Pranešėjas Arūnas Paštuolis                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-822-493-2013

Teisėja Lina Lesinskienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01384-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.;

      1.2.6.1.; 2.4.6.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nuteistajam A. B., gynėjui advokatui Jonui Klipštui, nukentėjusiajai L. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl 2013 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir 50 MGL (6500 litų) bauda.

Nukentėjusiosios L. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. priteista 350 (trys šimtai penkiasdešimt) litų turtinei ir 1600 (tūkstantis šeši šimtai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-18, apie 02.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia suduodamas kumščiu L. D. nemažiau dviejų smūgių į veido sritį bei vieną smūgį į pakaušį, nukentėjusiajai nuo smūgių parkritus ant žemės, spyrė nemažiau tris kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas apatiniame dešinės akies voke plintant į skruostą, kairio smilkinio srityje, kairiame žaste, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kairės rankos III – trečiame piršte, kas nukentėjusiajai L. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-12-17 24.00 val. iki 2011-12-18 03.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai L. D.: paslėpė raktus nuo buto lauko durų, sulaužė nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną, taip atimdamas galimybę išeiti iš buto ar išsikviesti pagalbą, nereagavo į nukentėjusiosios ir policijos pareigūnų prašymus atrakinti duris iki tol, kol specialiosios tarnybos išlaužė buto duris ir išlaisvino nukentėjusiąją.

Nuteistasis A. B. skundžia 2013 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir A. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, byloje surinktų įrodymų, todėl turėtų būti panaikintas. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nieko nepasisakė dėl teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad L. D. konstatuoti sužalojimai išsivystė trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasėkoje ir, nors L. D. konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi, tačiau kategoriškai atmesti savęs žalojimosi tikimybės taip pat negalima. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepakankamai ištyrė įrodymus ir be jokio teisinio pagrindo atmetė faktą, jog nekentėjusioji dėl girtumo griuvinėjo ir pati pasidarė konstatuotus sužalojimus. Pati nukentėjusioji 2011-12-19 apklausoje parodė, kad su draugėmis išgėrusi 3-4 butelius šampano (teisme jau liko tik 2-3 buteliai šampano), grįžusi namo vaišinosi vynu, kurio kiekis nebuvo nustatytas, tačiau teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismo buvo nustatyta, jog nukentėjusioji buvo negirta. Nuteistojo teigimu, teismas be jokio teisinio pagrindo nesirėmė liudytojo D. V. parodymais, kuris nurodė, kad nukentėjusioji buvo stipriai išgėrusi, bei liudytojo V. B. parodymais, kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji buvo išgėrusi, pačios nukentėjusiosios parodymais, kad jos neblaivios su vaiku A. B. neleido išeiti, taip pat vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad jeigu L. D. būtų buvusi blaivi, ji tikrai taip nebūtų elgusis. Taigi teismas, nuteistojo manymu, nepilnai įvertinęs byloje esančius įrodymus arba juos įvertindamas tik pagal savo vidinį įsitikinimą be jokio teisinio pagrindo padarė nepagrįstas išvadas, jog tokie teiginiai, kad nekentėjusioji dėl girtumo griuvinėjo ir pasidarė konstatuotinus sužalojimus, laikytina tik pasirinkta gynybos pozicija. Nuteistojo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė būtent A. B.. Šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojų parodymai, kurie nė vienas negalėjo nurodyti, jog matė, kad A. B. sužalojo nukentėjusiąją, šių aplinkybių nepatvirtino ir vaizdo įrašas bei specialisto išvada.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pačios nukentėjusiosios parodymų, ji pati pasirinko savo buvimo vietą. Po „baliaus“ pati nukentėjusioji atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pati laisvai nieko neverčiama pasirinko savo buvimo vietą, toliau vartojo bute alkoholinius gėrimus, todėl nebuvo jokio laisvės suvaržymo pasirinkti buvimo vietą. Nuteistojo teigimu, tai, kad jis nerado buto raktų dėl nukentėjusiosios padarytos betvarkės, nelaikytina, kad tyčia siekė suvaržyti nekentėjusiosios laisvę. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, taip pat nenustatė jokių šios veikos motyvų ir tikslų. Nuteistojo manymu, teismas be pagrindo atmetė jo parodymus, jog jis nukentėjusiosios neišleido, nes nenorėjo, kad ji būdama neblaivi išvažiuotu su vaiku. Teismo nurodyta aplinkybė, kad vaiko įvykio metu nebuvo, prieštarauja ir pačios nukentėjusiosios, ir kitų liudytojų parodymams, todėl teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusioji ketino išvykti su vaiku ir dėl tos priežasties buvo atimta jos laisvė, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas be jokio teisinio pagrindo iš dalies patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį, kadangi neturtinė žala, kaip ir turtinė žala, turi būti pagrįsta įrodymais, tačiau nukentėjusioji tokių įrodymų teismo posėdžio metu nepateikė. Todėl, nuteistojo teigimu, priteisti neturtinę žalą nebuvo jokio pagrindo. Be to, teismo nuosprendyje nėra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Nebuvo išanalizuotos pažeistos vertybės, atsiradusios pasekmės ir kiti kriterijai, kurie turėjo reikšmės priimant pagrįstą ir teisingą nuosprendį. Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė puskailinių išvalymo išlaidas, nes teisme nebuvo nustatyta, kada tie puskailiniai buvo sutepti, taip pat ir atlyginimą už taksi paslaugas, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas ir jų būtinumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nukentėjusioji ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas A. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų neįrodyta.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, liudytojų A. Ž., E. Ž., D. V., P. A., I. K., I. P. parodymais, iš dalies ir V. B. parodymais, vaizdo įrašu, pateiktu nuteistojo, bei įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu, rašytine bylos medžiaga. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2011-12-18 A. B. konflikto su L. D. metu sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį bei vieną smūgį į pakaušį, o nukentėjusiajai parkritus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas ir tokiais veiksmais sukėlė L. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad A. B. laikotarpiu nuo 2011-12-17 24.00 val. iki 2011-12-18 03.00 val. netesėtai atėmė nukentėjusiajai L. D. laisvę, paslėpdamas raktus nuo buto durų, sulaužydamas nukentėjusiosios mobilųjį telefoną bei nereaguodamas į nukentėjusiosios ir policijos pareigūnų prašymus atrakinti buto duris.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė jo iškeltos versijos, jog nukentėjusioji, būdama neblaivi, griuvinėjo ir pati pasidarė konstatuotus sužalojimus. Nors nuteistasis šios versijos nuosekliai laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, ji vertintina kaip gynybinė. Pati nuteistoji, apklausiama teismo posėdyje, neneigė įvykio vakarą vartojusi alkoholį, tačiau teigė, kad girta nebuvo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos nukentėjusiosios parodymus. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai D. V. ir E. Ž. apklausiami teismo posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti, ar įvykio metu L. D. buvo blaivi, teigė įvykio gerai neatsimenantys. Nei D. V. (t. 1, b. l. 19) bei E. Ž. (t. 1, b. l. 20) tarnybiniuose pranešimuose, nei jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokoluose (t. 1, b. l. 32, 33) nenurodyta, jog nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi. Iš nuteistojo pateikto ir pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo taip pat negalima vienareikšmiškai spręsti apie nukentėjusiosios girtumą. Taigi atsižvelgiant į tai, jog nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji susižalojo pati, taip pat įvertinus nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizaciją bei jos parodymus, kuriais abejoti nėra pagrindo, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog A. B. versija dėl nukentėjusiosios susižalojimo, atmestina kaip nepagrįsta. Tai, kad būtent A. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją, įrodo nuoseklūs ir neprieštaringi nukentėjusiosios parodymai bei juos patvirtinantys liudytojų parodymai, jog tarp A. B. ir L. D. vyko konfliktas.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. A. B. kaltę dėl šio nusikaltimo pagrindžia ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojo A. Ž. parodymai, jog kaimynų bute girdėjosi šauksmai, moteris prašė ją išleisti, taip pat ir į įvykio vietą atvykusių pareigūnų E. Ž. bei D. V. parodymai, jog bute vyko konfliktas, moteris bandė atidaryti duris iš vidaus, o vyriškis nei į moters, nei į pareigūnų prašymus atidaryti duris nereagavo. Aplinkybę, kad L. D. laisvė buvo apribota neteisėtai, patvirtina ir nuteistojo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad nukentėjusioji reikalauja ją išleisti, šaukiasi pagalbos, o A. B., net ir suprasdamas, kad duris atrakinti reikalauja policijos pareigūnai, jokių priemonių nukentėjusiąją išleisti nesiima ir iš jos tyčiojasi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas (BK 146 straipsnio 1 dalis).

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos neturtinės ir turtinės žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir jo dydžio, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, ji patyrė išgąstį, buvo pažeminta, jos veidas buvo sužalotas, todėl ji kurį laiką negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, ji buvo sužalota tame pačiame bute, kuriame buvo jos mažametis vaikas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas svarbias aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, priteisė neturtinę žalą, kurios dydis nėra aiškiai per didelis.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteistos turtinės žalos dydžiu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Išlaidas, patirtas už telefono remontą, nukentėjusioji pagrindė į bylą pateiktu apmokėjimo kvitu. Išlaidos, patirtos naudojantis taksi paslaugomis, nors ir nėra pagrįstos dokumentais, tačiau visiškai logiškos, kadangi nukentėjusioji buvo priversta naudotis taksi paslaugomis, nes dėl jai padarytų veido sužalojimų ji atrodė neestetiškai ir gėdijosi važiuoti viešuoju transportu. Išlaidos puskailinių, suteptų įvykio metu, išvalymui taip pat priteistos teisėtai ir pagrįstai, kadangi šią turtinę žalą nukentėjusioji taip pat patyrė dėl neteisėtų A. B. veiksmų – įvykio metu sužalota lūpa bei apdraskyti rankų pirštai kraujavo, todėl puskailiniai buvo sutepti krauju. Kadangi jie nebuvo sunaikinti, o tik sutepti, pirmosios instancijos teismas priteisė ne visą puskailinių vertę, kurią nurodė nukentėjusioji, o tik jos dalį, reikalingą drabužio išvalymui.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas                                           Arūnas Paštuolis

Teisėjai:                                                        Svetlana Jurgaitienė

Dmitrijus Korsakovas