Civilinė byla Nr. e2-60-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00693-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.4.1; 3.4.5.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“ bankroto bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė K. S. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d.
2. 2024 m. balandžio 4 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis patvirtinti restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Atliekų rūšiavimo centras“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo planą, nustatant restruktūrizavimo proceso trukmę 4 metams.
3. RUAB „Atliekų rūšiavimo centras“ nemokumo administratorius K. S. pateikė prašymą nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą. Pasibaigus pirmajam restruktūrizavimo plano vykdymo ketvirčiui, nemokumo administratorius kreipėsi į bendrovės vadovą dėl restruktūrizavimo plano vykdymo eigos ataskaitos pateikimo, tačiau bendrovės vadovas pateikė neišsamią informaciją, o papildomos informacijos nepateikė. Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. liepos 31 d. sprendimu panaikino bendrovei išduoto statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklos taršos leidimo (toliau – ir taršos leidimas) galiojimą. Bendrovės vadovas nepateikė duomenų kaip bus užtikrintas veiklos ir restruktūrizavimo plano bei įsipareigojimų kreditoriams vykdymas, panaikinus taršos leidimą. Bendrovė nemoka einamųjų įmokų, nes 2024 m. spalio 16 d. mokestinė nepriemoka buvo 10 466,74 Eur, o 2024 m. spalio 21 d. skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 5 069,01 Eur. Bendrovė taip pat nemoka atlyginimo nemokumo administratoriui. Pagal restruktūrizavimo planą bendrovei priklausantis turtas turėjo būti parduotas per vienerius metus nuo šio plano patvirtinimo, o skolos kreditoriams turėjo būti grąžinamos po pirmojo pusmečio pabaigos, išmokant pirmosios eilės kreditoriams 30 000 Eur. Iki šiol nėra parduotas bendrovės turtas ir nėra vykdomi įsipareigojimai kreditoriams. Taigi, restruktūrizavimas planas nėra vykdomas, todėl restruktūrizavimo byla nutrauktina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutraukė RUAB „Atliekų rūšiavimo centras“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė L. B.
5. Teismas nustatė, kad pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą bendrovė turėjo per vienerius metus parduoti dalį kilnojamojo turto, siekiant sumažinti lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi vienerių metų laikotarpis nėra pasibaigęs, teismas nepritarė nemokumo administratoriaus argumentams, kad ši restruktūrizavimo plano dalis nėra vykdoma. Teismas nustatė, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano dalies, pagal kurią bendrovė turėjo pradėti dengti restruktūrizuojamas skolas po pirmojo pusmečio pabaigos, išmokant 30 000 Eur pirmosios eilės kreditoriams.
6. Teismas konstatavo, kad bendrovė nemoka einamųjų mokesčių valstybės biudžetui, t. y. bendrovė turi 9 551,36 Eur mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d., o priverstinio išieškojimo priemonės taikomos nuo 2024 m. liepos 4 d. Bendrovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2024 m. lapkričio 14 d. buvo 67 624,59 Eur. Bendrovė taip pat nemoka atlyginimo nemokumo administratoriui.
7. Teismas priėjo išvadą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatyti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai, todėl nutarė nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą.
8. Teismas nustatė, kad pagal restruktūrizavimo plane nurodytus duomenis 2023 m. rugsėjo 12 d. bendrovės turto vertė sudarė 745 938 Eur (513 314 Eur ilgalaikis turtas, 232 624 Eur trumpalaikis turtas). Bendrovė nepateikė aktualių duomenų apie turtinę padėtį. Bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 663 503,89 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad bendrovė nepateikė aktualių duomenų apie turtinę padėtį, todėl nėra objektyvaus pagrindo išvadai, jog bendrovė disponuoja 745 938 Eur vertės turtu. Pagal restruktūrizavimo plano duomenis gautinos sumos sudaro 175 176 Eur, tačiau nepateikti duomenys apie jų išieškojimo realumą.
10. Teismas priėjo išvadą, kad bendrovės padėtis atitinka JANĮ apibrėžtą nemokumo padėtį. Aplinkos apsaugos agentūros 2024 m. liepos 31 d. sprendimu panaikinus bendrovei išduoto statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklos taršos leidimo galiojimą, bendrovės veiklos tęstinumas iš esmės yra apribotas, bendrovė neturi galimybių palaikyti gyvybingumą, generuoti pajamas, todėl teismas nutarė iškelti bendrovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė RUAB „Atliekų rūšiavimo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano, t. y. neatsiskaito su pirmosios eilės kreditoriais, nes pagal restruktūrizavimo planą bendrovė su kreditoriais turėjo pradėti atsiskaityti tik nuo 2024 m. spalio 4 d., o ne per pirmąjį pusmetį nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo 2024 m. balandžio 4 d.
11.2. Bendrovė, vykdydama restruktūrizavimo planą, tęsė ūkinę komercinę veiklą, inicijavo 8 civilines bylas dėl 48 082,20 Eur skolų išieškojimo. Didžioji dalis bylų yra baigtos ir pateikti vykdyti vykdomieji raštai. Bendrovė taip pat planuoja parduoti savo turtą ir didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais.
11.3. Bendrovės nemokumo administratoriui atlyginimas nebuvo mokamas, nes nemokumo administratorius nepateikė sąskaitų apmokėjimui, nors sąskaita yra būtinas teisinis pagrindas atlikti mokėjimo pavedimą, o ūkinė operacija turi būti užfiksuota buhalterinės apskaitos registruose.
11.4. Iš skolininkų priteistų sumų bendrovė galės atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV). Šiais metais bendrovė nurodytoms kreditorėms, sumokėjo atitinkamai 37 823 Eur ir 42 571 Eur. Bendrovė turi 11 darbuotojų, vykdo veiklą ir per 4 metus planuoja atsiskaityti su kreditoriais.
12. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Juridinė paslauga“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Teismas pagrįstai nutarė nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą ir iškelti bendrovei bankroto bylą. Apeliantės atskirojo skundo argumentai yra nesąžiningi, nes bendrovė su kreditoriais turėjo atsiskaityti (sumokėti 30 000 Eur pirmosios eilės kreditoriams) po pirmojo pusmečio nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tačiau to nepadarė iki šiol.
12.2. Bendrovė nemoka einamųjų įmokų valstybės biudžetui, jos darbuotojų skaičius mažėja, bendrovei panaikintas taršos leidimas, todėl tolesnė bendrovės veikla yra neįmanoma. Atsakovė nepateikė duomenų apie šiuo metu realiai vykdomą ūkinę komercinę veiklą, apie dabartinę turtinę padėtį, išieškotų skolų iš debitorių mastą.
12.3. Bendrovės skolos yra 10 kartų didesnės už jos inicijuotose civilinėse bylose debitoriams pareikštus reikalavimus, todėl apeliantės nurodytos bendros debitorinės skolos išieškojimas nepatvirtina bendrovės gyvybingumo ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Be to, juridinio asmens restruktūrizavimas grindžiamas efektyvios ūkinės komercinės veiklos vykdymu, o ne debitorinių skolų išieškojimu.
12.4. Apeliantės argumentai, kad ji neatsiskaitė su nemokumo administratoriumi, nes jis nepateikė sąskaitos apmokėjimui, yra nelogiški. Šiuo metu bendrovės skola nemokumo administratoriui yra apie 6 000 Eur, bendrovei panaikintas taršos leidimas, bendrovė nemoka einamųjų mokesčių, todėl tikroji neatsiskaitymo su nemokumo administratoriumi priežastis yra bloga bendrovės turtinė padėtis.
12.5. Apeliantės argumentai dėl turto pardavimo ateityje yra nepagrįsti, nes skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano, nemoka mokesčių, neturi taršos leidimo. Be to, vienkartinis pinigų gavimas už turto pardavimą neužtikrins bendrovės veiklos tęstinumo, nes ir viso bendrovės turto nepakanka padengti kreditorių finansinius reikalavimus.
12.6. Apeliantės argumentai, kad ji šiais metais iš dalies mokėjo einamuosius mokesčius, nepatvirtina, kad bendrovė ilguoju laikotarpiu gali atkurti mokumą. Bendrovė visą restruktūrizavimo laikotarpį netinkamai vykdo pareigą mokėti einamuosius mokesčius, įsiskolinimai nuolat didėja, VMI pradėjo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš bendrovės turto.
12.7. Bendrovės valdymo organai ir dalyviai yra galimai nesąžiningi. Bendrovė yra kontroliuojama D. U. ir jo sutuoktinės G. U. Verslininkas D. U. ir (ar) jo sutuoktinė yra susijęs su 7 bendrovėmis, kurioms buvo iškeltos bankroto bylos, vienos iš bendrovių bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakingu asmeniu pripažįstant D. U., jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, D. U. kontroliuojama UAB „Monrosa“, kuri, kaip ir apeliantė, taip pat veikia atliekų tvarkymo srityje, savo metines pajamas padidino nuo 34 748 Eur iki 2 190 801 Eur. Taigi, galimai apeliantės veikla buvo perkelta į UAB „Monrosa“, todėl apeliantės restruktūrizavimo procesas kelia abejones dėl tikrųjų restruktūrizavimo tikslų, ketinimų ir galimybių atkurti atsakovės mokumą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą ir iškelti jai bankroto bylą yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujo įrodymo
14. Atsakovė RUAB „Atliekų rūšiavimo centras“ su atskiruoju skundu pateikė VSDFV informacinės sistemos 2024 m. lapkričio 22 d. išrašą dėl bendrovės 11 darbuotojų.
15. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
20. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie bendrovės darbuotojus, apdraustus valstybiniu socialiniu draudimu, yra vieši. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas gali naudoti viešųjų registrų ir informacinių sistemų duomenis. Teismas nepriima apeliantės pateikto naujo įrodymo, nes apeliacinės instancijos teismas gali naudotis viešai prieinamais duomenimis.
Dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo
22. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių juridinio asmens finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiam juridiniam asmeniui išsaugoti.
23. Juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas, turint tikslą perskirstyti juridinio asmens įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta juridinio asmens normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).
24. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalį teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė nutraukti RUAB „Atliekų rūšiavimo centras“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plano (pagal planą neatsiskaitė su pirmosios eilės kreditoriais, nemoka atlyginimo nemokumo administratoriui), nemoka einamųjų mokesčių, t. y. restruktūrizavimo byla nutraukta JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimui turi būti nustatytos šios sąlygos: iš konkrečių duomenų paaiškėja, jog restruktūrizavimo plane numatytos priemonės ne tik neįgyvendinamos, bet dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių ir nebus įgyvendintos, ir juridinis asmuo negali įrodyti, jog planas bus įvykdytas. Įstatymas nenumato, kad bet kokie (net ir pavieniai) restruktūrizavimo plane nustatytų įsipareigojimų pažeidimai jau yra pakankamas pagrindas restruktūrizavimo bylos nutraukimui. Tokiam sprendimui pagrindas gali būti tada, kai iš faktinių aplinkybių galima spręsti, kad restruktūrizavimo proceso eigoje be protingai pateisinamų priežasčių nėra įgyvendinamos restruktūrizavimo plane numatytos esminės priemonės ir jos įgyvendintos nebus, o priešingai įrodyti juridinis asmuo yra nepajėgus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1052-241/2019; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1027-933/2022).
27. Bendrovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės neneigia, kad vėluoja mokėti einamuosius mokesčius, tačiau nurodo, jog su pirmosios eilės kreditoriais neatsiskaito, nes nesuėjo restruktūrizavimo plane numatytas terminas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. balandžio 4 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartis patvirtinti RUAB „Atliekų rūšiavimo centras“ restruktūrizavimo planą, kurio 2.6 punkte nurodyta, jog bendrovė numato pradėti dengti restruktūrizuojamas skolas po pirmojo pusmečio pabaigos, išmokant 30 000 Eur pirmosios eilės kreditoriams. Taigi, pagal restruktūrizavimo plano nuostatas bendrovė pirmosios eilės kreditoriams privalėjo išmokėti 30 000 Eur po pusės metų nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo, t. y. 2024 m. spalio 4 d., nes pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjo 2024 m. balandžio 4 d. Bendrovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad bent iš dalies įvykdė restruktūrizavimo plane prisiimtą įsipareigojimą, nors nuo 2024 m. spalio 4 d. praėjo daugiau nei 3 mėnesiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo planu prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti su pirmosios eilės kreditoriais, sumokant jiems 30 000 Eur.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė taip pat nepateikė duomenų, jog tinkamai vykdo restruktūrizavimo plano 4.10 punkte prisiimtą įsipareigojimą mokėti nemokumo administratoriui 750 Eur atlyginimą per mėnesį. Kaip minėta, nutartis patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą įsiteisėjo 2024 m. balandžio 4 d., t. y. iki šiol bendrovė privalėjo sumokėti nemokumo administratoriui 6 750 Eur atlyginimą. Bendrovės įsipareigojimas mokėti nemokumui administratoriui atlyginimą nustatytas restruktūrizavimo plane, už kurio tinkamą vykdymą yra atsakinga pati bendrovė. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji negavo nemokumo administratoriaus sąskaitos ir dėl to negalėjo tinkamai įforminti ūkinės operacijos savo buhalterinėje apskaitoje, nepateisina atlyginimo nemokumo administratoriui nesumokėjimo, atsižvelgiant į tai, jog bendrovė šio savo įsipareigojimo nevykdo ilgą laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovei, siekiančiai tinkamai ir sąžiningai pasinaudoti restruktūrizavimo proceso suteikiamomis lengvatomis (JANĮ 28 straipsnio 1 dalis) tolesnei veiklai vykdyti ir mokumui atkurti, buvo pakankamas laikas išspręsti klausimą dėl atlyginimo nemokumo administratoriui sumokėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo restruktūrizavimo plano nevykdymą šiuo pagrindu, kadangi atlyginimo nemokumo administratoriui nesumokėjimas taip pat laikytinas restruktūrizavimo plano nevykdymu.
30. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovė nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo sistemingai ir ilgą laiką nevykdo plane prisiimtų įsipareigojimų, o jų nevykdymą pateisina deklaratyvaus pobūdžio argumentais.
31. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktą restruktūrizavimo byla nutraukiama, jei juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių, t. y. net dalies mokesčių nesumokėjimas laikytinas pakankama sąlyga restruktūrizavimo bylai nutraukti. Kaip minėta, apeliantė pripažino, kad vėluoja mokėti mokesčius. Taigi, apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad ji į valstybės biudžetą sumokėjo 80 394 Eur (VMI – 42 571 Eur, VSDFV – 37 823 Eur) mokesčių, savaime nepatvirtina bendrovės galimybių įveikti finansinio pobūdžio sunkumus, stabilizuoti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, t. y. restruktūrizavimo proceso metu atkurti mokumą, nes tinkamas einamųjų mokėjimų vykdymas yra viena iš sėkmingo restruktūrizavimo sąlygų.
32. Pagal JANĮ 2 straipsnio 2 dalį einamieji juridinio asmens mokėjimai yra visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka. JANĮ 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus; einamieji mokėjimai gali būti išieškomi CPK, MAĮ ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje einamieji mokėjimai pirmiausiai yra siejami su juridinio asmens po restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdoma ūkine komercine veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-174-910/2024).
33. Nustatyta, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovė turėjo pradelstą 9 551,36 Eur mokestinės nepriemokos įsiskolinimą VMI. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d., o priverstinį mokestinės nepriemokos, kaip bendrovės einamųjų mokesčių, išieškojimą kreditorė VMI, kuri dėl restruktūrizavimo proceso atidėjo bendrovei 172 783,96 Eur skolos sumokėjimą, pradėjo 2024 m. liepos 4 d. Skundžiamos nutarties priėmimo metu bendrovė taip pat turėjo pradelstą 4 311,38 Eur valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų skolą, nors dėl bendrovės restruktūrizavimo proceso bendrovei buvo atidėtas 63 313,21 Eur valstybinio socialinio draudimo skolos sumokėjimas. Iš apeliacinės instancijos teismui viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad pradelsta bendrovės mokestinė nepriemoka 2024 m. gruodžio 17 d. sudarė 8 029,02 Eur, o pradelsta valstybinio socialinio draudimo įmokų skola – 9 844,47 Eur. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė ir po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sistemingai vėluoja mokėti mokesčius, bendra pradelsta mokesčių suma padidėjo 4 010,75 Eur, t. y. nuo 13 862,74 Eur iki 17 873,49 Eur.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad einamųjų mokėjimų, įskaitant mokesčių, mokėjimas yra numatytas bendrovės restruktūrizavimo plane, todėl bendrovė, nesilaikydama pareigos laiku mokėti mokesčius, taip pat pažeidė restruktūrizavimo plane prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė akivaizdžiai negali tinkamai vykdyti restruktūrizavimo plane prisiimtų esminių įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais nesumokėjo 30 000 Eur pirmosios eilės kreditoriams, nesumokėjo 6 750 Eur atlyginimo nemokumo administratoriui, nesumokėjo pradelstų 17 873,49 Eur mokesčių valstybei.
35. Taigi, po restruktūrizavimo plano patvirtinimo bendrovė neįvykdė 54 623,49 Eur restruktūrizavimo plane numatytų įsipareigojimų, todėl apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog apeliantė yra pajėgi toliau vykdyti restruktūrizavimo planu prisiimtus įsipareigojimus, nes apeliantė inicijavo civilines bylas, kuriose iš skolininkų tikisi atgauti 48 082,20 Eur.
36. Apeliacinės instancijos teismas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatė, kad bendrovė 2024 m. inicijavo 8 civilines bylas dėl 48 082,20 Eur skolų išieškojimo iš bendrovės skolininkų. Iš bendrovės inicijuotų 8 civilinių bylų išnagrinėtos 6 bylos (procesiniai sprendimai įsiteisėjo) bendrovės naudai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-12223-1080/2024, Nr. e2-12165-1014/2024, Nr. e2-12161-842/2024, Nr. e2-12157-845/2024; Plungės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-3457-944/2024, Nr. eL2-1717-1068/2024). Vilniaus regiono apylinkės teisme nėra išnagrinėta (teismo posėdis žodinio proceso tvarka paskirtas 2025 m. sausio 15 d.) civilinė byla Nr. e2-198-1104/2025 (buvęs Nr. e2-7582-1104/2024) dėl 22 552,50 Eur skolos priteisimo iš UAB „Opus Realis“, kuriai pagal 2024 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį (civilinė byla Nr. B2-1203-643/2025) yra iškelta bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13951-842/2024 2024 m. rugsėjo 25 d. priimtas sprendimas už akių priteisti apeliantei 2 891,92 Eur skolą iš UAB „Alpra LT“ (kuri pagal valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis ilgiau nei 12 mėnesių šio registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų – pateikta tik 2021 m. finansinė atskaitomybė) šiuo metu nėra įsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
37. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus bendrovei buvo priteista tik pusė iš bendrovės nurodytų planuojamų atgauti skolų. Nors atsakovė nurodė, kad inicijavo vykdomąsias bylas išnagrinėtose civilinėse bylose išduotų vykdomųjų raštų pagrindu, tačiau iki šiol nepateikė duomenų apie iš debitorių atgautas skolas ir jų panaudojimą, tinkamai vykdant restruktūrizavimo plane prisiimtus įsipareigojimus. Be to, bendrovės restruktūrizavimo plane nurodyta, kad debitoriniai įsiskolinimai sudaro 164 987 Eur, tačiau bendrovė nepateikė duomenų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama atgauti likusias debitorines skolas, siedama tinkamą restruktūrizavimo plano vykdymą iš esmės tik su minėtomis 8 civilinėmis bylomis dėl 48 082,20 Eur debitorinių skolų atgavimo perspektyvomis.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, bendrovės planuojamų atgauti 48 082,20 Eur debitorinių skolų nepakaks padengti jau šiuo metu susidariusius bendrovės pradelstus įsipareigojimus, kurių restruktūrizavimo plano vykdymo metu neturėjo atsirasti, jei restruktūrizavimo planas būtų vykdomas tinkamai. Kita vertus, vien debitorinių skolų atgavimas negali būti siejamas su restruktūrizavimo proceso tikslu išsaugoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas kreditoriams ir atkurti bendrovės mokumą, taip išvengiant bankroto bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 6 dalį yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.
39. Tinkamas bendrovės prievolių vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas bendrovės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl bendrovės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje.
40. Nustatyta, kad pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą bendrovei faktiškai buvo atidėtas 236 097,17 Eur mokesčių (VMI ir VSDFV) sumokėjimas, bendrovė restruktūrizavimo planą ilgą laiką vykdo netinkamai, nes, kaip minėta, pradelsti mokesčiai šiuo metu sudaro 17 873,49 Eur, o neįvykdyti mokėjimai sudaro 54 623,49 Eur. Pagal restruktūrizavimo planą bendrovė einamuosius mokesčius turėjo dengti iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos, t. y. gaunamų pajamų, pelno. Bendrovės pagrindinė veikla yra atliekų apdorojimo veikla, kurią bendrovė vykdė pagal jai išduotą taršos leidimą. Apeliantė neginčijo, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2024 m. liepos 31 d. sprendimu panaikino bendrovei statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklos (duomenys neskelbtini), taršos leidimo TL-V.7-46/2016 galiojimą. Duomenų apie bendrovės realiai vykdomą kitą veiklą, gaunamas pajamas, apeliantė nepateikė, t. y. neįrodinėjo savo gyvybingumo. Taigi, bendrovė nuo 2024 m. liepos 31 d. negali vykdyti pagrindinės savo veiklos, todėl bendrovės restruktūrizavimo proceso vykdymas, bendrovei ilgą laiką negalint vykdyti pagrindinės veiklos ir sistemingai pažeidžiant restruktūrizavimo plane prisiimtus įsipareigojimus, neatitinka restruktūrizavimo proceso tikslų ir kreditorių interesų.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plano nevykdymas keliais esminiais aspektais, įskaitant mokesčių nemokėjimą, tęsiasi ilgą laiką, t. y. daugiau nei 4 mėnesius, todėl apeliantės argumentai, jog bendrovė restruktūrizavimo plane buvo numačiusi per vienerius metus nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo parduoti dalį kilnojamojo turto, siekiant sumažinti lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Nors vienerių metų laikotarpis nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo nėra praėjęs, tačiau vien restruktūrizavimo plane nurodyto turto pardavimo galimybė ateityje nepateisina kitų restruktūrizavimo plane prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, kurie lėmė bendrovės įsipareigojimų kreditoriams padidėjimą. Be to, restruktūrizavimo plane nurodyto turto pardavimas susietas su lizingo įmokų ir einamųjų kaštų sumažinimu, t. y. jame nenumatyta, jog lėšų iš turto pakaks ir nenumatytoms išlaidoms, atsiradusioms dėl netinkamo restruktūrizavimo plano vykdymo. Apeliantė nepateikė duomenų nei apie turto realizavimo pradžios momentą, nei apskaičiavimų, iš kurių būtų galima spręsti, jog iš turto realizavimo gautų lėšų pakaks ne tik tiesiogiai plane numatytiems išlaidoms, bet ir restruktūrizavimo proceso metu dėl netinkamo restruktūrizavimo plano vykdymo atsiradusiems pradelstiems įsipareigojimams padengti, o likusio bendrovės turto pakaks sėkmingai tolimesnei veiklai vykdyti.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius sistemingus restruktūrizavimo plano nevykdymo pažeidimus, įskaitant einamųjų mokesčių nemokėjimą, ir atsakovei nenurodžius konkrečių pateisinamų restruktūrizavimo plano pažeidimų ir mokesčių nemokėjimo priežasčių, nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė yra pajėgi vykdyti restruktūrizavimo planą.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
43. JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.
44. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas turi pareigą, nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad nesant objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, nes, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai. Nutraukus restruktūrizavimo bylą ir siekiant iškelti bankroto bylą, teismas remiasi JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, todėl ikiteisminės bankroto procedūros veiksmai neturi būti atliekami, nes šioje byloje yra svarstoma dėl bankroto bylos iškėlimo, nutraukus restruktūrizavimo bylą. Toks reikalavimas tiesiogiai įtvirtintas JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje, todėl jis yra privalomas pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022).
45. Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
46. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
47. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
48. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią bendrovę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
49. Tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę. Nors bendrovės (ne)mokumą apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau bendrovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės (ne)mokumo būklę.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, yra tikrinama konkrečios bendrovės turtinė padėtis, galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti veiklą, t. y. bendrovės mokumas ir gyvybingumas.
51. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
52. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo bei bankroto bylos iškėlimo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina jos vykdoma ūkinė komercinė veikla ir šios veiklos sėkmingo vykdymo perspektyvos, planuojamų gauti pajamų realumas.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, todėl būtent jis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį. Juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, pateikiant atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir turtinę padėtį apibūdinančius duomenis.
54. Taigi, apeliantė, siekdama pagrįsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų nebuvimą ir išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad bendrovė realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turto turi daugiau nei pradelstų įsipareigojimų ir gali laiku įvykdyti turtines prievoles. Kaip minėta, bendrovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad bendrovė netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, nemoka mokesčių valstybei ir atlyginimo nemokumo administratoriui.
55. Pirmosios instancijos teismas, gavęs bendrovės nemokumo administratoriaus prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą, 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka, t. y. 2024 m. lapkričio 14 d., pateikti atsiliepimą tiek restruktūrizavimo bylos nutraukimo, tiek bankroto bylos iškėlimo klausimais. Taigi, pirmosios instancijos teismas sudarė atsakovei galimybes pateikti savo poziciją aktualiais klausimais, tačiau bendrovė nepateikė ne tik atsiliepimo, bet ir aktualių duomenų apie bendrovės gyvybingumą bei vykdomą veiklą.
56. Kadangi bendrovė nepateikė aktualių duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, apie bendrovės mokumą, gyvybingumą pagrįstai nusprendė iš byloje esančių duomenų ir viešai prieinamų duomenų, nes išsamesnių duomenų bendrovė pirmosios instancijos teismui nepateikė.
57. Pažymėtina, kad aktualių duomenų apie bendrovės turtinę padėtį atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors jai yra žinoma, jog bendrovės turtinė padėtis, nurodyta bendrovės restruktūrizavimo plane pagal 2023 m. rugsėjo 12 d. duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kai juridinis asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, aktualių dokumentų nepateikia su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, patvirtina juridinio asmens siekį vilkinti restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo procesą bei nenorą pagrįsti tikrąją finansinę padėtį.
58. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. duomenimis bendrovės turto vertė buvo 745 938 Eur (513 314 Eur ilgalaikis turtas, 232 624 Eur trumpalaikis turtas). Bendrovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtintas kreditorių 649 641,15 Eur finansinių reikalavimų sąrašas. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, atsižvelgiant į atsiradusias naujas skolas VMI ir VSDFV, pradelsti įsipareigojimai sudarė 663 503,89 Eur. Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu bendrovės pradelstos skolos, įskaitant nesumokėtą atlyginimą nemokumo administratoriui, sudaro 674 264,64 Eur.
59. Teismų praktikoje nurodoma, kad debitorių įsiskolinimai – tai yra rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).
60. Trumpalaikis turtas, kaip debitorinės skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).
61. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog bendrovė šiuo metu disponuoja visu restruktūrizavimo balanse pagal 2023 m. rugsėjo 12 d. duomenis nurodytu 745 938 Eur vertės turtu. Kaip minėta, bendrovės restruktūrizavimo plane nurodyta, kad iš viso debitoriniai įsiskolinimai sudaro 164 987 Eur, tačiau bendrovė pateikė duomenis tik apie aktyvius veiksmus, kuriais siekia atgauti 48 082,20 Eur debitorines skolas. Taigi, ginčai teismine tvarka dėl pusės nurodytų 48 082,20 Eur debitorinių skolų nėra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kitų restruktūrizavimo plane nurodytų 116 904,80 Eur debitorinių skolų išieškojimo perspektyvos nėra aiškios, todėl šių debitorinių skolų nėra pagrindo įskaičiuoti į bendrovės turto vertę. Toks trumpalaikis turtas (debitorinės skolos) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, t. y. turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti. Taigi, šiuo metu bendrovės 674 264,64 Eur įsipareigojimai kreditoriams yra didesni už bendrovės turimo 629 033,20 Eur turto vertę.
62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, yra svarbu įvertinti juridinio asmens gyvybingumą.
63. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).
64. Kaip minėta, bendrovė ne tik netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, bet laiku nemoka mokesčių valstybei, dėl to po restruktūrizavimo plano patvirtinimo atsirado 17 873,49 Eur pradelsta mokesčių skola valstybei. Restruktūrizavimo proceso metu atsiradę pradelsti įsipareigojimai valstybei nemažėja ilgą laiką, todėl nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė yra pajėgi ateityje tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus.
65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji šiuo metu faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir jos finansinė situacija gali pagerėti. Kaip minėta, bendrovei nuo 2024 m. liepos 31 d. panaikintas statybos ir griovimo atliekų, kitų nepavojingų atliekų (antrinių žaliavų) apdorojimo veiklos (duomenys neskelbtini), taršos leidimo TL-V.7-46/2016 galiojimas, todėl bendrovė negali vykdyti savo pagrindinės veiklos.
66. Taigi, bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra gyvybinga, šiuo metu vykdo veiklą, gauna pajamas, jos finansinė situacija artimiausiu metu pagerės ir bendrovė galės atsiskaityti su kreditoriais. Iš apeliacinės instancijos teismui viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad sistemingai mažėja ir bendrovės darbuotojų skaičius, t. y. nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. sumažėjo nuo 20 iki 9 darbuotojų. Be kita ko, darbuotojų daugiau nei dvigubai sumažėjo per trumpą laikotarpį nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Kaip minėta, nurodytu laikotarpiu bendrovė sistemingai pažeidinėjo restruktūrizavimo planą, nemokėjo mokesčių valstybei, jai buvo panaikintas pagrindinės veiklos vykdymui būtino taršos leidimo galiojimas. Taigi, bendrovės turtinė padėtis nuolat blogėja ir nėra pagrindo tikėtis, jog tokia padėtis gali pasikeisti artimiausiu metu.
67. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bendrovės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bendrovei bankroto bylą. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad bendrovė negali vykdyti prisiimtų prievolių lengvatinėmis JANĮ restruktūrizavimo procesą reglamentuojančiomis sąlygomis, nes turi rimtų finansinių sunkumų, kurie nėra laikini. Taigi, bendrovė nėra gyvybinga ir moki. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Kaip minėta, bendrovės skolos viršija turimo turto vertę ir nuolat auga, bendrovė nemoka mokesčių, todėl konstatuotina, kad bendrovė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą nemokumo būseną.
68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neigiamas turto ir skolų santykis, mokesčių nemokėjimas, neaiškios veiklos perspektyvos dėl panaikinto taršos leidimo, kuris buvo būtinas pagrindinės veiklos vykdymui, ženklus darbuotojų sumažėjimas, įsipareigojimų didėjimas patvirtina, kad apeliantė nėra pajėgi toliau vykdyti veiklą, gauti pajamas, generuoti pelną. Apeliantė mokumo ir gyvybingumo atkūrimą išimtinai sieja tik su restruktūrizavimo proceso metu atgautinomis debitorinėmis skolomis ir turto pardavimu, nors byloje nustatyta, kad nurodytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei išvengti bankroto, atsižvelgiant į tai, jog bendrovė restruktūrizavimo proceso metu sistemingai pažeidinėja restruktūrizavimo planą, nevykdydama pagal šį planą prisiimtų įsipareigojimų, dėl to atsirado du savarankiški JANĮ nustatyti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai.
69. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, materialiosios ir (ar) proceso teisės normas.
70. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo ir gyvybingumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą ar restruktūrizavimo bylą (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju būtent bendrovė turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį, gyvybingumą, vykdomą veiklą. Apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo ir siekdama paneigti ginčui aktualius restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna pajamas, yra gyvybinga, moka mokesčius, be kita ko, tinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, tačiau to nepadarė.
71. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino JANĮ nuostatas, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.
72. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bendrovės turtinė padėtis ir perspektyvos neleidžia atkurti jos gyvybingumo ir sėkmingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendrovės nemokumą ir negyvybingumą, nes bendrovės restruktūrizavimo proceso tęsimas nesudarys galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79 ir 80 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
74. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovės restruktūrizavimo procesas negali būti tęsiamas, nes bendrovė sistemingai nevykdo restruktūrizavimo plano, nemoka mokesčių, o nurodytus restruktūrizavimo proceso pažeidimus lėmė bendrovės nemokumas ir negyvybingumas. Bendrovė neįrodė, kad artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
75. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
76. Suinteresuotas asmuo UAB „Juridinė paslauga“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir įrodymus apie pagal 2025 m. sausio 7 d. išrašytą pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą advokatui 2025 m. sausio 8 d. mokėjimo pavedimu apmokėtas 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 895,16 Eur (0,4 x 2 237,90 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas iki 895,16 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Juridinė paslauga“ (juridinio asmens kodas 302890258) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“ (juridinio asmens kodas 304156633) 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėja Neringa Švedienė