VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Justui Čobotui,

atsakovės atstovui D. B.,

trečiųjų asmenų atstovams A. V., J. G.-F. ir advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) sanatorijos „Belorus“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Swedbank“ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos bankas, išnagrinėjo šalių pareikštus prašymus dėl bylos nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė VšĮ sanatorija „Belorus“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės AB „Swedbank“ veiksmus, uždraudžiant jai disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę leisti disponuoti be apribojimų visomis lėšomis, esančiomis šiose banko sąskaitose.

Pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, 2021 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi pasiruošimas bylos nagrinėjimui iš esmės baigtas, bylos nagrinėjimas paskirtas 2021 m. gegužės 17 d. 14.00 val. 

2021 m. gegužės 14 d. byloje gautas ieškovės prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, tos pačios dienos teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas be datos.

2021 m. liepos 8 d. teismo administracijos nutartimi byla perskirta nagrinėti naujos sudėties teismui.

2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės paskirtas 2021 m. rugsėjo 3 d. 8.30 val. Nutartyje teismas pažymėjo, jog klausimą dėl kreipimosi dėl prejudicinio sprendimo spręs išnagrinėjęs bylą iš esmės.

2021 m. rugsėjo 1 d. byloje gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsakovės veiksmų, uždraudžiant jai disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Teismas pateiktą procesinį dokumentą vertino kaip naują ieškinį ir teismo posėdžio metu žodine nutartimi atsisakė priimti. 

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog atsakovė nuo 2021 m. liepos 1 d. panaikino visus ribojimus naudotis jos sąskaitose esančiomis lėšomis, o nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. visi santykiai su atsakove buvo nutraukti, todėl reikalavimas dėl į pareigojimo leisti nevaržomai naudotis sąskaitose esančiomis lėšomis yra ieškovei nebeaktualus ir jo atsisako, tačiau tebepalaiko reikalavimą dėl atsakovės veiksmų teisinio įvertinimo ir pripažinimo neteisėtais. Paaiškino, jog ieškiniu buvo pareikšti du ieškininiai reikalavimai, ir tik vieno iš jų nebepalaiko. Mano, jog reikalavimas dėl atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais yra pagrįstas ir gali būti nagrinėjamas savarankiškai, nes tokie atsakovės veiksmai sukėlė sniego gniūžtės efektą, kuomet dėl atsakovės veiksmų ieškovė prarado teisę į subsidijas, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išbraukė ją iš sąrašo asmenų nukentėjusių nuo pandemijos. Pažymėjo, jog kitoje ieškovės inicijuotoje byloje Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo poziciją byloje grindė būtent atsakovės sprendimu apriboti disponavimą ieškovės sąskaitose esančiomis lėšomis, todėl tokių veiksmų įvertinimas yra labai reikšmingas ieškovei.

Atsakovės atstovas pareiškė prašymą dėl bylos nagrinėjimo užbaigimo, nurodydamas, jog byla turėtų būti nutraukta arba ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes šiai dienai šalių nesieja jokie teisiniai santykiai ir jokie įpareigojimai dėl disponavimo lėšomis negali būti nagrinėjami. Paaiškino, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalys abipusio susitarimo pagrindu nutraukė santykius, visos ieškovės sąskaitos atsakovės banke buvo uždarytos, todėl neliko byloje pareikšto ieškinio pagrindo bei dalyko. Taip pat pažymėjo, jog 2021 m. birželio 30 d. sprendimas dėl ribojimų naudotis sąskaitomis panaikinimo buvo priimtas dėl to, jog asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti ieškovės veiklą – V. V. S. buvo atleistas iš Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybos vadovo pareigų, todėl neliko pagrindų sankcijų taikymui. Atitinkamai mano, jog sprendžiant byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, susiklosčiusi procesinė situacija neturėtų būti vertinama kaip ieškinio patenkinimas po bylos iškėlimo.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai palaikė atsakovės poziciją ir bylą prašė nutraukti.

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Minėtame straipsnyje įtvirtinta konstitucinė kiekvieno asmens teisė į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

CK 1.138 straipsnyje numatyti civilinių teisių gynimo būdai įgyvendinami civilinio proceso normų reglamentuota tvarka. CPK 111-114, 135 straipsniuose nustatyti formalūs reikalavimai procesinio dokumento turiniui – turi būti nurodomas ieškinio (pareiškimo) dalykas ir ieškinio pagrindas, pridedant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau jis patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės priimto sprendimo apriboti ieškovės teises disponuoti jos banko sąskaitose esančiomis lėšomis teisėtumo, ieškovė pareiškė ieškinį dėl tokių veiksmų pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo netrukdyti naudotis minėtomis lėšomis. Į teismo posėdį atvykusios šalys paaiškino, jog abiejų šalių valia nutraukė jas siejančius teisinius santykius, visos ieškovės atsakovės banke buvusios lėšos iš banko paimtos, o sąskaitos uždarytos.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog tarp šalių nebeliko ginčo dalyko, disponavimo lėšomis klausimą šalys išsprendė ne teismo tvarka, o ieškovės atstovo teismo posėdžio metu pareikštas prašymas dėl banko veiksmų teisėtumo įvertinimo nesukels jai jokių materialių teisinių padarinių. Įvertinus tai, kad ieškovė turi ir kitų bylų dėl kitų institucijų jos atžvilgiu priimtų sprendimų teisėtumo įvertinimo, atsakovės veiksmų teisėtumo įvertinimas (neteisėtumo ar teisėtumo konstatavimas) galimai reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, tačiau tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Apibendrinus nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, byla nutrauktina, nes pareikšto ieškinio išnagrinėjimas nesukels jokių objektyvių teisinių padarinių.

Nutraukus bylą, klausimas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą paliktinas nenagrinėtu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla – ar nutartį nutraukti bylą, ar sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, ar nutartį, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-29/2007). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau nevertindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių materialinės teisės prasme (CPK 94 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014).

Nagrinėjamu atveju byla nutraukiama, nes po bylos iškėlimo tarp šalių nebeliko ginčo dalyko.

Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad bylos dalyviai yra visiškai laisvi pasirinkti ieškinio pagrindą ir dalyką, pažeistų teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis), tai pat turi taisę pačios išspręsti ginčą jiems priimtinu būdu bei atsisakyti teisme pareikštų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė savo sprendimą dėl ieškovės teisių laisvai disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis ribojimo grindė faktine aplinkybe, jog Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybos vadovas V. V. S., kuriam yra taikomos ES tarptautinės sankcijos pagal 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 765/2006 dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių bei 2016 m. vasario 25 d. Tarybos Įgyvendinimo Reglamentą (ES) 2016/276, daro tiesioginę įtaką ir tiesiogiai kontroliuoja ieškovės veiklą. 2021 m. birželio 14 d. Baltarusijos Respublikos Prezidento potvarkiu V. V. S. buvo atleistas iš Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos vadovo pareigų, ieškovei apie tai informavus atsakovę, 2021 m. birželio 30 d. atsakovė panaikino visus ieškovės sąskaitų ribojimus. Įvertinus tokią faktinių aplinkybių seką, nevertinant atsakovės veiksmų teisėtumo, darytina išvada, jog atsakovės pritaikyti ribojimai buvo panaikinti dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių – ES sankcionuoto asmens atleidimo iš pareigų ir negali būti vertinama, kad ribojimų panaikinimą lėmė ieškovės reikalavimų patenkinimas po bylos iškėlimo. Kadangi ribojimų panaikinimą lėmė faktinių, nuo atsakovės veiksmų nepriklausančių, aplinkybių pasikeitimas, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovei nepriklauso jos patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimas. Kadangi nei atsakovė, nes jos pusę palaikantys tretieji asmenys, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, teismas dėl šių išlaidų priteisimo nepasisako. 

2021 m. vasario 25 d. ir 2021 m. kovo 24 d. nutartimis teismas iki teismo sprendimo byloje priėmimo iš viso atidėjo ieškovei 200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (150 Eur ir 50 Eur atitinkamai). Nutraukus bylą iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistini 25 procentai ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis), t. y. 50 Eur.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 10,70 Eur, atsižvelgiant į tai, jog byla nutraukiama dėl nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių, priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Iš viso iš ieškovės valstybės naudai priteistina 60,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (50 +10,70).

Vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

civilinę bylą nutraukti.

Šalims išaiškinti, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima.

Priteisti iš ieškovės VšĮ sanatorijos „Belorus“, juridinio asmens kodas 110070044, valstybės naudai 60,70 Eur (šešiasdešimt eurų ir 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti į Vilniaus miesto apylinkės teismą į bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Kristina Lysionok