Administracinė byla Nr. I3-1135-331/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03249-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui A. M.,
jo atstovui advokatui E. D.,
atsakovų atstovėms I. G., A. G.,
suinteresuoto asmens atstovei M. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijai, suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl protokolinio nutarimo, įsakymų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 29 protokoliniu nutarimu Nr. 1SEP-2 pasiūlė vidaus reikalų ministrei panaikinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ galiojantį iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas). Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-461 panaikino pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau – ir Biuras) 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 38-TE-140 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą komisijos 2022 m. birželio 29 d. protokolinį nutarimą Nr. 1SEP-2 dėl siūlymo panaikinti leidimą; 2) panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą VRM 2022 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1V-461 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo; 3) panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Biuro 2022 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 38- E-140 dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos; 4) įpareigoti atsakovą Biurą grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pareigas; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovų Biuro ir VRM solidariai jam padarytą 10 000 Eurų neturtinę žalą; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Biuro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo laikino nušalinimo 2022-01-26 iki grąžinimo į vidau tarnybą dienos; 7) priteisti pareiškėjo turėtas išlaidas advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
2.1. Paaiškina, kad Komisijai buvo pateikta šmeižiančio pobūdžio, sufabrikuota informacija, o Komisijos protokolinis nutarimas grįstas prielaidomis, abstraktaus pobūdžio, duomenimis, padarytos išvados nepatvirtina pareiškėjo pažeidimų. Mano, kad dauguma jo padarytų pažeidimų yra mažareikšmiai, padaryti ginant savo asmeninį saugumą, be to, Komisija priimdama sprendimą privalėjo vertinti pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes.
2.2. Pažymi, kad nėra atskleidęs tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų tretiesiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su tokia informacija, taip pat nėra atskleidęs tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų slaptai bendradarbiaujančiam asmeniui tiesiogiai ar per kitus asmenis, o telefono žinutės, kuriose buvo tik pasisveikinimas ar kitas nereikšmingas turinys, nebuvo dokumentuotos.
2.3. Pareiškėjas neatsimena, ar yra susipažinęs su Biuro viršininko 2021 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 38-V-110-(1.10-38E) „Dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro padalinių patalpų, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar tokia informacija saugoma, suskirstymo į saugumo zonas“. Garso įrašą padarė, siekdamas apsaugoti save, o kad ten yra nustatyta I ar II saugumo zona, jo niekas neinformavęs, niekas jo neapieškojo, ženklų jokių nebuvo, į patalpą buvo įsinešęs kuprinę, išeinant, jo taip pat niekas neapieškojo.
2.4. Teigia, kad tik jis ir Generalinės prokuratūros atstovai galėjo susipažinti su minėto garso įrašo turiniu. Garso įrašo kopijos neturintis, nes USB laikmena, į kurią perkeltas įrašas, buvo išsiųsta į Generalinę prokuratūrą, įrašas perkeltas tiesiogiai iš garso įrašymo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ į USB laikmeną, o įrašas iš garso įrašymo įrenginio „(duomenys neskelbtini)“ ištrintas. Mano, kad jeigu agentūrinio darbo ar veiklos faktai aiškėjo nuo 2020 metų gruodžio, kodėl už 2020 metus jis buvo įvertintas, apdovanotas, naudojimosi vidaus reikalų informacinės sistemos centrine duomenų baze jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.
2.5. Mano, kad ginčijami individualūs administraciniai aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, priimti pažeidžiant Konstituciją, LR vidaus tarnybos statuto, LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, PD generalinio komisaro 2020 m. gruodžio d.3 įsakymu nustatyto aprašo Nr. 5V(S)- 27(RN) teisės normas, kitų poįstatyminių aktų reikalavimus ir dėl to yra neteisėti, todėl naikintini.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
3. Atsakovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, paršo jį atmesti Atsiliepime paaiškina, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas įvairiais nustatytais faktais, kurie liudija apie pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Paslapčių subjektas nurodytas aplinkybes vertino ne siekdamas taikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę, o įgyvendindamas jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus priimti sprendimą dėl pareiškėjo tolesnio leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti tęsimo arba nutraukimo. Buvo siekiama įsitikinti, ar pareiškėjas yra sąžiningas ir atsakingas vykdydamas pareigas, ar jis linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir žinybinių teisės aktų reikalavimų. Būtent sąžiningumas, atsakingumas, polinkis laikytis teisės aktų reikalavimų laikytini asmeninių ir dalykinių savybių turinio sudedamosiomis dalimis.
3.1. Komisija, įvertinusi pateiktus duomenis apie pareiškėjo galimai slaptam bendradarbiui atskleistus ikiteisminio tyrimo duomenis, kriminalinės žvalgybos duomenis bei tarnybinę informaciją, konstatavo, kad pareiškėjo patikimumas ir jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumas kelia abejonių. Komisija, priimdama sprendimą vertino pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, jo padarytas veikas, kurios liudija apie aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą, sisteminį pažeidimų pobūdį, tai kelia pagrįstų abejonių, ar tokio asmens asmeninės ir dalykinės savybės yra tinkamos darbui su įslaptinta informacija.
3.2. Pažymėjo, kad pareiškėjo tyrimo poligrafu išvada, Komisijos buvo įvertinta kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį, tačiau išvados rezultatas negalėjo įtakoti visumos papildomame tyrime gautų faktų ir informacijos. Sprendimo priėmimo metu ši poligrafo tyrimo išvada buvo priimta vertinant, kad pareiškėjas galimai nesuprato pažeidimo masto ir vertino savo veiksmus kaip nereikšmingus, atskleistą slaptajam bendradarbiui informaciją nesiejo/aplaidžiai nesusiejo su įslaptintos informacijos atskleidimu. Taigi, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad valstybė negali besąlygiškai pasitikėti pareiškėju dėl to, kad jis laikysis valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir įslaptintai informacijai neiškils grėsmės būti atskleista kitiems asmenims.
3.3. Mano, kad Ministerija, vadovaudamasi Komisijos motyvuotu siūlymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Ministerijos 2022 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1V-461, kuriuo pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai", yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas ir Įsakymas priimti vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir nepažeidžiant procesinio termino, nurodyto šio atsiliepimo 8, 9 punktuose.
3.4. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
4. Atsakovas Biuras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjo papildomas patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. spalio 28 d. gavus iš Europolo žvalgybinio paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pateikti duomenys, kad atlikus Europolo žvalgybiniame pakete pateiktos informacijos analizę ir vertinimą buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) A. M. galimi šiurkštūs agentūrinės veiklos ir slapto bendradarbiavimo pažeidimai, neautorizuoti veiksmai vykdant slaptą bendradarbiavimą, slapto bendradarbiavimo ribų peržengimo atvejai, galimos korupcijos apraiškos bei galimi darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimai, o taip pat ar A. M. asmeninės ir dalykinės savybės, kita veikla ir ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, nekelia grėsmės jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija (VTPĮ 17 str. 2 d. 20 p.).
4.1. Pažymėjo, kad nesant Biure pareigų, kurioms nebūtų nustatytas reikalavimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėjas, Biuro 2022 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 38- TE-31 buvo nušalintas nuo pareigų, jam buvo uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iki papildomo patikrinimo pabaigos. Pareiškėjas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka galėjo skųsti jo nušalinimą nuo pareigų Biuro tarnybinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėjas nušalinimo nuo pareigų neskundė. Todėl, Policijos departamento Komisija 2022 m. vasario 8 d. protokoliniu sprendimu Nr.5-IL(S)-14(S), pavedė Biurui atlikti papildomą patikrinimą dėl galimo neteisėto įslaptintos informacijos atskleidimo, tyrimo metu nustatyti, ar atskleista informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, nustatyti ir patvirtinti atskleistos informacijos slaptumo žymą bei įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo aplinkybes.
4.2. Teigia, kad Biuro Komisija 2022 m. vasario 9 d. atliko patikrinimą dėl pareiškėjo galimo informacijos neteisėto atskleidimo ir surašė išvadą Nr. 38-IL-427. Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas, neteisėtai įsinešdamas nenustatytą garso fiksavimo įrenginį į I klasės saugumo zonai priskirtas Biuro tarnybines patalpas - (duomenys neskelbtini) aukšte esančią salę, adresu (duomenys neskelbtini), padarydamas garso įrašą, kurio turinys sudaro valstybės paslaptį, išnešdamas šį garso įrašą iš I klasės saugumo zonai priskirtos patalpos, padarydamas garso įrašo kopiją (galimai kopijas), ir patikėdamas šį garso įrašą (galimai kopiją) subjektui, neturinčiam teisinių įgaliojimų įvertinti ir atlikti patikrinimo ar „buvo padarytas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimas arba įslaptinta informacija prarasta ir neteisėtai atskleista“ ir kuriam vadovaujantis įslaptintos informacijos pateikimo principu „Būtina žinoti“ vykdant tarnybines pareigas nereikia susipažinti ir dirbti su šia informacija“, padarė įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Be to, pareiškėjas padarė šiurkščius darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimus, kai 2022 m. sausio 10 d. pateikė pareiškimą prokuratūrai dėl tariamų (duomenys neskelbtini) S. B. ir (duomenys neskelbtini) Ž. B. veiksmų ir 2021 m. lapkričio 17 d. I klasės saugumo zonai priskirtose Biuro tarnybinėse patalpose įvykusio pokalbio, sudarančio valstybės paslaptį, garso įrašą, todėl atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją subjektui - (duomenys neskelbtini) A. U., neturinčiam teisinių įgaliojimų susipažinti ir kuriam vykdant tarnybines pareigas nereikia susipažinti ir dirbti su šia valstybės paslaptį sudarančia informacija, t. y. slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektu bendradarbiaujančio asmens tapatybės duomenimis, informacija apie jį, informaciją - susijusią su kriminalinės žvalgybos - agentūrinės veiklos organizavimu ir vykdymu bei kriminalinės žvalgybos objektais.
4.3. Akcentavo, kad vertinant asmens patikimumą ir tinkamumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija visiškai neturi reikšmės tai, ar asmuo atskleidė jam patikėtą informaciją subjektams, kurie neturi tokios teisės, ar realizavo ją netinkamai. Taip pat neturi reikšmės ankstesni asmens tarnybinės veiklos vertinimai, apdovanojimai ar pan. Remiantis surinktų duomenų visuma, padaryta išvada, kad atitinkami duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo, taip pat tolesnio jo darbo su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nes pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir taisyklių, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nedeklaruoja ryšių, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, kad tokius savo ryšius jis slepia, kas kelia grėsmę jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Iš VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto matyti, kad jo dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiai su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes - keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
4.4. Pareiškėjo reikalavimas grąžinti į pareigas policijoje, kurios susijusios išskirtinai su įslaptintos informacijos gavimu ir disponavimu, negali būti tenkinamas, nes kriminalinės žvalgybos veiksmų naudojimas, informacija apie atliekamus kitų padalinių kriminalinės žvalgybos tyrimus, nuolatinis slaptos informacijos srautas, todėl bent mažiausias nepasitikėjimas pareiškėju realiai paralyžiuotų viso policijos padalinio, taip pat kitų padalinių, veiklą, nes perdavus informaciją pareiškėjui reikėtų suvokti ir nujausti, kad kyla grėsmė jos saugumui. Mano, kad Komisija, priimdama sprendimą vadovavosi teisės aktais, Policijos departamento IV papildomo patikrinimo metu surinkta medžiaga, priėmė teisėtą ir pagrįstą protokolinį sprendimą. Skunde ir pats pareiškėjas neginčija fakto, kad jis įsinešė slapta įrašymo įrenginį į I klasės saugumo zonoje esančią įslaptintą patalpą, padarė garso įrašą, kuriame buvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, slaptąjį išnešė, perrašė ir perdavė susipažinti asmeniui, neturinčiam teisinių įgaliojimų susipažinti su šia informacija ir kuriam vykdant tarnybines pareigas nereikia susipažinti ir dirbti su šia valstybės paslaptį sudarančia informacija. Todėl, buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės, kita veikla, jo ryšiai sukėlė grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
4.5. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Biuro įsakymą Nr. 38-TE-140 dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, negali būti tenkinamas, nes jis priimtas vadovaujantis teisės aktais, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, ginčijamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
4.6. Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas, nes papildomas pareiškėjo patikrinimas dėl pasitikėjimo buvo atliktas teisės aktų nustatyta, jokie teisės aktai pažeisti nebuvo, pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto, bei jos dydžio, jo pareiškimai paremti tik subjektyviu aplinkybių vertinimu, tačiau neturtinė žala taip pat kaip ir turtinė žala privalo būti pagrįsta, pareiškėjas turėtų įrodyti, kad tokia žala tikrai buvo padaryta ir argumentuoti, kodėl ją vertina būtent tokia pinigine išraiška. Pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymas neturi jokio priežastinio ryšio (net nutolusio) dėl pareiškėjo susirgimo ir vykusio pokalbio su vadovais, šiems atliekant tiesioginės kontrolės priemonę.
4.7. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
5. Suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime išdėstė analogiškus argumentus kaip Ministerija bei Biuras savo atsiliepimuose. Teismo posėdyje Policijos departamento atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-461 „Dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ panaikinimo“ ir Biuro 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 38-TE-140 dėl atleidimo pareiškėjo iš vidaus tarnybos panaikinimo, įpareigojimo atsakovą grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas, vidutinio tarnybinio atlyginimo už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo, neturtinės žalos priteisimo.
7. Nustatyta, kad pareiškėjui turėjo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija su slaptumo žyma „Slaptai“ išduotą (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministro.
7.1. Biuras (duomenys neskelbtini) iš Europolo gavo žvalgybinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo galimai šiurkščių agentūrinės veiklos ir slapto bendradarbiavimo pažeidimų, neautorizuotų veiksmų vykdant slaptą bendradarbiavimą, slapto bendradarbiavimo ribų peržengimo atvejus, galimos korupcijos apraiškas bei galimai darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimus.
7.2. Pagal Europolo žvalgybinio paketo duomenis pareiškėjui, kaip turinčiam leidimą dirbti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Slaptai“, vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 8 dalimi nutarta pradėti papildomo patikrinimo procedūrą (toliau – ir papildomas patikrinimas).
7.3. Biuras 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. 38 (DS)-l informavo Policijos departamentą, kad Europolo žvalgybiniame pakete pateiktai informacijai taikomi panaudojimo apribojimai buvo pakeisti ir leidžiama Europolo žvalgybiniame pakete esančią informaciją panaudoti tik leidimo dirbti su įslaptinta informacija procedūrai ir kompetentingo teismo paskirtam teisėjui.
7.4. Biuro viršininkas 2022 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 38- TE-31 pareiškėją nušalino nuo pareigų, uždraudė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija iki papildomo patikrinimo pabaigos. Pareiškėjas šio nušalinimo nustatyta tvarka neskundė.
7.5. Policijos departamento komisija, apsvarsčiusi papildomo patikrinimo surinktą medžiagą apie pareiškėją, 2022 m. birželio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. 5-P1-404), pritarė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimui, nusprendė teikti medžiagą vidaus reikalų ministerijos Komisijai. Patikrinimo medžiagoje konstatuota, kad pareiškėjo patikimumas ir jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumas kelia abejonių, nes vykdydamas (duomenys neskelbtini) užklausas, nenurodydavo paieškos pagrindo arba nurodydavo netikslų, paieškos turinio neatitinkantį pagrindą, todėl pažeidė vidaus reikalų ministerijos 2005 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1V-68 nuostatas, taip pat pareiškėjas 42 kartus nedeklaravo ir neįformino kontakto su slaptu bendradarbiu, pažeisdamas Policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-35(RN) patvirtintų Darbo su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis organizavimo taisyklių nustatytą tvarką, be to, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. įsinešė nenustatytą garso fiksavimo įrenginį į I klasės saugumo zoną (Biuro tarnybines patalpas - salę, esančią (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte), padarė garso įrašą, kurio turinys sudaro valstybės paslaptį, išsinešė šį garso įrašą iš įslaptintos I klasės saugumo zonos (Biuro tarnybinių patalpų) padarė jo kopiją (galimai kopijas), pateikė šį garso įrašą (galimai kopiją) subjektui, neturinčiam teisinių įgaliojimų įvertinti ir atlikti patikrinimą (prokurorui).
7.6. Vidaus reikalų ministerijos komisija, gavusi Policijos departamento komisijos medžiagą, surinkusi savo papildomus duomenis, 2022 m. birželio 29 d. protokoliniu nutarimu Nr. 1SEP-2 pasiūlė vidaus reikalų ministrei panaikinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ galiojantį iki (duomenys neskelbtini), konstatuodama, kad surinkti faktai ir aplinkybės parodo, kad pareiškėjas yra linkęs pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių tiek įslaptintos informacijos, tiek kitos jautrios informacijos apsaugą, yra neatsakingas, nepareigingas, nesilaiko pasižadėjimo, o tokios asmens savybės kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
7.7. Vidaus reikalų ministrė, vadovaudamasi Komisijos 2022 m. birželio 29 d. protokolu Nr. 1SEP-2, VTPĮ 17 straipsniu 2 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-461 panaikino pareiškėjui (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
7.8. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu, 76 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į VRM ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1V-461 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 38-TE-140 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
8. Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais, nes jie neatitinka tikrovės, surinkti įrodymai grįsti prielaidomis, abstraktaus pobūdžio, duomenimis, padarytos išvados nepatvirtina pareiškėjo pažeidimų, jis nėra atskleidęs tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų tretiesiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su tokia informacija, taip pat nėra atskleidęs tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų slaptai bendradarbiaujančiam asmeniui tiesiogiai ar per kitus asmenis, o telefono žinutės, kuriose buvo tik pasisveikinimas ar kitas nereikšmingas turinys, nebuvo dokumentuotos.
9. Atsakovai su pareiškėjo teiginiais nesutinka, prašo juos atmesti, argumentuodami, kad pareiškėjo galimi šiurkštūs agentūrinės veiklos ir slapto bendradarbiavimo pažeidimai, neautorizuoti veiksmai vykdant slaptą bendradarbiavimą, slapto bendradarbiavimo ribų peržengimo atvejai, galimos korupcijos apraiškos bei galimi darbo, susipažinimo su įslaptinta informacija ar tokios informacijos naudojimo bei saugojimo tvarkos pažeidimai, o taip pat jo asmeninės ir dalykinės savybės, kita veikla ir ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, kelia grėsmę jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
10. Pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas, vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, o jis atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 16 punkto (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu) pagrindu.
11. Ginčo klausimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau – ir VTPĮ), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
11.1. Pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 16 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu), specialiosios teisės (šiuo atveju dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“) panaikinimas yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad ši nuostata nesuteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos ar jo neatleisti (LVAT administracinėje byloje Nr. A756-997/2011). Aiškindamas nurodytą materialiosios teisės normą, LVAT yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-788/2010; 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010).
11.2. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyta, kad „Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu <...> tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.“ VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu <...> atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.“
11.3. Iš VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto matyti, kad jo dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019).
11.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.
11.5. LVAT yra išaiškinęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (LVAT administracinėse bylose Nr. A143-1932/2012, Nr. A3125-492/2017, Nr. eA3124-1062/2018 ir kt.). LVAT savo bylose yra pažymėjęs, kad asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui gali būti nustatomi tikrinimo metu arba buvo nustatytos per 3 metus. Asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018).
11.6. Todėl, aiškinant VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatas visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios teisės normos tiesioginė paskirtis yra reglamentuoti Leidimo išdavimo sąlygas. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto dispozicijos konstrukcija <...> „tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos <...> aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“ patvirtina, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurios yra savarankiškos ir kiekviena iš jų sudaro pagrindą neišduoti Leidimą, o būtent: kai tikrinimo metu nustatomos minėtos aplinkybės, neribojant laike šių aplinkybių atsiradimo fakto; kai tokios aplinkybės buvo nustatytos per pastaruosius 3 metus. Paprastai antrosios sąlygos taikymas yra susijęs su draudimu išduoti Leidimą 3 metus, nuo kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo, kuriuo asmens atžvilgiu buvo nustatytos šioje teisės normoje nurodytos aplinkybės. Ir tik praėjus 3 metų terminui, asmeniui atsiranda teisė pretenduoti gauti Leidimą, o kompetentingai institucijai patikrinti ar išnyko aplinkybės (pvz. asmens savybės) kurių pagrindu buvo atsisakyta išduoti Leidimą.
11.7. Pažymėtina, kad Leidimo panaikinimą tiesiogiai reglamentuoja VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas, o ne VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas. Tačiau ši teisės norma (VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas) savo dispozicijoje nenustato Leidimo panaikinimo sąlygų, ir nukreipia į VTPĮ 17 straipsnio 2 dalį, įskaitant ir jos 20 punktą. Todėl aiškinant VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatas Leidimo panaikinimo aspektu, svarbi yra pirmoji šios teisės normos dispozicijoje nustatyta sąlyga, numatanti, kad Leidimas neišduodamas (šiuo atveju panaikinamas), kai tikrinimo metu nustatomos atitinkamos aplinkybės, neribojant laike šių aplinkybių atsiradimo fakto. Leidimo panaikinimo atveju antroji sąlyga yra neaktuali, nes kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo nustatomos aptariamos aplinkybės yra besąlyginė vada panaikinti Leidimą, todėl yra negalima situacija, kad esant tokiam sprendimui asmuo dar galėtų 3 metus turėti Leidimą ir pan.
12. Nagrinėjamu atveju būtina spręsti ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias pareiškėjo asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, ar tikrinimo metu nebuvo pažeistas VTPĮ, jo 18 straipsnio 3 dalis, susijusi su tinkamu informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimu.
13. Pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimo pagrindas buvo šios aplinkybės: 1) pareiškėjas teikdamas (duomenys neskelbtini) užklausas, nenurodydavo paieškos pagrindo arba nurodydavo netikslų, paieškos turinio neatitinkantį pagrindą; 2) pareiškėjas 42 kartus nedeklaravo ir neįformino kontakto su slaptu bendradarbiu; 3) pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. padarė garso įrašą I klasės saugumo zonoje, kurio turinys sudaro valstybės paslaptį, išsinešė šį garso įrašą iš įslaptintos I klasės saugumo zonos, padarė jo kopiją (galimai kopijas), pateikė šį garso įrašą (galimai kopiją) subjektui, neturinčiam teisinių įgaliojimų įvertinti ir atlikti patikrinimą ((duomenys neskelbtini)).
14. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga – Papildomo patikrinimo medžiaga, Biuro specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. vasario 9 d. išvada Nr. 38-IL-427 bei 2022 m. vasario 9 d. protokolas Nr. 38-P1-20 ir 2022 m. vasario 14 d. protokolas Nr. 5-P1-90, Ministerijos centrinės ekspertų komisijos 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolas Nr. 1SEP-2 su medžiaga, kuriuose ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2022 m. gegužės 23 d. papildomo patikrinimo medžiaga Nr. 5-PR2-491.
15. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti nustatytos remiantis įvairia paslapčių subjekto teisėtai gauta medžiaga (ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt.) (LVAT administracinėse bylose Nr. A-2193-146/2015, Nr. A-148-146/2015 ir kt.). Tik tikrinimo metu yra draudžiama naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą (VTPĮ 18 str. 3 d.).
16. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, jog minėti duomenys (įrodymai), nustatytos faktinės aplinkybės bei jo paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti Biuro, prokuroro, Ministerijos centrinės ekspertų komisijos, nes jie vienareikšmiškai nepagrindžia pareiškėjo nelojalumo, nesąžiningumo ir nepatikimumo, kas sudarytų pagrindą priimti sprendimą panaikinti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjo manymu, nurodyti faktai yra atsitiktiniai, nepagrįsti ir mažareikšmiai.
17. Teismo pažymi, kad įrodymus teismas vertina ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Todėl, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Proceso šalių pateikti įrodymai, pagrindžiantys jų reikalavimus, jų interpretacija ir nuomonė dėl įrodymų galios nesaisto teismo, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-3221/2012). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatas, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t. y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
18. Teismui įvertinus byloje patektus įrodymus, taip pat įslaptintus dokumentus (Europolo gavo žvalgybinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktus teismui, darytina išvada, kad pareiškėjas teikdamas (duomenys neskelbtini) užklausas, nenurodydavo paieškos pagrindo arba nurodydavo netikslų, paieškos turinio neatitinkantį pagrindą, taip pat jis 42 kartus nedeklaravo bei neįformino kontakto su slaptu bendradarbiu, be to pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. padarė garso įrašą I klasės saugumo zonoje, kurio turinys sudaro valstybės paslaptį, išsinešė šį garso įrašą iš įslaptintos I klasės saugumo zonos, padarė jo kopiją (galimai kopijas), pateikė šį garso įrašą (galimai kopiją) subjektui, neturinčiam teisinių įgaliojimų įvertinti ir atlikti patikrinimą ((duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtina Papildomo patikrinimo medžiaga, Biuro specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. vasario 9 d. išvada Nr. 38-IL-427 bei 2022 m. vasario 9 d. protokolas Nr. 38-P1-20, Ministerijos centrinės ekspertų komisijos 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolas Nr. 1SEP-2 su medžiaga, kuriuose ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2022 m. gegužės 23 d. papildomo patikrinimo medžiaga Nr. 5-PR2-491, pareiškėjo paaiškinimai, Generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis, kurios rodo, kad pareiškėjas nėra patikimas ir sąžiningas pareigūnas.
19. Pareiškėjo teigimu, jis nėra atskleidęs tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų tretiesiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su tokia informacija, taip pat nėra atskleidęs tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų slaptai bendradarbiaujančiam asmeniui tiesiogiai ar per kitus asmenis, o telefono žinutės, kuriose buvo tik pasisveikinimas ar kitas nereikšmingas turinys, nebuvo dokumentuotos.
19.1. Tačiau, iš teismui pateikto įslaptinto Europolo gavo žvalgybinio paketo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mėn., bendraudamas su slaptai bendradarbiaujančiu asmeniu, galimai jam atskleidė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kriminalinės žvalgybos duomenis. Europolo žvalgybiniame pakete minimą kriminalinės žvalgybos informaciją, susijusią su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), surašė ir pateikė pareiškėjas. Pareiškėjo slaptasis bendradarbis informavo savo draugą, jog apie jį Biure yra renkama kriminalinės žvalgybos informacija. Ši informacija, anot slaptojo bendradarbio, yra gauta iš pareiškėjo.
19.2. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas kriminalinės žvalgybos tyrime vykdė nuolatinius kriminalinės žvalgybos veiksmus - agentūrinę veiklą bei reguliariai teikė kriminalinės žvalgybos informaciją (duomenys neskelbtini) pareigūnams, todėl praktiškai žinojo visą kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją (duomenis) ir šio tyrimo rezultatus. Biuro 2022 m. kovo 16 d. rašte Nr. 38-S6-64(s) pateikta informacija patvirtina, (duomenys neskelbtini) mėn. būtent pareiškėjui buvo pavesta parengti pusmečio laikotarpyje gautos informacijos, susijusios su slaptojo bendradarbio draugu, tarnybinio pranešimo projektą. Biuras kartu su minėtu raštu pateikė pareiškėjo 2021 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo projektą.
20. Pareiškėjo manymu, jis nėra atskleidęs tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų tretiesiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su tokia informacija.
20.1. Teismas pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai (Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; Biuro specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. vasario 9 d. išvada Nr. 38-IL-427; Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis) patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas, neteisėtai įsinešdamas nenustatytą garso fiksavimo įrenginį į I klasės saugumo zonai priskirtas Biuro tarnybines patalpas - (duomenys neskelbtini) aukšte esančią salę, adresu (duomenys neskelbtini), padarydamas garso įrašą, kurio turinys sudaro valstybės paslaptį, išnešdamas šį garso įrašą iš I klasės saugumo zonai priskirtos patalpos, padarydamas garso įrašo kopiją (galimai kopijas), ir patikėdamas šį garso įrašą (galimai kopiją) subjektui, neturinčiam teisinių įgaliojimų įvertinti ir atlikti patikrinimo ar „buvo padarytas įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimas arba įslaptinta informacija prarasta ir neteisėtai atskleista“ ir kuriam vadovaujantis įslaptintos informacijos pateikimo principu „Būtina žinoti“ vykdant tarnybines pareigas nereikia susipažinti ir dirbti su šia informacija“, padarė įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Be to, pareiškėjas padarė šiurkščius darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimus, kai 2022 m. sausio 10 d. pateikė pareiškimą prokuratūrai dėl tariamų (duomenys neskelbtini) S. B. ir (duomenys neskelbtini) Ž. B. veiksmų ir 2021 m. lapkričio 17 d. I klasės saugumo zonai priskirtose Biuro tarnybinėse patalpose įvykusio pokalbio, sudarančio valstybės paslaptį, garso įrašą, todėl atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją subjektui - (duomenys neskelbtini) A. U., neturinčiam teisinių įgaliojimų susipažinti ir kuriam vykdant tarnybines pareigas nereikia susipažinti ir dirbti su šia valstybės paslaptį sudarančia informacija, t. y. slaptai su kriminalinės žvalgybos subjektu bendradarbiaujančio asmens tapatybės duomenimis, informacija apie jį, informaciją - susijusią su kriminalinės žvalgybos - agentūrinės veiklos organizavimu ir vykdymu bei kriminalinės žvalgybos objektais.
20.2. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus m. apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį, konstatuodamas, kad: „(duomenys neskelbtini) Ž. B. turėjo suteiktą teisę ir tarnybinius įgaliojimus susipažinti su valstybės paslaptį sudarančią informacija, minėta valstybės paslaptį sudaranti informacija jam patikėta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašo ir kriminalinės žvalgybos tiesioginę kontrolę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais“.
21. Be to, papildomo patikrinimo medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 42 kartus nedeklaravo bei neįformino kontakto su slaptu bendradarbiu, taip pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014-08-29 įsakymu Nr. 5-V(S)-35(RN) patvirtintą Darbo su slaptai bendradarbiaujančiais asmenimis organizavimo taisyklių nustatytą tvarką, kurioje nustatyta, kad kiekvienas, net mažareikšmis kontaktas su slaptuoju bendradarbiu, turi būti įformintas nustatyta tvarka, t. y. parengiant tarnybinį pranešimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo vykdytų (duomenys neskelbtini) užklausų, nenurodant paieškos pagrindo arba nurodant netikslų, paieškos turinio neatitinkantį pagrindą, atliktos neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1V-68 nuostatas (Biuro 2022 m. kovo 14 d. raštas Nr. 38-S6-62(RN). Dalies (duomenys neskelbtini) asmens duomenų paieškos pagrindai bei papildomi duomenys nėra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu, atliekant pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (Biuro 2022 m. kovo 14 d. raštas Nr. 38-S6-62(RN), pažymėtas slaptumo žyma „(duomenys neskelbtini)“, be priedų (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjas ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1V-68 nuostatas, bet nesilaikė Pasižadėjimo laikytis Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų saugos reikalavimų 1.1 punkto reikalavimų, t. y. tvarkyti (duomenys neskelbtini) duomenis tik tada ir tik tiek, kiek būtina numatytoms funkcijoms atlikti. Pareiškėjas Pasižadėjimą laikytis Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų saugos reikalavimų pasirašė (duomenys neskelbtini).
22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, matyti, kad papildomo patikrinimo metu pareiškėjas, siekdamas vilkinti procedūrą teikė skundus bei prašymus, abejojo patikrinimą atliekančių pareigūnų objektyvumu, nešališkumu, nebuvo atviras, nelinkęs geranoriškai bendradarbiauti. Tačiau pareiškėjui buvo žinomos VTPĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ nuostatos, jis (duomenys neskelbtini) pasirašė pasižadėjimą. Tai patvirtina Policijos departamento Dokumentų valdymo sistemos pateiktas Biuro darbuotojų, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, kasmetinio supažindinimo su įslaptintos informacijos administravimą ir apsaugą bei atsakomybę už šių reikalavimų pažeidimus reglamentuojančiais teisės aktais lapas. Todėl, pareiškėjas, pažeisdamas VTPĮ V skirsnio ir Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ reikalavimus, nevykdė VTPĮ 21 straipsnyje nustatytų asmens, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareigų, t. y. išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti; neatskleisti, neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos pašaliniams asmenims. Todėl, pareiškėjas, perkeldamas garso įrašą su įslaptinta informacija į USB laikmeną, nevykdė Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo dėl USB sąsają turinčių laikmenų naudojimo įslaptintos informacijos saugojimui ir perdavimui.
23. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat argumentai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į neva pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT administracinėse bylose Nr. A556-336/2011, Nr. A-1266-624/2015, Nr. eA-709-415/2017).
24. Šiuo atveju VRM 2022 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1V-461 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo priimtas ne tik VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto, tačiau ir Ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2022 m. birželio 29 protokolinio nutarimo Nr. 1SEP-2 pagrindu. Pagal VTPĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas viena iš paslapčių subjektuose sudaromų specialiųjų ekspertų komisijų funkcijų – būtent teikti paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo. Šiuo atveju tokios Ministerijos Komisijos pasiūlymas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą išdėstytas minėtame 2022 m. birželio 29 protokoliniame nutarime Nr. 1SEP-2, kuris laikytinas VRM 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-461 sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Toks aiškinimas atitinka LVAT praktiką tarnybinių ginčų bylose, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikro anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, kad toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (LVAT administracinėse bylose: Nr. A146-700/2010, Nr. A492-279/2013, Nr. A552-260/2014 ir kt.).
25. Minėtas Ministerijos Komisijos posėdžio protokolas, kuriame ji pateikia protokolinį nutarimą (siūlymą paslapčių subjekto vadovui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo), turi būti pagrįstas visais faktiniais duomenimis, kuriuos Komisija vertino priimdama nutarimą siūlyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojui išduotą leidimą panaikinti (Viešojo administravimo įstatymo 10 str.). Taigi Komisijos protokole turi būti visi duomenys, iš kokių būtent informacijos šaltinių (atitinkamų tarnybinio patikrinimo medžiagų ir pan.) buvo nustatyti atitinkami faktai, kvalifikuoti pagal VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą (esant pagrindui – pagal kitus teisinius pagrindus) apie asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes, ar faktus dėl kurių kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui ir kuriuos Komisija vertino kaip pagrindą siūlyti paslapčių subjekto vadovui panaikinti pareigūnui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (LVAT administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015).
26. Šiuo atveju, nors Ministerijos Komisijos posėdžio protokole aptartos visos faktinės aplinkybės apie atliktą papildomą patikrinimą, jos susietos su teisės aktais t. y. Komisijos sprendimas yra pagrįstas įvairiais nustatytais faktais, kurie liudija apie pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Paslapčių subjektas nurodytas aplinkybes vertino ne siekdamas taikyti pareiškėjui tarnybinę atsakomybę, o įgyvendindamas jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus priimti sprendimą dėl pareiškėjo tolesnio leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti tęsimo arba nutraukimo. Iš Komisijos protokolo aiškiai matyti, kad buvo siekiama įsitikinti, ar pareiškėjas yra sąžiningas ir atsakingas vykdydamas pareigas, ar jis linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir žinybinių teisės aktų reikalavimų. Todėl, būtent sąžiningumas, atsakingumas, polinkis laikytis teisės aktų reikalavimų laikytini asmeninių ir dalykinių savybių turinio sudedamosiomis dalimis. Komisija taip pat įvertino bei svarstė kitas faktines aplinkybes, atsižvelgusi į Teikime pateiktą informaciją ir su juo pateiktą medžiagą, kuri yra būtent Komisijos posėdžio protokolo sudedamoji dalis. Todėl Komisija pagrįstai vertino visas minėtas faktines leidimo panaikinimo priėmimo aplinkybes ir tokiu būdu neatliko išplėstinio pareiškėjui nepalankių faktų vertinimo. t. y. atsispindėjo tarnybinio patikrinimo medžiagoje, kuria vadovaujantis buvo atliekamas papildomas vidinis patikrinimas dėl pareiškėjo teisės dirbti bei susipažinti su įslaptinta informacija.
27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo bylose ne kartą yra konstatavęs, kad valstybė turi pareigą garantuoti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, o su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, kitiems svarbiems valstybės interesams. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Valstybės institucijoms sprendžiant, ar asmuo turi teisę dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, būtina paisyti imperatyvo, jog tam, kad asmuo turėtų tokią teisę, valstybė turi besąlygiškai pasitikėti juo (LRKT 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas kitoje byloje pažymėjo, kad asmens, ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio, patikimumo patikros santykių teisinis reguliavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir panašūs faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau, kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis (LRKT 2017 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas).
28. Atsižvelgus į tai, kad iš Komisijos posėdžio protokolo bei kitos bylos rašytinės medžiagos galima aiškiai suprasti, kokia būtent medžiaga rėmėsi Komisija, priimdama 2022 m. birželio 29 protokolinį nutarimą Nr. 1SEP-2, šiuo atveju nebuvo ir pagrindo kviesti pareiškėjo nurodytus liudytojus, kad šie patvirtintų, kas buvo svarstoma Komisijos posėdyje. Asmuo, prašantis šaukti liudytoją ar liudytojus, privalo nurodyti jų vardus, pavardes, gyvenamąsias vietas ar darbo vietas ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šie liudytojai gali patvirtinti (ABTĮ 59 str. 2 d.). Taigi, prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (LVAT administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Tačiau, pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė, kodėl iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima nustatyti Komisijos posėdyje svarstytas ir vertintas leidimo panaikinimo faktiniu pagrindu tapusias aplinkybes ir dėl to būtina kviesti jo nurodytus liudytojus. Todėl pareiškėjo prašymas kviesti liudytojus ((duomenys neskelbtini) V. D., (duomenys neskelbtini) Ž. B., (duomenys neskelbtini) R. K., (duomenys neskelbtini) S. B., (duomenys neskelbtini) K. O., (duomenys neskelbtini) G. G., (duomenys neskelbtini) G. V., (duomenys neskelbtini) A. L., yra nepagrįstas bei nemotyvuotas, o pareiškėjo teisę į efektyvią jo interesų gynybą nebuvo pažeista.
29. Vertinant pareiškėjo teiginius, kad nebuvo nustatyta, jog, naudodamasis įslaptinta (riboto naudojimo) informacija, pareiškėjas ją būtų realizavęs netinkamai, atskleidęs ją subjektams, kurie neturi teisės jos žinoti, buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, tačiau nebuvo nustatytos neteisėtos veikos, pažymėtina, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas (Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) nereikalauja nustatyti, kad įslaptinta informacija buvo atskleista ar padaryti kitokie jos saugumo pažeidimai ar kiti teisės pažeidimai. Pagal minėtą punktą pakanka nustatyti asmens savybes ar kitas aplinkybes, kurios keltų grėsmę tik patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ateityje šiam asmeniui toliau dirbant su įslaptinta informacija.
30. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir faktų, susijusių su pareiškėjo asmenybės (charakteristikos) vertinimu, pažymėtina, kad pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės (dauguma jo padarytų pažeidimų yra mažareikšmiai, padaryti ginant savo asmeninį saugumą, daug kartų skatintas) pagal ginčui aktualų VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą negali būti pagrindas netaikyti šių įstatymo nuostatų.
31. Pareiškėjo teigimu, Ministerijos Komisija netyrė, kad jam buvo daromas spaudimas iš Biuro tam tikrų darbuotojų (taip pat ir (duomenys neskelbtini) R. K., (duomenys neskelbtini) Ž. B., (duomenys neskelbtini) S. B. ir kt.), dėl kreipimosi į prokuratūrą bei atliekant papildomą patikrinimą. Teismas pažymi, kad pats kreipimosi į prokuratūrą faktas bei papildomo patikrinimo atlikimas savaime nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, kad Generalinės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo kreipimąsi, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis, aiškiai rodo, kad prokuratūra nenustatė pažeidimų, susijusių su papildomu tikrinimu, Biuro darbuotojų atliktais veiksmais, naudotais būdais, tačiau nustatė, kad pareiškėjas nėra patikimas ir sąžiningas pareigūnas. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų ar duomenų apie Biuro darbuotojų neteisėtus veiksmus ar naudotus būdus. Taip pat pareiškėjas nepateikia duomenų, kad jo papildomo tikrinimo metu buvo naudojami tokie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, kurie draudžiami pagal minėtą VPTĮ 18 straipsnio 3 dalį.
32. Teismas negali pritarti pareiškėjo teiginiams, kad Komisijai buvo pateikta šmeižiančio pobūdžio, sufabrikuota informacija, o Komisijos protokolinis nutarimas grįstas prielaidomis, abstraktaus pobūdžio, duomenimis, padarytos išvados nepatvirtina pareiškėjo pažeidimų, dauguma jo padarytų pažeidimų yra mažareikšmiai, padaryti ginant savo asmeninį saugumą, nes Komisijos nustatyti faktai nėra atsitiktiniai, visų faktų visuma neleidžia daryti išvados, kad jie yra mažareikšmiai, šmeižiantys ar grįsti prielaidomis. Todėl teismas pritaria Komisijos padarytai išvadai, kad atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu, lojalumu Lietuvos valstybei ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas nėra neproporcinga priemonė pagal nustatytas aplinkybes.
33. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo tiriamas ir poligrafu apie byloje nagrinėjamas aplinkybes. Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Asmenys <...> gali būti tiriami <...> sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką“. Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Teismų praktikoje išaiškinant Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas yra konstatuota, kad tyrimo poligrafu išvados yra naudojamos kaip papildoma informacija. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ (LVAT administracinėse bylose Nr. A-465-143/2015, Nr. A-3546-662/2015 ir kt.).
34. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, darytina išvada, kad pareiškėjo atlikta priešinga vidaus tarnybos interesams veikla, t. y. atskleidimas tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų slaptai bendradarbiaujančiam asmeniui tiesiogiai ar per kitus asmenis, nedeklaravimas bei neįformintas kontakto su slaptu bendradarbiu, atskleidimas tarnybinės informacijos ar kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenų tretiesiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su tokia informacija, neleistinas garso įrašo darymas pažeidžiant teisės aktus, yra tos VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto sudėtį kvalifikuojančios aplinkybės, kurios patvirtina išvadą, kad dėl pareiškėjo veiksmų yra kilusi grėsmė pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, o tuo pačiu paneigia ir priešingus šiuo klausimu pareiškėjo skundo argumentus.
35. Išdėstytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad VRM 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-461 pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ galiojantį iki (duomenys neskelbtini), o panaikinus pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su šia informacija, Biuras teisėtai ir pagrįstai 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 38- E-140 dėl atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
36. Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui gali būti skundžiami tik valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimai (administraciniai aktai), sukeliantys valstybės tarnautojui teisines pasekmes. Pareiškėjo ginčijamas Ministerijos Komisijos 2022 m. birželio 29 d. protokolinis nutarimas Nr. 1SEP-2 „Dėl siūlymo panaikinti leidimą“ yra VRM 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-461 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, yra tik tarpinis dokumentas (VRM įsakymo motyvuojamoji dalis) dėl siūlymo panaikinti leidimą papildomo tikrinimo procedūroje, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina.
37. Teismui konstatavus, kad ginčijami VRM 2022 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1V-461 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ ir Biuro 2022 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 38- E-140 „Dėl atleido pareiškėjo iš vidaus tarnybos“, yra teisėti ir pagrįsti bei nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovų Biuro ir VRM solidariai padarytą 10 000 Eurų neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad VRM ir Biuras, atlikdami papildomą pareiškėjo tikrinimą, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles iš esmės ištyrė įrodymų visumą, materialiosios teisės normas taikė teisingai, todėl nėra tenkinami pareiškėjo skundo išvestiniai reikalavimai: įpareigoti atsakovą Biurą grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisti pareiškėjui iš atsakovo Biuro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo laikino nušalinimo 2022 m. sausio 26 d. iki grąžinimo į vidau tarnybą dienos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas visa apimtimi (ABTĮ 88 str. 1 d.)
39. Teismui atmetus pareiškėjo skundą teismo išlaidos nepriteisiamos.
40. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
n u s p r e n d ž i a :
Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VRM Komisijos 2022 m. birželio 29 d. protokolinį nutarimą Nr. 1SEP-2 „Dėl siūlymo panaikinti leidimą“.
Likusioje dalyje pareiškėjo A. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Rūta Miliuvienė
Henrikas Sadauskas