Administracinė byla Nr. I-4319-541/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02472-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio  17  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Faustos Vitkienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.),

atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti: 1) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus         2019 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 67-555 (toliau – ir Pravieniškių PN-AK nutarimas); 2) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 62-256 (toliau – ir Vilniaus PN nutarimas); 3) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 25-2430 (toliau – ir Departamento sprendimas) (b. l. 1–2).

Dėl Pravieniškių PN-AK nutarimo pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. kovo 29 d., apie      20.30 val., Pravieniškių PN-AK slaugytoja jam atnešė suvartoti paskirtus vaistus. Kadangi vaistai buvo atnešti per anksti, pareiškėjas juos įdėjo į arbatą ir pasakė, jog juos išgers vėliau. Necenzūrinių išsireiškimų slaugytojos adresu nevartojo. Nurodo, jog dėl įvykio surašyti tarnybiniai pranešimai yra neaiškūs ir nenuoseklūs. Pareiškėjo paaiškinimuose liudytoju apklausti prašytas M. D., kuris gyvena kartu su pareiškėju, apklaustas nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių Pravieniškių PN-AK nutarimas, kuriuo pareiškėjui pareikštas papeikimas,  yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl Vilniaus PN nutarimo pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. balandžio 28 d. į pareiškėjo gyvenamąją kamerą Nr. 223 įsibrovė įstaigos darbuotojai ir nepagrįstai atėmė pareiškėjui priklausantį vardinį spaudą, kurį patys ir leido turėti, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮVTT) 18 priedo 4.2 punktu (kiti smulkūs asmeniniai daiktai).

Pareiškėjo vertinimu, Departamentas formaliai vertino  Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų aplinkybes, todėl jis taip pat turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–24)

Paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, jog 2019 m. kovo 29 d. 20.30 val. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. uždarosios zonos patalpose, kameroje Nr. 4, vaistų išdavimo metu atsisakė gerti paskirtus vaistus, juos paėmęs įmetė į puodelį su arbata. Nuteistajam nurodžius išgerti vaistus, šio nurodymo nevykdė ir ėmė reikšti nepasitenkinimą vartodamas necenzūrinius žodžius. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja nustatytas vidaus tvarkos taisykles, piktavališkai pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką, vėliau kreipiasi į teismą, siekdamas pasipelnyti. Pravieniškių PN-AK vertinimu, nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovo Pravieniškių PN-AK atstovas nedalyvavo. Pravieniškių PN-AK apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 114,121).

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 29–31).

Paaiškina, jog 2019 m. balandžio 28 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Minėtą dieną, apie 17.38 val., įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 233 laikomas pareiškėjas gali turėti daiktų ar reikmenų, nenumatytų PĮVTT 18 priede, pareiškėjui buvo atlikta krata. Prieš atliekant kratą, pareigūnai pasiūlė pareiškėjui atiduoti neleidžiamus turėti daiktus, tačiau pastarasis teigė tokių daiktų neturintis. Kratos metu pareiškėjo gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų buvo rastas antspaudas su užrašu „Tesininkas V. K.“. Dėl šio įvykio vyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo nutarta teikti Vilniaus PN direktoriui siūlymą dėl pareiškėjo nubaudimo. Vilniaus PN direktorius skundžiamu 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu paskyrė nuobaudą – papeikimą. Vertinant pareiškėjo pažeidimą buvo remtasi galiojusiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniai pranešimais, drausmės komisijos protokolu, paties pareiškėjo paaiškinimu. Nurodytos aplinkybės, Vilniaus PN nuomone, sudaro pagrindą konstatuoti, jog 2019 m. balandžio 28 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, o paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra teisėto pagrindo.

        Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus PN atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nuodytais argumentais.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 35–36).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų, taip pat Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibūdinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Dėl Pravieniškių PN-AK nutarimo

Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus Bendros praktikos slaugytoja V. V. 2019 m. kovo 29 d. įstaigos direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 44-570(1), kuriame nurodė, kad minėtą dieną, apie 20.30 val., vakarinio vaistų dalinimo metu pareiškėjas atsisakė gerti paskirtus vaistus (b. l. 26). Pasiėmęs vaistus įmetė juos į puodelį su arbata. Nurodžius pareiškėjui išgerti vaistus, šis atsisakė tai daryti ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą, vartodamas necenzūrinius žodžius. 

Tarnybinį pranešimą (2019 m. kovo 29 d., Nr. 44-570(2) dėl įvykio surašė taip pat Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas D. S. (b. l. 27). Žymėtina, jog nurodytų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskiria. 

Pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 1 d. Nr. 70(2k) pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2019 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., jam buvo išduoti medikamentai, kuriuos jis įdėjo į arbatą ir pasakė, kad juos išgers prieš miegą, kadangi tuo metu juos gerti buvo dar anksti. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Prašė apsiriboti nuobaudos apsvarstymu, arba tik skirti budėjimą be eilės (b. l. 28).

Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. balandžio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 67-555, kuriuo skyrė pareiškėjui papeikimą, remiantis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei PĮVTT 73.4 punktu (b. l. 3).

Teimo posėdyje liudytoju apklaustas M. D. parodė, kad Pravieniškių PN-AK kovo 29 d. įvykio kameroje Nr. 4, kurioje buvo kartu su pareiškėju, nepamena. Pareiškėjui kiekvieną dieną liepdavo išgerti vaistus, ir pareiškėjas vaistus gėrė. Pareiškėjas nėra slaugytojos išvadinęs necenzūriniais žodžiais ar kitaip įžeidęs.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog visų pirma spręstinas skundžiamo nutarimo ir sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)                    3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų panaikinti skundžiamą nutarimą ir sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami administraciniai aktai turėtų būti panaikinti. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

LVAT savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti.

BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 2 punkte teigiama, jog nuteistieji taip pat privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. PĮVVT 73.4 punkte nustatyta, jog nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Vadovaujantis BVK 142 straipsnio 1 dalimi, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato PĮVTT. To paties BVK straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. BVK 143 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas.

Teismas, įvertinęs įstaigos pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjo paaiškinimą ir skundžiamo Pravieniškių PN-AK nutarimo turinį, daro išvadą, jog, Pravieniškių PN-AK direktorius, priimdamas nutarimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atsisakė vartoti jam paskirtus vaistus motyvuodamas, jog juos suvartos prieš miegą. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei paaiškinime įstaigos direktoriui nenurodė pagrįstų šio atsisakymo motyvų. Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, jog jis nevartojo necenzūrinių žodžių. Tai paneigia dviejų įstaigos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. O teismo posėdžio metu pateikti liudytojo M. D. parodymai yra prieštaringi, kadangi, visų pirma liudytojas teigė, jog nepamena, kas įvyko 2019 m. kovo 29 d., vėliau teigė, kad pareiškėjas nėra slaugytojos išvadinęs necencūriniais žodžiais ar kitaip įžeidęs. Todėl teismas posėdžio metu pateiktus liudytojo M. D. parodymus taip pat vertina kritiškai. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo paaiškinime prašo apsiriboti nuobaudos svarstymu, ar budėjimu be eilės (taip dokumente (b. l. 28), o ne kategoriškai neigia nustatytus režimo pažeidimus, tai leidžia manyti, kad pareiškėjas pats pripažino padaręs nusižengimą ir už jį prašė skirti švelnesnę nuobaudą. Skundžiamas Pravieniškių PN-AK nutarimas yra pakankamai aiškus, jame išdėstomos pažeidimo aplinkybės, pateikiamas teisinis reguliavimas. Iš šio nutarimo turinio pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, už ką jam skirtina nuobauda, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga ir pagrįsta. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog skundžiamo Pravieniškių PN-AK nutarimo naikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Pravieniškių PN-AK nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl Vilniaus PN nutarimo

Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai A. Š., G. M. ir V. S. 2019 m. balandžio 28 d. surašė protokolą „Dėl kratos atlikimo“, kuriame nurodė, kad šių metų balandžio 28 d. įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 223 laikomas nuteistasis V. K. gali turėti daiktų ar reikmenų nenumatytų PĮVTT 18 priede pastarajam ir jo gyvenamojoje kameroje Nr. 223 buvo atlikta krata, kurios metu V. K. gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų rastas antspaudas su užrašu „Teisininkas V. K.” (b. l. 68). Neleidžiamas turėti daiktas paimtas ir perduotas saugojimui į Materialinių vertybių sandėlį.

Tie patys Vilniaus PN darbuotojai 2019 m. balandžio 28 d. surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė iš esmės tokią pačią informaciją kaip ir 2019 m. balandžio 28 d. protokole „Dėl kratos atlikimo“, papildomai pažymėjo, kad prieš atliekant kratą, nuteistajam buvo pasiūlyta atiduoti neleidžiamus turėti daiktus, tačiau pastarasis teigė tokių neturįs (b. l. 65–67). Apie kratos rezultatus pranešta specialistui (budinčiajai pamainai). Nuteistajam suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, pastarasis galimybe pasinaudojo. Kratos eiga fiksuota vaizdo registratoriumi Nr. 4.

Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė 2019 m. balandžio 29 d. rašytinį pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. kratos metu iš pareiškėjo buvo paimtas vardinis spaudas su parašu (b. l. 69). Paaiškina, kad Lukiškių TI-K 2019 m. balandžio 7 d. atgavo spaudą, kurį teisėtai įsigijo Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje.

Vilniaus PN 2019 m. balandžio 30 d. vyko drausmės komisijos posėdis, kuriame vyko nuteistųjų galimai padarytų drausmės pažeidimų svarstymas ir nuobaudų nuteistiesiems paskyrimas (b. l. 62). Šio posėdžio metu nutarta Vilniaus PN direktoriui teikti siūlymą dėl nuteistojo nubaudimo, skiriant papeikimą.

Vilniaus PN direktorius 2019 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą 62-256, kuriame atsižvelgęs į tai, jog 2019 m. balandžio 28 d., apie 17.38 val., įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 233 laikomas pareiškėjas gali turėti daiktų ar reikmenų nenumatytų PĮVTT 18 priede, pareiškėjui buvo atlikta krata, kurios metu pareiškėjo gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų rastas antspaudas su užrašu „Teisininkas V. K.“ ir nustatęs, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir PĮVTT 18 priedo reikalavimus, pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą (b. l. 63–64).

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Akcentuotina, jog PĮVTT 7 punkte nustatyta, jog su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę.

PĮVTT 18 priedas nustato nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Žymėtina, jog PĮVTT tiesiogiai nėra nustatyta galimybė nuteistajam turėti antspaudą – iš pareiškėjo skundo galima suprasti, jog jis PĮVTT 18 priedo 4.2 punktą interpretuoja kaip leidžiantį turėti antspaudą. Teismas pastebi, jog minėtoje normoje yra nurodyta, jog į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą įtraukti: vokai, pašto ženklai, proginiai atvirukai, nuotraukos, asmeniniai užrašai ir kiti smulkūs asmeniniai daiktai, religinė simbolika, kalendoriai, knygos, laiškai, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai, rašymo popierius, sąsiuviniai ir rašymo reikmenys. Iš nurodyto matyti, jog čia yra reglamentuotos, iš esmės, rašymo priemonės, spauda. Pareiškėjas skunde nenurodė, kodėl mano, jog antspaudas yra laikytinas daiktu, kuris yra įtrauktas į PĮVTT 18 priedą, nekonkretizavo, kodėl jis be antspaudo galimai negali atlikti jam paskirtos bausmės, taip pat nepaaiškino, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl antspaudo paėmimo. Be to, įvertinęs patį antspaudą („Teisininkas V. K.“) teismas sprendžia, jog su tokio antspaudo pagalba pareiškėjas galimai siekia klaidinti kitus asmenis. Apibendrinant konstatuotina, jog iš pareiškėjo buvo teisėtai paimtas jam priklausantis antspaudas, kadangi jis nėra nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše. Be to, pareiškėjas nenurodė ypatingų aplinkybių, kodėl jis turi turėti antspaudą įkalinimo įstaigoje, nepateikė leidimo turėti antspaudą, nenurodė taip pat neigiamų pasekmių, susijusių su antspaudo atėmimu.

Pareiškėjui buvo paskirta pati švelniausia nuobauda – papeikimas. Nuobauda paskirta įkalinimo įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai, skiriant nuobaudą tinkamai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės. Teismo vertinimu, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, ji buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Ginčijamame nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Dėl Departamento sprendimo

Pareiškėjas, nesutijdamas su Pravieniškių PN direktoriaus ir Vilniaus PN direktoriaus nutarimais, su 2019 m. gegužės 8 d. skundu kreipėsi į Departamentą, kuris 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 25-2430 paliko pareiškėjui paskirtas nuobaudas galioti (b. l. 7–8).

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir medžiagą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Departamento sprendimo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų išnagrinėjo išsamiai, sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šiuo atveju, teismo vertinimu, skundžiami sprendimai yra išsamūs, teisėti ir pagrįsti, jo naikinti skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Pravieniškių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų, Departamento sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                  Asta Adamonytė-Šipkauskienė

                                                                          Jolanta Vėgelienė

  Fausta Vitkienė