Civilinė byla Nr. 2S-429-590/2015

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02733-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.;122.4.;129.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas skolininko P. M. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą skolininkui P. M. dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. Č., J. M.,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas nurodė, kad antstolės B. Č. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0129/09/01795, pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko išduotą sprendimą Nr. 14-19-20310. Pareiškėjas gavo antstolės B. Č. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Antstolė atlikdama vykdymo veiksmus areštavo skolininkui P. M. ir jo sutuoktinei J. M. priklausantį turtą. Vadovaujantis LR CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti bendra su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prašo nustatyti skolininko P. M. turto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine J. M..

Trakų rajono apylinkės teismas 2014-12-11 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Nurodė, kad vadovaujantis LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Skolininko iniciatyva santuokos metu įgyta prievolė kreditoriaus atžvilgiu yra ir jo sutuoktinės prievolė, todėl skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, laikytinos bendrajai jungtinei nuosavybės teisei priklausančiu turtu, t. y. tuo turtu, į kurio dalį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Remiantis LR CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra nurodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pagal LR CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, todėl šį prašymą tenkinamo.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. M. prašo panaikinti 2014-12-11 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3468-804/2014 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Suinteresuoto asmens J. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė imperatyvių įstatymo normų bei tokiu būdu pažeidė skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tvarką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimtoje skundžiamoje nutartyje pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą nustatyti skolininko P. M. turto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine J. M. tenkino visiškai, tačiau nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, nenustatė naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Apeliantės pozicija yra grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Žodžių junginys „turi nustatyti“ reiškia, kad ši norma yra imperatyvi. Vadinasi, teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Teismas privalo nustatyti tokią tvarką. Taip šios procesinės normos pobūdį aiškina ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė nustatyti, kad skolininkui P. M. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine J. M. nuosavybėje, priklauso pusė, t. y. ½ (viena antroji) nekilnojamojo turto, o būtent ½ dalis 0,28 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 86,88 kv.m. užstatyto ploto pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 91,00 kv.m. užstatyto ploto pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 8,00 kv. m. užstatyto ploto pastato – viralinės ((duomenys neskelbtini)), ½ dalis 91,00 kv. m. užstatyto ploto pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))ir kitų inžinierinių kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik nustatė turto dalis tenkančias skolininkui ir jo sutuoktinei, tačiau nenustatė padalinto turto naudojimosi tvarkos, t.y. neįvykdė įstatyme imperatyviai teismui numatytos pareigos. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatydamas turto naudojimo tvarkos pažeidė imperatyvias įstatymų normas yra pagrįsti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą turto padalinimo ir turto naudojimo tvarkos nustatymo klausimas yra grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                             Vidas Stankevičius