Civilinė byla Nr. e2A-152-889/2022

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01259-2020-2

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2;

                                                                     2.1.5.4; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

                                          (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. S., J. R., V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Triušelių alėja“ ieškinį atsakovams J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. J., V. V., R. V., R. A., G. E., L. S., R. D., M. K., N. K., K. B., S. B., M. M., R. M., G. M., K. P., V. P., L. S., S. S., D. B., J. B., A. V., T. Š., T. Š., A. T., N. T., A. B., N. B., D. V., S. A., S. A., R. C., G. C., R. U., A. U., D. B., E. B., D. T., A. F., A. Š., E. Š., V. Š., M. Š., V. M., P. M., A. J., R. J., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovus J. S., J. R. ir V. R. per teismo nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradėtoms vykdyti statyboms; to neatlikus per teismo nustatytą terminą, nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1.       Ieškovė nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis priklauso nekilnojamasis turtas: vandentiekio tinklai, gręžinys Nr. 42626, gręžinys Nr. 44041, nuotekų šalinimo tinklai, žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; turtas yra gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – GNSB) „Triušelių alėja“ administruojamame kvartale, kuriame yra suformuoti 79 individualūs žemės sklypai. GNSB „Triušelių alėja“ nuosavybės teise priklauso didžioji visų šių daiktų dalis. Kitos šio turto dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atskirų individualių sklypų savininkams. Dauguma asmenų, kuriems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso inžineriniai tinklai, yra GNSB „Triušelių alėja“ nariai. Vienas iš šioje teritorijoje esančių individualių žemės sklypų yra sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2019 m. liepos 11 d. nuosavybės teise priklausė R. V., o nuo 2019 m. liepos 11 d. nuosavybės teise priklauso J. S., J. R. ir V. R.. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“. Leidimas išduotas neteisėtai, todėl pagal jį vykdoma statyba yra neteisėta.

1.2.       Sprendiniuose nurodyta, kad statinys projektuojamas kaip vieno buto statinys, tačiau matyti, kad tai yra trijų butų kotedžas. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto (projekto pakeitimai, A laida) aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklype yra esamas vieno buto gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), kuriam 2017 m. spalio 19 d. gautas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini); šiuo projektu yra atliekami ankstesnio namo projekto pakeitimai – didinamas namo bendrasis plotas ir tūris, todėl turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o ankstesnis projektas bus panaikintas šiuo projektu. Projekte nurodoma, kad visus pagal šį statybą leidžiantį dokumentą statomo namo poreikius numatoma tenkinti kvartale esančiais inžineriniais tinklais. Kaip matyti iš projekto 22 puslapio, 2016 m. gruodžio 6 d. V. V. ir K. J. išdavė prisijungimo sąlygas, nurodydami, kad leidžia prisijungti prie kvartalo tinklų (vandentiekį, buitines ir lietaus nuotekas). Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro informaciją apie šiuos tinklus, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 16 d. šie tinklai nuosavybės teise priklausė UAB „Litectus“. Vėliau 55/79 dalys šių tinklų buvo perleista UAB „Euro Interiors“, kuri valdė šiuos tinklus nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. liepos 18 d., o nuo 2017 m. liepos 18 d. 55/79 dalys šių tinklų nuosavybės teise priklauso GNSB „Triušelių alėja“. Atskirų individualių žemės sklypų savininkams atskiros šių tinklų dalys buvo pradėtos perleidinėti tik 2017 m. birželio mėnesį. Statybos projektui J. S., J. R. ir V. R. priklausančiame žemės sklype prisijungimo sąlygos dėl prisijungimo prie kvartalo tinklų (vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų) nėra išduotos, o tokius sprendinius numatantys statybos projektai yra neteisėti.

1.3.       Ieškovės administruojamas kvartalas buvo suprojektuotas pagal 2007 m. gegužės 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-85 patvirtintą V. V. ir K. J. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, iš kurio aiškinamojo rašto matyti, kad kvartalas buvo projektuojamas, ir jame visi sprendiniai buvo derinami atsižvelgiant į tai, kad žmonių skaičius visame kvartale neviršytų 316 žmonių. Tačiau suprojektuotas ir pradėtas statyti gyvenamasis namas, kuris atitinka trijų butų namą, taip pat yra išvengta prisijungimo sąlygų gavimo procedūros. Tai pažeidžia inžinerinių tinklų savininkų teises ir teisėtus interesus, nes statytojai, prijungdami savo statinį prie kvartalo inžinerinių tinklų, naudosis kitų savininkų sukurtu turtu, patys prie jo neprisidėdami ir netgi pablogindami padėtį kitiems savininkams, nes bendras tinklų pajėgumas sumažės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovus J. S., J. R. ir V. R. per dvylikos mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą statyboms, pradėtoms (duomenys neskelbtini), vykdyti, o to neatlikus, įpareigojo atsakovus J. S., J. R. ir V. R. savo lėšomis per trijų mėnesių terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; priteisė ieškovei gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Triušelių alėja“ iš atsakovų J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ieškovės patirtų 1 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant jas lygiomis dalimis, atlyginimo – po 412,50 Eur iš kiekvieno atsakovo; priteisė iš atsakovų J. S., J. R., V. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos po 28,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1.       Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo teismo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad statybos leidimas yra neteisėtas, nes statinio architektūra neatitinka jo paskirties, o 2016 m. gruodžio 6 d. prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas išdavė ne šių tinklų savininkai. Atsakovų (ginčo pastato savininkų) teigimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, nes tokius reikalavimus turi teisę reikšti tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija). Teismas nurodė, jog ieškovei yra pavesta įgyvendinti žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, be to, ieškovė yra didžiosios dalies ginčo inžinerinių tinklų savininkė, t. y. ieškovei nuosavybės teise priklauso 55/79 dalys kiekvieno kvartale esančio ginčo inžinerinį tinklą sudarančio objekto. Teismas kaip nepagrįstus įvertino atsakovų teiginius, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ir kad neturi teisės reikšti reikalavimų, kurie iš esmės yra susiję su prisijungimu prie didžiąja dalimi jai nuosavybės teise priklausančių ginčo inžinerinių tinklų. Į bylą nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad ieškovė neturi teisės naudotis kuria nors tinklų dalimi, be to, inžinerinių tinklų vientisumo pobūdis sąlygoja tai, kad toks turtas yra valdomas bendrai, ir naudojimosi tvarka atskiromis jo dalimis nenustatinėjama, todėl teismas atmetė trečiojo asmens R. V. argumentus, jog nėra aišku, ar ieškovei ar kitiems fiziniams asmenims priklausančiuose sklypuose yra infrastruktūra, prisijungimo prie kurios sąlygas ieškovė ginčija.

2.2.       Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi gindama savo teises, nes dėl ginčo pastato statybų teisėtumo abejonių jai kilo dar prieš išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, o dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo į Inspekciją kreipėsi ji dar     2020 m. balandžio 23 d., t. y. nepraėjus mėnesiui nuo jo išdavimo ir praėjus dviem dienoms po to, kai sužinojo apie tokį statybą leidžiantį dokumentą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nereiškia materialinio reikalavimo nei dėl 2016 m. gruodžio 6 d. sutikimo dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų panaikinimo, nei dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 19 d. išduoto statybos leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kuris jau yra panaikintas Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimu. Byloje yra pareikštas reikalavimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 10 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, ieškovės teisė ginti savo pažeistas teises nustatyta Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 dalyje, ir nagrinėjamu atveju taikytini bendrieji ieškinio senaties terminai.

2.3.       Įvertinęs nagrinėjamai situacijai taikytiną teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendinių numatymas ir išsprendimas buvo privalomas parengiant Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą (abu jo variantus). Vieno buto gyvenamojo namo statybos projekto (projekto pakeitimai, A laida) sprendiniuose nurodyta, kad statinys projektuojamas kaip vieno buto statinys; nepaisant to, pagal patalpų išdėstymą matyti, jog statinį sudaro trys moduliai, kiekvienas iš jų primena atskirą butą su visa reikiama infrastruktūra. Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos sprendime išdėstyti argumentai iš esmės patvirtina, kad suprojektuotas ir statomas ne vieno, o trijų butų statinys. Toks ginčo statinio savininkų statinio projektavimo ir statybos būdas, kai prisidengiant vieno buto gyvenamojo namo statybomis iš tikrųjų projektuojamas ir statomas daugiabutis gyvenamasis namas, leidžia išvengti griežtesnių techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti daugiabutis gyvenamasis namas. Tai, kad Inspekcija, atlikusi statybos patikrinimą, konstatavo, jog ginčo statinys pažeidžia neesminius statinio projekto sprendinius, nepašalina statytojų pareigos statinį projektuoti ir statyti taip, kad jis atitiktų statinio paskirtį. Teismas padarė išvadą, kad Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida) pažeidžia Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį.

2.4.       Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. V. V. ir K. J. išdavė prisijungimo sąlygas R. V., vieno buto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungimui prie individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo inžinerinių komunikacijų, sklypą prijungiant prie kvartale suprojektuotų tinklų. Byloje nėra ginčo, kad V. V. ir K. J. buvo šio kvartalo vystytojai, tačiau nėra duomenų, kad ginčo inžineriniai tinklai būtų buvę įregistruoti V. V. ir K. J. vardu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 4.85, 4.84, 4.83 punktai patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 6 d. prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų išdavimo metu nuosavybės teisė į visus ginčo inžinerinius tinklus priklausė UAB „Litectus“, o 2017 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2017 m. kovo 3 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. AK-1051 pagrindu UAB „Litectus“ perleido 55/79 dalį ginčo inžinerinių tinklų UAB „Euro Interiors“, 24/79 dalis šio turto ir toliau priklausė UAB „Litectus“, ji nuo 2017 m. birželio mėnesio buvo pradėta perleidinėti dalimis atskirų individualių žemės sklypų savininkams. Nagrinėjamu atveju Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte (projekto pakeitimai, A laida) nurodyta, kad minėtų esminių statiniui ir jo paskirčiai keliamų reikalavimų dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo klausimai yra išsprendžiami pagal gautas kvartalo savininko prisijungimo prie esamų kvartalo tinklų sąlygas. Tačiau nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 6 d. sutikimą davę asmenys nebuvo šių tinklų savininkai, taigi inžinerinių tinklų savininkų sutikimai nėra gauti. Prisijungimo sąlygos privalo būti gautos ir jomis turi būti vadovaujamasi, jeigu jos neišduotos, nėra teisinio pagrindo numatyti ir patvirtinti sprendinius, kurie be tokių prisijungimo sąlygų nėra galimi. Todėl teismas padarė išvadą, kad Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte (projekto pakeitimai, A laida) privalomi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendiniai nėra išspręsti, taigi nebuvo pagrindo tokio turinio statybos projektui išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

2.5.       Teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.6.       Teismas pažymėjo, jog 2016 m. gruodžio 6 d. sutikimą dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų davę asmenys nebuvo šių tinklų savininkai, o tikrųjų šių inžinerinių tinklų savininkų sutikimai nėra gauti. Aplinkybes, kad, iki atsakovams įsigyjant ginčo pastatą, ten stovėjo nebaigtas vienbutis namas, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas R. G.. Aplinkybes, kad 2017 m. spalio 19 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vieno buto namo statybai, patvirtina į bylą pateikto Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto sprendiniai. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. E. nurodė, kad statytojas R. V. kreipėsi į ją, prašydamas pagalbos įteisinant nelegalią statybą. Nurodė, kad tiesioginio kontakto su R. V. neturėjo, bendravo per bendrą pažįstamą, iš kurio gavo prisijungimo sąlygas, bet jų nekvestionavo.

2.7.       Teismo vertinimu, atsakovų (ginčo pastato savininkų) veiksmai neatitinka sąžiningumo principo reikalavimų, tačiau pripažintina, kad ginčo pastato savininkai turi statybos įteisinimo galimybę. Statytojai turi galimybę pašalinti statinio architektūros neatitiktį statinio paskirčiai ir savo nuožiūra pasirinkti kitus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendinius, inter alia (tarp jų), ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti kvartalo inžinerinių tinklų savininkų sutikimus dėl prisijungimo prie esamų kvartalo inžinerinių tinklų bendrijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šių klausimų išsprendimas statybos projekte yra privalomas, todėl, klausimų per teismo nustatytą terminą neišsprendus, statyba turės būti nugriauta kaip savavališka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.       Atsakovai J. S., J. ir V. R. pateikė apeliacinį skundą, prašo, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priimti papildomus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, ir tuos, kurie buvo gauti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1.       Atsakovai nurodo, jog ieškovė prieš tai kreipėsi į Inspekciją dėl jos teisių gynimo ir sužinojusi apie tai, kad skundai yra atmesti, nusprendė ne skųsti šį Inspekcijos priimtą sprendimą įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pati perimti Inspekcijos teises ir įgalinimus ir pareikšti teismui reikalavimą, kurį galėtų pareikšti tik Inspekcija, vykdydama jai įstatymo suteiktus įgaliojimus.

3.2.       Ieškovė, sužinojusi, kad nuginčyti ankstesnius leidimus yra suėję ieškinio senaties terminai, neturėdama jokio teorinio ar numanomo suinteresuotumo, nusprendė ginčyti naują 2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Šiuo atveju aktualu tai, kad ieškovės pareikšti reikalavimai pagrįsti prisijungimo prie komunikacijų sąlygų išdavimo neteisėtumu; šis klausimas, išduodant paskutinį statybą leidžiantį dokumentą, apskritai nebuvo sprendžiamas.

3.3.       Ieškovė nepateikia paaiškinimų, kaip namo ploto ar tūrio padidinimas galėtų pažeisti jos subjektines teises. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ieškovė yra tinkamas subjektas reikalavimams dėl architektūrinių sprendinių pareikšti ir kaip šie architektūriniai reikalavimai yra susiję su ieškovės neva pažeistomis teisėmis ar jų gynimu.

3.4.       Kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-969/2018, nurodyta, kad analogiškas ieškovų ieškinys apskritai nenagrinėtinas teisme, o savo pažeistas teises ieškovas turėjo teisę įgyvendinti apskųsdamas Inspekcijos priimtus sprendimus.

3.5.       Pagrindiniai ieškovės argumentai dėl 2020 m. balandžio 10 d. statybą leidžiančio dokumento neteisėtumo, susiję su statinio architektūros neatitiktimi statinio paskirčiai, nėra ir negali būti šio ginčo teisme objektas, ir jie nėra susiję su ieškovės subjektinių teisių gynimu.

3.6.       Statinio projektuotojas, parengęs ir pasirašęs statinio projektą, prisiėmė atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

3.7.       Inspekcijos 2021 m. birželio 25 d. patikrinimo metu nustatyti statinio projekto sprendinių pakeitimai priskirti neesminiams statinio projekto sprendiniams. Dėl šių pažeidimų atsakovams buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Atsakovai jau yra pašalinę Inspekcijos nustatytus pažeidimus.

3.8.       Tiek ieškovė, tiek teismas sprendime iš esmės rėmėsi tik Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2021 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 202/4, bet ieškovė nepateikė ir teismas nenustatė jokių neginčijamų įrodymų, kad statybą leidžiantis dokumentas vienbučio namo statybai buvo išduotas tik kaip priedanga daugiabučio namo statybai, ir nenurodė, kokius konkrečius pažeidimus turėjo pastebėti ir įvertinti statybos leidimą išdavusi institucija.

3.9.       Remiantis teisiniu reguliavimu, prisijungimo sąlygos yra dokumentas, kurio pagrindu rengiamas statinio projektas. Po to, kai parengtam statinio projektui įgyvendinti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prisijungimo sąlygų teisėtumas iš esmės vertinamas tikrinant statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Po statybą leidžiančio dokumento išdavimo prisijungimo sąlygos įgauna tarpinio dokumento, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statusą.

3.10.       Šiuo atveju vienbutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y. savavališkai. Dėl šio statinio savavališkos statybos statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vykdydamas privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytojas (R. V.) gavo statybą leidžiantį dokumentą – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 19 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 21 d. buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-180221-00020, kuriame pateikta patikrinimo išvada, jog leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teisėtai, prisijungimo sąlygų išdavimo terminai atitinka Statybos įstatyme nustatytus terminus, specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka Statybos įstatymo nustatytus reikalavimus.

3.11.       Ieškovė, žinodama, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), vienas iš pirmųjų kvartale prijungtas prie komunikacijų, ir sutikimas šiuo konkrečiu atveju net nereikalingas, naujiesiems savininkams pateikė naują sąskaitą už prisijungimą. Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, jog, jeigu ir buvo reikalingas sutikimas, tai jis turėjo būti gautas ne iš tinklų savininko, bet iš tinklų statytojų – V. V. ir K. J..

3.12.       Ieškovės keliamas klausimas dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendinių, vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, yra mažareikšmis teisės aktų pažeidimas. Jeigu teismas nuspręstų, jog 2016 m. gruodžio 6 d. V. V. ir K. J. išduotos prisijungimo sąlygos, leidžiančios prisijungti prie kvartalo tinklų vandentiekį, buitines ir lietaus nuotekas, išduotos neteisėtai, toks teisės aktų pažeidimas būtų mažareikšmis ir nesudarytų pagrindo panaikinti 2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.13.       Ieškovė nurodė, jog inžinerinių tinklų pajėgumai yra riboti, tačiau atsakovai net nėra pradėję eksploatuoti nei gyvenamojo namo, nei inžinerinių tinklų, todėl ieškovės argumentai dėl per didelės inžinerinių tinklų apkrovos, nesant byloje jokių oficialių duomenų apie inžinerinių tinklų pajėgumus ir šiuos įrenginius eksploatuojančių kvartalo gyventojų skaičių, yra niekiniai.

3.14.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad išduodant ginčijamą leidimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai.

3.15.       Atsakovai prašė teismo taikyti ieškinio senaties terminą, kuris, atsakovų nuomone, yra suėjęs. Ieškovė ginčija individualaus pobūdžio administracinį teisės aktą, kuriam apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės teisėms ginti taikytini bendrieji ieškinio senaties terminai, todėl atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties atmetė.

3.16.       Ieškovė, akivaizdžiai suvokdama, kad visi ieškinio senaties terminai dėl ginčijamų dokumentų yra suėję, rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šių dokumentų neginčija, nors ieškinyje ir papildomuose paaiškinimuose iš esmės ginčija prisijungimo prie komunikacijų dokumentus. Taigi ieškovė neprašo panaikinti savivaldybės 2008 m. birželio 30 d. (daugiau nei prieš 12 metų) išduoto projektavimo sąlygų sąvado ir statybą leidžiančio dokumento, kuriame išduotas ginčijamas 2016 m. gruodžio 9 d. prisijungimo prie komunikacijų dokumentas, – ginčija tik 2020 m. balandžio 10 d. statybą leidžiantį dokumentą, nors šiam dokumentui nuginčyti taip yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1.       Savininkų atlikta statyba ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžia tuo aspektu, kad vykdant statybą pagal statybą leidžiantį dokumentą vandentiekio ir nuotekų šalinimo klausimus numatyta spręsti naudojantis ieškovei didžiąja dalimi nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, kuriuos ieškovė taip pat ir administruoja.

4.2.       Atsakovų pradėtas statyti gyvenamasis namas pagal architektūrinius sprendinius atitinka trijų butų namą. Negavus inžinerinių tinklų savininko sutikimo dėl prisijungimo ir remiantis niekinėmis 2016 m. gruodžio 6 d. V. V. ir K. J. išduotomis prisijungimo sąlygomis, yra išvengta teisės aktuose numatytos prisijungimo sąlygų išdavimo procedūros ir tikrojo inžinerinių tinklų savininko galimybės atsisakyti išduoti tokias sąlygas. Tai pažeidžia inžinerinių tinklų savininkų teises ir teisėtus interesus: statytojai, prijungdami savo statinį prie kvartalo inžinerinių tinklų, naudosis kitų savininkų sukurtu turtu, patys prie jo neprisidėdami ir pablogindami padėtį kitiems savininkams, nes bendras tinklų pajėgumas dėl to sumažės.

4.3.       Savininkai statybą vykdo neturėdami inžinerinių tinklų, prie kurių ketinama prisijungti, savininkų sutikimo tokiems sprendiniams, todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė nesiekia apginti viešojo intereso – ji gina savo kaip inžinerinių tinklų savininkės teises ir teisėtus interesus.

4.4.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad projekto A laidos architektūra neatitinka statybos leidime ir statybos projekte nurodytos pastato paskirties. Savininkų statinys atitinka daugiabučio namo sprendinius, tačiau projekte visi būtini tokiam statiniui klausimai nėra išspręsti, ir savininkų žemės sklype iš esmės netgi nėra galimybės šių sprendinių išspręsti dėl vietos trūkumo ir pasirinktų sprendinių.

4.5.       Apeliantai teigia, kad jų vykdomo statybos proceso pažeidimai turėtų būti traktuo­jami kaip mažareikšmiai, nesudarantys pagrindo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, išnagrinėjusi ieškovės skundus dėl vykdomos statybos, nė karto nekonstatavo, kad joje padaryti pažeidimai laikytini mažareikšmiais. Ieškovė nesutinka, kad statybos teisėtumas negali būti ginčijamas, jeigu statybos procese padaryti tik mažareikšmiai pažeidimai.

4.6.       Ieškovė nurodo neginčijanti ankstesnių statybą leidžiančių dokumentų, nes jie neteko galios išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą

4.7.       Apeliantai skunde teigia, kad ieškovė reikalavimus grindžia 2016 m. gruodžio 6 d. prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų išdavimo neteisėtumu, tačiau šie sprendiniai, pasak apeliantų, paskutiniu statybą leidžiančiu dokumentu apskritai nebuvo išspręsti. Ieškovės nuomone, toks apeliantų požiūris į statybą leidžiančio dokumento ir statybos projekto institutus yra nepagrįstas. Statybą leidžiantis dokumentas yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įgyvendinti statinio projektą kaip visumą, o ne atskiras jo dalis. Tai, kad projekto A laidoje aptariami tik pakeičiami sprendiniai ir nurodoma, kad nekeičiami sprendiniai bus sprendžiami pagal projekto 0 laidos sprendinius, rodo, kad projekto A laida apima tiek joje nurodomus pakeitimus, tiek projekto 0 laidos sprendinius. Visos projekto laidos sudaro vientisą statybos projektą, kuriuo vadovaujantis vykdoma statyba ir kuriai kaip visumai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas.

4.8.       Teismas išvadą apie pastato paskirties neatitiktį archi­tektūrai grindė ne tik Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2021 m. kovo 5 d. spren­dimu Nr. 202/4, bet ir paties ginčo projektą rengusio architekto pozicija, projekto 0 laidą rengusios projektuotojos G. E. paaiškinimais.

4.9.       Apeliantai teigia, kad jų statomas namas prie inžinerinių tinklų yra prijungtas jau labai seniai, tai neva patvirtino pati ieškovė jų nurodytoje civilinėje byloje. Šie apeliantų teiginiai yra niekuo nepagrįsta, klaidinga duomenų interpretacija.

4.10.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenų matyti, kad, atliekant gyvenamojo namo kadastro duomenų fiksavimą 2019 m. birželio 10 d., nei vandentiekio, nei nuotekų sprendiniai dar nebuvo įgyvendinti. Iš UAB „Getema“ 2016 m. birželio 8 d. parengto topografinio plano matyti, kad prie ape­liantų žemės sklypo ribos yra trys inžinerinių tinklų šuliniai, nuo šių šulinių į plane pavaizduotą statomą statinį inžinerinių tinklų atšakos nėra pavaizduotos.

4.11.       Apeliantai remiasi Inspekcijos išaiškinimu dėl Statybos įstatymo 24 straipsnio 15 dalies taikymo. Tačiau šie Inspekcijos išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Byloje keliamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo klausimas tuo aspektu, kad projek­to A laidoje, pagal kurią šis statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas, vandentiekio ir nuotekų šalinimo klausi­mus buvo numatyta išspręsti remiantis 2016 m. gruodžio 6 d. V. V. ir K. J. išduotomis prisijungimo sąlygomis. Tuo metu inžineriniai tinklai nuosavybės teise priklausė UAB „Litectus“, o gyvenamasis namas – R. V.. Taigi R. V. kaip gyvenamojo namo statytojas pagal 2017 m. išduotą statybą leidžiantį dokumentą nesiekė prijungti gyvenamojo namo prie jam priklausančių inžinerinių tinklų. Be to, gyvenamojo namo prijungimas prie inžinerinių tinklų negali būti laikomas nauja inžinerinio tinklo dali­mi.

4.12.       Ieškovė reikalavimą dėl 2020 m. balandžio 10 d. statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pareiškė jau pradiniame ieškinyje, teismui pateiktame 2020 m. liepos 3 d. Prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu jis būtų pripažintas praleistu, ieškovė pareiškė ne paskutinio posėdžio metu, o 2021 m. vasario 15 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose. Apie 2016 m. gruodžio 6 d. V. V. ir K. J. išduotas prisijungimo sąlygas ieškovė sužinojo nagrinėjant kitą civilinę bylą, 2019 m. lapkričio 15 d. gavusi R. V. pateiktus dokumentus. Tuo metu šioje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas dar nebuvo išduotas.

4.13.       Ieškovė buvo aktyvi gindama savo pažeistas teises, klausimus dėl statybų teisėtumo kėlė dar prieš išduodant byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, kreipėsi į Inspekciją, prašė imtis jos kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau, nesulaukusi pagalbos administracine tvarka, krei­pėsi į teismą. Ieškovės elgesys rodo, kad ji buvo atidi, rūpestinga, sąžiningai naudojosi savo teisėmis.

4.14.       Ieškovė reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo turi teisę grįsti tiek Civilinio kodekso 4.103 straipsniu, tiek 4.98 straipsniu. Šiuo atveju ieškovė įrodinėja statybos neteisėtumą, nes statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, prašo pašalinti statybos padarinius, nes statyba yra ketinama apsunkinti ieškovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus. Taigi teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino tokiems reikalavimams pareikšti.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodo mananti, jog apeliacinis skundas pagrįstas ir turėtų būti patenkintas.        

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8.       Apeliantai apeliaciniame skunde prašo pridėti naujus įrodymus – dokumentus, susijusius su Inspekcijos privalomojo nurodymo įgyvendinimu, kurie surašyti jau po sprendimo priėmimo, ir dokumentą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, – aiškinamąjį raštą projekto B laidai. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, atsisako priimti kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus.

9.       Atsakovai 2022 m. vasario 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą. Šie paaiškinimai iš esmės laikytini apeliacinio skundo papildymu, kuris pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, apeliacinį skundą pildyti draudžiama, todėl paaiškinimus kartu su prie jų pridėtais naujais įrodymais atsisakytina priimti (CPK 323 straipsnis).

10.       Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad GNSB „Triušelių alėja“ iš asociacijos (įsteigimo data 2008 m. rugsėjo 5 d.) į bendriją pertvarkyta 2018 m. kovo 22 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iš 2018 m. kovo 22 d. GNSB „Triušelių alėja“ įstatų matyti, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (įstatų 1.5 punktas).

11.       GNSB „Triušelių alėja“ bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis priklauso šis nekilnojamasis turtas: 55/79 dalys vandentiekio tinklų – vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys vandentiekio tinklų – gręžinio Nr. 42626 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys vandentiekio tinklų – gręžinio Nr. 44041 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų – slėginis nuotakyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų – slėginis nuotakyno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 55/79 dalys nuotekų šalinimo tinklų – lietaus nuotekų tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo inžineriniai tinklai); 279/416 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 10638/15847 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 87201/129922 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 2635/3926 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 33408/49777 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos); 3987/5941 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), kurie įgyti 2017 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2861 pagrindu.

12.       VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) ir pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. S., J. R. ir V. R. 2019 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7095 pagrindu. Žemės sklypas prieš tai priklausė V. V. (1/2 dalis) ir K. J. (1/2 dalis) 2005 m. lapkričio 29 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. K1MS-18005 ir 2007 m. liepos 4 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-3904-(1.3) pagrindu, o 2009 m. birželio 29 d. Mainų sutarties Nr. 2520 pagrindu V. V. priklausiusi 1/2 dalis žemės sklypo buvo perleista K. J. ir J. J.. Nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2019 m. liepos 2 d. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė R. V. 2014 m. kovo 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-14011811 pagrindu. Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2019 m. birželio 19 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Ieškovės administruojamas kvartalas buvo suprojektuotas pagal 2007 m. gegužės 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-85 patvirtintą V. V. ir K. J. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – detalusis planas).

14.       Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad sklype yra esamas vieno buto gyvenamasis namas (nebaigtas statyti), kuriam 2017 m. spalio 19 d. buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo projektu yra atliekami ankstesnio namo projekto pakeitimai – didinamas namo bendrasis plotas ir tūris, todėl turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, o ankstesnis projektas bus panaikintas šiuo projektu. Projektuojamas gyvenamasis namas atitinka vieno buto gyvenamojo namo paskirties reikalavimus pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Gyvenamasis namas yra skirtas gyventi vienai šeimai. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad lietaus nuotekų nuvedimas esamas – į centralizuotus kvartalo lietaus nuotekų tinklus. Vandens tiekimas esamas – iš esamų kvartalo vandentiekio tinklų. Buities nuotekų nuvedimas esamas – į esamus kvartalo buitinių nuotekų tinklus. Projekto, kurio pagrindu 2017 m. spalio 19 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), aiškinamojo rašto 3.6 punkte nurodyta, kad vandentiekis ir nuotekos yra projektuojamos pagal gautas kvartalo savininko prisijungimo prie esamų kvartalo tinklų sąlygas, o projekto 22 puslapyje pateikiamos 2016 m. gruodžio 6 d. prisijungimo sąlygos.

15.       Iš 2016 m. gruodžio 6 d. prisijungimo sąlygų nustatyta, kad V. V. ir K. J. išdavė prisijungimo sąlygas R. V. vieno buto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prijungimui prie individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo inžinerinių komunikacijų, sklypą prijungiant prie kvartale suprojektuotų tinklų: vandentiekis įvedamas per sklype esančią sklendę Nr. 202, buitinių nuotekų išvadas prijungiamas prie šulinio Nr. 204, lietaus nuotekos išvedamos į šulinį Nr. 203.

16.       2007 m. liepos 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki 2017 m. liepos 16 d.) statytojams V. V. ir K. J., statyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią statybos kvartalui adresu (duomenys neskelbtini).

17.       2008 m. birželio 30 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), objektas – vieno buto gyvenamasis namas su garažu, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2008 m. vasario 14 d. inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygų / sutikimo nustatyta, kad K. J. išdavė prisijungimo sąlygas, kad sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kvartalo plane Nr. (duomenys neskelbtini)), projektuojant ir statant gyvenamąjį namą, būtų jungiamasi prie kvartalo inžinerinių tinklų (lauko lietaus, buitinių nuotekų, vandentiekio, elektros tinklų).

18.       Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos 2021 m. kovo 5 d. sprendime Nr. 2021/4 nustatyta, kad statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“ rengęs architektas E. M. pažeidė profesinės etikos reikalavimus. Profesinės etikos tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad šis statinys turėjo būti suprojektuotas kaip vienbutis, tačiau architekto parengtoje projekto laidoje A pavaizduotos trys atskiros dalys, kurios pagal esmę gali būti laikomos tribučiu statiniu.

19.       Iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos nustatyta, kad iki ginčo žemės sklypo ateina inžineriniai tinklai: vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus                         Nr. (duomenys neskelbtini).

20.       Ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama 2020 m. balandžio 10 d. statybos leidimą iš esmės tuo pagrindu, kad 2016 m. gruodžio 6 d. prisijungimo sąlygos yra niekinės, nes yra išduotos ne inžinerinių tinklų savininkų, o paties suprojektuoto statinio architektūra neatitinka jo paskirties. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuris iš esmės grindžiamas tokiais motyvais: ieškovė ieškinį pateikė praleidusi ieškinio senaties terminus; ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti statybos projektą; byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai pripažinti, kad statybos projekte akivaizdžiai įtvirtintas statytojo tikslas, prisidengiant vienbučio namo statyba, pastatyti trijų butų gyvenamąjį namą; prisijungimo dėl inžinerinių tinklų sąlygos turėjo būti gautos iš projekto vystytojų; nurodyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo statybos leidimo.

Dėl ieškovės teisės ginčyti statybos leidimą ir statybos leidimo panaikinimo

21.       Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.                                     e3K-3-161-403/2018, 21 punktas).

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje      Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos                                    2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2009;      2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis                     Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju – pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.

23.       Taigi privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys).

24.       Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

25.       Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

26.       Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba į teismą.

27.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo               2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

28.       Taigi privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

29.       Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas, ar GNSB „Triušelių alėja“ yra tinkama ieškovė šioje byloje, nustatė, kad ieškovei įstatais yra pavesta įgyvendinti žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, be to, ieškovė kaip juridinis asmuo yra didžiosios dalies ginčo inžinerinių tinklų savininkė – ieškovei nuosavybės teise priklauso 55/79 dalys kiekvieno kvartale esančio ginčo inžinerinį tinklą sudarančio objekto. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos ir Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad iki ginčo žemės sklypo ateina dalis ginčo inžinerinių tinklų: vandentiekio tinklai – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 55/79 dalys nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teismas pažymėjo, jog į bylą nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė neturi teisės naudotis kuria nors tinklų dalimi, be to, inžinerinių tinklų vientisumo pobūdis sąlygoja tai, kad toks turtas yra valdomas bendrai ir naudojimosi tvarka atskiromis jo dalimis nenustatinėjama. Teismo teigimu, intensyvesnis inžinerinių tinklų naudojimas lemia didesnę jų amortizaciją, būtent savininkas juos prižiūri, esant poreikiui, remontuoja, todėl prisijungimas prie savininkui nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint jo sutikimą. Teismas padarė išvadą, jog šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra tinkamas subjektas ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, nes ji veikia tiek kaip didžiosios dalies ginčo inžinerinių tinklų savininkė, tiek kaip jų valdytoja, administruojanti bendro naudojimo objektus. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

30.       Papildomai pažymėtina, jog ieškovės administruojamas kvartalas suprojektuotas pagal 2007 m. gegužės 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-85 patvirtintą V. V. ir K. J. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esan­čio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – detalusis planas). Iš detaliojo plano aiškinamojo rašto matyti, kad kvartalas buvo projektuojamas, ir jame visi sprendiniai buvo derinami atsižvelgiant į tai, kad gyventojų skaičius visame kvartale neviršytų 316 žmonių. Šis skaičius apskaičiuotas imant standartinę 4 žmonių šeimą kiekvienam žemės sklypui (79 x 4 = 316). Būtent tokiam žmonių skaičiui buvo projektuojami ir statomi inžineriniai tinklai, apskaičiuojamas jų pralaidumas ir pa­jėgumai, derinama visa kvartalo infrastruktūra. Kaip nurodo ieškovė, dėl ribotų kvartalo inžinerinių tinklų pajėgumų kvartalo savininkai yra priėmę sprendimą, kad, statant naujus statinius ir pagei­daujant gauti prisijungimo prie kvartalo inžinerinių tinklų sąlygas, turi būti sumokamas prisijungimo mokestis; 2017 m. vasario 13 d. susirinkime nutarta neleisti prisijungti turintiems skolų bendrijai ir nemokantiems mo­kesčių; 2019 m. balandžio 9 d. susirinkime nutarta leisti prisijungti tik vieno buto gyvenamiesiems namams, o 2020 m. gruodžio 1 d. nutarta neleisti prisijungti didesniems nei 160 kv. m ploto vieno buto gyvenamiesiems namams. Taigi akivaizdu, kad gyventojai, atstovaujami bendrijos, ir pati bendrija kaip didžiosios dalies inžinerinių tinklų savininkė ėmėsi priemonių užtikrinti, jog kvartalo inžineriniai tinklai būtų naudojami pagal jų pajėgumus. Šioje byloje ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovams išduotu statybos leidimu patvirtinto namo projekto architektūra neatitinka namo paskirties – suprojektuotas namas yra ne vienbutis, kaip nurodyta projekte, o iš esmės tributis. Atkreiptinas dėmesys, jog namas jau dabar priklauso ne vienam asmeniui; byloje nėra duomenų, kad atsakovai J. S. ir R. priklausytų vienai šeimai. Be to, ieškovė pateikė skelbimo portale ntuostas.lt kopiją, iš kurio matyti, jog namas buvo pardavinėjamas kaip trijų butų kotedžas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė kaip didžiosios dalies inžinerinių tinklų, prie kurių planuojama prijunti namą, savininkė turi tiesioginį suinteresuotumą dėl to, jog namo architektūra atitiktų jo paskirtį – trijų butų namui reikalingi inžinerinių tinklų pajėgumai yra žymiai didesni, nei vieno buto namui. Kaip posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė trečiasis asmuo G. E. – namo pirminio projekto autorė, – remiantis Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos išaiškinimu, turėjo būti gautos naujos prisijungimo sąlygos statiniui, projektavimo darbai, susiję su inžinerija, turėjo būti perplanuoti. Siekiant tinkamai suprojektuoti nurodytos paskirties namą ir gauti jam statybos leidimą, turėtų būti gautos naujos prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos, o tai turi tiesioginės įtakos ieškovės teisėms, nes pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalį, prisijungimo sąlygas turi teisę išduoti tik inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas. Taigi tinklų ir komunikacijų savininkas turi teisę spręsti dėl jam priklausančių tinklų naudojimo. Tokia savininko teisė kyla ir kitų teisės aktų pagrindu. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybė yra neliečiama. Civilinio kodekso 4.93 straipsnis papildomai nurodo, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Taigi ieškovės nurodomi viešosios teisės pažeidimai turi tiesioginės įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą šioje byloje, ir ieškiniu siekiama apginti ne viešąjį, o privatų interesą.

31.       Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 dalį, statybą leidžiantys dokumentai naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju yra leidimas statyti naują statinį, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, jeigu statybą leidžiantis dokumentas statyti naują ypatingą ir neypatingą statinį yra išduotas neteisėtai (Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 1 punktas). Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį.

32.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 27 punkte numatyta, kad, atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį, turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių, statinio architektūros, aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 punkte numatyta, kad gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius, 6.1 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai, 6.3 punkte, – kad gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai)) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio ar jo dalių paskirtis, yra esminiai statinio projekto sprendiniai. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statinys turi būti suprojektuotas taip, kad atitiktų nurodytą statinio paskirtį.

33.       2020 m. balandžio 10 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas pagal statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida)“. Šiuo projektu buvo pakoreguotas ankstesnis projektas, kurio pagrindu 2017 m. spalio 19 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Projekte nurodyta, kad projektuojamo pastato paskirtis – gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas (namas), todėl jam taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kuris nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučiui (vieno buto) ir dvibučiui (dviejų butų) gyvenamajam pastatui ar sublokuotam namui. Reglamento 41 punkte numatyta, kad namo atitiktis esminiam higienos, sveikatos ir aplinkos reikalavimui užtikrinama įgyvendinant reglamento 42–44 punktuose nustatytus reikalavimus. Reglamento 42.4, 42.5 bei 42.6 punktai numato privalomą vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų šalinimo klausimo išsprendimą vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniuose. Taigi projektuojant ginčo namą buvo privaloma išspręsti vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo klausimus.

34.       Ginčo namo projekto, kuriam išduotas 2020 m. balandžio 10 statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniuose nurodoma, kad statinys projektuojamas kaip vieno buto statinys, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įvertinus patalpų išdėstymą, matyti, kad statinį sudaro trys moduliai, kiekvienas iš kurių primena atskirą butą su visa reikiama infrastruktūra; tarp šių modulių yra palikti praėjimai.

35.       Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba, įvertinusi ginčo projektą,  2021 m. kovo 5 d. sprendime Nr. 2021/4 konstatavo, kad ginčo statinio projektą parengęs architektas E. M. pažeidė profesinės etikos reikalavimus. Projektą parengęs architektas Profesinės etikos tarybai pripažino, kad jam kilo abejonių, kodėl trys atskiros dalys vadinamos vienbučiu, kai gavo eskizą, klausė, ar tai atitiks visus teisės aktus, įtarė, kad užbaigus statybos darbus vienbutis bus padalytas į tris turtinius vienetus, pripažino, kad turėjo būti kitoks projekto pavadinimas, pavyzdžiui, trys sublokuoti vienbučiai, pažymėjo, kad, jo nuomone, statytojai planavo statyti tris atskirus vienbučius namus, bet turbūt negavo inžinerinių tinklų prisijungimo sąlygų. Profesinės etikos tarybos nariai konstatavo, kad architektas tinkamai neįsigilino į projektą, užsakytus statinio brėžinius parengė vien remdamasis ta aplinkybe, kad formaliai nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, bet nepakankamai profesionaliai, kompetentingai, rūpestingai ir stropiai tam, kad įsitikintų, ar iš esmės toks statinys savo struktūra atitinka vienbučio projekto tikslus. Tarybos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo statinys turėjo būti suprojektuotas kaip vienbutis, tačiau architekto parengtoje projekto laidoje A pavaizduotos trys atskiros dalys, kurios gali būti laikomos trijų butų statiniu. Tai, kad architektas manė, kad vėliau šios dalys galbūt bus atskirtos, neatitinka vienbučio statinio idėjos. Architektas nesilaikė Architektūros paslaugų teikėjų Europos etikos kodekso 2.4 principo reikalavimų, nes parengė vienbučio statinio brėžinius, tačiau nesigilino, kodėl pasirinktas sprendimas iš esmės atitinka trijų butų statinį.

36.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos sprendimo argumentai iš esmės patvirtina, kad suprojektuotas ir statomas ne vieno, o trijų butų ginčo statinys. Tokią išvadą patvirtina ir prie Inspekcijos 2021 m. birželio 7 d. statybos patikrinimo akto pridėtos nuotraukos ir situacijos schemos. Specialisto išvadoje nustatyta, kad ginčo statinys atitinka esminius sprendinius statinio projektuotojo MB „Archgama“ 2019 m. parengto „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekto (projekto pakeitimai, A laida)“ sprendinius, tačiau pažeidžia neesminius statinio projekto sprendinius: statinio pirmajame aukšte nėra įrengta projekte brėžinyje „Pirmo aukšto architektūrinis planas“ numatyta durų anga iš patalpos Nr. 1.2 į patalpą 1.7, tačiau įrengta durų anga iš patalpos 1.1 į patalpą 1.9, kurios įrengimas projekte nebuvo numatytas; statinio antrame aukšte projekto brėžinyje „Antro aukšto architektūrinis planas“ numatytos, bet neįrengtos durų angos iš patalpos 2.15 į patalpą 2.10 ir iš patalpos 2.5 į patalpą 2.10; pakeista pertvaros vieta patalpoje 2.7 padidinant šios patalpos plotą ir sumažinant 2.10 patalpos plotą; statinio stogo danga įrengta iš betoninių čerpių. Nustatytų pažeidimų pobūdis, turint omenyje, kad statinio antrajame aukšte nebuvo įrengtos pertvaros tarp atskirų pastato dalių, taip iš esmės suformuojant atskiras kiekvienai daliai tenkančias erdves, tik patvirtina, jog iš esmės ginčo namas statomas kaip trijų butų statinys.

37.       Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks ginčo statinio savininkų statinio projektavimo ir statybos būdas, kai prisidengiant vieno buto gyvenamojo namo statybomis iš tikrųjų projektuojamas ir statomas trijų butų gyvenamasis namas, leidžia išvengti griežtesnių techninių reikalavimų, kuriuos turi atitikti daugiabutis gyvenamasis namas.

38.       Inspekcija, atlikusi statybos patikrinimą, konstatavo, jog ginčo statinys pažeidžia tik neesminius statinio projekto sprendinius, tačiau Inspekcija iš esmės įvertino tik pastatyto namo atitiktį statinio projektui, tačiau nevertino paties suprojektuoto namo atitikties jo paskirčiai.

39.       Remdamasi ankstesnėse nutarties dalyse nurodytais motyvais, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (projekto pakeitimai, A laida) pažeidžia Statybos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, nurodančius, kad statinio architektūra turi atitikti statinio paskirtį.

40.       Ieškovė byloje taip pat kėlė klausimą dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų teisėtumo. Kaip numatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose; prisijungimo sąlygas turi teisę išduoti tik inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas (24 straipsnio 17 dalis). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos (24 straipsnio 17 dalis).

41.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo „Statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys“ 10 punktas numato, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų kompetencija yra tikrinti statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.

42.       Byloje nustatyta, jog kvartalo projekto vystytojai V. V. ir K. J. 2016 m. gruodžio 6 d. išdavė prisijungimo sąlygas R. V., vieno buto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimui prie individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo inžinerinių komunikacijų, sklypą prijungiant prie kvartale suprojektuotų tinklų. Atsakovai laikosi pozicijos, jog kvartalo projekto vystytojai turėjo teisę išduoti prisijungimo sąlygas. Byloje nustatyta, kad 2007 m. spalio 16 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statytojams V. V. ir K. J. statyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, vidaus kelią statybos kvartalui, adresu (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ginčo inžineriniai tinklai būtų buvę įregistruoti V. V. ir K. J. vardu. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, ieškovei ginčo inžineriniai tinklai priklauso nuo 2017 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2861 pagrindu; tinklus ji įgijo iš UAB „Euro Interiors“. Šiai bylai aktualūs ginčo inžineriniai tinklai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2016 m. rugpjūčio 18 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą akto pagrindu, o naujai suformuotų daiktų nuosavybė įregistruota UAB „Litectus“ vardu (įrašas galiojo nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. kovo 16 d.). Šie duomenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 6 d. prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų išdavimo metu nuosavybė į visus ginčo inžinerinius tinklus priklausė UAB „Litectus“. Taigi, pagal bylos duomenis, prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų išdavimo metu V. V. ir K. J. nebuvo ginčo inžinerinių tinklų savininkai.

43.       Prisijungimo sąlygų išdavimo momentas svarbus tuo aspektu, jog, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, išduodant prisijungimo sąlygas buvo siekiama įteisinti savavališką statybą. Vienbutis gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti dar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y. savavališkai. Dėl šio statinio savavališkos statybos statytojui buvo surašytas Inspekcijos teritorinio padalinio 2017 m. kovo 16 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-170316-00011 ir 2017 m. kovo 21 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170321-00011. Savavališkos statybos akto surašymo metu buvo užfiksuota, kad įrengti gyvenamojo namo pamatai, sumūrytos sienos, uždengtas stogas. Vykdydamas privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytojas R. V. 2017 m. spalio 19 d. gavo statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įteisinta savavališka statyba.

44.       Vertinant 2008 m. vasario 14 d. K. J. išduotų prisijungimo sąlygų teisinę reikšmę, pažymėtina, jog, pagal sąlygų išdavimo metu galiojusios Statybų įstatymo redakcijos nuostatas, projektavimo sąlygos buvo sudėtinė projekta­vimo sąlygų sąvado dalis. 2008 m. birželio 30 d. savivaldybė išdavė projektavimo sąlygų sąvadą, kuriame vandentiekio, inžinerinės įrangos ir elektros klausi­mus nurodoma spręsti vadovaujantis sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 m. vasario 14 d. K. J. išduotame sutikime nurodyta, kad šis sutikimas duodamas žemės sklypui, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Statybos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą turėjo tvirtinti iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos). Kadangi nurodytam projektavimo sąlygų sąvadui statybos leidimas per 3 metus išduotas nebuvo, taip pat nėra duomenų, kad sąvadas buvo patvirtintas iš naujo, laikytina, jog 2008 m. K. J. išduotos prisijungimo sąlygos neteko teisinės galios. Tokią išvadą patvirtina ir tas faktas, jog rengiant projektą, pagal kurį 2017 metais išduotas statybos leidimas, buvo išduotos naujos prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos.

45.       Kolegija, įvertinusi tą faktą, jog, rengiant projektą, pagal kurį 2017 metais išduotas statybos leidimas, buvo siekiama įteisinti savavališką statybą, kurios įteisinimo metu buvo išduotos naujos prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos, daro išvadą, jog sąlygas turėjo išduoti jų išdavimo metu inžinerinius tinklus nuosavybės teise valdęs savininkas. Kadangi nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu.

46.       Nagrinėjamu atveju Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte (projekto pakeitimai, A laida) nurodyta, kad minėtų esminių statiniui ir jo paskirčiai keliamų reikalavimų dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo klausimai yra išsprendžiami pagal gautas kvartalo savininko prisijungimo prie esamų kvartalo tinklų sąlygas. Tačiau, kaip nustatyta, 2016 m. gruodžio 6 d. sutikimą davę asmenys tuo metu nebuvo tinklų, prie kurių jie leido prisijungti, savininkai, taigi tikrųjų inžinerinių tinklų savininkų sutikimas nebuvo gautas. Jeigu prisijungimo sąlygos tinkamai neįformintos (išduotos ne tų subjektų, kurie turėjo jas išduoti), nėra teisinio pagrindo numatyti ir patvirtinti sprendinius, kurie be tokių prisijungimo sąlygų nėra galimi. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projekte (projekto pakeitimai, A laida) privalomi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sprendiniai nebuvo tinkamai išspręsti, todėl nebuvo pagrindo tokio turinio statybos projektui išduoti 2020 m. balandžio 10 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

47.       Be to, akcentuotina ir tai, jog pripažinus, kad namo architektūra neatitinka jo paskirties, rengiant naują projektą, atitinkantį statinio paskirtį, inžinerinių tinklų klausimas turėtų būti sprendžiamas, atsižvelgiant į projektuojamo namo paskirtį. Tai patvirtino ir pirminio projekto autorė G. E., parodžiusi, kad, atsižvelgiant į Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos išaiškinimą, turėjo būti gautos naujos prisijungimo sąlygos, ir projektavimo darbai, susiję su inžinerija, turėjo būti perplanuoti.

48.       Apeliantai nurodo, jog statinio projekte bendrojoje dalyje pateiktame įmonės UAB „Getema“ 2016 m. birželio 8 d. sudarytame objekto (duomenys neskelbtini) „Topografinis planas M 1:500“, kuris suderintas 2016 m. birželio 9 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriuje, nurodyti galbūt jau pakloti (t. y. jau egzistuojantys) vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai, taigi šiems tinklams išduotos prisijungimo sąlygos jau buvo įgyvendintos 2016 m. birželio 8 d. – vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai ir lietaus nuotekų tinklai jau buvo nutiesti.

49.       Kaip nurodyta 2016 m. gruodžio 6 d. išduotose prisijungimo sąlygose, projektuojamą namą leidžiama prijungti prie kvartale suprojektuotų tinklų: vandentiekis įvedamas per sklype esančią sklendę Nr. 202, buitinių nuotekų išvadas prijungiamas prie šulinio Nr. 204, lietaus nuotekos išvedamos į šulinį Nr. 203. Iš UAB „Getema“ 2016 m. birželio 8 d. parengto topografinio plano matyti, kad prie ape­liantų žemės sklypo ribos yra trys inžinerinių tinklų šuliniai, kurie pažymėti numeriais 202, 203 ir 204. Nuo šių šulinių į plane pavaizduotą statomą statinį inžinerinių tinklų atšakos nėra nubrėžtos. Taigi prisijungimo sąlygomis buvo leista prisijungti prie inžinerinių tinklų nuvedant juos į UAB „Getema“ plane pažymė­tus šulinius. Duomenų, kad, kaip teigia apeliantai, prisijungimo sąlygos plano sudarymo metu jau buvo įgyvendintos – namo tinklai sąlygose nurodytu būdu prijungti prie inžinerinių tinklų,  nėra. Be to, tinkamai neįteisintas namo tinklų faktinis naudojimas negalėtų sukelti teisėtų padarinių.

50.       Kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovų argumentus dėl to, jog nustatyti pažeidimai vertintini kaip mažareikšmiai. Atsakovai, vertindami pareiškimus kaip mažareikšmius, remiasi Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 5.2 punkte nurodyta, jog mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai – teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti Taisyklių 30 punkte. Taigi atsakovai vertindami pažeidimų mastą remiasi taisyklėmis, taikytinomis Inspekcijai pagal kompetenciją nagrinėjant asmenų skundus. Tai yra administracinio pobūdžio teisės aktas, kuris netaikytinas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka. Kolegija šioje byloje nustatytus pažeidimus išduodant ginčijamą statybos leidimą įvertino aktualaus teisinio reglamentavimo (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų) kontekste.

51.       Atsakovai nurodo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. išaiškino, kad, pagal Statybos įstatymo nuostatas, prisijungimo sąlygų nereikia išduoti tuo atveju, kai nauja inžinerinio tinklo dalis jungiama prie statytojui priklausančių esamų komunalinių inžinerinių tinklų. Kolegija pažymi, jog nagrinėjama situacija neatitinka nurodytosios, nes prisijungimo sąlygų išdavimo metu statytojas nebuvo inžinerinių tinklų statytojas ir savininkas.

52.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos              2020 m. balandžio 10 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

53.       Apeliantai skundžia sprendimą ir tuo pagrindu, jog teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties terminą, prašo taikyti ieškinio senatį kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Teismas nurodė, jog byloje yra pareikštas reikalavimas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 10 d. išduoto statybos leidžiančio dokumento                          Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ieškovės teisė ginti savo pažeistas teises nustatyta Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2 dalyje, ir jai taikytini bendrieji ieškinio senaties terminai, nustatyti Civiliniame kodekse. Kolegija sutinka su atsakovų argumentais dėl netinkamai nustatyto ieškinio senaties termino

54.       Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi Civiliniame kodekse reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktą ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                   2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

55.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė byloje pareiškė du skirtingo pobūdžio reikalavimus: pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu ir pašalinti statybos padarinius. Vienu iš reikalavimų prašoma pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą, toks reikalavimas pripažintinas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimu, taigi jam taikytinas administracinių bylų teisenos terminas.

56.       Kadangi statybos leidimas yra individualus administracinis aktas, šioje byloje taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

57.       Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.

58.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymo nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

59.       Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kito ko), susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

60.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis          2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014).

61.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eA-206-556/2017 dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, nurodė, jog „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija buvo visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes buvo nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta pareiškėjo sklypo. Tokią išvadą teismas grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad, sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-268/2008, 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-339/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-169/2010). Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas (asmens nuomone, papildomas vėlesnis sužinojimas apie pažeistas teises) sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-206-556/2017; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-699-09).

62.       Nagrinėjamu atveju apie išduotą ginčijamą statybos leidimą jo išdavimo dieną paskelbta „Infostatyba“ duomenų bazėje, viešai paskelbta informacija buvo pakankama ieškovei pasinaudoti savo teise į gynybą, be to, atkreiptinas dėmesys, jog dėl naujai išduoto statybos leidimo į Inspekciją ji kreipėsi dar 2020 m. balandžio 23 d., taigi žinojo apie išduotą statybos leidžiantį dokumentą. Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2020 m. liepos 31 d. – praleidusi vieno mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti.

63.       Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė buvo pareiškusi prašymą atnaujinti terminą, jei teismas nuspręstų, kad jis praleistas.

64.       Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi teismas gali atnaujinti terminą kreiptis į teismą, jei pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

65.       Kolegijos nuomone, nusprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, svarbu pažymėti tai, jog ieškovė pakankamai aktyviai domėjosi ginčo statybomis ir galimu savo teisių pažeidimu, kreipėsi į Inspekciją, siekdama išsiaiškinti, ar jos subjektinės teisės nėra pažeistos. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į inspekciją, prašydama patikrinti 2016 m. gruodžio 6 d. V. V. ir K. J. išduotų prisijungimo sąlygų ir 2017 m. spalio 19 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą, tačiau prašymą buvo atsisakyta nagrinėti, o skundas – netenkintas, motyvuojant tuo, kad skundai nenagrinėtini, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau nei vieni metai arba jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau nei prieš trejus metus. 2020 m. balandžio 23 d. pateikė Inspekcijai prašymą patikrinti 2020 m. balandžio 10 d. statybos leidžiančio dokumento Nr. LSNS-34-200410-00234 teisėtumą, tačiau 2020 m. gegužės 22 d. raštu Inspekcija atsisakė tikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, remdamasi tuo, kad nuo statybos pradžios praėjo daugiau nei vieni metai. Taigi atsisakymas patikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą buvo pagrįstas formaliu procedūriniu aspektu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo aktyvi gindama savo teises, nes dėl ginčo pastato statybų teisėtumo abejonių jai kilo dar prieš išduodant byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, o dėl statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo į Inspekciją ji kreipėsi operatyviai. Tai, kad ieškovė kreipėsi į Inspekciją, liudija, jog ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad pažeistos subjektinės teisės bus apgintos administracine tvarka. Nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškinio nepateikimas laiku teismui yra pateisintinas ir nepažeidžia proporcingumo principo reikalavimų; nenustatyta ieškovės piktnaudžiavimo teise, nepateisinamo neveikimo, pasyvumo faktų, todėl praleistas vieno mėnesio terminas statybos leidimui nuginčyti atnaujintinas.

66.       Pasisakydama dėl atsakovų argumentų, jog ieškovė praleido senaties terminą ginčyti prisijungimo sąlygas, ir, nors nurodo jų neginčijanti, iš esmės jas ginčija, kolegija pažymi, jog prisijungimo sąlygos yra dokumentas, kurio pagrindu rengiamas statinio projektas. Po to, kai parengtam statinio projektui įgyvendinti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prisijungimo sąlygų teisėtumas iš esmės vertinamas tikrinant statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Po statybą leidžiančio dokumento išdavimo prisijungimo sąlygos įgauna tarpinio dokumento, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statusą. Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo taip pat ir tuo pagrindu, jog prisijungimo sąlygos išduotos neteisėtai, šios sąlygos vertintinos kaip sudėtinė projekto dalis, todėl, kolegijos nuomone, atskiras senaties terminas sąlygoms nuginčyti neskaičiuotinas.

67.       Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su atsakovais, jos teismas neteisingai nustatė pareikštam reikalavimui taikytiną apskundimo terminą, tačiau tai nesudaro savarankiško reikalavimo netenkinimo pagrindo, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos praleistam terminui atnaujinti.

68.       Šalims nekvestionuojant teismo sprendimo dalies dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kolegija atskirai dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo nepasisakys.

69.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

70.       Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

71.       Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jiems nepriteistinas. Įrodymų apie ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                             Aurimas Brazdeikis                                                                  

                                                                                                                           Giedrė Seselskytė

                                                                                                                           Milda Skersienė