Civilinė byla Nr. e2-812-980/2017

Proceso Nr. 2-06-3-15245-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.6.10.5.2.; 2.6.10.5.2.1.; 3.2.6.5;

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,

sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, Deimantei Žilienei,

dalyvaujant ieškovės AB „Swedbank“ atstovui Vincentui Šupiniui,

atsakovės UAB „Atenergo“ atstovui, bankroto administratoriui Antanui Markšaičiui,

atsakovo „BTA Insurance Company SE“ Lietuvos filialo atstovui, advokatui Justui Jankauskui,

trečiųjų asmenų R. B. ir G. B. atstovui, advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Swedbank“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Atenergo“, „BTA Insurance Company SE“ Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. B., G. B., UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 9200 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismas R. B. ir G. B. iškėlė bankroto bylą. Pareiškėjų kreditorius Danske Bank buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Bankrutuojančių asmenų administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“. Danske Bank 2015 m. gruodžio 9 d. sudaryta Verslo dalies perleidimo sutartimi nuo 2016 m. birželio 4 d. perleido „Swedbank“ visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš skolininkų ir Danske Bank sudarytų kredito sutarčių. 2016-08-11 ieškovas gavo administratoriaus pranešimą apie tai, kad butas 2016-08-08 buvo parduotas skolininkų pasiūlytam pirkėjui už 36 800 Eur. Administratoriaus informacija apie bankui įkeisto turto pardavimą skolininkų pasiūlytam pirkėjui už 36 800 Eur buvo labai netikėta, kadangi (žinodami apie administratoriaus teiktą siūlymą Draudikui perimti turtą už pradinę kainą, t.y. už 46 000 Eur apie jų sutikimą perimti turtą ir apie tai, kad administratorius, gavęs BPD sutikimą, įsipareigojo sušaukti kreditorių susirinkimą), todėl ieškovas laukė kreditorių susirinkimo, kuriame turėjo būti sprendžiamas neparduoto iš pirmųjų varžytynių turto perleidimo klausimas. 2016-08-23 ieškovas pateikė administratoriui raštą, kuriame nurodė susirūpinimą dėl netikėto administratoriaus sprendimo, nepranešus kreditoriams be varžytynių parduoti turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui už mažesnę nei vertinime kainą. Taip pat prašė paaiškinti, kodėl nebuvo suteikta galimybė kreditoriams perimti turtą ir nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas šiam klausimui spręsti. Su tokia administratoriaus pozicija bankas nesutinka. Mano, kad administratorius pažeidė FABĮ nuostatas, reguliuojančias bankrutuojančio asmens turto pardavimo procesą, nesilaikė administratorių veiklos principų, t.y. imtis visų teisėtų priemonių tinkamai ginti tiek skolininko, tiek kreditorių interesus bei nepažeisti kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Mano, kad administratorius, turėdamas realią galimybę perleisti turtą už 46 000 Eur, neteisėtai pardavė bankui įkeistą turtą už mažesnę, t.y. už 36 800 Eur, dėl to bankui kreditorinio reikalavimo tenkinimui tenka mažesnė suma nei galėjo būti. Mano, kad bankas dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų patyrė 9 200 Eur žalą.

Atsakovė UAB „Atenergo“ nustatytu terminu pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad 2015 m. liepos 24 d. įvyko kreditorių susirinkimas ir 8 darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Kreditoriai balsavo už pateiktą nekilnojamojo turto tvarką 206 872,53 Eur, balsų sumine išraiška, kas sudaro 53,19 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prieš balsavusių nebuvo. Iki šios dienos šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis ir bankroto administratorius privalo juo vadovautis. 2015 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr.e2FB-3174- 965/2016, nutartimi patvirtino pareiškėjų patikslintą mokumo atkūrimo planą. Kadangi buvo gautas prašymas 2015 m. gegužės 6 d. iš bankrutuojančių fizinių asmenų dėl jiems priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir, kad pareiškėjai siekia kuo didesne apimtimi patenkinti kreditoriaus reikalavimus, nes vasaros laikotarpiu nekilnojamojo turto kainos yra didesnės, tad bankroto administratorius vadovaujantis įstatymų nuostatomis 2016 m. gegužės 16 dieną pranešė įkaito turėtojui apie paskelbtas varžytynes ir pirmosios varžytynės vyko nuo 2016- 05-16 d, pabaiga 2016-06-15 d. Neįvykus pirmosioms varžytinėms, turtą buvo pasiūlytą perimti kreditoriams, tačiau nei vienas kreditorius tokia teise nepasinaudojo. 2016 m. rugpjūčio 25 dieną buvo gautas prašymas iš bankrutuojančių fizinių asmenų dėl nekilnojamojo turto pardavimo jų pasiūlytam pirkėjui R. B.. Kadangi pirkėjas sumokėjo pinigų sumą ne mažesnę už pradinę varžytynėse numatomą turto pardavimo kainą ir 2016 m. rugpjūčio 08 dieną nekilnojamasis turtas parduotas. Mano, kad ieškovas nepateikė įrodančių faktų dėl civilinės atsakomybės. Bankroto administratorius pateikė faktus kurie įrodo, kad atliko teisėtus veiksmus, vykdė savo pareigas, elgėsi apdairiai, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nors buvo klaidinamas, reikalaujama atlikti neteisėtus veiksmus. Be to, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodančių aplinkybių, dokumentų, kurie galėtų pagrįsti trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ įtraukimą į bylą. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktame prašyme išdėstytos aplinkybės neįrodo, kad trečiuoju asmeniu gali būti įtraukas UAB „Būsto paskolų“ draudimas“, nes šis asmuo nėra įtrauktas į bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašą ir neturi patvirtino savarankiško reikalavimo bankroto procese.

Atsakovas AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. tarp atsakovo ir UAB „Atenergo“ buvo sudaryta draudimo sutartis (poliso Nr. PCAD 029749), kurios pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovė apdraudė UAB „Atenergo“ profesinę atsakomybę Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo polise nurodant, kad draudimo objektas yra bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras padarytą žalą. Tai, jog Atsakovas dėl vykdomos profesinės veiklos, atsakomybės draudimo laikotarpiu, nurodytu polise Nr. PCAD 029749, atliko veiksmus, kurie Ieškovės nuomone, sąlygojo žalos atsiradimą, Atsakovė sužinojo tik gavusi Ieškovo pirminį ieškinį. Iki pirminio ieškinio pateikimo nei Ieškovė, nei UAB „Atenergo“ į Atsakovę, kaip draudimo kompaniją, apdraudusią Atsakovo civilinę atsakomybę, nesikreipė, apie įvykį ir tariamai atsiradusią žalą neinformavo, jokių reikalavimų nepateikė. Įvertinus tai, jog šioje byloje nėra duomenų, kad parduotas visas bankrutuojančių Trečiųjų asmenų turtas ar nebėra Trečiųjų asmenų turto, iš kuriuo galėtų būti padengti Ieškovo kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje, abejotina, ar Ieškovas gali teigti, jog šiai dienai yra patyręs tariamą žalą ar žalos suma yra tokia, kokią nurodo ieškinyje. Pažymėtina ir tai, kad kaip žemiau aptarta Atsiliepime, iki pat ieškinio pateikimo Teisme Ieškovas net neformulavo jokių konkrečių reikalavimų nei Atsakovui, nei Atsakovei, kai tokius reikalavimus turėjo nurodyti atitinkama tvarka pateikdamas pretenziją. Pagal Atsakovo ir Atsakovės susitarimą, apdraudžiant Atsakovo profesinę civilinę atsakomybę, Atsakovė spręstų žalos sureguliavimo klausimą, atitinkama tvarka bei terminais gavusi informaciją apie konkrečius Ieškovo reikalavimus, tačiau pats Ieškovas, tokios tvarkos net nebandė laikytis bei su nesavalaikiu ieškiniu (patikslintu ieškiniu) kreipėsi į Teismą, nors atitinkama tvarka ir terminais kreiptis į Atsakovą ar tiesiogiai į Atsakovę dėl tariamai padarytos žalos sureguliavimo ir ginčo išsprendimo ikiteismine tvarka turėjo galimybę, kas ir šiai dienai būtų įmanoma, jei Ieškovas Teisme nebūtų pareiškęs nesavalaikio ieškinio (patikslinto ieškinio). Be to, įvertinus  Atsakovo ir Atsakovės susitarimu (apdraudžiant Atsakovo profesinę civilinę atsakomybę) nustatytą terminą dėl reikalavimo žalai atlyginti pateikimo, tikėtina, jog reikalavimą ikiteismine tvarka atlyginti neva kilusią žalą Ieškovas galėjo pateikti pasibaigus trečiųjų asmenų bankroto bylai. Šiuo atveju Ieškovui nėra pagrindo teigti, jog Atsakovams neatlyginus prašomos priteisti žalos sumos - 9 200,00 Eur, bus pažeisti Ieškovo interesai. Byloje nėra duomenų, kad Ieškovas dėl patirtos žalos, nurodydamas konkretų patirtos žalos dydį, būtų kreipęsis į Atsakovą. Byloje pateikti raštai nelaikytini Ieškovo tinkamu kreipimusi (pretenzija) į Atsakovą dėl žalos atlyginimo, kadangi kaip matyti iš byloje pateikto Ieškovo ir Atsakovo susirašinėjimo, Ieškovas pateikė tik klausimus Atsakovui, tik prašė paaiškinti aplinkybes dėl ginčo buto pardavimo, bet konkretaus reikalavimo neformulavo, todėl ir Atsakovas objektyviai neturėjo realios galimybės kreiptis į Atsakovę dėl žalos sureguliavimo ir pateikti Taisyklėse nurodytus dokumentus, t. y. Atsakovas dokumentais negalėjo pagrįsti nei žalos dydžio, nei turėjo konkretų ir aiškų nukentėjusiojo trečiojo asmens, šiuo atveju Ieškovo, suformuluotą reikalavimą, kadangi pats Ieškovas jokio konkretaus reikalavimo neformulavo. Reikšiant reikalavimą draudėjui ar draudikui dėl žalos atlyginimo, turi būti įsitikinta, jog toks reikalavimas atitinka Taisyklių nustatytas sąlygas, t. y. žala padaryta draudėjo ir tik neteisėtais veiksmais atliekant fizinio asmens bankroto procedūras draudimo sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nepateikta duomenų, jog Ieškovas apskritai būtų formulavęs reikalavimą (net nekalbant apie konkretų reikalavimą) Atsakovui dėl padarytos žalos, Ieškovo taip pat nebuvo kreiptasi į Atsakovę, todėl spręstina, kad, visų pirma tik dėl Ieškovo veiksmų, nebuvo laikomasi Taisyklių reikalavimų. Taip pat akcentuotina, kad tiek Taisyklėse, tiek LR CK 6. 246 str., kuriuo ir remiasi Ieškovas, įtvirtinta, jog Atsakovo pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais veiksmais. 

Trečiųjų asmenų R. ir G. B. atstovas, advokatas E. Karbauskas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad atlikus bankrutuojančių trečiųjų asmenų turto vertinimą, turto vertė buvo nustatyta 46 000 Eur. Atsižvelgiant į teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano nuostatas 2016-05-16 - 2016-06-15 administratorius paskelbė pirmąsias varžytines, kuriose buvo siekiama turtą parduoti už 46.000,00 Eur. Varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Bankroto administratorius kreditoriams pateikė pasiūlymą perimti iš varžytinių neparduotą turtą. Tačiau nei vienas kreditorius neišreiškė valios perimti turto už pirmųjų varžytinių kainą. Tretieji asmenys siekdami, kad turtas būtų parduotas kuo didesne kaina bei siekdami kuo operatyviau atsiskaityti su kreditoriumi surado pirkėją. Kadangi kreditoriai turto neperėmė, todėl iki antrųjų varžytinių bankrutuojantys asmenys pateikė prašymą parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui. Tokia teisė nustatyta FABĮ 27 str. 2016-08-08 buvo parduotas R. B. ir G. B. surastam pirkėjui už 36 800 Eur. 2016-08-11 bankroto administratorius pranešė ,,Swedbank’’ AB apie turto pardavimą. 2016-08-17 hipotekos kreditoriui yra buvo pervesta atitinkama suma gauta už parduotą turtą. Mano, kad bankroto administratorius neatliko neteisėtų veiksmų, nes veikė pagal įstatymo reikalavimus. Nei buvęs kreditorius - Danske Bank A/S, nei naujasis kreditorius - AB Swedbank niekada nereiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų, nei dėl turto pardavimo tvarkos, nei dėl turto kainos nustatymo. Šiuo atveju svarbiausia, kad turto nepardavus pirmose varžytinėse, bei pasiūlius hipotekos kreditoriui perimti turtą, jis per 20 dienų nepateikė pasiūlymo perimti turto.

Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog visiškai sutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu ir jį palaiko visa apimtimi. Nurodė, kad iliustruojant faktinę situaciją ir susiklosčiusią bendrovės ir šio bankroto administratoriaus bendradarbiavimo praktiką svarbu pastebėti, kad kitose bankroto procesuose (bankrutuojančiosios L. G., K. D. ir kt. tai tik keli pvz.), kuriose bendrovė draudimo išmoką moką, bet bankroto procese ji dar nėra kreditorius juridine prasme, tačiau kreditoriumi yra faktiškai, bankroto administratorius bendrovei teikia informaciją apie bankroto proceso eigą, derinami bankroto proceso veiksmai ir 1.1., nes, kaip įvardinta aukščiau faktiškai bankroto administratorius yra informuotas ir jis žino apie bendrovės statusą bankroto procesuose, kai yra vis dar mokama draudimo išmoka tais atvejais, kai kreditavimo sutartis, dėl kurių įsipareigojimų nevykdymo asmenims iškeliamos bankroto bylos ir tuo metu vis dar yra mokamos draudimo išmokos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. Šupinis palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog prašomos priteisti žalos dydį sudaro ta suma, kuria buvo sumažinta bankroto procese parduodamo turto kaina, o neteisėti veiksmai pasireiškė bankroto administratoriaus veiksmais, kuriais jis leido pirkti turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui, po to, kai neįvyko pirmosios varžytinės už 20 procentų mažesnę kainą.

Atsakovo UAB „Atenergo“ atstovas A. Markšaitis palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog visas trečiųjų asmenų bankroto procesas vyko tik pagal Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodytus reikalavimus ir tik pagal kreditorių susirinkime nustatytą turto kainą ir jo pardavimo tvarką. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad ne bankroto administratorius nustato turto kainą, o būtent kreditorių susirinkimas, bei į tai, kad nei vienas kreditorius neišreiškė sutikimo perimti parduodamą turtą, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ net ir šiai dienai nėra įtrauktas į bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašą.

Atsakovo „BTA Insurance Company SE“ atstovas advokatas J. Jankauskas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog, nagrinėjamu atveju ieškovas, iš esmės, nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarko ir net nesikreipė į draudimo bendrovę su reikalavimu atlyginti žalą, nors tokią pareigą turėjo. Be to, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, nėra kaltės, nėra ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

Trečiųjų asmenų R. ir G. B. atstovas, advokatas E. Karbauskas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, jog įstatyme numatyta galimybė parduoti turtą už varžytinėse nurodytą kainą, kuri neįvykus pirmosioms varžytinėms yra mažinama, todėl jokių neteisėtų veiksmų bankroto administratorius šiuo atveju neatliko ir civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti solidariai iš dviejų atsakovų – bankroto administratoriaus ir jo civilinę atsakomybę apdraudusios bendrovės, žalą, kuri atsirado, ieškovo nuomone, bankroto administratoriui pažeidus fizinių asmenų bankroto proceso procedūrą.

Atsakovai su pateiktu ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog trečiųjų asmenų turtas bankroto procese buvo realizuotas laikantis Fizinių asmenų bankroto įstatymų reikalavimų ir nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, o be to, kad ieškinys pareikštas netinkamai suformulavus reikalavimus atsakovams, kurie tokiu atveju negali atsakyti solidariai.

Matyti, jog nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo ir sąlygų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi R. B. ir G. B. iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“. Nustatyta, kad pirminis bankrutuojančių asmenų kreditorius Danske Bank buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Nustatyta, kad Danske Bank 2015-12-09 sudaryta Verslo dalies perleidimo sutartimi nuo 2016-06-04 perleido „Swedbank“ visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš skolininkų ir Danske Bank sudarytų kredito sutarčių.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-08-18 tarp atsakovo ir UAB „Atenergo“ buvo sudaryta draudimo sutartis (poliso Nr. PCAD 029749), kurios pagrindu nuo 2015-08-28 iki 2016-08-27 Atsakovė apdraudė UAB „Atenergo“ profesinę atsakomybę Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo polise nurodant, kad draudimo objektas yra bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras padarytą žalą.

2015-07-24 įvyko bankrutuojančių R. ir G. B. kreditorių susirinkimas ir 8 darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti šių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Kreditoriai balsavo už pateiktą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką 206 872,53 Eur balsų sumine išraiška, t.y. 53,19 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos; balsavusių „Prieš“ nebuvo. Nustatyta, kad skundų dėl šio kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo nebuvo gauta; nutarimas yra galiojantis ir teisėtas. 2015-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr.e2FB-3174- 965/2016, nutartimi patvirtino pareiškėjų patikslintą mokumo atkūrimo planą. 2015-05-06 tretieji asmenys R. ir G. B. pateikė prašymą dėl jiems priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Paskelbtos pirmosios bankrutuojančių asmenų turto pardavimo varžytinės, kurios vyko nuo 2016-05-16 - 2016-06-15. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad pirmosios varžytinės neįvyko, nes jose nesudalyvavo nei vienas pirkėjas. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, kad neįvykus pirmosioms varžytinėms, turtą buvo pasiūlytą perimti kreditoriams, tačiau nei vienas iš kreditorių tokia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo. 2016-08-25 bankrutuojantys tretieji asmenys pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo jų pasiūlytam pirkėjui. 2016-08-08 turtas parduotas trečiųjų asmenų R. B. ir G. B. surastam pirkėjui už 36 800 Eur. 2016-08-11 bankroto administratorius informavo AB ,,Swedbank’’ apie turto pardavimą. 2016-08-17 hipotekos kreditoriui buvo pervesta atitinkama lėšų suma gauta už parduotą turtą.

Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) 27 str. 3 d. nustatyta, kad įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą, parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apie tai pranešus įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui.

2013 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 321 dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo VI skyriuje nurodyta, kad:

Varžytynės laikomos neįvykusiomis, jeigu:

44.1. varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis;

44.2. nė vienas iš varžytynių dalyvių nepasiūlė lygios pradinei turto pardavimo kainai ar didesnės už ją sumos;

44.3. varžytynių laimėtojas per Aprašo 37 punkte nurodytą terminą nesumokėjo visos turto pardavimo kainos arba paaiškėjo, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.

45. Aprašo 44.3 papunktyje nurodytu atveju varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 37 punkte nurodyto termino pabaigos per ĮRBIS naudotojo sąsają specialiojoje interneto svetainėje paskelbia varžytynes neįvykusiomis, o varžytynių laimėtojo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį perveda atitinkamai į atskirą įmonės sąskaitą lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais arba į depozitinę sąskaitą fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti.

47. Antrosiose varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina mažinama. Pakartotinėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina negali būti keičiama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Atenergo“ 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. e2FB-4220-965/2015 informavo kreditorių Danske Bank A/S apie pirmąsias ginčo buto varžytines, kurios baigėsi 2016 m. birželio 15 d. Nustatyta ir tai, kad paskelbtos varžytinės laikytos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, kad neįvykus pirmosioms varžytinėms, nei vienas iš kreditorių nepasinaudojo teise perimti turtą pagal FABĮ nuostatas.

Atkreiptina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo A. Markšaičio paaiškinimais nustatyta, kad raštas, kuris buvo išsiųstas UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl galimybės perimti turtą kreditoriams buvo informacinio pobūdžio, juolab, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra įtrauktas į trečiųjų asmenų R. ir G. B. kreditorių sąrašą ir šis juridinis asmuo bankroto procese kreditorinio reikalavimo nėra pareiškęs, todėl neturėjo teisės minėtame bankroto procese perimti bankrutuojančių asmenų turto.

Bylos duomenimis nustatyta, jog per LR FABĮ nustatytą terminą negavus teisėtų bei tinkamai išreikštų kreditorių siūlymų dėl ginčo buto perėmimo, vėlesnis ginčo buto pardavimas vyko būtent pagal tokią tvarką, kurią ir patvirtino kreditorių susirinkimas ir teismas trečiųjų asmenų bankroto byloje, t. y. ginčo buto kaina prieš antras varžytynes buvo sumažinta 20 procentų nuo 46 000 Eur pirmųjų varžytinių pradinės kainos.

LR FABĮ 27 str. 4 d. nurodyta, jog iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos.

Tokiu būdu matyti, jog nagrinėjamu atveju, neįvykus pirmosioms varžytinėms, bankrutuojančių asmenų pasiūlytas pirkėjas įgijo ginčo butą už antrųjų varžytinių pradinę kainą, kuri buvo sumažinta 20 procentų nuo 46 000 Eur sumos, po ko, vadovaujantis LR FABĮ 27 str. 4 d. nuostata, antrosios varžytinės nebebuvo skelbiamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę ((Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249 str). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiose bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga teko būtent ieškovei.

Tuo tarpu, išanalizavus šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių atstovų paaiškinimus ir juos vertinant visos bylos kontekste,  pagrindo daryti išvadą, jog šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei buvo padaryta žala ir ji būtų kilusi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų fizinių asmenų bankroto procese, o be to, būtų ir priežastinis ryšys, nėra. Duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog bankroto administratorius, atlikdamas turto realizavimo veiksmus fizinių asmenų bankroto procese, būtų pažeidęs LR FABĮ nuostatas, nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, remiantis teisiniu reglamentavimu ir įrodymų pakankamumo taisykle, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, į byloje skirtų posėdžių skaičių, atsakovų teiktų procesinių dokumentų skaičių, be to, į tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio.

AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad šioje byloje patyrė 3085,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos iš ieškovės (LR CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Swedbank“ 3085,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Viktorija Čiapaitė