Administracinė byla Nr. I-667-243/2017

                                                              Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00134-2017-3

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2;

                                                               28.5; 55.1.3

(S)

K L A I P Ė D O S A P Y G A R D O S

A D M I N I S T R A C I N I S T E I S M A S

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant vertėjai L. D.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, atstovaujamai Klaipėdos skyriaus, dėl 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-8843 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, 100,00 Eur turtinės ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas V. S. skundu prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-8843, kuriuo paliktas nenagrinėtas jo 2016 m. gruodžio 19 d. prašymas įpareigoti Tarnybą išnagrinėti 2016 m. gruodžio 19 d. prašymą ir priteisti 100,00 Eur turtinės ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, jog 2016 m. gruodžio 19 d. paduotu prašymu Tarnybos prašė paneigti melagingus, jo orumą žeminančius duomenis, paskleistus Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, ir prašė kompensuoti už patirtą turtinę ir neturtinę žalą 5000,00 Eur, tačiau ginčijamu sprendimu Tarnyba paliko nenagrinėtą jo prašymą, įvertinusi jį kaip pakartotinį. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos neveikimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, jog 2016 m. rugpjūčio 20 d. skundu Tarnybai pranešė dėl advokato L. Z. ir l. e. direktoriaus pareigas V. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222, 225, 228, 229, 235, 300 straipsniuose. Teigia, jog nusikalstamos veikos pasireiškė advokato pateiktoje ataskaitoje apie antrinės teisinės pagalbos teikimą, advokato 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime ir Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPA-1119-14 nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir jis įpareigotas sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. skundu prašė pripažinti šiuos dokumentus negaliojančiais ir nubausti nurodytus tarnautojus, o jų veiksmuose nustačius nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms. Argumentuoja, jog šie reikalavimai visiškai skiriasi nuo 2016 m. gruodžio 19 d. prašymo reikalavimų, nes šį prašymą padavė BK 154 straipsnio pagrindu, t. y. dėl jo šmeižimo minėtuose aktuose, kurių pagrindu buvo priimtas ir klaidingas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, kuriuo iš jo priteistos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos tikslas buvo padaryti jam maksimalią turtinę žalą, jis buvo nepagrįstai apšmeižtas, kad piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, valstybės garantuojama teisine pagalba, nors tokių įrodymų Tarnyba ir advokatas nepateikė. Argumentuoja, jog tik teismas gali įvertinti, ar atstovavimas byloje neperspektyvus, o ne Tarnyba ar advokatas, paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą. Mano, jog Tarnyba nenagrinėdama jo skundo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, o dėl tendencingų Tarnybos veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės tyčia ribojamos daugiau nei numatyta įstatymuose, o skundžiamo sprendimo motyvacija pagrįsta biurokratiniu solidarumu, Tarnybos veiksmai pažeidžia fundamentalias žmogaus teises ir Lietuvos Respublikos įstatymus bei kenkia valstybės reputacijai. Nurodo, jog rengdamas skundą teismui patyrė ne mažiau kaip 100,00 Eur išlaidų, nes pats nemoka lietuvių kalbos ir kreipėsi į vertėją, tačiau neturi galimybės įrodyti šių išlaidų, nes vertėjas neturi patento veiklai ir negalėjo išduoti jam pinigų priėmimo kvito. Patirtą neturtinę žalą vertina ne mažiau kaip 100,00 Eur, nes atsižvelgdamas į teismų praktiką suvokia, jog iš biurokratų žala nebus priteista, o jis neturi finansinių dokumentų, galinčių pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą arba skundą palikti nenagrinėtą. Nurodo, jog pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. skundu, reg. Nr. (2.3)NTP-9-3549 prašė pradėti tyrimą dėl advokato L. Z. ir l.e. direktoriaus pareigas V. M. galimai neteisėtų veiksmų, nes advokato 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimo pagrindu pareiškėjui Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas nustačius, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, todėl atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, kad pareiškėjas teigia, jog advokato pranešime ir Tarnybos sprendime nurodyta informacija apie jį neatitinka tikrovės. Atsakovės teigimu, Tarnyba 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-5767 atsisakė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl V. M. ir informavo pareiškėją, jog advokatas nėra Tarnybos darbuotojas, todėl jo veiksmai negali būti siejami su Tarnybos veiksmais. Nurodo, jog 2016 m. gruodžio 19 d. gautas pareiškėjo skundas, reg. Nr. (2.3)NTP-9-5503, kuriame iš esmės dėstomos analogiškos aplinkybės dėl L. Z. ir V. M. galimai neteisėtų veiksmų. Argumentuoja, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – taisyklės) 12 punktu pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. skundas įvertintas kaip pakartotinis, todėl paliktas nenagrinėtas, nes jo skundas buvo išnagrinėtas 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-5767. Teigia, jog Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-80-14 yra teisėtas ir galiojantis, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. eI-1002-609/2015 pareiškėjo skundas dėl nurodyto Tarnybos sprendimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Argumentuoja, jog Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti žala, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (b. l. 33-35).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-8843, (b. l. 15) teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo V. S. reikalavimo priteisti turtinės ir  neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas advokatas L. Z. (b. l. 24-28). Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, atstovavimas byloje neperspektyvus ir pareiškėjui nustatyta pareiga sumokėti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 18-26).

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1727-386/2014 pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo ir kitų reikalavimų atsisakyta priimti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-925-609/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. spalio 20 d., atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 panaikinimo, žalos atlyginimo ir kitų reikalavimų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 10 d., iš V. S. į valstybės biudžetą priteista 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas.

Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. padavė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai skundą, kuriuo prašė panaikinti (pripažinti negaliojančiais) advokato L. Z. pateiktus duomenis apie advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui pagal Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, kurių pagrindu apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, panaikinti advokato L. Z. 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimą, kurio pagrindu priimtas Tarnybos sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą, bei panaikinti minėtą Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14. Pareiškėjas skundu taip pat prašė nubausti advokatą L. Z. ir l. e. direktoriaus pareigas V. M., o nustačius jų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms (b. l. 41-49). Tarnyba 2016 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-5767 išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl V. M. veiksmų, nes ji Tarnyboje nebedirba ir yra suėjęs terminas, per kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda, o advokatas nėra tarnybos darbuotojas, todėl jo atžvilgiu neturi įgaliojimų pradėti tarnybinį patikrinimą (b. l. 17). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. Tarnybai padavė dar vieną prašymą, kuriuo prašė paneigti melagingus, jo orumą žeminančius duomenis, paskleistus Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14, ir kompensuoti už patirtą turtinę ir neturtinę žalą 5000,00 Eur (b. l. 36-40). Pareiškėjas klaidingai nurodė Tarnybos sprendimo numerį Nr. (1.31)-TPA-1119-14, nes šiuo sprendimu jam buvo suteikta antrinė pagalba. Laikytina, jog pareiškėjas suklydo, nes turėjo būti nurodytas Tarnybos sprendimo numeris Nr. (1.31)-TPD-80-14. Išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą Tarnyba priėmė ginčijamą 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-8843 (b. l. 15), kuriuo pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą kaip pakartotinį.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintas skundo apibrėžimas, pagal kurį skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. To pateis straipsnio 14 dalyje įtvirtintas prašymo apibrėžimas, t. y. su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o 16 dalyje įtvirtintas pranešimo apibrėžimas, pagal kurį pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Iš šių apibrėžimų ir pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. rašte formuluojamų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas Tarnybai padavė skundą siekdamas apginti savo, jo teigimu, pažeistas teises, t. y. prašydamas paneigti jį šmeižiančią ir jo orumą žeminančią informaciją bei prašymas kompensacijos už tokios informacijos paskleidimą. Skundai nagrinėjami Įstatymo trečiajame skirsnyje įtvirtinta skundų nagrinėjimo tvarka, t. y. pradedant administracinę procedūrą ir priimant administracinės procedūros sprendimą.

Iš ginčijamo rašto matyti, jog pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose; Taisyklių nustatyta tvarka taip pat nagrinėjami asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, išskyrus asmenų skundus ir pranešimus, kurie nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 1, 2 punktai). Iš apibrėžtos Taisyklių taikymo srities matyti, jog jos netaikomos nagrinėjant skundus, nes skundų nagrinėjimui Viešojo administravimo įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjas Tarnybai 2016 m. gruodžio 19 d. padavė skundą nežiūrint į tai, jog pavadino jį „ikiteisminiu kreipimusi“. Tarnyba, kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, privalėjo tinkamai identifikuoti skundo esmę ir nustatyti, jog jis paduotas dėl, pareiškėjo teigimu, jo pažeistų teisių gynybos. Nagrinėdama šį skundą Tarnyba privalėjo pradėti dėl jo administracinę procedūrą ir priimti administracinį sprendimą Įstatymo 19-36 straipsniuose nustatyta tvarka.

Administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013). Nurodytų argumentų ir teisinio reglamentavimo pagrindu konstatuotina, kad Tarnyba netinkamai taikė teisės normas nagrinėdama pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. paduotą skundą, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tarnybai tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo, teismas nevertina ginčijamo sprendimo motyvų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (2.3)NO-2-8843 naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tarnyba įpareigotina iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 19 d. paduotą skundą. Pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 dalimi.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 100,00 Eur turtinės ir 100,00 Eur neturtinės žalos, patirtos nagrinėjant šį ginčą, atlyginimą.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims privalomoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame sprendime konstatuota, kad ginčijamas Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. (2.3)NO-2-8843 yra nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau vien šios aplinkybės savaime nepakanka valstybės civilinei atsakomybei kilti, būtina įrodyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas: žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip patirtą turtinę žalą nurodo išlaidas (100,00 Eur), kurias jis patyrė rengdamas ir versdamas skundą teismui į lietuvių kalbą. Nurodytos turėtos pareiškėjo išlaidos yra konkrečiai apibrėžtas, apčiuopiamas turto netekimas ir tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-151/2014). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir pareiškėjui neteikiant jo teiginius dėl žalos dydžio pagrindžiančių įrodymų, nėra galimybės ir pagrindo neginčijamai konstatuoti pareiškėjo nurodytą patirtą turtinę žalą ir jos dydį. Pareiškėjas taip pat neteikia įrodymų, pagrindžiančių, kad jis patyrė nurodytą turtinę žalą būtent dėl to, kad Tarnyba priėmė ginčijamą sprendimą. Konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė turtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp turtinės žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų priimant ginčijamą sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 100,00 Eur, ir kuri, pareiškėjo teigimu, pasireiškė jo patirtais išgyvenimais Tarnybai netinkamai išnagrinėjus jo skundą. Nors pareiškėjas dėsto bendro pobūdžio teiginius dėl, jo teigimu, nuolatinio Tarnybos netinkamo elgesio su juo, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos analizavimas sietinas tik su ginčo dalyku - Tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (2.3)NO-2-8843.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad patyrė nepatogumus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą, nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Minėta, jog viešosios civilinės atsakomybės taikymui nepakanka nustatyti vieną iš viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus institucijos veiksmus (neveikimą), nes ne kiekvienu atveju jie gali sąlygoti neturtinės žalos atsiradimą. Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir pareiškėjui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti pareiškėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1490/2012, kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad Tarnybos veiksmai prieštaravo galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrus  neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, tačiau jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti jo patirtos neturtinės žalos dydį.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertintina tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau, tai, kad negalima neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir ją visiškai atlyginti, nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos, nes tokiu atveju bus paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu praturtėjimu. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, kiekvienu atveju sprendžiama, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neteikia įrodymų, pagrindžiančių jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir jos realumą, konstatuotina, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai ir neigiamos emocijos šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neturi būti įvertinti pinigais, o Tarnybos veiksmų (neveikimo) pripažinimas neteisėtais yra pakankama moralinė satisfakcija pareiškėjui. Pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu. Pareiškėjo skundas dalyje dėl 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies,

panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-8843,

įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. S. 2016 m. gruodžio 19 d. paduotą skundą,

pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. S. teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą,

atmesti pareiškėjo V. S. skundą dalyje dėl 100,00 Eur turtinės žalos ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                          Vida Stonkuvienė