Civilinė byla Nr. 2S-655-221/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05663-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.4.4.3; 3.1.14.3; 3.3.2.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6505-399/2015 pagal pareiškėjo J. M. prašymą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad, teikiant teismui reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turėtų būti reiškiamas ieškinys, kuris nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Už reiškiamą reikalavimą turėtų būti mokamas žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Prie ieškinio turi būti pridėti nurodomas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teismui turi būti pateikta tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (CPK 113 str. 1 d.). Procesiniame dokumente turi būti suformuluotas aiškus reikalavimas, o J. M. teismui pateiktame prašyme suformuluoti reikalavimai nėra aiškūs, todėl nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybės pašalinti visus prašymo trūkumus. Mano, kad pateiktų dokumentų pakanka bendravimo su vaiku tvarkai nustatyti. Pareiškėjas neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį, nes nedirba ir negauna pajamų ar kitų joms prilyginamų išmokų. Pareiškėjo prašymo trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.), atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.), nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti suformuluotas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas), nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), nurodyti ir prie ieškinio pridėti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė šiuos pareiškėjo prašymo trūkumus: netinkamai nurodytas procesinio dokumento pavadinimas, nesumokėtas žyminis mokestis, nepridėti prašyme nurodomas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, nepateiktos procesinių dokumentų kopijos kitiems proceso dalyviams, neaiškiai suformuluoti reikalavimai.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jo pateikto prašymo trūkumai nesudaro pagrindo atsisakyti jį priimti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

Nesant kitų procesinio dokumento trūkumų, netinkamas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas neturėtų būti pripažįstamas esminiu ieškinio trūkumu, kliudančiu pradėti procesą, tačiau pirmosios instancijos teismas be šio ieškinio trūkumo nustatė ir kitus trūkumus, kurių nepašalinus, apeliacinio teismo vertinimu, teisminis procesas negali būti pradėtas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu (jį pavadindamas prašymu), prašydamas: 1) įpareigoti S. R. arba socialines darbuotojas vieną kartą į mėnesį atvežti į trumpalaikį (iki 3 val. trukmės) pasimatymą ((duomenys neskelbtini)) sūnų S. M. iki pareiškėjo išėjimo į laisvę 2016 m. spalio 24 d.; 2) vieną kartą į mėnesį pateikti pažymą apie sūnaus S. M. bendrą psichinę ir fizinę sveikatos būklę; 3) įpareigoti S. R. vaiko akivaizdoje nevartoti alkoholio, narkotikų, nesikeikti ir neištvirkauti su kitais vyrais. Pareiškėjas ieškinį grindė tuo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), todėl yra pažeidžiama jo teisė matytis su vaiku.

Kaip minėta, asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką (ieškinio reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, pagrindžiančias ieškinio reikalavimą), nurodyti ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir juos pridėti prie ieškinio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai nėra aiškūs – nenurodyta konkreti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kiti du ieškinio reikalavimai ne tik nėra aiškūs, bet net nėra susiję su pareiškėjo ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis dėl jo negalėjimo matytis su nepilnamečiu sūnumi. Nesant ieškinyje aiškiai suformuluotiems ieškinio reikalavimams, nėra aiškios bylos nagrinėjimo ribos, kitiems proceso dalyviams nepagrįstai apsunkinama jų teisė teikti argumentuotus atsikirtimus į ieškinį, o tai neabejotinai gali lemti pačio proceso efektyvumą tiek laiko, tiek kokybės aspektais. Dėl to netinkamas ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) suformulavimas laikytinas esminiu ieškinio trūkumu, sudarančiu kliūtį priimti ieškinį, todėl apylinkės teismas pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų negali pateikti dėl to, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Šis atskirojo skundo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, nes, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 2 dalimi, ieškovas, negalėdamas pateikti teismui konkrečių įrodymų, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, gali teikti teismui prašymą juos išreikalauti, nurodant negalėjimo pateikti įrodymus priežastis, todėl apelianto laisvės apribojimas negali būti priežastimi neteikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė vieną ieškinio ir jo priedų egzempliorių, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, pagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti ieškinio ir jo priedų kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl to nedirba ir negauna pajamų ar kitų joms prilyginamų išmokų, sudaro pagrindą jam už ieškinį nemokėti žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK numato teisę teismui asmens prašymu, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, motyvuota nutartimi iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). CPK 84 straipsnyje numatytas kitas – žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo – institutas, kurį teismas turi teisę taikyti taip pat esant motyvuotam asmens prašymui ir prie jo pridėtiems prašymą pagrindžiantiems įrodymams. Šioje byloje pareiškėjas neteikė nei motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl privalo už ieškinį sumokėti žyminį mokestį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė