Civilinė byla Nr. 2-2552-945/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12842-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
129.1.; 129.17.; 117.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 18 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Dizarto reklama“ atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, suinteresuotojo asmens antstolio Sauliaus Užkuraičio padėjėjai Indrei Jankauskaitei, nedalyvaujant suinteresuotiesiems asmenims I. D., A. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Dizarto reklama“ pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims I. D., A. D., antstoliui Sauliui Užkuraičiui dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja patikslintu pareiškimu (b.l. 117-119, t. 1) prašo nustatyti, kad skolininkei I. D. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. D. iš darbinės ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja yra išieškotoja pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2376-587/2012 dėl 8.721,40 Lt išieškojimo. Vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui Sauliui Užkuraičiui, kuris 2014 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą (b.l. 7, t. 1) siūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Patvarkymas priimtas atsižvelgiant į tai, jog išieškoti skolą iš skolininkės nepavyksta, tuo tarpu skolininkės sutuoktinis A. D. gauna pajamas iš darbinės veiklos. Įstatyme įtvirtinta lygių bendro turto dalių prezumpcija, kuria remiantis prašymas ir turi būti išspręstas. Pradiniame teismui teiktame prašyme (b.l. 3-5, t. 1) pareiškėja papildomai prašė nustatyti nuosavybės dalis ir suinteresuotųjų asmenų valdomame nekilnojamajame turte (b.l. 9-23, t. 1), tačiau vėliau patikslindama savo reikalavimus nurodė pastarosios pozicijos nebepalaikanti, kadangi nekilnojamasis turtas yra įkeistas, turtą sudarantys objektai negali būti padalinami natūra (b.l. 120-124, t. 1).
Atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 31-32, t. 1) antstolis Saulius Užkuraitis patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, nurodė sutinkantis, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotieji asmenys I. D. ir A. D. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, tačiau 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio metu suinteresuotojo asmens I. D. iniciatyva į bylą prijungti dokumentai, patvirtinantys jos, kaip bedarbės, statusą (b.l. 42-44, t. 1), faktą, jog suinteresuotieji asmenys turi nepilnametę dukrą (b.l. 45, t. 1), suinteresuotojo asmens A. D. deklaruotą gyvenamąją vietą ir gaunamas pajamas (b.l. 46-48, t. 1), suinteresuotųjų asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą (b.l. 49-56, 99-103, t. 1), kreditorinius įsipareigojimus (b.l. 57-86, t. 1), jų atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus (b.l. 87-98, t. 1).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens antstolio Sauliaus Užkuraičio atstovės palaikė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Prašymas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, vykdymo procese pateikiami prašymai, įskaitant ir CPK 667 straipsnyje nurodytus prašymus dėl turto dalies nustatymo, paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiesiems asmenims. Žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju surengtas tik tam, kad suinteresuotiesiems asmenims būtų suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją reiškiamo reikalavimo pagrįstumo klausimu, pirmiausia dėl to, jog pradiniame prašyme buvo keliamas klausimas ir dėl nuosavybės dalies nekilnojamajame turte nustatymo. Kai po reikalavimo patikslinimo spręstinas klausimas susiaurėjo iki skolininkės turto dalies A. D. pajamose nustatymo, bylos esmė apsiribojo įstatyminės prezumpcijos dėl lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymo nagrinėjamoje situacijoje pagrįstumo vertinimu. Byla toliau nagrinėta žodinio proceso tvarka atsižvelgiant į I. D. prašymą reikšmingas aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais.
Byla teismo posėdyje išnagrinėta suinteresuotiesiems asmenims A. D. ir I. D. nedalyvaujant atsižvelgiant į kelias reikšmingas aplinkybes. Suinteresuotieji asmenys apie posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, tuo tarpu CPK 593 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog suinteresuotųjų asmenų neatvykimas negali būti laikomas kliūtimi klausimui išspręsti. Be to, suinteresuotųjų asmenų procesinis elgesys buvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, lemiantis klausimo, kuriam išspręsti nustatyti trumpi procesiniai terminai, nagrinėjimo vilkinimą, kuriuo I. D. ir A. D. yra tiesiogiai suinteresuoti. Vertinant suinteresuotųjų asmenų elgesį dėmesys atkreiptinas į tai, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje buvo paskirti šeši posėdžiai. Procesinės teisės I. D. buvo išaiškintos dar 2014 m. rugsėjo 16 d. posėdyje, A. D.- 2014 m. lapkričio 11 d. posėdyje. I. D. tik antrajame posėdyje (2014 m. lapkričio 11 d.) išreiškė poziciją, kad jai reikalingas advokatas. Šiame posėdyje byla nebuvo išnagrinėta dar ir dėl to, jog A. D. nurodė pageidaujantis išsamiai susipažinti su bylos medžiaga ir pasirengti bylos nagrinėjimui. Du kartus (2014 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. vasario 3 d.) teismo posėdžiai buvo atidedami I. D. iniciatyva pastarajai nurodant, jog posėdyje negali dalyvauti ji pati ar jos atstovai. Pirmą kartą tai buvo padaryta dėl atstovės ligos, tuo tarpu antrą kartą į posėdį atvyko naujai paskirtas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis advokatas, tačiau I. D. informavo teismą nesutinkanti, kad šis advokatas ją atstovautų, taip pat prašanti atidėti bylos nagrinėjimą dėl savo sveikatos būklės. Po 2015 m. vasario 3 d. teismo posėdžio suinteresuotasis asmuo I. D. buvo informuota, jog daugiau posėdžiai dėl jos ar jos atstovų neatvykimo nebebus atidedami. I. D. prašymas dėl advokato pakeitimo buvo išspręstas operatyviai, paskirta kita advokatė, kuri atvyko į 2015 m. vasario 11 d. posėdį ir nurodė, jog yra su bylos medžiaga susipažinusi ir pasirengusi atstovauti I. D.. Advokatės atstovavimas buvo pripažintas netinkamu remiantis tuo, jog prieš posėdį I. D. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir nesutikimą, kad jai atstovautų naujai paskirta advokatė dėl tarp jų kilusio interesų konflikto. Tokiu būdu I. D., neturėdama tam jokio teisėto pagrindo, pati atsisakė galimybės būti atstovaujama advokato. Pabrėžtina, jog suinteresuotajam asmeniui šioje byloje buvo paskirti trys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, iš kurių du negalėjo jai atstovauti būtent dėl I. D. inicijuojamų konfliktinių situacijų. Nurodydama, jog advokatai nesiteikė atvykti pas ją į namus ir aptarti gynybinės pozicijos, teikdama teismui įvairaus pobūdžio procesinius prašymus, I. D. viso užsitęsusio proceso metu taip ir neįvardijo, kokias aplinkybes ji su advokatais negalėjo aptarti, kokie papildomi įrodymai ar argumentai į bylą būtų galėję būti pateikti, kaip jos teisės būtų pažeistos, jeigu byla būtų išnagrinėta jai pačiai nedalyvaujant, tačiau dalyvaujant jos atstovui. Vertinant A. D., kurio teisiniam statusui nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas turi didžiausią ir reikšmingiausią įtaką, procesinį elgesį, dėmesys atkreiptinas į tai, jog, kaip minėta, 2014 m. lapkričio 11 d. posėdyje paprašęs laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, vėliau suinteresuotasis asmuo elgėsi pasyviai ir nei į vieną teismo posėdį neatvyko nenurodydamas jokios svarbios neatvykimo priežasties, taip pat nepateikė ir savo pozicijos raštu. Procesinį prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo A. D. pateikė tik 2015 m. vasario 10 d., po to, kai suinteresuotiesiems asmenims buvo išaiškinta, jog atitinkami I. D. prašymai nebebus tenkinami. Suinteresuotojo asmens argumentas, jog jam tik 2015 m. vasario 9 d. tapo žinoma apie teisę turėti advokatą, vertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, 2014 m. lapkričio 11 d. jam buvo išaiškintos procesinės teisės, tos dienos posėdyje prašymą dėl būtinybės pasirūpinti atstovavimu išreiškė I. D., tuo tarpu pats A. D., suvokdamas, jog jų procesinės padėtys byloje yra priešingos, paprašė laiko pasiruošti bylai. Toks A. D. elgesys ne tik vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, bet ir atskleidžia suinteresuotųjų asmenų veiksmų tarpusavio suderinamumą siekiant proceso vilkinimo. Veiksmų suderinamumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog į teismo posėdžius (išskyrus vykusį 2014 m. lapkričio 11 d.) neatvyko liudytojos (A. D. motina ir suinteresuotųjų asmenų dukra), nors šaukimai joms buvo įteikiami tinkamai. Nei A. D., nei abi liudytojos neatvyko į 2015 m. vasario 3 d. posėdį neįvardindami jokių tokio savo elgesio priežasčių. Jeigu A. D. galėjo pasiteisinti procesine teise nedalyvauti posėdyje (kas, beje, tik dar kartą patvirtina jo piktnaudžiavimą vėlesniame proceso etape reiškiant prašymą dėl posėdžio atidėjimo siekiant užsitikrinti atstovavimą), tai liudytojos pažeidė savo procesinę pareigą. Nežinodamos, ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymai dėl posėdžio atidėjimo bus patenkinti, liudytojos negalėjo savavališkai priimti sprendimo neatvykti į posėdį. Kartu akcentuotina ir tai, jog prašymo atidėti posėdį pateikimas neužkirto kelio ir pačiam A. D. atvykti į 2015 m. vasario 11 d. teismo posėdį. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą pripažinti, jog suinteresuotiesiems asmenims buvo suteikta pakankamai laiko ir galimybių pateikti savo poziciją ir ją pagrindžiančius įrodymus teismui tiek raštu, tiek tiesiogiai ar per atstovus dalyvaujant teismo posėdžiuose, taip pat liudytojais apklausiant jų šeimos narius, tačiau I. D. ir A. D. šias galimybes ignoravo, formaliais procesiniais veiksmais siekdami proceso vilkinimo, kas negali būti toleruojama.
Vertinant byloje kilusio ginčo esmę akcentuotina, jog CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdant išieškojimą iš skolininkės I. D., išieškotojai antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktinio nuosavybe, nustatymo. Išieškotoja šią savo teisę įgyvendino.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Suinteresuoti asmenys teismui nepateikė nei atsiliepimų į pareiškimą, nei jokių įrodymų, kuriais būtų ginčijama aptariama prezumpcija. Nors 2014 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje I. D. ir A. D. nurodė bendro ūkio nevedantys, teikdamas prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (b.l. 21-23, t. 2) A. D. akcentavo vienas išlaikantis nepilnametę dukrą, į bylą nepateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Nurodydami, jog nurodytos aplinkybės bus įrodinėjamos liudytojų parodymais, patys reikšdami su proceso vilkinimu susijusius prašymus, suinteresuotieji asmenys nepasirūpino ir tuo, jog su jais tiesiogiai susiję liudytojai atvyktų į posėdį ir duotų parodymus (suinteresuotasis asmuo A. D., nusprendęs nevykti į teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, ir pateikdamas nepagrįstu pripažintą prašymą, kartu nepasirūpino, kad į posėdį atvyktų jo mama ir, kaip jis pats nurodė, su juo gyvenanti nepilnametė dukra, kurių atvykimu ir parodymų davimu buvo tiesiogiai suinteresuotas). Toks nepagrįstas suinteresuotųjų asmenų ir liudytojų elgesys turėjo įtakos byloje tirtinų įrodymų apimčiai, tačiau, įvertinus aukščiau aptartą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp dalyvaujančių byloje asmenų tvarką, negali būti vertinamas kaip kliūtis klausimui išspręsti, kadangi savo elgesiu šią apimtį nulėmė būtent asmenys, suinteresuoti atitinkamų įrodymų pateikimu. Kartu pabrėžtina ir tai, jog bendrosios jungtinės nuosavybės subjektams numatyta galimybė teisiškai įforminti faktą apie nebevedamą bendrą ūkį inicijuojant santuokos nutraukimą arba sudarant povedybinę sutartį ir tokiu būdu pakoreguojant tarpusavio turtinius santykius. Suinteresuotieji asmenys, elgdamiesi pasyviai, atitinkamų veiksmų nesiėmė, kas kelia pagrįstas abejones dėl jų sąžiningumo bei elgesio adekvatumo. Kadangi A. D. ir I. D. nepateikė jokių turto bendrumo prezumpciją paneigiančių įrodymų, jų argumentas dėl nevedamo bendro ūkio tegali būti vertinamas kaip niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti I. D. skolos išieškojimo nukreipimo į jai priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Pastaroji išvada paneigia ir suinteresuotųjų asmenų išdėstyto argumento, jog A. D. vienas išlaiko nepilnametę dukrą, reikšmę nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui. Papildomai akcentuotina, jog, kaip matyti iš į bylą pateikto gimimo liudijimo, dukra pilnametystės sulauks jau 2015 m. balandžio 20 d. Be to, nutarties nagrinėjamoje byloje priėmimas negali turėti jokios įtakos vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, numatančių išieškojimo iš minimalių pragyvenimui būtinų pajamų ribojimą, kas vertintina kaip papildomas pagrindas pripažinti aptariamą A. D. argumentą nereikšmingu nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui.
Kaip nereikšmingas nevertinamas ir I. D. argumentas, jog skirtinguose antstolio vykdymo proceso metu jai siųstuose dokumentuose buvo nurodoma skirtinga išieškotinos skolos suma. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, taip pat nepasisakoma dėl I. D. prievolės išieškotojai apimties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinu, ir nustatytina, kad suinteresuotajam asmeniui I. D. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. D. iš darbinės ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Pareiškimą patenkinus, tenkintinas ir pareiškėjos reikalavimas priteisti iš priešingą suinteresuotumą turinčių I. D. ir A. D. pareiškėjos patirtų 500 Lt (b.l. 131-132, t. 1) atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant iš šių suinteresuotųjų asmenų lygiomis dalimis po 72,41 Eur.
Vadovaudamasis CPK 290 - 292, 593, 667 straipsniais, teismas,
n u t a r i a :
Pareiškėjos prašymą patenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis sutuoktinio A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš darbinės ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
Priteisti pareiškėjai UAB „Dizarto reklama“, juridinio asmens kodas 135688073, iš suinteresuotųjų asmenų I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus 41 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Bartninkas