Civilinė byla Nr. e2-530-861/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36972-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2.; 2.6.3.; 2.6.9.2.; 2.6.20.; 2.6.22.; 3.2.1.; 3.1.16.

 (S)

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovo M. K. atstovui advokatui Jonui Bložei,

atsakovo UAB ,,Nill Nill‘‘, atsakovo UAB ,,Sagatėja‘‘ atstovui advokatui Deividui Poškai,

atsakovo UAB ,,Venecija LT‘‘ atstovui advokatui Egidijui Vosyliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams UAB ,,Nill Nill‘‘, UAB ,,Sagatėja‘‘, UAB ,,Venecija‘‘ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal atsakovo UAB ,,Nill Nill‘‘ priešieškinį ieškovui M. K. dėl 42 262,24 Eur priteisimo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas ir  

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio 2019-03-26 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Venecija LT" ir UAB „Sagatėja"; 2019-07-03 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Venecija LT" ir UAB „Sagatėja"; 2019-09-30 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Sagatėja" ir UAB „Nill Nill"; 2019-11-29 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Sagatėja" ir UAB „Nill Nill" ir taikyti restituciją. Nurodė, kad ieškovas, veikdamas advokato M. K. kontoros vardu ir UAB “Venecija LT” 2013 m. birželio 14 d. sudarė Teisinės pagalbos sutartį, kuria šalys susitarė dėl paslaugų teikimo apimčių, įgalinimų ir kitų tarpusavio teisių ir pareigų. Tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Teisinės pagalbos sutarties 8 p. nurodo, kad kartą per mėnesį, pateikdamas sąskaitas, kurios šalių susitarimu yra tuo pačiu laikomos ir atliktų darbų aktu, kontora informuos klientą apie mokėtiną honorarą ir patirtas išlaidas vykdant kliento pavedimus. Tos pačios Sutarties 8 p. šalys susitarė, kad sąskaita faktūra pateikta apmokėjimui yra suteiktų paslaugų aktas. sąskaitos faktūros apmokėjimas reiškia tinkamą teisinių paslaugų suteikimo faktą. Ieškovas atsakovui 2013-06-14 Teisinės pagalbos sutarties pagrindu pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: a) 2015-10-16 PVM sąskaita faktūra serija AMK1 Nr. 000993 (12 100 Eur sumai) ir b) 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra AMK1001525 (30 162, 24 Eur sumai). Atsakovas sąskaitas faktūras apmokėjo. Jokių pretenzijų po sąskaitų faktūrų pateikimo ir net beveik 4 metai po to nebuvo pareikšta. Ieškovas 2019-05-31 gavo atsakovo pranešimą, kuriame prašoma pateikti 2015-12-15 PVM sąskaitos faktūros AMK1001525 kopiją ir teiktų paslaugų ataskaitą, dokumentus ieškovas atsakovui pateikė. Ieškovas 2019-07-08 gavo UAB „Sagatėja“ pranešimą, kurio informuojama, kad atsakovas 2019-07-03 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 30 162, 24 Eur reikalavimo teises kylančias iš ieškovo įsiskolinimo. Ieškovas 2019-10-02 gavo UAB „Nill Nill“ pranešimą, kurio informuojama, kad atsakovas 2019-09-30 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 30 162, 24 Eur reikalavimo teises kylančias iš ieškovo įsiskolinimo. Ieškovas 2019-04-08 gavo UAB ,,Sagatėja‘‘ pranešimą, kurio informuojama, kad atsakovas 2019-03-26 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 12 100 Eur reikalavimo teises kylančias iš ieškovo įsiskolinimo UAB ,,Venecija LT‘‘. Pranešime nurodoma, kad 2015-10-16 PVM sąskaita faktūra serija AMK1 Nr. 000993 12 100 Eur sumai buvo apmokėta, bet paslaugos nesuteiktos. Ieškovas 2019-12-03 gavo UAB ,,Nill Nill‘‘ pranešimą, kurio informuojama, kad atsakovas 2019-11-29 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo 12 100,00 Eur reikalavimo teises kylančias iš ieškovo įsiskolinimo atsakovui. Tuo pačiu atsakovas sutarties (duomenys neskelbtini) ir sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovui jau reiškia bendrą 42 262,24 Eur reikalavimą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovo UAB ,,Venecija LT‘‘ reikalavimų į ieškovą pagrindas yra sandoris (prievolė) - 2013-06­-14 Teisinės pagalbos sutartis. Tolimesni atsakovo reikalavimai į ieškovą kyla tik iš šio sandorio, tai reiškia, kad prievolės prigimtis yra neatsiejama nuo atsakovui teiktų teisinių paslaugų. Tiek atsakovas, tiek ir ieškovas tinkamai įvykdė sutartį, atsakovas dar 2015 metais (t. y. prieš 4 metus iki reikalavimo perleidimo) priėmė paslaugas, įtraukė dokumentus pagrindžiančius paslaugų teikimą, jų dydį ir pan. į savo apskaitą bei jų pagrindu pilnai atsiskaitė. Ieškovas, kaip advokatų kontora, paslaugas atsakovui teikė išimtinai pagal LR Advokatūros įstatymą, o LR Advokatūros įstatymo 5 str. nurodyti advokatų veiklos pagrindiniai principai, tarp kurių 4 p. nurodytas kliento paslapties neatskleidimas - LR Advokatūros įstatymo 39 str. nurodo advokato pareigas, o to paties straipsnio 1 d. 3 p. nurodo pareigą advokatui saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Pažymėjo, kad eilė teisės normų, skirtų reguliuoti būtent kliento ir advokato veiklą (advokato teikiamas paslaugas klientui), yra susijusios su išimtinai kreditoriaus ir skolininko asmeniu, o ieškovo atsikirtimai į atsakovo reikalavimus galimi tik jam asmeniškai, nes priešingu atveju ieškovas pažeistų teisės aktus reglamentuojančius advokato ir kliento tarpusavio santykius. Akcentavo, kad kreditorius/klientas turi esminę reikšmę skolininkui, todėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys negalėjo būti sudarytos, nes jos pažeidė LR CK 6.101 str. 5 d. numatyta draudimą, t. y. ieškovo ir atsakovo santykiai nagrinėjamoje byloje yra turintys esminę reikšmę. Be to, skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis), naudotis įskaitymo teise (CK 6.108 straipsnis), tačiau būtent šia teise ieškovas negali naudotis, kadangi jo kliento/atsakovo reikalavimai į jį yra perleisti tretiesiems asmenims, visiškai nesusijusiems su teisinių paslaugų teikimu, o esant tokiai situacijai, kada reikalavimas į ieškovą, kaip advokatą, yra kildinamas iš teisinės pagalbos sutarties galiojimo metu teiktų paslaugų pagrįstumo, apimties, dydžio, tinkamumo ir pan., bus nepagrįstai ribojama ieškovo teisė į atsikirtimus, teisminę gynybą, todėl kiti atsakovai negalėjo įgyti reikalavimų ginčijamų sutarčių pagrindu, dėl ko minėtos sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, kaip sudarytos pažeidžiant LR CK 6.1012 str. 1 d. nuostatas. 

Atsakovas UAB ,,Venecija LT‘‘ atsiliepimu į ieškinį pažymėjo, kad 2019-07-03 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka visus CK 6.101-110 str. nustatytus reikalavimus, kategoriškai nesutiko su ieškovo pateikta 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra Serija AMK2 Nr. 00013, suma 30 162,24 Eur, nes dar 2019-05-31 rašte UAB „Venecija LT“ rašė, kad 2015-12-15 sąskaitos UAB „Venecija LT“ nebuvo gavusi, todėl ji nebuvo ir nėra įtraukta į UAB „Venecija LT“ apskaitą. Atkreipė dėmesį į M. K. kriminalinio pobūdžio veiksmus. UAB „Venecija LT“ dar anksčiau prašė ataskaitos, susijusios su 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra serija AMK2 Nr. 00013, ataskaita nebuvo pateikta. Pirmą kartą ataskaitą UAB „Venecija LT“ gavo ne iš M. K., bet iš UAB „Sagatėja“, o paprašius pakomentuoti M. K. pateiktą ataskaitą, UAB „Venecija LT“ 2019-10-04 rašte aiškiai ir detaliai nurodė, kad ataskaitoje įvardijamos neegzistuojančios paslaugos, t. y. paslaugos, kurių UAB „Venecija LT“ niekada neužsakinėjo ir niekada negavo, taip pat paslaugos, kurios akivaizdžiai dubliuojasi su anksčiau teiktomis paslaugomis, už kurias buvo pilnai atsiskaityta, sąskaita yra 2015-12-15, tuo tarpu UAB „Venecija LT“ jokių dalykinių santykių su advokatu M. K. nepalaiko jau nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. M. K. 2015-12-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AMK2 Nr. 00013 išrašė tikslu sudengti esamą jo įsiskolinimą UAB „Venecija LT“, kadangi UAB „Venecija LT“ buvo atlikusi M. K. avansinius mokėjimus, dėl ko M. K. buvo skolingas UAB „Venecija LT“. Pabrėžė, kad po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo naujasis kreditorius turi lygiai tokias pačias teises ir tokios pačios apimties, kaip ir prieš tai turėjęs pradinis kreditorius, o tai reiškia, jog cesionarijus perima ne tik pačią reikalavimo teisę ir su ja susijusias papildomas teises, bet ir visas pirminės sutarties nuostatas, o tai reiškia, kad UAB „Nill Nill“, 2019-09-30 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijęs reikalavimą iš UAB „Sagatėja“, turi galiojantį ir egzistuojantį 30 162,24 Eur reikalavimą į M. K.. Kadangi M. K. išrašyta 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra serija AMK2 Nr. 00013 yra niekinė, jis buvo skolingas UAB „Venecija LT“ 30 162,24 Eur sumą; UAB „Venecija LT“ perleidus šį reikalavimą, UAB „Nill Nill“ įgijo 30 162,24 Eur reikalavimą į M. K.. 2015-10-16 M. K. išrašė UAB „Venecija LT“ PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993, tačiau paslaugų nesuteikė. Pažymėjo, kad advokatas, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko - prieš apmokėjimą ar po apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas - privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas turi teisę žinoti, kokios teisinės paslaugos jam buvo suteiktos ir už kokias jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ar turi sumokėti, ir gauti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar jo eigą, tačiau UAB „Venecija LT“ neturi absoliučiai jokių duomenų apie 2015-10-16 PVM sąskaitoje faktūroje serija AMK1 Nr. 000993 nurodytų paslaugų teikimą. Atkreipė dėmesį, kad M. K. ieškinyje tvirtina, jog ginčijamos sutartys pažeidžia CK 6.101 str., nes kreditoriaus asmuo jam turi esminės reikšmės, be to, reikalavimo teisės perleidimai pažeidžia jo teises ir labiau suvaržo jo prievoles. Teigiant, jog M. K. nesuteikė paslaugų, nurodytų 2015-12-15 PVM sąskaitoje faktūroje serija AMK2 Nr. 00013 ir 2015-10-16 PVM sąskaitoje faktūroje Serija AMK1 Nr. 000993, todėl jis yra skolingas 42 262,24 Eur sumą (30 162,24 Eur + 12 100 Eur), tampa visiškai nesvarbus kreditoriaus asmuo, t. y. vienašalei prievolei grąžinti 42 262,24 Eur sumą esminės reikšmės kreditoriaus asmuo neturi. UAB „Venecija LT“ pareiškė, jog sutinka, kad M. K. byloje teiktų visą informaciją, kuri susijusi su 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra serija AMK2 Nr. 00013 ir 2015-10-16 PVM sąskaita faktūra serija AMK1 Nr. 000993.

Atsakovas UAB ,,Nill Nill‘‘ atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta pradinio ir naujojo kreditorių nedalyvaujant skolininkui (šiuo atveju ieškovui), į kurį reikalavimo teisė yra perleidžiama, yra teisėta ir galiojanti. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui. Taigi, ieškovo sutikimas ir/ar dalyvavimas sudarant tiek aukščiau nurodytą reikalavimo perleidimo sutartį, tiek kitas šioje byloje analizuojamas reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo būtinas. Suderinimo aktas tarp UAB „Venecija LT“ ir ieškovo, UAB „Venecija LT“ ir ieškovo apyvartos žiniaraštis bei 2019-10-04 UAB „Venecija LT“ paaiškinimai rodo, jog UAB „Venecija LT“ atliko ieškovui avansinius mokėjimus, o ieškovas, siekdamas išvengti gautų avansų grąžinimo UAB „Venecija LT“, fiktyviai išrašė 2015-12-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AMKZ Nr. 00013 dėl neva suteiktų paslaugų. Iš 2019-10-04 UAB „Venecija LT“ paaiškinimų matyti, jog 2015-12-15 PVM sąskaitoje faktūroje serija AMKZ Nr. 00013 nurodytos paslaugos UAB „Venecija LT“ nebuvo suteiktos, tą patvirtina ir UAB „Venecija LT“ savo atsiliepimu į ieškovo ieškinį. Dar 2019-05-31 raštu UAB „Venecija LT“ prašė ieškovo pateikti ataskaitą apie 2015-12-15 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas, bet ieškovas UAB „Venecija LT“ teisėto ir pagrįsto reikalavimo nevykdė. Ataskaitą apie menamas paslaugas ieškovas pateikė tik 2019-09-09, civilinės bylos Nr. e2-29332-534/2019 nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad draudimo klientui perleisti reikalavimą į jam priklausančias pinigines lėšas, kurias yra gavęs advokatas (šiuo atveju ieškovas), Lietuvos advokatūros įstatymas nenumato, kita vertus, net Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 str. 4 d. 3 p. numato, kad advokatas turi teisę be kliento sutikimo atskleisti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją, kai tai neišvengiamai būtina apginti advokato teises ginče su klientu, tačiau tik ta apimtimi, kuri būtina ginčui teisingai išspręsti. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019 išaiškino, jog advokatas, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko - prieš apmokėjimą ar po apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas - privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas turi teisę žinoti, kokios teisinės paslaugos jam buvo suteiktos ir už kokias jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ar turi sumokėti, ir gauti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar jo eigą. Taigi, ieškovas, atsakovo nuomone, siekdamas užvilkinti piniginių lėšų grąžinimą (30 162,24 Eur ir 12 100 Eur), pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tokiu būdu piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovo atžvilgiu jau bent trijose bylose jam kaip advokatui (teisinių paslaugų teikėjui) buvo pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai ir atitinkamai - patenkinti, o teismų procesiniai sprendimai įsiteisėję.

Atsakovas UAB ,,Nill Nill‘‘ pareiškė byloje priešieškinį dėl 42 262,24 Eur sumos priteisimo iš ieškovo. Nurodė, jog klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą. Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos. Pažymėjo, jog CK 6.722 str. 2 p. numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, o nagrinėjamu atveju ieškovas tokios ataskaitos apie realiai teiktas paslaugas pradiniam kreditoriui UAB „Venecija LT“ nepateikė, nes paslaugos nebuvo suteiktos. Įvertinus tai, kad ieškovas avansu gavo 42 262,24 Eur sumą už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, ieškovas turi prievolę nurodytą sumą grąžinti, nes yra nepagrįstai praturtėjęs (CK 6.242 str.). Pagal CK 6.716 str. 1 d. paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sulygtą įsipareigojimą. Jeigu paslauga nebuvo suteikta, atitinkamai neatsiranda ir pareiga ją apmokėti. Ieškovas privalėjo pateikti duomenis apie tai, kokias paslaugas jis buvo įsipareigojęs atlikti ir kokius konkrečius veiksmus atliko ar kokią veiklą UAB „Venecija LT“ pavedimu vykdė, tačiau duomenų apie realiai UAB „Venecija LT“ teiktas paslaugas nėra. Faktinė minėta ataskaita buvo pateikta tik 2019-09-09, civilinės bylos Nr. e2-29332-534/2019 nagrinėjimo metu, tačiau joje nurodytos menamos paslaugos, kurios UAB „Venecija LT“ nebuvo teiktos.

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad priešieškinis priimtas pažeidžiant LR CPK 137 str. 6 d., t. y. 2013-06-14 Ieškovo ir UAB „Venecija LT“ sudarytos teisinės pagalbos sutarties Nr. 291/2 13 punktas nurodo, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitražu pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva, arbitražo taisykles. Taigi, nors atsakovo priešieškinis ir yra priimtas - jis nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir turi būti paliktas nenagrinėtas. Pagrindinį reikalavimą atsakovas įrodinėja ieškovo išrašytomis sąskaitomis: 2015-10-16 PVM sąskaita faktūra serija AMK1 Nr. 000993, kurios suma - 12 100 Eur ir 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra serija AMKZ Nr. 00013, kurios suma - 30 162,24 Eur, kurios buvo išrašytos ir apmokėtos UAB „Venecija LT“. Ieškovas atkreipė dėmesį į UAB „Nill Nill“ vadovo P. P. veiksmus, nes tarp jo ir ieškovo yra kilęs ne vienas ginčas ir jie yra nagrinėjami ne vien civiline tvarka, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-29332-534/2019 pagal UAB „Nill Nill“ ieškinį atsakovams M. K. ir kitiems sprendimu konstatavo, kad ieškovas siekia ne susigrąžinti skolą, o persekioja asmenį, siekia sukelti jam kuo daugiau finansinių suvaržymų, tad priešieškinis yra neteisėtų veiksmų tęsinys. Pažymėjo, kad UAB „Venecija LT“ direktorė objektyviai negali teikti tokių paaiškinimų kaip pateikta į šią bylą, nes ji UAB „Venecija LT“ direktorės pareigas užima nuo 2018-10-03, t. y. visi ginčo įvykiai ir paslaugų teikimas vyko kone trys metai iki jos darbo pradžios šioje įmonėje. Pačioje PVM sąskaitoje faktūroje serija AMK1 Nr. 000993 aiškiai nurodyta, kad sąskaita buvo išrašyta už teisines konsultacijas ir atstovavimą VMI OKS atliekant operatyvinį patikrinimą ir dokumentų bei paaiškinimų ruošimą ir pateikimą. Teisinės pagalbos sutarties 8 p. nurodo, kad kartą per mėnesį, pateikdamas sąskaitas, kurios šalių susitarimu yra tuo pačiu laikomos ir atliktų darbų aktu, kontora informuos klientą apie mokėtiną honorarą ir patirtas išlaidas vykdant kliento pavedimus. Tos pačios Sutarties 8 p. šalys susitarė, kad sąskaita faktūra pateikta apmokėjimui yra suteiktų paslaugų aktas, o sąskaitos faktūros apmokėjimas reiškia tinkamą teisinių paslaugų suteikimo faktą. Taigi, teisinės paslaugos UAB „Venecija LT“ buvo suteiktos, perduotos ir apmokėtos, jokių pretenzijų dėl teisinių paslaugų kainos, kokybės ar apimties ieškovas nėra gavęs iki 2019 m. 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra AMK2 Nr. 00013 ir ataskaita apie atliktus darbus buvo įteikta pasirašytinai UAB „Venecija LT“ direktorei E. G.. Sąskaitą - faktūrą apmokėjimui ir atliktų darbų ataskaitą gavo veikiantis įmonės vadovas, ją pasirašė ir akceptavo, darbai ir paslaugos buvo atlikti/suteiktos teisėto įmonės vadovo pavedimu, visos ūkinės operacijos buvo atspindėtos ieškovo, kaip advokato, apskaitoje. Ši PVM sąskaita - faktūra taip pat buvo išrašyta 2013-06-14 sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu, o tai reiškia, kad PVM sąskaita faktūra yra ir priėmimo perdavimo aktas, ir jos pagrindu, UAB „Venecija LT“ atliktus darbus priėmė, pretenzijų dėl darbų apimties, kokybės ir/ar kainos nepareiškė. Taigi, LR CK 6.123 str. kontekste, ieškovas savo prievoles UAB „Venecija LT“ yra pilnai įvykdęs. Dar daugiau, LR CK 6.123 str. 2 d. nurodo, kad kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui, todėl atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad paslaugos UAB „Venecija LT“ nebuvo suteiktos, nėra įrodyti. Pažymėjo, kad advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Advokatūros įstatymo 50 str. reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas, tačiau tai neriboja sutarties šalių, t. y. teisines paslaugas teikiančio advokato ir šias paslaugas perkančios šalies, laisvai susitarti dėl paslaugų apimties ir jų dydžio. Pabrėžė, kad atsakovas neginčija nei 2015-10-16 PVM sąskaitos faktūros serija AMK1 Nr. 000993, nei 2015-12-15 PVM sąskaitos faktūros AMK2 Nr. 00013, t. y. nereiškia reikalavimo dėl šių sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis, o tai reškia, kad paslaugų perdavimo faktą UAB „Venecija LT“ pripažįsta. PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas darė išvadą, jog sąskaitos faktūros apmokėjimo faktas, pati teisinės pagalbos sutartis bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Venecija LT” pripažino ieškovo suteiktų teisinių paslaugų faktą, darbai ir paslaugos buvo atlikti/suteiktos teisėto įmonės vadovo pavedimu, teisėto vadovo ir priimti. Šiuo atveju, UAB „Venecija LT“ perleido UAB „Sagatėja“, o pastaroji - atsakovui neegzistuojantį reikalavimą, nes UAB „Venecija LT” neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovo grąžinti šios bylos priešieškiniu reikalaujamą sumą. Taigi, tas faktas, kad UAB „Venecija LT“ perleido atsakovui reikalavimo teisę, kurios pati neturėjo, reiškia, kad sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 str. 4 d.), ir, sudarant šias sutartis buvo pažeistas CK 6.102 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvus draudimas. Todėl tokios sutartys, kurias sudarė UAB „Venecija LT“ ir UAB „Sagatėja“, o vėliau UAB „Sagatėja“ ir atsakovas yra pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio.

Atsiliepimu į priešieškinį atsakovas UAB ,,Venecija LT‘‘ nurodė, jog su juo sutinka. Paaiškino, kad kategoriškai nesutinka su M. K. pateikta 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra serija AMK2 Nr. 00013, suma 30 162,24 Eur. Dar 2019-05-31 rašte UAB „Venecija LT“ rašė, kad 2015-12-15 sąskaitos UAB „Venecija LT“ nebuvo gavusi, todėl ji nebuvo ir nėra įtraukta į UAB „Venecija LT“ apskaitą. Pirmą kartą ataskaitą UAB „Venecija LT“ gavo net ne iš M. K., bet iš UAB „Sagatėja“. UAB „Sagatėja“ paprašius pakomentuoti M. K. pateiktą ataskaitą, UAB „Venecija LT“ 2019-10-04 rašte aiškiai ir detaliai nurodė, kad ataskaitoje įvardijamos neegzistuojančios paslaugos, t. y. paslaugos, kurių UAB „Venecija LT“ niekada neužsakinėjo ir niekada negavo, taip pat paslaugos, kurios akivaizdžiai dubliuojasi su anksčiau teiktomis paslaugomis, už kurias buvo pilnai atsiskaityta. Sąskaita yra 2015-12-15, tuo tarpu UAB „Venecija LT“ jokių dalykinių santykių su advokatu M. K. nepalaiko jau nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. M. K. fiktyviai įformino 2015-12-15 PVM sąskaitą faktūrą serija AMK2 Nr. 00013 su tikslu sudengti esamą jo įsiskolinimą UAB „Venecija LT“, kadangi UAB „Venecija LT“ buvo atlikusi M. K. avansinius mokėjimus, dėl ko M. K. buvo skolingas UAB „Venecija LT“. Kadangi M. K. išrašyta 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra serija AMK2 Nr. 00013 yra niekinė, akivaizdu, jog M. K. buvo skolingas UAB „Venecija LT“ 30 162,24 Eur sumą. UAB „Venecija LT“ perleidus šį reikalavimą, UAB „Nill Nill“ įgijo 30 162,24 Eur reikalavimą į M. K.. Šią sumą UAB „Nill Nill“ pagrįstai prašo priteisti iš M. K.. Analogiška situacija ir dėl 12 100 Eur sumos. 2015-10-16 M. K. išrašė UAB „Venecija LT“ PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993, tačiau paslaugų nesuteikė. Tai patvirtina 2019-03-26 UAB „Venecija LT“ raštas. UAB „Venecija LT“ neturi absoliučiai jokių duomenų apie 2015-10-16 PVM sąskaitoje faktūroje serija AMK1 Nr. 000993 nurodytų paslaugų teikimą, todėl konstatuotina, jog paslaugos nebuvo suteiktos. 2019-03-26 UAB „Venecija LT“ sudarė su UAB „Sagatėja“ reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-03-26 reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Venecija LT“ perleido, o UAB „Sagatėja“ perėmė teisę reikalauti iš M. K. 12 100 Eur. 2019-11-29 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Sagatėja“ ir UAB „Nill Nill“. UAB „Nill Nill“ įgijo 12 100 Eur reikalavimą į M. K.. Šios reikalavimo perleidimo sutartys atitinka visus CK 6.101-110 str. nustatytus reikalavimus, todėl UAB „Nill Nill“ pagrįstai prašo priteisti iš M. K. 12 100 Eur sumą.

UAB ,,Sagatėja‘‘ atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas, todėl reikalavimą pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis prašė teismo atmesti., nes reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos pagal teisės aktus, teisės aktams neprieštarauja, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jas negaliojančiomis. Taip pat su UAB „Nill Nill" priešieškiniu sutinka, kadangi jis pagrįstas, todėl prašė priteisti iš M. K. 42262,24 EUR UAB „Nill Nill" naudai.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. G. paaiškino, kad yra buvusi (nuo 2015 m. balandžio iki 2015 m. gruodžio) atsakovo UAB ,,Venecija LT‘‘ direktorė, apie šį atsakovų ginčą su ieškovu nurodė nieko nežinanti, turi teisinį išsilavinimą. Paaiškino, kad įmonę valdė Š. ir P., jie abu priėmė liudytoją į darbą, ji užsiėmė Venecijos kvartale parduodamais butais, vykdė nurodytų asmenų pavedimus. Liudytoja prisijungimų prie įmonės sąskaitų neturėjo, bankinių operacijų nedarė, viską tvarkė buhalterija, o K. atsimena, jis dirbo UAB ,,Venecija LT‘‘ buveinėje. Nurodė, kad dėl dviejų ginčo sąskaitų nieko nepamena. Paaiškino, kad į ieškovą ji kreipėsi tik tiek, kad į jo kontoros teisininkę kreipėsi dėl kiemelių klausimo Venecijos kvartale, pokalbis žodžiu truko apie 30 min. Su M. K. bendravo P., jis paaiškino liudytojai, kad advokatas teikia paslaugas dėl VMI tyrimo, taip pat jie sprendė kažkokį klausimą dėl nekilnojamojo turto. 2020 m. vasarą liudytoja gavo iš UAB ,,Venecija LT‘‘ laišką/paklausimą dėl M. K. paslaugų; atsakė, kad nežino. Liudytoja būdama direktore bet kokias gautas sąskaitas persiųsdavo buhalterijai, o ką reikia apmokėti, nurodydavo P. ir Š.. Liudytoją direktore įmonėje pasiūlė P., o M. K. liudytoja pažįsta, jie kartu mokėsi Policijos akademijoje. Su juo nebendravo, jis liudytojos nefinansavo, kai dirbo direktore, pardavė keletą butų, buvo pardavimų vadybininkai, o dokumentus ruošė notarai. Buhalterines paslaugas teikė ,,Audito sprendimai‘‘. Į klausimą, kodėl dėl 2015-12-15 sąskaitoje nurodytų atliktų darbų pažymėta ,,E. prašymu‘‘ atsakė, jog nieko neprašė; dėl ranka daryto įrašo sąskaitoje nurodė, kad neatsimena, nežino, parašas panašus į jos. Nurodė, jog susitikimuose nedalyvavo, pavedimų nedavė, ieškovo nieko padėti, daryti neprašė. UAB ,,Venecija LT‘‘ nuolat vyravo įtampa, neaiškumai, tačiau liudytoja tame nedalyvavo. Nurodė, kad P. turėjo kabinetą ieškovo kontoroje (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad banko kodų generatorius įmonei buvo išduotas liudytojos vardu, bet juo liudytoja nesinaudojo, jo neturėjo, paėmusi iš banko perdavė Š., šis kartu su P. turėjo prisijungimus prie bankų sąskaitų; liudytoja buvo vadovė de jure, o P. – de facto. Į klausimą dėl įtarimų nurodė, kad įtarimai dėl dokumentų klastojimo kartu su ieškovu jiems yra pareikšti, byla šiuo metu yra atiduota teismui.

Liudytojas P. P. teismui nurodė, kad yra UAB ,,Nill Nill‘‘ vadovas, buvo UAB ,,Venecija LT‘‘ direktoriumi 2012-2015 m. Žino, kad vyksta ginčas dėl advokato darbų, liudytojas minimas kaip tų darbų užsakovas. Atstovavimo sutartį su advokatu sudarė 2013 m., užsakinėjo teisines paslaugas, o ginčo sąskaita ir ataskaita yra suklastotos, jų liudytojas nėra matęs. Po liudytojo direktore E. G. pasiūlė M. K., ji yra jo gera draugė, tarp jų artimi santykiai. Liudytojas įvykdė Venecijos projektą, pardavė savo akcijas ir pasitraukė iš vadovo pareigų. Iš advokato M. K. teisines paslaugas užsakinėjo būdamas vadovu, paskui išėjo dirbti į M. K. įmonę; su UAB ,,Venecija LT‘‘ buvo konfliktas, nes įmonė su liudytoju neatsiskaitė. Iš advokato užsakydavo paslaugas, jis jas atlikdavo, mėnesio gale išrašo sąskaitą. Dėl VMI patikrinimo advokatas teikė minimalias paslaugas, iki 3 val., o 1 val. paslaugų kainavo iki 100 Eur, įmonė už jas atsiskaitė. Ieškovui buvo mokama periodiškai, jis išrašydavo sąskaitas, įmonė apmokėdavo. Ieškovas yra sakęs liudytojui, kad UAB ,,Venecija LT‘‘ laiko jį nesąžiningu advokatu. Dėl Venecijos kvartalo paaiškino, kad namus pirko iš UAB ,,Piliuona‘‘, patvirtino, kad advokato paslaugų dėl 12, 13 namo neužsakinėjo, UAB ,,Venecija LT‘‘ rangos darbų nevykdė, apie 12, 13 namų pirkimą negalėjo būti net kalbos, nes juos įmonė teismo keliu prašė nugriauti. Taip pat buvo byla su gyventoju dėl nekokybiškų durų, ji buvo sustabdyta dėl paskirtos ekspertizės, paskui buvo vedama kito advokato. Dėl ginčo sąskaitų paaiškino, kad įrašyta daug darbų, nes neturėjo ką rašyti; dėl kitų nurodytų pozicijų liudytojas paaiškino, jog net nežino, apie ką yra kalbama. Dėl parko paaiškino, kad jis buvo prie Venecijos kvartalo, 2014 m. buvo sutartis su savivaldybe dėl jo priežiūros, bet K. su tuo nesusijęs, nes klausimas buvo pabaigtas dar 2014 m. Dėl laidų paaiškino, kad UAB ,,Venecija LT‘‘ darbų nevykdė, dėl savavališko užsitvėrimo kažkokių darbų liudytojas nepamena, o pakeliamojo užtvaro neįrenginėjo. Kad liudytojas buvo de facto vadovas, tai vertina kaip E. G. sau baudžiamojoje byloje formuojamą alibi; ji yra teisininkė, nuolat atvažiuodavo pas M. K., atsirado automobilis, butas, ji laikė save direktore ir ja buvo. Š. buvo didžiausio įmonės kreditoriaus UAB ,,Piliuona‘‘ darbuotojas, būdavo objekte, o dėl bankinių operacijų liudytojas atsakė, kad jas turėjo daryti direktorė. Liudytojas išėjo dirbti į M. K. įmonę EM3, dirbo iki 2016 m. spalio, ten buvo nauji nekilnojamojo turto objektai; išėjo savo noru dėl nesutarimų, šiuo metu su ieškovu santykių nepalaiko. Kai vadovavo UAB ,,Venecija LT‘‘ sąskaitos buvo įvairios – el. paštu, raštu, paštu, gaudavo ir jis, ir kiti asmenys. UAB ,,Venecija LT‘‘ buveinės adresas buvo M. K. kontoros adresu, o nuolatines periodines advokato sąskaitas įmonė tikrino, jei būdavo paslaugos atliktos – apmokėdavo. Dėl didelių sumų sąskaitose nurodė, jog reiktų žiūrėti kiekvieną jų, be to, pas advokatą buvo ir deponuojamos lėšos, mokami avansiniai mokėjimai už būsimas paslaugas. Prie sąskaitų sugaištų valandų kiekio nebūdavo, bet darbai būdavo atlikti neseniai, jei reikdavo, dar pasiaiškindavo. Dėl 2020-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodytų aplinkybių, jog liudytojas darė įmonei įtaką ir buvo de facto vadovas, Vilniaus apygardos teismas pasisakė, kad ši aplinkybė nėra reikšminga. UAB ,,Nill Nill‘‘ pirko reikalavimą, nes tai turi vertę, jie yra pirkę ir kitų reikalavimų. Paaiškino, kad nuo 2015 m. neturėjo sąlygų prisijungti prie UAB ,,Venecija LT‘‘ banko sąskaitų, nes yra priėmimo-perdavimo aktas, viską grąžino, banko kodų generatoriaus išėjęs neturėjo. Patvirtino, kad su M. K. atsiskaitinėjo ir grynais pinigais.

Liudytojas J. K. paaiškino, kad jis yra UAB ,,Piliuona‘‘ vadovas, įmonė yra UAB ,,Venecija LT‘‘ kreditorius, todėl visi esminiai šios įmonės mokėjimai buvo vykdomi tik su UAB ,,Piliuona‘‘ žinia – taip buvo nuo seno, nes 2013 m. UAB ,,Piliuona‘‘ pardavė UAB ,,Venecija LT‘‘ 11 namų, kuriuos ši įmonė pabaigė statyti, įregistravo, tuomet buvo sužinota, kad pasišvaistė pinigais ir dėl to vyko pokalbiai, priimti sprendimai. Nurodė, kad M. K. pažįsta, apie 2015-10-16 ir 2015-12-15 sąskaitas, VMI patikrinimą žino. Dėl 2015-12-15 sąskaitos paaiškino, kad 2016 m. maždaug birželį paskambino UAB ,,Venecija LT‘‘ vadovė B. M. ir pasakė, kad ieškovas atsiuntė sąskaitą tam, kad formaliai sudengti likutį. Dėl 2015-10-16 sąskaitos paaiškino, kad advokatas iki tol nebuvo teikęs jokių paslaugų, liudytojui sąskaitą atsiuntė R. A., klausė, gal liudytojas ką nors apie tai žino, jis žinojo ir pakomentavo. Nurodė, kad UAB ,,Piliuona‘‘ turėjo sutartį su UAB ,,Fucus statyba‘‘, bet neturėjo kaip baigti projekto ir pardavė namus UAB ,,Venecija LT‘‘. Toje sąskaitoje ieškovas bandė imituoti, kad įmonė veikė taip, jog per ją paslaugas gavo kiti, bet įmonė niekada pas ieškovą neužsakinėjo paslaugų. Paslaugos iš sąskaitos neegzistuoja. Dėl 12, 13 namo nurodė, jog jie buvo pastatyti nukrypstant nuo leidimo, su tuo UAB ,,Venecija LT‘‘ nieko bendro neturi, jų yra tik žemės dalis, minimi namai nėra apyvartos objektas, tačiau visus dokumentus rengė notaras, nes buvo notariniai sandoriai. Dėl advokato paslaugų paaiškino, kad Š. jokių paslaugų neužsakinėjo, o 2015 m. rugsėjį įmonė su ieškovu iš viso nutraukė dalykinius santykius. Tuomet viskas pradėjo aiškėti, M. K. grasino liudytojui užuominomis, klientų informaciją naudojo savo tikslams. 2015 m. gruodį liudytojas sužinojo, kad E. G. ir M. K. susiję, pamatė jos automobilį ieškovo kieme, jie bendravo neformaliai, artimai, o situacija jau buvo įtempta, jau buvo norima nutraukti dalykinius ryšius. Ieškovas imdavo pinigus į depozitą pinigus, tarkim, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Su E. G. kaip vadove buvo sprendžiami visi einamieji klausimai, ji išsilavinusi, buvo iniciatyvi, faktinė vadovė, niekas kitas įmonėje sprendimų nepriėmė. Su P. po jo atleidimo iš įmonės santykiai buvo konfliktiški, buvo vengiama su juo bendrauti, o kad jis galėjo faktiškai vadovauti įmonei – nonsensas. Ieškovui mokėjimus atliko įmonės vadovas – E. G. – viską sprendė ji, tam tikrus klausimus derino ir su liudytoju; su ja buvo derinami apmokėjimai už skolas UAB ,,Piliuona‘‘ tiekėjams, kreditoriams. Dėl VMI patikrinimo liudytojas nurodė, kad jis vyko apie 2 mėn., ieškovas parašė 1 raštą ir buvo su tuometiniu vadovu nuvykęs į VMI. Ieškovui buvo atliekami periodiniai mokėjimai, nes iki 2015 m. rudens buvo dalykiniai santykiai, buvo teikiamos paslaugos, tačiau UAB ,,Piliuona‘‘ per UAB ,,Venecija LT‘‘ jokių paslaugų neužsakinėjo. Nurodė, kad UAB ,,Venecija LT‘‘ niekada neturėjo jokių reikalų pas antstolį A. Naujokaitį, o 2015 m. byla dėl durų buvo vedama advokato E. Š.. Dėl sąskaitose nurodytų paslaugų liudytojas nurodė, kad jos arba neegzistuojančios, arba už jas buvo apmokėta, be to, ieškovui buvo atliekami avansiniai mokėjimai. Ar E. G. bendravo su P. P., liudytojas nematė, nežino, o liudytojo įmonė su P. konfliktavo. I. Š. buvo UAB ,,Piliuona‘‘ darbuotojas iki 2017 m. I. Š. negali turėti banko kodų generatoriaus, jis nemokėtų juo naudotis, jis net neturi banko sąskaitos; darbovietė jam atlyginimą mokėdavo grynaisiais pinigais, o dalį pervesdavo tiesiai antstoliams. I. Š. galėjo užsakinėti paslaugas iš M. K., bet ne UAB ,,Venecija LT‘‘ vardu, nes jis tik buvo pažįstamas su šios įmonės akcininkas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartys negalėjo būti sudarytos, o dėl priešieškinio nurodė, kad paslaugos buvo suteiktos, jų niekas neginčijo 2 metus. Advokato paslaugos teikiamos ne tik procesiniais dokumentais, tai ir žodiniai patarimai, susitikimai, pokalbiai telefonu, susirašinėjimas el. paštu. Atsakovai tik liudytojų parodymais remiasi įrodinėdami, kad paslaugos nesuteiktos – tokia praktika būtų labai rizikinga advokatams. Pažymėjo, kad E. G. nurodė, jog vadovavo ne ji, vadovavo P. ir Š., jie jai delegavo formalias funkcijas, didžioji dalis darbų buvo užsakoma per juos, ne per E. G.. Ji nepatvirtino, kad paslaugų neužsakė, sakė, kad pokalbių dėl teisinių paslaugų buvo. Teisinių paslaugų sutartyje nebuvo sutarta konkrečiai detalizuoti paslaugas su valandomis, teikti detalias ataskaitas. Į klausimą, kiek kainavo kiekvienas darbas, advokatas atsakyti negalėjo, nurodė, kad ieškovas irgi neatsakytų. Kodėl pareikalavus nepateikė ataskaitos UAB ,,Venecija LT‘‘, atsakyti negalėjo. Patvirtino, kad sąskaitose tam tikrų netikslumų laiko prasme yra, o VMI patikrinimas buvo vėliau, nei nurodyta. Paslaugos nebuvo suteiktos per 1-2 mėnesius, jos susiję su ilgesniu laikotarpiu, patvirtino, kad 2015-12-15 sąskaitą ieškovas deklaravo, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta. 2015-10-16 sąskaita dėl 12100 Eur – arba susitarta dėl fiksuoto paslaugos įkainio, be laiko apibrėžtumo, arba yra valandų skaičius. Nurodė, kad maždaug 100 valandų už tokį darbą – tai normalus laikas.

Teismo posėdžio metu atsakovų UAB ,,Nill Nill‘‘ ir UAB ,,Sagatėja‘‘ atstovas paaiškino, kad dėl priešieškinio reikalavimų, ieškovas turi įrodyti, jog jis paslaugas suteikė, o K., P., G. paliudijo, kad paslaugų ieškovas neteikė. Pažymėjo, kad arbitražinė išlyga yra nepagrįstas ieškovo motyvas.

Teismo posėdžio metu atsakovo UAB ,,Venecija LT‘‘ atstovas nurodė, kad sąskaitose nurodytos paslaugos realiai neegzistuoja arba dubliuojasi su anksčiau teiktomis. Pabrėžė disproporciją – sąskaitos dydis 12000 Eur už nedidelę paslaugą, o ieškovo atstovas net neįvardijo konkretaus įkainio, suteiktos konkrečios paslaugos. Taip pat akcentavo, jog M. K. pateikė sąskaitoje paaiškinimą ,,civilinėje byloje už atstovavimą‘‘, tačiau atsakovas pateikė byloje dokumentus, jog toje byloje įmonę atstovavo advokatas E. Š.. Perleidimo institutas analizuojamuose santykiuose nėra draudžiamas. Patvirtino, kad apie 2015-12-15 sąskaitą atsakovui nebuvo žinoma, sužinojo maždaug 2016 m. balandį, o sąskaitą apmokėjo, nes ieškovas grasino.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovo advokatas akcentavo, kad iš visumos paminėtų liudytojų apklausų ir 2021 04 27 ieškovo pateiktų įrodymų konstatuotina, kad minėti asmenys betarpiškai komunikavo su ieškovu užsakant jo paslaugas, derinant įvairias sąlygas, tariantis, konsultuojantis, derinant atsiskaitymo formas, skolų apmokėjimą. Ši komunikacija apėmė ne tik UAB „Venecija LT“, bet ir UAB „Fucus statyba“, UAB „Piliuona“, VŠĮ „Burbiškių alėja“ klausimus, kurie buvo betarpiškai susiję. 2021 04 27 ieškovo pateikti į rodymai patvirtina, kad šių asmenų prašymais ieškovas perrašinėjo arba išrašinėjo sąskaitas kitiems subjektams nei kad faktiniai paslaugų gavėjai, o taip pat pvz. Venecija LT ne kartą apmokėjo pavedimais arba įskaitymo būdu už kitiems aukščiau paminėtiems subjektams ieškovo išrašytas sąskaitas. Šie veiksmai buvo atliekami ir 2015 metais ir netgi iki 2016 m. vidurio, kad patvirtina, kad tarp šalių egzistavo normalūs dalykiniai santykiai grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Atsakovė Venecija LT neginčija, kad VMI buvo atliktas operatyvinis patikrinimas ir paslaugos ieškovo buvo teiktos ir nors tvirtina, kad už šias teisines paslaugas yra atsiskaičiusi iki 2015 m. rugsėjo mėn., šiems teiginiams pagrįsti į bylą nepateikė jokių įrodymų. Byloje liudytojo J. K. parodymais nustatyta, kad apie 2015-12-15 sąskaitos egzistavimą jam buvo žinoma jau 2016 gegužės mėn. Itin kritiškai vertintina atsakovo Venecija LT argumentai, kad nuo 2016 m. balandžio mėn. žinant apie neva nepagrįstai išrašytą ieškovo sąskaitą, reikalavimai pateikti tik 2019 m. spalio mėn. Byloje atsakovai neginčija nei 2015-10-16 PVM sąskaitos nei 2015-12-15 PVM sąskaitos faktūros t. y. nereiškia reikalavimo dėl šių sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis, o tai reškia, kad paslaugų perdavimo faktą UAB „Venecija LT“ pripažįsta. Atsakovai taip pat teigia, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. jokių ieškovo paslaugų neužsakinėjo, nes nepasitikėjo ieškovu kaip advokatu, tačiau šiuos teiginius ieškovas byloje yra nuneigęs ne tik rašytiniais įrodymais, el. laiškais, tačiau ir įrodymais dėl ieškovo ir Venecija LT finansinių santykių po 2015 m. rugsėjo mėn., kurie dar tesėsi iki pat 2016 m. vidurio, o konkrečiai kad 2015 m. gruodžio 31 dienai M. K. disponavo tik 20 000 Eur dydžio lėšomis priklausančiomis UAB „Venecija LT“, ir todėl 2016 metų laikotarpiu UAB „Venecija LT“ teikė nurodymus M. K. tik tokio dydžio sumą, t. y. 20 000 Eur užskaityti kaip atsiskaitymą pagal ieškovo išrašytą sąskaitą UAB „Fucus statyba“, o likusią mokėtiną sumą 49 575 Eur UAB „Venecija LT“ pati pervedė M. K. 2016-01-06. Tai patvirtina, kad šalys aiškiai suprato viena kitos įsipareigojimų dydį 2016 m. sausio mėnesio laikotarpiu, t. y. kad M. K. 2015-12-15 PVM sąskaita faktūra AMK2 Nr. 00013 buvo UAB „Venecija LT“ priimta ir jokios 30 162, 24 Eur permokos tarp šalių 2016 m. sausio mėn. neegzistavo. I. Š. aktyviai dalyvavo UAB „Venecija LT“ (įskaitant ir UAB „Fucus statyba“, VŠĮ „Burbiškių alėja“) veikloje įskaitant, bet neapsiribojant sąskaitų už suteiktas paslaugas priėmimą, o šios aplinkybės patvirtina liudytojos E. G. parodymus, kad I. Š. rūpinosi UAB „Venecija LT“ veikla būdamas faktiniu akcininku ir vadovu. Ieškovo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirti visi, tame tarpe netiesioginiai įrodymai, o konkrečiai nebuvo apklausti Venecija LT vadovė R. A. ir liudytojas I. Š., todėl nebuvo iki galo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

Atsakovų UAB ,,Nill Nill‘‘ ir UAB ,,Sagatėja‘‘ advokatas baigiamąja kalba akcentavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai - 2019 m. gegužės 8 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ir UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraštis, 2019 m. kovo 26 d. UAB „Venecija LT“ patvirtinimo raštas, UAB „Venecija LT“ 2019 m. gegužės 31 d. raštas Ieškovui, UAB „Venecija LT“ 2019 m. spalio 4 d. raštas UAB „Sagatėja“ dėl Ieškovo ataskaitos už suteiktas paslaugas ir kt., taip pat 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų P. P., J. K., be kita ko ir UAB „Venecija LT“ buvusios direktorės E. G. paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, kad Ieškovas nesuteikė ir net negalėjo suteikti jokių teisinių paslaugų, nurodytų Sąskaitoje 1 ir Sąskaitoje 2. Atsakovas UAB „Nill Nill“ priešieškinį grindžia tuo, jog ieškovas Sąskaitą 12 100 Eur sumai ir Sąskaitą 30 162,24 Eur sumai UAB „Venecija LT“ išrašė už nesuteiktas teisines paslaugas - fiktyviai, o į bylą pateiktoje neva Sąskaitos Priede - Ataskaitoje už suteiktas teisines paslaugas, nurodomos neegzistuojančios paslaugos, t. y. paslaugos, kurių UAB „Venecija LT“ niekada neužsakinėjo ir niekada negavo, taip pat paslaugos, kurios akivaizdžiai dubliuojasi su anksčiau Ieškovo teiktomis paslaugomis, už kurias UAB „Venecija LT“ yra visiškai atsiskaičiusi. Akcentavo UAB „Venecija LT“ ginčo laikotarpiu buvusios direktorės E. G. 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje duotus parodymai apie tai, jog ji nei Sąskaitos 1, nei Sąskaitos 2, nei Ataskaitos nepamena, ji dėl Ataskaitoje nurodomų teisinių paslaugų į Ieškovą nesikreipė, nieko Ieškovo neprašė, asmeniškai jokių pavedimų Ieškovui nedavė. Pažymėjo, kad esantys byloje duomenys paneigia Ieškovo 2021 m. balandžio 27 d. į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie iš vis nesusiję su UAB „Venecija LT“, jais Ieškovas iš esmės įrodinėja aplinkybes, jog ir po 2015 m. rugsėjo mėnesio tarp Ieškovo ir I. Š., P. P. bei kitų asmenų vyko bendravimai dėl teisinių paslaugų teikimo, tarpusavio atsiskaitymo  formų bei naujų užsakymų teikimo. Ieškovo teiginiai, ginantis nuo priešieškinio reikalavimo, jog priešieškinis turi būti nagrinėjamas arbitražo tvarka, yra nepagrįsti, nes byloje kilusio ginčo nagrinėjimą pats ieškovas inicijavo teismine tvarka.  

Baigiamųjų kalbų metu atsakovo UAB ,,Venecija LT‘‘ advokatas papildomai nurodė, kad tariamos paslaugos neegzistuoja arba jos dubliuojasi, prašė teismo atkreipti dėmesį į ieškovo asmenybę, vykusius procesus bei jo elgesio sistemiškumą.

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas M. K., veikdamas advokato M. K. kontoros vardu, ir UAB „Venecija LT” 2013 m. birželio 14 d. sudarė Teisinės pagalbos sutartį, kuria šalys susitarė dėl teisinės pagalbos teikimo. Ieškovas 2015 m. spalio 16 d. išrašė UAB „Venecija LT“ PVM sąskaitą faktūrą Serija AMK1 Nr. 000993 - 12 100 Eur sumai bei 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AMK2 Nr. 00013 - 30 162,24 Eur sumai. 2019 m. kovo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Venecija LT“ perleido, o UAB „Sagatėja“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovo 12 100 Eur įsiskolinimą, kylantį iš minėtos pirmosios sąskaitos, o 2019 m. balandžio 8 d. UAB „Sagatėja“ informavo ieškovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. 2019 m. liepos 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Venecija LT“ perleido, o UAB „Sagatėja“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovo 30 162,24 Eur įsiskolinimą, kylantį iš minėtos antrosios sąskaitos. 2019 m. liepos 8 d. pranešimu UAB „Sagatėja“ informavo ieškovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. 2019 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Sagatėja“ perleido, o UAB „Nill Nill“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovo 30 162,24 Eur įsiskolinimą, 2019 m. spalio 2 d. pranešimu UAB „Nill Nill“ informavo ieškovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. 2019 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Sagatėja“ perleido, o UAB „Nill Nill“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovo 12 100 Eur įsiskolinimą, 2019 m. gruodžio 3 d. pranešimu UAB „Nill Nill“ informavo ieškovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio 2019-03-26 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Venecija LT" ir UAB „Sagatėja"; 2019-07-03 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Venecija LT" ir UAB „Sagatėja"; 2019-09-30 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Sagatėja" ir UAB „Nill Nill"; 2019-11-29 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Sagatėja" ir UAB „Nill Nill" ir taikyti restituciją, nes reikalavimo perleidimo sutartys negalėjo būti sudarytos - jos pažeidė LR CK 6.101 str. 5 d. numatyta draudimą, t. y. ieškovo ir atsakovo santykiai nagrinėjamoje byloje yra turintys esminę reikšmę. Atsakovas UAB ,,Nill Nill‘‘ pareiškė byloje priešieškinį dėl 42 262,24 Eur sumos priteisimo iš ieškovo. Pažymėjo, jog CK 6.722 str. 2 p. numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, o nagrinėjamu atveju ieškovas tokios ataskaitos apie realiai teiktas paslaugas pradiniam kreditoriui UAB „Venecija LT“ nepateikė, nes paslaugos nebuvo suteiktos. Įvertinus tai, kad ieškovas avansu gavo 42 262,24 Eur sumą už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, ieškovas turi prievolę nurodytą sumą grąžinti, nes yra nepagrįstai praturtėjęs.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101-6.110 str. reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo, taigi, cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė ir su tokiu ieškovo vertinimu teismas sutinka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių yra iš esmės susiję su pradiniais sandoriais, kuriems bylos nagrinėjimo metu ir buvo skirtas pagrindinis dėmesys. Be to, CK 6.102 str. įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo, o šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, kas reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan., tad jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 str. 4 d.).

Kaip byloje akcentavo ieškovas, UAB „Venecija LT” perleido neegzistuojantį reikalavimą UAB „Sagatėja“, o pastaroji atsakovui UAB ,,Nill Nill‘‘, nes UAB „Venecija LT” neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovo grąžinti šios bylos priešieškiniu reikalaujamą sumą, tad sutartys, kurias sudarė UAB „Venecija LT“ ir UAB „Sagatėja“, o vėliau UAB „Sagatėja“ ir UAB „Nill Nill“ turi būti pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), nes tokia teisė yra numatyta CK 1.78 str. 5 d. 

Visgi, su teiginiais, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatas, nes UAB „Venecija LT“ asmuo turi esminės reikšmės bei reikalavimo teisės perleidimai pažeidžia ieškovo teises ir suvaržo jo prievoles, teismas nesutinka, nes tai yra nepagrįsta bylos duomenimis ieškovo pozicija. 

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Iš tiesų, kaip nurodo ieškovas, be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis), tačiau šiuo aspektu kasacinis teismas yra aiškiai išplėtojęs teismų praktiką, kur nurodoma, jog įstatyme neapibrėžta, kada kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę, - tai reiškia, jog šios sąvokos turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent 2019 m. gegužės 8 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ir UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraštis, 2019 m. kovo 26 d. UAB „Venecija LT“ patvirtinimo raštas, UAB „Venecija LT“ 2019 m. gegužės 31 d. raštas, UAB „Venecija LT“ 2019 m. spalio 4 d. raštas UAB „Sagatėja“, patvirtina, kad ieškovas nesuteikė teisinių paslaugų, nurodytų dvejose ginčo sąskaitose. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę, nes jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Taigi, akivaizdu, kad bylose, kuriose bylai reikšmingos aplinkybės įrodinėjamos netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tad svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Nors ieškovas nurodo, kad byloje atsakovas rėmėsi iš esmės vien tik netiesioginiais įrodymais, tokiais kaip liudytojo J. K. teiginiais apie neva neužsakytas ir nesuteiktas ieškovo paslaugas bei atsakovo buhalteriniu dokumentu „Apyvarta“, kuris prieštarauja analogiškam į byla pateiktam ieškovo apyvartos žiniaraščiui, su tokiais argumentais teismas nesutinka, kadangi byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma ir apklaustų liudytojų paaiškinimai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes ir leidžia teismui daryti priešingą ieškovo teiginiams išvadą.

Teismas laiko byloje nustatyta, kad UAB „Venecija LT“ turėjo reikalavimo teisę į ieškovą, taigi, taip pat ir teisę reikalavimo teisę perleisti UAB „Sagatėja“, o ši - UAB „Nill Nill“. Byloje yra paneigtos ir aplinkybės, jog ieškovui UAB „Venecija LT“ asmuo turėjo esminę reikšmę (CK 6.101 straipsnio 1 dalis); priešingai, darytina išvada, kad nėra jokios reikšmės, kam ieškovas turi grąžinti 42 262,24 Eur sumą pagal be pagrindo išrašytas sąskaitas. Teismas sutinka su atsakovų advokatų teiginiais, kad nepagrįsti yra ieškovo teiginiai, jog UAB „Venecija LT“ perleidus reikalavimo teises, jis negalės gintis, teikti argumentų, kokias paslaugas teikė klientui, nes tokiu atveju bus pažeistas Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas. CK 6.107 straipsnis leidžia skolininkui reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, todėl ieškovas turėjo teisę šioje civilinėje byloje teikti visus argumentus bei įrodymus, kurie patvirtintų išrašytų sąskaitų pagrįstumą ir šia savo teise naudojosi - pateikė ataskaitą apie atliktas teisines paslaugas, teikė paaiškinimus apie jas, be to, UAB „Venecija LT“ tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir į bylą pateiktu 2020 m. vasario 6 d. sutikimu - leidimu sutiko, kad ieškovas šioje byloje teiktų visą informaciją, susijusią su ginčo sąskaitomis. Atkreiptinas dėmesys, kad  Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas nenumato draudimo klientui perleisti reikalavimą į jam priklausančias pinigines lėšas, kurias yra gavęs advokatas, tuo tarpu Advokatų etikos kodekso 8 straipsnis numato, jog advokatas turi teisę be kliento sutikimo atskleisti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją, kai būtina apginti advokato teises ginče su klientu. Todėl teismas laiko įrodyta, kad byloje ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys niekaip nepažeidžia ieškovo teisių, nesuvaržo jo prievolių, atitinka CK 6.101-6.110 straipsniuose numatytus reikalavimus, todėl yra teisėtos ir galiojančios.

Ieškovas dėl 2015-10-16 PVM sąskaitos faktūros serija AMK1 Nr. 000993, kurios suma 12 100 Eur, teigia, kad byloje yra nustatyta, jog minėta sąskaita buvo išrašyta už teisines paslaugas, susijusias su VMI atliktu UAB „Venecija LT“ operatyviniu patikrinimu, o atsakovė UAB ,,Venecija LT‘‘ neginčija, kad minėtas patikrinimas buvo atliekamas ir paslaugos buvo teiktos, tvirtina, kad už šias teisines paslaugas yra atsiskaičiusi su ieškovu iki 2015 m. rugsėjo mėn., o tokiems teiginiams pagrįsti į bylą atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Nors ieškovas nurodo, kad jis pateikė įrodymus, jog paslaugos buvo teiktos ieškovui atstovaujant atsakovo interesus VMI, pateikta sąskaita buvo priimta ir apmokėta, paslaugos fiksuota kaina atitiko ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, sąskaitoje nurodyta paslaugų kaina buvo suderinta iš anksto, sąskaitose iki 2015 m. spalio mėn. nėra duomenų, kad jos išrašytos už paslaugas suteiktas atliekant VMI patikrinimą, su tokiu byloje išnagrinėtų aplinkybių vertinimu teismas sutikti negali. Ieškovas teisingai nurodo, kad pagal LR CK 6.123 str. 2 d. nuostatas, kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka būtent jam, tačiau atsakovai, teismo nuomone, tokią savo poziciją byloje įrodė. 2015-10-16 M. K. išrašė UAB „Venecija LT“ PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993, tačiau paslaugų nesuteikė. Tai patvirtina 2019-03-26 UAB „Venecija LT“ raštas. UAB „Venecija LT“ neturi absoliučiai jokių duomenų apie 2015-10-16 PVM sąskaitoje faktūroje serija AMK1 Nr. 000993 nurodytų paslaugų teikimą, todėl konstatuotina, jog paslaugos nebuvo suteiktos. Teismas akcentuoja, kad dėl minimos sąskaitos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. G. paaiškino, kad dėl dviejų ginčo sąskaitų nieko nepamena, tik P. P. jai yra nurodęs, kad advokatas teikia paslaugas dėl VMI tyrimo, tuo tarpu teismo posėdyje P. P. paaiškino, kad advokatas dėl atlikto VMI patikrinimo teikė minimalias paslaugas, maždaug iki 3 val., o advokato 1 val. paslaugų kainavo iki 100 Eur, be to, pabrėžė, kad įmonė už šias paslaugas atsiskaitė, nes ieškovui buvo mokama periodiškai, - jis išrašydavo sąskaitas, o įmonė jas apmokėdavo;  prie sąskaitų sugaištų valandų kiekio nebūdavo nurodoma, bet kadangi darbai tuo metu būdavo atlikti neseniai, dėl jų įmonė ir advokatas galėdavo pasitikslinti. Iš esmės, teismo posėdyje apklausiant liudytoją J. K., dėl VMI patikrinimo jis nurodė panašias aplinkybes, - kad patikrinimas vyko apie 2 mėn., ieškovas parašė 1 raštą ir buvo nuvykęs į VMI, be to, tuo metu ieškovui už teikiamas paslaugas buvo atliekami periodiniai mokėjimai. Teismas akcentuoja, kad ieškovo advokatas teismo posėdžio metu į klausimą, kiek kainavo kiekvienas ieškovo darbas, atsakyti negalėjo, nurodė, kad į tokį klausimą ieškovas irgi negalėtų atsakyti, be to, kodėl pareikalavus nepateikė ataskaitos UAB ,,Venecija LT‘‘, atsakyti taip pat negalėjo. Advokatas patvirtino, kad sąskaitose tam tikrų netikslumų laiko prasme yra, o apie 2015-10-16 sąskaitą pakomentavo, jog buvo arba susitarta dėl fiksuoto paslaugos įkainio, be laiko apibrėžtumo, arba yra valandų skaičius, pabrėžė, kad maždaug 100 valandų už tokį darbą – tai normalus laikas. Tokie teismo posėdyje išklausyti liudytojų paaiškinimai ir ieškovo advokato nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovo argumentai dėl sąskaitos už VMI patikrinimo metu teiktas paslaugas yra nepagrįsti, nes nei atliktų darbų, nei nurodytos sumos prasme nepagrįsta yra pati sąskaita. Ką teismo posėdyje akcentavo ir atsakovo UAB ,,Venecija LT‘‘ advokatas, teismas įžvelgia akivaizdžią disproporciją tarp sąskaitos dydžio ir suteiktos paslaugos, kai tuo tarpu ieškovas neįvardijo nei konkretaus įkainio už paslaugą ar už paslaugos valandą, nei atlikto konkretaus darbo. Byloje pateikta 2015 m. gegužės 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, jog UAB „Venecija LT“ patikrinimą VMI baigė 2015 m. gegužės 14 d., o jo metu teiktos paslaugos įtrauktos į 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašytas sąskaitas, kurios yra apmokėtos – tą patvirtina UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraštis.

Dėl 2015-12-15 PVM sąskaitos faktūros AMK Nr. 1001525, kurios suma 30 162, 24 Eur

Baigiamųjų kalbų metu ieškovo advokatas akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog I. Š. aktyviai dalyvavo UAB „Venecija LT“ (įskaitant ir UAB „Fucus statyba“, VŠĮ „Burbiškių alėja“) veikloje, o tai patvirtina liudytojos E. G. parodymai, kad I. Š. rūpinosi UAB „Venecija LT“ veikla kaip būdamas faktiniu akcininku ir vadovu, teismui neapklausus UAB ,,Venecija LT‘‘ vadovės ir liudytojo I. Š., nebuvo ištirti visi įrodymai, taigi nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teismas pažymi, kad byloje ieškovo advokato prašymas dėl UAB ,,Venecija LT‘‘ vadovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu buvo atmestas, teismui nutarus, kad atsakovui atstovaujant advokatui, byloje bus atsakyta į visus ieškovui kilusius klausimus. Tuo tarpu I. Š. iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju prašė atsakovo UAB ,,Nill Nill‘‘ atstovas, kuris šio prašymo vėliau atsisakė, nes liudytojui net ir pavykus įteikti teismo šaukimą bei už neatvykimą į teismo posėdį skyrus baudą, liudytojas į teismo posėdį neatvyko. Nors prašymą dėl šio liudytojo apklausos vėliau pateikė ir ieškovo atstovas, teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, byloje esant pakankamai rašytinių įrodymų bei apklausus eilę liudytojų, I. Š. neatvykus į teismo posėdį jo apklausa nėra būtina. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų - įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Be to, dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; o kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Teismas nurodo, kad byloje yra surinkta ir išanalizuota pakankamai duomenų tam tikroms išvadoms padaryti ir sprendimui priimti, o esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino iš esmės analogiškas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl minėto liudytojo byloje neapklausus, tai neturėjo reikšmingos įtakos sprendimo priėmimui.

Teismas pabrėžia, kad ieškovo pateikti susirašinėjimai tarp šalių, jų atstovų ir liudytojų, taip pat nepatvirtina jokių esminių bylos aplinkybių. Visų pirma, pateikti į bylą elektroniniai laiškai nėra susiję su UAB „Venecija LT“, nes šiuose elektroniniuose laiškuose UAB „Venecija LT“ iš viso neminima. Visų antra, atkreiptinas dėmesys į byloje nagrinėjamų reikalavimų apimtį - atsakovas UAB „Nill Nill“ byloje pareikštą priešieškinį grindžia tuo, jog ieškovas 12 100 Eur sąskaitą ir 30 162,24 Eur sąskaitą išrašė už nesuteiktas teisines paslaugas, o ataskaita už suteiktas teisines paslaugas įvardija neegzistuojančias paslaugas (jų UAB „Venecija LT“ neužsakinėjo arba jos dubliuojasi su anksčiau teiktomis paslaugomus, už kurias atsiskaityta). Kaip jau minėta, byloje pateikta 2015 m. gegužės 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, jog UAB „Venecija LT“ patikrinimą VMI baigė 2015 m. gegužės 14 d., o jo metu teiktos paslaugos įtrauktos į 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašytas sąskaitas, kurios yra apmokėtos. Ieškovo nurodomi tarp UAB „Venecija LT“, UAB „Fucus statyba“ bei UAB „Piliuona“ buvę teisiniai santykiai taip pat nepatvirtina ginčo sąskaitų pagrįstumo. Kaip byloje nustatyta ir dėl to iš esmės nėra ginčo, UAB „ Venecija LT“, UAB „Fucus statyba“, UAB „Piliuona“, VSĮ „Burbiškių alėja“ vienaip ar kitaip vadovavo, turėjo įtaką priimant sprendimus tie patys asmenys, kurie ir minimi kaip teisinių paslaugų užsakovai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad įmonės buvo valdomos tų pačių asmenų – jos vystė bendrus nekilnojamojo turto projektus ir yra susijusios dalykiniais santykiais (sudariusios sutartis dėl paslaugų, turto pirkimo - pardavimo, tarpusavio piniginių prievolių vykdymo), be to, įmones sieja ir/ar siejo santykiai su ieškovu -  tą byloje patvirtina šalių nurodytos civilinės bylos bei pateikti į bylą atitinkami teismų sprendimai.

Teismas ypatingą dėmesį skiria aplinkybei, kad ieškovas tuos pačius elektroninius laiškus, kurie buvo pateikti į bylą kaip papildomi įrodymai prieš baigiamąsias kalbas, teikė ir kaip įrodymus arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e, - 2018-02-15 ieškovo siųstas raštas Nr. 1024/01 advokatų kontorai Marcinkevičius ir parteriai Juridicon, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4465-918/2020, - 2019 12 31 ieškinys atsakovams UAB ,,Burbiškių alėja‘‘, A. G., UAB ,,Skolų peržiūra‘‘ ir įrodinėjo paslaugų suteikimą 36300 Eur sumai VšĮ “Burbiškių alėja”. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikta eile elektroninių laiškų ieškovas įrodinėja, jog yra teikęs atsakovei UAB “Venecija LT” 2015-09-07 išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 63 - 20000 Eur sumai – tačiau matyti, kad UAB „Venecija LT“ 2015-09-08 atliko mokėjimą ieškovui tokiai pačiai sumai pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 68, o ne Nr. 63. Tai patvirtina, kad teikiamos sąskaitos neatitiko faktiškai suteiktų paslaugų. Atsakovas akcentuoja, kad UAB „Venecija LT“ neturi nieko bendro su civiline byla Nr. e2-27213-433/2015, nes tai byla pagal Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams VĮ “Registrų centras”, UAB “Fucus”, Nacionalinei žemės tarnybai dėl statinio išregistravimo ir žemės nuomos sutarties išregistravimo, be to, šios civilinės bylos ieškovas nėra nurodęs savo Ataskaitoje. Nuo 2015 m. spalio mėnesio atsakovė UAB „Venecija LT“ nepalaikė dalykinių santykių su ieškovu, o visas bendravimas apsiribojo tuo, kad vyko atsakovės dokumentacijos perėmimas iš ieškovo. Matyti, kad elektroniniame laiške pateikta ieškovo PVM sąskaita – faktūra yra išrašyta UAB „Fucus statyba“, kas neturi tiesioginio sąsajumo su šia byla,  o 2020-03-31 atsakovei UAB „Venecija LT“ buvo pateiktas BUAB „Fucus statyba“ bankroto administratoriaus prašymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją, susijusią būtent su 2015-12-10 PVM sąskaita - faktūra AMK1 Nr. 001010, pateikti buvusių direktorių paaiškinimai - kad jokios paslaugos pagal nurodomą 2015-12-10 PVM sąskaitą - faktūrą AMK1 Nr. 001010 suteiktos nebuvo.

Teismas pabrėžia, kad eilė kitų pateiktų ieškovo į bylą elektroninių laiškų rodo, jog juose yra aptariami klausimai, neturintys nieko bendro su atsakovės UAB “Venecija LT” veikla, jie adresuojami VšĮ “Burbiškių alėja”, advokatui E. D., kitiems asmenims, su kuriais nagrinėjama byla nėra susijusi. Teismas sutinka su atsakovo advokato išdėstytais argumentais, kad svarbią reikšmę byloje turi tai, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais galutinai išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl 1291875,64 Eur skolos iš UAB „Piliuona“ priteisimo, buvo konstatuota, kad ieškovo parengtas ir pasirašytas ieškinys buvo grindžiamas suklastotais ir netikrais rašytiniais įrodymais (Kauno apygardos teismo 2019-11-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1600-260/2019) – tai verčia teismą abejoti ieškovo teikiamais į bylą rašytiniais įrodymais, ypač įvairiais elektroniniais laiškais, taip pat ir teismo posėdžiuose teiktais ieškovo atstovo paaiškinimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjant, jog atsakovė UAB „Venecija LT“ užsakinėjo paslaugas tretiesiems asmenims, priiminėjo tretiesiems asmenims suteiktas paslaugas, prašė išrašyti atsakovei sąskaitas už trečiųjų asmenų naudai suteiktas paslaugas, nepakanka į bylą pateikti vien tik vienpusiškų elektroninių laiškų tokiems teiginiams pagrįsti. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos nėra detalizuotos, jos yra be ataskaitų, o tai apsunkina bet kokią jų analizę, tame tarpe ir vertinant atliktus darbus, jiems sugaištą laiką bei įkainius. Štai iš civilinėje byloje esančios Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-14 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad atsakovės UAB „Venecija LT“ operatyvus mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2015-03-18 ir baigtas 2015-05-14; vyko standartinis operatyvus mokestinis patikrinimas, jame nebuvo atliekama jokių ypatingų ir daug laiko sąnaudų reikalaujančių veiksmų, tačiau jo metu ieškovas parengė ir pasirašė 2015-05-08 raštą su paaiškinimais bei vieną kartą palydėjo UAB „Venecija LT“ atstovą P. P., kuris šias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje, į apklausą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už tai išrašė sąskaitą 10000 Eur sumai.  Teismas sutinka su atsakovu, kad jokio atskiro susitarimo, pagal kurį atsakovas būtų įsipareigojęs sumokėti išskirtinio dydžio honorarą nėra, byloje tokių dokumentų taip pat nėra pateikta, o ieškovas visas paslaugas, kurias suteikė per 2015-03-18 - 2015-05-14 laikotarpį, taigi, tame tarpe ir vykusį operatyvų mokestinį patikrinimą, buvo įforminęs 2015-06-27 PVM sąskaitoje - faktūroje AMK1 Nr. 000950, o atsakovas šią PVM sąskaitą - faktūrą yra apmokėjęs. Teismas pažymi, kad ieškovas jokiu byloje esančiu įrodymu nepagrindė kokios nors konkrečios, realios, atsakovui UAB „Venecija LT“ suteiktos paslaugos, kuri yra įforminta antroje sąskaitoje, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2020 pagal ieškovo kasacinį skundą, pasisakė, kad CK 6.722 straipsnyje nustatyta pareiga paslaugų teikėjui, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, kliento reikalavimu pranešti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Tai reiškia, advokatas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko - prieš apmokėjimą ar po apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas - privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas turi teisę žinoti, kokios teisinės paslaugos jam buvo suteiktos ir už kokias jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ar turi sumokėti, ir gauti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar jo eigą. 

Ypatingą dėmesį teismas atkreipia į byloje ieškovo pateiktą ataskaitą už suteiktas teisines paslaugas, kuri sudaryta kaip priedas prie PVM sąskaitos - faktūros serija AMK2 Nr. 00013. Vertinant ataskaitą, teismas įvertina aplinkybes, kad UAB ,,Venecija LT‘‘ patvirtino, jog dalykinių santykių su ieškovu nepalaikė nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, o už paslaugas atsiskaitė pagal advokato išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovas taip pat nurodė, kad priešingai - nuo 2015 m. rugsėjo - spalio mėnesių santykiai su ieškovu yra konfliktiški. Kaip išsamiai į bylą pateiktu 2019-10-04 raštu paaiškino atsakovas, ieškovas reikalavo apmokėti dideles sumas už nesuteiktas paslaugas, arba už paslaugas, kurios dubliavosi. Iš byloje šalių pateiktų duomenų matyti, kad ataskaitoje nurodytas pirkimo - pardavimo sutarties projekto rengimas (namo Nr. 12 ir Nr. 13), statybos rangos sutarties projekto dėl minėtų namų rengimas (nurodyta ,,P. prašymu‘‘) nebuvo susijęs su atsakovu, kadangi atsakovas nebuvo nei užsakovas, nei rangovas, nei pirkėjas, nei pardavėjas. Šios aplinkybės yra analizuotos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2021-467/2018 ir konstatuotos įsiteisėjusiu 2018-07-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Tuo tarpu namų Nr. 12 ir Nr. 13 statybą vykdė rangovas UAB „FUCUS statyba“, dėl ko buvo nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. 2-1491-110/2015. Be to, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad būtina atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog dėl buvusios direktorės E. G. veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00427-17 dėl to, kad E. G. veikdama grupėje su kitais asmenimis klastojo tikrovės neatitinkančius dokumentus (rangos sutartį, atliktų darbų aktus ir kasos pajamų orderius) ir siekė pasisavinti didelės vertės atsakovo UAB „Venecija LT“ turtą. Dėl minėtoje ataskaitoje nurodytos paramos sutarties rengimo (pažymėta ,,I. prašymu‘‘) atsakovas paaiškino, kad tokios sutarties parengimo paslaugų neužsakinėjo, o nurodytų procesinių dokumentų projektų rengimo ir konsultacijų (nurodyta ,,E. prašymu‘‘) paslaugų dėl nepalaikomų dalykinių ryšių su ieškovu nuo 2015 m. rugsėjo, užsakyti negalėjo, taip pat iki 2015 m. rugsėjo už tokias paslaugas yra atsiskaitęs pagal PVM sąskaitas - faktūras, išrašytas iki 2015 m. spalio mėnesio už paslaugas, suteiktas iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, be to, šios paslaugos ataskaitoje nedetalizuotos, nenurodyta, kokie konkretūs procesiniai dokumentai ir kokiais klausimais galėjo būti ruošiami. Už Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014-05-09 teiktą ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (nurodyta ,,I. ir P. prašymu‘‘) atsakovas su advokatu atsiskaitė dar 2014 metais; tuo tarpu atstovavimas antstolio Armino Naujokaičio kontoroje, dokumentų rengimas, konsultacijos (nurodyta ,,vykdant J. pavedimą‘‘) nebuvo teiktos, kadangi, kaip nurodo atsakovas, jokia vykdomoji byla nebuvo antstolio Armino Naujokaičio žinioje. Ataskaitoje taip pat minimas civilinės bylos Nr. 2-39695-566/2014 administravimas, procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas (nurodyta ,,P. prašymu‘‘), tačiau ši byla buvo nagrinėta 2014 metais. Nurodomas skundo projekto rengimas (,,E. prašymu‘‘) kaip paslauga nedetalizuota, o konsultacijos dėl parko įrengimo įteisinimo, situacijos analizė, išvadų teikimas (nurodyta ,,E., P., I. prašymu‘‘) ieškovo nebuvo teiktos, nes parko sklypo formavimo/įteisinimo klausimas buvo sprendžiamas 2016 - 2018 metais, t. y. jau po 2015-12-15 PVM sąskaitos - faktūros AMK2 Nr. 00013 išrašymo. Dėl konsultacijų dėl statybos aukštos įtampos laidų apsaugos zonoje (parkavimo vietų ir sandėliukų) įteisinimo, situacijos analizė, išvadų teikimas (nurodyta ,,E., P., I. prašymu‘‘) atsakovas nurodo, jog jokių statybos darbų aukštos įtampos laidų apsaugos zonoje nevykdė ir jokių su tuo susijusių klausimų nesprendė, kaip ir dėl dokumentų projektų analizės, raštų projektų koregavimo dėl Nacionalinės Žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės užklausų dėl valstybinio žemės sklypo savavališko užtvėrimo (nurodoma ,,E., P., I. prašymu‘‘), nes, pasak atsakovo, 2015 m. jis nedalyvavo jokiuose procesuose dėl valstybinio žemės sklypo savavališko užtvėrimo, taip pat ir dėl įvažiavimo (šlagbaumo) įteisinimo, situacijos analizės, teisinių konsultacijų (,,E., P., I. prašymu‘‘). Ataskaitoje nurodomos konsultacijos telefonu ir elektroniniu paštu (nurodoma ,,E., I.‘‘) nebuvo atsakovui teiktos nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, o už suteiktas tokias paslaugas anksčiau, atsakovas nurodo atsiskaitęs, kaip ir dėl paslaugos už patikrą registruose (nurodoma ,,P., E., I.‘‘) bei susitikimus ir konsultacijas (nurodoma ,,P., E., I., I., J.‘‘), taip pat ir už kitų pavedimų vykdymą (nurodoma ,,P., I., J.‘‘). Apibendrinant ieškovo į bylą pateiktą ataskaitą ir atsakovo paaiškinimus apie joje išdėstytas paslaugas, teismas pažymi, kad byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, jog tokios paslaugos buvo suteiktos, nes jokiais kitais įrodymais ieškovas šių aplinkybių neįrodinėja, o teismo posėdyje apklausti liudytojai paaiškino, kad paslaugos nebuvo suteiktos arba jos buvo dubliuojamos, jie paslaugų neužsakinėjo, nors yra minimi ataskaitoje; be to, E. G. nurodė, kad dėl ginčo sąskaitų byloje pasisakyti negali, nes nurodytų aplinkybių nepamena, ji asmeniškai paslaugų iš ieškovo neužsakinėjo, jų neprašė. 

Dėl priešieškinio teismingumo.

Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė klausimą dėl priešieškinio teismingumo, nurodydamas, kad priešieškinis priimtas neteisėtai ir negali būti nagrinėjamas šioje byloje, nes ieškovo pareikšto ieškinio dalykas yra reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojimas dėl jų priešingumo teisės normoms, o priešieškinio dalykas - tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimas, taigi, kol neišspręstas ieškinys, priešieškinio nagrinėti neįmanoma, nes ieškinio patenkinimo atveju pati reikalavimo teisė neišnyks, tačiau bus nustatytas asmuo, iš tiesų turintis teisę įgyvendinti reikalavimo teisę. Nurodė, kad jis priimtas pažeidžiant LR CPK 137 str. 6 d., t. y. 2013-06-14 ieškovo ir UAB „Venecija LT“ sudarytos teisinės pagalbos sutarties Nr. 291/2 13 punktas nurodo, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitražu pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva, arbitražo taisykles, todėl priešieškinis yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir turi būti paliktas nenagrinėtas. Teikdami atsikirtimus į šiuos argumentus, atsakovų advokatai akcentavo, kad šioje srityje Lietuvos teismų praktika yra aiški ir nurodo, jog jeigu ieškovas, esant arbitražinei išlygai, teikia ieškinį teismui, tai reiškia, kad jis išreiškia savo valią nagrinėti ginčą teisme, o ne arbitraže – taip ieškovas atsisako arbitražinės išlygos. Teismas su tokiais advokatų argumentais sutinka. Dar daugiau – pažymėtina, kad pagal LR CPK 143 str., atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį būtent tuo tikslu, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, o taip ne tik įgyvendinami proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, bet ir pasiekiamas tikslas, kai esant priešieškinio ir pradinio ieškinio tarpusavio ryšiui, juos nagrinėjant kartu ginčas išnagrinėjamas greičiau ir teisingiau. Atsižvelgiant į tai, būtent ieškovo kreipimasis su ieškiniu į teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių rodo jo valią atsisakyti arbitražinio susitarimo. Be to, kaip nurodė atsakovų advokatas, net jeigu šalys ir sudaro arbitražinį susitarimą, sutarčių laisvės principas, numatytas LR CK 6.156 str., leidžia tokio susitarimo atsisakyti, jį nutraukti arba jo tiesiog nevykdyti bendru šalių sutarimu. Kadangi arbitražinio susitarimo gali būti atsisakoma įvairiomis formomis ir būdais, ieškinio ir priešieškinio pareiškimas rodo, jog pačios šalys (taip pat ir ieškovas) taip išreiškė savo valią atsisakyti arbitražinio ginčo nagrinėjimo. Ieškovas pradėjo teisminį procesą, buvo aktyvus, siekė kilusį ginčą spręsti teisme, o  kadangi arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas (2019 m. liepos 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019).

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas UAB ,,Nill Nill‘‘ patyrė 7380,99 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 859 Eur žyminį mokestį, atsakovas UAB ,,Sagatėja‘‘ patyrė 3025,61 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas UAB ,,Venecija LT‘‘ patyrė 1050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB ,,Nill Nill‘‘, į. k. 302581169, naudai 42262,24 Eur.

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB ,,Nill Nill‘‘, į. k. 302581169, naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB ,,Nill Nill‘‘, į. k. 302581169, naudai 8239,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB ,,Sagatėja‘‘, į. k. 123760554, naudai 3025,61 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB ,,Venecija LT‘‘, į. k. 302798660, naudai 1050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 41,97 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Donata Kravčenkienė