Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-09][nuasmeninta nutartis byloje][1S-363-383-2017].docx
Bylos nr.: 1S-363-383/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių PN-AK 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nužudymas (BK 129 str.)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1S-363-383/2017

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m.  balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų  - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. kovo 13 d. nutarimą, panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą

 

n u s t a t ė :

 

  1. A. S., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 12 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 12 m. laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 12 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 13 m. laisvės atėmimo.
  2. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalyje numatytą privalomą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 7 mėnesiai 29 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. kovo 9 d.).
  3. Komisijos 2017 m. kovo 13 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
  4. Nuteistasis A. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
    1. Nuteistojo teigimu, Komisija vienareikšmiškai pateikė teisiškai argumentuotą, kompetentingą nutarimą, kadangi turi ilgametę lygtinio paleidimo ir betarpiško darbo su nuteistaisiais praktiką. Skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo pozicija nepatvirtinti Komisijos nutarimo, paverčia Komisijos ir pareigūnų darbą niekiniu. Teismo pozicija ignoruoja Komisijos ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijas, kurios nacionalinėje teismų praktikoje privalomos.
    2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog lygtinis paleidimas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso reikalas, o ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso. Nuteistojo įsitikinimu išimtinai turi būti vertinamas  jo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne elgesys iki nusikaltimo ir pats nusikaltimas.
    3. Nuteistojo nuomone, teismas turi vertinti tai, kaip dar ilgesnis realus bausmės atlikimas paveiks jo socialinius ryšius, atitolins nuo realaus gyvenimo ir progreso. Nors anksčiau bausmės atlikimo metu ir nesielgė tinkamai, tačiau  jau eilę metų nuteistasis neturi  nuobaudų, o pagal BVK 143 straipsnio 9 dalį, jis yra laikomas neturinčiu nuobaudų.
    4. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies sąlygų yra niekinis, nes jų atitikimą patikrino gausus pataisos namų darbuotojų būrys. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino jo socialinio aktyvumo ir veiklos pataisos namuose.
  5. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
  6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
  7. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
  8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, vykdė ankstesnių individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centre, įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, priteistą civilinį ieškinį padengė, pataisos namuose bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, buvo kreipęsis į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“, tačiau įdarbintas nebuvo, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog  jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 45 balai, iš kurių statiniai veiksniai yra 25 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nežymiai nuo 46 balų  iki 45 balų t.y. tik vienu balu. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai  veiksniai – teisės pažeidimai; gyvenimo stilius ir draugai. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu už nepriekaištingą elgesį skatintas 20 kartų, tačiau 28 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, buvo 25 kartus baustas drausmine tvarka, kas vertintina, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors A. S. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.
  9. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, dalyvauja papildomoje nuteistųjų sporto klubo „Padėk sau“ programoje, lankė psichologinius kursus, mokėsi ir įgijo dvi specialybes, už nepriekaištingą elgesį skatintas 20 kartų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius, solidariai priteisto civilinio ieškinio dalį padengė. Minėtos aplinkybės rodo, jog A. S. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
  10. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) padarymą, ankščiau ne kartą teistas, jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nors padarytos nusikalstamos veikos, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad  nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.
  11. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentuoja nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka. Nuteistojo įsitikinimu, išimtinai turi būti vertinamas tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne elgesys iki nusikaltimo ir pats nusikaltimas.
    1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, kaltės prisipažinimas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kitas aplinkybes, išskyrus įstatyme numatytas, t. y. BVK 157 straipsnyje išdėstytus formaliuosius pagrindus.
  12. Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.
  13. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, A. S. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
  14. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7  d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo A. S. (A. S.) skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai               Svetlana Jurgaitienė

 

              Gytis Večerskas

 

              Valdas Vitunskas