Pranešėja R. Bartašienė                                                          Civilinė byla Nr. 2A-589-357/2012

Teisėja J. Sedalienė                                                   Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01431-2012-6

                                                            Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.5.2.15.;121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

            teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. atstovo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. atstovo V. M. ieškinį atsakovui VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrui, trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje dėl žalos atlyginimo.

            Teismas,

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

Ieškovės I. M. atstovas V. M. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 9792,00 Lt žalos atlyginimo ieškovei bei bylinėjimosi išlaidas valstybei (1-3 b. l.).

Nurodoma, kad ieškovė I. M. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, o (duomenys neskelbtini) nutartimi jai nustatyta globa, jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas sūnus V. M.. 2007-05-03 atsakovas ieškovei išdavė Specialiojo nuolatinio slaugos poreikio nustatymo pažymą Nr. 0005334 ir tuo pagrindu nuo 2007-05-03 iki 2010-05-03 jai buvo nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. 2010-05-25 atsakovas ieškovei išdavė Specialiojo nuolatinio priežiūros poreikio nustatymo pažymą Nr. 0148862 ir tuo pagrindu nuo 2010-05-25 iki 2013-05-25 jai buvo nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis. Laiko, kad dėl atsakovo įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos neteisingai nustatyto specialiojo nuolatinės priežiūros poreikio ieškovė patyrė 9792,00 Lt turtinę žalą, nes mokama priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija sudarė 153,00 Lt per mėnesį, o jeigu būtų buvęs nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ieškovei būtų paskirta 765,00 Lt per mėnesį slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir tai sudaro 9792,00 Lt žalą. 2010-05-25 atsakovo išduota Specialiojo nuolatinio priežiūros poreikio nustatymo pažyma Nr. 0148862 per įstatymo nustatytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį apskųsta nebuvo, nes ieškovės atstovas nebuvo supažindintas su jos apskundimo tvarka. Tačiau vėliau ieškovės atstovas rašė skundus į įvairias instancijas, kreipėsi pakartotinai dėl ieškovės sveikatos būklės nustatymo ir NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinis skyrius nustatė ieškovei nuo 2011-10-19 iki 2012-10-18 specialųjį nuolatinės slaugos poreikį ir išdavė specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažymą. Ieškovės atstovas laiko, kad atsakovo GKK nepagrįstai ieškovei nustatė per aukštą Bartelio indeksą balais, nekonstatavo, kad ieškovei būtina nuolatinė slauga, nes ji yra psichikos ligonis, nemato dešine akimi, jos fizinė ir protinė negalia visiškai apribojo galimybę orientuotis, judėti, savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą.

           Atsakovas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (27-29 b. l.).

Nurodoma, kad , kad ieškovei 2007-05-03 nuolatinės slaugos, nuo 2010-05-25 nuolatinės priežiūros, o nuo 2011-10-19 vėl nuolatinės slaugos poreikiai buvo nustatyti ne dėl gydytojų nusikalstamų veiksmų ar aplaidaus pareigų neatlikimo, o dėl to, kad keitėsi įstatyminė bazė. Gydytojai nustatė specialiųjų poreikių buvimą remdamiesi nustatymo dieną galiojusiais įstatymais ir šios tvarkos nepažeidė. Priežiūros tikslinė kompensacija ieškovei buvo paskirta ir mokama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir dydžio, todėl žala ieškovei neatsirado. 2010-05-25 ieškovei išduota pažyma per teisės aktuose nustatytą terminą apskųsta nebuvo.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ prašė ieškinį atmesti ir nurodo, kad įvykis nėra draudžiamasis, nes nėra atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriais būtų padaryta žala paciento sveikatai ar gyvybei, be to, atsakovo neva neteisėti veiksmai buvo atlikti iki draudimo sutarties įsigaliojimo (40-41 b. l.).

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė (78-81 b. l.).

Teismas nustatė, kad 2010-05-25 atsakovo įstaigoje dirbusi Gydytojų konsultacinė komisija išdavė Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą Nr. 0148862, kurioje nurodyta, kad I. M. nuo 2010-05-25 iki 2013-05-25 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pažyma išduota vadovaujantis 2008-06-28 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-214/V-655 patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (nauja redakcija) 2.18 p.. Poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2 p. sakoma, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, o 2.18 p. kaip kriterijus nurodoma demencija, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) nuo 11 iki 20 balų ir savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksas yra ne didesnis kaip 40 balų (pateikiamos užpildytos MMSE ir Bartelio indekso lentelės ir gydytojo psichiatro išvada. 2010-05-25 Gydytojų konsultacinei komisijai buvo pateikta ir 2010-05-17 gydytojo psichiatro surašyta išvada dėl ieškovės psichinės būklės ir 2010-05-14 šeimos gydytojos R. L. užpildyta Bartelio indekso lentelė, pagal kurią ieškovei savarankiškumo įvertinimo (Bartelio) indeksas buvo nustatytas 40, ir būtent pagal šiuos kriterijus Gydytojų konsultacinė komisija nuo 2010-05-25 nustatė ieškovei nuolatinės priežiūros, o ne nuolatinės slaugos poreikį. Taigi atsakovo įstaigoje dirbusi Gydytojų konsultacinė komisija vadovavosi tuo metu galiojusiu norminiu aktu - 2008-06-28 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-214/V-655 patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu bei ieškovę gydančių gydytojų pateiktomis išvadomis, todėl teismas sprendė, kad komisijos veiksmus laikyti neteisėtais nėra jokio pagrindo. Ieškovės atstovo teiginį, kad Gydytojų konsultacinė komisija nustatė per aukštą Bartelio indeksą teismas laikė visiškai neįrodytu, iš liudytojos - buvusios ieškovės šeimos gydytojos R. L. parodymų teismas nustatė, kad pildydama Bartelio indekso lentelę dalyvaujant I. M. ir ieškovės atstovui V. M. ji išsiaiškino, kad I. M. pati gali nusiprausti, pavalgyti, paeiti lygiu paviršiumi, todėl įvertinus visus poreikius nuo 0 iki 10 balų ir juos susumavus Bartelio indeksas gavosi 40, o slaugos poreikis galėjo būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu demencija sergančiam asmeniui Bartelio indeksas buvo iki 20 balų.

Ieškovės atstovai žala laiko negautas pajamas - skirtumą tarp slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos sumos ir priežiūros išlaidų kompensacijos sumos už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2011-10-19. Iš Šiaulių miesto socialinės paramos skyriaus išduotos pažymos matosi, kad nuo 2007-05-03 iki 2010-06-01 I. M. buvo paskirta ir mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija po 765,00 Lt per mėnesį, o nuo 2010-06-01 priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija po 153,00 Lt per mėnesį. Negautos pajamos yra vertinamos kaip žala tik tuo atveju, jeigu asmuo tas pajamas būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. 1 d.). Teismas akcentavo, kad nesant pagrindo laikyti Gydytojų konsultacinės komisijos veiksmų neteisėtais negautų pajamų negalima vertinti kaip padarytos žalos. Ieškovei buvo mokama tokio dydžio tikslinė kompensacija, kokia priklausė pagal nustatytą jos poreikių lygį.

2011-06-13 LR socialinės apsaugos ir darbo ministras bei LR sveikatos apsaugos ministras įsakymu Nr. A1-282/V-603 dar kartą pakeitė 2005-05-04 įsakymą „Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo“ ir naujai išdėstė kriterijų sąrašo 1.8 ir 2.18 p., iš kurių matosi, kad nustatant specialiuosius poreikius asmenims, kuriems diagnozuoti psichikos sutrikimai ir/ar proto negalia, nebeliko reikalavimo nustatyti Bartelio indeksą; šis įsakymas įsigaliojo nuo 2011-07-01. Teismas pažymėjo, kad būtent šiuo įsakymu vadovavosi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius 2011-10-19 išduodamas I. M. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ieškovei nustatytas nuo 2011-10-19 iki 2014-10-18. Teismas nurodė, kad  šios pažymos išdavimas ir slaugos poreikio nustatymas 2011-10-19 neįrodo, kad atsakovo įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) veiksmai išduodant 2010-05-25 nuolatinės priežiūros nustatymo pažymą buvo neteisėti, nes atsakovo GKK vadovavosi tuo metu galiojusiu 2008-06-28 įsakymu Nr. A1-214/V-655 patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo redakcija. Teismas pastebėjo, kad ieškovės atstovas į NDNT Šiaulių skyrių kreipėsi tik 2011 m. spalio mėnesį, nors 2011-06-13 įsakymas galiojo jau nuo 2011-07-01 ir ieškovės poreikiai galėjo būti iš naujo nustatyti ir didesnė išlaidų kompensacija pradėta mokėti anksčiau. Be to, ieškovės atstovas nepasinaudojo 2008-06-28 įsakymu patvirtinto poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8.2 p. numatyta Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo apskundimo tvarka. 2010-05-25 gavęs nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažymą ieškovės atstovas turėjo galimybę per 30 kalendorinių dienų nuo pažymos įteikimo dienos skųsti GKK sprendimą sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, tačiau to nepadarė.  Teismas laikė, kad pažyma išduodama pagal ministro įsakymu patvirtintą formą, o apskundimo tvarka numatyta 2008-06-28 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. A1-214/V-655, kuris yra viešas norminis aktas ir išsiaiškinti GKK sprendimo apskundimo tvarką nebuvo sudėtinga.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės I. M. atstovas V. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (84-86 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tai, kad teismo sprendimo išvados padarytos remiantis vienos šalies argumentais, kad sprendime nepasisakyta dėl kitos šalies argumentų ir keliamų reikalavimų, sudaro pagrindą apeliantui teigti, jog teismas buvo šališkas. Šiuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

         2. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovo įstaigoje dirbusi Gydytojų konsultacinė komisija sąžiningai ir be priekaištų atliko savo darbą, ieškovės sveikatos būklę nustatinėjo pagal Bartelio indekso lentelę. Neabejoja, kad jeigu Gydytojų konsultacinė komisija be Bartelio indekso lentelės, būtų įvertinusi bendrą ieškovės sveikatos būklę, nebūtų padaryta klaida ir ieškovei nebūtų padaryta žala.

3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės atstovas 2010-05-28 gavęs nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažymą turėjo galimybę per 30 kalendorinių dienų nuo pažymos įteikimo dienos skųsti Gydytojų konsultacinė komisija sprendimą sveikatos priežiūros įstaigos vadovui. Pažymi, kad nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažymoje nėra nurodyta apskundimo tvarka, todėl ieškovės atstovas nebuvo informuotas apie galimybę apskųsti Gydytojų konsultacinė komisija sprendimą. Be to, atsakovas patvirtino, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. Gydytojų konsultacinės komisijos funkcijos buvo atimtos, todėl GKK sprendimo apskundimas nebeturėjo prasmės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti procesinio dokumento surašymo išlaidas (89-93 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad teismas išnagrinėjo bylą pernelyg formaliai, nesigilinant į bylos esmę, aplinkybes bei liudytojos parodymus. Nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas sprendimą grindė vien atsakovo nurodytais argumentais. Teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino abiejų šalių pozicijas, išsamiai pasisakė tiek dėl ieškinio faktinio pagrindo, tiek ir atsakovo argumentų, nurodytų ir procesiniuose dokumentuose. Nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų bei byloje surinktos medžiagos. Šis apeliacinio skundo argumentas yra deklaratyvus, nes skunde nėra nurodyta, kokie faktiniai ir teisiniai argumentai nėra įvertinti ar neaptarti. Apeliacinis skundas grindžiamas išimtinai subjektyviais ir teisiškai nepagrįstais vertinimais ir argumentais, nepateikiama įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą, nenurodoma, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos vertinant nuolatinės priežiūros poreikio ir nuolatinės slaugos poreikio nustatymą buvo pažeistos. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras padarė ieškovei žalos "dėl jo darbuotojų aplaidumo ir netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo". Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad Gydytojų konsultacinės komisijos veiksmai buvo neteisėti, pasireiškę kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas. Apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kuriais anksčiau savo ieškinio negrindė. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo ieškovė neskundė, nes "apskundimas nebeturėjo prasmės". Apeliantė nepasinaudojo neteismine šio ginčo nagrinėjimo tvarka, kaltų darbuotojų veiksmų neįrodė, o taip pat neįrodė, kad nepagrįstai nuo 2010-05-25 iki 2011-10-19 jai buvo nustatytas nuolatinės priežiūros, o ne nuolatinės slaugos poreikis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                     Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2010-05-25 Gydytojų konsultacinė komisija išdavė Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymą Nr. 0148862, kurioje nurodyta, kad I. M. nuo 2010-05-25 iki 2013-05-25 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Šiaulių miesto socialinės paramos skyriaus išduotoje pažymoje nurodoma, kad nuo 2007-05-03 iki 2010-06-01 I. M. buvo paskirta ir mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija po 765,00 Lt per mėnesį, o nuo 2010-06-01 priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija po 153,00 Lt per mėnesį.

Apelianto argumentai dėl bylos išnagrinėjimo formaliai, nesigilinant į bylos esmę, aplinkybes bei liudytojos parodymus, nevertinimo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų bei byloje surinktos medžiagos yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad vyko pasirengimas bylos nagrinėjimui, paskirtas parengiamasis teismo posėdis (b.l.34), apklausta liudytoja R. L., priimti visi šalių pateikti rašytiniai įrodymai, kurie teismo sprendime įvertinti pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio turinio reikalavimus, o apeliantai turėjo galimybę pateikti savo įrodymus. Byloje apklausta liudytoja  gydytoja R. L. teismo posėdžio metu rėmėsi įrašais ieškovės I. M. ambulatorinėse kortelėse ir nurodė, kad 2010-05-25 Gydytojų konsultacinei komisijai buvo pateikta 2010-05-17 gydytojo psichiatro surašyta išvada dėl ieškovės psichinės būklės, 2010-05-14 šeimos gydytojos R. L. užpildyta Bartelio indekso lentelė, pagal kurią ieškovei savarankiškumo įvertinimo (Bartelio) indeksas buvo nustatytas 40, pagal šiuos kriterijus Gydytojų konsultacinė komisija nuo 2010-05-25 nustatė ieškovei nuolatinės priežiūros, o ne nuolatinės slaugos poreikį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šeimos gydytoja pildė Bartelio indekso lentelę dalyvaujant I. M. ir ieškovės atstovui V. M. bei išsiaiškino, kad I. M. pati gali nusprausti, pavalgyti, paeiti lygiu paviršiumi, įvertinus visus poreikius nuo 0 iki 10 balų ir juos susumavus Bartelio indeksas gavosi 40, o slaugos poreikis galėjo būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu demencija sergančiam asmeniui Bartelio indeksas buvo iki 20 balų.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo įstaigoje dirbusi Gydytojų konsultacinė komisija, išduodama pažymą SPP-2 Nr.0148862, laikotarpiui nuo 2010-05-25 iki 2013-05-25 nesąžiningai atliko savo darbą, be Bartelio indekso lentelės neįvertino bendros ieškovės sveikatos būklės, padarė klaidą ir dėl to atsirado ieškovei žala.

             Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien šios pažymos išdavimas ir slaugos poreikio nustatymas 2011-10-19 dar neįrodo, kad atsakovo t.y. įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) veiksmai išduodant 2010-05-25 nuolatinės priežiūros nustatymo pažymą buvo neteisėti. Pažymėtina, kad išduodant 2007-05-03 pažymą SPS-1 Nr.0005334 specialiajai nuolatinei slaugai nuo 2007-05-03 iki 2010-05-03 galiojo   LR socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministras 2005-05-04 įsakymas „Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo“.

             Kolegija įvertina, kad išduodant pažymą Nr. 0148862 specialiajai nuolatinei priežiūrai nuo 2010-05-25, komisija vadovavosi galiojusiu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu, 2.18 p., patvirtintu 2008-06-28 įsakymu Nr. A1-214/V-655, kuris padidino kriterijų reikalavimus. Poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2 p. nurodoma, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, o 2.18 p. kaip kriterijus nurodoma demencija, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) nuo 11 iki 20 balų ir savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksas yra ne didesnis kaip 40 balų (pateikiamos užpildytos MMSE ir Bartelio indekso lentelės ir gydytojo psichiatro išvada.

Kolegija pažymi, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius, 2011-10-19 išdavė I. M. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą, apie ieškovei reikalingą specialiąją nuolatinę slaugą nuo 2011-10-19 iki 2014-10-18, vadovaudamasis 2011-06-13 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministras įsakymu Nr. A1-282/V-603, kuris pakeitė 2005-05-04 įsakymą „Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo“ ir naujai išdėstė kriterijų sąrašo 1.8 ir 2.18 punktus. Įsakymui įsigaliojus nuo 2011-07-01, nebeliko reikalavimo nustatyti Bartelio indeksą nustatant specialiuosius poreikius asmenims, kuriems diagnozuoti psichikos sutrikimai ir/ar proto negalia.

Kolegija pripažįsta, kad Nesant pagrindo laikyti Gydytojų konsultacinės komisijos veiksmų neteisėtais negautų pajamų negalima vertinti kaip padarytos žalos. Ieškovei buvo mokama tokio dydžio tikslinė kompensacija, kokia priklausė tuo laikotarpiu pagal nustatytą jos poreikių pobūdį.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės atstovas į NDNT Šiaulių skyrių kreipėsi tik 2011 m. spalio mėnesį, nors 2011-06-13 įsakymas galiojo nuo 2011-07-01 ir ieškovės poreikiai galėjo būti iš naujo nustatyti ir didesnė išlaidų kompensacija pradėta mokėti anksčiau. Tai, kad nebuvo apskųstas Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas iš dalies patvirtina sutikimą su 2010-05-25 nuolatinės priežiūros poreikio nustatymo pažyma, išduota pagal patvirtintą formą. Teismas teisingai nurodė, kad apskundimo tvarka buvo numatyta 2008-06-28 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro bei LR sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. A1-214/V-655, kuris yra viešas norminis aktas.

             Apeliacinio skundo argumentai, kad Gydytojų konsultacinės komisijos veiksmai buvo neteisėti, pasireiškę kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas nėra pagrįsti, aplaidumas nekonstatuotinas. LR CK 6.247 - 6.249 straipsnių nuostatos numato civilinės atsakomybės sąlygas, kurios turi būti įrodytos t.y. žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Visas šias civilinės atsakomybės sąlygas, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo, tačiau ieškovė neįrodė darbuotojų veiksmų neteisėtumo, fakto, kad nuo 2010-05-25 iki 2011-10-19 buvo nustatytas nuolatinės priežiūros, o ne nuolatinės slaugos poreikis nepagrįstai. Žalos padarymo fakto neįrodžius ir nenustačius, žalos dydis nenustatinėtinas.

             Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikštą ieškinio reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                               Rasa Bartašienė

Teisėjai                                                                                             Regina Agota Gutauskienė

                                                                                                             Egidijus Mockevičius