Administracinė byla Nr. I1-5510-644/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01353-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 12 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas P.V. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-06-19 iki skundo padavimo teismui dienos jis buvo laikomas Marijampolės PN kameroje Nr. 8 netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu kameroje jam nebuvo užtikrintas apšvietimas, dėl ko pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti. Tvirtino, kad patalpoje buvo įrengtos gyvsidabrio lempos, kurios kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-07-25 atliko patikrinimą kameroje Nr. 8 ir nustatė, kad apšvietimas kameroje nepakankamas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti iki skundo padavimo teismui dienos. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė sukrėtimą ir nepatogumus, kelis kartus buvo paskirti akių lašai.
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 9-11) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus 2019-06-20 įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 8. Pataisos namai laikosi visų įstatymų bei taisyklių ir tinkamai jas įgyvendina. Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Vieno patikrinimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė pažeidimą dėl netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 8, tačiau šis pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas. Marijampolės PN patalpos taip pat yra nuolat stebimos ir prižiūrimos pataisos namų specialistų. Skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjas dėl regos sutrikimų ir nepakankamo apšvietimo nesikreipė. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 8 netinkamomis sąlygomis, t. y. dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2019-06-19 iki skundo padavimo teismui dienos (2020-06-02) pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN kameroje Nr. 8 (b. l. 15). Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamentas 2019-07-24 kameroje Nr. 8 atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė pažeidimą dėl nepakankamo patalpos apšvietimo - 144 lx, o atsakovas buvo įpareigotas iki 2019-08-20 pašalinti nustatytus pažeidimus bei per tris darbo dienas apie tai raštu pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (b. l. 20-22). Iš Marijampolės pataisos namų 2019-08-16 rašto Nr. 9/07-1088 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad reaguojant į nustatytą pažeidimą kameroje Nr. 8 buvo pakeista sugedusi apšvietimo lempa (b. l. 30). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro grįžtamosios kontrolės 2019-09-02 dirbtinio apšvietimo tyrimų protokolas patvirtina, kad kameros Nr. 8 bendras apšvietimas patikrinimo metu siekė 434 lx, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus (b. l. 28-29).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dirbtinio apšvietimo tyrimų protokolai (b. l. 24, 29) patvirtina, kad kameroje ginčo laikotarpiu buvo įrengtos liuminescencinės lempos, todėl pareiškėjo argumentai dėl gyvsidabrio lempų atmestini. Kitų duomenų apie netinkamą apšvietimą kameroje Nr. 8 ginčo laikotarpiu byloje nėra, tokių duomenų nepateikė pats pareiškėjas.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes laikotarpiu nuo 2019-07-24 iki 2019-08-16 kameroje Nr. 8 pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė sukrėtimą, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą. Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl regos sutrikimų ar nepakankamo apšvietimo kameroje nesikreipė.
CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (nepakankamo kameros apšvietimo nuo 2019-07-24 iki 2019-08-16) būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kaip buvo minėta, pareiškėjui sveikatos sutrikimų, dėl jo kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose nenustatyta, pareiškėjas dėl regos sutrikimų ar nepakankamo apšvietimo kameroje į atsakovą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo P.V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis