Civilinė byla Nr.
2A-581/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 52.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno,
Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,
dalyvaujant
ieškovo atstovams A. N. ir A. S.,
atsakovo
atstovams R. R. ir advokatei Snieguolei Šermukšnei,
trečiojo
asmens atstovui V. A.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal atsakovo uždarosios akcinės
bendrovės „Westauto“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22
d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr.
2-1585-460/2009 pagal ieškovo A. N. gamybinės komercinės
įmonės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Westauto“ dėl
įsiskolinimo priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė
„Adakris“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. N. gamybinė komercinė įmonė
(toliau tekste - A.
N. GKĮ) pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Westauto“ 189
191 Lt įsiskolinimą, 6 885,06 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas bei 16,02
procento metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško
atsiskaitymo su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. balandžio 2 d. su UAB
„Adakris“ pasirašė cesijos sutartį Nr. 2009/0402/02. Ja susitarta, kad UAB
„Adakris“ parduoda UAB „Westauto“ kreditorinį reikalavimą ieškovui. Parduodama
šį reikalavimą UAB „Adakris“ nurodė, kad šią dieną jos kreditorinis
reikalavimas UAB „Westauto“ yra 189 191 Lt. Ieškovas kreipėsi į skolininką UAB
„Westauto“ dėl kreditorinio reikalavimo apmokėjimo iki 2009 m. gegužės 25 d.,
tačiau suėjus atsiskaitymo terminui, UAB „Westauto“ kreditorinio įsiskolinimo
neapmokėjo. Pagal statybos rangos sutartį Nr. R-7/01, atsakovas neatsiskaitęs
laiku įsipareigojo mokėti 0,02 procento delspinigius už kiekvieną praleistą
dieną nuo neapmokėtos sumos. Šis reikalavimas pereina ir naujam kreditoriui –
ieškovui. Delspinigių suma už neapmokėtą įsiskolinimą sudaro 6 885,06 Lt.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu
ieškovo ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo UAB „Westauto“ 189 169 Lt
skolą, 6 885,06 Lt delspinigių, 15,21 procento metines palūkanas už priteistą
sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad 2007 m. vasario 12 d. tarp atsakovo
UAB „Westauto“ ir UAB „Adakris“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. R-7/01,
kuria UAB „Adakris“ įsipareigojo pastatyti ir perduoti daugiabutį gyvenamąjį
namą su komercinėmis patalpomis Kretingos g. 11, Palangoje, o atsakovas įsipareigojo
jį priimti ir atsiskaityti su UAB „Adakris“. Sutarties 3.1. punkte numatyta,
kad darbų kaina yra 1 366 547 Lt; 3.2.
punkte numatyta, kad už tinkamai atliktus ir priimtus darbus atsakovas sumoka
per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Pasirašyti atliktų darbų
aktai už 244 394 Lt sumą.
Sutarties 8.1.1. punkte nustatyta, kad už mokėjimo sąlygų pažeidimą UAB
„Westauto“ moka 0,02 procento delspinigius nuo mokėtinos sumos už kiekvieną
uždelstą dieną. Ieškovo teigimu, už nesumokėtą sumą susidarė 6 885,06 Lt delspinigių suma. 2009 m. balandžio 2
d. UAB „Adakris“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2009/0402/02 perleido
ieškovui 189 191 Lt
reikalavimą į UAB „Westauto“. Apie šią sutartį atsakovui buvo žinoma. Teismo
manymu, UAB „Adakris“ ir ieškovo pasirašyta sutartis neprieštaravo CK 6.101,
6.102 straipsnių reikalavimams. PVM
sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų ir
išlaidų vertę buvo pasirašytos abiejų šalių. Tai reiškia, kad užsakovas,
pasirašydamas atliktų darbų aktus, sutiko su darbų atlikimu, dėl to atmesti jo
teiginiai, jog rangovas darbus vykdė nekokybiškai ir už juos sumokėta per daug.
Atsakovas pateikė į bylą 2008 m. rugpjūčio 22 d. pretenziją UAB „Adakris“,
kurioje nurodyti atlikti nekokybiški darbai ir prašymas pašalinti trūkumus iki 2008 m. rugsėjo 30
d., tačiau nenurodyta nekokybiškų darbų atlikimo kaina. Pretenzija išsiųsta UAB
„Adakris“ 2008 m.
rugsėjo 8 d. Kita pretenzija surašyta 2009 m. vasario 11 d. Joje taip pat
nenurodyta nekokybiškų darbų atlikimo kaina. Atsakovas nurodė, kad dėl
nekokybiškų darbų jis 2009
m. balandžio 6 d. pranešimu vienašališkai nutraukė 2007 m. vasario 12
d. statybos rangos sutartį, nors už 2008 metų birželio mėnesį buvo pasirašyti
atliktų darbų aktai, pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir 2008 m. birželio 30
d. PVM sąskaita faktūra ADA Nr. 04636. Teismo įsitikinimu, atsakovas neįrodė,
kad 2009 m.
balandžio 2 d. UAB „Adakris“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.
2009/0402/02 perleista ieškovui 189 191 Lt reikalavimo suma nepagrįsta ir turi būti
sumažinta, todėl teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 189 191 Lt skolos priteisimo. Teismas taip pat pažymėjo,
kad ieškovo reikalaujama priteisti delspinigių suma, paskaičiuota už 6 mėnesius,
nėra aiškiai per didelė. Ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydis nustatytas
vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo
prevencijos įstatymu. Šiuo atveju 2008 m. gruodžio 29 d. galiojusi
palūkanų norma buvo 8,21. Pagal įstatymo 2 straipsnio 3 dalį palūkanų norma yra
vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais
(7+8,21=15,21). Tokiu būdu suskaičiuotas palūkanų dydis atitinka CK 6.210
straipsnio 2 dalies reikalavimus. Piniginės prievolės įvykdymo terminą
praleidusi šalis privalo mokėti kitai šaliai palūkanas už priteistą sumą nuo
bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl šis ieškovo
reikalavimas patenkintas, tačiau prašomos priteisti 16,02 procento metinės
palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško
atsiskaitymo su ieškovu sumažintos iki 15,21 procento.
Atsakovas UAB „Westauto“ apeliaciniu skundu prašo
panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei
priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skunde teigiama :
1.
Teismas netinkamai
aiškino tarp atsakovo UAB „Westauto“ ir rangovo UAB „Adakris“ sudarytą rangos
sutartį, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus,
netaikė tų teisės normų, kurias turėjo taikyti. Rangovas neatliko savo įsipareigojimų
pagal sutartį nustatytu laiku, darbus vykdė iš dalies nekokybiškai, dėl ko su
juo rangos sutartis buvo nutraukta. Pagal sutartį šalių buvo nustatyta 1 366
547 Lt darbų kaina, ji galėjo keistis tik esant rašytiniam užsakovo ir rangovo
susitarimui. Tokio susitarimo nėra, tačiau rangovas pateikė užsakovui PVM
sąskaitų faktūrų už 1 628 772 Lt dydžio sumą, t.y. 262 225 Lt suma daugiau,
negu susitarė šalys. Teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės.
2.
Sutarties 5.5 punktu
šalys susitarė, kad užsakovas turi teisę nemokėti už atliktus darbus, jeigu jie
atlikti nekokybiškai arba ne pagal sutartį, nepriklausomai nuo to, kada tai
išryškėjo arba iš eilinio mokėjimo minusuoti anksčiau įtrauktus į darbų
atlikimo aktą, bet faktiškai neatliktus ar netinkamai atliktus darbus.
Užsakovas pareiškė rangovui 2008 m. rugpjūčio 22 d. ir 2009 m. vasario 11 d.
pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau teismas į šias aplinkybes
neatsižvelgė.
3.
Teismas neatsižvelgė
ir į tai, kad UAB „Adakris“ pats pripažino savo darbo broką ir 2009 m. rugsėjo 9
d. raštu įsipareigojo ištaisyti defektus. Trečiojo asmens UAB „Adakris“
atstovas byloje taip pat patvirtino, jog gavo pretenzijų ir raštu, ir žodžiu
bei vykdavo taisyti defektų. Esant tokioms faktinėms rangos sutarties vykdymo aplinkybėms,
apie kurias buvo gerai žinoma UAB „Adakris“, ji elgėsi nesąžiningai parduodama
abejotiną kreditorinį reikalavimą, o ieškovas elgėsi neapdairiai perimdamas
reikalavimą bei nepatikrinęs rangos sutarties vykdymo aplinkybių. Ieškovo
atstovas pripažino, kad perpirko kreditorinį reikalavimą, o ne darbus, kad
statomo objekto netikrino. UAB „Adakris“ negalėjo be atsakovo sutikimo
perleisti reikalavimo kitam asmeniui, nes tai prieštarauja tarp šalių sudarytai
rangos sutarčiai.
4.
Dėl žymaus vėlavimo,
nekokybiškai atlikto darbo bei papildomai priskaičiuotų darbų, dėl kurių šalys
nebuvo susitarę, UAB „Westauto“ turėjo teisę stabdyti tolimesnį mokėjimą
rangovui ir reikalauti ištaisyti trūkumus bei atlyginti padarytus nuostolius
dėl netinkamo prievolių vykdymo. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktiką bylose dėl rangovo atsakomybės už netinkamai atliekamą darbą.
5.
Teismas nevertino
aplinkybės, kad dėl butų ir komercinių patalpų užsakovas buvo sudaręs
pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais, kurie dėl vėlavimo užbaigti darbus
pradėjo reikšti oficialias pretenzijas UAB „Westauto“. UAB „Westauto“ nutraukė
su rangovu sutartį dėl esminių pažeidimų. Tai įrodymas, kad rangovas sutartį
vykdė netinkamai.
Ieškovas A. N. GKĮ atsiliepime į
atsakovo UAB „Westauto“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o
skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo
motyvas, jog ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, yra
nepagrįstas. Visi statybos darbai buvo įforminti ir priimti teisingai pagal
įstatymų nustatytus reikalavimus. Darbai už kuriuos atsakovas vengia apmokėti
buvo atlikti nuo 2007 m. spalio 10 d. iki 2008 m. birželio 30 d., tačiau
atsakovas už juos nesumokėjo ir nesiruošė mokėti, nors rangovui nebuvo pateikta
pretenzijų dėl atliktų statybos darbų. Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 22 d.
minimos pretenzijos nepateikė UAB „Adakris“ administracijai. Ieškovo
įsitikinimu, ši pretenzija išgalvota ir nesukurianti įsipareigojimų. Motyvai,
kad įsiskolinimo nėra, nors visi statybiniai darbai atlikti kokybiškai ir
priduoti užsakovui, o šis tai patvirtino savo parašu, reiškia užsakovo
nesąžiningumą ir vengimą atlikti mokėjimus už atliktus ir priimtus darbus. UAB
„Adakris“ gyventojų pareikštos pretenzijos dėl nekilnojamojo turto
pirkimo-pardavimo sutarties forminimo, patalpų baigtumo negali būti siejamos su
UAB „Adakris“ atliktais statybiniais darbais, nes tarp jų nėra ryšio.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje
apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl įsiskolinimo
priteisimo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas
vadovaujantis atsakovo (apelianto) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei
patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija pagal apelianto skundą vertindama skundžiamo
teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pažymi, jog apeliacinio proceso
paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio
sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota
apeliacija. Jai būdinga tai, kad apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo
pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir
įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra
pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti
neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr.
3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip
savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi
aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir
įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų
vertinimas pagal CPK 185 straipsnį
reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją
vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir
objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas
taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada,
kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų
aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog
labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių
pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d.
nutartis byloje Nr.
3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19
d. nutartis byloje Nr.
3K-3-427/2008 ir kt.). Teisėjų
kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išanalizavusi skundžiamą pirmosios
instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
tinkamai aiškino tarp užsakovo (byloje – atsakovo) UAB „Westauto“ ir rangovo
UAB „Adakris“ sudarytą statybos rangos sutartį, teisingai vertino faktines
bylos aplinkybes bei įrodymus, tinkamai taikė teisės normas.
Iš
bylos medžiagos matyti, kad UAB „Adakris“ (kreditorius)
ir A. N. gamybinė-komercinė įmonė (naujasis kreditorius) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria
kreditorius pareiškė ir garantavo, jog sutarties pasirašymo dieną turi ir
perleidžia bendrą 255 800 Lt
reikalavimo teisę į skolininkus, tarp jų ir į UAB „Westauto“ pagal 2007 m. vasario 12
d. statybos rangos sutartį Nr. R-7/01 ir PVM sąskaitas faktūras, serija ADA Nr. 04314, Nr. 04433, Nr. 04482, Nr. 04636, Nr. 04184 –
189 191 Lt sumai (1, 2 p.) (b. l.
11-12). Tarp UAB „Westauto“ (užsakovas)
ir UAB „VVARFF-Adakris“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „Adakris“) (rangovas) sudaryta statybos rangos
sutartis R-7/01. Sutarties šalys susitarė, kad darbų kaina – 1 366 547 Lt su PVM (3.1 p.).
Ieškovo
reikalavimai siejami su nurodyta reikalavimo perleidimo sutartimi bei rangos
teisiniais santykiais. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas,
kreditorius turi teisę be skolininko
sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai
neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su
kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko
teisių ar labiau suvaržyti jo prievoles. Teisėjų kolegija, vertindama
kreditoriaus perleisto reikalavimo pobūdį, šalis siejusią statybos rangos
sutartį, nesutinka su skundo argumentu, jog UAB „Adakris“ negalėjo be atsakovo
UAB „Westauto“ sutikimo perleisti reikalavimo kitam asmeniui. Piniginio
pobūdžio reikalavimo perleidimas kitam subjektui neprieštarauja ankstesnes
šalis siejusiai rangos sutarčiai. Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalies nuostatas,
skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus
atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, tuo metu
kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Atsakovas nesutikimą su
ieškiniu bei teismo sprendimu iš esmės ir grindžia rangos teisiniais santykiais,
kurie siejo jį ir pirminį kreditorių (rangovą).
Pagal statybos rangos sutartį
pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus
pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams
atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).
Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti
atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos
darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.).
Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir
pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame
fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o šių nenurodymas akte reiškia trūkumų
nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima, nebent yra
įtvirtinta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.). Nuo darbų perdavimo akto pasirašymo
momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo
rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus
darbus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme
įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai
rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino
praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.);
kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių
matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai
nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal
statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei
rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Darbų
priėmimo-perdavimo aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta
negaliojančiu. Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar
pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar
jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.
spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2007).
Pagal rangos sutarties nuostatas, už tinkamai atliktus ir užsakovo priimtus darbus užsakovas
apmoka per 30 dienų po PVM sąskaitos faktūros pateikimo, kuri gali būti
pateikiama tik užsakovui pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą (3.2 p.).
Užsakovas privalo darbų atlikimo akto duomenis patikrinti ir aktą pasirašyti
per 5 darbo dienas arba pateikti rangovui motyvuotą atsakymą (5.1 p.). UAB
„Westauto“ atstovas pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, Serija ADA Nr. 04148 dėl 111 547 Lt (b. l. 18), pažymą apie atliktų darbų vertę už
111 547 Lt dydžio sumą (b. l. 19),
atliktų darbų aktus už 2007
m. spalio mėnesį (b. l. 20-27); PVM sąskaitą faktūrą, Serija ADA
Nr. 04314 dėl 56 828 Lt (b. l. 28), pažymą apie atliktų darbų vertę už
56 828 Lt dydžio sumą (b. l. 29),
atliktų darbų aktus už 2008
m. sausio mėnesį (b. l. 30-32); PVM sąskaitą faktūrą, Serija ADA
Nr. 04482 dėl 12 540 Lt (b. l. 33), pažymą apie atliktų darbų vertę už
12 540 Lt dydžio sumą (b. l. 34),
atliktų darbų aktus už 2008
m. balandžio mėnesį (b. l. 35); PVM sąskaitą faktūrą, Serija ADA
Nr. 04433 dėl 27 510 Lt (b. l.
36), pažymą apie atliktų darbų vertę už 27 510 Lt
dydžio sumą (b. l. 37), atliktų darbų aktus už 2008 m. kovo mėnesį (b. l. 38); PVM
sąskaitą faktūrą, Serija ADA Nr. 0636 dėl 35 969 Lt
(b. l. 34), pažymą apie atliktų darbų vertę už 35 969 Lt dydžio sumą (b. l. 40), atliktų darbų aktus už
2008 m.
birželio mėnesį (b. l. 41-44). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad PVM sąskaitos faktūros, atliktų
darbų aktai, pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę buvo pasirašytos
abiejų rangos sutarties šalių (užsakovo ir rangovo), o šiuose dokumentuose nėra
jokių žymų su pastabomis ar išlygomis apie darbų trūkumus. Visų minėtų
dokumentų pasirašymas bei darbų priėmimas nenurodant darbų trūkumų, sukūrė
užsakovui pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Pagal sutarties 5.5 punkto
nuostatas, užsakovas turi teisę nemokėti už
atliktus darbus, jeigu jie atlikti nekokybiškai arba ne pagal sutartį,
nepriklausomai nuo to, kada tai išryškėjo arba iš eilinio mokėjimo minusuoti
anksčiau įtrauktus į darbų atklikimo aktą, bet faktiškai neatliktus ar
netinkamai atliktus darbus. Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalies
reikalavimus, užsakovas po darbų priėmimo nebetenka teisės remtis akivaizdžių
darbų trūkumų faktu, išskyrus paslėptų trūkumų (t. y. tų, kurie įprastai
priimant darbą negalėjo būti nustatyti) arba rangovo tyčia paslėptų trūkumų
atvejus (CK 6.662 str. 4 d.). Atsakovas dokumentus, kurių pagrindu jam reiškiami
reikalavimai atsiskaityti už atliktus darbus, pasirašė dar 2007 m. spalio, 2008
m. sausio, kovo, balandžio, birželio mėnesiais, o pretenzijas teikė 2008 m.
rugsėjo 8 d. (2008 m. rugpjūčio 22 d. datuota pretenzija), 2009 m. vasario 11
d. (b. l. 81-84), 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. gegužės 3 d. Šiuo atveju
atsakovui pasirašius minėtus dokumentus, kad darbai atlikti be trūkumų, o
vėliau paaiškėjus tam tikriems darbų trūkumams pagal pasirašytus dokumentus,
jam kilo pareiga atsiskaityti už priimtus darbus, tačiau jis taip pat turi
teisę reikalauti ištaisyti darbų defektus arba reikšti reikalavimus dėl
nuostolių
atlyginimo. Nustatyta, kad užsakovas yra pasirašęs rangovo pateiktas PVM
sąskaitas faktūras, atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus, taigi jis
be išlygų sutiko su mokėtinomis sumomis rangovui už atliktos apimties statybos
darbus (kiekius), o nepareikšdamas motyvuotų prieštaravimų ar pretenzijų dėl
statybos darbų eigoje priimamų darbų rezultatų išreiškė sutikimą dėl priimamų
darbų kokybės, kaip ir buvo numatyta sutartyje.
Pasak
atsakovo, jis 2009 m.
balandžio 6 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį, nes darbai buvo
neatlikti laiku, jie buvo nekokybiški (b. l. 85). Rangos sutartyje buvo
įtvirtinta užsakovo teisė sutartyje nurodytais atvejais nutraukti sutartį raštu
(9.2 p.). Šioje
byloje pagal pareikštus reikalavimus nenagrinėjamas sutarties vienašališko
nutraukimo pagrįstumas, o vertinama tik dėl sutarties vykdymo padarinių, t.y.
dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus. Pagal CK 6.671 straipsnį, tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis
dėl to, kad rangovas darbą vykdo ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems
darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, prieš tai priėmęs jau atliktus darbus,
o rangovas tokiu atveju turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus
darbus. Sutartyje nurodyta, kad rangovas
darbus pradeda 2007 m. vasario 12 d. ir įsipareigoja visus sutartyje numatytus
darbus užbaigti iki 2007 m. birželio 15 d. (6.1 p.). Atsižvelgiant į statybos rangos
sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių
pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.). Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė,
įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl
darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Rangos sutartyje
nurodyta, kad darbų kaina gali keistis tik
esant rašytiniam užsakovo ir rangovo susitarimui (3.3 p.). Pasak atsakovo, šalių
susitarimu buvo nustatyta 1 366 547 Lt darbų kaina, tačiau rangovas pateikė PVM
sąskaitų faktūrų už 1 628 772 Lt dydžio sumą, t.y. 262 225 Lt suma daugiau,
negu susitarė šalys. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų
jo teiginius, jog jis turi mokėti daugiau, negu buvo susitarta. Be to, šiuo
atveju ieškovo reiškiami atsakovui reikalavimai konkrečių sąskaitų faktūrų neapmokėjimo
pagrindu. Atsakovas pasirašė šias sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus apie
darbų atlikimą, tačiau nepateikta įrodymų, jog jos būtų buvę apmokėtos, todėl
ieškovo reikalavimas šių sąskaitų pagrindu laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Įvertintina ir tai, kad paprastai darbų kaina konkretizuojama šalių sudaromoje sutartyje
arba yra nurodomas jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Tam tikrais įstatyme
ar sutartyje nurodytais atvejais sutarties kainos keitimas gali būti atliekamas
(šiuo atveju rangos sutarties 3.3 p.). Šalys sudarytoje statybos rangos
sutartyje nurodė jos kainą, tačiau taip pat pažymėjo, kad darbų kaina gali
keistis.
Pagal
rangos sutartį užsakovas gali sustabdyti mokėjimą už atliktus darbus sutartyje
nurodytais atvejais (5.2.1 p.). Pasak atsakovo, dėl žymaus vėlavimo,
nekokybiškai atlikto darbo bei papildomai priskaičiuotų darbų, dėl kurių šalys
nebuvo susitarę, jis turėjo teisę stabdyti tolimesnį mokėjimą rangovui ir
reikalauti ištaisyti trūkumus bei atlyginti padarytus nuostolius dėl netinkamo
prievolių vykdymo. Pagal
CK 6.58
straipsnio 3 dalies ir 6.208
straipsnio 4 dalies prasmę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikant
šias teisės normas (2007 m. spalio 12
d. nutartis byloje Nr. 3K-3-468/2006),
tais atvejais, kai darbai atlikti nekokybiškai, užsakovas iki trūkumų ištaisymo gali sustabdyti apmokėjimą už atliktus
darbus apimtimi, atitinkančia šalintinų trūkumų kainą. Kitaip tariant,
įstatyme nustatyta galimybė sustabdyti prievolės įvykdymą arba atsisakyti ją
vykdyti tik tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi įvykdyti pirma.
Užsakovas turėtų teisę sulaikyti tokią sumą, kokia yra šalintinų trūkumų kaina,
tačiau jis nepateikė jokių įrodymų apie šalintinų trūkumų kainą. Kaip jau
minėta, šiuo atveju užsakovui jau pasirašius PVM sąskaitas faktūras ir priėmus
darbus nenurodant jų trūkumų, o tik vėliau paaiškėjus tam tikriems darbų trūkumams,
jis turi teisę reikalauti iš rangovo juos pašalinti ar reikšti reikalavimą dėl
nuostolių atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad savo argumentus dėl
darbų trūkumų atsakovas iš esmės grindžia tik pretenzijomis, teiktomis
rangovui, tačiau kitų įrodymų apie tai, jog ir šiuo metu šie trūkumai tikrai
yra, nepateikta (b. l. 115-116). Teismas
pagrįstai manė, kad užsakovas (atsakovas), pasirašydamas atliktų darbų aktus,
sutiko su darbų atlikimu, todėl pagal pasirašytas PVM sąskaitas faktūras už priimtus
darbus turi sumokėti. Vėliau išaiškėjus darbų trūkumams, jis savo teises gali
ginti kitais teisių gynimo būdais (pvz., reikšti reikalavimus dėl darbų trūkumų
ištaisymo, pasisamdyti kitą rangovą darbų trūkumams pašalinti, o vėliau reikšti
reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad 2009 m. balandžio 2 d.
UAB „Adakris“ reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovui perleista reikalavimo
suma yra nepagrįsta ir turi būti sumažinta. Šiuo atveju atsakovo nurodytos pretenzijos,
kurias kiti asmenys reiškia atsakovui UAB „Westauto“ dėl darbų kokybės ir
vėlavimo atlikti darbus (b. l. 86-90), nepaneigia atsakovo pareigos
atsiskaityti pagal pasirašytas PVM sąskaitas faktūras ir priimtus darbus, o
tokios aplinkybės suteikia teisę jam (užsakovui) reikšti reikalavimus dėl darbų
trūkumų pašalinimo bei nuostolių atlyginimo.
Teisėjų
kolegija taip pat negali sutikti su skundo argumentu, jog UAB „Adakris“,
parduodamas esą abejotiną reikalavimą A. N. GKĮ, elgėsi
nesąžiningai. Kaip matyti iš reikalavimo perleidimo sutarties UAB „Adakris“
pareiškė, kad yra visiškai įvykdęs skolininkams visus savo įsipareigojimus
pagal sutarties 1 punkte nurodytus dokumentus ir ginčo dėl kreditorinio
reikalavimo pagrįstumo nėra (4 p.); jis patvirtino ir garantavo, kad sutartimi
perleidžiami reikalavimai yra galiojantys ir privalomi skolininkams (8 p.) (b.
l. 11-12). Be to, teisių parėmėjui A. N. GKĮ piniginis
reikalavimas į UAB „Westauto“ buvo perleistas pagal konkrečias PVM sąskaitas
faktūras, kurios buvo pasirašytos UAB „Westauto“ atstovo, taip pat darbų
priėmimo-perdavimo aktus, kurie irgi buvo pasirašyti abiejų rangos sutarties
šalių. Tokios aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai neleidžia teigti, kad
ieškovas, perimdamas reikalavimą, elgėsi neapdairiai.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi apelianto paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką,
pažymi, kad šios bylos ir apelianto nurodytų kasacinio teismo nutartyse
pateiktų aiškinimų faktinės aplinkybės yra skirtingos bei nesudaro pagrindo
teigti, jog pirmosios instancijos teismas nuo šios praktikos nukrypo.
Apeliantas neteikė nei teisinių, nei faktinių argumentų dėl skundžiamo teismo
sprendimo dalies dėl delspinigių priteisimo, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo
dalies nepasisako.
Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė
faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl
priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentai bei teismo posėdyje nurodyti jo atstovų
motyvai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir
absoliučių skundžiamo teismo sprendimo
negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Kadangi atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas
atmestinas, iš jo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (b. l. 162) (CPK 79, 88
str. 1 d. 3 p., 93, 302 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a
r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės
„Westauto“ 8,10 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjai Algirdas
Gailiūnas
Gintaras Pečiulis
Vigintas
Višinskis