Pranešėjas Ž. Bertašius                                       Civilinė byla Nr. 2A-1623-479/2013

Teisėja L. Paulauskaitė                              (Proceso Nr. 2-10-3-00859-2012-3)

                                        Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                      34.3.; 121.21.

                            (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Kapitalinė statyba“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Kapitalinė statyba“ ieškinį atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims valstybinei įmonei Valstybės turto fondui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos žemėtvarkos skyriaus, dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė AB „Kapitalinė statyba“ 2012-10-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, 2012-12-19 ieškinį patikslino (t. 1, b. l. 78-83) ir nurodė, kad ieškovė valdo ginčo statinius, tai yra vasarnamius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šie statiniai nuo 1974-09-18 buvo registruoti valstybės nuosavybės teise ir jie buvo valdomi patikėjimo teise Kauno miesto vykdomojo komiteto kapitalinės statybos valdybos. 1990 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 158 Kapitalinės statybos valdyba reorganizuota į Kauno savivaldybės valstybinę įmonę „Kapitalinė statyba“, kuri 1992 m. vasario 5 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 236 reorganizuota į valstybinę akcinę bendrovę „Kapitalinė statyba“, o 1993 m. sausio 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 1 įregistruota akcinė bendrovė „Kapitalinė statyba“. 1992 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto valdyba (steigėjas) ir valstybinė akcinė įmonė „Kapitalinė statyba“ (įmonė) sudarė sutartį, pagal kurią įmonė perėmė iš steigėjo valstybei priklausančias akcijas. Akcijų privatizavimo metu buvo išpirktos valstybei priklausančios akcijos, o ginčo vasarnamiai buvo įrašyti ieškovės balanse kaip privatizuojamos įmonės pagrindinės priemonės. 1992 m. gruodžio 31d. turto perdavimo-priėmimo aktas patvirtinta tai, jog akcinei  bendrovei  „Kapitalinė statyba“  buvo perduota pagrindinių priemonių, kurių likutinė vertė – 18 816 litų. 1993-01-04 Kauno miesto valdyba įregistravo akcinę bendrovę „Kapitalinė statyba“. Dėl to ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras, siekdama įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į nurodytus vasarnamius, tačiau prašymai buvo nepatenkinti, nes ieškovė nepateikė ginčo vasarnamių perdavimą AB „Kapitalinė statyba“ patvirtinančių dokumentų. Ieškovė nurodė, kad privatizavimo metu savivaldybės patikėjimo teise valdytas turtas, tai yra vasarnamiai, buvo privatizuoti pagal tuo metu galiojantį 1991-02-28 LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą Nr. 1-1115, t. y. visas valstybės patikėtas turtas, taip pat ir vasarnamiai, buvo įvertintas pinigine išraiška ir perduotas įmonę privatizavusiems asmenims pagal balanso duomenis, konkretus turtas perdavimo aktuose nebuvo nurodomas. Konkrečių perdavimo aktų surašymo nenumatė privatizavimo procesą tuo metu reguliavusios normos. Dėl to ieškovė prašė teismo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į vasarnamius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-06-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą privalo būti registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Ginčo pastatai yra įregistruoti valstybės nuosavybės teise. Teismas įvertino tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-213-162/2012 buvo konstatuota, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina juridinio asmens reorganizacijos procesą, tačiau neįrodo ginčo statinių perdavimo ieškovei.

Ieškovė AB „Kapitalinė statyba“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą ir pasibaigimą, nes ieškovė įrodinėjo, jog nuosavybės teisę įgijo reorganizuojant įmones, kurios buvo pertvarkomos nuosekliai, prie jų nebuvo prijungiami kiti juridiniai asmenys, valstybinė įmonė nebuvo skaidoma, dėl to ginčo turtas atiteko ieškovei. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė ginčo statinių nuosavybės įregistravimo pagrindo neginčijo, nes ieškovė įrodinėjo savarankišką nuosavybės teisių įgijimo būdą. Teismas nepagrįstai Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-213-162/2012 nustatytas aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais, nes administracinėje byloje dalyvavo kiti asmenys ir šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl statinių registracijos. Ieškovė nurodė, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių, jog ieškovė ginčo vasarnamius valdo nuo jų įsigijimo, byloje nėra duomenų apie vasarnamių perleidimą tretiesiems asmenims.

Atsakovės Kauno miesto savivaldybė, LR teisingumo ministerija, trečiasis asmuo VĮ Valstybės turto fondas pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriais patvirtino, jog ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė teismo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą ir pasibaigimą. Su šia ieškovės skundo nuostata galima sutikti. Byloje yra pateikti VĮ Registrų centras duomenys apie tai, kad ginčo vasarnamiai, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti Kauno miesto vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybos patikėjimo teise (b. l. 9, t. 1). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šios valdybos nebėra ir šis Kauno miesto vykdomojo komiteto padalinys yra panaikintas reorganizuojant ją į Kauno savivaldybės valstybinę įmonę „Kapitalinė statyba“ (b. l. 20, t. 1). Kauno savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ įstatų 19 p. nurodyta, kad šios įmonės turtą sudaro reorganizuojamos Kauno miesto vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdybos turimas kapitalas, pagrindinės priemonės, apyvartiniai fondai, nuosavos lėšos (b. l. 25, t. 1).

Teismas įvertina ieškovės pateiktus duomenis apie tai, kad 1992-11-24 buvo priimtas Kauno savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ sprendimas dėl valstybei priklausančių akcijų privatizavimo ir akcinės bendrovės įsteigimo (b. l. 19, t. 1). Tai, kad privatizavimas buvo įvykdytas, patvirtina 1992-12-31 Kauno savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ reorganizavimo į akcinę bendrovę bei turto perdavimo-priėmimo aktas (b. l. 18, t. 1). LR CK 37 str. (redakcija iki 2001-07-01) nurodyta, kad juridinis asmuo gali nustoti egzistuoti reorganizavimo būdu. Būtina įvertinti ir tai, kad 1993-01-04 buvo įregistruota akcinė bendrovė „Kapitalinė statyba“ (b. l. 11, t. 1). Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad valstybinė akcinė įmonė „Kapitalinė statyba“, buveinė Kęstučio g. 87, Kaune, yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Iš juridinių asmenų registro taip pat išregistruota Kauno savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ poilsio stovykla „Kulgrinda“ (b.l. 56, t. 1). Iš ieškovės pateiktų dokumentų galima padaryti išvadą, kad būtent šiai stovyklai buvo perduota prižiūrėti bei valdyti ginčo vasarnamius.

Teismas įvertina ir tai, kad 1992-12-31 priėmimo-perdavimo akte yra nurodyta, kad ieškovei priėmimo-perdavimo aktu yra perduodamos Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ pagrindinės priemonės, kurių likutinė vertė 18 816 000 talonų arba 188 160 Lt. LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 14 str. nustatyta, kad parduodant veikiančią visą įmonę, tai ją privatizavę asmenys perima visas įsigytosios įmonės teises ir prievoles. Ta aplinkybė, jog buvo įregistruota AB „Kapitalinė statyba“, patvirtina, jog Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ privatizavimas įvykdytas nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė perėmė privatizuojamos Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ turtines teises.

LR CK 38 str. (redakcija iki 2001-07-01) nurodyta, kad juridinį asmenį reorganizavus jo turtas pereina naujai atsiradusiems asmenims. Centrinės privatizavimo komisijos 1992-01-17 protokole Nr. 26 nurodyta, kad privatizuojami statiniai teisiškai registruojami LR vyriausybės 1991-07-25 nutarime Nr. 297 nustatyta tvarka. Šio nutarimo 8. 12 p. nurodyta, kad pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į statinius, gali būti privatizacijos dokumentai. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė teisėtai įgijo nuosavybės teisę į Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ valdytą nuosavybės teise turtą.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė neginčijo statinių nuosavybės įregistravimo valstybinės nuosavybės teise. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Centrinės privatizavimo komisijos 1992-01-17 protokole Nr. 26 nurodyta, kad privatizuojamos įmonės administracija statinio ir jo užimamo sklypo inventorizavimo bylą pateikia privatizavimo tarnybai nuosavybės teisės dokumentui užpildyti. Po dokumentų užpildymo, naujasis savininkas turėjo per 10 dienų kreiptis dėl objekto teisinio perregistravimo. Ieškovė pateikė teismui ginčo statinių namų valdos techninės apskaitos bylą (b. l. 45-55, t. 1). LR vyriausybės 1991-07-25 nutarime Nr. 297 nustatyta privatizuojamų statinių teisinio registravimo instrukcija nebeteko galios nuo 1996-08-31. Tai patvirtina, kad ieškovė nebegali privatizuotų ginčo statinių įregistruoti ieškovės nuosavybės teise, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė šio turto neperėmė, jo nevaldo ir nėra įgijusi į ginčo statinius nuosavybės teisės. Akivaizdu yra tai, kad Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ turtas buvo privatizuotas nepažeidžiant galiojančių įstatymų, turto privatizavimas ir naujo juridinio asmens, tai yra ieškovės įregistravimas, yra neginčijami, todėl galima konstatuoti, jog ieškovė perėmė visą Kauno valstybinės akcinės įmonės „Kapitalinė statyba“ turtą ir jai į šį turtą atsirado nuosavybės teisė (LR CK 149 str. 1 d., redakcija iki 2001-07-01). Ta aplinkybė, kad ieškovė įgytų ginčo statinių neįregistravo nekilnojamojo turto registre, nepašalina ieškovės nuosavybės teisės į ginčo statinius. Galima sutikti su ieškovės nuostata, kad ieškovė, teisėtai įgijusi statinius, turi teisę įrodinėti teisėto turto privatizavimo aplinkybes. Kadangi neginčijamas ieškovės įgytų ginčo statinių teisėtas valdymas, jų privatizavimo būdas, todėl ieškovė turi teisę į pripažinimą nuosavybės teisės į ginčo turtą bei šio turto įregistravimą ieškovės nuosavybės teise, tuo užbaigiant nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo statinius procesą.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-213-162/2012 nustatytas aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais, nes administracinėje byloje dalyvavo kiti asmenys ir šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl statinių registracijos. Su šia ieškovės nuostata galima sutikti. Pirmosios instancijos nurodytame sprendime Nr. I-213-162/2012 buvo nustatinėjamos aplinkybės, ar pagal ieškovės pateiktus dokumentus galima atlikti ginčo statinių teisinę registraciją ieškovės nuosavybės teise. Akivaizdu tai, kad administracinis teismas sprendė dėl statinių registracijos aplinkybių, bet ne dėl ieškovės nuosavybės teisių privatizavimo procese įgijimo bei realaus ieškovės teisių gynimo (LR CPK 5 str.). Taigi administracinio teismo bei bendrosios kompetencijos teismo nagrinėtų bylų reikalavimai bei faktinės aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrindė nuosavybės teisių į ginčo statinius įgijimą, todėl ieškovės turtinės teisės turi būti ginamos (LR CK 4. 93 str.). Dėl to galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos nepagrįstai vadovavosi administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių, jog ieškovė ginčo vasarnamius valdo nuo jų įsigijimo, byloje nėra duomenų apie vasarnamių perleidimą tretiesiems asmenims. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė valdo ir prižiūri ginčo statinius, jie nėra perduoti tretiesiems asmenims, tačiau teismas šių aplinkybių nepripažino teisiškai svarbiomis. Šios teismo nuostatos nėra teisėtos. LR CK 1.2 str. yra nustatyta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra reglamentuojami teisinio apibrėžtumo bei visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo statiniai nėra perduoti VĮ Valstybės turto fondui, jų nevaldo ir nėra perėmusi Kauno miesto savivaldybės administracija, turto registre nurodyta Kauno miesto vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos valdyba yra panaikinta, todėl dėl ginčo statinių susiklostė akivaizdi teisinio neapibrėžtumo situacija, kuri negali tęstis jau gana ilgą laikotarpį. Todėl faktinės bylos aplinkybės, turto valdymo teisėtumas, turto įgijimo aplinkybės turėjo būti teismo vertinamos ir teismas turėjo nuspręsti dėl to, ar ieškovės interesai gali būti ginami. Taigi galima konstatuoti, jog ieškovė įrodė teisėtą ginčo statinių įgijimą privatizacijos procese, jų teisėtą ir nepertraukiamą valdymą, ieškovės galimybę tik teismine tvarka patvirtinti nuosavybės teisę į ginčo statinius, todėl ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl ginčo statinių įgijimo, valdymo yra teisiškai svarbios ir pagrindžia ieškovės reikalavimų teisėtumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byloje priimamas naujas sprendimas (LR CPK 330 str.). Panaikinus teismo sprendimą, ieškovei priteisiamos ieškovės bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Kadangi byloje yra dvi atsakovės, jos privalo bylinėjimosi išlaidas ieškovei atlyginti lygiomis dalimis, tai yra po 622 Lt žyminio mokesčio bei 1 825 Lt ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti.

              Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  s p r e n d ž  i  a  :

             panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti ieškovės AB „Kapitalinė statyba“ ieškinį ir pripažinti ieškovei AB „Kapitalinė statyba“ nuosavybės teisę į vasarnamius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

            Priteisti iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos, LR teisingumo ministerijos ieškovei AB „Kapitalinė statyba“ po 622 Lt žyminio mokesčio bei po 1 825 Lt ieškovės atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kolegijos pirmininkas                                                                       Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjos                                                                       Alona Romanovienė

                                                                                              Rimvida Zubernienė