Administracinė byla Nr. eI2-3124-979/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08951-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui O. M. N., tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SEB investicijų valdymas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank investicijų valdymas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Atsakovė (skundą padavęs asmuo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 21RE-664 (AG-588/04-2023) (toliau – Komisijos sprendimas). Komisijos sprendimu panaikintas Fondo valdybos 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. (18.6E) I-9218 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ (toliau – Fondo valdybos sprendimas) ir Fondo valdyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo O. M. N. 2023 m. birželio 30 d. skundą dėl pensijų kaupimo sutarties, kuria buvo įtrauktas į pensijų kaupimą, nutraukimo (toliau – Prašymas).
2. Fondo valdyba skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Pareiškėjas O. M. N. įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nuo 2022 m. liepos 1 d. (iki 2022 m. birželio 30 d. nepareiškus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime), atsitiktiniu būdu priskirtoje pensijų kaupimo bendrovėje UAB „SEB investicijų valdymas“ (toliau – SEB bendrovė).
2.2. Nagrinėdama Prašymą, Fondo valdyba nustatė, kad 2022 m. lapkričio 23 d. (po įtraukimo į pensijų kaupimą) pareiškėjas kreipėsi į pensijų kaupimo bendrovę UAB ,,Swedbank investicijų valdymas“ (toliau – Swedbank bendrovė) dėl pensijų įmokų kaupimo šios bendrovės valdomame pensijų fonde. Bendrovė su pareiškėju sudarytą pensijų kaupimo sutartį (prašymą kaupti pensijų įmokas Swedbank bendrovės valdomame pensijų fonde) įregistravo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre (toliau – Registras). Sudarius pensijų kaupimo sutartį su Swedbank bendrove, pareiškėjo pensijų įmokos nuo 2022 m. lapkričio 24 d. yra kaupiamos Swedbank bendrovės valdomame pensijų fonde.
2.3. Pensijų kaupimo sutarties su Swedbank bendrove sudarymas reiškia pareiškėjo sutikimą (neprieštaravimą) kaupti pensijai papildomai, t. y. pareiškėjas, sužinojęs, kad yra įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime, neatliko aktyvių veiksmų, siekdamas atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, o pasirinko papildomai kaupti pensijai kitoje bendrovėje. Mano, kad asmuo, po įtraukimo į pensijų kaupimą neatsisakęs dalyvauti pensijų kaupime, o sudaręs pensijų kaupimo sutartį su jo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, nebegali atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (t. y. nebegali atsisakyti būti įtrauktas), nes tokiu būdu (sudarydamas sutartį) išreiškė savo valią jame dalyvauti. Vėliau, persigalvojus ar atsiradus kitoms aplinkybėms, asmens nepageidavimas (negalėjimas) toliau dalyvauti pensijų kaupime gali būti sprendžiamas pensijų kaupimo nutraukimo (pasibaigimo), bet ne atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, kontekste.
2.4. Galiojant pareiškėjo su Swedbank bendrove sudarytai sutarčiai, Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes nuo 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas dalyvauja pensijų kaupime ne įtraukimo, bet sutarties pagrindu. Todėl Fondo valdyba Prašymą atsisakė nagrinėti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi – kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai.
2.5. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) pareiškėjo skundą nagrinėjo taip, lyg po įtraukimo į pensijų kaupimą nebūtų pats sudaręs sutarties su Swedbank bendrove, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.
3. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad yra užsienietis, negavo informacijos apie įtraukimą dalyvauti pensijų kaupime, todėl neturėjo galimybės pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, be to, į pensijų kaupimą buvo įtrauktas praėjus vos mėnesiui nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką. Pažymi, kad į atitinkamą fondą buvo įtrauktas ne savo noru ir sutarties rašytine forma nei su SEB bendrove, nei su Swedbank bendrove, nesudarė. Pareiškėjas prašo, kad atsakovė iš naujo išnagrinėtų skundą ir nutrauktų pensijų kaupimo sutartį bei išregistruotų iš Registro. Paaiškina, kad konsultacijos metu paprašęs Swedbank bendrovės nutraukti pensijų kaupimo sutartį, bet buvo informuotas, kad to padaryti negali, ir gavo pasiūlymą pervesti lėšas į šį banką. Tačiau tai nereiškia, kad sutiko su minėta pensijų kaupimo sutartimi, sutiko tik su lėšų pervedimu subjektui Swedbank bendrovei – savo bankui.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo SEB bendrovė teismą informavo, kad yra pensijų kaupimo bendrovė, kuri patikėjimo teise valdo pensijų fondo dalyvių įmokas ir pensijų sukauptą turtą. Pareiškėjas antrosios pensijų pakopos sistemoje pradėjo kaupti nuo 2022 m. sausio 5 d., kuomet buvo įtrauktas į antrosios pakopos pensijų kaupimą, vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 nuostata. Pareiškėjas pasinaudojo Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 10 straipsnyje įtvirtinta teise, t. y. teise pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę – pareiškėjas nutraukė antrosios pakopos pensijų kaupimą SEB bendrovėje, pereidamas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Swedbank bendrovė teismą informavo, kad pareiškėjas su pareiškėjui asmeniškai išduota tapatybės patvirtinimo priemone „Swedbank“ interneto banko aplinkoje 2022 m. lapkričio 23 d. sudarė pensijų kaupimo sutartį Nr. HB01152964, kuri prilyginama raštu sudarytai sutarčiai. Pareiškėjo dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime prasidėjo jį įtraukus į kaupimą Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pagrindais, o ne dėl sutarties sudarymo, t. y. sutartis buvo sudaryta dėl perėjimo iš kitos bendrovės valdomo pensijų fondo, pasinaudojus Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta teise keisti pensijų kaupimo bendrovę.
Teismas
konstatuoja:
6. Nagrinėjamu atveju, Fondo valdyba ginčija Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad kreipiantis į teismą po to, kai buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti, pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai, reikalavimo panaikinti Fondo valdybos sprendimą, pagrįstumą.
7. Nagrinėjamos bylos dalykas – Komisijos sprendimas, kuriuo panaikintas Fondo valdybos sprendimas ir Fondo valdyba įpareigota iš naujo išnagrinėti Prašymą.
8. Fondo valdybos sprendime nurodyta, kad pagal Registro 2022 m. sausio 2 d. duomenis, pareiškėjas 2022 m. buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime, prieš pateikdamas Prašymą 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Swedbank bendrovę dėl pensijų įmokų kaupimo šios bendrovės valdomame pensijų fonde. Swedbank bendrovė su pareiškėju sudarytą pensijų kaupimo sutartį įregistravo Registre, todėl sudarius pensijų kaupimo sutartį, pensijų įmokos nuo 2022 m. lapkričio 24 d. kaupiamos Swedbank bendrovės valdomame pensijų fonde, t. y. galioja pareiškėjo su Swedbank bendrove sudaryta sutartis ir nuo 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pensijų kaupimo bendrovėmis asmenų sudarytų pensijų kaupimo sutarčių ar susitarimų nutraukimas nėra Fondo valdybos kompetencijoje, todėl Fondo valdyba Prašymą atsisakė nagrinėti, kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai.
9. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.
10. Fondo valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Fondo valdybos elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant Fondo valdybos administravimo įstaigą (Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas (Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime (Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės (Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą (Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
11. Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496 „Dėl Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 4 punkte nurodyta, kad Fondo valdyba ar jos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – EGAS) ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
12. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. EGAS neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Fondo valdyba apie įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuoja: 1) per EGAS išsiųsdama laišką, t. y. šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų vasario 1 d. iki kovo 31 d. (Aprašo 5.1 papunktis); 2) registruotu laišku, siunčiamu į pensijų kaupimą įtraukto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu EGAS neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties (Aprašo 5.2 papunktis); 3) asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamam asmeniui atvykus į Fondo valdybos teritorinį skyrių, t. y. šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas iki įtraukimo metų birželio 30 d. (Aprašo 5.3 papunktis).
13. Byloje nustatyta, kad per EGAS pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui išsiųstas 2022 m. sausio 6 d. Šį pranešimą, kartu su 2022 m. spalio 28 d. ir 2022 m. kovo 16 d. priminimais, pareiškėjas perskaitė 2022 m. spalio 28 d. Nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo siųstas registruotas laiškas, kaip nurodyta Aprašo 5.2 papunktyje, taip pat pareiškėjas nebuvo informuotas asmeniškai pagal Aprašo 5.3 papunkčio nuostatas.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020 (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas), kuriuo pripažino, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, nulėmusi pareiškėjo įtraukimą pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimo 4.2 papunktyje yra Fondo valdybos nurodyta informacija, be kita ko, nurodanti, kad „nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. į VSDF valdybą kreipėsi 567 asmenys, pavėlavę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, iš jų 156 asmenims leista atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, įvertinus pateiktus dokumentus, įrodančius svarbias priežastis (ilgalaikė liga, buvo išvykę iš Lietuvos), dėl ko jie negalėjo per nustatytą terminą (iki 2019 m. liepos 1 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, arba esant pakankamai požymių, kad jie nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba „Lietuvos paštas“ pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas)“.
15. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdybos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Teismas pažymi, kad Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip svarbios priežastys dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime, t. y. Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus dėl ko jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ligą, išvykimą iš Lietuvos, neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
16. Pažymėtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, o greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų taikomas ir operatyvumo standartas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kada pareiškėjas faktiškai sužinojo, kad yra įtrauktas į pensijų kaupimą, be to, ar sąžiningai veikdamas Fondo valdybai pateikė prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį.
17. Teismas pažymi, kad Fondo valdyba – valstybės institucija, kuriai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai (pvz., LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-525-72/2011), todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su Komisijos sprendimo motyvais, kad Fondo valdyba tinkamai neįgyvendino pareiškėjo informavimo procedūros, kadangi nors pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Ispanijoje, Fondo valdyba turėdama duomenis apie pareiškėjo darbovietę ir vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo visas galimybes pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui įteikti darbo adresu. Todėl, nagrinėjamu atveju, turi būti įvertinta, ar atsakovė nagrinėdama Prašymą tinkamai įgyvendino gero administravimo principą, kurio reikalavimais yra saistomi viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015, LVAT 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-751-552/2022 ir kt.). Iš gero administravimo principo kildinami imperatyvai, inter alia (be kita ko) iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-668-624/2021, LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022 ir kt.)
18. Pareiškėjo teigimu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą sužinojo 2022 m. lapkričio mėn., pastebėjęs, kad yra nuskaičiuojami 3 proc. skirti kaupiamajai pensijai, be to, byloje nėra ginčo, kad per EGAS pateiktus pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjas perskaitė 2022 m. spalio 28 d., t. y. su Fondo valdybos pateikta informaciją pareiškėjas susipažino po 2022 m. birželio 30 d., be to, Fondo valdyba pareiškėjo neinformavo apie įtraukimą į pensijų kaupimą kitais būdais – paštu (darbo adresu).
19. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 23 d. sudarė pensijų kaupimo sutartį su Swedbank bendrove. Prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pareiškėjas Fondo valdybai pateikė 2023 m. birželio 30 d., t. y. praėjus 7 mėn. nuo sužinojimo apie įraukimą į pensijų kaupimą. Byloje nėra pateikta kitų duomenų, kad pareiškėjas anksčiau savo iniciatyva iki 2023 m. birželio 30 d. būtų kreipęsis į Fondo valdybą dėl klausimų susijusių su įtraukimu į pensijų kaupimą, Fondo valdyba taip pat nepateikė duomenų, kad pati savo iniciatyva būtų teikusi pareiškėjui informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą (pareiškėjui neperskaičius pranešimų apie įtraukimą į pensijų kaupimą).
20. Nors pareiškėjo kreipimasis į Fondo valdybą, praėjus 7 mėn., po sužinojimo fakto, nelaikytinas, kaip operatyvus, tačiau Fondo valdyba, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi tik po 7 mėn., ar, pareiškėjas būdamas užsienietis, be to, neilgai gyvenantis Lietuvoje, suprato pensijų kaupimo principus ir (ar) suprato, kad nurodytu terminu nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, pirmiausiai turėjo kreiptis į Fondo valdybą. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, būtų galima daryti išvadas, ar pareiškėjas turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ar kilusi ginčą spręsti, kaip nurodo Fondo valdyba – pensijų kaupimo nutraukimo (pasibaigimo) kontekste.
21. Teismo vertinimu Fondo valdybos sprendimo turinys yra abstraktus ir nekonkretizuotas, jame nėra pateikiamos aplinkybės, kurios būtų vertintos kaip (ne)svarbios priežastys dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime, be to, neišsiakintos priežastys dėl kurių pareiškėjas, sužinojęs, kad yra įtrauktas į pensijų kaupimą, į Fondo valdybą kreipėsi tik po 7 mėn. ir jau sudaręs pensijų kaupimo sutartį su Swedbank bendrove.
22. LVAT praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Be to, LVAT praktikoje yra konstatuota, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022).
23. Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023).
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Fondo valdybos sprendimo motyvų išdėstymas nėra pakankamas, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Esant šioms aplinkybėms, Komisijos sprendimas laikytinas teisėtu, pagrindo naikinti atsakovės nurodytais ir (ar) kitais argumentais, nėra, todėl Fondo valdybos skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės (skundą padavusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė