Civilinė byla Nr. e2-346-1141/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02910-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,
sekretoriaujant Ramunei Milčiūtei,
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto direktorei A. L. ir advokatei Eglei Katauskaitei,
atsakovei A. L. ir jos atstovei advokatei Astai Skujytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto ieškinį atsakovei A. L. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė viešoji įstaiga Draudimo ir rizikos valdymo institutas (toliau – ir Draudimo institutas) 2021 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. L. (toliau – ir atsakovė) 1 560 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Draudimo institutas ieškinyje nurodė, kad organizuoja mokymus, finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Draudimo institutas paaiškino, kad atsakovei buvo pateikta užpildyti projekto dalyvio apklausos anketa (toliau – Dalyvio apklausos anketa), kurią atsakovė užpildė ir atsiuntė Draudimo institutui elektroniniu paštu. Draudimo institutas, gavęs atsakovės užpildytą Dalyvio apklausos anketą, pastebėjo, kad ji užpildyta neteisingai. Su atsakove buvo susisiekta telefonu ir paaiškinta, kad norint gauti nemokamus mokymus, jai reikia išsiregistruoti iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Antroje Dalyvio apklausos anketoje, kurią Draudimo institutas gavo per paštomatą, atsakovė patvirtino, kad nedirba, neieško darbo, nestudijuoja ir nesimoko. Su atsakove 2020 m. spalio 23 d. buvo sudaryta Profesinio mokymo sutartis (toliau – Mokymo sutartis). Vėliau Draudimo institutui tapo žinoma, kad atsakovė iš Užimtumo tarnybos neišsiregistravo. Išlaidos už dalyvavimą projekto veiklose buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, nes atsakovė dalyvavimo projekto veiklose metu (nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.) neatitiko finansuojamo projekto aprašo reikalavimų, t. y. buvo registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbio statusą ar sustabdytą bedarbio statusą turintis asmuo.
3. Draudimo institutas nurodė, kad šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes Dalyvio apklausos anketoje pateikė apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl prisidėjo prie Draudimo instituto žalos tiek, kad būtų galima konstatuoti priežastinio ryšio buvimą. Draudimo institutas paaiškino, kad savo žalą laiko išlaidas už atsakovės mokymus, kurių nekompensavo Europos socialinio fondo agentūra (toliau – Agentūra). Draudimo institutas taip pat pastebėjo, kad skolininko kaltė, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra preziumuojama.
4. Atsakovė A. L. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė pastebėjo, kad ieškinyje Draudimo institutas nurodė šiek tiek kitokias faktines aplinkybes nei atsakovei pateiktoje pretenzijoje, kas patvirtina, kad Draudimo institutas nėra sąžiningas ir tiesiog mėgina pateikti aplinkybes sau naudinga linkme. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Draudimo institutas ieškinyje meluoja, nes niekas iš Draudimo instituto niekada jai nesakė, kad mokymuose galima dalyvauti tik išsiregistravus iš Užimtumo tarnybos. Tai nėra paminėta ir Mokymo sutartyje, nors ji yra pagrindinis ir vienintelis šalių teises ir pareigas nustatantis dokumentas.
5. Atsakovė taip pat paaiškino, kad neturi patirties sutarčių sudaryme ir per paštomatą gautą Dalyvių apklausos anketą pasirašė, manydama, kad jai yra atsiųsta ta pati Dalyvio apklausos anketa, kurią ji pasirašė elektroniniu būdu. Atsakovė nurodė, jog nesitikėjo, kad pasirašius vieną anketą elektroniniu būdu, paštu jai bus atsiųsta visai kita anketa. Taip pat atsakovė nurodė, kad jai labai keista, jog Draudimo institutas, kuris verčiasi šiuo verslu (mokymų organizavimo) 12 metų, nepareikalavo iš atsakovės kokio nors įrodymo apie išsiregistravimą iš Užimtumo tarnybos.
6. Atsakovė nurodė, kad jos statusas Dalyvio apklausos anketoje buvo pažymėtas būtent Draudimo instituto, o ne atsakovės, kuri jokių duomenų apie savo statusą nenuslėpė. Atsakovė pastebėjo, kad ji net neturėjo tokios galimybės, nes sutiko, kad jos duomenys būtų perduoti Užimtumo tarnybai, pasirašydama Draudimo instituto atsiųstą sutikimą dėl duomenų tvarkymo. Jei atsakovei būtų atskleista, kad mokymai yra (gali būti) mokami, ji vienareikšmiškai nebūtų juose dalyvavusi, juo labiau, kad mokymų kaina 1 560 Eur, o atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje. Žinodama, kad mokymus finansuoja Europos Sąjunga, t. y., kad mokymai yra nemokami, atsakovė apsisprendė pasirašyti Mokymų sutartį.
7. Draudimo institutas dublike nurodė, kad pagrindinis šaltinis apie mokymus yra Draudimo instituto internetinis puslapis, kuriame aiškiai nurodyti reikalavimai, keliami projekto dalyviams, t. y. kad mokymai skirti ekonomiškai neaktyviems darbingiems asmenims, kurie nėra registruoti Užimtumo tarnyboje. Draudimo institutas dublike pažymėjo, kad Dalyvio apklausos anketa yra Mokymų sutarties sudedamoji dalis.
8. Triplike atsakovė nurodė, kad Draudimo institutui taikytini didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai nei atsakovei. Visoje iš Draudimo instituto raštu gautoje informacijoje nėra sąlygos dėl išsiregistravimo iš Užimtumo tarnybos. Atsakovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, t. y. dėl veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Atsakovė nurodė, kad Draudimo institutas yra savo srities profesionalas, turintis patirties mokymų dalyvių atrankoje, be to, esant atsakovės rašytiniam sutikimui tikrinti jos duomenis Užimtumo tarnyboje, o Draudimo institutui tokių duomenų nepatikrinus ir dėl to savo rizika sudarius Mokymo sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės gauti nemokamus mokymus, patirti nuostoliai (atsisakyta kompensuoti mokymų kaina) turi tekti pačiam Draudimo institutui.
9. Šalys pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės atstovės teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, o atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
10. Byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
12. Draudimo institutas atsakovės civilinę atsakomybę kildina ne iš atsakovės neteisėto veikimo ar neteisėto neveikimo, bet iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo atsakovei Dalyvio apklausos anketoje nurodžius neteisingus duomenis. Pasak Draudimo instituto, tai lėmė jo nuostolius, nes išlaidos už atsakovei skirtus mokymus Draudimo institutui nebuvo kompensuotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Atsakovė nurodė, kad jos statusas Dalyvio apklausos anketoje buvo pažymėtas paties Draudimo instituto, taip pat nurodė, kad savo bedarbės statuso nuo Draudimo instituto nenuslėpė. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės veikimas (Dalyvio apklausos anketos pasirašymas ir pateikimas Draudimo institutui) gali būti vertinamas kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Jei taip, ar šis veikimas sukėlė Draudimo institutui nuostolius, taip pat, ar minėtą atsakovės veikimą lėmė jos kaltė.
13. Byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinė atsakomybė kyla, kuomet šalių nesieja sutartiniai santykiai ir viena iš šalių pažeidžia ne sutartinę teisinio pobūdžio pareigą, kuri sukelia žalą kitam asmeniui. Deliktinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Deliktinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuris yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška. Minėta CK norma nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.263 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).
14. Nagrinėjamu atveju Draudimo institutas tvirtina, kad atsakovė, pasirašydama Dalyvio apklausos anketą, Draudimo institutui pateikė neteisingą informaciją apie save ir taip Draudimo institutui padarė žalą, t. y. Draudimo institutas pasirašė su atsakove Mokymų sutartį, suteikdamas atsakovei nemokamus mokymus, tačiau už šiuos mokymus patirtos išlaidos Draudimo institutui nebuvo kompensuotos, nes tam tikrų reikalavimų neatitikusi atsakovė neturėjo teisės pasinaudoti nemokamais mokymais.
15. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo šiuo atveju grindžiamas generalinį deliktą reglamentuojančiomis teisės normomis, nagrinėjamu atveju aktualus atsakovės veiksmų vertinimas, taikant atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą. Pažymėtina, kad visi asmenys privalo elgtis taip, jog būtų išvengta žalos padarymo trečiajam asmeniui. Šis bendras įpareigojimas (apibūdinamas kaip rūpestingumo pareiga) galioja visais atvejais – net jeigu tarp šalių nėra sutartinių teisinių santykių. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bet koks kaltas asmens veiksmas ar neveikimas, sąlygojęs kitam žalą yra laikomas neteisėtu ir sukelia deliktinę atsakomybę. Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu.
16. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo yra kaltas, jeigu jis žinojo arba galėjo (turėjo) žinoti, kad veikia neteisėtai. Būtent neatsargumu pasireiškia minėtos pareigos (elgtis atidžiai ir rūpestingai) pažeidimas. Neatsargumas paprastai yra skirstomas į didelį neatsargumą, t. y. elgesį, pasireiškiantį veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo, dėmesingumo reikalavimų, nebūtų atlikęs, ir paprastą neatsargumą, pasireiškiantį nekonkrečių bendro pobūdžio normų elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu. Kaltė civilinėje teisėje suprantama objektyviai, kaip žalą sukėlusio asmens elgesio išorinis vertinamas pagal objektyviuosius elgesio standartus. Paties asmens t. y. subjektyvusis savo veiksmų bei kilusių pasekmių vertinimas nėra svarbus, svarbiausia nustatyti, ar elgesys atitinka minėtus objektyvius elgesio standartus – elgtis atidžiai, rūpestingai, apgalvotai, įvertinus galimą riziką, kaip bonus pater familias. Kaltas asmens elgesys yra suprantamas kaip nesugebėjimo užtikrinti reikiamo apdairumo, atidumo ir rūpestingumo, kuris buvo būtinas tose konkrečiose sąlygose. Pažymėtina, jog kaltę, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, apibūdinantys požymiai yra išreiškiami per asmens valią, supratimą, žinojimą, sąmoningumą. Tam, kad asmens veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, tokiems veiksmams turi būti būdingas aiškus, akivaizdus žalingumas, nepateisinamas rizikingumas, neatitiktis įstatymams, tyčia ar didelis neatsargumas, pasireiškiantis aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, todėl paprastas neatsargumas neturėtų būti asmens deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas.
17. Taigi, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti ar atsakovė, pasirašydama Draudimo instituto atsiųstą užpildytą Dalyvio apklausos anketą, veikė kaip sumanus ir rūpestingas žmogus, kuris taip pat būtų veikęs tomis pačiomis aplinkybėmis (vertinamas atsargumas) bei ar jos žinios ir turimi įgūdžiai aptartoje konkrečioje situacijoje buvo tokie, kurie leistų veikti atsargiai, atidžiai, apgalvojant galimas rizikas. Atsižvelgiant į atsargų elgesį, visuotinai priimtina, kad reikalaujamo laipsnio atidus elgesys turi būti nustatytas kaip pusiausvyra tarp rūpestingumo pareigos ir tikėtinos rizikos (kuomet padidėja pavojus, turi didėti ir atsargumas). Vadinasi, rizikos laipsnį lemia tikimybė, jog gali kilti žala bei būsimų nuostolių dydis, jų svarba. Žmogus, veikdamas tam tikrose situacijose turi suvokti savo veiksmų rizikingumo pobūdį, galimas pasekmes. Kiekvieno žmogaus veiksmai gali būti tam tikra prasme rizikingi, tačiau kartais ši rizika yra labai maža, kad protingas asmuo jos turėtų bandyti išvengti, kartais ji akivaizdi ir didelė, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
18. Protingas žmogus gali numatyti daugybę rizikų, tačiau tokio asmens gyvenimas taptų neįmanomas, jeigu jis bandytų imtis priemonių norėdamas išvengti kiekvienos rizikos, kurią jis tik gali numatyti. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atidus, sumanus asmuo turi imtis tų atsargumo priemonių, mažinančių jo veikos rizikingumą, jeigu yra protingai tikėtina, jog dėl tam tikrų jo veiksmų trečiajam asmeniui gali kilti žala. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti atsakyta į klausimą, ar atsakovė galėjo protingai numanyti, kad dėl jos veiksmų (Draudimo instituto atsiųstos Dalyvio apklausos anketos pasirašymo) Draudimo institutui kils reali grėsmė patirti 1 560 Eur dydžio nuostolius (žalą). Jeigu į šį klausimą atsakymas teigiamas – atsakovei buvo kilusi atidumo ir rūpestingumo pareiga ir ji jos nevykdė arba vykdė netinkamai.
19. Draudimo institutas prie ieškinio pridėjo dvi atsakovės pasirašytas Dalyvio apklausos anketas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis informacijos šiose anketose buvo užpildyta iš anksto. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog anketos 2.1.3 punktas abejose atsakovės pasirašytose anketose buvo pažymėtas paties Draudimo instituto, t. y. atsakovei buvo paduota anketa, kurioje žymeniu „X“ buvo pažymėta informacija, jog „nedirbu, neieškau darbo, nestudijuoju ir nesimokau“, t. y. Dalyvio apklausos anketoje jau buvo nurodytas atsakovės statusas darbo rinkoje.
20. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pasirašant Dalyvio apklausos anketą atsakovė buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog jai niekada nebuvo paaiškinta, kad ji negali dalyvauti mokymuose, jei ji yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė nurodė, kad ši informacija buvo paaiškinta atsakovei telefonu.
21. Užimtumo tarnybos veiklos tikslai yra derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą; didinti darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes; gerinti teikiamų darbo rinkos paslaugų ir taikomų užimtumo rėmimo priemonių kokybę (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306, 9 punktas). Atsakovė Dalyvio apklausos anketos pasirašymo metu buvo 28 metų amžiaus. Dalyvio apklausos anketoje atsakovė nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą. Taigi, atsakovei tuo metu turėjo būti suprantama, kad jos užsiregistravimas Užimtumo tarnyboje reiškia darbo ieškančio asmens statusą ir, kad šis jos statusas neatitinka Dalyvio apklausos anketoje iš anksto pažymėto dalyvio statuso darbo rinkoje, t. y. neatitinka nurodytos informacijos, kad projekto dalyvis neieško darbo. Kaip minėta, būtent tokią informaciją, t. y., kad atsakovė ne tik nedirba, nestudijuoja, nesimoko, bet ir neieško darbo, pasirašydama minėtas Dalyvio apklausos anketas, atsakovė net du kartus patvirtino Draudimo institutui.
22. Atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė būtent šios anketos dalies dėl projekto dalyvio statuso darbo rinkoje nevertinto kaip reikšmingos dėl pačioje anketoje nurodytos pastabos, kad šią skiltį projekto vykdytojas gali ištrinti iš anketos formos, teismo vertinami kritiškai, nes nepaisant šios pastabos minėta skiltis nebuvo ištrinta iš anketos formos, todėl atsakovė negalėjo šios anketos dalies neskaityti, pasirašydama anketą ir tokiu būdu patvirtindama, kad anketoje nurodyta informacija apie projekto dalyvį yra teisinga. Pažymėtina, kad Dalyvio apklausos anketos pabaigoje buvo nurodyta, jog „patvirtinu, kad šios projekto dalyvio apklausos anketos 2–4 punktuose pateikta informacija yra teisinga“. Duomenys apie projekto dalyvio statusą darbo rinkoje buvo sudedamoji dalis anketos 2 punkto, t. y. bendros informacijos apie projekto dalyvį. Taigi, atsakovė savo parašu patvirtinusi, kad anketos 2 punkte pateikta informacija teisinga, patvirtino ir tai, kad anketoje nurodyta informacija, jog ji neieško darbo yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu atsakovė buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje (dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra), ši informacija iš tiesų nebuvo teisinga, todėl atsakovė pasirašiusi tokią Dalyvio apklausos anketą Draudimo institutui pateikė iš dalies neteisingą informaciją apie save. Atsakant į klausimą, ar atsakovė galėjo protingai numanyti, kad dėl to kils reali grėsmė Draudimo institutui patirti nuostolius (žalą), svarbu nustatyti, kokią informaciją apie projektą atsakovė gavo iš Draudimo instituto.
23. Atsakovė kartu su procesiniais dokumentais pateikė informaciją, kurią gavo iš Draudimo instituto. Ši informacija iš esmės apibūdina mokymus, kurių tema „Draudimo produktų pardavimas“, taip pat nurodo mokymų organizavimo tvarką, vidaus tvarkos taisykles mokymuose dalyvaujantiems asmenims, tačiau pažymėtina, kad Draudimo institutas atsakovei nebuvo pateikęs informacijos, susijusios su mokymų finansavimu, taip pat nebuvo nurodęs konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti mokymuose norintis dalyvauti asmuo. Atsakovei nebuvo nurodyti ir teisės aktai, kuriuose tokie reikalavimai mokymų dalyviams yra įtvirtinti. Atsakovei nebuvo nurodytos ir teisinės pasekmės, susijusios su tuo, kad neteisingų duomenų apie projekto dalyvio statusą darbo rinkoje nurodymas Dalyvio apklausos anketoje lems tai, kad mokymų organizatoriui mokymų išlaidos nebus kompensuotos, todėl iš projekto dalyvio bus reikalaujama sumokėti visą mokymų kainą. Atsakovei pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyta ir tai, kokia tokiu atveju būtų mokymų kaina. Dublike Draudimo institutas nurodė, kad Dalyvio apklausos anketa yra Mokymų sutarties sudedamoji dalis. Pažymėtina, kad aptariama informacija nebuvo nurodyta ir su atsakove pasirašytoje Mokymų sutartyje. Iš mokymų organizatoriaus negavusi jokios informacijos apie projekto finansavimo sąlygas, atsakovė negalėjo protingai numatyti savo veiksmų keliamos rizikos, t. y. jog tokios Dalyvio apklausos anketos, kokią atsiuntė Draudimo institutas, pasirašymas sukels Dalyvio apklausos anketą atsiuntusiam juridiniam asmeniui realią grėsmę patirti 1 560 Eur dydžio žalą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju Draudimo instituto iš dalies užpildytos Dalyvio apklausos anketos pasirašymas negali būti vertinamas kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas iš atsakovės pusės. Šios teismo išvados nekeičia Draudimo instituto nurodyti argumentai, kad atsakovė buvo telefonu informuota apie tai, jog norint gauti nemokamus mokymus ji privalo išsiregistruoti iš Užimtumo tarnybos. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tokiais duomenimis negalima laikyti Draudimo instituto 2020 m. spalio 21 d. atsakovei išsiųstą elektroninį laišką, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog prašoma paskambinti A. dėl statuso patikslinimo. Atsakovei neigiant, jog ji kada nors buvo Draudimo instituto informuota apie pareigą išsiregistruoti iš Užimtumo tarnybos, laikytina, kad ieškovė minėtos aplinkybės byloje neįrodė.
24. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, tampa neaktualu vertinti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl teismas dėl jų nepasisako. Ieškinys atmetamas nekonstatavus bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo instituto ieškinys atmestas, atsakovei iš antrosios šalies priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 610 Eur.
26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270, 275 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 ir 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės viešosios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto (juridinio asmens kodas 300009543) 610 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Enrika Janušonienė