Civilinė byla Nr. 2A-583-450/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03150-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija: 50.8.; 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos paštas“ ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl veiksmų ir administracinių aktų pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys E. J., R. B., D. K. ir J. Č..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos paštas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo 2011-01-19 sprendimą Nr. 1T-(3.5.)-9 Dėl AB „Lietuvos paštas“ skundo išnagrinėjimo ir sprendimą, įformintą 2010-11-26 raštu Nr. SS18-707. Nurodė, kad 2006-10-30 tarp šalių sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2006-1280 pagrindu atsakovas išnuomojo ieškovui 0,6348 ha ploto žemės sklypą, esantį Utenos g. 16/Giedraičių g. 60A, Vilniuje, reikalingą naudoti ieškovui priklausantiems statiniams – administraciniam pastatui, kiemo statiniams (tvora ir vartai) ir asfalto dangos aikštelei. Ieškovas gavo 2010-11-26 atsakovo raštą, kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas nutrauks nuomos sutartį iki faktiškai naudojamo žemės sklypo ploto. Ieškovui pateikus pretenziją, atsakovas 2011-01-19 sprendimu informavo, kad nuomos sutartis bus nutraukta 2011-03-25, o ieškovas turi teisę kreiptis į atsakovą dėl žemės nuomos sutarties patikslinimo. Ieškovo nuomone, nepažeidus nuomos sutarties sąlygų, atsakovas neturi teisės vienašališkai nutraukti tokios sutarties. Nutraukus nuomos sutartį, būtų pažeidžiamas viešas interesas, kadangi ieškovas netektų galimybės minėtame žemės sklype įrengti pašto muziejų, prieinamą visiems asmenims. Ieškovas pabrėžė, kad išnuomojant atskirą žemės sklypo dalį, turi būti sudarytas detalusis planas, tuo tarpu atsakovas tokio nėra parengęs. Pasak ieškovo, nutraukus nuomos sutartį, iš jo, nesant įstatymo pagrindų, būtų neteisėtai atimta nuomos teisė į žemės sklypą ir ieškovas netektų teisės naudotis žemės sklype esančia tvora, vartais ir asfalto aikštele. Tokiais atsakovo veiksmais ieškovo atžvilgiu bus pažeistas ir teisėtų lūkesčių principas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad žemės sklype tėra administracinis pastatas ir tvora, tuo tarpu, skirtingai nei teigė ieškovas, kitų statinių nėra. Pati teritorija aplink pastatą nėra naudojama, todėl laikytina, kad ieškovui tėra reikalingas 2995 kv.m. plotas, kurį užima minėtas administracinis pastatas. Vadinasi, nenaudojamo žemės sklypo dalies plotas yra 3393 kv.m. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomotas tik tokio ploto, koks yra reikalingas ant jo esančiam statiniui eksploatuoti. Be to, nustačius, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukiama. Tokiu atveju ieškovui nenaudojant didžiosios dalies žemės sklypo, minėta aplinkybė laikytina sutarties pažeidimu iš ieškovo pusės, todėl atsakovui atsirado pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Taigi tvora, kiemo vartai ir asfalto aikštelė tėra administracinio pastato priklausiniai, kurie nelaikytini savarankiškais objektais. Pažymėjo, kad ieškovas turi teisę nusikelti kiemo statinius. Pasak atsakovo, kitas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra aplinkybė, kad trečiųjų asmenų naudai yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio dalį užima ieškovui išnuomotas žemės sklypas. Pasak atsakovo, ieškovui išnuomotino žemės sklypo planas gali būti patikslintas, jam kreipusis į atsakovą dėl nuomos sutarties patikslinimo, tačiau ieškovas į atsakovą minėtu klausimu nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė ieškovo AB „Lietuvos paštas“ ieškinį. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovas reikalavo pripažinti negaliojančiais ir neteisėtais atsakovo 2011-01-19 sprendimą Nr. 1T-(3.5.)-9 Dėl AB „Lietuvos paštas“ skundo išnagrinėjimo ir sprendimą, įformintą 2010-11-26 raštu Nr. SS18-707. Nustatyta, kad ieškovui buvo išnuomotas 0,6384 ha ploto žemės sklypas, tačiau faktiškai ieškovo naudojamas žemės sklypo plotas yra 2955 kv. m., o nenaudojamas – 3393 kv. m. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, jog esamas nenaudojamas žemės sklypas sudaro galimybę konstatuoti faktą, jog nenaudojama sklypo dalis yra naudojama ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, o tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Pasisakydamas dėl sutarties nutraukimo nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu, teismas nurodė, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, nustačius, kad grąžintinas žemės sklypas yra užstatytas, reikia nustatyti ar žemės sklypas, kuris gali būti grąžintas natūra, yra reikalingas jame jau esančiam pastatui eksploatuoti ar ne. Byloje nustačius, kad 3393 kv. m. žemės sklypo dalis yra nenaudojama, laikytina, kad atsakovas šiuo pagrindu teisėtai priėmė sprendimą nutraukti nenaudojamos žemės sklypo dalies nuomos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos paštas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, kadangi vienašališkai rėmėsi tik atsakovo sudarytais ir teismui pateiktais įrodymais. Teismas be pagrindo atmetė apelianto argumentus, jog pastatams naudoti reikalingo žemės sklypo dydis buvo nustatytas LRV nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos„ (1999 m. kovo 9 d. Nr. 260).
2. Teismui atmetus ieškinį, buvo pažeistas sutarčių privalomumo principas. Nurodė, kad apeliantas laikėsi visų sutarties sąlygų, laiku mokėjo nuomos mokestį, jokiais būdais nepažeidė sutarties, todėl nebuvo nei Žemės nuomos sutarties 14 p., nei CK 6.564 str. numatytų sąlygų nuomotojui vienašališkai nutraukti sutartį.
3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl statinių, esančių žemės sklype, naudojimo ateities perspektyvų. Dar 2009 m. patvirtintas Pašto istorijos muziejaus verslo idėjos pagrindimas rodo, kad apeliantas nuomos sutarties pagrindu valdomą žemės sklypą planuoja panaudoti muziejaus įrengimui bei ekspozicijai lauke.
4. Byloje nėra nurodyta, kuo remdamasis teismas darė išvadą, kad asfalto aikštelė nėra reikalinga administracinio statinio eksploatavimui, o tvora ir vartai nėra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, o tik jo administracinio pastato priklausiniai. Į bylą pateiktuose VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenyse nėra nurodyta, kad tvora ir vartai yra priklausiniai. Be to, Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. neleidžia daryti teismo prieitos išvados, kad priklausinių nuosavybės teisės faktas neturi esminės reikšmės valstybinės žemės nuomos santykiuose. Teismo padarytą išvadą dėl asfalto aikštelės apeliantas laiko nepagrįsta, nes tokia teismo išvada buvo pagrįsta remiantis ankstesniu teismo sprendimu, kurio faktinės aplinkybės nėra analogiškos ginčo santykiui.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeisdamas galiojančius individualius administracinius aktus nurodė būsimą nuosavybės teisių atkūrimą į ginčo žemę natūra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog patys tretieji asmenys yra išreiškę sutikimą raštu, jog žemė yra valstybės išperkama ir nuosavybės teisė į ją nebus atkuriama natūra.
6. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo sprendimais, kurių esminės faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, o tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, jog gali būti remiamasi tik tokiais ankstesnių teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose.
7. Apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis buvo atmesti ieškinio pagrindą sudarantys argumentai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė eilę ieškovo pateiktų argumentų (faktinių aplinkybių ir argumentų dėl teisės aiškinimo), dėl jų plačiau nepasisakydamas. Nurodė, kad skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta dėl: ieškinio pagrindą sudarančio argumento, jog nuomos sutarties nutraukimas dalyje prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės nuomą; atsakovo veiksmų prieštaravimo galiojantiems administraciniams aktams ir jais patvirtintiems žemės planams; AB „Lietuvos pašto“ nuosavybės teisių pažeidimo; ieškovo teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitų konstitucinių principų apsaugos pažeidimo. Teismas visiškai nevertino šiai bylai reikšmingų aplinkybių, jog žemės sklypas yra aptvertas apeliantui nuosavybės teise priklausančia teisėtai pastatyta tvora, žemės sklype yra teisėtai įrengta ir užregistruota apeliantui nuosavybes teise priklausanti aikštelė, kurios dalis, apeliantui netekus teisės naudotis dalimi sklypo, gali atsidurti valstybinėje žemėje. Apelianto teigimu, teismo pozicija, nenagrinėjant dalies ieškovo pateiktų argumentų bei rašytinių įrodymų, prieštarauja bendriems sprendimo priėmimo reikalavimams, kasacinio teismo nurodytam objektyviam ir visapusiškam bylos aplinkybių vertinimui.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodė, kad verslo galimybių studija nėra pagrindas teigti apie visą būsimą valstybinės žemės užstatymą, juo labiau, kad nebuvo pateikta argumentų, kodėl to negalima daryti kitur, kada vyks statybos ir pan. Pagal LR CK 4.12 str. prasmę nei tvora, nei aikštelė, nei vartai nėra laikytini savarankiškais objektais, o yra nekilnojamojo daikto priklausiniais. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių objektų egzistavimo yra faktiškai naudojamas visas žemės sklypas. Pažymėjo, jog pagal CK 4.104 str. 1 d. teismine tvarka nutraukus nuomos sutartį, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius asmuo gali nusikelti nuo žemės sklypo dalies, dėl kurios nutrauktina žemės sklypo nuomos sutartis. Priešingai nei teigia ieškovas, nutraukus sutartį, tik dalis asfaltuotos aikštelės būtų nebe apeliantui priklausančioje žemėje. Nurodė, kad pats faktas, jog AB „Lietuvos paštas“ nesinaudoja ginčijama žemės dalimi, reiškia, jog jo naudojama žemės dalis yra pakankama užtikrinti tinkamą vienintelio pastato eksploatavimą, todėl į likusią sklypo dalį gali būti atkuriama nuosavybės teisė natūra tretiesiems asmenims. Apelianto minimas teisėtų lūkesčių pažeidimas gražinant žemes tretiesiems asmenims yra nepagrįstas, nes teisėti lūkesčiai negali kilti iš teisės pažeidimo, o šiuo atveju – viso valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties tolimesnio galiojimo. Vėlgi, priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas. Atsakovas nesutiko, jog šiuo atveju būtų reikalingas naujo teritorijų planavimo dokumentų rengimas, nes kadastrinių matavimų metu Nacionalinės žemės ūkio tarnybos specialistai identifikavo nenaudojamos žemės sklypo dalies ribas ir plotą, pažymėdami jas žemės sklypo schemoje.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys R. B., J. Č., E. J. nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodydami, kad apeliantas skunde nepasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, o naujai kartoja ieškinyje išdėstytus argumentus. Suinteresuotų asmenų teigimu, apeliantas pažeidė CPK 306 str. 2 d., apeliacinio skundo 5.5. p. nurodydamas naujas aplinkybes, kuriomis nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taip pat nesutiko, kad neva atsakovas neturėjo įgaliojimų nutraukti nuomos sutartį, nurodant, kad pagal Žemės įstatymo nuostatas Nacionalinei žemės tarnybai yra pavesta vykdyti nacionalinės žemės ūkio kontrolę, tikrinti, ar nėra pažeidimų, jiems esant imtis priemonių juos pašalinti. Taigi reglamentuojant valstybinės žemės sandorius, prioritetas teikiamas viešajam interesui, o ne privačiam, o šį santykį reguliuojantys įstatymai turi imperatyvų pobūdį.
Trečias asmuo D. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 328 str. iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-10-30 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1280, kurios pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė išnuomojo ieškovui 0,6348 ha ploto žemės sklypą, esantį Utenos g. 16/Giedraičių g. 60A, Vilniuje, reikalingą eksploatuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantiems – administraciniam pastatui, kiemo statiniams (tvora ir vartai) ir asfalto dangos aikštelei. AB „Lietuvos paštas“ gavo 2010-11-26 atsakovo raštą, kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas nutrauks nuomos sutartį iki faktiškai naudojamo žemės sklypo ploto. Ieškovui pateikus pretenziją, atsakovas 2011-01-19 sprendimu informavo, kad nuomos sutartis bus nutraukta 2011-03-25, o ieškovas turi teisę kreiptis į atsakovą dėl žemės nuomos sutarties patikslinimo.
Apeliantas teigia kad pirmos instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas dėl 3393 kv. m. ploto žemės sklypo dalies faktinio nenaudojimo [AB „Lietuvos paštas“] nepagrįstas ir teismas, darydamas tokią išvadą rėmėsi atsakovo pateiktais rašytinais įrodymais, taip pažeisdamas rungimosi ir lygiateisiškumo principus. Teisėjų kolegija atmeta ieškovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo ir padarytos išvados neteisėtumo ir nepagrįstumo. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas būtų apribojęs ieškovui jo teisę teikti jo faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ar atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams atskirsti teikiamus įrodymus, nėra duomenų, kad ieškovui nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimus žodžiu ar raštu, ar būtų sudarytos nelygiateisės sąlygos naudotis civilinio proceso numatytoms visomis šalies teisėmis. CPK185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieškovas) nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, ar CPK įtvirtintų principų pažeidimo, ar tuo labiau vienai iš šalių [šiuo atveju pasak ieškovo] atsakovui suteikto prioriteto, teikiant ar vertinant jo pateiktus įrodymus. Nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantas tiesiog pareiškė, kad jis pateikė įrodymus, jog naudoja žemės sklypą ir ant jo esančius statinius savo veikloje, išnuomotas žemės sklypas skirtas administracinio pastato, kiemo aikštelės ir pagalbinių statinių aptarnavimui, t.y. savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismas teisėtai rėmėsi byloje pateiktais 2010-11-09 Žemės naudojimo patikrinimo aktu, bei 2011-01-05 valstybinės žemės sklypo naudojimo vietoje patikrinimo aktu, kuriais konstatuota, kad „šiaurinė žemės sklypo dalis nėra tvarkoma ar kitaip naudojama. Natūroje naudojama žemės sklypo dalis yra susijusi su žemės sklype esančio pastato, kuris pažymėtas indeksu „MG“ eksploatavimu“. Pažymėtina, kad ieškovo argumentas, kad žemės sklypas skirtas aptarnauti kiemo aikštelę ir pagalbinius statinius niekuo nepagrįstas. Tai, kad žemės sklypas aptvertas tvora, yra vartai, asfaltuota aiškšelė neturi reikšmės vertinant aplinkybę dėl viso žemės sklypo faktinio naudojimo, kadangi tiek tvora ir vartai, tiek asfalto aikštelė nėra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, o tik administracinio pastato priklausiniai. Kaip matyti iš byloje pateiktos 6348 kv. m. valstybinio žemės sklypo, Giedraičių g. 60A/Utenos g. 16, Vilniuje AB Lietuvos pašto faktinio ploto schemos M1:1000 [b. l. 24, t2], kita žemės sklypo dalis, kurią ieškovas naudoja administracinio pastato eksploatacijai [2955 kv. m.] neapima tik žemės sklypą esantį po pačiu administraciniu pastatu, todėl atmestinas apelianto argumentas dėl būk tai teismo nevertintos aplinkybės, kad administraciniam pastatui ir kitiems statiniams naudoti reikalinga žemė neapsiriboja tik po pastatu esančia žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dydis buvo nustatytas vadovaujantis 1999-03-9 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260, kurio 30.11 p. numatyta, kad „žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal registre įrašytą šių statinių paskirtį“. Teismo vertinimu šis aktas numato naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, tačiau niekaip neapibrėžia ar įsakmiai nurodo galimo nuomojamo žemės sklypo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-19 nutartyje civ. byla Nr. 3K-3-180/2008 nurodė, kad šio teisės akto esminė nuostata yra ta, kad numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui- turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, bei nurodė, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą, negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos-faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir padarė teisėtą išvadą dėl 3393 kv. m. ploto žemės sklypo dalies faktiško nenaudojimo.
Dėl sutarčių privalomumo principo- aplinkybės, kad Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje numatytas nuomos terminas 59 metai, bei nuomininkas įgijo kitas teises pagal Sutartį, kad ieškovas tinkamai vykdė ją, mokėjo nuompinigius, pačios savaime nedaro negalimu tokios sutarties nutraukimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, tačiau Sutarties 14 p. numato nuomotojo teisę nutraukti sutartį prieš terminą numatytais pagrindais, tame tarpe, jei žemės sklypo nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šis Sutarties punktas nustato ir galimybę sutartį nutraukti kitais LR civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Tuo tarpu valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas numatytas ir pagal CK 6.564 str. 1 d. 1 p., jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį, bei Žemės įst. 9 str. 14 d. [red. galiojusi teisinių santykių metu], bei CK 6.564 str. 1 d. 3 p. kitais įstatymų nustatytais atvejais. Esant nustatytam pagrindui yra galimybė nutraukti sutartį ir atmestinas argumentas, kad sutartis nutraukiama aiškiai neįvardintu pagrindu [CPK 178 str.].
Dėl ateities perspektyvų: Bendrovės veiklos tikslai išdėstyti Įstatuose, tai, kad akcijas valdo valstybė, jokių privilegijų dėl vykdomos veiklos, dėl bendrovės perspektyvų, būti negali. Idėja įsteigti Pašto istorijos muziejų, tam panaudojant ne tik valdomus pastatus, bet ir nuomojamą žemės sklypą: neva pagal numatomą ekspozicijos pobūdį bei tikslus būtina didelė atvira erdvė ir kita, bei tokia idėja duotų finansinį rezultatą, pati savaime neturi įtakos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimui. Teisėjų kolegijos nuomone pati idėja ar ateities veiklos perspektyvos nesukuria jokių teisėtų lūkesčių ir negali įtakoti byloje padarytoms išvadoms.
Dėl statinių, kaip administracinio pastato priklausinių: sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad tvora, aikštelė ir vartai nėra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, o tiesiog administracinio pastato priklausiniai [CK 4.13 str. 2 d.]. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, nekilnojamu daiktu nurodytas pastatas-administracinis pastatas, pažymėtas indeksu 1B2p, tuo tarpu kitais statiniais [inžineriniai] - kiemo statiniai, įvardinti tvora, vartai, aikštelė. Nekilnojamojo turto kadastro 5 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Akivaizdu, kad visi šie kiti statiniai-kiemo statiniai pagal savo funkcijas, savybes nėra savarankiški objektai, jie duomenų bazėje nurodyti bendru unikaliu numeriu 1096-5017-8062, o ne kaip kiekvienas iš jų savarankiškas nekilnojamas daiktas. Kaip teisingai nurodė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ar jo priklausiniui [Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.] nesuteikia teisės be aukciono pirkti ar nuomoti valstybinės žemės po šiais statiniais, t.y. tokių statinių buvimas neturi įtakos nuomojant valstybinę žemę. Aikštelės [asfalto] buvimas 3393 kv. m. žemės sklypo plote neturi jokios įtakos pagrindinio pastato eksploatavimui. Teisėjų kolegijos nuomone tiek tvoros, tiek vartų nusikėlimas [perkėlimas] taip pat vienas iš galimų variantų nutraukus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Sutiktina, kad šioje žemės sklypo dalyje asfalto aikštelė nėra reikalinga administracinio pastato eksploatavimui. Pažymėtina, kad įvertindamas įrodymus teismas, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektą teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai.
Dėl nuosavybės teisės atkūrimo
Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad pretenduojant tretiesiems asmenims atkurti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, esančio Utenos g. 16/Giedraičių g. 60A, Vilniuje, o ieškovui nenaudojant dalies šio išnuomoto žemės sklypo, į kurį yra pretendentai atkurti nuosavybės teises natūra, pirmos instancijos teismas teisėtai pasisakė ir dėl tokių teisinių santykių. Byloje nustatyta, kad tretieji asmenys pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į J. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymą. Todėl teigti, kad pirmos instancijos teismas išėjo iš ginčo ribų, pagrindo nėra. Teisė į nuosavybę yra viena svarbiausių prigimtinių teisių, valstybė pripažino nuosavybės atkūrimą ir teisių tęstinumą. Sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su bendrove negali apriboti privačių teisinių santykių subjektų siekio įgyvendinti jiems priklausančios teisės- atkurti nuosavybės teisę į turtą. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra viešas interesas, kuris teismui leido pasisakyti ir dėl tokių aplinkybių. Aplinkybė, jog pagrindinio pastato priklausiniai, t.y. tvora, asfalto aikštelė ar vartai, nutraukus nuomos sutartį galimai pasiliktų valstybinės žemės dalyje, negali turėti įtakos vertinant šios bylos aplinkybes dėl dalies nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tretiesiems asmenims parengtų Išvadų dėl žemės sklypo, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitose vietose už buvusio savininko valdytą žemę nevertintinos. Bylos dalyku nėra konkretaus turto nuosavybės teisių atkūrimas. Kaip paaiškino tretieji asmenys, atsakovas ploto į kurį dar neatkurtos nuosavybės teisės yra gerokai daugiau nei žemės grąžintinos natūra. Dėl kitų apelianto argumentų, liečiančių šį aspektą teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, kadangi jie neturi esminės reikšmės ginčui.
Dėl teismų praktikos: apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo praktika nutartimis priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-60/2011; Nr.3K-3-231/2009, Nr. 3K-3-570/2008, Nr. 3K-3-120/2007. Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojama praktika, kad civilinėse bylose, kur sutampa ratio decidendi yra vertinama ne pagal byloje nustatytas ir tiksliai sutampančias aplinkybes, o pagal susiklosčiusį teisinį santykį, jo pažeidimo pobūdį ir padarytas juridiškai pagrįstas išvadas. Nagrinėjamo teisinio santykio ir jo pažeidimo pobūdis atitinkamai nurodytoje teismų praktikoje sutampa, todėl apelianto argumentai dėl tokios praktikos taikymo dėl nesutampančių faktinių aplinkybių negalimumo, atmestini.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeista ieškovo teisė į gynybą tuo aspektu, kad pirmos instancijos teismas nevisiškai pilnai pasisakė dėl kai kurių argumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Vienas iš teisinio argumentavimo stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą.
Dėl nuomos sutarties nutraukimo dalyje prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms
Teisėjų kolegijos nuomone sprendime aiškiai nurodyta dėl kurios dalies, t.y. 3393 kv. m. [kokia apimtimi] ploto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta. Kaip jau pasisakyta aukščiau, prie 2011-01-05 Patikrinimo akto pridėta žemės sklypo ASB „Lietuvos paštas“ faktinio naudojimo schema, aiškiai nurodo faktiškai naudojamo ir nenaudojamo žemės sklypo dalis ir papildomų žemės sklypo planų, koordinačių ar panašiai tokiai aplinkybei pagrįsti, nėra reikalinga.
Atmestinas ir argumentas dėl to, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo veiksmų prieštaravimo administraciniams aktams ir patvirtintiems žemės planams. Atsakovas patikėjimo teise valdantis valstybinės žemės sklypą turi pareigą ir teisę nutraukti Sutartį prieš terminą, esant pagrindams numatytiems tiek pačioje Sutartyje, tiek ir teismo jau išvardintuose kituose teisės normose. Todėl darytina išvada, kad atsakovas įvertinęs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi išnuomoto ieškovui naudojimo paskirtį, bei remiantis Sutarties, CK 6.564 str. 1 d. 1 p., bei Žemės įstatymu galiojusiu santykių metu, teisėtai nusprendė nutraukti sutartį apie tai pranešdamas ieškovui. Esant pagrįstam pagrindui dėl dalies žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, bei įvertinus aplinkybę dėl galimo nuosavybės teisės atkūrimo buvusio savininko pretendentams pagal specialų įstatymą, bei aplinkybę, jog žemės sklypo dalis, kuri naudojama pagal paskirtį toliau bus nuomojama ieškovui, nurodytai paskirčiai, t.y. jam nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato ir jo priklausinių eksploatavimui, laikytina, kad nebus pažeista ieškovo teisė į nuosavybę. Kaip jau apminėta anksčiau, galimas ir kiemo statinių perkėlimas į kitą vietą ar panašiai. Plačiau dėl kitų argumentų, liečiančių ieškovo argumentus dėl neva jo nuosavybės į nekilnojamus daiktus pažeidimo, teisėjų kolegija nepasisakys, kadangi pritaria teismo padarytoms išvadoms ir dėl ieškovui priklausančių nuosavybės teise statinių: pastato ir kiemo statinių pasisakyta. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto valdybos 2002-02-07 sprendimo Nr. 247V „Dėl sklypo Giedraičių g. 60A ribų ir ploto nustatymo“ galiojimas, ta aplinkybė, kad žemės sklypo ribų paženklinimas suderintas su Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi [šiuo metu toks juridinis asmuo iš viso likviduotas] nepaneigia atsakovo teisės priimti tokio pobūdžio sprendimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 str. 1 d.), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, be to nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu teismo sprendimu būtų pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai ir kiti konstituciniai principai, teisinės valstybės ar įgytų teisių apsaugos principai. Nustačius nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimą be pagrindo, atsakovas turi teisę, vadovaujantis teisės aktais, nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį ir tokiu būdu nėra pažeidžiamos ieškovo teisės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Asta Radzevičienė
Zita Smirnovienė