Civilinė byla Nr. 3K-3-177/2011
Procesinio sprendimo kategorija
44.2.4.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 12
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Antano Simniškio (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir
Prano Žeimio,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Geosprendimai“ kasacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB
,,Geosprendimai“ ieškinį atsakovui G. K. dėl nuostolių, atsiradusių dėl vadovo
pareigų pažeidimo, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo
esmė
Ieškovas prašė
priteisti iš atsakovo 69 262,80 Lt turtinės žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovo vadovu (generaliniu
direktoriumi) ir UAB ,,Krige investicija“ vadovu (generaliniu direktoriumi) bei
akcininku, šių juridinių asmenų vardu 2008 m. sausio 7 d. sudarė sutartį, kuria
UAB ,,Krige investicija“ pardavė ieškovui vamzdžius ir gręžinio galvutes už
bendrą 110 953 Lt sumą; ieškovas vėliau šias prekes perdavė kitam juridiniam
asmeniui. Ieškovo nuomone, prekių tuometinė rinkos kaina buvo 41 690,20 Lt,
todėl ieškovas permokėjo 69 262,80 Lt; atsakovas siekė savo įmonei finansinės
naudos, supainiojo privačius interesus, todėl, ieškovui atsakovo iniciatyva
sudarius nuostolingą sandorį, ieškovas patyrė 69 262,80 Lt turtinės žalos.
II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties
esmė
Vilniaus miesto
1-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. sausio 14
d. buvo ieškovo vadovu, o nuo 2008 m. sausio 2 d. – UAB ,,Krige investicija“
steigėju ir vadovu; ieškovas ir UAB ,,Krige investicija“ 2008 m. sausio 7 d.
sudarė sutartį, kuria UAB ,,Krige investicija“ pardavė ieškovui prekių už 110
953 Lt, ieškovas šią sumą sumokėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai
skaičiuoja nuostolius; nei ieškovo ir UAB ,,Krige investicija“, nei ieškovo
sutartyje su UAB ,,Simple Green Baltic“ nenurodyta, jog perkami vamzdžiai ir
filtrai atskirai, todėl ieškovo atskirai skaičiuojamos filtrinės kolonos dalių
kainos nepagrindžia filtrinės kolonos kainos ir tokiu būdu ieškovo apskaičiuotų
nuostolių. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
išaiškinęs, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios
negautos dėl neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių veiklą, iš kurios buvo numatyta
jas realiai gauti; tai turi būti grynasis pelnas. Teismas nurodė, kad atsakovas
po sutarties sudarymo ieškovo direktoriumi dirbo tik septynias dienas, o
naujasis ieškovo vadovas, jei būtų įvertinęs sutartį kaip nenaudingą bendrovei,
privalėjo imtis priemonių tokiai sutarčiai nutraukti ar nebeužsakinėti gręžinio
filtrinių galvučių. Teismas konstatavo, kas ieškovas neįrodė, jog atsakovas
netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas, taip pat neįrodė dėl
pasirašytos sutarties jam (ieškovui) padarytų nuostolių, jų dydžio, nepateikė objektyvių
įrodymų apie sandorio dalyko rinkos kainą, o tik rėmėsi brangiausiu pardavėjo
pasiūlymu. Teismas, viena vertus, sutiko su ieškovo argumentu, kad, sudarydamas
sutartį, atsakovas turėjo gauti valdybos pritarimą, nes sandorio suma viršijo
10 000 Lt (Akcinių bendrovių įstatymas), tačiau, kita vertus, nurodė, kad
sandoris nebuvo nuginčytas, jis buvo vykdomas, todėl sandoriui vėlesniais
veiksmais buvo pritarta. Teismas konstatavo, kad ieškovas įsigytas pagal
sandorį prekes pardavė UAB ,,Simple Green Baltic“, taigi jokių nuostolių
nepatyrė.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 20 d.
nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d.
sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, teigdamas,
jog jų nurodytos bendrovės siūlė pirkti tokios pačios kokybės prekes už mažesnę
kainą, nepateikė įrodymų, jog bendrovių, siūliusių prekes už mažesnę kainą,
prekės buvo tinkamos UAB ,,Simple Green Baltic“ ir kad ši bendrovė, ieškovui
nupirkus prekes mažesne kaina, būtų už jas sumokėjusi didesnę kainą, t. y. 110
953 Lt. Įvertinusi bylos duomenis apie tai, jog ieškovas, 2008 m. sausio 7 d.
sutartimi nusipirkęs apie 2500 m gręžinių filtrų ir vamzdžių, juos už tokią
pačią kainą pardavė UAB ,,Simple Green Baltic“, teisėjų kolegija sprendė, kad
ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo ne žalą, o negautas pajamas. Teisėjų
kolegija nurodė, kad ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog kitose bendrovėse
nupirkęs mažesne kaina prekes atsakovas turėjo galimybę jas parduoti daug didesne
kaina, ir tai būtų sudarę ieškovo pajamas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad
ieškovas nepateikė įrodymų, jog kitose bendrovėse įsigijęs mažesne kaina
gaminius, reikalingus UAB ,,Simple Green Baltic“, atsakovas galėjo juos
parduoti už 110 953 Lt ir taip ieškovas būtų gavęs 69 262,80 Lt
pelno. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog
prekės galėjo būti gaminamos ieškovo ir tada permokėjimas už vamzdžius būtų 56
011,51 Lt, atmestinos tais pačiais argumentais, t. y. ieškovui nepateikus įrodymų,
kad bendrovė turėjo galimybę būtent tokiomis sąnaudomis pagaminti prekes, reikalingas
UAB ,,Simple Green Baltic“, ir kad už jas būtų sumokėjusi tą pačią kainą, kuri
buvo sumokėta UAB ,,Krige investicija“. Teisėjų kolegija nurodė, kad bendrovės
valdybos sutikimas sutarčiai sudaryti buvo privalomas, tačiau jo nebuvimas
nebuvo sąlyga žalai atsirasti, jo nebuvimas neleidžia daryti išvados apie
negautas ieškovo pajamas ir tokiu būdu jam padarytą žalą.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti
šie argumentai:
1. Dėl CK
6.249 straipsnio taikymo nustatant tiesioginius nuostolius. Apeliacinės
instancijos teismas painioja sąvokas, nurodydamas, kad ieškovas siekia
prisiteisti ne žalą, o negautas pajamas. Ieškovas siekia prisiteisti
tiesioginius nuostolius (prarasto turto vertę). Tiek netiesioginiai nuostoliai
(negautos pajamos), tiek tiesioginiai nuostoliai (prarastas turtas) yra žalos
rūšys pinigine išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nuomone, jo
patirti nuostoliai turėjo būti vertinti ne kaip negautos pajamos, o kaip turto
sumažėjimas, jis turėjo įrodyti ne galimą gauti pelną, o turėtas nepagrįstas
išlaidas. Teismai nepagrįstai pripažino, jog ieškovas neįrodė nuostolių dydžio,
nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad jeigu šalis
nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovo
nuostolius laikant turto sumažėjimu (nepagrįstomis išlaidomis), turėjo būti
įvertinta, kiek turto jis prarado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Turto
praradimas yra tai, kad prekės buvo pirktos daug didesnėmis nei rinkos
kainomis. Ieškovas išleido 69 262,80 Lt daugiau nei būtų išleidęs nesant
atsakovo neteisėtų veiksmų. Permokėjimas už prekes gali būti laikoma viena iš
turto netekimo rūšių. Teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį,
pagal kurią turto netekimas yra tiesioginiai nuostoliai. Teismai neįvertino
aplinkybės, kad atsakovas sudarė sandorius, iš kurių gavo asmeninės naudos.
Prekių rinkos kaina ir jų gaminimo sąnaudos yra mažesnės už kainą, už kurią jos
buvo parduotos ieškovui. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu
atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai jo gauta nauda
kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Teismas, taikydamas
CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos, kurioje nurodyta, kad negali būti pripažintas pagrįstu teismo
sprendimas netenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo tuo motyvu, kad ieškovas
tiksliai neįrodė nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Vasmangas“ v. UAB „Valdo leidykla“, bylos Nr. 3K-3-567/2006).
Net jeigu teismas nepripažįsta kai kurių nuostolių pagrįstais, tai nėra
pagrindas atmesti reikalavimus dėl nuostolių visa apimtimi.
2. Dėl
reikalavimo dalies nevertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Teismas
pažeidė proceso teisės normas, netinkamai taikydamas įrodinėjimo taisykles,
nevertino ieškovo reikalavimo dalies dėl nepagrįsto permokėjimo už gręžinio galvutes,
nepasisakė dėl su pastarąja reikalavimo dalimi susijusių įrodymų, taip nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad apeliacinės
instancijos teismas sprendime (nutartyje) privalo pasisakyti dėl visų
apeliacinio skundo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr.
3K-3-1114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.
U. v. UAB “Baltijos TV” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali
įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr.
3K-3-429/2006; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG
Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009). Apeliacinės
instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į
ginčo santykių ypatumus, be to, netinkamai taikė proceso teisės normas,
paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, vadovavosi atsakovo neįrodytais
teiginiais. Šalis, teigianti, kad dėl kito šalies kaltės patyrė nuostolių, turi
pareigą įrodyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnis). Ieškovas nuostolius
įrodinėjo dviem būdais: prekių įsigijimo kainą palygindamas su rinkos kainomis
bei gaminimo sąnaudų apskaičiavimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių
jo teiginį, kad ieškovo pateikti įrodymai pirmam nuostolių skaičiavimo būdui
yra neteisingi, kad ieškovo pateikti kitų tiekėjų komerciniai pasiūlymai
neatitiko UAB ,,Simple Green Baltic“ reikalavimų prekėms, tuo tarpu teismas
nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovui įrodyti, kad atsakovo
argumentai yra atmestini. Nuostolių skaičiavimui antru būdu, t. y. pagal
gaminimo sąnaudas, ieškovas pateikė apskaičiavimus pagal UAB ,,Krige investicija“
buhalterinę pažymą, įrodymus, kad turėjo visas galimybes gaminti prekes, šio
galimybės ir techninės sąlygos buvo geresnės nei UAB ,,Krige investicija“, o atsakovas
nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo įrodymus, taip pat nepateikė jokių
skaičiavimų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl ekonomiškiau pradėti filtrų
gamybą buvo galima tik įsteigiant savo atskirą bendrovę, kurios techninės
galimybės buvo prastesnės nei ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai atsakovo pateiktiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią nei
ieškovo pateiktiems.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus
apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo
sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie
argumentai:
1. Pareiga
įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka būtent ieškovui. Ieškovas
privalo pateikti dokumentus, įrodančius žalos buvimo faktą, jos dydį, atsakovo
neteisėtus veiksmus. Ieškovas neįrodė atsakovo netinkamai vykdytų pareigų.
Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo lemti žalos padarymą ieškovui.
Ieškovas nepatyrė nuostolių, todėl jam nepavyko šių nei apskaičiuoti, nei
pagrįsti. Teismai teisingai konstatavo, kad negautos pajamos nėra įrodytos.
2. Teismai
nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklių. Ieškovas,
įrodinėdamas negautas pajamas be tinkamo jų apskaičiavimo, privalėjo įrodyti,
kad UAB ,,Simple Green Baltic“ ar kiti asmenys ieškovui būtų sumokėję už
filtrines kolonas ir gręžinio galvutes brangiau, nei ieškovas jas būtų įsigijęs
iš trečiųjų asmenų ar nei ieškovui kainavo jų pagaminimas.
Ieškovas šioje
byloje pasirinko ne tą atsakovą, reikalavimus dėl negautų pajamų privalėjo
pareikšti vėlesniam savo vadovui. Jeigu ieškovas manė, kad iš atsakovo įmonės
sandoryje nurodytomis kainomis buvo nenaudinga pirkti gręžinio filtrines
kolonas ir gręžinio galvutes, pagal su UAB ,,Krige investicija“ pasirašytą
sutartį galėjo iš viso prekių neužsakinėti, sutartyje dėl mažesnių užsakymo
kiekių nebuvo numatyta jokių netesybų, dėl šių prekių ir paslaugų teikimo
galėjo sudaryti sutartis su kitomis bendrovėmis arba gaminti šias prekes. Tai,
kad sandoris buvo visiškai įvykdytas, patvirtina, kad sandoris ieškovui buvo
naudingas ir reikalingas.
3. Ieškovas visą
bylos nagrinėjimo laiką neskyrė atsakovo ieškovui parduotų filtrinių kolonų nuo
filtrinei kolonai pagaminti naudojamos sudedamosios dalies – vamzdžių,
nesuprato, kas 2008 m. sausio 7 d. sutartimi buvo pirkta ir parduota.
Ieškovas, tapatindamas filtrines kolonas su vamzdžiais, negalėjo tinkami
pagrįsti jų rinkos kainos, pasisakyti dėl filtrinės kolonos savybių, naudojamų
stipriai naftos produktais užterštame grunte. Ieškovas, neišsiaiškinęs
sutarties dalyko, negalėjo tinkamai pagrįsti jo kainos ir apskaičiuoti neva patirtų
nuostolių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovo reikalaujamos
atlyginti žalos
Aukščiausiojo
Teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai
buvo ne kartą analizuoti. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės
administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni
veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir
administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai
reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti
išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty
of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės
veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai,
kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė
veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas
konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus
objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo
elgesio matą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002;
2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J.
v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės
administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos
taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį
ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau
nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus
atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos
priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko
neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų
preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas
neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją,
siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų
atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis,
182 straipsnio 4 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija
Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m.
liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v.
A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).
Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių
neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės
valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“
v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006).
Civilinės
atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo
turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam
padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram
objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės
savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar
sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK
6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto
netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip
pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų
veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio
negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina
civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį
privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie
skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).
Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo
neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas
realiai gauti. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis
turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai vertintini kaip tiesioginiai
nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje
ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis
(ieškovas) permokėjo (sumokėjo nepagrįstai daug) už iš UAB „Krige investicija“
įsigytas prekes. Anot ieškovo, žala jam yra tai, kad sumažėjo jo turto vertė,
nes ieškovas permokėjo už įsigytas prekes. Apeliacinės instancijos teismas
apskųstoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo ne
tiesioginius (realius) nuostolius, o negautas pajamas (netiesioginius
nuostolius). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovo
reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes šioje byloje ieškovo reikalavimas
kvalifikuotinas kaip reikalavimas priteisti tiesioginius (realius) nuostolius.
Turto vertės sumažėjimas ar jo netekimas dėl neteisėtų veiksmų vertintinas
kaip tiesioginiai (realūs) nuostoliai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasacinio
skundo argumentą dėl netinkamo CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo
kvalifikuojant pareikštą reikalavimą.
Pagal CK 6.249
straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų
dydį nustato teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Tai atitinka Europos
deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www.egtl.org).
Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu
šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario
17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr.
3K-3-69/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio
1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai
įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl
nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių
pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą
visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui
nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi
paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo
šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v.
J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Jeigu teismas, nagrinėdamas
bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra
pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą
reikalavimą patenkinti iš dalies.
Šioje byloje
kasatorius teigia, kad teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nukrypo
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vasmangas“
v. UAB „Valdo leidykla“, bylos Nr. 3K-3-567/2006, išdėstytų išaikinimų, jog
negali būti pripažintas pagrįstu teismo sprendimas netenkinti ieškinio dėl
žalos atlyginimo tuo motyvu, kad ieškovas tiksliai neįrodė nuostolių dydžio.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip teigdamas kasatorius netinkamai
interpretuoja nurodytą kasacinio teismo nutartį, todėl šį kasatoriaus argumentą
pripažinti pagrįstu nėra pagrindo.
Dėl įrodinėjimą
ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamo taikymo
Įrodymai
civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai
duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka,
kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra
aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių
aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK
177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje
esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su
ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal
CPK
178 straipsnį šalys turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus,
kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia
įrodinėti. CPK 185
straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus
pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių,
kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais
(straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos
galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių
proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota
daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be
kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų
lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar
kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar
laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis,
teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti
ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš
įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje
byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Įvertindamas įrodymus,
teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto
duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia
nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas,
patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos
įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos,
ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti,
kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo,
kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas,
vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir
logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas
(pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.
v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010).
Teismų
praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio
reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų
pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje E. G. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2006;
2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos
regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr.
3K-3-416/2007; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt., bylos
Nr. 3K-3-355/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr.
3K-3-130/2009). Dėl to privalu laikytis CPK nustatyto reikalavimo teismo
sprendimo turiniui, kad teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi
būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip
pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK
270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
Šioje byloje
teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą, ieškovo apeliacinio skundo
argumentus bei apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį,
pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos
teismas apskųstoje nutartyje apskritai nevertino kasatoriaus reikalavimo dalies
dėl žalos priteisimo už nepagrįstą permokėjimą už gręžinio galvutes ir taip
pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikos.
Bylos medžiaga
bei apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys taip pat teikia
pagrindą pripažinti pagrįstu kasacinio skundo atgumentą, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė CPK 178 straipsnį ir paskirstė tarp šalių
įrodinėjimo pareigą reikalaudamas, kad ieškovas pateiktų įrodymus,
paneigiančius atsakovo atsikirtimus į ieškinį apie tai, kad atitinkamų įmonių (UAB
„Vilniaus geologija ir partneriai“ bei kt.) pasiūlymai dėl filtrinių kolonų
pardavimo nebuvo priimti dėl objektyvių priežasčių. Kadangi tokiomis
aplinkybėmis atsakovas rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu, tai jų
įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad atsakovas triplike (T. 1, b. l. 303) nurodė, jog UAB
,,Krigės investicija“ nepateikė prekių atitikties deklaracijos dėl jos
pagamintų, šiai bylai išspręsti aktualių filtrinių kolonų.
Netinkamas
įrodinėjimo pareigos šioje byloje paskirstymas iš dalies lėmė tai, kad
apeliacinės instancijos teismas išsamiai neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų
dėl UAB ,,Alekvima“, UAB ,,Vilniaus geologija ir partneriai“, UAB ,,Artva“, UAB
,,Geologai“ siūlytų filtrinių kolonų pardavimo kainų. Šie ieškovo pateikti
įrodymai buvo atmesti iš esmės motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų,
paneigiančių atsakovo argumentus, kad nurodytų įmonių pasiūlymai dėl filtrinių
kolonų pardavimo nebuvo priimti dėl objektyvių priežasčių. Konstatuotina, kad
apeliacinės instancijos teismas tinkamai neanalizavo ir nevertino ieškovo
pateiktų įrodymų dėl nurodytų įmonių pasiūlymų dėl filtrinių kolonų pardavimo
kainų ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad pagal ieškovo ir UAB ,,Krige investicija“ 2008 m. sausio 7 d. sutartį gręžinio
požeminės konstrukcijos 1 metro kaina yra 70 Lt plius PVM (T. 1, b. l. 33), tuo
tarpu bylos duomenys suponuoja galimybę teigti, kad pagal UAB „Artva“ pasiūlymą
(T. 1, b. l. 181, 260) visos (ne vieno metro, o šešių) filtrinės kolonos kaina yra
75 Lt be PVM ( su PVM – 88,50 Lt), o pagal UAB ,,Vilniaus geologija ir
partneriai“ pasiūlymą (T. 1, b. l. 156, 262) visos (ne vieno metro, o šešių)
filtrinės kolonos kaina be PVM yra 236 Lt.
Kasacinis
teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Faktinių
aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
prerogatyva. Kasacinis teismas negali ištaisyti klaidų, padarytų nustatinėjant
faktines bylos aplinkybes, todėl dėl nustatyto proceso bei materialiosios teisės
normų netinkamo taikymo naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir
perduoda bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine
tvarka (CPK 326 stripsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).
Teisėjas ir
teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas,
klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2,
3 dalys, Teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Jau
minėta, kad niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą
įrodymą. Dėl to teisėjų kolegija, naikindama apskųstą apeliacinės instancijos
nutartį ir bylą grąžindama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, detaliau
nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama apie apeliacinės instancijos
teismo padarytus CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo
taisyklių pažeidimus. Nagrinėjant bylą iš naujo, apeliacinės instancijos
teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo
taisyklių, turi iš naujo nagrinėti ir įvertinti įrodymus bei konstatuoti
nustatytas faktines bylos aplinkybes.
Iš naujo
nagrinėjant bylą, be kita ko, tirtinos, nustatytinos ir vertintinos faktinės
aplinkybės, susijusios su ieškovo ir UAB ,,Krige investicija“ 2008 m. sausio 7
d. sudarytos sutarties vykdymu.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Kasacinis
teismas turėjo 20,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011
m. balandžio 12 d. pažyma. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės
naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės. Dėl jų priteisimo turės
pasisakyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas taip pat negali
priteisti šaliai jos turėtų išlaidų šiame teisme. Dėl jų priteisimo turės
pasisakyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362
straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d.
nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos
teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas
Simniškis
Juozas
Šerkšnas
Pranas Žeimys