Civilinė byla Nr. e2-1394-1081/2022

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00406-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.6.5

     (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 28 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Juškuvienei, Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui A. Z. ir advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė R. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Regitra“ transporto priemonės „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motorinės transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo deklaraciją, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus šios transporto priemonės perleidimo deklaracijos per teismo nustatytą terminą – leisti R. N. pateikti VĮ „Regitra“ šios transporto priemonės perleidimo deklaraciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės R. N. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė R. N. paskolino atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais 15 000 Eur. Tuo tikslu šalys sudarė rašytinę sutartį. Sutartyje atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius patvirtino, kad pinigus gavo. Ieškovė R. N. yra atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, turinti 42 procentus akcijų, o paskolos sutarties sudarymo metu ji dirbo pas atsakovę direktoriaus pavaduotojos pareigose. Ieškovė visiškai pasitikėjo atsakove, kad paskola bus grąžinta iki paskolos sutartyje numatytos 2021 m. gruodžio 25 d., tačiau atsakovė nustatytu terminu paskolos negrąžino, o 2022 m. sausio 14 d. ieškovė ir atsakovė darbo santykius nutraukė. 2021 m. gruodžio 30 d. šalys sudarė skolos padengimo sutartį, pagal kurią susitarė, kad atsakovė sumokės paskolos sumą ne pinigais, o perduodama nuosavybės teise ieškovei atsakovei nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pagal minėtą sutartį atsakovė faktiškai perdavė ieškovei sutartyje nurodytą automobilį, tačiau siekiant įregistruoti automobilio perleidimą, apie pasikeitusį transporto priemonės savininką abi sandorio šalys privalo pranešti VĮ „Regitra“. Pirmasis į VĮ „Regitra“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas. Ieškovė R. N. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į VĮ „Regitra“ ir deklaravo transporto priemonės įsigijimą, tačiau atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios savo pareigos nevykdo ir atsisako tai daryti. Ieškovė patvirtina, kad atsakovė perdavė automobilį ir šis automobilis šiuo metu yra ieškovės žinioje, tačiau ji negali naudotis automobiliu visa apimtimi, nes negali išviešinti savo nuosavybės teisės į jį.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad  istorija, neva atsakovė iš ieškovės pasiskolino 15 000 Eur, o už tai vėliau sutiko perleisti dvigubai vertingesnį vilkimą, kurio vertė iš tikrųjų apie 32 000 Eur, yra sufalsifikuota. Tokio ekonomiškai nenaudingo sandorio laisva savo valia ir sąmoningumu direktorius tiesiog nebūtų sudaręs. Taip nutiko, nes jis pasitikėjo besąlygiškai bendra akcininke R. N., ji tvarkė įmonės buhalterinius dalykus, dokumentus, faktiškai valdė transporto priemones, pavaduodavo direktorių ir eidavo direktoriaus pareigas, taigi direktorius A. Z. rašydavosi ant dokumentų tiek fiziškai, tiek elektroniniu parašu, nesigilindamas į turinį.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. R. N. su atsakovės direktoriumi A. Z. sutarė, kad ji paskolins pinigų atsakovės reikmėms. R. N. nurodė, kad reikia pasirašyti jos parengtą paskolos sutartį, kaip šabloną, kurį reikės vėliau neštis pas notarą, ji neturėjo su savimi jokių grynųjų pinigų. Vėliau R. N. nurodė, kad perduos 15 000 Eur sumą grynais pinigais arba perves į įmonės sąskaitą ir perleis akcijas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Z. už vilkiką „Renault“, valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. sausio 7 d. susitarimą. Kai jau šalys buvo susitarę, kad vyks 2022 m. sausio 12 d. pas Skuodo miesto notarę V. Ž. viską sutvarkyti teisiškai, pinigai taip pat turėjo būti perduoti pas notarą arba pervesti į įmonės sąskaitą, 2022 m. sausio 8 d. R. N. nusamdė vairuotoją A. S. nuvairuoti vilkiką „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Susitikimas vyko Skuodo gatvėje „Orlen“ degalinėje, Mažeikiuose, direktorius tuo metu jautė begalinį spaudimą, bet pasitikėdamas R. N. perdavė vilkiką jai ir vairuotojas A. S. išvažiavo į Klaipėdą. Tą dieną kartu su direktoriumi buvo atvykęs ir įmonės vadybininkas. Ieškovė vėliau nebesutiko nei akcijų perduoti, nei pinigų įmonei įduoti ar pervesti į įmonės sąskaitą. Taip pat nurodė, kad ieškinį ieškovė grindžia paskolos sutartimi, tačiau atsakovė ne tik kad negavo paskolos dalyko, tačiau ir pati sutartis sudaryta pažeidžiant teisinį reglamentavimą, o būtent nustatytą sutarties formą. Sutartis, nesant paskolos dalykui perduotam ir neatitinkant sutarties formai, negalioja. Iš neteisėtos sutarties nebuvo pagrindo perleisti ieškovei vilkiko už jokią neegzistuojančią paskolą.

Teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame nurodyta, kad šioje byloje nėra keliamas paskolos grąžinimo klausimas ir nėra reiškiami jokie reikalavimai, kurie būtų kildinami iš 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties. Šioje byloje yra keliamas klausimas dėl atsakovės pareigos deklaruoti perleistą nuosavybės teisę į transporto priemonę nevykdymo. Šio reikalavimo tinkamam išnagrinėjimui yra reikalinga nustatyti tik nuosavybės teisės į transporto priemonę perleidimo faktą, tačiau teisiškai nereikšmingos aplinkybės, dėl kokių motyvų pardavėjas nutarė parduoti, o pirkėjas – pikti transporto priemonę. Nuosavybės teisės į transporto priemonę perleidimo faktą patvirtina 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis, kuri yra galiojanti, kadangi atitinka visus teisės aktuose transporto priemonės perleidimo sutarčiai keliamus reikalavimus. Ji sukėlė teisines pasekmes – ieškovei nuosavybės teise buvo perleista transporto priemonė, kuri jai buvo perduota ir faktiškai.

Ieškovė pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties 1 p. aiškiai nurodoma, kad „skolininkas patvirtina, kad pinigus gavo“, todėl remiantis teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis, preziumuojama, kad paskolos dalykas atsakovei buvo perduotas. Atsakovei teigiant priešingai, jai tenka procesinė pareiga tai įrodyti. Atsiliepime atsakovė pateikia daug nepagrįstų kaltinimų ieškovės atžvilgiu, tačiau nei vieno nepagrindžia įrodymais.

Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovė atsiliepime pripažįsta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. ieškovė su atsakovės direktoriumi A. Z. sutarė, kad ieškovė paskolins pinigų atsakovės reikmėms. Taigi, atsakovės ketinimas ir poreikis skolintis lėšas iš ieškovės yra įrodytas, kaip ir įrodytas pats susitarimas dėl paskolos. Atsakovės pamąstymai apie kažkokius dokumentų klastojimus, apgaules, siekį užvaldyti turtą ir pan., yra niekuo nepagrįsti teiginiai. Nurodoma, kad į bylą ieškovė teikia Skuodo miesto notarės V. Ž. 2022 m. balandžio 15 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad visą 2022 m. sausio mėn. nebuvo užsakyti jokie notariniai veiksmai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Pažymėjo, kad atsakovės direktorius visais būdais stengėsi išvengti pareigos grąžinti ieškovei iš jos pasiskolintus pinigus. Atsakovės direktorius pageidavo, kad atsakovė padengtų 15 000 Eur skolą ieškovei perleidžiant atsakovei priklausantį vilkiką „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kad dar papildomai ieškovė už vilkiką perleistų turimas atsakovės akcijas įmonės direktoriui. Toks sandoris, pirmiausia, ieškovei nebuvo finansiškai naudingas, nes vilkiko vertė ir taip vos padengė paskolos sumą. Priešingai, nei teigiama atsiliepime, šis vilkikas nėra vertas 32 000 Eur. Analogiški, tik geresnės būklės (daug mažesnės ridos), vilkikai rinkoje parduodami už 20 000 - 23 000 Eur. Tačiau kartu tokiu būdu atsakovės direktorius ir akcininkas iš esmės siekė sau asmeniškai įsigyti įmonės akcijų, už jas pats nemokėdamas, o sumokėdamas už tai svetimu – atsakovės – turtu. Tokie atsakovės direktoriaus siūlymai buvo pradėti teikti jau po to, kai šalys buvo išsprendusios skolos padengimo klausimą ir vilkikas jau buvo perleistas.

Atsakovė nenurodo, kokius tyčinius nesąžiningus veiksmus atliko ieškovė, kurie nulėmė atsakovės valią sudaryti sandorius. Tai, kad atsakovės atstovas neskaitė pasirašomų dokumentų, negalėtų būti laikoma kokiais nors ieškovės tyčiniais nesąžiningais veiksmais. Tai yra išimtinai pačios atsakovės atstovo aplaidus elgesys, lengvabūdiškai žiūrint į įmonės prisiimamus įsipareigojimus ir atstovo sudaromų sandorių teisines pasekmes. Šalims nesilaikius 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties notarinės formos, ši sutartis laikytina niekine ir negalioja, todėl taikant restituciją atsakovė turėjo pareigą grąžinti ieškovei pagal šią sutartį gautus 15 000 Eur, kurių jai perdavimo faktas fiksuotas 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartyje. Tačiau šalys šių pinigų grąžinimo ieškovei klausimą jau išsprendė sudarydami 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartį, kuri iš esmės laikytina transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi. Šiuo atveju šalys susitarė, kad ieškovė už įsigyjamą transporto priemonės kainą sumokės tais jai priklausančiais pinigais, kurie jau yra pas atsakovę, ir kuriuos kitu atveju atsakovė turėtų ieškovei grąžinti. Teisine prasme tokiu atveju visiškai nereikšminga, ar tie pas atsakovę buvę ieškovės pinigai yra paskola, ar restitucijos pagrindu atsakovės ieškovei grąžintina pinigų suma, pripažinus paskolos sutartį niekine. Esmė šiuo atveju yra ta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties pagrindu pas atsakovę atsidūrė 15 000 Eur ieškovės pinigų, kuriuos atsakovė jai turėjo grąžinti, o atsakovė vietoje šių pinigų grąžinimo perleido nuosavybės teisę į vilkiką. 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutarties 1 p. nurodoma, kad šalys susitaria, kad, siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi, atsakovė ieškovei sumokės visą skolą ne pinigais, o perduos žemiau išvardintą turtą ir tai bus laikoma paskolos sutartyje nurodytos skolos grąžinimu. Todėl 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties negaliojimo aspektas neturi jokios teisinės reikšmės šalių sudarytos 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutarties galiojimui, nes jos aspektu esminis dalykas yra tik tai, kad ieškovė turėjo atsakovės atžvilgiu 15 000 Eur reikalavimą.

Teisme buvo gautas atsakovės triplikas, kuriame nurodyta, kad ieškinį ieškovė grindžia fiktyvia paskolos sutartimi. Atsakovė negavo paskolos dalyko. Sutartis sudaryta pažeidžiant teisinį reglamentavimą – nustatytą sutarties formą. Sutartis, nesant paskolos dalykui perduotam ir neatitinkant sutarties formai, negalioja. Iš neteisėtos sutarties nebuvo pagrindo perleisti ieškovei vilkiko už jokią neegzistuojančią paskolą. Atsakovės direktorius už 15 000 Eur paskolą, kad ji ir būtų tinkamai sudaryta ir pinigai perduoti, neketino prarasti daugiau kaip dvigubai brangesnio įmonės vilkiko. Tikrieji šalių ketinimai buvo tokie: ieškovė perduoda pinigus ir perleidžia akcijas, tai daro pas notarą, ir tik tada įgyja teisę į vilkiką. Taip pat nurodė, jog ieškovė klaidino atsakovę ir primygtinai teigė, kad reikia į įmonę įnešti 15 000 Eur ar pervesti į sąskaitą, bet visų pirmą reikia padėti parašus ant jos parengto dokumento, o paskui jau keliauti pas notarą. Bet kelionės pas notarą, apgavusi atsakovės atstovą, nebeorganizavo, pinigų nedavė ir akcijų neperrašė. Atsakovė taip pat pateikia to paties vilkiko pardavimo skelbimą kaip ir ieškovė pateikė kartu su dubliku, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių tas pats skelbimas pas ieškovę yra su dvejais tūkstančiais eurų mažesne pardavimo kaina. Atsakovės teikiamame skelbime vilkiko kaina 25 500 Eur be PVM, taigi, atsakovės nurodoma vilkiko vertė atitinka tikrovę.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. N. papildomai nurodė, kad būdama bendrovės akcininkė, nuolatos įnešdavo pinigų bendrovei, nes trūkdavo apyvartinių lėšų. Todėl su direktoriumi sutarė, kad ji paskolins 15 000 Eur. Pinigus atvežė 2021 m. lapkričio 15 d. į aikštelę esančią Žemaitijos g. 41, ten kur yra „Grūstės“ parduotuvė ir garažai, tai šalia tų garažų, ten pasirašė ir sutartį. Jai buvo žadama, kad parduos vilkiką ir atiduos visas skolas, tačiau vilkiko skelbimo niekas neįdėjo, tada buvo sutarta, kad atiduos vilkiką. Vilkiką parvarė bendrovės vairuotojas ir pagal susitarimą ji nuėjo į VĮ „Regitra“, kur sužinojo, jog nebuvo pateiktas pardavimo deklaravimas. Skambino direktoriui, kad pateiktų, tada prasidėjo šantažas ir priežasčių ieškojimas, kad neperduotų iki galo to vilkiko. Kai paskolino pinigus kalbos apie vilkiko atidavimą jai nebuvo, turėjo grąžinti pinigus pardavę mašiną. Mašinoje perdavė pinigus, buvo dviese, kiti žmonės nedalyvavo. Kai perdavė pinigus pasirašė paskolos sutartį, kurią parengė ji. Atsakovas skaitė paskolos sutartį, ji labai trumpa. Buvo perduota grynaisiais, buvo apie tai informuotas, nes banke lėšų neturėjo. Dėl vykimo pas notarą sausio mėnesį nieko nežino, tokie dalykai prasidėjo jau po mašinos perdavimo ir nesupranta iš kur atsirado sausio 12 d., nes tai jai fiziškai neįmanoma data, turėjo posėdį, studentų egzaminai planuojami jau gruodžio mėnesį. Grąžinti paskolintus pinigus turėjo iki Kalėdų. Automobilį turėjo perduoti už tą 15 000 Eur paskolą. Automobilio perdavimo sutartis rengė ji. Sutarė, kad pirmą savaitgalį, berods sausio 8 d., susitiks „Orlen“ degalinėje, kai ji atvažiavo, prie automobilio stovėjo direktorius A., vadybininkas V. ir vairuotojas, su kuriuo buvo suderinta, kad parvarys vilkiką. Ji dar atvežė kelias dėžes dokumentų ir kompiuterį. Negali pasakyti ar pirma atidavė dokumentus, ar pirma pasirašė sutartį. Vairuotoją organizavo ji, ji paprašė vairuotojo ir direktoriaus, kad jai parvarytų tą mašiną į Klaipėdą ir jie sutiko. Dokumentus pasirašė automobilyje. Prieš pasirašydamas atsakovės atstovas perskaitė dokumentą ir pretenzijų nereiškė. Susitarimas sausio 7 d., kuriuo pasižada dovanoti akcijas, tai čia turima omenyje, kad atsakovė atiduos tą skolą iš tikrųjų, o ji atiduos akcijas. Buvo sutarta, kad automobilį perduos už skolą arba už akcijas. Direktorius prašė pasirašyti, kad neparduos kam nors kitam tų akcijų, nes ji jau buvo pateikusi pardavimą tų akcijų. Susitarimo, kad už vilkiką nurašys skolą ir perleis akcijas nebuvo. 2022 m. sausio 7 d. susitarimą pasirašė tuo pačiu metu kai sėdėjo mašinoje ir direktorius pasirašė automobilio perdavimo aktą. Ji parengė tekstą. Suprato, kad vilkikas perduodamas už 15 000 Eur paskolą. Dėl akcijų ji nėra juristas ir ant greitųjų parašė, nes įmonės direktorius to reikalavo. Automobilyje buvo dviese, vadybininkas stovėjo lauke. Pagal susitarimą tuos pinigus bendrovės direktorius turėjo įnešti į bendrovės banko sąskaitą. Ji įmonėje netvarkė buhalterinės apskaitos, nebuvo atsakinga už finansines operacijas. 2021 m. lapkričio 15 d. dar dirbo bendrovėje, ji pinigus paskolino kaip fizinis asmuo ir tuos dokumentus pasirašė bendrovės direktorius, tai jis turėjo dokumentus nunešti buhalterei. Tai mašinai lizingas baigėsi rugsėjo 29 d. ir ją reikėjo parduoti, o pardavus būtų grąžinę pinigus. Yra buvę, kad praeityje skolino grynais pinigais, įnešdavo grynais į kasą, bet visi dokumentai pas direktorių. Kur teikė teismui, tai buvo bendrovės pateikti dokumentai darbo ginčų komisijai, finansinės apyskaitos, ištrauktos iš programų. Pinigus padavė grynais, nes neturėjo jų banke, turėjo grynaisiais namuose, negalėjo įnešti į banką, nes pati buvo skolintoja ir tai būtų brangiai kainavę. Grynieji pinigai buvo sukaupti už butą Žemaitijos g., tėvų namą su žemės sklypu ir dalį pinigų gavo į banką, dalį grynaisiais, pardavus dar vieną žemės sklypą. Dar mamai mirus paveldėjo ir grynų pinigų. Iš banko buvo gal 1000 - 1500 Eur paimta, kad susidarytų ta suma. Patikslino, kad pinigus galėjo atiduoti nebūtinai pirmadienį, o ir prieš tai kažkokią dieną, derino tą laiką ir besiruošdama teismo posėdžiui ne tų metų kalendorių atsivertė. Tikslios datos pasakyti nebegali. Pažiūrėjo ir pasakė, kad 15 d., nes popierius taip rodė.

Dėl 2021 m. lapkričio 15 d. sutarties gali pasakyti, kad buvo pirmadienis, ji atvyko iš Klaipėdos, ten tam name gyveno, tai ta vieta buvo žinoma. Dėl paskolos tarėsi nuo rugsėjo, nuo spalio mėnesio, prieš kurį laiką susitarė datą. Atvažiavus tiesiai prie garažų važiavo, buvo prieš pietus. Pirma atvyko ji. Pasitikėjo, nes buvo paskolinusi nemažai pinigų ir buvo keista, kai direktorius pasiėmė tokią sumą pinigų, atvažiavo be liudininkų, nors kai reikėjo perduoti mašiną, atvažiavo su liudininku. Buvo trys „bunteliai“ po 5 tūkstančius, po šimtą eurų, buvo įdėta į celofaninį maišiuką. Atsakovės direktorius pinigus perskaičiavo. Tas gruodžio 30 d. susitarimas buvo pasirašytas kai atvažiavo pasiimti vilkiko sausio 8 d. Sausio 8 d. buvo pasirašyti dokumentai kur perleido mašiną, akcijų perleidimo sutikimas ir dar paskambinęs direktorius paprašė, kad atvežtų dar vieną egzempliorių paskolos sutarties, todėl jis ir sako, kad pasirašė tą dieną. Dar pasirašė įgaliojimą perregistruoti vilkiką „Regitroje“. Kadangi nuo gegužės mėnesio yra pasikeitęs mašinų deklaravimas, o įgaliojimas buvo parašytas kaip anksčiau darydavo, tai nuėjus į „Regitrą“ pasakė, kad nelabai tinka tas įgaliojimas ir sakė reikia deklaruoti sistemoje. Paskolos sutartį buvo pasirašę trimis egzemplioriais, tai atvežė jau pasirašytą originalų dokumentą. Jis tą dieną nepasirašinėjo, tik įteikė jam egzempliorių. Data parašyta 2021 m. gruodžio 30 d., nes pradžioje kalbėjo, kad perduos mašiną iki naujų metų. Sutarties tekstą derino kalbėdami telefonu.

Teismo posėdžio metu ieškovės R. N. atstovas advokatas Karolis Gerbauskas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė iki 2022 m. sausio 14 d. dirbo direktoriaus pavaduotojos pareigose. Įmonės specifika – krovinių keliais pervežimas pasižymi tuo, jog reikalingos nuolatinės lėšos. Įmonė buvo netinkamai, ne pagal savo galimybes valdoma. Įmonei buvo sudėtinga su apyvartinėmis lėšomis, todėl ieškovė padengdavo iš savo lėšų dalį įmonės einamųjų poreikių. 2021 m. pabaigoje prasidėjus nesutarimams tarp R. ir A., R. nusprendė nebeskirti savo asmeninių lėšų įmonei ir metų gale skola sudarė jau apie 19 000 Eur. Poreikis lėšoms niekur nedingo, jis išliko dėl įmonės specifikos. Ir buvo sutarta, kad pinigai, t. y. 15 000 Eur, bus paskolinti. Buvo sudaryta paskolos sutartis. Paskolos sutartyje pažymėta, kad pinigai gauti, bei atitinkamai kada turėtų būti grąžinti. Tačiau pinigai nebuvo grąžinti, o pats grąžinimas turėjo vykti iš vilkiko pardavimo. Baigėsi vilkiko lizingas, jo savininku tapo „(duomenys neskelbtini)“ ir jau galėjo disponuoti šiuo vilkiku. Nebuvo pradėtas vilkikas pardavinėti ir paskola taip pat buvo negrąžinta. Šalys sutarė, kad vilkiko nebepardavinės, o patį vilkiką atiduos ieškovei ir buvo sudaryta skolos padengimo sutartis. Jų vertinimu šita skolos padengimo sutartis visiškai atitinka pirkimo – pardavimo sutartims keliamus reikalavimus. Sutartis sukėlė teisines pasekmes, kurių šalys ir siekė, vilkikas perėjo ieškovei, ši sutartis laikoma galiojančia nuo jos sudarymo, o ne nuo pačio vilkiko perdavimo. Problema yra tame, jog pagal naują, jau kurį laiką galiojančią tvarką, tam, kad būtų galima registre pakeisti savininką, reikalinga, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas deklaruotų „Regitroje“ perleidimą. Atsakovė šios savo pareigos nevykdė ir nepateikė deklaracijos, todėl ieškovė kaip savininkė negali išviešinti savo nuosavybės teisės. Atsakovė ginasi įvairiais argumentais, esminiai būtų, kad sutarties paskolos forma ne notarinė, paskola pati buvo nesuteikta ir ieškovė apgavo atsakovės atstovą bei pasisavino vilkiką. Šioje byloje paskolos sutartis yra kaip šalutinis aspektas, dėl jos nėra jokių reikalavimų pareikšta. Bet jei vertinti formą, tai faktas, kad ji nebuvo notarinė, dėl to nėra ginčo, ieškovė nežinojo, kad reikia notarinės formos. Pasekmės iš esmės yra tokios, kad ieškovė turėtų reikalavimą atsakovės atžvilgiu. Ar tai bus reikalavimas grąžinti 15 000 Eur kaip paskolos dalyką, ar niekinio sandorio pagrindu grąžinti pinigus, suma išliks tokia pati. Skolos padengimo sutarčiai paskolos sutarties vertinimas neturi reikšmės. Paskolos sutarties 1 punkte yra aiškiai parašyta, kad skolininkas patvirtina, kad pinigus gavo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiu atveju preziumuojama, kad pinigai buvo suteikti ir paneigti prezumpciją tenka paskolos gavėjui. Atsakovė šitos pareigos neįvykdė. Todėl patys pinigai kaip tokie buvo gauti ir tai patvirtina atsakovo atstovo parašas. Iš bylos medžiagos ir atsakovo paaiškinimų nėra aišku kokius tyčinius nesąžiningus veiksmus atsakovė atliko, kad apgautų atsakovės atstovą. Tai, kad atsakovės atstovas neskaitė sutarčių prieš pasirašydamas, tai ne ieškovės nesąžiningumas, čia yra jo paties aplaidumas. Tiesiog laisva ranka neskaitant sutarties pasirašinėjama dėl didelės vertės vilkiko, tai rodo atsakovės nesąžiningumą, kad ji net neketina žiūrėti ką žada ir įsipareigoja, o tiesiog pasirašo. Paskolos sutartis yra dviejų nuostatų, kurios yra trumpos ir lakoniškos ir atsakovės atstovo parašas yra prie pat tų dviejų sakinių, todėl neįmanoma nematyti teksto prieš pasirašant. Skolos padengimo sutartis yra didesnės apimties, bet vieno puslapio, ten yra vilkiko techniniai duomenys, o pats tekstas labai lakoniškas - pora sakinių, pora nuostatų. Neįtikėtina, kad atsakovas, būdamas dviejų įmonių vadovas, išsilavinęs žmogus, neskaitytų dokumentų. Atkreiptinas dėmesys į liudytojo V. L. paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu jis davė visiškai priešingus parodymus, sakė nieko nežino, nieko nematė, tačiau teisme prisiekęs labai aiškiai nurodė kokius dokumentus sausio 8 d. Z. gavo. Labai aiškiai pasakė, kad kai perskaitė paklausė atsakovės atstovo ką tu čia pasirašei, nes ten juodu ant balto buvo parašyta, kad pinigus gavo. Liudytojui viskas aišku ir pasekmės, ir viskas, o atsakovės atstovas teigia nesupratęs. Pinigų kaip paskolos poreikio, kaip fakto atsakovė neneigia. Faktas, kad reikėjo skolintis neginčijamas. Jeigu ketini pasiskolinti 15 000 Eur įmonės reikmėms, reiškia, turi kažkokių poreikių. Ketini lapkričio mėnesį skolintis, kalbi apie tai, bet pasirodo, kad sako, jog negauni pinigų. Tai arba tu ieškai kažkur kitur kažko panašaus, arba kreipiesi į N. ir sakai pažadėjai, pagal sutartį yra ir duok tuos pinigus. Byloje nėra duomenų, kad kažkur kitur būtų gauta panaši suma. Bet faktas, kad poreikis kažkaip patenkintas, nes nebankrutavo įmonė, išgyveno. Vienintelis paaiškinimas, kad visgi N. davė tuos pinigus, nes kitokio poreikio patenkinimo mes nematome. Pačių sutarčių pasirašymo fakto atsakovės atstovas taip pat neneigia. Tik teigia, kad neskaitė turinio, nesuprato ir pan., tačiau nėra byloje materialinio reikalavimo pripažinti nei paskolos, nei paskolos padengimo sutartį negaliojančia dėl apgaulės ar suklydimo, nėra priešieškinio šiuo klausimu. Kad sutartis sudaryta esant suklydimui teismas gali spręsti tik esant nukentėjusios šalies prašymui. Neginčijamas ir ketinimas N. perleisti patį vilkiką, ketinimo faktas yra patvirtintas. Tiesiog sakoma, kad sąlygos yra ne tokios. Posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad jam buvo nesvarbu kokia buvo paskola N. Nes jis iki pat 2022 m. vasaros pabaigos nežinojo kokia yra įmonės skola N. Mainant sausio mėnesį vilkiką į reikalavimus, atsakovės atstovas nežinojo koks tiksliai tas reikalavimas yra. Z. nurodė, kad jam buvo svarbu atsikratyti N., kad ji netrukdytų dirbti. Taip pat atsakovės atstovas paaiškino, kad N. turimos akcijos yra bevertės, nuvertėjusios. Vilkiką norėjo atiduoti už nežino kokio dydžio skolą ir bevertes akcijas, kurias turėjo gauti ne įmonė, o kažkuris iš akcininkų. Skundžiamasi koks nesąžiningas sandoris, nes įmonė praranda labai didelės vertės turtą už mažesnės vertės reikalavimą, bet kartu sakoma, kad buvo nesvarbu, svarbu tik, kad dingtų iš įmonės ieškovė. Vilkiko perdavimo fakto taip pat neneigia. Sausio mėnesį perduotas vilkikas, kol kovo mėnesį nesikreipė į teismą, nėra jokių bandymų susigrąžinti, pretenzijų nėra apie neįvykdytus įsipareigojimus. Į ikiteisminį tyrimo institucijas buvo kreiptasi balandžio mėnesį, kai jau šitoj byloj buvo procesas prasidėjęs. Visi šitie veiksmai rodo, kad buvo valia atiduoti vilkiką. Visi veiksmai rodo, kad tiek pinigų reikėjo, tiek perdavimas įvyko, tiek sutartys buvo pasirašytos. Apgaulės schema šiuo atveju labai sudėtinga ir sunkiai tikėtina.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius A. Z. paaiškino, kad su ieškove buvo sugyventiniai ir atidarė verslą. Jis būdavo išvažiavęs, o ji būdavo atsakinga už visus finansus. Dar prieš išsiskiriant būdavo problemų, vadybininkai klausdavo kodėl pinigų įmonėje nėra, N. atsakydavo, kad man reikia tų pinigų ir viskas. Buvo pokalbis apie tą paskolą, bet tos paskolos realiai nebuvo. Į įmonę tie pinigai nebuvo įnešti, nes tos paskolos nebuvo. Pati N. turėjo uždeklaruoti tuos pinigus ir įnešti. Dabar reikalauja vilkiko už neduotus pinigus. Buvo kalba ir apie akcijas, ir, kad vilkiką gaus, akcijas grąžins. Kai ji tą vilkiką išsivarė, ji atvežė kompiuterį į darbą iš Klaipėdos. Jis atsidaręs tą kompiuterį pamatė, kad viskas ištrinta, bet šiukšlinė neišvalyta. Dėl tokių suktų jos reikalų, jis sustabdė pardavimą. Vyko perdavimas Mažeikiuose, Skuodo g., „Orlen“ degalinėje. N. buvo atvažiavusi ir atsivežė šituos tris dokumentus: paskolos sutartį, akcijų perleidimą ir vilkiko deklaraciją. Kartu su juo važiavo vadybininkas V. L., jį pasikvietė maža ką, kad būtų draudimas, nes iš atsakovės galėjai visko tikėtis. Į degalinę vyko perduoti vilkiką. Vilkiko kaina tuomet buvo komercinis pasiūlymas už 33 000 Eur. Susitarimas buvo, kad perleidžia vilkiką atsakovei, o ji turėjo viską atsisakyti kas buvo jai skoloj. Įmonė buvo skoloje 18 000 Eur kur nagrinėjama kita byla. Norėjo išsiskirti, pasiimti vilkiką, atiduoda akcijas ir išsiskirstyti. Akcijų kaina yra apie 13 000 Eur. Akcininkas yra jis ir sūnus. Vilkiką atvarė N. samdytas vairuotojas, jis buvo bendrovės vairuotojas ir vilkiką atvarė iš aikštelės. N. jam sumokėjo 100 Eur, kad jis parvairuotų iki Klaipėdos. Jis kaip bendrovės direktorius leido vairuotojui vairuoti vilkiką iki degalinės ir iki Klaipėdos. Dokumentų neskaitė prieš pasirašydamas, jam pasakė čia padėk parašą ir jis padėjo, o kai N. išvažiavo, vadybininkas sako ką tu čia pasirašei, kur tie pinigai. Pats nežino kodėl taip padarė. Gruodžio gale jau pradeda stoti įmonės Europoje ir tie 15 000 Eur kaip apyvartinės lėšos, buvo įmonei kaip ir reikalingos, buvo apie tai kalba, bet įmonė skolintis neketino. Pas notarą sausio 12 d. ketino forminti paskolos sandorį. Tarėsi, kad ieškovė paskolins įmonei 15 000 Eur, įmonė nurašys 18 000 Eur skolos, ieškovė perrašys akcijas, įmonė atiduos vilkiką ir bus atsiskaitę. Tikrieji ketinimai buvo, kad N. nebūtų įmonėje, atiduoda vilkiką, nurašo 18 000 Eur ir akcijas. Tos paskolos nebuvo, nebuvo tų pinigų. Vilkiką atsisako deklaruoti, nes nereikia jiems tų akcijų. Jis buvo apgautas kai sausio 8 d. N. atsivežė tuos tris dokumentus. N. turi grąžinti vilkiką. Dokumentus pasirašė N. automobilyje, automobilyje daugiau nieko nebuvo, vadybininkas stovėjo šalia mašinos, prie lango. Pokalbio nelabai girdėjo, kai išlipo iš automobilio iškart paklausė ką čia pasirašei. Vadybininkas įmonėje dirba 6 metus jis praktiškai žinojo viską, kas įmonėje įvyko ir kokie jų santykiai buvo. Kai vadybininkas pasakė, tada ir peržiūrėjo dokumentus ir suvokė ką pasirašė. Ji jau buvo išvažiavus ir vilkiką išsivariusi. Skambino vairuotojui, stabdė jį, bet N. buvo pasakiusi niekur nestoti ir jis išvažiavo. Grįžęs namo dar kartą viską peržiūrėjo. Su ieškiniu nesutinka. Likutinė vertė vilkiko yra 25 000 Eur. 2016 m. vilkikas yra. Dabar „Renault“ centras už vilkiką siūlo 27 000 Eur, nes ji yra nuvertėjęs. Jei būtų nuvykę pas notarą, pinigus turėjo pervesti į sąskaitą. Kai pasirašinėjo, sakė, kad čia tik formalumas, kai pasirašinėjo tuo momentu nesuvokė ką pasirašinėjo. Pinigus tikėjosi įmonė gauti pas notarą. Įmonėje nėra kasos pajamų orderio tokiai sumai, kad pinigai būtų įnešti, ji turėjo šitą padaryti. Parašė daug skundų, kreipėsi į institucijas dėl šitų įvykių, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Taip pat patikslino, jog ieškovė vedė buhalterinę apskaitą, kartu su G. ir dar nurodinėjo ką daryti, kad viskas sueitų. Tai, kad ji vedė buhalterinę apskaitą reiškia, kad ji turėjo įforminti paskolą. Lapkričio 15 d. ieškovė buvo direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už finansus. Buhalterė suvesdavo sąskaitas ir teikdavo ataskaitas institucijoms. Lizingo sutartis tvarkė ir mokėjimus pagal jas atlikdavo ieškovė. Ji dirbo iki sausio 10 d. kažkur. Ieškovė, kai išvažiavo į Klaipėdą, jau kokie du metai, tai paskutinį kartą ją matė sausio 8 d. Pinigai perduoti nebuvo ir susitikimas lapkričio 15 d. nevyko. Bendraudavo telefonu, gyvai susitikęs nebuvo apie du metus. Ji atsivežė tą dokumentą jau pasirašytą, neįsiskaitė kas čia yra. Sausio mėnesį nebuvo žinoma dėl akcijų pardavimo, žino, kad norėjo prieš kažkur pusantrų metų, buvo skelbimą matęs. Pirma turėjo jiems per susirinkimą pasiūlyti tas akcijas, o ne įdėti skelbimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų gavusi akcijų, nes tai neįmanoma, kitam akcininkui būtų jos perėjusios. Dėl akcijų, jų perleisti negalima, buvo kalbama, kad jas nupirks už simbolinę kainą. Ieškovei būtų perleistas vilkikas ir su ja būtų baigti visi darbai, būtų ramybė, nereikėtų įmonėje žmogaus, kuris atsakinėtų į N. skundus. Materialinė nauda būtų, kad galėtų dirbti normaliai.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas nurodė, kad visiškai palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.  Pažymėjo, kad padarius bendrą įrodymų analizę akivaizdu, kad atsakovės pozicija, kad ji yra apgauta ieškovės, yra pagrįsta. Šalių tikrieji ketinimai šiuo atveju yra sunkiai apčiuopiami ir jos ko gero pačios juose sunkiai susigaudo. Tačiau visiems aišku, kad tiek atsakovė kaip įmonė, tiek ieškovė kaip fizinis asmuo bandė išsispręsti savo santykius ir liko neišspręsti turtiniai dalykai. Nesutarimams kilti didelę įtaką turėjo bendras gyvenimas, juos siejo artimas ryšys ir pasitikėjimas. Byloje girdime pasisakymus, kad atsakovės atstovas direktorius rašydavosi bele kur, užantspauduodavo, pasirašydavo. Daug ką pasako ir liudytojo T. Z. parodymai, kuris sako, jog A. Z. įmonėje dirbo vairuotoju, pasakė, jog jis buvo tik formalus direktorius. Faktinė direktorė visada buvo R. N., tai byloje pasitvirtino iš dokumentų, susirašinėjimų ir panašiai. Šalių siekis buvo susitarti, kad ieškovė paskolina pinigų, tačiau tai padaro oficialiai, per notarą, darydama pavedimą į sąskaitą arba paduodama grynais ir išrašant kasos pajamų orderį. Tada R. N. įsipareigoja perduoti akcijas, nesvarbu kuriam akcininkui. Ir už tai, kad pasitraukia iš tos įmonės gauna vilkiką. Planas naudingas ieškovei, visi dokumentai yra su akivaizdžia klastote, datos neatitinka, įrašai. Buvo patogu ieškovei viską taip paviršutiniškai sufalsifikuoti, kad dokumentuose atrodo istorija tikra, o realybėje taip nėra. Pasitvirtino, kad ieškovė panaudojo cinišką apgaulę, bet visgi atsitokėjo žmogus po ilgo laiko. Yra duomenys byloje, kad begalė skundų yra prirašyta, yra bandymų pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiek prokuratūra, tiek policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą patikėdama formaliu dokumentu. Akivaizdu, kad R. N. suklaidino bendrovės direktorių, siekdama nepagrįstai užvaldyti vilkiką. Ji pati yra akcininkė ir kaip akcininkė jau vien iš pareigos įmonei neturėtų taip elgtis. Ji norėjo trauktis iš įmonės išsinešdama kuo daugiau turtinės naudos. Sufalsifikuota dokumentaliai istorija neva atsakovė iš akcininkės pasiskolins 15 000 Eur, direktorius patikėjo, kad juos gaus, vėliau perleis N. akcijas, o įmonė neteks dvigubai vertingesnio vilkiko. Byloje yra „Renault“ serviso pasiūlymas išpirkti vilkiką, visą laiką servisai pamažina tą sumą, bet ten buvo 27 000 Eur. Toks sandoris būtų nepagrįstas ir nenaudingas. Tie pinigai buvo reikalingi nemirtinai, įmonė aišku susidūrė su sunkumais, ne veltui pats direktorius formalus dirba vairuotoju ir pats pinigus uždirba. Laisva valia ir sąmoningai direktorius nebūtų sudaręs tokių sandorių. Taip pat būtina atsižvelgti, kad visus tris dokumentus: paskolos sutartis 2021 m. lapkričio 15 d., akcijų perleidimo susitarimas 2022 m. sausio 7 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. paskolos padengimo sutartis yra pasirašyti A. Z. tą pačią dieną - 2022 m. sausio 7 d. degalinėje. Žmogus nėra baigęs finansų, kad susigaudytų koks ryšys yra tarp šių trijų dokumentų. Ne veltui liudytojas sukritikavo jį, kad ką čia pasirašei. Taip pat A. Z. sukritikavo ir jo sūnus, kai sužinojo, kad tokius dokumentus pasirašė, nepritarė tokiam pasirašymui. Tai rodo, kad jis pasitikėjo R. N. ir ji sugebėjo kažkokiu būdu jį palenkti į savo pusę ir įtikinti. Apie reikalavimą sutarties notarinės formos numatytą įstatyme ieškovė žinojo. Byloje iš dokumentų ir iš susirašinėjimų ir garso įrašų, ir liudytojų parodymų matyti, kad R. N. tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus, faktiškai valdė transporto priemones, pavaduodavo direktorių ir eidavo dažnai direktoriaus pareigas. Pats 2022 m. sausio 7 d. R. N. parengtas susitarimas, kad ji realiai perleis akcijas, akivaizdžiai paskatino A. Z. rašytis ant visų trijų dokumentų. Patikėjo R. N. žodžiais, kad reikia tokį paskolos dokumentą pasirašyti kaip ketinimą, nes reikia pas notarą važiuoti. Dėl notarės, tai R. ne kartą yra minėjusi, kad naudojasi jos paslaugomis, kad į Skuodą važiuoja, pavardę paminėjo, tai ir patikėjo. Per visą procesą atsakovės atstovas kartojo tą pačią datą, kad vyksime sausio 12 d. įtikino, kad tą vilkiką reikia perduoti dar iki to. Dėl atsiliepimo pastraipos tai ją reikia vertinti visumoje. Tą dieną bendrauti galėjo, bet akis į akį susitikęs nebuvo. Nei turėjo N. tų pinigų, nei perdavė, viskas vyko žodiškai, bendravimas vyko nuotoliniu būdu. Tai, kad akis į akį nesusitiko R. N. ir A. Z. patvirtino ir liudytojai. 2022 m. sausio 8 d. tikrai šalys susitiko Mažeikiuose prie degalinės, tos aplinkybės niekas neginčija, ta aplinkybė atitinka tikrovę. Kad tą dieną pasirašė visus tris dokumentus taip pat yra įrodyta. Direktorius dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių, jausdamas nerimą, bet galvodamas, kad išsispręs ta problema, pasirašė dokumentus ir paleido iš savo rankų vilkiką. A. Z. ne be reikalo į pagalbą buvo pasitelkęs vadybininką, kuris galėtų stebėti tą veiksmą. Liudydamas teisme V. L. parodė, kad dirbdama R. N. užėmė faktines vadovės pareigas. Ji reguliavo sąskaitas, A. Z. net neturi prisijungimų prie sąskaitų, mokėjo pavedimus, viską darė kas jos nuomone buvo reikalinga su įmone. Buvo kilusios problemos dėl lėšų, visą laiką stigdavo lėšų, buvo, jog 10 000 Eur persivesdavo R. N. sūnaus ar dukros vestuvėms, bet tie pinigai paskui stebuklingu būdu atsirasdavo. Tam, kad įrodyti teisiškai tą apgavystę yra įstatymų įsakmios normos. Viena iš jų, kad jei skoliniesi grynais pinigais ir yra didesnė suma kaip 3 000 Eur, yra būtina notarinė forma. Jos ieškovė žadėjusi laikytis taip ir nesilaikė, suklaidinusi direktorių pas notarę nenusivežė, grynų pinigų neįdavė, orderis įmonėje neišrašytas, pajamų į sąskaitą nepravedė. Direktoriui tiko bet koks variantas. Keista kad nėra grynųjų pinigų orderio įmonėje. Tuo metu dar net nebuvo išspausdintas tas dokumentas 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis, neegzistavo ieškovės pasąmonėje kažką fiksuoti orderyje ir jeigu ji būtų tiek numačiusi į priekį, galėjo išsirašyti orderį neva yra įnešti pinigai. Tas orderis egzistuotų ir būtų labai sunku įrodyti, kad negavo pinigų. Dabar byloje turime garso įrašus, kuriuose ieškovė pasako ką noriu tą darau, kaip noriu, taip susitvarkiau. Ten akivaizdu, kad yra 2022 m. sausio pradžia ir jokių dar nebuvo išspausdinta dokumentų. Faktiškai parengti ir duoti pasirašyti buvo tą pačią dieną. Yra neįtikinama, kad realiai N. buvo atidavusi 15 000 Eur, nebūtų sąskaitoje, įmonėje pasižymėjusi, kad įmonė jai yra skolinga. Nes kitas skolas, kur vedė tik per sąskaitas, centas į centą yra pasižymėjusi. Liudytojas T. Z. atkreipė dėmesį, kad niekada grynais pinigais neduodavo, visada paskolos, kurias suteikė, buvo padarytos bankiniais pavedimais. Sąžiningumo, protingumo principai svarbūs. Nežiūrint į paskolos sutarties notarinės formos neišlaikymą ir pažiūrėjus į skolos užskaitymą, jeigu paskolos nebūtų, tas paskolos padengimas yra nesąžiningas ir netoleruotinas. Negali vienoje dalyje būti visiška melagystė, o kitoje dalyje teisybė. Tai sukeltų teisinį netikrumą. Sutartis nesant paskolos dalykui perduotam ir neatitinkant sutarties formai negalioja. Iš neteisėtos sutarties nebuvo pagrindo ieškovei perleisti vilkiką už jokią neegzistuojančią paskolą. Ieškovė būdama bendraakcininkė turėjo realiai paskolinti pinigus ir perleisti akcijas, pagal savo pačios parengtą susitarimą ir tada būtų įgijusi teisę į vilkiką. Paskolos santykiai liko ketinimo stadijoje. A. Z. nuo pat proceso pradžios teigė, kad tą paskolos sutartį ieškovė pristatė kaip šabloną, kad čia tik toks susitarimas, o viską suforminti atitinkamai pagal įstatymą. Ieškovė bandė įrodyti, kad iš netikro faktinio neteisėto santykio atsakovei kyla pareiga išdeklaruoti automobilį ir jį nepagrįstai prarasti. Kritika dėl to, kad atsakovė turėjo pareikšti atskirą reikalavimą byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, atmestina, kadangi notarinės formos nesilaikymas sandoriuose, tokį sandorį daro negaliojančiu nuo pat sudarymo momento. Teismas tokį sandorį pripažįsta negaliojančiu savo iniciatyva. Šiuo atveju pinigai apskritai nebuvo įduoti, tai neginčytinai įrodyta atsakovės pateiktais įrodymais. Dėl 2021 m. lapkričio 15 d. datos, atsakovės atstovas sugebėjo rasti argumentų ir išryškinti ieškovės melą. Negali būti nei kalbos, kad pinigų mokėjimo diena galėtų būti kita nei nurodyta paskolos sutartyje. Sutartis sudaroma joje nurodyta data ir parašai patvirtina tą datą. Ieškovė visą procesą įrodinėjo, kad ta data yra tikra data, paaiškėjo, kad tai yra netiesa.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad A. jam paskambino sausio 7 d. iš vakaro, sako ar galėsi atvažiuoti prie kolonėlės, nori su R. atsiskaityti, jam perrašys akcijas, o jis vilkiką nori atiduoti. Paprašė pabūti liudininku. Iš ryto atvažiavo prie degalinės, kaip tik buvo iš jų vairuotojas A., Arūnas buvo, R. atvažiavo. R. su A. įlipo į mašiną. Jie pasiliko lauke laukti. A. pasirašė dokumentus, per langą matė. Atėjo pas jį į mašiną, tada jis paprašė parodyti ką ten pasirašė. Vienas dokumentas buvo su vilkiku, kitas, kad paskolą pasirašė, o trečias, kad dovanos akcijas ar pigiai parduos, kažkas tokio. Jam keista pasirodė, kad trys datos, lapkričio mėnesį, kad pinigai paimti, gruodį, kad turi grąžinti, o atvažiavo sausio 8 d. dar paklausė kaip galėjo pasirašyti dokumentą pinigų negavęs, paklausė kur tie pinigai yra. Kai prašė važiuoti kartu, jokios kalbos apie paskolą ar skolą nebuvo. Su vadovu bendraudavo kiekvieną dieną darbiniais reikalais, anksčiau paskolose nedalyvaudavo, jo niekas neinformuodavo apie paskolas, tik mašinas kuruodavo. Tą dieną nematė, kad A. Z. būtų gavęs pinigus. Tuo metu kai jie sėdo į jo automobilį, vilkikas išvažiavo. A. Z. buvo pasimetęs, kai sužiūrėjo datas, šoko iš mašinos vos ne gintis tą mašiną, bet jau nieko nebebuvo. Kiek žino vilkikas nebegrįžo, jis išvažiavo namo. R. N. bendrovėje buvo faktinė direktorė, visi finansai, viskas per ją eidavo. A. oficialiai buvo direktorius, bet dirbo vairuotoju. Bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė R. Buvo nusamdyta buhalterė, bet ji prie pinigų nepriėjo, buvo tik sąskaitom apmokėti. Kai išrašydavo sąskaitas už pervežimus, siųsdavo R. ir buhalterei automatiškai. Kiek jam žinoma, pasakojo A., buvo vienas susitarimas – A. atiduoda vilkiką, R. perrašo akcijas. Pokalbis mašinoje tarp A. ir R. užtruko trumpai, gal 5 min. Įmonės personalas labiau atskaitingas buvo R., jis pats dokumentus siųsdavo R. A. dokumentus pasirašydavo mobiliu parašu, techniškai ten nieko nesimato, R. paskambindavo, kad pasirašytų ir jis pasirašydavo. Žmonės kartu gyvendavo kaip vyras su žmona, tai pasitikėdavo, ką duodavo, tą pasirašydavo. Buhalterė neprieidavo prie pinigų, jei ko reikėdavo, tvarkydavo R., darydavo pavedimus. Įmonėje grynų pinigų nebūdavo, viskas vykdavo per banką. Padarydavo pervežimą ir atsiskaitydavo. Kiek iš sąskaitos išeidavo, nežino, nematydavo, matydavo tik pajamas. Visas sąskaitas išrašinėdavo jis, kartais būdavo, kad R. rezervuoja kokį numeriuką. R. mokėdavo atlyginimą, dažnai būdavo, kad yra neatitikimų su pinigais. Kažkada yra buvę, kad atvežė jam į namus printeriui dažų ir pasakė R., kad dukra tuokiasi, tai išsiėmė truputį pinigų, A. labai pyksta, bet nieko tokio. Vilkiko kaina, jo nuomone, galėjo būti apie 30 – 35 tūkstančius eurų. Jie su A. rūpinosi, kad būtų pinigų įmonėje, kad mašinos dirbtų, važiuotų. Kaip cirkuliuodavo pinigai A. nematydavo, jis prisijungimų neturėdavo. Tą 8 d. sakė, kad važiuos pas notarę pasirašyti sutartį. Kai pamatė buvo aišku kas sutartyse parašyta. Nurodė, kad balandžio mėnesį jam paskambino policijos pareigūnas, apklausė telefonu, jis nenurodė konkrečiai kokias sutartis, nes jo niekas neklausė. Kompiuterį padėjo įdėti į bagažinę, kai buvo su N. susitikę ir dėžes kažkokias. Įmonė turėjo tris vilkikus ir 5 vairuotojus su A. A. buvo pakaitinis vairuotojas.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. Z. parodė, kad  visą laiką įmonę administravo R., A. direktoriumi buvo tik oficialiai. A. Z. pasirašinėdavo visus dokumentus ką jam paduodavo. Jis 100 procentų pasitikėjo R., nes jie nebuvo tik verslo partneriai. 2017 m. R. įsigijo įmonės akcijų už 20 000 Eur, tai buvo darytas pavedimas. Vėliau administruojant įmonę, ji teikė tam tikras paskolas įmonei bankiniais pavedimais. Mano, kad jei būtų norėjusi paskolinti įmonei pinigų, būtų tai padariusi bankiniu pavedimu kaip ir anksčiau. Kai pasirašinėjo sutartis R. dar administravo įmonę ir kodėl nepateikė tos sutarties į buhalterinę apskaitą nežino, tikriausiai todėl, kad tų pinigų nebuvo. Kadangi administravo įmonę, matė, jog sunkvežimio vertė 35 000 Eur + PVM. 2021 m. gruodžio 3 d. R. N. vardu buvo įkurta kita įmonė ir nei vienam iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui nežinant transporto priemonė buvo perleista R. N. įmonei ir už tai buvo nesumokėta. Kai teismas priėmė sprendimą, kad šį turtą turi grąžinti, jį perdavė tretiesiems asmenims, kad nebūtų galima atsiskaityti. Apie sandorį sužinojo gruodžio mėnesį, kai A. paklausė ar jis sutiktų, kad jei atiduoda R. vilkiką, ji atsisako visų skolų ir perrašo įmonei akcijas. Jis nesutiko. Tada sausio mėnesį jam buvo atsiųsta sutartis kur buvo rašoma apie 15 000 Eur. A. nurodė, kad jam R. sakė, kad čia susidengs skolos, skolų tai dienai buvo apie 18 000 Eur. Jeigu įmonė negauna jokių įplaukų už transporto priemonę, o ji būna atiduodama, įmonė prilyginama nemokiai. Sausio mėnesį A. prašė pagalbos, nes R. išėjo iš įmonės, per pirmus 3 mėnesius, investavo 32 000 Eur į įmonę, kad būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Jo žiniomis dėl ankstesnių paskolų iš R. N. paskolos sutartys nebuvo pasirašytos. Skaičiavo, kad 18 000 Eur plius akcijos atitinka beveik vilkiko vertę. Tik sausio mėnesį kai kreipėsi, buhalterės prasidėjo veiksmai, iki tol niekas nebuvo žinoma apie įmonę. Kol viską sutikrino dėl tų 18 000 Eur atėjo vasaros vidurys. Kiek žino A. buvo su R. susitikęs sausio 7 d., kai buvo vilkikas išvaromas iš tos degalinės. A. Z. buvo bendrovės direktorius tai jis tikrai pasirašinėjo bendrovės dokumentus. Kiek žino, A. buvo paduodami dokumentai ir jis juos pasirašydavo. Vasario mėnesį kalbėjo su R., prašė, kad grįžtų prie buvusios situacijos, kad jai perduodamas vilkikas, o ji atsisako skolų ir perrašo bendrovės akcijas, R. sutiko, tik paprašė, kad jie apmokėtų už vilkiko aikštelę ir jos advokatą, tai buvo nepriimtina. Visus pavedimus atlikdavo N., Z. tik tvirtindavo elektroniniu parašu. Apie 15 000 Eur paskolos sutartį sužinojo sausio 10 ar 12 d., apie kitas N. paskolas įmonei jam nepasakydavo. Lapkričio 15 d. A. Z. negalėjo paimti pinigų, nes jis buvo ne Mažeikiuose. Labai gerai prisimena, kad tai buvo pirma diena kai jis savarankiškai bandė sekti krovinius per sistemą. A. Z. buvo Šiauliuose servise, komunikavo su juo sms žinute. 11.36 val. buvo pasikrovimo laikas Šiauliuose. Atsidaręs sistemą matė, kad nuo ryto A. Z. išvažiavo iš savo gyvenamosios vietos, kur laiko savo transporto priemonę, išvyko į Šiaulius. Šiaulių servise sutvarkius transporto priemonę, jis išvyko į pakrovimą ir iš pakrovimo išvyko į Švediją. Visą savaitę jam asmeniškai ieškojo krovinių. Tai buvo pirmas kartas kai bandė jį krauti. Jis buvo vairuotojas, o jis užėmė vadybininko pareigas. Apie skolos padengimo sutartį tapo žinoma sausio mėnesį. Jei A. Z. būtų tą dieną susitikęs su R. ar gavęs 15 000 Eur, jis būtų pasakęs, nes jie bendrauja atvirai. Jis visą laiką buvo vairuotojas, jis sunkiai kompiuteriais naudojasi. Kad jis pats ieškotų krovinių ir krautųsi nėra girdėjęs, tai darė vadybininkas arba jis pats. Vairuoti su kito asmens kortele nėra tokios praktikos nes labai didelės baudos. Nėra nei vienoj įmonėj girdėjęs, kad kažkas vairuotų su svetima kortele, tai yra pažeidimas. 2021 m. lapkričio mėnesį jis nebuvo atsakovės darbuotojas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė R. N. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius A. Z. 2021 m. lapkričio 15 d. pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad R. N. paskolina 15 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2021 m. gruodžio 25 d. Sutartyje nurodyta, kad skolininkas pinigus gavo ir ji patvirtinta abiejų šalių parašais. Taip pat 2021 m. gruodžio 30 d. šalys pasirašė skolos padengimo sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga R. N. 15 000 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2021 m. gruodžio 25 d. taip pat šalys susitaria, jog siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi, skolininkas kreditoriui sumokės visą skolą ne pinigais, o perduos automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalys sutartimi taip pat susitarė, kad ši sutartis yra ir turto perdavimo aktas ir ją įvykdžius šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės, sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais. Byloje taip pat yra pateiktas 2022 m. sausio 7 d. susitarimas, kuriame nurodyta, jog R. N. pasižada padovanoti jai nuosavybės teise priklausančias visas paprastąsias vardines akcijas A. Z. už perduotą vilkiką „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. sausio 25 d., susitarimą patvirtina ieškovės parašas. Byloje taip pat pateiktas 2022 m. sausio 7 d. įgaliojimas Nr. 22-01, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Z. įgalioja R. N. išregistruoti automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgaliojimas patvirtintas A. Z. parašu.

Byloje kyla ginčas dėl to, jog ieškovė negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į įsigytą ir faktiškai jai perleistą transporto priemonę, kadangi atsakovės atstovas atsisako VĮ „Regitra“ pateikti deklaraciją, motyvuodamas tuo, jog pinigų pagal tarp šalių pasirašytą paskolos sutartį negavo ir buvo apgautas.

Dėl 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties ir paskolos dalyko perdavimo

Byloje nėra ginčo dėl šios sutarties pasirašymo fakto, šalys pripažįsta, jog tokia sutartis buvo pasirašyta, tačiau atsakovės atstovas A. Z. nurodo, jog pagal šią sutartį pinigų negavo ir ji negalėjo būti sudaryta 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. tą dieną, kuri nurodyta paskolos sutartyje kaip sutarties sudarymo diena.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Nagrinėjamu atveju tarp R. N. kaip kreditorės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Z. pasirašytos paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, jog „skolininkas patvirtina, kad pinigus gavo“. Tai reiškia, jog remiantis teismų praktika, atsakovės atstovui kilo pareiga įrodinėti, jog jis tų pinigų negavo.

Teismų praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir to neginčijo nei viena iš šalių, kad atsakovė turėjo poreikį pasiskolinti lėšų įmonės veiklai vykdyti, kad paskolą turėjo suteikti ieškovė ir tarp šalių dėl paskolos suteikimo maždaug nuo 2021 m. rudens vyko derybos. Byloje esančios gyvenamojo namo, buto bei žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartys patvirtina, kad ieškovė paskolos sutarties sudarymo laikui artimu laikotarpiu buvo sudariusi jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandorius ir turėjo paskolai suteikti reikiamą sumą pinigų. Ieškovė teismo posėdžio metu smulkiai ir išsamiai paaiškino kokiu būdu, kokiomis kupiūromis ir kur buvo perduoti pinigai A. Z., tuo tarpu atsakovės direktorius teigė, kad iki 2022 m. sausio mėnesio su ieškove susitikęs nebuvo ir pinigai jam perduoti nebuvo. Tai, kad šalys negalėjo susitikti 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. paskolos sutartyje nurodytą datą, patvirtina atsakovės pateikti įrodymai apie tai, kad tą dieną A. Z. kaip vilkiko vairuotojas buvo automobilių servise Šiauliuose, o vėliau išvyko su kroviniu į užsienį, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ar pinigai pagal šią sutartį nebuvo perduoti.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių per trumpą laikotarpį buvo pasirašyti net keli tarpusavyje glaudžiai susiję dokumentai, t. y. 2021 m., lapkričio 15 d. paskolos sutartis, 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis ir 2022 m. sausio 7 d. ieškovės įsipareigojimas perleisti atsakovės akcijas A. Z.. Atsakovės atstovas pasirašė tiek paskolos sutartį, tuo pačiu joje patvirtindamas ir pinigų gavimo faktą, tiek skolos padengimo sutartį, kurios 1 punkte yra nurodoma, jog skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingas kreditoriui R. N. 15 000 Eur pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį bei įsipareigoja už negrąžintą paskolą perleisti vilkiką. Atsakovės atstovas neginčijo, kad  pasirašė šiuos dokumentus, tačiau teigė, kad juos pasirašė 2022 m. sausio mėnesį susitikimo su ieškove degalinėje metu ir pasirašė šiuos dokumentus būdamas apgautas, nežiūrėdamas kur pasirašinėjo, pasitikėdamas ieškove, net neskaitęs tų dokumentų. Vis dėlto šiuos atsakovės atstovo teiginius teismas vertina kaip gynybinę versiją, kuri iš esmės prieštarauja jo paties paaiškinimams teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmiausia atsakovės atstovas patvirtino, kad tarp šalių buvo derybos dėl paskolos suteikimo, o taip pat buvo derybos dėl vilkiko perleidimo už bendrovės skolą ieškovei ir ieškovės turimų akcijų perleidimą jam, t. y. kaip nurodė pats atsakovės atstovas buvo siekiama bet kokia kaina nutraukti ne tik asmeninius, bet ir turtinius bendrovės santykius su ieškove. Atsakovės atstovas patvirtino ir tai, kad 2022 m. sausio 8 d. vykdamas į susitikimą su ieškove jis pasiėmė ir liudytoją V. L., nes jų santykiai su ieškove jau buvo įtempti ir iš ieškovės „galėjai tikėtis bet ko“, taigi tarp šalių pasitikėjimu grįsti santykiai jau buvo nutrūkę, tačiau nepaisant to atsakovės atstovas neva pasirašė visus dokumentus jų neskaitęs ir net nesuprasdamas ką pasirašo. Taip pat atsakovės atstovas teigė, jog 2022 m. sausio 8 d. susitikimo metu buvo pasirašyti visi trys dokumentai, kurių visų pačiuose dokumentuose nurodytos jų sudarymo datos neatitinka jų pasirašymo datos, tačiau nei vienai iš šalių tai nekliudė šių dokumentų pasirašyti ir jie visi buvo pasirašyti. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad tarėsi su ieškove dėl to, kad vilkikas bus perleistas jai už kitą 18 000 Eur bendrovės skolą ieškovei ir akcijas, tačiau pažymėtina tai, kad skolos padengimo sutartyje yra aiškiai įvardijama už kokią skolą perduodamas vilkikas, o ir aplinkybės kokia konkrečiai buvo bendrovės skola ieškovei pagal avansines apyskaitas, dėl kurios tarp šalių buvo nagrinėjama kita civilinė byla, nei paskolos sutarties, nei skolos padengimo sutarties sudarymo momentui atsakovės atstovui nebuvo žinoma.

Įvertinus visas teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad ieškovė turėjo paskolai suteikti reikiamą sumą, atsakovė turėjo valią skolintis pinigus iš ieškovės, paskolos sutartyje yra aiškus atsakovės atstovo patvirtinimas apie tai, kad pinigus gavo, šalys per trumpą laiką sudarė net kelis sandorius, tarp jų ir skolos padengimo sutartį, kuri taip pat patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktą, taip pat įvertinus atsakovės atstovo nenuoseklius ir vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus, darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad paskolos dalykas negalėjo būti perduotas paskolos sutartyje nurodytą datą, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir pinigai iš viso nebuvo perduoti. Teismo vertinimu byloje surinktų įrodymų visuma leidžia susiformuoti teismo įsitikinimui, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir paskolos dalykas, t. y. 15 000 Eur pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį, buvo perduotas atsakovės atstovui.

Dėl 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia

Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

 CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. 

CK 1.78 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 15 d. tarp šalių pasirašytos paskolos sutarties suma viršija 3 000 Eur, pinigai buvo perduoti grynaisiais, todėl sandoris turėjo būti notarinės formos. Notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį, todėl nustačius, kad tarp šalių pasirašyta paskolos sutartis sudaryta nesilaikant įstatyme nustatytos formos reikalavimo, teismas konstatuoja, jog tarp šalių sudaryta 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Kai imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

CK 6.146 straipsnis reglamentuoja restitucijos būdus. Pagal šią materialiosios teisės normą restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju galimas restitucijos taikymas natūra, todėl pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, turėtų būti taikoma restitucija ir ieškovei iš atsakovės turėtų būti priteista 15 000 Eur suma (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 ir 6.241 straipsniai), tačiau tarp šalių yra sudaryta 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis dėl 15 000 Eur grąžinimo turtu, todėl sprendžiant dėl restitucijos ir jos būdo būtina išanalizuoti ir minėtą sutartį bei jos sukeliamus teisinius padarinius.

Dėl 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutarties

Pagal CPK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą.

Prievolė gali pasibaigti, inter alia (be kita ko), skolininkui skolą padengus turtu, t. y. kai pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda kreditoriui savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą (CK 6.436 straipsnio 1 dalis). Skolos padengimo sandorio specifika pasireiškia tuo, kad skolininkas kreditoriaus galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę patenkina jam priklausančiu turtu, prekėmis, jas perduodamas kreditoriui. Skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutarčių taisyklės. Asmeniui, perduodančiam turtą (skolininkui) pagal skolos padengimo sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos (CK 6.436 straipsnio 2 dalis). Šalių susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip skolos padengimo sandoris tik tuo atveju, jeigu skolininkas ir kreditorius aiškiai išreiškia valią skolą apmokėti prekėmis ir tokį susitarimą įgyvendina, t. y. perduoda turtą kreditoriui (CK 6.436 straipsnio 3 dalis).

Pirkimo-pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal dispozityviąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta.

Pagal CK 6.4311 straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie LR Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nurodoma motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys 2021 m. gruodžio 30 d. sudarė skolos padengimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkas) ir R. N. (kreditorius) atsižvelgdami į tai, jog skolininkas yra skolingas kreditoriui 15 000 Eur, kurią turėjo grąžinti iki 2021 m. gruodžio 25 d. pagal 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį, susitarė, kad siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi, skolininkas kreditoriui sumokės visą skolą ne pinigais o perduos automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šalys sutartimi taip pat susitarė, kad ši sutartis yra ir turto perdavimo aktas ir ją įvykdžius šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės. Sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais.

Kaip matyti iš byloje esančios skolos padengimo sutarties, šioje sutartyje yra nurodyti visi privalomi nurodyti duomenys apie transporto priemonę, t. y. automobilio gamybinė markė, rida, identifikavimo duomenys, duomenys apie techninės apžiūros galiojimą, transporto priemonės trūkumus ir kt.

Teisminio nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 30 d. skolos padengimo sutartis buvo pasirašyta 2022 m. sausio 8 d. ieškovės ir atsakovės atstovo susitikimo „Orlen“ degalinėje metu, kur tuo pačiu metu įvyko ir vilkiko perdavimas. Tai, kad atsakovės atstovas perdavė vilkiką ieškovei laisva valia patvirtina ne tik ieškovės, bet ir paties atsakovės atstovo paaiškinimai, liudytojo V. L. paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojo A. Š. rašytiniai paaiškinimai bei 2022 m. sausio 7 d. įgaliojimas Nr. 22-01, kuriuo A. Z. įgaliojo R. Z. išregistruoti automobilį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos padengimo sutartis, pagal kurią atsakovė vietoje pinigų, kuriuos turėjo grąžinti ieškovei, perleido ieškovei atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – vilkiką „Renault“. Kadangi vilkikas 2022 m. sausio 8 d. faktiškai buvo perduotas ieškovei, laikytina, jog paskolos padengimo sutartis galioja nuo to momento, kai turtas buvo perleistas ieškovei, sutarčiai taikytini pirkimo-pardavimo sutarčiai keliami reikalavimai ir atsakovė laikytina pardavėja.

Nors teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovai teigė, kad skolos padengimo sutartis buvo pasirašyta apgaulės įtakoje, taip pat, kad skolos padengimo sutartimi buvo perleistas pernelyg didelės vertės bendrovės turtas, o sutartį atsakovės atstovas pasirašė neįsigilinęs į jo esmę ir keliamas pasekmes, nei vienu iš įstatyme numatytų pagrindų atsakovė šio sandorio neginčijo.

Įstatyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Tačiau atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai. Šiuo atveju atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto ieškovės reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus ginčijo tik paskolos sutartį, tačiau neginčijo skolos padengimo sutarties, iš kurios ir kildinamas ieškovės reikalavimas. Atsakovei nepareiškus byloje priešieškinio dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas net ir pripažinęs paskolos sutartį negaliojančia dėl įstatyme nustatytos formos nesilaikymo, neturi pagrindo pripažinti negaliojančia ir skolos padengimo sutartį.  Kadangi tiek paskolos grąžinimo ieškovei atveju, tiek byloje taikytinos restitucijos atveju ieškovės reikalavimas atsakovei nesikeičia ir sudaro 15 000 Eur, o tarp šalių sudaryta 15 000 Eur skolos padengimo sutartis nebuvo ginčijama ir laikoma galiojančia, atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei 15 000 Eur skolos padengimo sutartyje nurodytu turtu ir vykdyti kitus iš šios sutarties kylančius įsipareigojimus.

Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Tai reiškia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktą nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios. Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali būti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiūra.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pagal skolos padengimo sutartį perdavusi ieškovei vilkiką „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsisako deklaruoti automobilio perleidimo sandorį VĮ „Regitra“ ir dėl to ieškovė negali įregistruoti automobilio savo vardu, todėl atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ieškinys tenkintinas ir atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, įpareigotina per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti VĮ „Regitra“ transporto priemonės „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), perleidimo deklaraciją, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus šios transporto priemonės perleidimo deklaracijos per teismo nustatytą terminą – R. N. leistina pateikti VĮ „Regitra“ šios transporto priemonės perleidimo deklaraciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 2 508 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 2 420 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 88 Eur žyminis mokestis. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos, patirtos už ieškinio ir dubliko parengimą bei atstovavimo teisme išlaidos. Ieškovės nurodytos išlaidos atitinka ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp R. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaliojančia.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pateikti VĮ „Regitra“ transporto priemonės „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), perleidimo deklaraciją, o UAB (duomenys neskelbtini) nepateikus šios transporto priemonės perleidimo deklaracijos per teismo nustatytą terminą leisti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti VĮ „Regitra“ šios transporto priemonės perleidimo deklaraciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 508 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                    Kristina Vorienė