Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-387/2015

                            Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00224-2014-3                            Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Editai Bekerytei,

dalyvaujant nuteistosios gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, nukentėjusiajam A. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimą: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant atlyginti nukentėjusiojo A. V. naudai 2000 Lt iš J. K. ir 1000 Lt iš A. B..  

Šiuo teismo nuosprendžiu dar yra nuteistas J. K.. Nuosprendis jo atžvilgiu nėra skundžiamas.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

n u s t a t ė:

A. B. nuteista už tai, kad siekdama padėti J. K., 2014 m., tiksliau nenustatytu laiku, telefonu ir pokalbyje tarnybinį patikrinimą atliekančiam kapitonui M. A. melavo, jog jos mažametį vaiką nuskriaudė A. V..

Apeliaciniu skundu A. B. prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo, kadangi ji nesutinka su jai pareikštais kaltinimais. Nurodo, kad byloje nebuvo atsižvelgta į tai, jog savo veiksmais ji visiškai nesiekė apšmeižti ar pažeminti A. V.. Apeliantės teigimu, ji tik norėjo padėti J. K., kuris prašė jos taip pasielgti. Anot A. B., ji niekada iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo nebuvo mačiusi A. V., tad ir neturėjo jokio tikslo sąmoningai savo iniciatyva jam pakenkti. Be to, pasak apeliantės, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jos veiksmais A. V. iš tikrųjų buvo sukeltos dvasinės kančios, pakenkta jo reputacijai darbe. A. B. teigimu, šių nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokie liudytojai.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis - atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 154 str. nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Nustatant ar buvo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, įvertinant visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, visuotinai priimtas elgesio taisykles tiek teisės, tiek moralės atžvilgiu. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro.

Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju nuteistosios A. B. veiksmuose yra visi, aukščiau nurodyti, BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog A. B. sąmoningai paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Nuteistosios kaltę patvirtina ne tik nuteistojo J. K. parodymai, liudytojos J. V. parodymai, Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės centro atlikto tarnybinio patikrinimo išvados duomenys, e-laiško duomenys, pažinčių portalo susirašinėjimo išklotinė, bet ir pačios A. B. parodymai. Tiek atlikto ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuteistoji patvirtino supratusi, jog skambindama tarnybinį patikrinimą atlikusiam kapitonui M. A. bei melagingai nurodydama, jog A. V. nuskriaudė (tampė už ausies) jos mažametį vaiką, ji paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją (b. t. 1, b. l. 130-131, b. t. 2, b. l. 3). Taip pat nuteistoji patvirtino, jog J. K. jai buvo paaiškinęs, kad jo tikslas – sugriauti A. V. gyvenimą, atkeršyti, pakenkti jam (b. t. 1, b. l. 130). Pažinčių portalo susirašinėjimo išklotinė taip pat patvirtina, jog skleidžiant minėtą informaciją, A. B. buvo žinoma, jog A. V. atžvilgiu jau buvo atlikinėjamas tarnybinis patikrinimas, tad ji puikiai suvokė, jog jos suteikta melaginga informacija gali paniekinti ar pažeminti A. V. ar pakirsti pasitikėjimą juo, t. y. pakenkti nukentėjusiajam. Tą aplinkybę, kad skambindama kapitonui M. A., A. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai darė, patvirtina tokios jos ir J. K. susirašinėjimo pažinčių svetainėje metu išsakytos frazės kaip: A. B. „Jeigu tavo kolega jau dabar nervinasi, po šio skambučio tikriausiai nervinsis dar labiau“; J. K. „O to aš ir siekiu ... Per šituos teismus dėl teisių aš irgi prisinervavau neblogai, dabar atėjo jo eilė“ (b.  t. 1, b. l. 173). Be to, iš pažinčių portalo susirašinėjimo išklotinės (b. t. 1, b. l. 155-176) matyti, kad A. B. labai kruopščiai ruošėsi skambučiui kapitonui M. A., detaliai aptarinėjo su J. K. būsimo jos ir M. A. pokalbio detales tam, kad pastarajam netaptų aišku, jog tiek J. K. parašytame elektroniniame laiške, tiek A. B. skambučio metu bus skleidžiama melaginga informacija apie A. V..

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistosios nurodomas argumentas dėl įvykdyto nusikaltimo motyvo, t. y. jos siekio neva ne apšmeižti A. V., bet padėti J. K., tokiu būdu užmezgant su juo pažintį, jos veiksmų kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.   

Taip pat apeliaciniame skunde yra visiškai nepagrįstai nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nuteistųjų veiksmų A. V. iš tikrųjų patyrė neturtinę žalą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, jog dėl nuteistųjų veiksmų A. V. atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nukentėjusysis turėjo teikti įvairaus pobūdžio pasiaiškinimus dėl neva netinkamo savo elgesio ir galimo kario vardo žeminimo, rūpintis savo žodžius patvirtinančių įrodymų pateikimu („BIG Vilnius“ prekybos centro apsaugos kamerų vaizdo įrašo pateikimu, patvirtinančiu, kad A. B. nurodytu laiku jis buvo šiame prekybos centre ir uniformos nedėvėjo) (b. t. 1, b. l. 123). Be to, paties A. V. teigimu, dėl atlikto tarnybinio patikrinimo jis negavo laipsnio, darbe iš jo šaiposi – vadina vaikų, žmonos mušiku (b. t. 2, b. l. 4). Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į kitus CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus (veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir t. t.), apylinkės teismas priėmė teisingą ir formuojamą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas atitinkantį sprendimą – iš dalies patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, priteisdamas iš A. B. nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti 1000 Lt.   

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas,

n u t a r ė:

Atmesti A. B. apeliacinį skundą.

2014-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Algimantas Valantinas

Teisėjai                                                                       Leonarda Gurevičienė

                                                                                    Vitalija Norkūnaitė