Baudžiamoji byla Nr. 1-1005-654/2012

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10060-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2., 1.1.8., 1.2.14.5.2.,

(S)

1.2.17.6., 2.3.6.4.5.

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui R. Ivanauskui, gynėjui advokatui E. Mikaloniui, vertėjai E. Smailienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 202 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė:

             E. K. 2009-01-01 – 2009-05-11 laikotarpiu, Vilniaus miesto Kalvarijų ir Halės turgavietėse, organizuodamas bei vykdydamas prekybą šviežiais kiaušiniais, apgaule išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 59 447,95 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o būtent:

E. K. 2009-01-01 – 2009-05-11 laikotarpiu, organizuodamas ir vykdydamas prekybą šviežiais kiaušiniais, savo bei V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž. vardu užsakė šviežius kiaušinius bei savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis apmokėjo už juos tiekėjams, nuomojo angarinį sandėlį šviežiems kiaušiniams sandėliuoti, Vilniaus miesto Kalvarijų ir Halės turgavietėse už savo asmenines pinigines lėšas išnuomojo minėtoms moterims prekybos vietas bei už savo asmenines pinigines lėšas nupirko joms verslo liudijimus prekybai šviežiais kiaušiniais vykdyti ir gaudamas iš vykdomos veiklos pajamas, viršijančias 100 000 litų, tyčia, siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, neįsiregistravo PVM mokesčių mokėtojų registre. 2009-01-01 – 2009-05-11 laikotarpiu vykdydamas veiklą jis gavo 472 331,90 Lt pajamų, atitinkančių Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo mėn. 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 5 d. nuostatą „Atlygis - viskas, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies.", 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas" 1 d. nuostatą „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.<...>", pažeidė to paties įstatymo 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju" 1 d. nuostatą „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>" bei 2 d. nuostatą „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. <...>", ir tokiu būdu E. K. tyčia neįsiregistravęs PVM mokesčių mokėtojų registre apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 59 447,95 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, E. K. versliškai ir stambiu mastu kitokiu neteisėtu būdu vykdė komercinę veiklą o būtent:

E. K., laikotarpiais nuo 2009-01-01 iki 2009-03-11 ir nuo 2009-04-30 iki 2009-05-11 Vilniuje, Kalvarijų ir Halės turgavietėse versliškai ir stambiu mastu neteisėtai organizavo ir vykdė prekybą šviežiais kiaušiniais, neįregistravęs individualios įmonės ir neįregistravęs savo individualios veiklos. Vykdydamas veiklą neįregistravęs individualios įmonės Juridinių asmenų registre pažeidė Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 6 d. Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio „Individualios įmonės valdymas“ 5 dalies nuostatas „individualios įmonės vadovas vienašališkai veikia individualios įmonės vardu,<...>, atsako už individualios veiklos organizavimą dokumentų ir kitos informacijos apie individualios veiklos turtą bei veiklą saugojimą metinės finansinės atskaitomybės sudarymą,<...>, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui <...>", 8 straipsnio „Individualios įmonės turtas" 3 dalies nuostatas „perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų priėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka <...>", 9 straipsnio „Individualios įmonės buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė" 1 dalies nuostatas „Individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka" bei 2003 m. lapkričio 12 d. LRV nutarimo Nr. 1407 „Juridinių asmenų registro nuostatų" 11 punkto nuostatas „Registre registruojami privatieji juridiniai asmenys", o dirbdamas neįregistravęs individualios veiklos, atitikdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų „Nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių", 4 punkto „Šių taisyklių nuostatos taikomos" 4.1 papunkčio nuostatas „Visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau-nuolatiniai gyventojai), pradedantiems vykdyti individualią veiklą, bet neįregistruotiems Registre", pažeidė minėtų taisyklių 6 punkto „Nuolatiniai gyventojai, nurodyti šių taisyklių 4 punkte, turi naudoti Nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo FR0792 formą (toliau-prašymo forma).", 7 punkto „Tinkamai užpildytą prašymo formą nuolatinis gyventojas AVMI turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną." bei LR Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.lK-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių" nuostatas, tokiu būdu E. K. versliškai ir stambiu mastu vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla.

Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. K. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš dalies prisipažino ir paaiškino, kad jis buvo pirkęs verslo liudijimą prekiauti šviežiais kiaušiniais. V. G., R. L., N. Ž., S. A., prekiaujančios  Kalvarijų ir Halės turguose, paprašė jo tiekti joms kiaušinius iš įvairių paukštynų. Jis sutiko ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio iki gegužės mėnesio tiekdavo joms šviežius kiaušinius. Jis šioms liudytojoms kiaušinius veždavo tuomet, kai jos pačios to paprašydavo. Kiaušinius pirkdavo paukštynuose Lietuvoje ir Lenkijoje. Perkant kiaušinius paukštynų darbuotojai išrašydavo dokumentus moteriškių vardu, o jis, nuvežęs joms kiaušinius, duodavo pasirašyti ant sąskaitų ir sąskaitas grąžindavo į paukštynus. Paimdamas prekes paukštynuose, jis niekur nepasirašydavo, jam prekes išduodavo be žymos, kad prekės gautos. Pradinis kiaušinių pirkimo kapitalas buvo jo, jis už savo pinigus pirko kiaušinius, tiekė juos pardavėjoms, o vėliau jos, pardavusios kiaušinius, su juo atsiskaitydavo. Kiaušinius jis parduodavo su antkainiu, nuo vieno kiaušinio uždirbdavo vieną centą. Gautų iš to pajamų, jis neskaičiavo. Jo teigimu, jis per 1 mėnesį 63 tūkstančių litų niekada nesuprekiaudavo. Pažymi, kad jis šioms liudytojoms algų nemokėjo, jos pačios buvo išsiėmusios verslo liudijimus. Jis moteriškių nesamdė. Mokesčių inspekcijai jis teikė pajamų deklaracijas. Pripažįsta, kad jei pagal deklaracijas yra paskaičiuota, tai jis turėjo sumokėti PVM.

Apklausta teisme liudytoja V. G. parodė, kad 2009 m. neilgą laikotarpį ji prekiavo Halės turgavietėje kiaušiniais pagal išduotą verslo liudijimą. Kiaušinių ji pati niekada nepirkdavo, juos jai pristatydavo E. K., tuomet užsirašydavo jų kiekį, vėliau už parduotus kiaušinius su kaltinamuoju atsiskaitydavo. Atsiskaitymai būdavo dažniausiai savaitės gale, sekmadieniais. Sąsiuvinyje nebūdavo fiksuojama, kiek ji E. K. atiduodavo pinigų, ji rašydavo lapelyje, kiek savaitės pradžioje būdavo kiaušinių, kiek parduodavo per dieną, koks skirtumas. Ji pildydavo sąsiuvinį raudonu viršeliu. Jai buvo mokami 5 procentai nuo parduoto kiaušinių kiekio. Kiek pamena, verslo liudijimą ji buvo išsiėmusi ankščiau, kai prekiavo mėsa Kalvarijų turguje. Už darbo vietą ji mokėdavo pati asmeniškai. Pažymėjo, kad tik vienas iš specialistui pateiktų sąsiuvinių yra jos, kam priklauso kitas sąsiuvinis – žaliu viršeliu, ji tiksliai nežino, sąsiuvinyje esantis įrašas „kasa“ reiškia, kiek pinigų atidavė E. K..

Specialistė V. J. paaiškino, kad buvo tirti du sąsiuviniai, buvę voke Nr. 5. Buvo nurodyta, kad Halės turgaus kioske prekiavo V. G.. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ji prekiavo nuo 2009-03-03, nes įrašai žaliame sąsiuvinyje  atlikti nuo kovo 3 d., tos dienos kasa 678,30 Lt, toliau eina 2009-03-04 – 1133,10 Lt, toliau kasa – 1534,50 Lt. Ties įrašu “pinigai” yra sudėtos visos sumos ir yra 6472,7 Lt. 2009-03-07 kasa – 602,2 Lt, 2009-03-10 – 1718,2 Lt, 2009-03-11 kasa 1545,6 Lt, 2009-03-12 kasa – 2098,2 Lt, 2009-03-13 kasa – 2509,5 Lt, 2009-03-14 kasa 883,5 Lt, 2009-03-15 kasa 1258,9 Lt., 2009-03-17 kasa -230 Lt, 2009-03-18 kasa 266,4 Lt, 2009-03-19 kasa 765,4 Lt, 2009-03-20 kasa 1482, 2 Lt, 2009-03-21 kasa – 2168,8 Lt, 2009-03-22 kasa 2670 Lt, 2009-03-24 kasa 488,3 Lt, 2009-03-25 kasa 1083,8 Lt, 2009-03-26 kasa 485,8 Lt, 2009-03-27 kasa – 1065,8 Lt, 2009-03-28 kasa – 757 Lt. Žaliojo sąsiuvinio užrašai baigėsi. Raudono sąsiuvinio įrašai prasideda 2009-04-02, suma 55,10 Lt. Balandžio 14 dienos įrašas yra 1668,50 Lt. Balandžio 11 dienos įrašas 386,5 Lt. 2009-04-02 – 55, 1 Lt, 2009-04-03 – 270 Lt, 2009-04-07-620,3 Lt, 2009-04-08 – 1000 Lt, 2009-04-09 – 1700 Lt, 2009-04-10 – 1600 Lt, 2009-04-11 – 386,5 Lt. Specialisto išvadoje neteisingai diena įrašyta, turėtų būti 2009-04-16 – 1300 Lt, 2009-04-17 kasos nėra, 2009-04-18 – 1300 Lt, 2009-04-21 kasa – 1318,58 Lt, 2009-04-22 – 700 Lt, 2009-04-24 – 350 Lt, 2009-04-28 – 1050 Lt, 2009-04-29 – 550 Lt, 2009-05-01 kasa – 550 Lt, 2009-05-02 kasa – 888,06 Lt, specialisto išvadoje neteisingai diena įrašyta, turėtų būti 2009-05-05 kasa – 160 Lt, o ne 2009-05-06. 2009-05-06 kasa 600 Lt. Pagal šį kioską visi užrašai baigiasi.

Apklausta teisme liudytoja R. L. parodė, kad 2009 m. E. K. pakvietė ją pardavinėti kiaušinių Kalvarijų turguje. Buvo sutarę, kad E. K. mokės jai atlyginimą – 5 procentus nuo apyvartos. E. K. jai pristatydavo kiaušinius, pateikdavo važtaraščius, o ji juose pasirašydavo. Už parduotus kiaušinius ji pinigus kaltinamajam atiduodavo kiekvieną dieną, o jis su ja atsiskaitydavo savaitės pabaigoje. Pažymėjo, kad už verslo liudijimą ir prekybos vietą mokėdavo iš savo algos. Pažymėjo, kad savo sąsiuvinyje ji žymėdavo, kiek kiaušinių ji gaudavo, kiek suprekiaudavo, ji nerodė.

Specialistė V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo vertinamas žalios spalvos sąsiuvinis, esantis 3 voke. Čia fiksuota data 2009-01-09 dienai. Penktadienis – 1700 Lt, šeštadienis – 3900 Lt.

Apklausta teisme liudytoja S. A. parodė, kad 2009 m. ji už savo pinigus buvo išsipirkusi verslo liudijimą ir vietą Kalvarijų turguje prekiauti šviežiais kiaušiniais. E. K. pristatinėjo jai kiaušinius, ji juos pardavinėdavo ir gaudavo 5 procentus nuo parduotų kiaušinių skaičiaus. Pristatant jai kiaušinius ji visada pasirašydavo kaltinamojo atvežtas sąskaitas – faktūras. Ji atiduodavo E. K. už kiaušinius gautus pinigus vieną kartą per savaitę. Kiek kaltinamasis jai pristatydavo kiaušinių, kiek iš jų parduodavo ji žymėdavo sąsiuvinyje. Žodis „kasa“ jos užrašų knygelėje reiškia kiek pinigų atiduota E. K. už parduotus kiaušinius.

Specialistė V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad užrašai buvo vertinti pagal mažą užrašų knygelę. Pirmasis įrašas šioje knygutėje padarytas 2009-01-13, kasa 1100 Lt, 2009-01-14 kasa 1090 Lt, 2009-01-15 kasa 1220,00 Lt, 2009-01-18 kasa 1046 Lt.  Specialisto išvadoje blogai įrašyta, 2009-01-17 nepažymėta, o 2009-01-18 kasa 1046,00Lt. 2009-01-20 kasa 920,00 Lt, 2009-01-21 kasa 950,00 Lt, 2009-01-22 kasa 660,00 Lt, 2009-01-23 kasa 700 Lt, 2009-01-24 kasa 1100 Lt, 2009-01-25 kasa 840,00 Lt, 2009-01-27 kasa 1000 Lt ir t.t.

Apklausta teisme liudytoja L. S. parodė, kad ji prekiaudavo kiaušiniais Halės turguje, o E. K. pagal sutartį juos pristatydavo. Pristatant kiaušinius ji kaltinamajam už jų kiekį sumokėdavo. Ji parduodama kiaušinius užsidėdavo 20-30 centų antkainį, per dieną parduodavo kiaušinių nuo 200-500 Lt, tai per savaitę uždirbdavo apie 200-300 Lt. Ji pati mokėdavo už prekybos vietą bei verslo liudijimą, E. K. papildomai jai nieko nemokėdavo.

Specialistė V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad specialisto išvados lentelėje esantis užrašas „Halės turgus kioskas 39-40 O. K.“ – padaryta klaida, šioje vietoje buvo tirtas L. S. sąsiuvinis. Ji vertino sumas, sąsiuvinyje pažymėtas įrašu „sdala“, prie kai kiurių sumų žodžio „sdala“ nėra, tačiau ji šias sumas įtraukė pati, nes atitiko kiti skaičiavimai.

Apklausta teisme liudytoja N. Ž. parodė, kad ji kioske pardavinėdavo šviežius kiaušinius. Juos jai tiekdavo E. K., kuris atvežęs kiaušinius pasakydavo jų kainą, o ji iš jo nupirkdavo, surašydavo važtaraštį. Jei trūkdavo, tai prašydavo, kad dar atvežtų. Jei galėdavo, su juo atsiskaitydavo iš karto, jei neturėdavo pinigų, sumokėdavo vėliau. Ji kiaušinius parduodavo su antkainiu, kuris likdavo jai kaip atlyginimas, o E. K. jai papildomai pinigų nemokėjo. Per dieną suprekiaudavo už 100-150 Lt, per savaitę išeidavo apie 1000-1200 Lt. Pažymi, kad už verslo liudijimą ir už kioską mokėdavo pati. Kratos metu rastame sąsiuvinyje buvo prirašyta daugiau fantazijos nei realybės.

Specialistė V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad sumas 800, 2600, 1700, nurodytas specialisto išvadoje, ji įtraukė kaip pinigus, atiduotus iš apyvartos, nes kažkur sąsiuvinyje buvo parašyta, kad „atiduota“.

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kompaktinės plokštelės, UAB „Girelės paukštynas“ sąskaitų – faktūrų, bei pokalbių suvestinių matyti, kad 2009-04-17 E. K. pokalbio su Z. Z. metu užsakė L 32 dėžes, vėliau Z. Z. informuoja, kad paliko 32 dėžes (2 paletes) kiaušinių sandėlyje, 2009-04-21 E. K. ir Z. Z. pokalbio metu E. K. nurodo Z. Z. kieno vardu rašyti dokumentus, t.y. R. L., S. A., N. Ž., J. B., V. G., vėliau Z. Z. paskambina UAB „Girelės paukštynas“ atstovui ir padiktuoja šių asmenų vardus, kitus duomenis, bei kiaušinių kiekius. Šie duomenys atitinka UAB „Girelės paukštynas“ pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose esančius duomenis (1 t., b.l. 19-23, 41-45, 72-73, 85-90, 95).

Iš protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir kompaktinių plokštelių Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad buvo užfiksuota, kaip laikotarpiu nuo 2009-03-17 iki 2009-04-24 E. K. automobiliu Mercedes Bendz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikrauna kiaušinių dėžes, vėliau juos nuveža į Kalvarijų turgavietę, kur vienas ar kartu su kroviku jas iškrauna (1 t., b.l. 106-107).

Iš kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą E. K. automobilyje Mercedes Benz 208D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta kiaušinių įsigijimo iš prekybos įmonės „JAJ-POL“, apmokėjimo už juos, pristatymo dokumentai (PVM sąskaitos – faktūros, kasos pajamų orderiai, pristatymo patvirtinimai, įmokos orderis), kurie išrašyti E. K., S. A. ir kitų asmenų vardu (1 t., b.l. 114-144).

V. G. sąsiuviniai, paimti 2009-05-07 kratos metu iš V. G. darbo vietos, Vilniaus Halės turgavietėje adresu Pylimo g. 58/Bazilijonų g. 1, Vilniuje, prekybos vietoje Nr. 24 ir Nr. 25, buvo apžiūrėti 2010-03-19 apžiūros protokolu ir įvertinus įrašus juose nustatyta, kad pateiktame sąsiuvinyje susiūtame metaline spirale su užrašu „APP“, „CREATES our  reality“ laikotarpiu nuo 2009-03-03 iki 2009-03-28 nustatyta, kad atliktais įrašais buvo fiksuojami  kiaušinių pagal įvairias kainas gavimai kiekvieną dieną, mušimai ir kasoje esantys grynieji pinigai, t.y. piniginės lėšos, kurios buvo gaunamos kiekvieną dieną po realizacijos. Įvertinus įrašus atliktus pagal užrašą „Kasa, pinigai“ fiksuojama 2009 m. kovo 3-28 dienomis kasos pajamos iš realizacijos sudarė 31897,70 Lt. Taip pat buvo pateiktas sąsiuvinis su užrašu „A plentiful parvest“ pirmame lape užrašas „Dana Halės turgus“ antrame lape įrašyta data 04.02. Sąsiuvinyje fiksuojamas sandėlyje esančių kiaušinių kiekis pagal kainas, stale esančių kiaušinių kiekis pagal kainas, bei bendros sumos pinigine išraiška. Taip pat nurodomos sumos kasa, atidavė, pinigai. Įvertinus, kad gautos pajamos iš realizacijos yra sumos nurodytos ties užrašu „pinigai“, vėliau tai įrašoma kaip „Atidavė“ ir „Kasa“ nustatyta, kad 2009 m. balandžio mėnesio kasos pajamos iš kiaušinių realizacijos sudarė 13868,98 Lt, 2009 m. gegužės mėnesio 1-7 dienomis kasos pajamas iš kiaušinių realizacijos sudarė 2198,06 Lt. Įvertinus dviejuose sąsiuviniuose atliktus įrašus fiksuojama, kad bendros pajamos iš kiaušinių realizacijos Halės turgaus prekybos vietose Nr. 24 ir Nr. 25 sudarė 47964,74 Lt (l t., b.l. 159-164).

L. S. sąsiuvinis, paimtas 2009-05-07 kratos metu iš L. S. darbo vietos, Vilniaus Halės turgavietėje adresu Pylimo g. 58/Bazilijonų g. 1, Vilniuje, prekybos vietoje Nr. 39 ir Nr. 40, buvo apžiūrėtas 2010-03-19 apžiūros protokolu ir įvertinus įrašus juose nustatyta, kad pateiktame sąsiuvinyje laikotarpiu nuo 2008-12-02 iki 2009-05-07 pagal atliktus įrašus buvo fiksuojami kiaušinių pagal įvairias kainas gavimai kiekvieną dieną, mušimai ir grynųjų pinigų perdavimas po realizacijos. Vertinimui buvo paimtos sumos už laikotarpį nuo 2009-02-02 (sąsiuvinio 3 lapas) ir įvertinta suma pagal įrašą „sdala“. Įvertinus visas sumas pagal įrašus „sdala“ nustatyta, kad 2009 m. sausio mėnesio gautos pajamos sudarė 13038,79 Lt, 2009 m. vasario mėnesio 3-8 dienomis gautos pajamos sudarė 2964,60 Lt, 2009 m. gegužės mėnesio 2-6 dienomis gautos pajamos sudarė 841,80 Lt. Iš viso už šį laikotarpį gautos pajamos sudarė 16845,19 Lt. (1 t., b.l. 176-180).

R. L. sąsiuvinis, paimtas 2009-05-07 kratos metu iš R. L. darbo vietos, Vilniaus Kalvarijų turgavietėje adresu Kalvarijų g. 61/ H. Manto g. 1, Vilniuje, prekybos vietoje Nr. 142, buvo apžiūrėtas 2010-03-19 apžiūros protokolu ir įvertinus įrašus juose nustatyta, kad sąsiuvinio dvidešimtajame lape, kuriame nurodyta data 2009-01-09, esančiais įrašais fiksuojamas kiaušinių gavimas pagal kainas tik kiekiais, taip pat įvairios sumos minusuojamos. Lapo dešiniame krašte atlikti įrašai „piatnica – 1700, Sub. 3900, Voskr. – 2985“. Šie įrašai įvertinti kaip gautos pajamos iš realizacijos. Įvertinus įrašus fiksuojama, kad 2009 m. sausio mėnesio kasos pajamos sudarė 40287,00 Lt, 2009 m. vasario mėnesio kasos pajamos sudarė 49821,00 Lt, 2009 m. kovo mėnesio kasos pajamos sudarė 58501,00 Lt, 2009 m. balandžio mėnesio kasos pajamos sudarė 69678,00 Lt. Iš viso už šį laikotarpį nustatytos kasos pajamos sudarė 218287,00 Lt. (1 t., b.l. 191-196).

S. A. sąsiuvinis, paimtas 2009-05-07 kratos metu iš S. A. darbo vietos, Vilniaus Kalvarijų turgavietėje adresu Kalvarijų g. 61/ H. Manto g. 1, Vilniuje, prekybos vietoje Nr. 147, buvo apžiūrėtas 2010-03-19 apžiūros protokolu ir įvertinus įrašus juose nustatyta, kad pateiktame sąsiuvinyje laikotarpiu nuo 2009-01-13 iki 2009-05-07 pagal atliktus įrašus buvo fiksuojami kiaušinių pagal įvairias kainas gavimai kiekvieną dieną, mušimai ir kasoje esantys grynieji pinigai, t.y. piniginės lėšos, kurios buvo gaunamos kiekvieną dieną po realizacijos. Įvertinus įrašus atliktus pagal užrašą „Kasa“ fiksuojama, kad iš viso už šį laikotarpį nustatytos kasos pajamos sudarė 96962,00 Lt. (2 t., b.l. 8-13).

N. Ž. sąsiuvinis, paimtas 2009-05-07 kratos metu iš N. Ž. darbo vietos, Vilniaus Kalvarijų turgavietėje adresu Kalvarijų g. 61/ H. Manto g. 1, Vilniuje, prekybos vietoje Nr. 143, buvo apžiūrėtas 2010-03-19 apžiūros protokolu ir įvertinus įrašus juose nustatyta, kad pateiktame sąsiuvinyje laikotarpiu nuo 2008-07-28 iki 2009-05-07 pagal atliktus įrašus nustatyta, kad buvo fiksuojami kiaušinių pagal įvairias kainas gavimai kiekvieną dieną, mušimai ir kasoje esantys grynieji pinigai, t.y. piniginės lėšos, kurios būdavo gaunamos kiekvieną po realizacijos. Sąsiuvinio lape daromi įrašai pagal savaitės dienas.  Nuo dvidešimt ketvirto lapo antros pusės piniginės lėšos už savaitę yra bendrai susumuotos. Nuo dvidešimt septinto lapo antros pusės lapo dešinėje pusėje po savaitės dienų įrašų yra atliktas įrašas „Diengi“. Įvertinus įrašus pagal savaitės dienas „piatnica, skubota, voskresenija“ fiksuojama, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo sausio mėnesio iki gegužės 5 d. kasos pajamos po realizacijos sudarė 93370,00 Lt. (2 t., b.l. 24-31).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad buvo išduoti verslo liudijimai prekybai prekyvietėse, suteikiantys teisę verstis išnešiojamąja prekyba: E. K. nuo 2009-03-11 iki 2009-04-30, nuo 2009-05-13 iki 2009-05-29; V. G. nuo 2009-03-24 iki 2009-04-30, nuo 2009-05-02 iki 2009-05-31; R. L. nuo 2009-01-06 iki 2009-02-08, nuo 2009-02-10 iki 2009-03-08, nuo 2009-03-10 iki 2009-05-12, nuo 2009-05-15 iki 2009-07-14; S. A. nuo 2009-01-06 iki 2009-01-31, nuo 2009-02-01 iki 2009-02-28, nuo 2009-03-01 iki 2009-03-31, nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30, nuo 2009-05-01 iki 2009-05-21, nuo 2009-06-01 iki 2009-06-30; N. Ž. nuo 2009-02-18 iki 2009-04-30, nuo 2009-05-01 iki 2009-06-30 (2 t., b.l. 52-81).

2009-09-25 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/130 su priedais, kurioje nurodyta, kad „...Pagal lentelės duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 2 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. buvo gauta pajamų 473428,93 Lt grynais pinigais. Tiek pagal apklausos protokoluose ir paties E. K. paaiškinimuose nurodyta, kad E. K. darbuotojus įdarbino (pagal žodinį susitarimą), tiekė kiaušinius, už juos atsiskaitė su tiekėjais – grynaisiais pinigais, darbuotojams mokėjo atlyginimus, t.y. E. K. vykdoma veikla – prekyba kiaušiniais yra tęstinė, kuri atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 07 02 Nr. IX-1007) 2 straipsnio 31 dalies „Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai - santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu." keliamus reikalavimus. Kas taip pat atitinka LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 10 straipsnio „Individualios veiklos pajamos" keliamus reikalavimus. Vadovaujantis aukščiau pateikta medžiaga daroma išvada, kad E. K. vykdydamas prekybą šviežiais kiaušiniais privalėjo vadovautis LR 2003 m. lapkričio 6 d. Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 keliamais reikalavimais ir juridinių asmenų registre įregistruoti individualią įmonę. Tiek pateiktuose darbuotojų apklausos protokoluose, tiek paties E. K. paaiškinimuose nurodyta, kad darbuotojams E. K. mokėjo darbo užmokestį atitinkamai nuo 140 iki 500 litų per savaitę. T.y. E. K. buvo darbdavys, kuris dirbančius asmenis privalėjo privalomai drausti darbuotojus Valstybiniu socialiniu draudimu. Kadangi E. K. buvo darbdavys, todėl dirbantieji darbdavio sąskaita privalėjo būti apdrausti, įmokas privalėjo apskaičiuoti, išskaityti ir mokėti į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą. Pagal tyrimui pateiktus duomenis, paaiškinimuose pateiktą informaciją nustatyta, kad per mėnesį darbuotojams buvo išmokama 4960 Lt nustatyta, t.y. veiklą vykdė 2009 m. sausio - gegužės mėnesiais ir mokėjo darbuotojams atlydinimą, kas sudarė 4960 x 5 = 24800 Lt. Dėl ko darbdavys – E. K. privalėjo priskaityti ir sumokėti 7683,04 Lt {24800 x 30,98 %} valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip pat E. K. kaip individualios įmonės savininkas privalėjo mokėti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo reikalavimus kas sudaro 9% įmoką nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, t.y. 72 Lt /mėn., kai minimali mėnesinė alga sudaro 800 Lt/mėn. E. K. vykdoma veikla atitinka LR 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio „Pagrindinės Įstatymo sąvokos" 3 dalies „Atlygis - visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies", 5 dalies „Darbo veikla - darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu " keliamus reikalavimus, todėl pagal to paties įstatymo 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas" 1 d. ,,PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį" keliamus reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 71 straipsnio reikalavimais prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį bei mokėti jį į biudžetą tenka tiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. 71 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad "PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą PVM neskaičiuojamas")Vadovaujantis LR PVMĮ Nr. IX-751 92 straipsnio „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu" 1 dalies „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71(1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, - už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė 71 straipsnio 2 dalyje nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas): Mokėtina PVM suma - atlygis*T/(100%+T), kur T - šioms prekėms ir (arba) paslaugoms šiame Įstatyme nustatytas PVM tarifas (procentais); * - daugybos ženklas. Reikalavimais E. K. vykdydamas veiklą 2009 m. vasario mėnesį (skaičiuojant nuo metų pradžios) jau viršijo 100000 litų ribą, todėl privalėjo įsiregistruoti PVM mokesčių mokėtojų registre ir sumokėti mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, kurį sudarė: {(473429 - 100000) x 19 %}: (100% + 19%)} = 59623,00 Lt. Tyrimo metu papildomai priskaičiuojama 59623 Lt mokėtino PVM, kurį E. K. privalo sumokėti į valstybės biudžetą. ...“ (2 t., b.l. 88-123).

Specialistė V. J. savo 2010-01-12 ir 2011-04-06 paaiškinimuose nurodė, kad „...2002 m. lapkričio 19 d. LRV nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių" 2.3.p. nustatyta, kad „Išduotas verslo liudijimas verstis kuria nors veiklos rūšimi suteikia teisę: 2.3.1. verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla (neribojant veiklos teritorijos, jeigu kitaip nenustato individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas, patvirtintas šiuo nutarimu); 2.3.2. parduoti savo gamybas prekes ir teikti paslaugas gyventojams, įmonėms įstaigoms ir organizacijoms, jeigu kitaip nenustato individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas, patvirtintas šiuo nutarimu."; 7.p. nustatyta, kad „Kiekvienos veiklos rūšies verslo liudijimai išduodami atskirai...."; 11.p. nustatyta, kad „Gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, privalo įsigyti prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitų, kurių reikia buhalterinei apskaitai tvarkyti, knygelę."; 23.p. nustatyta, kad „Gyventojai, įsigiję kurios nors veiklos rūšies liudijimus, privalo laikytis teisės aktuose nustatytų tos veikos taisyklių."; 24.p. „Pirmą kartą pagal šią tvarką verslo liudijimus įsigyjantiems gyventojams apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriai pasirašytinai įteikia šio nutarimo ir šios tvarkos kopijas ir atmintinę, kurioje nurodomos verslo liudijimą įsigijusio gyventojo teisės, pareigos ir su mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimais susijusi atsakomybė". Atsižvelgiant į tai V. K. vykdoma veikla pagal verslo liudijimą privalėjo apimti tik tos rūšies veiklą ir tik verslo liudijime nurodytam asmeniui, o buhalterinę apskaitą tvarkyti pagal LR įstatymus ir poįstatyminius aktus. Tačiau V. K. vykdoma paminėta pastovi ir tęstinė veikla išėjo už verslo liudijimo veiklos ribų, bei peraugo į darbinius santykius, atitinkančius LR 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto darbo kodekso „93 straipsnis. Darbo sutarties sąvoka" nuostatą „Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu." bei LR 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio 31 d. nuostatas „Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu", todėl V. K. vykdomai veiklai išėjus už verslo liudijimo veikimo ribų. pagal 2003 m. lapkričio 12 d. LRV nutarimo Nr. 1407 „Juridinių asmenų registro nuostatų" 11 punkto „Registre registruojami privatieji juridiniai asmenys" keliamus reikalavimus, privalomai turėjo būti registruojamas privatus juridinis asmuo – įmonė. Tad V. K. turimas verslo liudijimas buvo nepakankamas atsiradusiems darbiniams santykiams su V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž., kaip ir, pavyzdžiui, „A" kategorijos turėjimas, vairuotojui nesuteikia teisės vairuoti transporto priemonę, kurios vairavimui privaloma „D" kategorija". Tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. K. minėtą veiklą, atitinkančią darbinius santykius, vykdė nuo 2009-01-02 iki 2009-05-11. tačiau nors jis 2009-03-11 – 2009-04-30 bei 2009-05-13 – 2009-05-31 laikotarpiams, buvo įsigijęs verslo liudijimą, tačiau ir šiuo laikotarpiu jis privalėjo registruoti privatų juridinį asmenį ir to nepadarydamas pažeidė Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 6 d. Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio „Individualios įmonės valdymas" 5 dalies nuostatas „ individualios įmonės vadovas vienašališkai veikia individualios įmonės vardu. ..., atsako už individualios veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios veiklos turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą,<...>, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui <...>", 8 straipsnio „Individualios įmonės turtas" 3 dalies nuostatas „perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų priėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka <...>", 9 straipsnio „Individualios įmonės buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė" 1 dalies nuostatas „Individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka" bei 2003 m. lapkričio 12 d. LRV nutarimo Nr. 1407 „Juridinių asmenų registro nuostatų" 11 punkto „Registre registruojami privatieji juridiniai asmenys". Arba E. K. privalėjo įregistruoti individualią veiklą, o to nepadarydamas atitikdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.VA-29 patvirtintų „Nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių", 4 punkto „Šių taisyklių nuostatos taikomos" 4.1 papunkčio nuostatas „Visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau – nuolatiniai gyventojai), pradedantiems vykdyti individualią veiklą, bet neįregistruotiems Registre", pažeidė minėtų taisyklių 6 punkto „Nuolatiniai gyventojai, nurodyti šių taisyklių 4 punkte, turi naudoti Nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo FR0792 formą (toliau – prašymo forma).", 7 punkto „Tinkamai užpildytą prašymo formą nuolatinis gyventojas AVMI turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną." nuostatas bei LR Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.lK-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių" nuostatas. <...> E. K. vykdydamas prekybą šviežiais kaišiniais ir gaudamas iš vykdomos veiklos pajamas, kurios viršija 100000 litų privalėjo įsiregistruoti PVM mokesčių mokėtojų registre ir sumokėti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį sumoje 59623,00 Lt, tuo pažeidė LR 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 2 str.3 d., 2 str. 5 d., 3 str. 1 d., 71 str. 1-2 d., 91 str.l d. reikalavimus. Mokėdamas darbuotojams kassavaitinį atlyginimą pažeidė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 str. 14 p., 31 puntą, 6 str. 1 d., 22 str. reikalavimus dėl ko nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 5503,98 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų. Taip pat nuo darbuotojams išmokėto kassavaitinio darbo užmokesčio, A klasės pajamų, nepriskaičiavo ir nesumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo įmokų (6 proc. dydžio), kas sudarė 3860,19 Lt. E. K. darbuotojams mokėdamas darbo užmokestį pažeidė 1991 m. gegužės 21 d. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (2004-11 -04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) 14 str. 2 d., 3 d. reikalavimus ir nesumokėjo į valstybės biudžetų 13287,63 Lt socialinio draudimo įmokų (2 t., b.l. 126-134).

2012-05-30 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/100 nurodyta, kad atlikus papildomą tyrimą pagal Vilniaus m. l-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartyje nurodytus neaiškumus buvo nustatyta: E. K. tiriamuoju laikotarpiu 2009 m. sausio – gegužės mėnesiais organizavo ir vykdė prekybą šviežiais kiaušiniais. Prekybą vykdė samdydamas šiai veiklai atlikti asmenis: V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž., kurios dirbo pagal verslo liudijimus Vilniaus m. Halės ir Kalvarijų turgavietėse, nuomodamas prekybos vietas, teikdamas užsakymus šviežiems kiaušiniams, juos pristatydamas į prekybos vietas, dirbantiesiems prekybos vietose kiekvieną savaitę mokėdamas nustatyto dydžio atlyginimą atsiskaitydamas su produkcijos tiekėjais grynaisiais pinigais, apmokėdamas už darbo vietas ir produkcijos sandėliavimo vietas. Gaudamas pajamas nesivadovavo LR 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 keliamais reikalavimais. 1. Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751: 2 straipsniu „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 3 d. Atlygis - visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies“; 3 straipsniu „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 d. „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį“; 71 straipsniu „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju" 2 d. „PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas"; 2009 m. vasario mėnesi E. K. vykdoma veikla viršijo nurodytą 100000,00 Lt ribą, nuo kurios turėjo skaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM. Mokėtina PVM suma = atlygis*T/(100%+T), kur T - šioms prekėms ir (arba) paslaugoms šiame Įstatyme nustatytas PVM tarifas (procentais); * - daugybos ženklas. E. K. vykdydamas veiklą 2009 m. vasario mėnesį (skaičiuojant nuo metų pradžios) jau viršijo 100000 litų ribą, todėl privalėjo įsiregistruoti PVM mokesčių mokėtojų registre ir sumokėti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, kurį sudarė: {(472331,90 - 100000) x 19 %}: (100% + 19%)} = 59447,95 Lt. 71 straipsniu 4 d. „Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas bei įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ir mokėti jį į biudžetą <..>"; 92 straipsniu „PVM mokėtojais neįregistruotų asmenų prievolės, susijusios su PVM mokėjimu" 1 d. „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71(1) straipsnį, tačiau to nepadarąs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, - už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė 71 straipsnio 2 dalyje nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas) reikalavimais neskaičiavo ir nemokėjo PVM mokesčio. E. K. vykdydamas tęstinę veiklą gavo pajamas, nuo kurių nesumokėjo PVM mokesčių valstybei 59447,95 Lt.

2. Nesivadovavo LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 reikalavimais: 6 straipsnio „Pajamų mokesčio tarifai“ l d. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, <.„>". E. K. gautos pajamos nebuvo apmokestinamos šiame straipsnyje nurodytu tarifu. 25 straipsnio „Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka“ l d. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. 2 d. Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka“ reikalavimais turėjo būti deklaruotas ir 27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas „1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip". E. K. gaudamas pajamas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 11 d., kurios sudarė 147513,97 Lt jų nedeklaravo, neskaičiavo ir nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio, kuris sudarė 22127,09 Lt. Papildomo tyrimo metu paskaičiuotas PVM mokestis sudaro 175,05 Lt mažiau negu buvo paskaičiuota specialisto išvadoje Nr. 5-2/130, kas specialisto išvados Nr. 5-2/130 esmės nekeičia. O papildomai paskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis sudaro 22127,09 Lt, kuris VMI turi būti tvirtinamas. E. K. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. vykdydamas ūkinę- komercinę veiklą prekybą šviežiais kiaušiniais ir gaudamas pajamas per prekybos taškus Vilniaus miesto Kalvarijų turgaus kioską Nr. 143 N. Ž., Kalvarijų turgaus kioską Nr. 147 S. A., Kalvarijų turgaus kioską Nr. 142 R. L., Halės turgaus kioską Nr. 39-40 L. S., Halės turgaus kioską Nr. 24-25 V. G. siekdamas mokestinės naudos, nedeklaravo, neskaičiavo ir nemokėjo nustatytų mokesčių į valstybės biudžetą dėl ko valstybės biudžetas negavo pajamų 81575,04 Lt sumai dėl neskaičiuoto, nedeklaruoto ir nesumokėto PVM – 59447,95 Lt ir nedeklaruoto ir nesumokėto gyventojo pajamų mokesčio 22127,09 Lt (5 t., b.l. 13-35).

Iš byloje esančių Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų matyti, kad 2009 m. sausio – gegužės mėnesiais R. L. deklaravo gavusi 22946 Lt pajamų, 6220,12 Lt patyrusi išlaidų, 2009 m. vasario – gegužės mėnesiais N. Ž. – 10450 Lt, o S. A. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio iki gegužės mėnesio – 16608 Lt pajamų, išlaidų – 4257,10 Lt.

Dėl įrodymų vertinimo

Apklaustas teisme kaltinamasis E. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis buvo išsipirkęs verslo liudijimą prekybai šviežiais kiaušiniais. 2009 m. pradžioje N. Ž., R. L., S. A., L. S. ir V. G. pačios jį susirado ir paprašė, kad jis joms tiektų kiaušinius. Kaltinamojo teigimu, jis kartu su kiaušiniais iš paukštynų joms visuomet atveždavo ir jų vardu išrašytas sąskaitas – faktūras, važtaraščius, kuriuos jos pasirašydavo. Tuo tarpu šios liudytojos jam sumokėdavo važtaraštyje nurodytas sumas, bei už kiaušinių tiekimą sumokėdavo po 1 centą už kiaušinį. Tačiau pajamų, gautų už prekių tiekimą, jis neskaičiavo ir apskaitos nevedė. E. K. teigė, kad jis nei už jų verslo liudijimus, nei už kioskus ar stalus turgavietėse nemokėjo, o atlyginimą jos užsidirbdavusios pačios nuo parduotų kiaušinių kiekio. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka anksčiau bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus, bei ikiteisminio tyrimo pabaigoje duotus parodymus. Tačiau šie E. K. parodymai iš esmės prieštarauja ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausų metu duotiems parodymams (2009-05-07 ir 2009-05-14 įtariamojo apklausos protokolai 2 t., b.l. 150-151, 154-157), kuriuose kaltinamasis visiškai prisipažino savo kaltę ir patvirtino, kad nors nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo išsiėmęs verslo liudijimą prekybai šviežiais kiaušiniais, jis realiai užsiėmė didmenine jų prekyba, kuri pasireiškė tuo, kad jis pirkdavo kiaušinius Lenkijos ir Lietuvos paukštynuose, pats susitardavo dėl jų kainos, už juos savo lėšomis atsiskaitydavo, tuomet kiaušinius Halės bei Kalvarijų turgavietėse realizuodavo jo samdytos pardavėjos V. G., L. S., R. L., S. A. bei N. Ž.. Jis patvirtino, kad jų vardu prašydavo išrašyti sąskaitas – faktūras dėl kiaušinių įsigijimo. Taip pat patvirtino, kad būtent jis nuomojo prekybos vietas, pirko joms verslo liudijimus, mokėjo joms kassavaitinį 200 Lt atlyginimą, savo lėšomis buvo išnuomojęs patalpas kiaušinių sandėliavimui. Be to, kaltinamasis teigė, kad pinigus, gautus už parduotus kiaušinius, liudytojos jam atiduodavo kiekvienos dienos pabaigoje. Tokius ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų V. G., L. S., R. L., S. A. bei N. Ž. parodymai. Visos šios liudytojos patvirtino, kad būtent E. K. pats ar per kitus asmenis pasiūlė joms prekiauti šviežiais vištų kiaušiniais. Su L. S., R. L. bei S. A. buvo konkrečiai sutarta, kad jos pačios išsiims verslo liudijimus, o vėliau E. K. joms grąžins pinigus, tuo tarpu V. G. ir N. Ž. pažymėjo, kad verslo liudijimą už savo pinigus jos buvo išsipirkusios pačios. Liudytojos nurodė, kad su prekių tiekėjais jos pačios niekada nebendravo, tuo rūpinosi kaltinamasis, jis joms kartu su kiaušiniais atveždavo pasirašyti sąskaitas – faktūras, važtaraščius. Jos paaiškino, kad šiuose dokumentuose jos buvo įrašytos kaip pirkėjos, tačiau pačios kiaušinių niekada neužsakinėjo. Liudytojos teigė, kad už prekybą kiaušiniais jos visada gaudavo kassavaitinį atlyginimą: V. G. teigė, kad jai buvo mokamas fiksuotas 200 Lt užmokestis, L. S. ir R. L. nurodė, kad iš pradžių joms buvo mokama 200 Lt, o vėliau jau mokėjo priklausomai nuo apyvartos, S. A. gaudavo apie 110-140 Lt, tuo tarpu N. Ž. iš pradžių gaudavo apie 700-800 Lt, o vėliau, sumažėjus apyvartai, apie 400 Lt. Be to, liudytojos pažymėjo, kad jos vesdavo sąsiuvinius, kuriuose žymėdavo kiek kiaušinių gaudavo, kiek turėjo išlaidų bei kokia pinigų sumą kiekvieną dieną atiduodavo E. K.. Tokius savo parodymus liudytojos patvirtino ir papildomai apklaustos 2010-02-25 (1 t., b.l. 186-187, 2 t., b.l. 4-5, 20-21, 37-38). Ankstesnio bylos nagrinėjimo metu duoti šių liudytojų parodymai tik iš dalies atitinka jų pačių jau aptartus parodymus. Kaip matyti, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, teisme jos tvirtino, kad už verslo liudijimus bei darbo vietas jos mokėdavo pačios iš savo algos. Be to L. S. su N. Ž. neigė, kad E. K. joms mokėjo atlyginimą. Jos nurodė, kad kaltinamasis pagal jų užsakymą tiekdavo kiaušinius, tuomet jam pristačius prekes jos kaltinamajam sumokėdavo už įsigytą kiaušinių kiekį. Atlyginimą sau jos užsidirbdavo pridėjusios prie parduodamų kiaušinių antkainį. Be to, N. Ž. teisme tvirtinti, kad kratos metu rastame jos sąsiuvinyje esantys įrašai neatitinka tikrovės, kad ji juos rašė neturėdama, ką veikti. Toks N. Ž. tvirtinimas yra nelogiškas, tuo labiau, kad ir kitos kiaušinius pardavinėjusios moterys vedė užrašus, kuriuose atsispindi prekyba kiaušiniais. Teismas pastebi, kad logikos neatitikimų yra ir tarp E. K. ir liudytojų parodymų. E. K. paaiškino, kad gaudavo po 1 cnt už kiaušinį, tuo tarpu pardavėjos uždirbdavo gerokai daugiau, nuo 10 iki 30 cnt. nuo parduoto kiaušinio. E. K. teigia, kad liudytojos jam už tiekiamus kiaušinius sumokėdavo sumą, nurodytą sąskaitose – faktūrose ir važtaraščiuose, kurias buvo išrašę paukštynuose, bei po 1 vieną centą už kiaušinį, kuris būdavo kaip jo užmokestis. Tuo tarpu visos liudytojos teigė, kad jos neva mokėjusios už atvežtus kiaušinius tiek, kiek būdavo nurodyta važtaraštyje. Nei viena iš jų nenurodė, kad kaltinamajam primokėdavo po 1 centą už kiaušinį.

Teismas kritiškai vertina teisme duotus kaltinamojo ir liudytojų parodymus ir jais nesivadovauja, kadangi jie nelogiški, neatitinka jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir vieni kitiems, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teismas mano, kad apklausiant kaltinamąjį ir liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jie dar negalėjo aptarti parodymų turinio, jie davė teisingus parodymus ir jais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Teismo nuomone kaltinamasis apklausiamas teisme davė kitokius parodymus siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o liudytojos, būdamos priklausomos nuo jo, kadangi kaltinamasis moka joms atlyginimą, siekdamos padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, irgi pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teismas priimdamas nuosprendį taip pat vadovaujasi rašytiniais bylos įrodymais, specialisto išvada, kurie gauti teisėtai, atitinka vieni kitus, bei patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo, bei liudytojų parodymus.

Dėl BK 182 str. 2 d. taikymo

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. K. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-11 pasamdė V. G., L. S., R. L., S. A. bei N. Ž. prekiauti šviežiais kiaušiniais. Kaltinamasis išpirko joms verslo liudijimus, mokėjo atlyginimus, nuomojo prekybos vietas. E. K. rūpinosi kiaušinių tiekimu pardavėjoms, tačiau pats kiaušiniais neprekiavo, o jo samdytos pardavėjos nesirūpino kiaušinių tiekimu. Kiaušinius E. K. pats už savo lėšas pirko įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos paukštynuose. Perkant kiaušinius jis nurodydavo pardavėjams, kad sąskaitos būtų išrašytos jo arba V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž. vardu.

Akivaizdu, kad nustatytoje situacijoje E. K. veikė kaip savarankiškas verslininkas, vykdantis savarankišką ekonominę veiklą o santykiai tarp jo ir pardavėjų kvalifikuotini kaip santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų (pardavėjų). Kaltinamasis su liudytojomis buvo susitaręs dėl darbo pobūdžio, darbo sąlygų ir apmokėjimo, kas iš esmės atitinka darbo sutarties sampratą, tačiau darbo sutarties sudaręs nebuvo. Iš liudytojų ir kaltinamojo parodymų aišku, kad jie buvo susitarę, kad liudytojos dirbs turgavietėse ir prekiaus E. K. tiekiamais kiaušiniais, o už tai gaus sutartą atlygį. Nors apklausiant kaltinamąjį ir liudytojas teisme jie teigė, kad E. K. veikė atskirai savo interesais, t.y. tik tiekdavo joms kiaušinius, tačiau darbo sąlygų, darbo vietos, parduodamų kiaušinių kainų ir kitų svarbių aplinkybių nenustatinėjo, tačiau teismas netiki tokiais jų parodymais. Iš tiesų, ekonominę veiklą galima vykdyti ir turint tik verslo liudijimą, tai neprieštarauja Lietuvos įstatymais nustatytoms verslo taisyklėms, tačiau E. K. liudytojoms nupirkti verslo liudijimai buvo tik siekis nuslėpti realiai buvusius darbo santykius. Tokių veiksmų tikslas yra akivaizdus: parodyti, kad liudytojos vykdo savarankišką ekonominę veiklą, jų išlaidos ir pajamos nėra susijusios su E. K. išlaidomis ir pajamomis, o tai lemia atskirą ir skirtingą buhalterinę apskaitą. Esant darbo santykiams, darbdavys vykdo ekonominę veiklą savo lėšomis ir visos išlaidos bei pajamos yra jo išlaidos ir pajamos. Asmenims ekonominę veiklą vykdant pagal verslo liudijimą, kiekvieno iš jų išlaidos ir pajamos yra jų asmeninės ir atskiros nuo kitų asmenų išlaidų ir pajamų. Taip prekybą kiaušiniais E. K. organizavo dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. nuostatų, pagal kurias asmuo, per metus gavęs daugiau nei 100000 litų atlygį už vykdant ekonominę veiklą pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, privalo registruotis PVM mokėtojų, apskaičiuoti ir mokėti pridėtinės vertės mokestį ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. nuostatos, kad visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. E. K. vykdė savarankišką ūkinę veiklą – prekybą kiaušiniais turgavietėse. Remiantis šiomis įstatymų nuostatomis pirkdamas kiaušinius paukštynuose jis privalėjo gauti buhalterinės apskaitos dokumentus, išrašytus jo, kaip vienos iš sutarties šalių, vardu. Pardavėjoms pardavus kiaušinius ir perdavus jam iš prekybos gautus pinigus, kaltinamasis turėjo skaičiuoti gautas pajamas ir joms viršijus 100000 Lt, registruotis PVM mokėtoju, apskaičiuoti ir mokėti pridėtinės vertės mokestį. Taip E. K. turėtų elgtis net ir tuo atveju, jei veiktų tik kaip tarpininkas ir kiaušinių tiekėjas savarankiškai vykdančioms veiklą liudytojoms – pirkdamas kiaušinius paukštynuose jis turėjo gauti pirkimo – pardavimo dokumentus, išrašytus jo vardu, o parduodamas kiaušinius liudytojoms išrašyti kitus dokumentus, pagal kuriuos joms parduodavo kiaušinius. Tačiau siekdamas išskaidyti išlaidas bei pajamas, kad pajamos nesiektų 100000 Lt, E. K. susitarė su prekių tiekėjais, kad pastarieji sąskaitas išrašys kitų asmenų vardu ir nurodė V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž. duomenis. Dėl šios priežasties E. K. nesudarė su liudytojomis darbo sutarčių, o apmokėjo joms verslo liudijimus, taip sudarydamas vaizdą, kad jos vykdo savarankišką ūkinę veiklą, o jų gaunamos pajamos yra jų asmeninės, o ne jo pajamos. Dėl to buhalteriniais dokumentais nebuvo fiksuojamas liudytojų pinigų perdavimas kaltinamajam. Iš esmės tai yra viena iš PVM sukčiavimo schemų. Joje E. K. apgaulė pasireiškė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. nuostatų nesilaikymu, gavus daugiau kaip 100000 Lt pajamų nesiregistravus mokesčių inspekcijoje, neskaičiuojant ir nemokant PVM.

Specialisto išvada nustatyta, kad iš šios tęstinės veiklos E. K. gavo 472 331,90 Lt pajamų ir siekdamas išvengti turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą  pridėtinės vertės mokestį – jis neįsiregistravo į PVM mokesčių mokėtojų registrą ir taip išvengė sumokėti 59 447,95 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Dėl BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

E. K. kaltinamas tuo, kad organizavo ir vykdė prekybą šviežiais kiaušiniais, neįregistravęs individualios įmonės Juridinių asmenų registre ar savo individualios veiklos, vykdė pastovią tęstinę veiklą ir per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-05-11 gavo 472331,90 Lt pajamų. Dirbdamas neįregistravęs individualios įmonės Juridinių asmenų registre pažeidė LR Individualių įmonių įstatymo 7 str. 5 d., 8 str. 3 d., 9 str. 1 d. nuostatas, 2003 m. lapkričio 12 d. LRV nutarimo Nr. 1407 Juridinių asmenų registro nuostatų 11 punktą ar dirbdamas neįregistravęs individualios veiklos, atitikdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų „Nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių", 4 punkto „Šių taisyklių nuostatos taikomos" 4.1 papunkčio nuostatas „Visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau-nuolatiniai gyventojai), pradedantiems vykdyti individualią veiklą, bet neįregistruotiems Registre", pažeidė minėtų taisyklių 6 punkto „Nuolatiniai gyventojai, nurodyti šių taisyklių 4 punkte, turi naudoti Nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo FR0792 formą (toliau-prašymo forma).", 7 punkto „Tinkamai užpildytą prašymo formą nuolatinis gyventojas AVMI turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną." bei LR Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.lK-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių" nuostatas, tokiu būdu E. K. versliškai ir stambiu mastu vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 202 str. 1 d. sudėties požymis „kitokiu neteisėtu būdu“ yra ir tada, kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus. Veiklos neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Tais atvejais, kai asmuo, tyčia nepranešęs apie individualios veiklos, kuriai nebūtina licencija, leidimas ar kitas specialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis atitinkamos rūšies veikla, pradžią sąmoningai ją tęsia nuslėpdamas ją bei iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus, gali būti pripažįstama, kad asmuo vykdo veiklą kitu neteisėtu būdu ir, esant kitiems BK 202 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiams, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytą verslo tvarką. Valstybė, nustatydama verslo tvarką, įgyvendina savo konstitucinę pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnis). Plačiąja prasme verslo tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas (pvz., CK 2.4, 2.74, 2.77 straipsniai, mokesčių įstatymai ir poįstatyminiai aktai ir t.t.), tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims (pvz., Kelių transporto kodeksas, bankų, švietimo, farmacijos, turizmo, statybos, advokatūros, medicinos praktikos, audito ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai aktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-388/2009, 2K–48/2011, 2K-174/2012). Valstybė siekia kontroliuoti joje veikiančių asmenų ekonominę veiklą, turėdama kelis tikslus: tai ir statistinė apskaita, ir saugumo sąlygų užtikrinimas, ir mokesčių apskaičiavimas ir sumokėjimo kontrolė. Valstybė gan detaliai reglamentuoja ekonominę veiklą, nustato jos formas ir sąlygas. Verstis ekonomine veikla galima ne tik įsteigus juridinį asmenį, bet ir būnant fiziniu asmeniu. Fiziniai asmenys, pradėdami nedidelį asmeninį verslą, dažniausiai renkasi paprastesnes verslo organizavimo formas. Vienos paprasčiausių fiziniams asmenims taikomų ekonominės veiklos organizavimo formų yra (1) asmens, vykdančių individualią veiklą įsiregistravimas į mokesčių mokėtojų registrą. Tokiu atveju, ne vėliau kaip veiklos pradžios dieną, asmuo turi pateikti mokesčių inspekcijai nustatytą deklaracijos formą ir gali vykdyti ekonominę veiklą. Kita veiklos forma tai (2) ekonominė veikla gavus verslo liudijimą, kuomet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimą Nr. 1797 Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių nuostatas asmuo, gavęs verslo liudijimą, gali užsiimti jame nurodytos rūšies veikla. Dar viena ekonominės veiklos organizavimo forma yra (3) neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens – individualios įmonės, įsteigimas. Prieš pradėdamas ekonominę veiklą asmuo pats pasirenka, kokia forma vykdyti veiklą. Aišku, jį riboja tam tikros įstatymo nuostatos, kadangi pvz. verslo liudijimą gauti galima tik tam tikroms veiklų rūšims.

Kaltinimas E. K. suformuluotas taip, kad versdamasis kiaušinių prekyba turgavietėse jis turėjo arba įsteigti individualią įmonę arba įsiregistruoti mokesčių mokėtojų registre kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, o šių veiksmų neatlikęs jis padarė nusikaltimą. Iš tiesų, tai yra dvi ekonominės veiklos formos, taikomos individualia veikla besiverčiantiems asmenims ir kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, E. K. nei viena iš jų nesivertė, t.y. jis nebuvo įsteigęs individualios įmonės ir nesiregistravo mokesčių mokėtojų registre kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą.

Tačiau tai nėra vienintelės individualios veiklos organizavimo formos. Apklaustas teisme E. K. paaiškino, kad ekonomine veikla jis vertėsi teisėtai, t.y. turėdamas verslo liudijimą. Iš tiesų, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimą Nr. 1797, turint verslo liudijimą galima verstis kitų prekių mažmenine prekyba kioskuose ir prekyvietėse. Byloje yra duomenys (t.2, b.l. 52-53), kad laikotarpiu nuo 2009-03-11 iki 2009-04-30 E. K. buvo išduotas verslo liudijimas prekybai prekyvietėse, suteikiantys teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąją prekyba. Byloje E. K. nėra kaltinamas tuo, kad turėdamas verslo liudijimą vykdė veiklą, kurios negalėjo vykdyti turėdamas verslo liudijimą, kaip ir nėra kaltinamas ir nėra nustatyta, kad jis pažeidė veiklos turint verslo liudijimą tvarką, pvz. vertėsi veikla, kurią negalima verstis turint verslo liudijimą. Todėl teismas daro išvadą, kad E. K. ekonominė veikla laikotarpiu nuo 2009-03-11 iki 2009-04-30 buvo teisėta ir šį laikotarpį iš kaltinimo šalina, o jo veikla laikotarpiais nuo 2009-01-01 iki 2009-03-11 ir nuo 2009-04-30 iki 2009-05-11 buvo neteisėta, vykdoma nepasirinkus ekonominės veiklos vykdymo formos ir nustatyta tvarka jos neįregistravus.

Teismas patikslina, kad E. K. vykdė komercinę veiklą, jis organizavo ir vykdė prekyba kiaušiniais. Ūkinė veikla apima gamyba, tačiau E. K. nėra kaltinamas, kad neteisėtai ką nors pagamino.

E. K. yra kaltinamas neteisėtai vertęsis komercine veikla stambiu mastu ir versliškai. Teismas sutinka su tokiu kaltinamojo veiklos vertinimu ir mano, kad šie sudėties požymiai yra įrodyti. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad per inkriminuotą laikotarpį E. K. gavo 472 331,90 Lt pajamų. Atsakomybę už neteisėtą vertimąsi komercine veikla nustato tiek baudžiamasis kodeksas, tiek ir administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. Šias dvi sudėtis atribojantis požymis yra versliškumo arba stambaus masto požymis. Stambaus masto samprata, kaip dydis, atribojantis administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios, nustatytas Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. pastaboje, kur nurodyta, kad pagal šį straipsnį (ATPK 173 str.) administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Nustatant pajamas (įplaukas), gaunamas neteisėtai verčiantis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, gali būti naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti netiesioginiai apmokestinamų pajamų skaičiavimo metodai. Šioje nuostatoje nustatyta, kad jei asmens pajamos neviršija 500 MGL (t.y. 65000 litų), tai nesant versliškumo požymio, asmeniui taikoma administracinė atsakomybė, o jei pajamos viršija 500 MGL – baudžiamoji atsakomybė. Akivaizdu, kad netgi iš E. K. gautų pajamų atmetus per teisėtai vykdytą veiklą gautas pajamas, jos bus didesnės nei 500 MGL. Veiklos vykdymas versliškai yra vertinamasis kriterijus ir jis sietinas su vykdomos veiklos tęstinumu, savarankiškumu, atlygintinumu ir organizavimu. E. K. neteisėtą komercinę veiklą vykdė du laikotarpius, kurie vertintini kaip pakankamai ilgi. Savo komercinę veiklą jis organizavo savarankiškai, pats rūpindamasis visomis veiklos sritimis, organizuodamas ją savo lėšomis ir savo rizika. Vykdydamas ekonominę veiklą jis siekė pelno ir jį gavo, o įvertinus tai, kad jis neturėjo kito pragyvenimo šaltinio, ši veikla buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Jis įdėjo daug organizacinių pastangų savo vykdomai komercinei veiklai – Lietuvos ir Lenkijos paukštynuose pirko ir į pardavimo taškus gabeno kiaušinius, nuomojo sandėlį kiaušiniams sandėliuoti, organizavo darbą pardavimo taškuose, samdė darbuotojas. Visi šie požymiai vertinant juos kartu leidžia teismui daryti išvadą, kad E. K. versliškai ir stambiu mastu vykdė komercinę veiklą.

Teismas šalina iš kaltinimo nuorodas į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, darbo kodeksą ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, kadangi šios nuostatos nereglamentuoja komercinės veiklos.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. K. veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad versliškai ir stambiu mastu vykdo komercinę veiklą neteisėtu būdu. E. K. veiksmai, kuomet vienu laikotarpiu jis turėjo įsigijęs verslo liudijimą, o kitais vykdė tą pačią veiklą be verslo liudijimo, rodo, kad jis suprato, kokiu būdu ekonominė veikla vykdoma teisėtu būdu. Akivaizdu, kad tokio ekonominės veiklos organizavimo motyvas yra susijęs su nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymu, tai yra siekis nuslėpti vykdomą ekonominę veiklą, o tuo pačiu gaunamas pajamas ir privalomus sumokėti mokesčius.

E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

E. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių, o viena apysunkių nusikaltimų kategorijai, visos veikos padarytos tiesiogine tyčia. E. K. teisiamas pirmą kartą, jis nebaustas administracine tvarka,  dirba, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcija už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę, o BK 202 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas bei kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė pagrindų taikyti BK 62 str. arba 54 str. 3 d. nuostatas.

Nustatydamas bausmės dydį kaltinamajam, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra nustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad E. K. skirtina bausmė mažesnė nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p. E. K. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, baudžiamojoje byloje pareiškė 59 447,95 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (5 t., b.l. 95-98). Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 d. vokas su 2 kompaktiniais diskais, saugomas prie baudžiamosios bylos, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 d. dokumentai, rasti E. K. automobilyje kratos metu, saugomi prie baudžiamosios bylos segtuve Nr. 1, grąžintini E. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 d. buhalteriniai dokumentai, esantys vokuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, bei gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai, saugomi prie bylos (t. 3), grąžintini asmenims, kurių vardu jie yra išrašyti.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p. byloje esantys sąsiuviniai bei kiti vokuose esantys ranka rašyti rašteliai, naikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

n u s p r e n d ž i a:

E. K. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir skirti jam 1 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., ir skirti jam 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. K. 1 metus laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pilnai tenkinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinį ieškinį. Priteisti iš E. K. 59 447,95 Lt Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. voką su 2 kompaktiniais diskais, saugomą prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. dokumentus, rastus E. K. automobilyje kratos metu, saugomus prie baudžiamosios bylos segtuve Nr. 1, grąžinti E. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. buhalterinius dokumentus, esančius vokuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, bei gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai, saugomi prie bylos, grąžinti asmenims, kurių vardu jie yra išrašyti.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p. byloje esančius sąsiuvinius bei kitus vokuose esančius ranka rašytus raštelius, sunaikinti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas                                                         (parašas)                                                        Alenas Piesliakas

Nuorašas tikras:

Teisėjas A. Piesliakas