad ieškovas duomenų, kad R. K. būtų neturėjusi ieškovo įgalinimų jo darbuotojų atžvilgiu, nepateikė, todėl darytina išvada, kad R. K. ginčui aktualiu laikotarpiu pagrįstai galėtų būti priskirta prie ieškovo administracijos, kuri įgyvendino ieškovo teises bei pareigas jos darbuotojų atžvilgiu. Todėl R. K. apie tai, jog atsakovė 2021 m. vasario 18 d. išvedė vaikus į lauką galimai pažeidžiant Higienos normą, sužinojus 2021 m. vasario 18 d., laikytina, jog ieškovui apie tai, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. išvedė vaikus į laiką galimai pažeidžiant Higienos normą, tapo žinoma tą pačią dieną. Jeigu laikyti, kad R. K. ginčui aktualiu laikotarpiu nepriskirtina prie ieškovo administracijos, vis vien, kaip teisingai konstatavo teismas, byloje surinkti duomenys patvirtina, tai, kad atsakovė išvedė vaikus į lauką 2021 m. vasario 18 d. pažeidžiant Higienos normą, ieškovui tapo žinoma tą pačią dieną. Atsižvelgiant į tai, sprendimą nutraukti darbo sutartį ar nenutraukti darbo sutarties su atsakove ieškovas pagal DK 58 straipsnio 6 dalies nuostatas privalėjo priimti vėliausiai iki 2021 m. kovo 18 d., tačiau to nepadarė, praleido pirmiau minėtą naikinamąjį terminą, todėl atsakovės atleidimas iš darbo neteisėtas.

32.5.                      Teismas nuspręsdamas, kad nėra jokio pagrindo abejoti liudytojos R. K. parodymais, jog ji po to, kai įspėjo atsakovę, jog vaikai negali būti lauke, grįžusi į darbo kabinetą, iškarto telefonu direktorei ir žodžiu įstaigos administraciją informavo apie įvykį, kadangi šiuo metu liudytoja ieškovo įstaigoje nebedirba, priešingai nei teigia ieškovas, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė.

32.6.                      Atmestini ieškovo teiginiai, kad ieškovo direktorė nurodė, jog 2021 m. vasario 18 d., jokio žodinio R. K. pranešimo ieškovas nėra gavęs. Ieškovo direktorė 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdyje, kurio metu liudytoja R. K. davė paaiškinimus teisme,  nepareiškė, kad ši liudytoja nurodo klaidingus duomenis, neprieštaravo tokioms šios liudytojos nurodytoms reikšmingoms faktinėms aplinkybėms. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad liudytojos R. K. paaiškinimai ieškovo direktorei sukėlė nuostabą, niekuo nepagrįsti – ieškovas nenurodė, kuo konkrečiai ieškovės direktorės nuostaba pasireiškė.

32.7.                      Nepagrįstai ieškovas argumentuoja, kad jei R. K. būtų įvykdžiusi pareigą pranešti apie padarytą pažeidimą žodžiu, tai nebebūtų reikėję apie tą patį pažeidimą praėjus mėnesiui pranešti pakartotinai raštu. Duodama paaiškinimus teisme liudytoja R. K. paaiškino dėl ieškovo administracijos informavimo apie įvykį tiek žodžiu, tiek raštu.

32.8.                      Nepagrįstai ieškovas tvirtina, kad teismas rėmėsi tik liudytojos R. K. parodymais, o nevertino ieškovės direktorės, liudytojos J. U. paaiškinimų, 2021 m. kovo 15 d. R. K. rašto. Teismas visus šiuos įrodymus išsamiai įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių.

32.9.                      Nepagrįstai ieškovas teigia, kad prieš liudytoją R. K. buvo psichologinis spaudimas teismo posėdžio metu, todėl ji ėmė pasakoti tikrovės neatitinkančią versiją. Ieškovas nenurodė konkrečių duomenų, iš ko padarė išvadą dėl tariamo psichologinio spaudimo, pati liudytoja taip pat nepareiškė, kad kas nors ir kaip konkrečiai būtų jai daręs psichologinį spaudimą. Klausimų, susijusių su ginčo dalyku, uždavimas, aplinkybių aiškinimasis neturėtų būti vertinamas kaip tariamas psichologinis spaudimas.

32.10.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose konstatuodamas, jog atsakovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurį ji turi būti traukiama drausminėn atsakomybėn.

32.11.                      Nesutinka su ieškovo samprotavimais, kad atsakovė nusprendė vaikus į lauką išvesti 9.00 val. – teismas nustatė, kad tai galėjo būti šiek tiek prieš 11.00 val., be to atsakovė prieš išvesdama vaikus į lauką tikrino duomenis, ar vaikų išvedimas į lauką atitiks Higienos normas bei vaikams nepakenks, ir tuos duomenis dar pertikrino (paklausdama auklėtojos padėjėjos). Tokios aplinkybės, net esant darbo pareigų pažeidimo objektyviam pagrindui, dar nereiškia darbo pareigų pažeidimo visos sudėties – atsakovė naudojosi tomis protingomis galimybėmis patikrinti lauko temperatūrą darželio teritorijoje, kurios jai buvo prieinamos, sužinotus duomenis dar pertikrino, todėl nėra jos kaltės, jeigu darželio teritorijoje, lauke, kai šiltai aprengti vaikai trumpam buvo išvesti į lauką, buvo ir kiek žemesnė temperatūra nei rodė internetiniai duomenys. Atmestinas ieškovo argumentas, kad realus vaikų išvedimo į lauką momentas nėra svarbiausias vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumą.

32.12.                      Ieškovas turi taip pat prisiimti riziką, kad tam tikru metu ne dėl darbuotojų kaltės preciziškai tiksliai Higienos norma dėl oro sąlygų gali būti ir neišlaikyta, nes ieškovas nepasirūpino darbo priemone – lauko termometru – kad darbuotojai galėtų nuolat stebėti lauko temperatūrą darželio teritorijoje, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nesant darželyje lauko temperatūros matavimo prietaisų, turi būti atsižvelgiama ir į nustatytos lauko temperatūros paklaidą. Taip teigdamas, priešingai nei teigia ieškovas, teismas nesuabejojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamų duomenų objektyvumu ir patikimumu, tik atkreipė dėmesį, kad vertinant, kokia lauko temperatūra yra atskirose vietovėse, galima ir paklaida.

32.13.                      Atsakovė, priešingai nei teigia ieškovas, elgėsi kaip atsakingas, atidus ir rūpestingas darbuotojas. 2021 m. vasario 18 d. atsakovė tinkamai atsižvelgė į vaikų interesus – neturėdama galimybės lauko oro temperatūrą patikrinti „mūsų darželis“ sistemoje, iš dviejų šaltinių (savo ir auklėtojos padėjėjos telefonuose interneto duomenų) nustatė lauko temperatūrą, kuri nebuvo žemesnė nei nurodyta Higienos normoje, matė, kad šviečia saulė ir nesant jokios realios, o ne ieškovo išsigalvotos, grėsmės vaikų sveikatai bei būdama įsitikinusi, kad nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, vaikams prašant, juos šiltai aprengus, nusprendė trumpam išvesti į lauką dekoracijų (balionų) nusiėmimui. Atsakovė neklausė R. K., ar galima vesti vaikus į lauką, nes buvo įsitikinusi, kad lauko temperatūra yra tokia, kuri leidžia šiltai aprengtus vaikus trumpam išvesti į lauką. Tuo labiau, jog įstaigoje buvo praktika, kad visuomenės sveikatos specialistas atsiųsdavo žinutes ir įspėdavo, jog negalima vaikų vesti į lauką, o nagrinėjamu atveju tokios žinutės atsakovė negavo.

32.14.                      Ieškovas tai, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. pažeidė darbo pareigas, įrodinėjo iš esmės vienu dokumentu – beveik po mėnesio nuo vaikų išvedimo į lauką visuomenės sveikatos specialistės R. K. surašytu 2021 m. kovo 15 d. informaciniu pranešimu. Ieškovo administracijai apie vaikų išvedimą į lauką 2021 m. vasario 18 d. tapo žinoma tą pačią dieną, tačiau iš ieškovo pusės nebuvo imtasi jokių pastangų fiksuoti galimą darbo pareigų pažeidimą iki pat 2021 m. kovo 15 d.

32.15.                      Ieškovas nerinko bei nepateikė iš viso jokių įrodymų, kurie pagrįstų konkrečias aplinkybes, kurios nurodomos R. K. 2021 m. kovo 15 d. informaciniame pranešime (pvz., iš elektroninio dienyno – kad 2021 m. vasario 18 d. jis neva nestrigo ir, kad jame buvo pastoviai nurodoma aktuali lauko temperatūra; kad ji ten buvo fiksuota, matoma darbuotojams bei buvo žemesnė nei Higienos normoje įtvirtinta tuo metu, kai atsakovė trumpam vaikus išvedė į lauką ir kt.). Tokius įrodymus ieškovui surinkti nebuvo jokių trukdžių, jie jam buvo prienami ir jei jis manė tai buvo jo pareiga. Net duomenys iš (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties surinko atsakovė. Ieškovas tokių įrodymų nerinko, nesurinko ir nepateikė, todėl ieškovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos bei neįrodė, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. pažeidė darbo pareigas ir jos veikime yra darbo pareigų pažeidimo sudėtis.

32.16.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo pateikti nupaveiksluotą kompiuterio ekraną, kur būtų nurodoma, kad 2021 m. vasario 18 d. svetainė (duomenys neskelbtini) neveikė, nes atsakovei nei 2021 m. vasario 18 d., nei vėliau, iki pat tol, kol 2021 m. kovo 22 d. ieškovas paprašė pateikti pasiaiškinimą dėl 2021 m. vasario 18 d. įvykio, nekilo jokių abejonių dėl jos veiksmų tinkamumo 2021 m. vasario 18 d. Ieškovo pasiteisinimai, kad neįmanoma pateikti 2021 m. vasario 18 d. sistemoje rodytų duomenų, nes jie tokį ilgą laikotarpį nėra archyvuojami ir automatiškai pasišalina iš sistemos, neturi reikšmės, nes tokius duomenis ieškovui reikėjo rinkti tuoj pat 2021 m. vasario 18 d., tiriant padarytą galimą darbo pareigų pažeidimą, o ne tada, kai darbo ginčas pirma buvo sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, o vėliau teisme.

32.17.                      R. K. 2021 m. kovo 15 d. informacinio pranešimo turinys nėra pakankamai informatyvus, jame aiškiai stokojama svarbių faktinių aplinkybių, kad nustatyti, buvo ar nebuvo padarytas darbo pareigų pažeidimas 2021 m. vasario 18 d.: 1) nėra nurodytas tikslus laikas, kada vaikai buvo išvesti į lauką, kalbama tik apie rytą; 2) nurodyta lauko temperatūra akivaizdžiai neatitinka tos, kuri buvo iš tikro, kada vaikai buvo išvesti į lauką. Todėl yra pagrindo teigti, kad šiame informaciniame pranešime pateikiami duomenys stokoja objektyvumo, tikslumo, tuo labiau tų duomenų iš viso nepatvirtina jokie įrodymai (prie šio informacinio pranešimo nėra jokių priedų; nėra, pavyzdžiui, nė vieno įrodymo, o kokia iš tikro buvo lauko temperatūra tada, kai vaikai trumpam buvo išvesti į lauką). Kaip išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, vaikai į lauką niekaip negalėjo būti išvesti 10.00 val. ryte ar anksčiau, o buvo išvesti praktiškai tuo laiku, kuriuo juos išvedusi nurodė atsakovė. Dėl šių motyvų pagrįstai teismo įvertintas kaip nepakankamas R. K. parodymas, kad 2021 m. vasario 18 d. informacinė sistema (duomenys neskelbtini), veikė gerai ir trikdžių nebuvo.

32.18.                      R. K. 2021 m. kovo 15 d. informaciniame pranešime nėra remiamasi informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, nenurodoma, kad 2021 m. vasario 18 d. tokiu ir tokiu konkrečiu laiku buvo išvesti vaikai į lauką, kada minėtoje informacinėje sistemoje nurodyta lauko temperatūra tokia ir tokia. Iš informacinio pranešimo iš viso neaišku, iš kokių šaltinių R. K. nustatė, kad lauko temperatūra buvo minus 15 laipsnių, jutiminė buvo minus 20 laipsnių ir kada konkrečiai tokia temperatūra buvo. Informaciniame pranešime nėra nurodyta, kad vaikai buvo išvesti į lauką tarp 9.30 val. ir 10 val., o bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad vaikai negalėjo būti išvesti į lauką anksčiau nei prieš 11.00 val., kada pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis lauko temperatūra buvo nedaug žemesnė už tą, kada leidžiama su vaikais organizuoti veiklą lauke. 2021 m. vasario 18 d. praktiškai su vaikais veikla lauke nebuvo organizuota, o vaikai tik išėjo nukabinti ir parsinešti į patalpas likusius balionus.

32.19.                       Tai, kad teismas vienas aplinkybes laikė nustatytas pasiremdamas ir liudytojos R. K. parodymais atitinkamoje dalyje, o kitoms aplinkybėms nustatyti nesirėmė liudytojos R. K. parodymais atitinkamoje dalyje, nereiškia, kad teismas buvo šališkas, pažeidė rungimosi principą, įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (kaip tvirtina ieškovas apeliaciniame skunde).

32.20.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes atsakovės 2021 m. vasario 18 d. atliktuose veiksmuose nėra darbo drausmės pažeidimo visų būtinųjų požymių, todėl negalimas darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas, atitinkamai ir jos atleidimas iš darbo neteisėtas.

32.21.                      Ieškovas perdėtai ir neadekvačiai vertina situaciją dėl to, kad vaikai buvo trumpam išvesti į lauką ir nepagrįstai teigia, kad tariamai kilo reali grėsmė vaikų sveikatai ir gyvybei. Nė vienas vaikas, ar jų tėveliai nesiskundė darželio darbuotojams, kad dėl to, kad atsakovė buvo trumpam išvedusi vaikus į lauką, būtų vaikas sušalęs ar susirgęs ir dėl to būtų buvęs sukeltas pavojus vaikų sveikatai, todėl atmestini ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kurie neparemti jokiais įrodymais, jog buvo padaryta žala ieškovo įstaigai, nes vaikų tėvai suabejojo įstaigos ir jos personalo dalykine-profesine reputacija, tai yra ieškovo įstaigos personalo kvalifikacija, suabejojo įstaigos ar jos darbuotojų deklaruojamu rūpesčiu jiems patikėtų mažamečių vaikų saugumu ir sveikata.

32.22.                       Atsakovė ieškovui pareikalavus teikė paaiškinimą, bendradarbiavo su ieškovu, kas parodo, jog niekada nebuvo abejinga darbo pareigų tinkamam vykdymui, o norėjo, kad darbdavys žinotų visas situacijas bei aplinkybes, kurios domino ieškovą. Atsakovė darželyje dirba nuo (duomenys neskelbtini) ir per visą tokį laiką nenustatyta, jog atsakovė būtų ignoravusi reikalavimus dėl oro sąlygų, kada vaikų veikla negali būti organizuojama. Atsakovė dalyvavo teoriniuose bei praktiniuose seminaruose, mokymuose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir kursuose, diskusijose, metodinėse-praktinėse konferencijose, projektuose, sėkmingai baigė nuotolinių mokymo įvairias programas ir kt.

32.23.                      Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. liepos 1 d. įsakymus atleisti atsakovę iš darbo priėmė už atsakovės neva padarytus keturis darbo pareigų pažeidimus. Iš 2021 m. kovo 31 d. įsakymo turinio aiškiai matyti, kad atsakovė atleista iš darbo būtent dėl 2021 m. vasario 18 d. darbo pareigų pažeidimo, o dėl kitų trijų galimų darbo pareigų pažeidimų tik nurodyta, kad šie tyrimai nėra baigti, o patys tariami darbo pareigų pažeidimai pačio ieškovo įvardijami tik kaip galimi. Jau po ieškovo pirmiau minėtų įsakymų priėmimo ginčui persikėlus į darbo ginčų komisiją, o vėliau į teismą ieškovo tvirtinimas, kad atsakovė buvo atleista iš darbo ne už 2021 m. vasario 18 d. padarytą darbo pareigų pažeidimą, o neva už keturis darbo pareigų pažeidimus, visiškai neatitinka pačio ieškovo surašytų dokumentų turinio, byloje surinktų duomenų ir yra nesąžiningas. Ieškovo teiginiai, kad jis visuomet teigė, jog visas procedūras dėl galimų darbo pareigų pažeidimo atliko tinkamai, pilna apimtimi ir atsakovės padarytų pažeidimų bei atsakomybės jai skyrimo klausimus išsprendė priimdamas skirti atleidimą už darbą įvertinęs visų 4 pažeidimų tyrimo rezultatus, visiškai neatitinka byloje surinktų objektyvių duomenų. Kaip teisingai konstatavo teismas, byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, kad visos trys galimų drausmės pažeidimų (fizinio ir psichologinio smurto prieš vaiką naudojimas ir neetiškas bendravimas su auklėtinio mama; socialinės pedagogės neįsileidimas į grupę; pasišalinimas iš darbo vietos nesulaukus pakaitinio auklėtojo) tyrimo procedūros atsakovės atleidimo metu nebuvo baigtos ir darbdavio nebuvo priimti galutiniai sprendimai, kuriuose būtų užfiksuota ir konstatuota, jog atsakovė visus šiuos ieškovo minimus pažeidimus faktiškai yra padariusi.

32.24.                       Teismas išsamiai aptarė bei įvertino ieškovo minimus galimus tris pažeidimus, dėl kurių tyrimai iki atsakovės atleidimo iš darbo nebuvo baigti bei dėl jų iki atsakovės atleidimo nebuvo padarytos išvados, bei padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė savo veiksmais nesiekė pažeisti darbo tvarkos, darbo taisyklių bei darbo pareigų nepažeidė. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytos niekuo nepagrįstos aplinkybių interpretacijos, savaip jų perpasakojimas, savotiški palyginimai niekaip nepaneigia teismo motyvuotų išvadų, pagrįstų byloje surinktais konkrečiais duomenimis.

32.25.                        Ieškovo teiginiai, kad teismas neva ignoravo ¾ dalis ieškinio, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovė nebuvo atleista iš darbo pagal ieškovo ieškinį, o buvo atleista iš darbo pagal ieškovo 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. liepos 1 d. įsakymus, todėl ieškovo vėlesnis bandymas pildyti jo įsakymus ieškiniu nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsauga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

34.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 Dėl faktinių bylos aplinkybių

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Z. buvo sudaryta darbo sutartis dirbti 1 etato darbo krūviu priešmokyklinės grupės pedagoge, (duomenys neskelbtini) darbo sutartis pakeista ir atsakovė paskirta dirbti 0,75 etato priešmokyklinio ugdymo pedagoge ir 0,25 etato aukle. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) reorganizavimo patvirtinimo“, po reorganizavimo darbuotojų darbo santykiai nuo (duomenys neskelbtini) tokiomis pačiomis sąlygomis tęsiami (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22–26). 2021 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) buvo gautas visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios sveikatos priežiūrą darželyje, R. K. informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) grupės auklėtoja R. Z. 2021 m. vasario 18 d. ryte su vaikų grupe išėjo į lauką, kai oro temperatūra buvo minus 15 laipsnių Celsijaus (jutiminė – minus 20) ir oro sąlygos kėlė riziką vaikų sveikatai. Auklėtoja iškart buvo įspėta ir sugrąžinta į grupę kartu su vaikais. Nurodyta, jog tai neatitikimas pagal Lietuvos higienos normos 75:2016 85.2 punktą „vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai: oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 12 laipsnių pagal Celsijų“ (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 27). Ieškovas 2021 m. kovo 19 d. reikalavimu Nr. SD-122 pareikalavo atsakovės pateikti įstaigai rašytinį paaiškinimą dėl pranešime nurodytų 2021 m. vasario 18 d. įvykio aplinkybių (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 26). Atsakovė 2021 m. kovo 24 d. atsakymu pateikė savo rašytinį paaiškinimą dėl 2021 m. vasario 18 d. įvykio (t. 1, b. l. 90-91). (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 18 d. pedagogų tarybos posėdžio protokole užfiksuota, jog 5 klausimu svarstyta visuomenės sveikatos priežiūros reikalavimų lopšelio-darželio ugdymo organizavimas bei nutarta: pasitikrinti oro temperatūrą sistemoje (duomenys neskelbtini), prieš vedant vaikus į lauką (t. 2, b. l. 68).

36.        2021 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) buvo gautas ugdytinio R. P. mamos G. P. raštas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. kovo 25 d. atvykus pasiimti į darželį sūnaus, priėjus auklėtojai R. (Z.), įvyko konfliktinis pokalbis, kurio metu auklėtoja netinkamai kalbėjo ir elgėsi tiek su ja, tiek su jos vaiku (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 33). 2021 m. kovo 26 d. J. M. informaciniu pranešimu ieškovo administraciją, jog ji 2021 m. kovo 25 d., 16.30 val., dirbdama savo kabinete išgirdo triukšmingą pokalbį koridoriuje, kuris vyko tarp auklėtojos R. Z. bei G. P. (t. 1, b. l. 93). Ieškovas 2021 m. kovo 29 d. reikalavimu Nr. SD-131, pareikalavo atsakovės pateikti įstaigai rašytinį paaiškinimą dėl G. P. nurodytų 2021 m. kovo 25 d. įvykio aplinkybių (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 32). Atsakovė 2021 m. kovo 30 d. atsakymu pateikė savo rašytinį paaiškinimą dėl 2021 m. kovo 25 d. įvykio (b. l. 99–101).

37.       2021 m. kovo 29 d. socialinės pedagogės J. L. 2021 m. kovo 29 d. informaciniu pranešimu ieškovas buvo informuotas, jog 2021 m. kovo 29 d., 8.10 val., turėjo būti vykdomas trečiasis R. P. stebėjimas, tačiau į (duomenys neskelbtini) grupę nebuvo ji įleista auklėtojos R. Z., todėl negalėjo atlikti savo tiesioginio darbo funkcijų (t. 1, b. l. 94). 2021 m. kovo 29 d. akte dėl (duomenys neskelbtini) grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atsisakymo įsileisti lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) socialinį pedagogą į (duomenys neskelbtini) grupę Nr. 1 (toliau – Aktas Nr. 1), užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurios nurodytos socialinės pedagogės J. L. 2021 m. kovo 29 d. informaciniame pranešime nurodytos aplinkybės, bei konstatuota, kad dėl tokio atsakovės elgesio socialinė pedagogė J. L. negali vykdyti tiesioginių darbo funkcijų, skirtų užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. R. Z. informaciją neigia (t. 1, b. l. 95). 2021 m. kovo 29 d., 8.30 val., R. Z. pateikė rašytinį prašymą dėl nepagrįsto kaltinimo, susijusio su neįsileidimu į grupę socialinės pedagogės (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 37).

38.       2021 m. kovo 29 d. akte dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. savavališko pasišalinimo iš darbo vietos Nr. 2 (toliau – Aktas Nr. 2), užfiksuota, jog 2021 m. kovo 29 d., 15.30 val., auklėtoja R. Z. žodžiu informavusi administratorę J. M. apie, neva, jai suteiktą nedarbingumo pažymėjimą savavališkai pasišalino iš savo darbo vietos, neatlikusi savo darbo funkcijų. Patikrinus informaciją apie išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus 2021 m. kovo 29 d., 15.46 val., informacijos apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą R. Z., nėra. Auklėtojos R. Z. funkcijas direktorė R. Š. pavedė atlikti logopedui R. K. (nuo 15.20 val. iki 17.30 val.) (t. 1, b. l. 96). Iš pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, jog jis išduotas 2021 m. kovo 29 d., EG Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas nedarbingumo laikotarpiui nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 52).

39.       Ieškovo direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakymu „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta su darbuotoja R. Z. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, be įspėjimo ir nemokant išeitinės kompensacijos. Nukelta darbo sutarties su R. Z. nutraukimo diena iki jos laikinojo nedarbingumo pabaigos, nustatant, kad jos darbo sutarties nutraukimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos (t. 1, b. l. 102–105).

40.       Ieškovo direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl R. Z. nušalinimo nuo darbo jos darbo sutarties nutraukimo dieną“ Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z. nušalinta nuo darbo 2021 m. liepos 1 d. jos darbo sutarties nutraukimo dieną dėl (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 41).

41.       Ieškovo direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl R. Z. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta 2021 m. liepos 1 d. su darbuotoja R. Z. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, be įspėjimo ir nemokant išeitinės kompensacijos (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 42).

42.       Atsakovė 2021 m. liepos 26 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos, darbo užmokesčio priedo išieškojimo (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1–16).  Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-14530/2021 ieškovės R. Z. prašymas patenkintas iš dalies (t. 2, b. l. 1–46).

Dėl teismo šališkumo

43.       Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

45.       Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98).

46.       Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

47.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas buvo akivaizdžiai šališkas, sprendime išdėstyti teismo argumentai patvirtina, kad teismas ėmėsi advokato vaidmens atsakovės atžvilgiu, pateisino atsakovės padarytą pažeidimą ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

48.       Kasacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, aiškindamas teismo nešališkumo principą, rėmėsi aktualiais išaiškinimai pateiktais nagrinėjant baudžiamąsias bylas, ir pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009). Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, 41 punktas).

49.       Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo.

50.       Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas teismui nereiškė nušalinimo ir nekėlė teismo šališkumo klausimo. Tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir paskelbus sprendimą, kuris yra nepalankus apeliantui, pastarasis suabejojo teismo šališkumu. Aplinkybė, kad apelianto netenkina teismo priimtas sprendimas, ir kad teismo sprendimas yra palankus atsakovei, apeliantui sudarė pagrindą pasinaudoti teise apskųsti priimtą sprendimą dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismo padarytos ( jei padarytos) teisės aiškinimo ir taikymo klaidos per se (savaime) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai. Taip pat argumentai dėl neva netinkamai taikytų teisės normų nesudaro pagrindo konstatuoti bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumo.

51.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog išnagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka apelianto atžvilgiu.

Dėl 58 straipsnio 6 dalyje numatyto termino taikymo

52.       Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad apeliantei apie atsakovės galimai padarytą pažeidimą paaiškėjo 2021 m. vasario 18 d., darželio administracijai gavus visuomenės sveikatos specialistės R. K. žodinį pranešimą apie tai, kad atsakovė išvedė vaikus į lauką pažeidusi Higienos normą, ir teigia, kad DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 15 d. gauto rašytinio visuomenės sveikatos specialistės R. K. pranešimo.

53.       DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

54.       Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, svarbus yra darbo pareigų pažeidimo paaiškėjimo momentas, nuo kurio prasideda DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eiga. Kasacinis teismas konstatavo, kad nors teisinis reguliavimas pasikeitė ir pagal DK nebeliko drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, taigi ir jos skyrimo procedūrų reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimai išlieka aktualūs ta apimtimi, kiek juose pasisakyta dėl pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui momento, nuo kurio skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019, 50 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento pagal ankstesnio 2002 m. DK nuostatas išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal 2002 m. DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (2002 m. DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda 2002 m. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti nurodytoje teisės normoje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019, 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55.       Tai gi, nagrinėjamoje byloje yra kilo ginčas dėl galimo atsakovės darbo drausmės pažeidimo. Apeliantė nesutinka su liudytoja apklaustos sveikatos specialistės R. K. 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad ji 2021 m. vasario 18 d. įspėjusi atsakovę, kad vaikai negali būti lauke dėl žemesnės nei Higienos normoje leistinos temperatūros, grįžusi į darbo kabinetą, iš karto telefonu paskambino direktorei ir žodžiu įstaigos administraciją informavo apie šį įvykį. Teismo posėdyje apklausta liudytoja ieškovo pavaduotoja ugdymui J. U. ir ieškovo direktorė R. Š. neigė liudytojos R. K. nurodytas aplinkybes, jog jos tuoj po įvykio buvo informuotos apie faktą, jog vaikai buvo išvesti į lauką, esant žemesnei lauko temperatūrai nei numato Higienos normos. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbus šiame ginče argumentas, kurį nurodė teismo posėdyje apklausta liudytoja visuomenės sveikatos specialistė R. K., jog dėl karantino ir darbų kiekio, tik 2021 m. kovo 15 d. ji surašė pranešimą apie šį įvykį, nes apie įvykį ji turi teisę pranešti per mėnesį laiko. Nors apeliantė skunde teigia, kad dėl psichologinio spaudimo liudytoja R. K. teismui nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad ji buvo žodžiu informavusi apeliantą apie padarytą Higienos normos pažeidimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja R. K. duodama paaiškinimus teisme būtų melavusi ar būtų inicijuotas procesas dėl melagingai duotų paaiškinimų teisme. Priešingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoja R. K. nėra tiesiogiai pavaldi ieškovo direktorei, kai, tuo tarpu ieškovo direktorė pati priėmė ginčo Įsakymą, o liudytoja J. U. yra direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir ji tiesiogiai yra paveldi ieškovo vadovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai remdamasis liudytojos R. K. duotais paaiškinimais teisme, padarė išvadą, kad pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2021 m. vasario 18 d., ieškovui tapo žinoma, jog atsakovė išvedė vaikus į lauką, esant žemesnei nei Higienos normoje leidžiamai oro temperatūrai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti faktines aplinkybes kitaip nei jas nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

56.       (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 115 punktas numato, jog darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimą, ar gavus oficialią informaciją (oficiali informacija yra darbuotojų raštai, pranešimai, tėvų (globėjų) skundai) apie įtariamą darbuotojo drausmės pažeidimą, pradedamas darbo drausmės pažeidimo tyrimas, o šių taisyklių 116 ir 117 punktuose nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimą, esant reikalui, gali tirti direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Komisija privaloma, kai darbuotojas padarė drausmės pažeidimą, už kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ištyrusi darbo drausmės pažeidimą komisija raštu pateikia direktoriui išvadą apie tyrimo rezultatus.

57.       Byloje nėra duomenų, kad nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 15 d. apeliantas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų tyrimo atlikimui dėl galimai atsakovės padaryto pažeidimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apie įvykį būtų informuoti į lauką atsakovės išvestų vaikų tėvai ar stebėta šių vaikų sveikata. Nors apeliantė teigia, kad ji apie atsakovės padarytą Higienos normos pažeidimą sužinojo tik 2021 m. kovo 15 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad gavusi rašytinį sveikatos specialistės pranešimą, apeliantė būtų rinkusi duomenis apie 2021 m. vasario 18 d. buvusią oro temperatūrą lauke, nors 2021 m. kovo 19 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė per tris darbo dienas nuo reikalavimo įteikimo dienos, pateiktų rašytinį pasiaiškinimą dėl 2021 m. vasario 18 d. aplinkybių, nurodytų sveikatos specialistės R. K. rašytiniame pranešime. 

58.       Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantui darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo būtent 2021 m. vasario 18 d., nuo sveikatos specialistės R. K. žodinio pranešimo, kuomet darbdaviui tapo žinomas aplinkybių visetas: darbo drausmės pažeidimo faktas ir darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Apeliantas nepagrįstai delsė pradėti tyrimą dėl atsakovės padaryto pažeidimo ir Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė tik 2021 m. kovo 31 d., todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas praleido DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo terminą darbdavio sprendimu nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti.

Dėl darbuotojo atleidimo, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

59.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Taigi toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl šių sąlygų egzistavimo ir ginčui persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančius organus, pareiga įrodyti šias sąlygas tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021, 17 punktas).

60.       Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus.

61.       Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

62.       Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 punktas).

63.       Darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

64.       (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ nurodytas vienas pažeidimas, kuris sudaro atsakovės R. Z. darbo pareigų pažeidimo pagrindą: R. Z. pasirašytinai, būdama supažindinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 dienos įsakymu Nr. V-93 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, tame tarpe ir su 85.2 punktu, kuris numato, kad „vaikų veikla lauke neorganizuojama kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai, kai oro temperatūra lauke žemesnė nei minus 12°C“, 2021 m. vasario 18 d. ryte R. Z., kartu su auklėtojos padėjėja išvedė įstaigos ikimokyklinio ugdymo grupės (duomenys neskelbtini) vaikus į lauką, kai oro temperatūra lauke (duomenys neskelbtini) buvo žemesnė nei minus 12°C, manydama kad ji buvo minus 9° C, tokiais savo veiksmais ji nevykdė pareigos stebėti pagal įstaigos vadovybės nurodymus ir Lietuvos Respublikos ikimokyklinių ugdymo įstaigų visuotinai pripažįstamą ir taikomą praktiką, lauko oro temperatūrą tikrinti internetinėje sistemoje (duomenys neskelbtini), nei konsultuotis su visuomenės sveikatos specialistu, ko pasėkoje buvo pažeisti Higienos normų reikalavimai, taip pat toks jos elgesys yra nesuderinamas su darbuotojos funkcijų vykdymu (įskaitant įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 dienos įsakymu Nr.V-117, 54.5 ir 54.6 punktų nuostatas). Tokiu darbo drausmės pažeidimu darbuotoja ignoravo savo esmines pareigas ir nepaisė galiojančių teisės aktų, jai nustatytų draudimų ir taip sukėlė riziką vaikų sveikatai, kaip aukščiausiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai asmens vertybei – teisei į sveikatą ir gyvybę. Taip pat darbuotoja savo pavojingais, neatsakingais bei kaltais veiksmais diskreditavo darbdavį, kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir padarė ženklią žalą įstaigos dalykinei reputacijai, mažinant įstaigą lankančių vaikų tėvų pasitikėjimą visa įstaiga ir jos darbuotojais.

65.       Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) laikas, kai galimai atsakovė padarė pažeidimą yra nurodytas, yra nurodytas paros laikas – rytas, tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo būtina nustatyti konkretų laiką, tam, kad būtų galima įvertinti tuo metu buvusią oro temperatūrą lauke. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovė vaikus išvedė į lauką apie 11 valandą ir teigia, kad remiantis liudytojos R. K. duotais paaiškinimais teisme, vaikai buvo išvesti į lauką 9.30–10 val. Atsakovė nurodė, kad vaikai buvo išvesti į lauką apie11.15 val. ir buvo lauke 5 minutes, kol nukabino balionus. 2022 m. sausio 14 d. liudytoja apklausta auklėtojos padėjėja M. G. paaiškino, jog 10 val. vaikai valgo priešpiečius (jei valgo bananą – 10 min., jei su jogurtu dar 10 min), po to eina į tualetą, tik po to, vaikai rengėsi, tai įprastai užtrunka apie 15 minučių, ir ėjo į lauką. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs liudytojų R. K., M. G. ir pačios atsakovės paaiškinimus teisme, pagrįstai padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad vaikai į lauką buvo išvesti šiek tiek anksčiau nei apie 11 val., bei šis laikas laikytinas vaikų į lauką vedimo laiku, tuo pačiu galimai padaryto pažeidimo laiku. Teisėjų kolegija pažymi, nors apeliantas nesutinka su teismo nustatytu laiku, kai atsakovė galėjo išvesti vaisku į lauką, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pati apeliantė iki priimant Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų nustačiusi konkretų laiką ar dėjusi pastangas tai padaryti, pvz. apklausti kitus darbuotojus ir kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas vaikų išvedimo į lauką laikas yra nustatytas įvertinus, kad vaikai po 10 valandos valgo ir tai trunka apie 15 minučių, po to eina į tualetą, taip pat įvertinus vaikų apsirengimo, pasiruošimo eiti į lauką trukmę. Apeliantas rėmėsi tik liudytojos R. K. paaiškinimu ir į bylą jokių konkrečių įrodymų nepateikė, kurie paneigtų teismo nustatytą laiką, kada atsakovė galėjo vaikus išvesti į lauką ir net neįrodinėjo, kad įprastai vaikų  dienotvarkė yra kitokia, t. y., kad vaikai valgo kitu laiku, ir tuo laiku įprastai užsiima kita veikla ir pan.

66.        Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstaigoje buvo praktika, kad atskirais atvejais auklėtojos raštu buvo informuojamos apie orą lauke, kai jis neatitinka Higienos normų, ir teigia, kad tokia tvarka nebuvo nustatyta jokiame įstaigos vietiniame akte. Sutiktina su apeliantu, kad byloje nenustatyta, jog apelianto priimtais teisės aktais būtų buvusi nustatyta tokia tvarka. Tačiau kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 18 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolo Nr. 7, nurodyta, kad visa komunikacija su įstaigoje dirbančiais darbuotojais ir informacijos sklaida vykdoma elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini). Tačiau iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su visuomenės sveikatos specialistu nustatyta, kad darželyje vis tik buvo susiformavusi praktika, jog tam tikrais atvejais auklėtojos raštu būdavo informuojamos apie oro sąlygas laukia, kai jos neatitinka Higienos normų (Darbo ginčių komisijos byla, b. l. 30). Byloje nėra duomenų, kad 2021 m. vasario 18 d. būtų siųsti auklėtojoms pranešimai apie Higienos normų neatitinkančias oro sąlygas.

67.       Apeliantas teigia, kad atsakovė prieš išvesdama vaikus į lauką turėjo elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar oro sąlygos atitinka nustatytas Higienos normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė ir neneigia, kad ji apie 9 val. siekė patikrinti lauko oro temperatūrą elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini), tačiau sistema neveikė tinkamai, todėl ji lauke esančią oro temperatūrą patikrino telefone. Apeliantas teigia, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog elektroninė sistema neveikė tinkamai, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Atsakovė siekdama patikrinti lauko oro temperatūrą elektroninėje sistemoje, negalėjo tikėtis, kad jai ateityje bus reikalingi duomenys įrodantys elektroninės sistemos netinkamą veikimą, todėl ji neprivalėjo rinkti tokius duomenis, pavyzdžiui nufotografuodama ekrane esančią informaciją. Priešingai apeliantė prieš rengiant Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pasidomėti, ar atsakovė turėjo galimybę patikrinti lauko oro sąlygas elektroninėje sistemoje. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų iš elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini) teiktos informacijos apie 2021 m. vasario 18 d. lauko oro temperatūrą buvusią nuo 9 iki 11 val.

68.        Atkreiptinas dėmesys, kad nei 2021 m. kovo 15 d. visuomenės sveikatos specialistės R. K. pranešime, nei Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, iš kokių šaltinių buvo gauti duomenys apie oro temperatūrą lauke buvusią atsakovei išvedus vaikus. Apeliantas perkėlė į Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos specialistės R. K. 2021 m. kovo 15 d. pranešime nurodytus duomenis apie buvusią oro temperatūrą lauke, net nepatikrinęs informaciją apie oro temperatūrą iš hidrometeorologinius matavimus atliekančios įstaigos.

69.       Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovei išvedus vaikus į lauką oro temperatūra buvo tarp minus 13,7 ir minus 13,1 laipsnių pagal Celcijų, kadangi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos duomenis oro temperatūra 10 val. buvo minus 15,2 laipsnių, o 11 val. – 13,7 laipsnių, ir teigia, kad atsakovei išvedant vaikus į lauką, oro temperatūra lauke buvo intervale tarp minus 15,2 ir minus13,7 laipsnių.

70.       Iš Darbo ginčų komisijos byloje esančios atsakovės pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. balandžio 13 d. pažymos (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 208) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), duomenimis, 2021 m. vasario 18 d. oro temperatūra 11 val. buvo minus 13,7°C, 12 val. – minus 13,1°C. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakydama į Darbo ginčų komisijos užklausą pateikė analogiškus duomenis (t. 1, b. l. 106), papildomai nurodant, kad 8 val. temperatūra buvo minus 20,2°C, 9 val. – minus 18,3°C, 10 val. – minus 15,2°C, 11 val. – minus 13,7°C, 12 val. – minus 13,1°C. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė vaikus į lauką buvo išvedusi prieš 11 valandą, įvertinęs byloje esančius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus 2021 m. vasario 18 d. oro temperatūros duomenis, teisingai rėmėsi oro temperatūros duomenimis buvusiais nuo 11 val. (minus 13,7°C) iki 12 val. (minus 13,1°C) ir teisingai įvertino, kad tikėtina, jog oro temperatūra, kai vaikai buvo išvesti į lauką buvo ne minus 15°C, kaip nurodyta Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), o ne žemesnė nei minus 13,7°C ir ne aukštesnė nei minus 13,1°C.

71.       Higienos normos 85.2. papunktyje nurodyta, kad vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 12°C. Teisėjų kolegija įvertinus tai, kad nustačius, jog atsakovei išvedus vaikus į lauką oro temperatūra tikėtina buvo ne žemesnė nei minus 13,7°C ir ne aukštesnė nei minus 13,1°C, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tuo metu oro temperatūra tik nežymiai viršijo Higienos normos 85.2. papunktyje nustatytą leistinos oro temperatūros ribą. 

72.       Apeliantas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad nėra būtinųjų sąlygų atsakovės drausminei atsakomybei kilti, kadangi atsakovei pažeidus Higienos normos 85.2. punktą žala apeliantui nebuvo padaryta.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas teigia, kad atsakovei pažeidus Higienos normą, pavojus vaikų sveikatai buvo sukeltas, ir tai jau yra reali žala, be to dėl tokių atsakovės veiksmų, darželį lankančių vaikų tėvai turėjo suabejoti įstaigos ir jos darbuotojų profesine-dalykine reputacija, gebėjimu tinkamai pasirūpinti ugdytinių saugumu ir sveikata, tačiau į bylą apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad atsakovei išvedus į lauką vaikai būtų sušalę ir po to sirgę, kad dėl išvestų vaikų į lauką būtų skundęsi vaikų tėvai, ar kažkaip būtų pakenkta apelianto dalykinei reputacijai. Teisėjų kolegijos vertinimu nei darželio administracija, nei visuomenės sveikatos specialistė, tai, kad oro temperatūrai nežymiai viršijus Higienos normoje leidžiamą oro temperatūrą atsakovė buvo trumpam vaikus išvedusi į lauką, iš karto po įvykio neteikė didelės reikšmės, kadangi byloje apskritai nėra duomenų, kad darželio administracija ar visuomenės sveikatos specialistė būtų informavę buvusių lauke vaikų tėvus apie įvykį (jog galėjo būti sukeltas pavojus vaikų sveikatai), prašę tėvų stebėti vaikų sveikatą ir pan., būtų nedelsiant organizuotas darželyje dirbančių ikimokyklinio ugdymo pedagogų susirinkimas, kurio metu būtų aptarta situacija ir priminta darbuotojams griežtai laikytis Higienos normoje nustatytos lauko oro temperatūros ribos ir pan. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pats apeliantas iki 2021 m. kovo 15 d., t. y., kol nebuvo gautas rašytinis sveikatos specialistės pranešimas apie įvyki, nelaikė, kad jam yra padaryta kokia nors žala, įskaitant sukeltą akivaizdų pavojų vaikų sveikatai ar jo paties dalykinei reputacijai.  

74.       Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovės kaltė pasireiškia tuo, jog ji nedėjo pakankamų pastangų įsitikinti, ar lauko temperatūra nekels pavojų vaikų sveikatai. Priešingai byloje nustatyta, kad atsakovei nepavykus patikrinti lauko oro temperatūros elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini), ji norėdama įsitikinti, ar oro sąlygos yra tinkamos vaikams būti lauke ėmėsi kitų veiksmų – savo telefone patikrino lauko temperatūrą ir supratusi, jog rodoma lauko temperatūra yra artima Higienos normose nustatytai ribai, ji sąmoningai, kaip nurodė atsakovė R. Z. teismo posėdžio metu, šią informaciją dar kartą patikrino kitu įrenginiu, t. y. auklėtojos padėjėja M. G. patikrino savo telefone. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog atsakovė nesiekė tyčia pažeisti Higienos normas ir sąmoningai įvertino savo veiksmus bei nesiekė sudaryti sąlygas, kenkiančias vaikų sveikatai, juo labiau, kad gavusi sveikatos specialistės įspėjimą dėl žemos oro temperatūros, ji nedelsiant su vaikais grįžo į grupę.

75.       Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovės veiksmą – tinkamai aprengtus vaikus išvedė į lauką nukabinti balionus, esant žemesnei nei Higienos normoje leistinai temperatūrai, pateisino kaip ugdymo proceso veiksmą, nelaikytina, kaip teigia apeliantas, kad tokiu būdu teismas neteisingai aiškino ir taikė Higienos normą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendime nepateisino šios Higienos normos nesilaikymo ir konstatavo, kad atsakovė išvesdama vaikus į lauką, esant žemesnei nei leistinai oro temperatūrai, pažeidė Higienos normos 85.2. papunktį. Pirmosios instancijos teismas ne aiškindamas pačios Higienos normos taikymą, o vertindamas, kokiu tikslu atsakovė išvedė vaikus į lauką, nurodė, kad atsakovė išvesdama vaikus trumpam į lauką nukabinti balionus, būdama įsitikinusi, kad oro temperatūra, atitinka Higienos normą, vykdė ugdymo procesą. 

76.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės padarytą Higienos pažeidimą nepagrįstai nevertino šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kadangi teisės normos privalo būti vykdomos be išlygų, įskaitant Vidaus darbo tvarkos taisykles. Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. vasario 18 d. R. Z. elgesys yra nesuderinamas su darbuotojos funkcijų vykdymu (įskaitant įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 dienos įsakymu Nr.V-117, 54.5 ir 54.6 punktų nuostatas (darbuotojas turi laikytis vaikų sveikatos priežiūros tvarkų; laikytis higienos normų). Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad be šių teisės aktų atsakovė pažeidė Pareigybės aprašo 3.4.13. papunkčio ir 4.13. papunkčio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, jog atsakovė būtų pažeidusi Pareigybės aprašo 3.4.13. papunkčio ir 4.13. papunkčio nuostatas, todėl daroma išvada, kad apeliaciniame skunde nurodydamas naują teisės akto pažeidimą, apeliantas siekia praplėsti atsakovės padaryto pažeidimo ribas, todėl šio teisės akto konkrečių nuostatų galimo pažeidimo apeliacinis teismas nevertina.

77.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atsakovė atlikdama darbo funkcijas privalėjo laikytis Vidaus darbo tvarkos taisyklių 54.5. papunkčio reikalavimų (laikytis vaikų sveikatos priežiūros tvarkų, aprašų) ir 54.6 papunkčio reikalavimų (laikytis higienos normų ir kitų šiame papunktyje nurodytų reikalavimų), tačiau kaip jau minėta, atsakovės padarytas pažeidimas nesukėlė darbdaviui jos nurodytų pasekmių, o Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos yra hipotetinės ir nepagrįstos byloje esančia medžiaga. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pasirašydama patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. ji buvo supažindinta su Higienos norma (t. 1, b. l. 39). Tai, kad atsakovė teigė, kad ji apelianto nebuvo supažindinta su Higienos norma, nelaikytina, kad atsakovė yra nesąžininga, kadangi atsakovė nurodė, kad jai buvo žinoma Higienos norma, o tai, kad atsakovė neprisiminė, jog ją darbdavys supažindino su vienu ar kitu teisės aktu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išanalizavus objektyviuosius ir subjektyviuosius pažeidimų požymius, atsakovės 2021 m. kovo 18 d. padarytas pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sudarantis pagrindą skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, be to, nesant kilusių jokių apeliantės Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų padarinių, kurie galėtų daryti prielaidą, kad atsakovės atleidimas iš darbo būtų proporcinga priemonė, pagrįstai atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto, pagrindu pripažintinas neteisėtu.

78.       Apeliantas teigia, kad atsakovė nepripažįsta padariusi pažeidimą, dėl jo nesigaili, todėl darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Vadinasi, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys nusprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

79.       Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad atsakovė neneigia pažeidusi Higienos normą, tačiau byloje nustatyta, kad ji pažeidimą padarė sąžiningai suklysdama, t. y. būdama įsitikinusi, kad lauke oro temperatūra atitinka Higienos normą, bei tai, kad Higienos norma leistina oro temperatūra buvo viršyta nežymiai, ir tai, kad atsakovė nebuvo abejinga padarytam pažeidimui, darbdaviui nebuvo pakankamo pagrindo kilti nepasitikėjimui atsakove, todėl įvertinus visumą aplinkybių spręstina, kad darbo sutarties nutraukimą su atsakove nėra pagrindo laikytina proporcinga priemone pažeidimo padarymui.

Dėl kitų su atsakovės atleidimu iš darbo susijusių darbo drausmės pažeidimų 

80.       Apeliantas skunde teigia, kad priimdamas sprendimą su atsakove nutraukti darbo sutartį vertino ne vieną, o visus keturis atsakovės padarytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jis turėjo teisę paskirti vieną nuobaudą už visus keturi galimai padarytus atsakovės pažeidimus.

81.       Iš Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto matyti, kad apeliantas vertindamas atsakovės elgesį, atsižvelgė į tai, kad be atsakovės padaryto pažeidimo nesilaikius Higienos normos reikalavimų, atsakovės atžvilgiu šio įsakymo priėmimo metu buvo pradėtos trys galimų darbo drausmės procedūros. Tiek iš Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, tiek iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tyrimai dėl šių galimų darbo drausmės pažeidimų nebuvo baigti.

82.       Iš Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto a) papunkčio nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra pradėta pagal (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje dirba darbuotoja, lankančio ugdytinio tėvų 2021 m. kovo 26 d. įstaigoje gautą skundą įstaigos vadovybei dėl darbuotojos R. Z. elgesio vertinimo, kuriame keliami galimo fizinio ir psichologinio smurto bei nepriežiūros prieš mažametį vaiką klausimai ir pan. Taip pat Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto b) papunktyje nurodyta, kad pradėta darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra pagal socialinės pedagogės J. L. 2021 m. kovo 29 d. informacinį pranešimą, dėl to, kad atsakovė R. Z. atsisakė įsileisti socialinę pedagogę J. L. į grupę. Iš Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto c) papunkčio matyti, kad pradėta darbo drausmės pažeidimo procedūra dėl to, kad atsakovė 2021 m. kovo 29 d. apie 15.30 val., prieš tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos, savavališkai pasišalino iš įstaigos, palikdama auklėtinius be tinkamos priežiūros.

83.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto a) ir b) papunkčiuose nėra nurodyta, kokias konkrečiai teisės normas ar vidinių aktų nuostatas, galimai atsakovė pažeidė, ar pažeidimo faktas pasitvirtino, ar atsakovė pripažino padariusi darbo drausmės pažeidimą, kokios dėl to kilo pasekmės ir pan., t. y. nėra nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji pažeidimo požymiai.

84.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad darbdaviui nepareikalavus raštu iš darbuotojo pateikti rašytinį paaiškinimą, darbdavio įsakymas nutraukti darbo sutartį savaime netampa neteisėtu.

85.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50, 51 punktai).

86.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažindamas Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą neteisėtai, vertino kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, o ne vien tai, ar apeliantas nepažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepareikalaudamas darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas nebuvo pareikalavęs iš atsakovės pateikti rašytinį paaiškinimą dėl pasišalinimo iš darbo, tačiau kaip matyti iš Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, atsakovės atleidimo iš darbo pagrindas buvo Higienos normos pažeidimas, o ne nebaigti tirti galimi darbo drausmės pažeidimai, kuriuos pats apeliantas Įsakyme įvardija tik kaip galimus ir reikšmingus siekiant įvertinti darbuotojos elgesį. Be to, apelianto Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkte nurodytų galimai atsakovės padarytų pažeidimų data yra 2021 m. kovo 26 d. ir kovo 29 d., t. y. jau po to, kai atsakovė pažeidė Higienos normą.   

Dėl skundo, susijusio su atsakovės galimu smurtu (psichologiniu ir/ar fiziniu) prieš auklėtinį

87.       Ieškovo Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punkto c) papunktyje nurodyta, jog darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra pradėta pagal (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje dirba darbuotoja, lankančio ugdytinio tėvų 2021 m. kovo 26 d. dieną įstaigoje gautą skundą įstaigos vadovybei dėl darbuotojos R. Z. elgesio vertinimo, kuriame keliami galimo fizinio ir psichologinio smurto bei nepriežiūros prieš mažametį vaiką klausimai ir pan.

88.       Dėl šio atvejo ieškovas, 2021 m. kovo 26 d. gavęs ugdytinio R. P. mamos G. P. skundą dėl 2021 m. kovo 25 d. įvykusio konflikto, pradėjo tyrimą dėl galimo atsakovės padaryto darbo drausmės pažeidimo. Taip pat 2021 m. kovo 26 d. dėl šio girdėto konflikto pateikė ir darželio administratorė J. M., kuri nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. apie 16.30 val. dirbdama savo kabinete išgirdo triukšmingą pokalbį koridoriuje, auklėtoja R. Z. kalbėjo pakeltu balso tonu, neišklausydama iki galo mamos (t. 1, b. l. 93).

89.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pokalbį tarp atsakovės ir ugdytinio mamos pagrįstai atsižvelgė į tarp ugdytinio mamos ir atsakovės įtemptus santykius buvusius iki šio pokalbio, ir padarė pagrįstą išvadą, kad kiekviena konflikto šalis susidariusią situaciją galėjo vertinti skirtingai. Pažymėtina, kad pats apeliantas tyrimo dėl šio situacijos nėra pabaigęs ir Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) jo nėra nurodęs, kokius aktus atsakovė savo elgesiu galimai pažeidė. Svarbi aplinkybė yra ta, kad darželio darbuotoja J. M. girdėdama įvykusi atsakovės ir ugdytinio mamos pokalbį ir suprasdama, kad pokalbio metu greta pašnekovių yra ir pats ugdytinis, nesiėmė jokių veiksmų šiam pokalbiui nutraukti. Nors apeliantė kaltina atsakovę vaiko nepriežiūra, tačiau šiuo atveju pokalbis tarp atsakovės ir ugdytinio mamos vyko jau vaiką perdavus mamai, todėl atsakovė nebeturėjo pareigos prižiūrėti ugdytinio. Taip pat apeliantas kaltina atsakovę pavartojus prieš ugdytinį fizinį ir/ar psichinį smurtą, tačiau pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė tokius veiksmus būtų atlikusi, juo labiau, kad pokalbį girdėjusi darželio darbuotoja J. M. ir suprasdama, kad kartu su pašnekovėmis yra ir ugdytinis, net nebandė ( nėra duomenų) įsiterpti į pokalbį, ar kitaip sutrukdyti atsakovei atlikti vaiko atžvilgiu veiksmus, kuriuos apeliantas įvardijo kaip smurtinius. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė fiziškai ir psichologiniu būdu smurtavo prieš ugdytinį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas ar ugdytinio mama dėl tokio atsakovės elgesio būtų kreipęsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pan. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši situacija kelia abejonių ir nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, be to Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ši situacija nebuvo atsakovės atleidimo iš darbo pagrindas, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti šio darbo drausmės tyrimo pažeidimai turėjo įtakos pripažinti Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Dėl atsakovės atsisakymo įleisti į grupę socialinę pedagogę J. L.

90.       Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto b) papunktyje nurodyta, jog darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra pradėta pagal įstaigos socialinės pedagogės J. L. 2021 m. kovo 29 d. informacinį pranešimą, kad darbuotoja R. Z. atsisakė socialinę pedagogę įsileisti į (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje ji dirba, taip nepagrįstai ir neteisėtai trukdant socialinei pedagogei vykdyti jos tiesiogines darbo funkcijas, skirtas užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus.

91.       Byloje nustatyta, kad socialinė pedagogė J. L. į grupę, kurioje tuo metu dirbo atsakovė atėjo 2021 m. kovo 29 d. apie 8.10 val., tačiau į grupę neįėjo ir auklėtinio R. P. nestebėjo. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tarp atsakovės ir socialinės pedagogės J. L. kilusią konfliktinę situaciją neteisingai vertino kaip nesusipratimą. 

92.       Teisme 2022 m. sausio 18 d. apklausta liudytoja socialinė pedagogė J. L. paaiškino, kad 2021 m. kovo 29 d. ryte jos atsakovė neįleido į grupę užstodama kelią, atsakovė jai uždavinėjo įvairius klausimus, kurių ji neprivalo jai atsakyti, esant vaikams šalia, tačiau auklėtojos pasikviesti už durų nebandė. 2021 m. kovo 29 d. pranešime socialinė pedagogė J. L. taip pat nurodė, kad 8.10 val. jos atsakovė neįleido į grupę (t. 1, b. l. 94). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atėjusios į grupę socialinės pedagogės paklausė, kokį vaiką ketina stebėti ar yra tėvų sutikimas. Šiuos klausimus socialinei pedagogei uždavė, nes buvo atvejų, kai tėvai buvo kategoriškai pareiškę, jog be jų žinios vaikas nebūtų stebimas. Socialinė pedagogė nieko nepaaiškinusi išėjo iš grupės. 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdyje liudytoja direktorės pavaduotoja ugdymui J. U. patvirtino, jog be tėvų sutikimo stebėti vaikų negali ir kad šiuo atveju, R. Z. nebuvo informuota, jog bus stebimas vaikas.

93.       Iš Akto Nr. 1, kurį pasirašė įstaigos administracijos kviesti asmenys, kurių dalis įvykio nematė ir jame nedalyvavo, o įvykio dalyvė atsakovė ant šio Akto Nr.1 net nėra pasirašiusi, nėra aišku, kuom pasireiškė gal būt nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės atsisakymas įsileisti socialinę pedagogę į grupę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Akte Nr. 1 nėra duomenų, ar socialinė pedagogė norėdama stebėti grupėje vaiką, paaiškino grupėje dirbusiai atsakovei, kokį vaiką stebės, ar yra duotas tėvų sutikimas, juo labiau, kaip paaiškino direktorės pavaduotoja ugdymui J. U., jog be tėvų sutikimo socialinė pedagogė stebėti vaikų grupėje negali. Byloje nėra duomenų, kad šią aplinkybę apeliantas apskritai būtų tyręs. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad konflikto šalys situaciją suvokė subjektyviai, tačiau pats apeliantas neatliko objektyvaus šios situacijos vertinimo, o į Aktą Nr. 1 perkėlė tik pačios socialinės pedagogės informaciniame pranešime nurodytą informaciją.

94.       Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad atsakovė neįleisdama į grupę socialinę pedagogę nesilaikė Auklėtojos pareigybės aprašymo Nr. 3 4.6. papunkčio nuostatų. (duomenys neskelbtini) lopšelio -darželio (duomenys neskelbtini) bendruomenės etikos kodekso 6.2., 6.5. papunkčio nuostatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai nėra nurodyta, kokius vidinius teisės aktus neįleisdama socialinės pedagogės į grupę atsakovė pažeidė. Atsakovės darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne teismui pateikti procesiniai dokumentai, todėl apeliantas įsakyme turėjo pareigą taip nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias atsakovės galimai padarytus pažeidimus, kad dėl jų padarymo aplinkybių nekiltų abejonių ir būtų aišku kokius teisės aktus savo veiksmais pažeidė atsakovė.

Dėl atsakovės savavališko pasišalinimo iš darbo vietos

95.       Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto c) papunktyje nurodyta, jog darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra pradėta dėl to, kad R. Z. 2021 m. kovo 29 d. apie 15.30 val., prieš tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos, savavališkai pasišalino iš įstaigos, palikdama auklėtinius be tinkamos priežiūros, nors pagal įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55.3 punktą „pedagogas negali palikti savo darbo vietos nesulaukęs jį pakeičiančio pedagogo, palikti vaikus be priežiūros (grupėje, salėje, kabinete, lauke).

96.       Apeliantas skunde nurodė, kad teismas atsakovės veiksmų dėl pasišalinimo iš darbo vietos neanalizavo, nevertino darbo pažeidimo sąlygų, bei nepagrįstai vertino vaikų palikimą su auklėtojos padėjėja kaip tapatų vaikų palikimą su ikimokyklinio ugdymo pedagogu.

97.       Iš byloje esančių atsakovės skambučių išklotinės nustatyta, jog 15.01 val. atsakovė bendravo su šeimos gydytoja, o taksi paslaugas teikiančiai įmonei skambino 15.12 val. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 40). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad labiau tikėtina, jog per laikotarpį nuo pokalbio su šeimos gydytoja, kai jai gydytoja paaiškino, jog bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas, iki taksi išsikvietimo, atsakovė apelianto administracijos atsakingam asmeniui pranešė, jog ji blogai jaučiasi ir turi/bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl ketina vykti namo.

98.       Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 dienos įsakymu Nr. V-117, 33 punktas numato sąlygas, jog laikino darbuotojo nedarbingumo atveju darbuotojas privalo informuoti apie tai lopšelio-darželio direktorių arba kitą atsakingą asmenį paskambinęs telefonu (duomenys neskelbtini). 

99.       Liudytoja J. U. 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad į ją apie 15 val., kreipėsi administratorė, kuri paaiškino, jog R. Z. blogai jaučiasi, turi (ar gaus) nedarbingumo pažymėjimą ir nori išeiti iš darbo. Liudytoja apklausta administratorė J. M. patvirtino šią aplinkybę. Tai gi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė asmeniškai pranešdama įstaigos administratorei, iš esmės tinkamai pranešė darželio administracijai apie savo nedarbingumą.

100.       Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-117, 55.3 punktas numato, jog pedagogas negali palikti savo darbo vietos nesulaukęs jį keičiančio pedagogo, palikti vaikus be priežiūros (grupėje, salėje, kabinete, lauke) (t. 1, b. l. 49). Byloje esančiais duomenimis (liudytojų darželio administratorės J. M., auklėtojos padėjėjos M. G. paaiškinimu) nustatyta ir byloje dėl to ginčo nėra, kad atsakovė vaikus buvo palikusi su auklėtojos padėjėja M. G. apie 30 minučių, kol atėjo atsakovę pakeisti kita pedagogė R. K..

101.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad formaliai vertinant vaikų palikimas su auklėtojos padėjėja nėra tapatus vaikų palikimui su pedagogo kvalifikaciją turinčiu asmeniu. Tačiau vertinant šią situaciją pažymėtina, kad šiuo atveju iš esmės vaikai grupėje nebuvo palikti be darbuotojo priežiūros. Darželio administracija gavusi iš atsakovės informaciją, kad ji blogai jaučiasi ir dėl sveikatos problemų jai bus ar yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, galėjo ne tik paaiškinti atsakovei, kad ji pagal vidaus tvarką turi sulaukti kol ją pakeis kita pedagogė, bet pasidomėti, ar apskritai atsakovė dėl sveikatos būklės gali tęsti darbą. Vertinant šią situaciją svarbu yra tai, kad nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsakovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas EG Nr. (duomenys neskelbtini) (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 52), o atsakovė iki nedarbingumo išdavimo, 2021 m. kovo 29 d. išdirbo beveik pilną savo darbo pamainą ir atsakovė savo išvykimo laiku iš darželio jau turėjo galiojantį nedarbingumo pažymėjimą bei buvo atsakingai informavusi įstaigos administraciją apie prastą savijautą ir apie galimai turimą nedarbingumą, todėl vien formalus Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55.3 punkto pažeidimas, atsakovei palikus vaikus ne su pakeičiančiu pedagogu, o su auklėtojos padėjėja, susiklosčius konkrečioms aplinkybėms nesudaro pakankamo pagrindo vertinti kaip darbo tvarkos pažeidimo.

102.       Taip pat pirmosios instancijos teismas vertindamas Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą aplinkybę, kad jo priėmimui įtakos turėjo ir darbdavys įvertino, tai kad darbuotoja R. Z. įstaigos kolektyvo yra charakterizuojama kaip konfliktiška, nekolegiška ir nesilaikanti įstaigos etiško elgesio kodekso reikalavimų, atsižvelgė į DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą ir aplinkybių susijusių su pateiktais darbuotojų 2016 m. skundais / prašymais / paaiškinimais (t. 1, b. l. 64–83, 89), nenagrinėjo. Pažymėtina, kad tik vienas darbuotojo skundas dėl atsakovės nekorektiško elgesio rašytas 2020 m., t. y. D. P. 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsisakymas dirbti (duomenys neskelbtini) grupėje. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų atlikęs tyrimą dėl šio darbuotojos skundo  ir vertines atsakovės elgesį bei šiame atsisakyme nurodytų aplinkybių pagrįstumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas priimdamas Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgė tik į atsakovės galimai neigiamą charakteristiką, tačiau nevertino šios darbuotojos ilgametės darbo patirties įstaigoje, kvalifikacijos tobulinimo ir kitų aplinkybių, kurios taip pat charakterizuoja atsakovę kaip pedagogę.

103.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas netinkamai vertino susiklosčiusias aplinkybes dėl pradėtų galimų darbo pareigų pažeidimų procedūrų, nepagrįstai ypač neigiamai charakterizavo atsakovę R. Z., tuo pagrindu priimdamas nepagrįstą sprendimą dėl atsakovės atleidimo iš darbo.

Dėl Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo

104.       DK 65 straipsnio 5 dalis numato, kad darbo santykių pasibaigimo diena (t. y. darbdavio sprendime nurodyta darbo sutarties nutraukimo diena) yra paskutinė darbuotojo darbo diena. Tai reiškia, kad tą dieną darbuotojas dar turi dirbti ir už tą dieną jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis. Ši taisyklė netaikoma, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo darbe (kai darbo sutartis pasibaigia darbuotojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu). Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva arba nesant sutarties šalių valios, o planuojamą nutraukimo dieną darbuotojo nėra darbe dėl atostogų ar laikinojo nedarbingumo, atleidimo diena yra perkeliama į pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos (DK 65 straipsnio 6 dalis).

105.       Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punkte, nurodyta, jog šio įsakymo priėmimo dieną darbuotoja R. Z. nedirba, nes yra nedarbinga. Šiuo įsakymu buvo išreikšta darbdavio valia –  nutraukti su darbuotoja R. Z. (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, be įspėjimo ir nemokant išeitinės kompensacijos. Bei darbdavys atsižvelgdamas į tai, jog R. Z. įsakymo dieną yra nedarbinga, šiuo įsakymu darbo sutarties su R. Z. nutraukimo dieną nukėlė iki jos laikinojo nedarbingumo pabaigos, bei nustatė, kad jos darbo sutarties nutraukimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

106.       Apeliantas taip pat 2021 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. atleidimo iš darbo“, kuriuo buvo faktiškai įgyvendintas ieškovo 2021 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ atsakovei R. Z. sugrįžus į darbą po ligos.

107.       Teisėjų kolegijos vertinimu Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto valia nutraukti darbo sutartį su atsakove buvo išreikšta aiškiai, būtent 2021 m. kovo 31 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva buvo atsakovės nedarbingumo laikotarpiu, todėl vadovaujantis DK 65 straipsnio 5–6 dalių nuostatomis, Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai buvo nurodyta, jog darbo sutarties su atsakove nutraukimo diena nukelta iki jos laikinojo nedarbingumo pabaigos, nustatant, kad jos darbo sutarties nutraukimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į DK 65 straipsnio nuostatas pagrįstai Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) vertino kaip perteklinį ir pripažinęs, jog Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto, pagrindu yra neteisėtas, Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintino neteisėtu.

Dėl įrodymų vertinimo 

108.       Apeliantas skunde teigia, kad teismas šioje byloje nukrypo nuo Kasacinio teismo suformuotos praktikos, ir vertindamas įrodinėjimo pareigas šiame procese, atsakovės nepagrįstą atleidimą nuo įrodinėjimo šiame procese ir visą įrodinėjimo pareigą perkėlimą vien ieškovui, be to pats teismas buvo pasyvus, pats nesiėmė iniciatyvos išsireikalauti byloje reikiamus įrodymus (apsiribojo atsakovė iškelta versija, jog tinkamai neveikė interneto svetainė, nesant byloje jokio įrodymo ir kitiems asmenims aiškinant priešingai).

109.       Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, priešingai pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia teismų praktika, vertino darbo drausmės pažeidimo objektyviąją ir subjektyviąją pusę, vertino, kokie gėrei buvo pažeisti, vertino darbuotojos elgesį iki pažeidimo padarymo, pažeidimo padarymo metu, vertino pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo sukeltas pasekmes, atsižvelgė, jog atsakovė savo veiksmais žalos darbdaviui nesukėlė.

110.       Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių. Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018, 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

111.       CPK 410 - 418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo našta paskirstoma kitaip – pvz., darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimą iš darbo, ne darbuotojui, kuris reiškiamu ieškiniu siekia apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 64 punktas; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 44 punktas 2019m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-135-684/2019). Nors kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus – darbo ginčuose didesnė įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Konkrečiu atveju ieškovas-darbdavys turi pareigą įrodyti, kad atsakovei drausminę nuobaudą taikė pagrįstai, kad atsakovės Higienos normos pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių darbdaviui, kad atsakovė atleista iš darbo pagrįstai ir kad atleista nepažeidžiant atleidimo procedūrų (DK 214 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio teismo vertinimu apeliantas nepaneigė Darbo ginčų komisijos nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų, nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

112.       Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė atsakovės Higienos normos pažeidimo aplinkybes, kurį apeliantas kvalifikuoto kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, vertino apelianto ir atsakovės nurodytas aplinkybes, patvirtinančius įrodymus ir padarė išvadas remdamiesi byloje surinktais įrodymais, kurių pagrindo pripažino, jog atsakovė pažeidė Higienos normą, tačiau pažeidimas nesukėlė darbdaviui neigiamų pasekmių. Nesutikdamas su tokiomis teismų išvadomis apeliantas kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau tai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, todėl teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

113.       Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nepakankamo pirmosios instancijos teismo aktyvumo. CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylą, vaidmuo, be kitų aspektų suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiškia, kad darbo bylose šalims, ypač darbdaviui tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai šių bylų nagrinėjimo ypatumai, nereiškia, kad šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo.  Nors teismas darbo bylose ir yra aktyvus tačiau neturi pareigos darbdaviui reikiamus įrodymus rinkti savo iniciatyva (pvz. dėl elektroninės sistemos neveikimo aplinkybių ir kt.), jei pats darbdavys nedėjo pastangų savo iniciatyva savalaikiai surinkti reikiamus įrodymus.

114.       Kita vertus, aktyvaus vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylą, priskyrimas nereiškia, kad darbuotojui, kaip bylos šaliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Vis dėlto darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam suteikiamas, yra bylos šalis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Nagrinėjamoje byloje atsakovė, priešingai nei teigia skunde apeliantas, nebuvo pasyvi, bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje teikė įrodymus, bylą nagrinėjant teisme aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus.

115.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Taip pat ir aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Civilinėse bylose kaip liudytojai gali būti apklausiami darbdavio darbuotojai ar buvę darbuotojai, jeigu jie žino aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad jie gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iš šalių interesais ar savo interesais (kad išvengtų atsakomybės už pažeidimus, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės darbui ar karjerai arba kt.), nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-199-701/2020). Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, liudytojų padėtį darbdavio atžvilgiu ir kita, visumą liudytojų parodymų, atsižvelgęs į jų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir daro išvadą, kad apelianto skundo argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos netinkamai įvertino liudytojų paaiškinimus, ar neturėjo pagrindo juos vertinti kaip nepakankamai patikimus, ar, kad iš esmės netinkamai įvertino įrodymus.

116.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

117.       Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Pažymėtina, kad darbo ginčuose abejonės vertintinos darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies interesais.

118.       Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismo išvadas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas. Daroma išvada, kad apelianto argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų ir dėl kiekvieno argumento nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

119.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

120.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

121.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

122.       Teismui atmetus apelianto apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė prašė priteisti 1210,10  Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantis 2022 m. kovo 19 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė patyrė 1210,00 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, argumentus, galimai sugaištą laiką, atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), juridinis asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1210,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos            Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

         Lina Muchtarovienė        

         Vilija Valantienė