Civilinė byla Nr. e2-98-835/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01220-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.7.;

 (S)

1.3.9.2.1.; 1.3.9.2.2.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.14.1.; 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant J. R.,

dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovui advokato padėjėjui M. B.,

atsakovės (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijos atstovams direktorei R. A., advokatui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir nesumokėto atlyginimo už atliktą darbą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti ginčų byloje Nr. (duomenys neskelbtini)4678/2022 Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. priimtą sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, išnagrinėti ginčą iš esmės, pakeisti 2022 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. DP-1(3.1.) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo užmokesčio tarifikaciniame sąraše (įrašo Nr. 4), ieškovei pritaikytą 9,25 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir nuo 2022 m. sausio 1 d. pritaikyti naują koeficientą, lygų 10 punktų, iš atsakovės ieškovei priteisti 678,75 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovę ir atsakovę sieja darbo teisiniai santykiai, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijoje bibliotekos vedėja nuo 1984 m. rugpjūčio 25 d. Su ieškove 2001 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta darbo sutartis, kuri, pasikeitus darbo sąlygoms ar apmokėjimui, papildoma darbo sutarties priedais. Atsakovė ieškovei nurodė atlikti papildomą darbą su mokiniams išduodamais vadovėliais, dėl to jai atsirado nauja darbo funkcija ir padidėjo darbo krūvis, tačiau padidinusi darbo apimtis nuo 2022 m. sausio 1 d., neteisingai paskaičiavo ieškovės atlyginimo pastoviąją dalį, dėl ko susidarė darbo užmokesčio nepriemoka. Kadangi vadovėliai yra mokymo priemonė, todėl mokyklos vadovas atskiru įsakymu turi paskirti už vadovėlių ir mokymo priemonių apskaitą, išdavimą ir saugojimą atsakingus asmenis. Mokyklos bibliotekininkui paskyrus atlikti tokio pobūdžio darbą, šis darbas negali būti laikomas funkcija, savaime priskirta mokyklos bibliotekininkui pagal pareigybę. Atsakovės direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu ieškovei nustatytas 9,25 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Ieškovės pareiginės algos koeficiento vidurkis nuo 2022 m. sausio 1 d. turi siekti bent 10 punktų, tačiau atsakovė neužtikrino, kad iš valstybės biudžete numatytų lėšų būtų gaunamas toks finansavimas, kuris leistų padidinti ieškovės atlyginimą. Ieškovės ir atsakovės ginčą sprendė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK arba Komisija) ir 2022 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės prašymą atmetė.

Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijos bibliotekos vedėja 1 etato, 40 val. per savaitę, darbo krūviu dirba nuo 1984 m. rugpjūčio 27 d. Su ieškove 2001 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta darbo sutartis, kuri pasikeitus darbo sąlygoms ar apmokėjimui, kas kart buvo papildoma darbo sutarties priedu. Atsakovė jokių papildomų darbo funkcijų ieškovei atlikti nenurodė. 2017 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtintas bibliotekos vedėjos pareigybės aprašymas (toliau – Pareigybės aprašymas), parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d įsakymu Nr. A1-177, patvirtintu Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodikos priedu, kurio 8.2. punkte nustatyta, kad bibliotekos vedėjas komplektuoja mokyklos bibliotekoje ugdymo procesui reikalingą programinę, informacinę, mokslo, populiariąją, vaikų, metodinę, grožinę literatūrą, o 8.3 punkte nustatyta, kad bibliotekos vedėjas pagal mokykloje nustatytą tvarką užsako vadovėlius, tvarko jų apskaitą, saugojimą, išdavimą ir nurašymą. Ieškovės minimos tariamos papildomos darbo funkcijos yra įtvirtintos jos pareigybės aprašyme, todėl jai nepriklauso joks papildomas atlygis, nes jos atliekamų darbo funkcijų sąrašas neišsiplėtė ir darbo krūvis nepadidėjo. Atskiro įsakymo vadovėlių tvarkymui nereikia, kadangi tokios funkcijos yra ieškovei deleguotos ir numatytos Pareigybės aprašyme, su kuriuo ieškovė yra supažindinta pasirašytinai. 2017 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu „Dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų pakeitimo nustatymo“ ieškovei nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 9,25, kai koeficiento ribos buvo 6,3-12,2 tai toks dydis atitiko vidurkiui. Objektyvių priežasčių ieškovei nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatyti didesnį nei 9,25 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nebuvo, todėl jis po patikslintos tarifikacijos (ribos 7,8-12,2) ir nepakito.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl pareiginės algos koeficiento ir neišmokėto darbo užmokesčio

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2001 m. rugsėjo 3 d. Darbo sutartį Nr. 113, pagal kurią atsakovė priimta dirbti (duomenys neskelbtini) „V.“ vidurinėje mokykloje (dabar (duomenys neskelbtini) „V.“ gimnazija) į bibliotekos vedėjo pareigas nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. Iš 2021 m. sausio 29 d. priedo prie darbo sutarties Nr. 113 matyti, kad darbo sutartis pakeista (papildyta) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) „V.“ gimnazijos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. DP-3(3.1.), ir R. A., bibliotekos vedėjai, už 1 etato pareigybės darbo krūvį nustatytas pareiginės algos pastovios dalies koeficiento vidurkis (baziniai dydžiai) – 9,25 nuo 2021 m. sausio mėnesio. Taip pat darbo sutartis pakeista (papildyta) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) „V.“ gimnazijos direktoriaus 2021 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. DP-4(3.1.) ir nustatoma, kad R. A., bibliotekos vedėjai, mokama už Alytaus miesto bibliotekų darbuotojų metodinio būrelio pirmininkės veiklą, už 1 val./sav. (vieną valandą per savaitę) nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d., 2021 m. rugsėjo 9 d. priede prie Darbo sutarties Nr. 113 nurodoma, kad darbo sutartis pakeista (papildyta), vadovaujantis (duomenys neskelbtini) „V.“ gimnazijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. DP-33(3.1.),  ir R. A., bibliotekos vedėjai, mokama už Alytaus miesto bibliotekų darbuotojų metodinio būrelio pirmininkės veiklą, už 1 val./sav. (vieną valandą per savaitę) nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Darbo sutartis Nr. 113 ir visi jos pakeitimai pasirašyti ieškovės ir atsakovės, ginčų dėl jų nebuvo, jie šalims priimtini ir vykdomi abiejų šalių.

Byloje kilo ginčas dėl pareiginės algos pastoviosios dalies darbo užmokesčio koeficiento dydžio padidinimo iki 10 ir esą neišmokėto darbo užmokesčio dalies nuo 2022 m. sausio 1 d. išieškojimo. Ieškovė teigia, kad atsakovė nuo 2022 m. sausio 1 d. neteisingai skaičiuoja atlyginimą, nes atsakovės nurodymu ji dirba papildomą darbą su mokininiams išduodamais vadovėliais, o atsakovė darbo užmokesčio nepadidina, nes nepadidina pareiginės algos koeficiento iki vidurkio – 10. Atsakovė teigia, kad ieškovė jokio papildomo darbo neatlieka, nes darbas su vadovėliais atitinka ieškovės Pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, todėl įforminti šias funkcijas kaip papildomą darbą ir už jį papildomai mokėti darbo atlygį bei didinti nustatytą pareiginės algos koeficientą nuo 9,5 iki 10 nėra jokio teisinio pagrindo.

Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnį, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sutarties sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį. Pagal DK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutarties sąlygos yra būtinosios – darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė, dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta, ir papildomos darbo sutarties sąlygos. Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbuotojo darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis), papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, priedai už įgytą kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą, premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ir veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalis). Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka (DK 140 straipsnio 4 dalis).

Biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio nustatymo tvarką reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kuris nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau ir komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas 1 straipsnio 1 dalis). Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų; 4) premijos (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas 5 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Jei kolektyvinės sutarties nėra, darbdavys privalo nustatyti darbo apmokėjimo sistemą ir padaryti ją prieinamą visiems darbuotojams susipažinti. Prieš nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad biudžetinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, pareiginės algos pastovioji dalis darbo apmokėjimo sistemoje nustatoma pagal šio įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos. Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius nustato biudžetinės įstaigos vadovas, o biudžetinės įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalis). Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis, nustatyta pagal šio įstatymo nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, sulygstama darbo sutartyje. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai ar nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius (šio įstatymo 7 straipsnio 10 dalis).

Ieškovė įrodinėja, kad ji dirba papildomą darbą su vadovėliais, už kurį jai nėra mokama ir jis nėra aptartas darbo sutartyje, nes Švietimo ir mokslo ministro 2019 m. birželio 26 d. įsakymu patvirtintame Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams ir aprūpinimo jais tvarkos apraše (toliau ir aprašas) nurodoma, kad vadovėliai yra mokymo priemonė, kad mokyklos vadovas atskiru įsakymu paskiria už vadovėlių ir mokymo priemonių apskaitą, išdavimą ir saugojimą atsakingus asmenis, tačiau atsakovė įsakymu tokio asmens nepaskyrė, o šias funkcija pavedė ieškovei be jokio pagrindo.

Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė nesilaikė minėtame apraše nustatytos tvarkos, tačiau tai nedaro ieškovės reikalavimo savaime pagrįsto, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė darbo su vadovėliais funkcijas iš anksto numatė ir priskyrė bibliotekos vedėjos funkcijoms, jas įrašydama į pareiginę instrukciją, Pareigybės aprašymo 8.2. punkte nustatydama, kad bibliotekos vedėjas komplektuoja mokyklos bibliotekoje ugdymo procesui reikalingą programinę, informacinę, mokslo, populiariąją, vaikų, metodinę, grožinę literatūrą, ir 8.3 punkte nustatydama, kad bibliotekos vedėjas pagal mokykloje nustatytą tvarką užsako vadovėlius, tvarko jų apskaitą, saugojimą, išdavimą ir nurašymą. Taigi, sudarydama darbo sutartį, susipažinusi su Pareigybės aprašymu, ieškovė iš anksto žinojo, kad jai be kitų pareigų yra pavesta atlikti ir darbą, susijusį su vadovėliais. Šiuo atveju pareigų įforminimas nesilaikant aprašo, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė šių pareigų niekam nepriskyrė.

Bibliotekos vedėjos pareigybės lygis – A, ieškovės vadovaujamo darbo patirtis daugiau kaip 10 metų, profesinio darbo patirtis daugiau kaip 10 metų, šiai dienai pareigybės koeficiento ribos 7,8–12,2. (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijos direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. DP-1(3.1.) patvirtintame (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijos vadovų, pedagoginių darbuotojų ir kitų pagalbos mokiniui specialistų darbo krūvių, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo užmokesčio tarifikaciniame sąraše, ieškovei nustatytas pareiginės algos pastovios dalies koeficiento vidurkis (baziniai dydžiai) – 9,25. 2021 m. sausio 29 d. priede prie Darbo sutarties Nr. 113 atsakovei už 1 etato pareigybės darbo krūvį nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidutinis (baziniai dydžiai) – 9,25 nuo 2021 m. sausio mėnesio.

Ieškovė įrodinėja, kad 2021 m. sausio mėnesį buvo nustatytas 9,25 pareiginės algos pastovios dalies koeficiento vidurkis 6,3–12,2 koeficiento ribose, nuo 2022 m. sausio mėnesio pakeistos pareiginės algos pastovios dalies koeficiento ribos 7,8–12,2, todėl ir jos pareiginės algos pastovios dalies koeficiento vidurkis turėtų būti – 10.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais pagal šio įstatymo nuostatas ir biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą, sulygstama darbo sutartyje. Nei įstatyme, nei darbo sutartyje nėra nurodyta kaip šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas koeficiento vidurkis ar kad turi būti išvedamas nustatytų koeficiento ribų 7,8–12,2 matematinis vidurkis. Ginčo atveju darbo sutartimi nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento vidurkis (baziniai dydžiai) – 9,25, kuris yra nekintantis. Taigi, nei darbo sutartimi, nei nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovė nėra saistoma pareiga ieškovei nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento matematinį vidurkį (baziniais dydžiais) 10, atitinkamai mokėti jai didesnį darbo užmokestį, kaip reikalauja ieškovė. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio 10 dalį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymas yra išimtinai įstaigos vadovo prerogatyva, kuris vienintelis, žinodamas įstaigos finansinę padėtį ir ją įvertinęs, būdamas atsakingas už tinkamą, atsakingą įstaigos veiklą ir finansų valdymą, priima galutinį sprendimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio dydžio. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ieškovei privalėjo didinti darbo užmokesčio pastovios dalies koeficientą iki 10 nuo 2022 m. sausio 1 d., nes darbo sutartyje nėra sutarta, kad ieškovei nustatomas pareiginės algos koeficientas yra vidurkis koeficiento, kuris kinta atsižvelgiant į tai pareigybei įstatymo nustatytas koeficiento ribas keičiantis įstatymui.

Šalių pasisakymų ir liudytojos A. P. paaiškinimų apie protokolinius nutarimus, rekomendacijas dėl darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, biudžeto sudarymo teismas nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako, nes tai nėra ieškinio ginčo dalykas ir neturi nieko bendro su darbdavio ir darbuotojo sulygtu darbo užmokesčio koeficientu ir šalių pasirašyta darbo sutartimi.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių ir atstovų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo, pakeisti 2022 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. DP-1(3.1.) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo užmokesčio tarifikaciniame sąraše (įrašo Nr. 4), ieškovei pritaikytą 9,25 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir nuo 2022 m. sausio 1 d. pritaikyti naują koeficientą, lygų 10 punktų, ir iš atsakovės ieškovei priteisti 678,75 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, todėl ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). 

Pastebėtina, kad kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, jog reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme, nes išnagrinėjus bylą teisme iš esmės darbo ginčų komisijos sprendimas savaime netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-302-684/2019, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-158-684/2020). Proceso dalyviui pareiškus teisme nenagrinėtiną reikalavimą, teismas dėl tokio reikalavimo nutraukia bylą. Todėl, dėl ieškovės reikalavimo panaikinti ginčų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. priimtą sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalie 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nuo žyminio mokesčio už visus reikalavimus, atsirandančius iš darbo santykių, mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsakovė prašė priteisti 2 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, kurias sudaro – 800,00 Eur už susipažinimą su byla ir atsiliepimą į ieškinį, 2 100,00 Eur už rašytinius paaiškinimus, pasiruošimą ir atstovavimą teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos 2 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir 33,87 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 6 punktas).

Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. A. 2 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei (duomenys neskelbtini) „V.“ progimnazijai.

Priteisti iš ieškovės R. A. 33,87 Eur išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                          Audra Dudzinskienė