Administracinė byla Nr. eA-1722-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02193-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. lapkričio 25 d. 

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – E. S., T. S., A. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „IRI Investments Lietuva“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja R. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 1SS-1027-(7.5.) ir 2018 m. birželio 6 d. raštą Nr. 1SS-1081-(7.5.) bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. skundus ir pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir gero administravimo principo reikalavimus atitinkantį atsakymą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 4D-2018/1-487/3D-1134 nurodytas rekomendacijas, aiškiai nurodant 18,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 1431) nustatyto kelio servituto plotą ir dislokaciją ir tokių išvadų faktinį ir teisinį pagrindą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojo 1998 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 41-5406 (toliau – ir Sprendimas), pareiškėjos tėvui A. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 21,09 ha žemės, žemę grąžinant natūra dviejuose žemės sklypuose: 18,19 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 1431, (toliau – ir Sklypas Nr. 1) ir 2,90 ha miškų ūkio paskirties žemės ūkio sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 1432, (toliau – ir Sklypas Nr. 2). Minėti sklypai buvo paženklinti vietovėje ir 1998 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas Žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktas (toliau – ir Paženklinimo aktas), bei parengtas abrisas. Šių žemės sklypų ribos buvo pažymėtos Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės sklypų Nr. 1431 ir Nr. 1432 plane (toliau – ir Planas), kuris yra neatskiriama Sprendimo dalis. Pareiškėja 2006 m. gruodžio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu paveldėjo minėtus žemės sklypus. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Sklypo Nr. 1 dalis buvo perleista E. S. ir T. S. nuosavybėn. Šiuo metu pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 35000/181900 dalis Sklypo Nr. 1. Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad grąžintinai žemei nustatytas kelio servitutas „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims“, tačiau kuriems iš dviejų sklypų nustatytas servitutas, Sprendime nenurodyta. Taip pat Sprendime nenurodytas ir šio kelio servituto plotas, ar ilgis. Be to, Plane, kuris yra Sprendimo priedas, kelio servitutas neįbraižytas, t. y. nenurodyta kelio servituto vieta. Pareiškėjos nuomone, yra pagrindas teigti, kad dėl techninio apsirikimo dokumentuose, susijusiuose su Sprendimo priėmimu, duomenys apie Sprendimu nustatytą kelio servitutą Nekilnojamojo turto registre įrašyti neteisingai. Taip pat servitutas yra nustatytas Sklypo Nr. 1 šiaurinėje dalyje nuo 6 m pločio kelio, t. y. servitutas nėra nustatytas prie pareiškėjos gyvenamojo namo – Sklypo Nr. 1 pietinėje dalyje nuo 6 m pločio kelio.

3.       Atsižvelgdama į tai, kad kelio servitutai nebuvo pažymėti Plane, pareiškėja su 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. vasario 7 d. prašymais kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydama padėti ištaisyti minėtą techninio pobūdžio klaidą. Į 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymą pareiškėjai buvo atsakyta NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 48SD-1448-(14.48.104.). NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 20 d. rašte pateikta informacija pareiškėjos netenkino, todėl NŽT skyriui pateikė 2017 m. lapkričio 27 d. prašymą, kuriuo prašė išsamiai išnagrinėti 2017 m. rugsėjo 27 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėja teigė, kad nesulaukusi atsakymo, NŽT skyriui pateikė 2018 m. vasario 7 d. reikalavimą pateikti atsakymą į 2017 m. lapkričio 27 d. prašymą. NŽT skyrius atsakė 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. 48SD-2320-(14.48.136E), kuriuo atsakė į 2017 m. sausio 15 d. prašymą, į 2017 m. vasario 6 d. prašymą, kurie rengti ne pareiškėjos atstovų, taip pat atsakė į pareiškėjos atstovų rengtą 2018 m. vasario 7 d. reikalavimą (atsakyta į 2017 m. lapkričio 27 d. prašymą). Tačiau NŽT skyriaus 2018 m. kovo 12 d. atsakyme dėl techninės klaidos fakto nebuvo pasisakyta.

4.       Pareiškėja nurodė, kad jos atstovė dėl NŽT Vilniaus skyriaus tinkamai neišnagrinėtų pareiškėjos atstovų prašymų, su 2018 m. balandžio 4 d. skundu kreipėsi į NŽT, kuriuo prašė panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. 48SD-1448-(14.48.104.) ir 2018 m. kovo 12 d. atsakymą Nr. 48SD-2320-(14.48.136E), taip pat prašė priimti naują sprendimą dėl keliamų klausimų. Pareiškėjos atstovė su 2018 m. balandžio 13 d. skundu taip pat kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, kuri 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 4D-2018/1-487/3D-1134 informavo, kad pareiškėjos atstovės skundas persiunčiamas pagal kompetenciją nagrinėti NŽT. Seimo kontrolierių įstaiga įpareigojo NŽT atsakyti pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka. NŽT į pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. skundą atsakė 2018 m. gegužės 28 d. skundžiamu raštu Nr. 1SS-1027-(7.5), o į 2018 m. balandžio 13 d. skundą, adresuotą Seimo kontrolierių įstaigai, atsakė skundžiamu 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5).

5.       Pareiškėjos nuomone, tiek NŽT 2018 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 1SS-1027-(7.5), tiek 2018 m. birželio 6 d. raštas Nr. 1SS-1081-(7.5) parengti nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes raštuose skirtingai nustatytos ginčui aktualios faktinės aplinkybės, nors jie parengti to paties departamento ir skyriaus, pasirašyti to paties vadovo. Iš skundžiamų raštų nesuprantama, kokia yra galutinė NŽT pozicija dėl techninės klaidos ištaisymo. Neišaiškinta, kokia turėtų būti techninės klaidos ištaisymo procedūra ir kt. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas panaikinti NŽT 2018 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 1SS-1027-(7.5) dėl to, kad jame suformuotas siūlymas vykdyti Sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus yra neracionalus ir nepagrįstas ir neišspręsta dėl klaidos ištaisymo galimybės. Pareiškėja nesutikdama su 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5) nurodė, kad jo turinys yra prieštaraujantis 2018 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 1SS-1027-(7.5) nurodytoms aplinkybėms, nes jame nurodyta, kad techninės klaidos dokumentuose nėra. Be to, šiame rašte išdėstyti apskaičiavimai, susiję su servitutu, tik įrodė, kad NŽT neišsamiai ir netinkamai įvertino A. R. parengtus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, o tai sudaro pagrindą panaikinti ir šį raštą.

6.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7.       NŽT nurodė, kad Seimo kontrolieriaus tarnyba nepateikė NŽT jokių rekomendacijų, susijusių su skundo dalyku. Pažymėjo, kad atsakovas, tik vadovaudamasis kadastriniais matavimais, galėtų priimti sprendimus dėl tikslios servitutų vietos, ploto nustatymo, o taip pat žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, tačiau pareiškėja vengia atlikti kadastrinius matavimus, tuo pačiu siekdama vienasmeniškai pakeisti kelio servituto buvimo vietą be susitarimo su gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininku.

8.       Atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai siekia įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, šalinant tariamai padarytas technines klaidas. Nurodė, kad NŽT išanalizavo visus Vilniaus rajono skyriuje turimus dokumentus, planinę medžiagą ir pareiškėjai pagrįstai nurodė, kad Sklype Nr. 1 nustatytas servitutų plotas yra netikslus. Atsakovas 2018 m. birželio 6 d. rašte Nr. 1SS-1081-(7.5) pareiškėjai aiškiai atsakė, kodėl tai nevertintina kaip padaryta klaida dėl servituto ploto: o būtent, įvairiais programiniais skaičiavimais atsižvelgiant į žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 preliminarius matavimus pateikė galimas servituto ploto skirtingas reikšmes. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad matininkas galimai netiksliai apskaičiavo žemės sklypo Nr. 1 servitutinių kelių plotą. NŽT pažymėjo, kad skundžiami sprendimai yra išsamūs ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pabrėžė, kad pareiškėja, nagrinėjamu atveju, nors ir siekė, kad būtų ištaisyta techninė klaida, tačiau tikrasis siekis buvo pakeisti kelio servituto vietą ir plotą ir toks pakeitimas turėtų įtakos bendrasavininkų, gretimų žemės sklypų teisėms ir pareigoms. Pažymėjo, kad pareiškėja savo teises galėtų ginti kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

 

II.

 

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10.       Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT 2018 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 1SS-1027-(7.5) ir 2018 m. birželio 6 d. rašto Nr. 1SS-1081-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. skundus. Tai darydamas, pareiškėjos nuomone, atsakovas taip pat turėtų aiškiai nurodyti Sklype Nr. 1 nustatyto kelio servituto plotą ir dislokaciją bei tokių išvadų faktinį ir teisinį pagrindą.

11.       Teismas nustatė, kad Sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. R. (pareiškėjos tėvas) grąžinant natūra Sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, 3 punkte nurodyta „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims“, tačiau kelio servituto plotas Sprendime nenurodytas. Minėtų sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 7 punkte nurodyta „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu“. Iš žemės sklypų ribų paženklinimo vietovėje brėžinio (abriso) taip pat nustatyta, kad Sklype Nr. 1 yra du 4 m pločio servitutiniai keliai, Sklype Nr. 2 taip pat pažymėtas servitutinis kelias. Sklypo Nr. 1 kadastro su nekilnojamojo turto elementais duomenų lentelės 05 dalyje nurodyta, kad šiame sklype kelio naudmena sudaro 0,10 ha žemės, o šios lentelės 08 dalyje 4 m pločio kelio servituto plotas nurodytas 0,05 ha. Sklypo Nr. 2 kadastro su nekilnojamojo turto elementais duomenų lentelės 05 dalyje nurodyta, kad šiame sklype kelio naudmena sudaro 0,05 ha žemės, o šios lentelės 08 dalyje 4 m pločio kelio servituto plotas nurodytas 0,10 ha. Žemės sklypuose esančių žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštyje nurodyta, kad žemės sklypuose yra žemės naudmena „kelias 4 m pl.“ ir jo plotas sudaro apie 0,10 ha. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad Sklype Nr. 1 esantį kelio plotą sudaro 0,10 ha, o Sklype Nr. 2 kelio plotą sudaro 0,05 ha. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys patvirtino, kad Sklypui Nr. 1 nuo 1999 m. sausio 18 d. įregistruotas 0,05 ha kelio servitutas (6.2 punktas), nors kelių plotas nurodytas 0,10 ha (2.1 punktas), Sklypui Nr. 2 nuo 1999 m. sausio 18 d. taip pat įregistruotas 0,05 ha kelio servitutas. Teismo vertinimu, techniniuose dokumentuose skirtingai nurodytas Sklype Nr. 1 esančio kelio servituto plotas, t. y. 0,05 ha arba 0,10 ha.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atstovas advokatas su 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymu kreipėsi į NŽT skyrių, prašydamas konstatuoti, kad įvyko techninė klaida komplektuojant A. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus bei pripažinti, kad Sprendimu yra nustatytas 0,10 ha ploto kelio servitutas, kurio vieta yra Sklype Nr. 1 šiaurinėje pusėje nuo 6 m pločio kelio, kaip yra pažymėta UAB „Krianta“ parengtoje žemės sklypo schemoje (M 1:500). Pareiškėjos atstovui buvo atsakyta 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 48SD-14148-(14.48.104.). Pareiškėjos atstovė advokatė į NŽT skyrių pakartotinai kreipėsi su 2017 m. lapkričio 27 d. prašymu, kuriuo prašė išsamiai išnagrinėti anksčiau pateiktą advokato prašymą dėl techninės klaidos ištaisymo. Kita pareiškėjos atstovė advokatė, prašydama ištaisyti techninę klaidą, į NŽT Vilniaus skyrių kreipėsi ir su vėlesniu 2018 m. vasario 7 d. prašymu (reikalavimais). Į pareiškėjos atstovų prašymus NŽT Vilniaus rajono skyrius atsakė 2018 m. kovo 12 d. raštu. Šiuo raštu pareiškėjai ir jos atstovams buvo paaiškinta, kad NŽT nėra įgaliota administraciniu aktu privačiam žemės sklypui vienašališkai nustatyti kelio servitutą. Pareiškėja su 2018 m. balandžio 4 d. skundu kreipėsi į NŽT, kuriuo prašė panaikinti NŽT skyriaus 2018 m. kovo 12 d. raštą ir įpareigoti NŽT skyrių iš naujo atsakyti į pareiškėjos atstovų 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 27 d. bei 2018 m. vasario 7 d. prašymus. NŽT į pareiškėjos atstovės 2018 m. balandžio 4 d. skundą atsakė 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 1SS-1027-(7.5.), kuriuo pareiškėjos atstovei priminė, kad NŽT skyriaus pateiktuose 2017 m. lapkričio 20 d. rašte ir 2018 m. kovo 12 rašte jau buvo nurodyta apie tai, kad siekiant pakeisti kelio servituto vietą ir plotą reikalinga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą. Minėtuose raštuose taip pat buvo išaiškinta registre įrašytų duomenų pakeitimo tvarka.

13.       Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja su 2018 m. balandžio 13 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 4D-2018/1-487/3D-1134 persiuntė pareiškėjos atstovės skundą pagal kompetenciją nagrinėti NŽT. Seimo kontrolierių įstaiga prašė įvertinti skundo argumentus ir nustatyti, ar yra padaryta techninė klaida, jei taip, imtis priemonių, kad ji būtų ištaisyta, arba paaiškinti pareiškėjai, dėl kokių priežasčių ji negali būti ištaisyta. NŽT į 2018 m. balandžio 13 d. skundą atsakė 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5.), kuriuo dar kartą pareiškėjai ir jos atstovei išaiškino, kad registre įregistruoti duomenys apie servitutą gali būti pakeisti tik remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Norint nuosavybės teise valdomame sklype nustatyti kelio servituto duomenis (plotą), turi būti Nuostatų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas ir kadastro duomenų byla, kuri turėtų būti pateikta NŽT skyriui. Pareiškėja nesutikdama su NŽT 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 1SS-1027-(7.5.) ir 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5.), su skundu kreipėsi į teismą.

14.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog techniniuose dokumentuose skirtingai nurodytas Sklype Nr. 1 esančio kelio servituto plotas, t. y. 0,05 ha arba 0,10 ha. Kaip teigė pareiškėja, komplektuojant juridinę ir techninę dokumentaciją, buvo sukeisti vietomis Kadastro duomenų formos lapai – 12-as lapas su 17-u lapu. Pareiškėjos nuomone, tokia klaida galėjo būti ištaisyta remiantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindu.

15.       NŽT 2018 m. birželio 6 d. rašte nurodė, kad naudojant VĮ Registrų centro Geomatininkas.lt kompiuterinėje programoje esančius linijų ilgių apskaičiavimo įrankius buvo preliminariai apskaičiuoti sklype Nr. 1 esančių kelių ploto duomenys ir buvo nustatyta, kad Sklype Nr. 1 esančių servitutinių kelių plotas yra apie 0,12 ha. Nurodė, kad dėl šios priežasties negali būti pripažinta, kad rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus buvo padaryta vien tik techninė klaida.

16.       Teismas sprendė, kad pagal VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatą ir ją išaiškinančią teismų praktiką, kai servitutinis kelias ir naudojimasis juo Sprendime yra nurodytas, tačiau techniniuose dokumentuose skirtingai nurodytas Sklype Nr. 1 esančio kelio servituto plotas, t. y. 0,05 ha arba 0,10 ha, o Nekilnojamojo turto registre servitutinio kelio plotas įregistruotas 0,05 ha, toks duomenų neatitikimas negali būti ištaisytas vadovaujantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalimi. Tokia išvada teismo padaryta atsižvelgiant į tai, jog ištaisius techninę klaidą, t. y. pripažinus, kad Sprendimu Sklypui Nr. 1 yra nustatytas 0,10 ha ploto kelio servitutas, o ne 0,05 ha, iš esmės pasikeistų faktinis aplinkybių kontekstas. Atitinkamai toks taisymas turėtų įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Teismas pažymėjo, jog būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Teismo vertinimu, šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad, kaip NŽT nurodė 2018 m. birželio 6 d. rašte, apskaičiavus Sklype Nr. 1 esančių servitutinių kelių plotą buvo nustatyta, kad jis yra apie 0,12 ha, t. y. plotas, kuris nebuvo fiksuotas techniniuose dokumentuose, o tai tik patvirtino, kad nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad A. R. atkuriant nuosavybės teises buvo padaryta tik techninio pobūdžio klaida (sukeisti puslapiai), kuri galėtų būti ištaisyta vien tik VAĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17.       Teismas pažymėjo ir tai, kad taisant klaidą turėtų būti iš esmės tikslinami ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie Sklypą Nr. 1. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad prašymą VĮ Registrų centras įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Iš šių teisės nuostatų teismas sprendė, kad tam, jog būtų galima pakeisti registre įregistruotus Sklypo Nr. 1 duomenis, sklypo savininkai turėtų pateikti dokumentą, kurio pagrindu būtų keičiami įregistruoti duomenys. NŽT skundžiamame 2018 m. birželio 6 d. rašte pareiškėjai aiškiai nurodė, kad norėdama pakeisti įregistruotus duomenis apie kelio servituto plotą, pareiškėja, vadovaudamasis Nuostatuose nustatyta tvarka, turėtų parengti žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą bei ją pateikti NŽT Vilniaus rajono skyriui. NŽT Vilniaus rajono skyrius minėto sklypo savininkams dar 2017 m. lapkričio 20 d. rašte buvo išaiškinęs aktualų teisinį pagrindą (Nuostatų 32.1.7, 51.2 papunkčiai), kuriuo turėtų būti vadovaujamasi rengiant naujus sklypų planus. Vienas iš variantų, kada rengiami nauji planai, kai yra fiksuojami žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimai. Taigi, teismas nurodė, kad siekiant pakeisti registre jau įregistruoto Sklype Nr. 1 esančio servitutinio kelio plotą, ši procedūra turi būti atliekama Nuostatuose įtvirtinta tvarka. Ši tvarka pareiškėjai buvo išaiškinta jai pateiktuose atsakymuose. Teismas padarė išvadą, kad NŽT skundžiamuose sprendimuose pareiškėjai teisingai nurodė, jog techniniuose dokumentuose nustatyti neatitikimai nelaikytini technine klaida, todėl negalėjo būti ištaisyti vadovaujantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Norint pakeisti registre jau įregistruoto Sklype Nr. 1 esančio servitutinio kelio plotą, ši procedūra atliekama Nuostatuose įtvirtinta tvarka, kurią NŽT ne kartą išaiškino savo rengtuose atsakymuose. VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostata negalėjo būti taikoma ir dėl to, kad, kaip nustatė NŽT, Sklype Nr. 1 esančių servitutinių kelių plotas yra apie 0,12, t. y. net ne tokio dydžio, kokį prašo pripažinti pareiškėja.

18.       Teismo vertinimu, NŽT ginčijamuose sprendimuose nuosekliai ir išsamiai išdėstė priežastis, kodėl negalimas techninės klaidos konstatavimas. Tiek NŽT Vilniaus skyrius parengtuose atsakymuose, tiek NŽT skundžiamuose raštuose pareiškėjai suteikta išsami informacija, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, kad būtų nustatytas ir registre patikslintas servitutinio kelio plotas. NŽT pareiškėjos nurodytas ginčo situacijos faktines aplinkybes įvertino ir ištyrė aktualių teisės aktų nuostatų apimtyje, priėmė pagrįstas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl, teismo nuomone, skundžiamus sprendimus naikinti, kaip neatitinkančius VAĮ 8 straipsnio nuostatų, ar kitais pagrindais, nėra teisinio pagrindo.

19.       Teismas nurodė, kad skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti antrąjį skundo reikalavimą ir įpareigoti NŽT pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. skundus išnagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolierių tarnyba NŽT tik prašė pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus ir patikrinti, ar įvyko techninė klaida tvarkant nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus, o nustačius, kad buvo padaryta klaida, prašė imtis atitinkamų priemonių. Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentuose esantys neatitikimai negalėjo būti pripažinti technine klaida. Skundžiamuose raštuose, taip pat ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimuose pareiškėjai buvo motyvuotai išaiškintos techninės klaidos nepripažinimo priežastys. Kitų aplinkybių, dėl kurių NŽT veiksmai galėtų būti pripažinti pažeidžiantys įstatymų nuostatas, teismas nenustatė.

20.       Netenkinus pagrindinių reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistos.

 

III.

 

21.       Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniame skunde išdėsto faktines aplinkybes ir nurodo, kad:

21.1.                      iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas analizavo tik vieną skundžiamą atsakovo NŽT 2018 m. birželio 6 d. raštą Nr. 1SS-1081-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 2), be to, atsietai nuo pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių (kaip tai padarė ir NŽT), ir kartu visiškai nevertino kito atsakovo NŽT 2018 m. gegužės 28 d. rašto Nr. 1SS-1027-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas Nr. 1), nors pareiškėja savo skunde teismui akcentavo, jog atsakovas NŽT skirtingai Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, o minėti raštai parengti tik su 6 darbo dienų tarpu, parengti to paties departamento ir skyriaus specialistų (NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemės administravimo skyriaus specialistų) bei pasirašyti to paties NŽT vadovo;

21.2.                      pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad techniniuose dokumentuose skirtingai nurodytas Žemės sklype Nr. 1 esančio kelio servituto plotas, t. y. 0,05 ha arba 0,10 ha. Be to, teismas pažymėjo, jog NŽT Rašte Nr. 2 nurodyto servitutinio kelio plotas, kuris pagal NŽT apskaičiavimus pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu, sudaro 0,12 ha, nebuvo užfiksuotas techniniuose dokumentuose. Tačiau konstatavęs šias aplinkybes, teismas visgi pripažino, kad NŽT Raštas Nr. 1 ir Nr. 2 yra pagrįsti. Pareiškėjos teigimu, šie teismo konstatavimai prieštarauja jo galutinei išvadai palikti Raštą Nr. 1 ir Raštą Nr. 2 galioti;

21.3.                      pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo bylos esmės, nes pareiškėjos skundų, adresuotų NŽT ir teismui, esmę vertino kaip reikalavimą, susijusį su Sklypo Nr. 1 duomenų Nekilnojamojo turto registre pakeitimu administraciniu sprendimu pagal VAĮ 35 straipsnį, nors pareiškėja prašė įnešti aiškumą į A. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentus, pagal kuriuos buvo suprojektuotas ir suformuotas Sklypas Nr. 1. Tokio sprendimo dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų ar VAVA administracinio akto (VAVA sprendimo) pakeitimo ar naujo kelio servituto nustatymo pareiškėja nekėlė ir teismui. Todėl yra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai taikė nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su VAĮ 35 straipsnio taikymu, bei teisės aktus, reglamentuojančius kadastro duomenų nustatymą.

21.4.                      teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo NŽT pasiūlymas pareiškėjai atlikti Sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus yra tinkamas. Nagrinėjamu atveju NŽT perkelia šios sudėtingos situacijos įvertinimą pareiškėjai ir matininkui, palikdama matininkui pareigą nustatyti Sklypui Nr. 1 taikytino (-us) kelio servituto (-ų) vietą (-as) bei plotą. Pareiškėjos nuomone, yra būtina įpareigoti NŽT aiškiai ir galutinai suformuluoti šios institucijos poziciją dėl susidariusios situacijos bei pateikti pareiškėjai konkrečius išaiškinimus dėl jos taisymo ar netaisymo bei problemos išsprendimo būdo, teikiant aiškus ir nedviprasmiškus paaiškinimus, lemiančius pernelyg piliečių išlaidas surizikavus problemą spręsti pagal savo įsivaizdavimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas užuot analizavęs pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad NŽT pozicija, t. y. jokios pozicijos, yra visiškai teisinga.

22.       Atsakovas NŽT atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

22.1.                      pareiškėja net teismui paduotame skunde pripažino, kad ji sąmoningai dėl didelių kaštų vengia atlikti kadastrinius Sklypo Nr. 1 matavimus, nors vadovaujantis tiksliais kadastrinių matavimų duomenimis atsakovas galėtų priimti sprendimus dėl tikslaus servitutų vietos, ploto nustatymo, o taip pat kadastro duomenų nustatymo. Taip pat pareiškėja tokiu būdu vienasmeniškai siekia panaikinti vieną iš dviejų kelio servitutų. Tai ji patvirtina ir apeliaciniame skunde, kad situacija anot jos turėtų būti sprendžiama pagal pasiūlymą, kurį parengė UAB „Krianta“. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad kelio servitutas Sklypo Nr. 1 plane neparodytas. Pareiškėja tokį klaidingą vertinimą grindžia tik tuo, kad jos turimame plane, įteiktame A. R. su Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 41-5406, kelio servitutai nėra išryškinti atskira spalva. Tačiau šiame plane aiškiai matomas kelias, einantis link gretimo sklypo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pareiškėja niekada neteikė ir nerodė nei su vienu reikštu skundu, prašymu Sklypo Nr. 1 turimos plano kopijos. NŽT Vilniaus rajono skyriuje saugomoje Sklypo Nr. 1 nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra analogiškas sklypo planas, kokį turi pareiškėja, tačiau jame kelio servitutus matininkas yra išskyręs raudona spalva. Priešingai, Sklypo Nr. 1 abrise, kuris yra kur kas aiškesnis ir yra pagalbinis dokumentas žemės sklypo formavimo procese, kelio servitutai labai aiškiai pažymėti, ir paneigia pareiškėjos skundo ir apeliacinio skundo argumentus, kad kelio servitutas nepažymėtas. Šiuos dokumentus atsakovas į bylą teismui pateikė.

22.2.                      atmestini visi pareiškėjos teiginiai dėl kelio servitutų plotų. Pareiškėja kelio servitutų plotą nurodo skaičiuodama kaip vieno kelio servituto. Atsakovas ginčijamuose sprendimuose aiškiai nurodė, kad tikslus plotas nėra toks, kad reiktų skaičiuoti abiejų kelio servitutų plotus, ir tiksli jų buvimo vieta ir reikšmė būtų žinoma tik vietoje atlikus kadastrinius tikslius matavimus. Akivaizdu, kad pasiūlymas, kurį parengė UAB „Krianta“, neatitinka žemės sklypo galiojančio plano. Būtent žemės Sklypo Nr. 1 planu kaip teritorijų planavimo dokumentu ir turėtų vadovautis pareiškėja bei matavimus atliekantys matininkai.

22.3.                      tiek NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 48SD-1448-(14.48.104.), tiek NŽT Raštas Nr. 1 bei Raštas Nr. 2 yra išreiškiantys vienodą atsakovo poziciją: nėra pripažįstama įvykusi techninė klaida, kurios pagrindu galėtų iš esmės pasikeisti kelio servitutų vieta ir skaičius, pasikeistų daiktinių teisių turinys ir apimtis, pripažįstama, kad byla matininko sukomplektuota netvarkingai, plotas nėra nurodytas tikslus, kad siekiant tiksliai nustatyti koordinuotą kelio servitutų vietą ir plotą, tiesiog reikia tęsti kadastrinius matavimus atsižvelgiant į galiojantį planą ir teikti Vilniaus rajono skyriui vertinimui naują kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjai šiais atsakovo raštais buvo pateikta išsami informacija apie galiojantį teisinį reglamentavimą dėl kadastrinių matavimų tikslinimo, o taip pat pateikta archyvinių dokumentų analizė ir atsakovo vertinimas.

22.4.                      atmestini visi pareiškėjos argumentai, kad atsakovo sprendimai turėtų būti panaikinti tik dėl to, kad juose atsakovas nenurodė, kas bus jei pareiškėja pateiks kadastrinių matavimų bylas. NŽT vadovaujasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kurį nurodė pareiškėjai skundžiamuose sprendimuose. Nėra kliūčių tikslinti servitutų plotą. Kelio servitutų plotas galėtų būti apskaičiuotas tik vieninteliu atveju, jei matininkas atliktų vietovėje naujus matavimus ir vadovautųsi galiojančiu žemės planu, nurodydamas du kelio servitutus. Tai pareiškėjai buvo aiškiai pasakyta, tačiau ji tik ignoruoja tai ir nepagrįstai kaltina atsakovą.

22.5.                      pareiškėjos siekis ištaisant kaip techninę klaidą, o iš esmės siekiant vienašališkai pakeisti kelio servituto vietą ir plotą, turi įtakos sklypo bendrasavininkių, gretimų žemės sklypų savininkų teisėms ir interesams. Todėl atsakovo priimti sprendimai atitinka suformuotą teismų praktiką dėl klaidų taisymo, yra pagrįsti ir teisėti. Tokią atsakovo poziciją teisinga pripažino ir pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime. Pareiškėjai nėra užkirstas kelias savo teises ir interesus ginti kitais būdais, galiausiai kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą siekiant panaikinti vieną iš nustatytų kelio servitutų, ar prisiteisti iš privačių asmenų dėl patiriamų nuostolių kompensaciją.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

23.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT raštų, kuriais atsakovas atsisakė ištaisyti klaidą dėl kelio servitutų nustatymo ir pasiūlė pareiškėjai atlikti kadastrinius matavimus, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundus ir aiškiai nurodyti Sklype Nr. 1 nustatyto kelio servituto plotą ir dislokaciją bei tokių išvadų faktinį ir teisinį pagrindą.

24.       Pareiškėja manė, kad nustatant jos valdomo žemės sklypo duomenis bei sudarant planus, buvo padarytos klaidos dėl servitutinio kelio ploto ir vietos, todėl prašė NŽT Skyriaus ištaisyti šią, jos manymu, techninę klaidą. NŽT skyriui to padaryti nesutikus, pareiškėja kreipėsi į NŽT.

25.       Atsakovas NŽT į pareiškėjos atstovės 2018 m. balandžio 4 d. skundą atsakė 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 1SS-1027-(7.5.), kuriuo pareiškėjos atstovei priminė, kad NŽT skyriaus pateiktuose 2017 m. lapkričio 20 d. rašte ir 2018 m. kovo 12 rašte jau buvo nurodyta apie tai, kad siekiant pakeisti kelio servituto vietą ir plotą reikalinga, vadovaujantis Nuostatuose nustatyta tvarka, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti naują žemės sklypo planą. Minėtuose raštuose taip pat buvo išaiškinta registre įrašytų duomenų pakeitimo tvarka. NŽT pareiškėjai į 2018 m. balandžio 13 d. skundą atsakė 2018 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1SS-1081-(7.5.), kuriuo dar kartą pareiškėjai ir jos atstovei išaiškino, kad registre įregistruoti duomenys apie servitutą gali būti pakeisti tik remiantis teisės aktais nustatyta tvarka. Norint nuosavybės teise valdomame sklype nustatyti kelio servituto duomenis (plotą), turi būti Nuostatų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas ir kadastro duomenų byla, kuri turėtų būti pateikta NŽT skyriui.

26.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT ginčijamuose raštuose nuosekliai ir išsamiai išdėstė priežastis, kodėl negalimas techninės klaidos konstatavimas. Tiek NŽT Vilniaus skyriaus parengtuose atsakymuose, tiek NŽT ginčijamuose raštuose pareiškėjai suteikė išsamią informaciją, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, kad būtų nustatytas ir registre patikslintas servitutinio kelio plotas. NŽT pareiškėjos nurodytas ginčo situacijos faktines aplinkybes įvertino ir ištyrė aktualių teisės aktų nuostatų apimtyje, priėmė pagrįstas faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl ginčijamus sprendimus naikinti, kaip neatitinkančius VAĮ 8 straipsnio nuostatų, ar kitais pagrindais, nėra teisinio pagrindo. Teismui pripažinus minėtus raštus teisėtais, nėra teisinio pagrindo tenkinti antrąjį skundo reikalavimą ir įpareigoti NŽT pareiškėjos 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 13 d. skundus išnagrinėti iš naujo.

27.       Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad atsakovas NŽT skirtingai Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, o pirmosios instancijos teismo sprendime nėra atlikta skundžiamų atsakovo raštų palyginamoji analizė, kas yra teisiškai reikšminga vertinant VAĮ 8 straipsnio nuostatų laikymąsi nagrinėjant pareiškėjos skundus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su VAĮ 35 straipsnio taikymu, bei teisės aktus, reglamentuojančius kadastro duomenų nustatymą. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad NŽT pasiūlymas pareiškėjai atlikti Sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus yra tinkamas.

28.       Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija plačiau pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kuriais iš esmės kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados.

29.       Įvertinus pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl NŽT Rašto Nr. l ir Rašto Nr. 2, jog juose pateikta skirtinga informacija, bei minėtų raštų turinį, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikta pozicija ir daro išvadą, kad ginčijami NŽT Raštas Nr. l ir Raštas Nr. 2 yra išreiškiantys iš esmės vienodą atsakovo poziciją, nes abiejuose raštuose pripažįstama, kad žemės sklypo byla matininko sukomplektuota netvarkingai, servitutinių kelių plotas nėra nurodytas tiksliai, tačiau nėra pripažįstama, jog padaryta tik techninė klaida. Taisant tokią klaidą. galėtų iš esmės pasikeisti kelio servitutų vieta ir skaičius, pasikeistų daiktinių teisių turinys ir apimtis, todėl siekiant tiksliai nustatyti koordinuotą kelio servitutų vietą ir plotą, tiesiog reikia atlikti kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į galiojantį planą ir teikti NŽT Vilniaus rajono skyriui vertinimui naują kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjai šiais atsakovo raštais buvo pateikta išsami informacija apie galiojantį teisinį reglamentavimą dėl kadastrinių matavimų tikslinimo, o taip pat pateikta archyvinių dokumentų analizė ir atsakovo vertinimas.

30.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo Raštas Nr. l ir Raštas Nr. 2 atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi NŽT Rašto Nr. l ir Rašto Nr. 2 turinį, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nes nagrinėjamu atveju nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti šiuos atsakovo raštus dėl to, kad jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

32.       Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, kt.).

33.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo raštai yra motyvuoti, juose remiamasi ginčui aktualiomis teisės normomis, pareiškėjai ar jos atstovams atsakovo Rašto Nr. 1 ir Rašto Nr. 2 argumentai buvo žinomi, dėl šių argumentų pareiškėja padavė skundą teismui, taigi jos teisės į teisminę gynybą nebuvo apribotos.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog Sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. R. (pareiškėjos tėvas) grąžinant natūra Sklypą Nr. 1 ir Nr. 2, 3 punkte nurodyta „leisti naudotis 4 metrų pločio keliu kitiems asmenims“, t. y. Sprendime nurodytas kelio servitutas, tačiau nėra nurodytas jo plotas (I t., b. l. 86). Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 ribų paženklinimo-parodymo akte (I t. b. l. 60–61), kaip ir Abrise (I t., b. l. 59) taip pat yra nurodytas kelio servitutas tiek Sklype Nr.  1, tiek ir Sklype Nr. 2. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad Sklypui Nr. 1 nuo 1999 m. sausio 18 d. įregistruotas 0,05 ha kelio servitutas (6.2 punktas), nors kelių plotas nurodytas 0,10 ha (2.1 punktas) (I t., b. l. 47), Sklypui Nr. 2 nuo 1999 m. sausio 18 d. taip pat įregistruotas 0,05 ha kelio servitutas (I t., b. l. 50). Techniniuose dokumentuose skirtingai nurodytas Sklype Nr.  1 esančio kelio servituto plotas, t. y. 0,05 ha arba 0,10 ha. Taigi, byloje nėra ginčo, kad kelio servitutai minėtuose žemės sklypuose teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti ir pareiškėjai žinomi jau priėmus Sprendimą, tačiau ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo kilo dėl servitutų vietos ir dydžio, kuris pareiškėjos nuomone, turi būti sprendžiamas remiantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalies pagrindu, ištaisant klaidą, o ne rengiant naujus kadastrinius matavimus.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 2 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registro paskirtį – jis steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

37.       Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad prašymą VĮ Registrų centras įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Tam, jog būtų galima pakeisti registre įregistruotus Sklypo Nr. 1 duomenis, t. y. pakeisti įregistruotus duomenis apie kelio servituto plotą, vadovaujantis Nuostatuose nustatyta tvarka, turėtų būti parengtas žemės sklypo planas ir kadastro duomenų bylą. Darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai ginčijamuose raštuose pareiškėjai nurodė, kad ji Nuostatų nustatyta tvarka turi parengti žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą.

38.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus, susijusius su VAĮ 35 straipsnio netinkamu taikymu, nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Raštą Nr.1 ir Raštą Nr. 2, taip pat ir įrodymus, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti ir vertinti ne tik pareiškėjos skundo argumentus, bet ir atsakovo atsikirtimus į skundą, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, neperžengdamas pareiškėjos skundo ribų. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bendro pobūdžio teisės nuostatų, kurios reguliuotų procedūrą ir pagrindus, kada kompetentinga valstybės institucija galėtų teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, VAĮ nėra. Pagal ginčo metu galiojusio VAĮ 35 straipsnio nuostatas, viešojo administravimo subjekto iniciatyva gali būti taisomos tik techninio pobūdžio klaidos ir apsirikimai. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. VAĮ 35 straipsnio nuostatos aiškinamos kaip įsakmus draudimas valstybės institucijoms pakeisti arba panaikinti priimtą individualų administracinį sprendimą.

40.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014).

41.       Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad NŽT ginčijamuose raštuose pareiškėjai teisingai nurodė, jog techniniuose dokumentuose nustatyti neatitikimai nelaikytini technine klaida, todėl negali būti ištaisyti vadovaujantis VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Norint pakeisti registre jau įregistruoto Sklype Nr. 1 esančio servitutinio kelio plotą, ši procedūra atliekama Nuostatuose įtvirtinta tvarka, kurią NŽT ne kartą išaiškino savo rengtuose atsakymuose. VAĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti taikoma ir dėl to, kad, kaip nustatė NŽT, Sklype Nr. 1 esančių servitutinių kelių plotas yra apie 0,12 ha, t. y. net ne tokio dydžio, kokį prašo pripažinti pareiškėja.

42.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas objektyviai vertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas išvadas ir išsamiai jas motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

43.       Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėja neįgyja teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Ramūnas Gadliauskas

 

 

        Dalia Višinskienė