Civilinė byla Nr. e2-12-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00522-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovėms A. K. ir V. D. dėl neprotestuotino paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, tretieji asmenys V. L., Kauno miesto 19 – ojo notarų biuro notarė A. U., Kauno miesto 4 – ojo notarų biuro notarė V. J.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento D. L. išduotą 2019 m. liepos 10 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 4 VJ – 3488; pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 19 – ojo notarų biuro 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 19KU – 2588 dėl 50 158,20 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš D. L., A. K. naudai; taikyti restituciją ir priteisti iš A. K. 4 823,46 Eur D. L. naudai; priteisti iš A. K. 380,10 Eur nuostolių D. L. naudai; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp A. K. ir V. D. 2020 m. spalio 14 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pateikusi pradinį ieškinį, ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/00854.

3.       Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės prašymas netenkintas, nenustačius grėsmės būsimo sprendimo neįvykdymui, taip pat ieškovei neįrodžius, kad atsakovė bus finansiškai nepajėgi grąžinti išieškotas sumas ieškovei.

4.       2020 m. spalio 15 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės A. K. nekilnojamajam turtui – 147  /26603 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 550 / 1550 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo dienos šioje civilinėje byloje.

5.       Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, kadangi reiškiami reikalavimai yra pagrįsti, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ieškiniu iš atsakovės prašomos priteisti sumos (restitucija ir nuostoliai) civilinės bylos nagrinėjimo eigoje didės, kadangi išieškojimas iš ieškovės vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/00854 nėra sustabdytas.

6.       Ieškovės vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas, jeigu pasikeistų atsakovės turtinė padėtis ir ji perleistų jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8.       Įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatavo, kad negalima konstatuoti ieškinio preliminaraus nepagrįstumo.

9.       Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas dėl neprotestuotino vekselio ir notaro vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, todėl nereikalauja priverstinio vykdymo. Dėl to netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nekyla sprendimo neįvykdymo grėsmė.

10.       Pažymėjo, kad ieškovė jokių konkrečių duomenų, informacijos, patvirtinančios atsakovės nesąžiningus veiksmus ar realius ketinimus, teismui nepateikė, nurodydama vien hipotetinius teiginius. Tuo tarpu pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės šiuo atveju ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

11.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.  

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovė D. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei prašymą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nekyla sprendimo neįvykdymo grėsmė, nes šiuo atveju yra keliamas ir turtinio pobūdžio reikalavimas. Šis turtinio pobūdžio reikalavimas bylos eigoje tik didės, nes vykdomoji byla, kurioje vykdomas išieškojimas pagal ginčijamą 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį įrašą, nėra sustabdyta. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra siekimas apsaugoti ieškovės turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą.

13.2.                      Prašoma taikyti apsaugos priemone yra siekiama išsaugoti atsakovės turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, taip užtikrinant galimo teismo sprendimo įvykdymą dalyje dėl restitucijos ir nuostolių taikymo, nes jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu bus užbaigta vykdomoji byla iš ieškovės išieškojus visą sumą, palankaus teismo sprendimo atveju ieškovės atžvilgiu, iš atsakovės priteistina suma viršys jos turimo turto dydį.

13.3.                      Ieškovės vertinimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neprieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų nesuvaržo daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, nes atsakovei nebūtų uždraudžiama nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudoti, jį tinkamai prižiūrėti, išlaikyti.

13.4.                      Teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės nesąžiningumą, yra nepagrįsta, nes vien jau aplinkybės apie vekselio pateikimą vykdyti, apie ieškovės tinkamai vykdomą sutartinės hipotekos / vartojimo kredito sutartį, patvirtina, jog vekselis buvo pateiktas pasirašyti pasipelnymo tikslais, elgiantis ne tik nesąžiningai, bet ir apgaulingai. Toks atsakovės elgesys suponuoja tikėtiną galimybę, kad ji gali ketinti ateityje perleisti turimą turtą, tuo siekdama nevykdyti galimai ieškovės atžvilgiu palankaus teismo sprendimo. Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė dalį savo turto jau yra perleidusi UAB „Alanvita“, taip pat, jog atsakovę, trečiąjį asmenį V. L. ir UAB „Alanvita“ sieja santykiai, kurių pagrindu ieškovė buvo apgauta ir pasirašė vekselį.   

2.                      Atsakovė A. K., pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

14.1.                      Atsakovės vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlyga, be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, pažeidžia ekonomiškumo principus.

14.2.                      Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi vertinti esamą situaciją ir turimus įrodymus, o ne daryti prielaidas apie galimą ateitį. Jei ateityje situacija pasikeis, niekas nedraudžia apeliantei pateikti naują prašymą pagal pasikeitusias aplinkybes. Todėl ieškovės argumentai, kad reikalavimai galimai augs, yra visiškai nesvarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo metu vertinant esamą situaciją ir pareikšto turtinio reikalavimo dydį (4 406,11 Eur), ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja reali rizika, jog tokio dydžio reikalavimas (galimai palankus ieškovei teismo sprendimas) nebus įvykdytas.

14.3.                      Vien jau pati sąlyginai nedidelė reikalavimo suma įgalina preziumuoti, kad nėra jokios rizikos, jog ieškovei galimai palankus sprendimas bus neįvykdytas ar jo vykdymas pasunkės. Be to, byloje yra pateikta 2019 m. liepos 10 d. sutartinė hipoteka (sutartis), kuri patvirtina, kad atsakovė yra įkeitusi jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), užtikrindama ieškovei priklausančios ir jos vadovaujamos įmonės UAB „TONKATSU“ prievoles. Šio žemės sklypo rinkos vertė nurodyta hipotekos sutartyje – 37 600 Eur. Iš to darytina išvada, kad atsakovė turi daugiau nei pakankamai turto, kurio pakaks padengti visus ieškovės pareikštus turtinius reikalavimus.

14.4.                      Ieškovės atskirajame skunde įvardijami atsakovės tariami neteisėti ir nesąžiningi veiksmai neatitinka tikrovės, nėra įrodyti ir įrodinėjami. Dėl to sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitinkama ieškovės versija negali būti pagrindu vertinti atsakovės veiksmus kaip (ne) sąžiningus ir (ar) (ne)teisėtus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

4.                      Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktika).

5.                      Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

6.                      Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018 ir kt.).

7.                      Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Pažymėtina, kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

8.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad ginčijamas vekselis ieškovei buvo pateiktas pasirašyti pasipelnymo tikslais, elgiantis ne tik nesąžiningai, bet ir apgaulingai, taip pat, jog atsakovė dalį savo turto jau yra perleidusi UAB „Alanvita” ir ją sieja santykiai su trečiuoju asmeniu V. L., kurių pagrindu ieškovė buvo apgauta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, konstatuoja, kad šios ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti atsakovės nuosavybės teisę turimam nekilnojamam turtui.

9.                      Kaip minėta, grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, požiūriu vertinamas ne bendro pobūdžio bet koks šalies nesąžiningumas, bet toks šalies nesąžiningumas, kuris gali lemti būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimą (turto perleidimas, jo paslėpimas ir pan.). Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde ieškovė nepateikė argumentų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės nesąžiningumą, nukreiptą būtent į būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė dalį savo turto jau yra perleidusi UAB „Alanvita”, o atsakovė šių aplinkybių, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, neneigė, tačiau pastebėtina, jog ieškovės nurodomi sandoriai įvyko iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje nagrinėjamoje byloje. Aplinkybė, kad galimai atsakovę ir trečiąjį asmenį V. L. sieja kažkokie santykiai, taip pat nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip, o be to, tai negali būti pagrindu taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ji nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą.

10.                      Atsižvelgiant į visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

11.                      Be to, šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentais, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, vertina esamą situaciją ir turimus įrodymus. Dėl to ieškovės argumentai, kad ateityje galimai jos reikalavimas atsakovei didės, neturi teisinės reikšmės šiuo metu sprendžiant klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.                      Pažymėtina ir tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, pažeidžia ekonomiškumo principus. Ieškovė prašo negaliojančiu jos 2019 m. liepos 10 d. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį Nr. 4 VJ – 3488; pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 19 – ojo notarų biuro 2020 m. liepos 1 d. vykdomąjį įrašą Nr. 19KU – 2588 dėl 50 158,20 Eur iš jos išieškojimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašo draudimo uždėjimo nekilnojamojo turto registre atsakovės A. K. nekilnojamajam turtui. Tokiu būdu ieškovės prašymas negali būti laikomas proporcingas ir atitinnkantis ieškinio reikalavimams. 

13.                      Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamos klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

14.                      Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Romualda Janovičienė