Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1895-171-2009].doc
Bylos nr.: I-1895-171/2009
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1895-171/2009

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00761-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.10

(S)


VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. V., atsakovės atstovei Agnei Pimpytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Mariui Neverauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skundą (pareiškėjas E. V.) dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau Inspekcija).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė

 

Atsakovė kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), kuriame prašo panaikinti Komisijos 2009-05-04 sprendimą Nr. S-120-(7-2/2009) ir priimti naują sprendimą – patvirtinti VMI 2008-11-21 sprendimą Nr. 68-276.

Skunde paaiškino, kad Inspekcija atliko E. V. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už 2005-01-01 – 2005-12-31 laikotarpį ir 2008-05-29 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-25, kuriame papildomai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 36 150 Lt GPM, 9 106 Lt GPM delspinigių. Inspekcija 2008-07-18 sprendimu Nr. (04)-K3-306 patvirtino patikrinimo aktą, nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą jame apskaičiuotas mokesčių bei delspinigių sumas, skyrė 3 615 Lt GPM baudą. Atsakovė 2008-11-21 sprendimu Nr. 68-276 patvirtino Inspekcijos sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Mokestinių ginčų komisijai 2009-05-04 sprendimu Nr. S-120-(7-2/2009) atsakovės sprendimą panaikino ir pareiškėjo skundą perdavė atsakovei nagrinėti iš naujo. Su tokiu sprendimu atsakovė nesutinka ir mano, kad Mokestinių ginčų komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

Atsakovė mano, kad Mokestinių ginčų komisija neteisingai aiškino Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalį. Paaiškino, kad Inspekcija sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo priėmė 2008-07-18. Skundas VMI dėl minėto Inspekcijos sprendimo pateiktas 2008-09-22. Atsakovė mano, kad prie šio skundo ir turėjo būti pridėti visi dokumentai ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindė savo nesutikimą su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, arba išvardinti dokumentai ir įrodymai, kurių pareiškėjas pateikti negali, bei kokios kliūtys trukdo tai padaryti. Pareiškėjas su skundu VMI ne tik nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, bet ir neišreiškė ketinimo pateikti juos ateityje bei nenurodė jokių priežasčių, dėl ko atitinkami dokumentai negali būti pateikti kartu su skundu VMI. Todėl atsakovė mano, kad pareiškėjas, laiku nerealizavęs teisės pateikti visus dokumentus ir įrodymus, prarado teisę jais remtis tolimesnio ginčo nagrinėjimo metu.

Atsakovė pažymėjo, kad iš Mokestinių ginčų komisijai pateiktų dokumentų datų matyti, kad jie jau egzistavo pareiškėjo mokestinio patikrinimo bei 2008-05-29 patikrinimo akto Nr. AU16-25 surašymo metu, tačiau pareiškėjas jų ne tik nepateikė  Inspekcijai ar VMI, tačiau neužsiminė apie ketinimus juos pateikti ateityje, bet net ir nenurodė, jog egzistuoja kokios nors kliūtys, trukdančios jų pateikimui.

Atsakovė nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika administracinėse bylose, nustatančia, kad svarbių priežasčių sąrašas įstatymų leidėjo nėra pateiktas. Tai palikta teismo diskrecijai. O teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis priežastimis, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu realizuoti savo teises, tai yra nepriklausė nuo jo valios. Minėtos pareiškėjo aplinkybės aiškiai neatitinka formuojamos administracinių teismų praktikos „svarbių priežasčių“ sąvokos aspektu.

Atsakovė pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisija net nesprendė papildomų pareiškėjo pateiktų įrodymų priėmimo klausimo, formaliai juos prijungė ir perdavė pareiškėjo skundą Atsakovui nagrinėti iš naujo. Komisija ne tik nenurodė, kokiu faktiniu pagrindu įrodymai buvo prijungti, bet net neįvardijo jokių aplinkybių, kurias turėjo nurodyti, kaip svarbias priežastis, pareiškėjui trukdžiusias pateikti minėtus dokumentus kartu su skundu VMI.

Atsakovė paaiškino, kad viena iš aplinkybių, kada taikoma išimtis, mokesčių mokėtojo pateikta informacija apie tam tikrų dokumentų pateikimo negalimumą, įvardijant svarbias to priežastis, arba kita išimties taikymo aplinkybė, kai mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo atsisako priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Konstatavus vieną iš šių dviejų aplinkybių mokesčių mokėtojui nėra paneigiama teisė pateikti mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, ir vėliau negu nurodyta Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje, 155 straipsnio 6 dalyje.

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas neteikė atsakovei jokių papildomų įrodymų, neužsiminė apie jų egzistavimą ir, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, netgi nenurodė jokių objektyvių svarbių priežasčių, trukdžiusių minėtų papildomų įrodymų pateikimui. Atsakovė mano, kad Mokestinių ginčų komisija, nenagrinėjusi naujų įrodymų prijungimo klausimo pagrįstumo, neteisėtai ir formaliai prijungė pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir perdavė atsakovei skundą nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą patenkinti (b. l. 50-51).

Pareiškėjas su atsakovės skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 35–37) nurodė, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad jis teisę pateikti visus dokumentus ir įrodymus realizavo tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodė, kad jokių aplinkybių, pagrįstų oficialiais rašytiniais įrodymais, kad abejones keliančio sandorio (ūkinės operacijos) tikslas buvo vienintelis – gauti minėtos mokestinės naudos, byloje nebuvo pateikta. Taipogi jokių oficialių įrodymų apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą byloje nebuvo užfiksuota ar surinkta. Visos aplinkybės buvo grindžiamos tik nepagrįstomis abejonėmis, todėl sprendimai buvo priimti neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes ir ne iki galo įvertinus visus teisinius argumentus dėl ko Mokestinių ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos sprendimą panaikino ir skundą perdavė Inspekcijai nagrinėti iš naujo

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės argumentu, kad Mokestinių ginčų komisija nenagrinėjusi naujų įrodymų prijungimo klausimo pagrįstumo, neteisėtai ir formaliai prijungė pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir perdavė atsakovui skundą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei kitų asmenų informaciją, susijusią su nagrinėjamu mokesčių mokėtojo skundu dėl ko skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Paaiškino, kad atsakovui nežinomi įrodymai ar nežinomos aplinkybės Mokestinių ginčų komisijai nebuvo pateikti, išskyrus papildomus įrodymus patvirtinančius namo statybos išlaidas, kad namo statyba buvo vykdoma ūkio būdu.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad dokumentus surado tėvai, kraustydamiesi į kitą gyvenamąją patalpą. Nurodė, kad jų pateikti negalėjo mokesčio administratoriui laiku, nes apie pateiktus dokumentus jis buvo apskritai pamiršęs. Minimi dokumentai MGK buvo pateikti vėliau po posėdžio (b.l. 51).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su atsakovė skundu sutiko (b. l. 33).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsakovės skundą (b. l. 50-51).

Skundas tenkintinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2008 m. gegužės 29 d. Kauno AVMI surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-25 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 40–47). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. rugsėjo 17 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 0,1198 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., už 9 000 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 60–65). Minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad sklypo vidutinė rinkos vertė 21 391 Lt. Sutartyje nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis yra kita – individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius išdavė 2005-08-12 statybos leidimą Nr. GN-288 gyvenamojo namo statybai minėtame žemės sklype (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 69). Statytojais statybos leidime nurodyti pareiškėjas ir jo sutuoktinė S. V.. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė S. V. 2005 m. rugsėjo 19 d. sudarė santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 70–72). Pagal šią sutartį pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise atiteko 2004 m. rugsėjo 17 d. įsigytas žemės sklypas ir šiame sklype nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (toliau – Turtas). Sutartyje nurodyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 33 821 Lt, o nebaigto statyti pastato vidutinė rinkos vertė – 109 000 Lt. Pareiškėjas 2005 m. spalio 11 d. dovanojimo sutartimi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį Turtą padovanojo motinai P. V. (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 77–80). Sutartyje nurodyta vidutinė dovanojamo Turto vertė 142 821 Lt. Šalys, atsižvelgdamos į 2005 m. rugsėjo 28 d. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymą Nr. 05-09-N12 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 83), dovanojamą Turtą įvertino 45 4 000 Lt. P. V., atstovaujama pareiškėjo 2005 m. spalio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Turtą pardavė S. U. už 250000 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 102–107). Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pareiškėjas, praėjus pusei mėnesio nuo 2004 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypo įsigijimo, 2004 m. spalio 4 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su S. U. (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 101). Šioje sutartyje pirkėju nurodytas S. U., o pardavėju – pareiškėjas. Taip pat nurodytas ginčo žemės sklypas ir objektas: dviejų aukštų gyvenamasis namas su garažu 158,6 m. Minėtos sutarties 8 punkte nurodyti terminai: gyvenamojo namo be apdailos pastatymas – 2005 m. sausio mėnuo (priklausomai nuo oro sąlygų), pilnas namo įrengimas – 2005 m. rugsėjo mėnuo. S. U. 2008 m. vasario 25 d. paaiškinime (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 109), teiktame mokesčių administratoriui, nurodė, kad pareiškėjas įsipareigojo pastatyti sklype namą ir parduoti jį su sklypu. Namas, S. U. teigimu, buvo statytas pagal jo projektą, jis pats prižiūrėjo statybas. S. U. avansu pareiškėjui sumokėjo 20 000 Lt, likusius – bankiniu pavedimu į 2005 m. spalio 13 d. sutartyje nurodytą sąskaitą. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad pareiškėjas, įformindamas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, siekė formaliai atitikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimus, nustatančius, kad dovanojimo būdu gautos pajamos iš vaikų yra neapmokestinamos, t. y. numatė, kad jo motinai P. V. nereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio nuo dovanojimo būdu gautų 454 000 Lt pajamų. Inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo 69 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui apskaičiavo 36 150 Lt GPM ir vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi ir 96 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui apskaičiavo 9 106 Lt delspinigių.

Pareiškėjas 2008 m. birželio 20 d. Inspekcijai pateikė pastabas dėl patikrinimo akto (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 36–38). Išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas Inspekcija 2008 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (04)-K3-306 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 30–35) patvirtino patikrinimo aktą Nr. AU16-25 ir paskyrė 3 615 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudą. Šį sprendimą pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 8 d. skundu (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 19–21) apskundė VMI, kuri 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 68-276 (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 8–13) pareiškėjo skundą pakeitė ir patvirtino Inspekcijos sprendimą Nr. (04)-K3-306. Pareiškėjas VMI sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 1–5), kuri 2009 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. S-120(7-2/2009) (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 182–188) panaikino VMI 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Tarp šalių kilo ginčas, ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y., ar Mokestinių ginčų komisija tinkamai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo teisę pateikti papildomus įrodymus.

Mokestinių ginčų komisija ginčijamame 2009 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. S-120(7-2/2009) padarė išvadą, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų (pareiškėjo ir jo motinos) siekiant gauti mokestinės naudos, todėl mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstai neatsižvelgė į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką bei atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Mokestinės naudos gavusiu pagrįstai pripažintas pareiškėjas, kuris iniciavo ir vykdė pardavimo sandorį, siekdamas išvengti GPM mokėjimo nuo gautų pajamų, todėl prievolė mokėti mokestį pagrįstai nustatyta pareiškėjui, pripažįstant pareiškėjo nekilnojamojo turto pardavimo pajamomis už parduotą Turtą gautą 250 000 Lt sumą. Pareiškėjas nepagrindė bei neįrodė, jog dovanojimo sandorio tikslas buvo kitas nei nustatė mokesčių administratorius, t. y. išvengti GPM mokėjimo.

Tačiau Mokestinių ginčų komisija nusprendė panaikinti VMI 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir įpareigojo ją iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą. Tokį sprendimą Mokestinių ginčų komisija grindė tuo, kad pareiškėjas 2009 m.  balandžio 23 d. Mokestinių ginčų komisijai pateikė papildomus dokumentus (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 144–168), kurie pasak pareiškėjo, patvirtino gyvenamojo namo statybos išlaidas. Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad būtina įvertinti pareiškėjo papildomus įrodymus, galinčius turėti įtakos jo apmokestinimui, ir nustatyti, ar galima turto pasigaminimui, t. y. gyvenamojo namo statybai, patirtas išlaidas laikyti išlaidomis, mažinančiomis pareiškėjo apmokestinamąsias pajamas.

Mokestinių ginčų komisija pati naujai pareiškėjo pateiktų dokumentų nevertino, remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia jai atsižvelgti ir vertinti tuos mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui.

Tačiau Mokestinių ginčų komisija neatsižvelgė ir nesivadovavo Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata.

Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu, išskyrus atvejus, kai apie negalimumą juos pateikti (nurodant svarbias to priežastis) buvo nurodyta pateiktame mokesčių mokėtojo skunde ar mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo, atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalies, 155 straipsnio 6 dalies (įstatymo redakcija galiojusi ginčo santykių metu) analizė lemia išvadą, kad mokesčių mokėtojo teisė teikti papildomus įrodymus dėl mokestinio ginčo nėra absoliuti. Tokios teisės naikinamasis terminas siejamas su skundu centriniam mokesčių administratoriui dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu, kartu su skundu dėl pastarojo sprendimo. Mokesčių mokėtojas laiku nerealizavęs teisės pateikti visus dokumentus ir įrodymus praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje. Įstatymų leidėjas Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinęs aptariamą imperatyvą numatė ir išimtis, kurioms esant minėtos teisės bei pareigos įvykdymas, netaikomos. Viena iš tokių aplinkybių, kada taikoma išimtis, mokesčių mokėtojo pateikta informacija apie tam tikrų dokumentų pateikimo negalimumą, įvardijant svarbias to priežastis, arba kita išimties taikymo aplinkybė, kai mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo atsisako priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus. Konstatavus vieną iš šių dviejų aplinkybių mokesčių mokėtojui nėra paneigiama teisė pateikti mokesčių administratoriui visus dokumentus ir įrodymus, kuriais jis grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, ir vėliau negu nurodyta Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje, 155 straipsnio 6 dalyje (2007 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-573/2007).

Pareiškėjas teismui nurodė, kad dokumentų negalėjo pateikti ankščiau, nes apie juos jis buvo pamiršęs, o dokumentus tėvai rado tik tada, kai bylą nagrinėjo Mokestinių ginčų komisija. Ši pareiškėjo nurodyta priežastis nėra objektyvi, tuo labiau svarbi.

Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose bei 3 dalyje įtvirtintos teisės normos įpareigoja mokesčių mokėtoją visas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu, pateikti centriniam mokesčių administratoriui. Šios teisės normos yra imperatyvios, tad iš esmės tolesnio mokestinio ginčo ribas lemia mokesčių mokėtojo skundo pagrindas (bylos aplinkybės ir įrodymai), kuriuo jis rėmėsi teikdamas skundą centriniam mokesčių administratoriui.

Pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo atliktas ir patikrinimo aktas surašytas kad 2008 m. gegužės 29 d. (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 40–47). Teikdamas paaiškinimus pareiškėjas nurodė, kad pastato statybai buvo naudotos jo tėvų sukauptos statybinės medžiagos, o dalis medžiagų pirkta pagal skelbimą, rastą „Noriu“ laikraštyje. Statyba buvo vykdoma ūkio būdu, padedant tėvams ir jokių darbų statybų paslaugas teikiančios įmonės neatliko (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 68). Mokesčių administratorius patikrinimo akte nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių namo statybai patirtas išlaidas ir nenurodė sumos, investuotos į pastato statybą (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 42). Teikdamas pastabas (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 36–38) pareiškėjas nenurodė apie turimus dokumentus, kurie paneigtų savo paties paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir mokesčių administratoriaus padarytas išvadas. Apie turimus dokumentus pareiškėjas nenurodė ir skunde centriniam mokesčių administratoriui (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 19–21), nei Mokestinių ginčų komisijai (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 1–5). Priešingai, teikdamas paaiškinimus patikrinimo metu, bei savo skunduose jis nurodo, kad „pastato statybai buvo naudotos jo tėvų sukauptos statybinės medžiagos, o dalis medžiagų pirkta pagal skelbimą, rastą „Noriu“ laikraštyje. Statyba buvo vykdoma ūkio būdu, padedant tėvams ir jokių darbų statybų paslaugas teikiančios įmonės neatliko” (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 15, 20, 68).

Taigi, Mokestinių ginčų komisija nuspręsdama panaikinti VMI 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalį, nes Mokesčių mokėtojas laiku nerealizavo teisės pateikti visus dokumentus ir įrodymus, todėl  prarado teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje, be to neįvardijo svarbių priežasčių dėl ko dokumentai nebuvo pateikti įstatymo nustatytu laiku. Byloje taip pat nepateikti įrodymai, kad mokesčių administratorius, neturėdamas pagrindo atsisakė priimti mokesčių mokėtojo pateiktus dokumentus ir įrodymus.

Atsižvelgiant į išdėstytą Mokestinių ginčų komisijos 2009-05-04 sprendimas Nr. S-120-(7-2/2009) naikintinas.

Dėl atsakovės reikalavimo patvirtinti VMI 2008-11-21 sprendimą Nr. 68-276 nurodytina, kad galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis, kuriame yra nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą; 4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; 5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Remiantis šio straipsnio nuostatomis, administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, kurioje yra ginčijamas individualus administracinis aktas, ir nustatęs, kad yra jo panaikinimo pagrindai, numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, gali panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį).

Teisė patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą yra nustatyta Mokestinių ginčų komisijai (Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovės reikalavimas patvirtinti VMI 2008-11-21 sprendimą Nr. 68-276 atmestinas.

Panaikinus Mokestinių ginčų komisijos sprendimą lieka galioti VMI priimtas sprendimas (VMI 2008-11-21 sprendimą Nr. 68-276).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p. ir 127 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a

 

patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2009-05-04 sprendimą Nr. S-120-(7-2/2009).

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                        Irena Paulauskienė

 

                                                                      Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

Arūnas Dirvonas