Civilinė byla Nr. 2-280-800/2012
Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01380-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija: 52.1.;52.2.;
116.1.;44.5.2.2.;
44.5.2.4.;99.5.;
99.7.;99.9.;
113.1.;
(S)
KAUNO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 13 d.
Kaunas,
Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Ramintai Vainaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. Gubavičiui,
atsakovui A. S., atsakovo atstovei advokato padėjėjai J. Ramoškienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „RKV“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ieškiniu (b. l. 1) prašo priteisti iš atsakovo A. S. 4336,94 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo 4336,94 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 131,00 Lt žyminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas paaiškino, kad 2004-01-28 atsakovas ieškovui pristatė suremontuoti atsakovui priklausantį automobilį po autoįvykio. Draudimo bendrovė pasiūlė jam ieškovą, kaip auto remonto darbus atliekančią įmonę. Pats atsakovas nurodė, kad po auto įvykio automobilį pastatė garaže ir ieškovo atstovai, jo prašymu, atvyko tą automobilį pasiimti. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Kadangi laikotarpis yra pakankamai senas, todėl neturi galimybės pateikti užsakymo. Ieškovas atliko automobilio remonto darbus už 4336,94 Lt, išrašė sąskaitą faktūrą, kuri buvo atiduota atsakovui su automobiliu. Atsakovas už darbus neatsiskaitė, nes tikėjosi, kad draudimo bendrovė atsiskaitys už remonto darbus. Pati draudimo bendrovė savo atsiliepime nurodė, kad tai yra nedraudiminis įvykis ir atsisakė išmokėti atsakovui draudimo išmoką bei apmokėti už remonto darbus. Iš to ir yra kildinama skola atsakovo ieškovui, kurią prašo priteisti ir taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme.
Atsakovas A. S. paaiškino, kad 2003 metais įvyko autoįvykis – jis vairuodamas UAB „RVK“ priklausantį automobilį Audi Avant 100 atsitrenkė į BMW, kurią vairavo A. Z.. BMW jis buvo jam pardavęs, bet buvo nesuforminę dokumentų. Pirkėjas buvo sumokėjęs tik 1000,00 Lt avansą, kitus pinigus ketino atiduoti, kai automobilį perregistruos. Autoįvykis įvyko Neveronių gyvenvietėje, kurioje gyvena tiek jis, tiek automobilį vairavęs A. Z.. Autoįvykis įvyko, nes buvo labai slidu. Abu automobiliai buvo apdrausti kompanijoje „Lindra“. Po to įvykio su kaimynu sutarė jam grąžinti pinigus, o jis mašiną. Po įvykio kreipėsi į draudimo kompaniją, kurie pasiūlė pasirinkti iš trijų remonto kompanijų, kur remontuoti automobilį. Jis pasirinko UAB „Žaliakalnio žėrutis“. Pasakė, kad paliktų telefono numerį, o jie pasiskambins ir pasiims automobilį. Jam paskambino iš UAB „Žaliakalnio žėrutis“ dėl dienos suderinimo. UAB „Žaliakalnio žėrutis“ darbuotojai atvažiavo su traliuku, išsitraukė iš garažo mašiną ir išsivežė. Paliko telefono numerį pasiteiravimui. Jis buvo nuvykęs pažiūrėti kaip atliekami darbai. Paskambinus trečią kartą liepė atvažiuoti pasiimti suremontuotą automobilį. Atsiimant automobilį nerodė nei sąskaitos, nereikalavo pinigų už remontą. Jis suprato, kad viską tvarko draudimo kompanija „Lindra“, todėl išvažiavo automobiliu. Niekas jokių pinigų nereikalavo. Praėjus beveik 6 m. gavo ieškinį, kuriuo reikalaujama iš jo priteisti 4336,94 Lt skolą. Mano, kad ne jis turi sumokėti ieškovui, o draudimo kompanija ir jis yra netinkamas atsakovas. Prašo taikyti ieškinio senatį.
Trečiųjų asmenų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „RKV“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 15 d. 15 val. 15 min. Kauno r. Neveronių gyv., Kertupio g. įvyko autoįvykis, kurio metu automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „RVK“, vairuojamas A. S. atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės (b. l. 30). Dėl autoįvykio kaltu pripažintas automobilio Audi 100 vairuotojas atsakovas A. S. (b. l. 31). Iš autoįvykio schemos bei priedo apie autoavarijos metu apgadintas transporto priemones matyti, kad automobilis Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „RVK“, o automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) priklausė A. S., tačiau jį vairavo J. A. Z. (b. l. 32-33). Iš 2003-11-14 susitarimo matyti, kad A. S. ir J. A. Z. sutarė, kad A. S. parduoda A. J. Z. A. S. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), už kurį pirkėjas A. J. Z. A. S. sumoka 1500 Lt. avanso, o likusią sumą įsipareigoja sumokėti po oficialaus automobilio pardavimo per komisą. Iš minėto susitarimo prierašo matyti, kad ryšium su įvykusiu autoįvykiu 2004-01-18 A. S. grąžina A. J. Z. sumokėtą 1500 Lt avansą, o A. J. Z. A. S. grąžina automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).
Iš 2004-01-28 sąmatos matyti, kad UAB „Žaliakalnio žėrutis“ už automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) remontą DK „Lindra“ išrašė remonto darbų sąmatą 4336,94 Lt sumai (b. l. 2-3). Iš 2004-03-31 PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad ji išrašyta pirkėjui A. S. už automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) remonto ir dažymo darbus ir išrašyta 4336,94 Lt sumai (b. l. 4). Iš šios sąskaitos –faktūros matyti, kad ties prierašu: “sąskaitą priėmė“ parašo nėra.
Iš draudimo kompanijos Lindra 2004-04-26 rašto Nr. 8-532 matyti, kad „2003-12-17 DK „Lindra“ Kauno filiale buvo gautas J.A. Z. pranešimas apie 2003-12-15 įvykusį autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas A. S. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) (v/n (duomenys neskelbtini)). Kauno r. KP 2004-01-19 pažymoje Nr. 4-10-500 autoįvykio kaltininku pripažintas A. S.. Pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 21 str. 1 p. ,,Draudikas ar Biuras nemoka draudimo išmokos, jeigu... žala padaryta transporto priemonės, kurią vairavo atsakingas už autoavarijos metu padarytą žalą vairuotojas, savininkui. Tuo remiantis DK „Lindra“ neturi juridinio pagrindo draudimo išmokai išmokėti“ (b. l. 16).
Iš atsakovo A. S. paaiškinimo bei byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad 2004 m. sausio mėn. A. S., vairuodamas UAB „RVK“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. A. Z., tačiau kuris nuosavybės teise priklausė A. S. ir jį apgadino. Iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS medžiagos matyti, kad dėl autoįvykio kaltu pripažintas automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, v/n (duomenys neskelbtini) vairavęs A. S. (b. l. 30-31).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, kam turi būti taikoma civilinė atsakomybė - padidinto pavojaus šaltinio valdytojui - UAB „RKV“, kurio automobilį vairavo atsakovas A. S., draudimo kompanijai apdraudusiai UAB „RKV“ automobilį ar tik UAB „RKV“ automobilį vairavusiam, įmonės darbuotojui, A. S..
Ieškovas ieškinį teismui pateikė remdamasis rangos teisiniais santykiais. Ieškovo atstovas nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio remonto rangos sutartis, tačiau ji buvo ne rašytinė, o sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Sutinkamai su LR CK 6.644 str. 1 d. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
Iš byloje esančios sąmatos, matyti, kad ji buvo derinama ne su atsakovu, o su draudimo kompanija „Lindra“ ( b. l. 2). Iš atsakovo A. S. paaiškinimo matyti, kad jam nebuvo pateikta automobilio sąmata, su juo nebuvo derinama remonto kaina. Iš byloje esančių įrodymų, o taip pat šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas pats atvyko pas atsakovą ir paėmė automobilį remontui. Šiuos veiksmus atliko draudimo bendrovės „Lindra“ nurodymu, t. y. tarp jų buvusiu susitarimu. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A.R. G. patvirtino, „kad sutartį su “Lindra“ turi, o taip pat ir su kitomis bendrovėmis, nes pagrinde remontuoja draudimines mašinas. Draudimo kompanija nurodo servisą, pilietis atveža automobilį. Jei tai draudiminis įvykis - apmoka draudimas, jei ne, parašo, kad nedraudiminis įvykis, kad neapmokės, todėl remonto išlaidas privalo padengti asmuo“.
Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, kad ieškovas su atsakovu būtų susitaręs, kad jis atlygins remonto išlaidas. Atsakovas A. S. atsiėmė suremontuotą automobilį, tačiau jokia PVM sąskaita- faktūra jam nebuvo įteikta, o taip pat nepareikalauta susimokėti už automobilio remontą. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovui atsiimant automobilį iš serviso jam buvo įteikta sąskaita apmokėjimui ir ar jis būtų žinojęs jog už remontą privalės susimokėti pats. Iš bylos medžiagos matyti, kad sužinojo jog jis skolingas UAB „Žaliakalnio žėrutis“ 2010 m. birželio mėn. gavęs ieškinį. Ieškovo atstovas patvirtino atsakovo aplinkybes, dėl sužinojimo momento apie skolą, nes aiškino, kad „įmonė yra didelė, skola, kaip pavienė, nėra didelė, o prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, buvo surinkti visi skolininkai. Įrodymų, kad sąskaita faktūra jos išrašymo momentu buvo pateikta atsakovui, pateikti negali. 2004-04-26 gavę draudimo bendrovės raštą, kad atsisakoma išmokėti draudimo išmoką, į klientą sumokėti nesikreipė, nes sąskaita buvo išrašyta konkrečiai atsakovui“ (b. l. 139).
Byloje nėra surinkta absoliučiai jokių įrodymų, jog A. S. būtų tyčia atsitrenkęs į jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir taip jį sugadinęs. Kadangi tiek tarnybinis automobilis Audi 100, tiek automobilis (duomenys neskelbtini) buvo drausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl A. S. kreipėsi į draudimo kompaniją „Lindra“, kuri leido jam pasirinkti automobilio remonto kompensavimo būdą. A. S. pasirinko, kad jo automobilis būtų suremontuotas viename iš draudimo kompanijos nurodytame servise, draudimo kompanijai už automobilio remontą pervedant pinigus į autoservisą. A. S. išsirinko UAB „Žaliakalnio žėrutis“. Kaip matyti iš byloje esančių faktinių duomenų, A. S. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 2004-03-31 buvo suremontuotas. Iš ieškovo atstovo paaiškinimo matyti, kad tarp DK „Lindra“ ir UAB „Žaliakalnio žėrutis“ buvo bendradarbiavimo susitarimas dėl draudimo kompanijoje draustų transporto priemonių remonto paslaugų teikimo. Nors minėto pobūdžio susitarimas byloje nebuvo pateiktas, tačiau, kad toks susitarimas buvo daroma išvada remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2004-01-28 sąmata (b. l. 2-3) bei 2004-04-26 DK „Lindra“ raštu (b. l. 16). Iš ieškovo atstovo paaiškinimo matyti, kad automobilio remonto 2004-01-28 sąmata suderinimui buvo išsiųsta faksu draudimo kompanijai Lindra, tačiau jokių pretenzijų gauta nebuvo. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, jog UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ir atsakovas A. S. buvo tiesiogiai sudarę sutartį dėl A. S. priklausančio automobilio remonto paslaugos suteikimo. Tiek iš ieškovo atstovo, tiek iš atsakovo A. S. paaiškinimų matyti, kad A. S. su ieškovu suderino tik automobilio pridavimo klausimą, o automobilį išsivežė ieškovo darbuotojai su savo techninėmis priemonėmis. Ieškovo atstovas nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio remonto rangos sutartis, tačiau ji buvo ne rašytinė, o sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Tačiau sutinkamai su LR CK 6.644 str. 1 d. rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Iš atsakovo A. S. paaiškinimo matyti, kad jam nebuvo pateikta automobilio sąmata, su juo nebuvo derinama remonto kaina, su juo nebuvo sutarta, kad jis atlygins remonto išlaidas, jis atsiėmė suremontuotą automobilį, tačiau jam jokia PVM sąskaita-faktūra nebuvo įteikta ir nepareikalauta susimokėti už automobilio remontą, o apie tai, kad jis skolingas UAB „Žaliakalnio žėrutis“ sužinojo tik 2010 m. birželio mėn. gavęs ieškinį.
Ieškovo UAB „Žaliakalnio žėrutis“ atstovas paaiškino, kad 2004-03-31 PVM sąskaita-faktūra A. S. buvo įteikta atsiimant automobilį. A. S. tai neigia. Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog ant jos A. S. parašo nėra. Ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, jog atlikus automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) remontą, 2004-03-31 PVM sąskaita-faktūra buvo įteikta ar paštu išsiųsta atsakovui A. S.. Be to, iš byloje esančio DK „Lindra“ 2004-04-26 rašto matyti, kad jie atsisakė išmokėti draudimo išmoką praėjus daugiau kaip 1 mėn. laiko po automobilio remonto pabaigos, todėl daroma išvada, kad automobilio atsiėmimo momentu PVM sąskaita-faktūra A. S. nebuvo įteikta.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimo atsakovui esmė – reikalavimas grąžinti pinigines lėšas už atliktus automobilio remonto darbus. Reikalavimas dėl lėšų priteisimo gali turėti įvairų teisinį pagrindą, nuo to, kokiu teisiniu pagrindu toks reikalavimas grindžiamas, priklauso reikalavimo tenkinimo sąlygos ir apimtis. Teisinis reikalavimo pagrindas nustatomas, teisiškai kvalifikavus materialinius ginčo santykius. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą teismas turi pareigą nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas ir dalykas. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas. Spręsdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, teismas privalo išaiškinti ir aptarti svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes, nes jos yra bylos esmė ir jų pagrindu pagal nustatytą teisinį reguliavimą sprendžiama dėl teisinės ginčo kvalifikacijos bei ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovo atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju, vadovaujasi byloje nustatyta ir šalių neginčyta aplinkybe, kad žalos atsiradimo metu, atsakovas buvo UAB „RKV“ darbuotojas ir kad autoįvykio metu jis teisėtai valdė UAB „RKV” priklausantį didesnio pavojaus šaltinį - automobilį.
Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos CK 6.264 ir 6.270 straipsniuose nustatė samdančio darbuotojus asmens atsakomybės ir didesnio pavojaus šaltinių valdytojų atsakomybės už padarytą žalą principus ir atsakomybės ribas. Pagal LR CK 6.264 str. 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. LR CK 6. 270 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų naudojimas ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taikant ir aiškinant šias teisės normas, spręstina, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybė ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji taikoma šiam asmeniui visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar jo didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui UAB „RKV” jokie reikalavimai niekada nebuvo reiškiami ir pareikšti. Vadovaujantis LR CK 6.264 str. bei 6.270 str. nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad UAB „RKV" pagal CK 6.270 str. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, vadovaujantis suformuota teismine praktika (LAT senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu" 4 punktas numato, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą; 14 punktas numato, kad darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, turi į padariusį žalą darbuotoją regreso teisę, atsakovu šioje byloje dėl žalos atlyginimo ieškovui turėjo būti ne A. S., o UAB „RKV". Atsakovas nuo pat pirmo procesinio dokumento, t. y. atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos nurodė, kad atsakovu byloje turi būti ne jis, o bendrovė UAB „RKV“ arba draudimo bendrovė PZU Lietuva (b. l. 13, 23-25,45-46, 83, 100). Ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutiko, nors procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas vairavo būtent UAB „RKV“ priklausantį automobilį (b. l. 20). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad į UAB „RKV“ dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nes jie mano, kad UAB „RKV“ ieškovui žalos nepadarė ( b. l. 45).
Ieškovas nesinaudojo jam suteikta procesine teise keisti atsakovą ir savo ieškinį grindė rangos teisiniais santykiais, kurie jo nuomone susidarė tarp atsakovo A. S. ir ieškovo UAB „Žaliakalnio žėrutis“ atsisakius apmokėti trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“.
Įvertinus tai, kad ieškovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ir atsakovas A. S. buvo tiesiogiai sudarę sutartį dėl A. S. priklausančio automobilio remonto paslaugos suteikimo, kad tarp jų nebuvo susitarimo dėl remonto kainos ir jo apmokėjimo, kuriam esant atsakovas būtų galėjęs įgyvendinti savo pasirinkimo teisę remontuoti ar neremontuoti jam priklausantį automobilį ieškovui priklausančioje remonto įmonėje, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog po automobilio remonto PVM sąskaita-faktūra atsakovui A. S. būtų buvusi įteikta per kuo trumpiausią laiką, daroma išvada, kad ieškovas veikė savo rizika bei įvertinus tai, kad ieškovas ieškinį atsakovui A. S. pareiškė praėjus 6 metams nuo autoįvykio ir automobilio remonto, kas prieštarauja šalių sąžiningo elgesio bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl daroma išvada, kad nėra įrodyta, jog atsakovas A. S. turėjo pareigą atlyginti ieškovui UAB „Žaliakalnio žėrutis“ A. S. priklausančio automobilio remonto išlaidas, todėl ieškinys neįrodytas ir atmestinas.
Iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6p., 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str. teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Žaliakalnio žėrutis“ (į. k. 134476078) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Lt (septynis šimtus litų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš UAB „Žaliakalnio žėrutis“ (į. k. 134476078) valstybei 40,43 Lt (keturiasdešimt litų 43 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Živilė Janavičienė