Civilinė byla Nr. 2A-277-260/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17358-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1;

3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 30 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovei R. J. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Teisėjų kolegija

       n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtą butą, kuris anksčiau nuosavybės teise priklausė atsakovei, jis įsigijo iš varžytynių 2017 m. liepos 31 d., tačiau atsakovė geruoju iš ieškovui priklausančio buto neišsikelia.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė teisme ginčija varžytynių teisėtumą dėl per mažos buto kainos, kurių pagrindu ieškovas įgijo atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butą ir paskolos sutarties dalį dėl per didelių palūkanų, pagal kurią vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovės antstolė pardavė jai priklausantį butą varžytynėse. Atsakovė nurodė, kad antstolė jos neinformavo apie vykdomosios bylos eigą, ji nesutiko su antstolės nustatyta buto verte.

3.       Ieškovo atstovė, nagrinėjant bylą, papildomai paaiškino,  kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute jau ilgiau nei metus, dėl ko ieškovas patiria nuostolius. Atsakovė nesutiko buto išsipirkti ar mokėti nuomos mokestį.

                               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas  2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, iškeldino atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais. Teismas iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteisė 350 Eur, o valstybei – 34,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas konstatavo, kad antstolei varžytynėse pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, ji neteko nuosavybės teisių, susijusių su šiuo turtu, o nuosavybės teises į šį turtą įgijo ieškovas. Atsakovė nuo 2017 m. liepos 31 d. be teisėto pagrindo gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, gera valia nesutinka išsikelti.

6.       Spręsdamas dėl atsakovės argumento, kad ji nebuvo informuota apie varžytynių paskelbimą teismas pripažino, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie vykdomosios bylos eigą, kadangi dokumentai jai buvo siųsti pačios atsakovės nurodytu elektroniniu adresu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė žinojo apie paskelbtas varžytynes ir turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą.

7.       Teismas netenkino atsakovės prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą dėl atsakovės nurodytų kitų nagrinėjamų civilinių bylų, konstatuodamas, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra.

                                  III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo
25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu bus patenkintas ieškovo ieškinys, teismo sprendimo įvykdymą atidėti 3 mėnesiams, bei iš ieškovo valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas aiškino, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

8.2.                      Atsakovė apie iš varžytynių parduodamą turtą sužinojo tik 2018 m. sausio 29 d. ir tada su ieškiniu kreipėsi į teismą pripažinti negaliojančiu antstolės surašytą 2017 m. liepos 31 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą ir dėl restitucijos taikymo. Šioje byloje teismo  sprendimas bus skelbiamas lapkričio 27 d., jis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla. Atsakovės nuomone, ši nagrinėjama byla turėjo būti sustabdyta.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nepateikė atsakovei jokios alternatyvos, kadangi atsakovė iškeldinama nesuteikiant jokios kitos gyvenamosios vietos. Nebuvo atsižvelgta ir į aplinkybes, kad tai yra vienintelis atsakovės būstas, o kartu ir darbo vieta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

8.4.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino atsakovės prašymo atidėti sprendimo įvykdymą, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad prašyme buvo nurodomas siekis apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.

9.        Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpos yra įregistruotos kaip patalpos, kurioje ji vykdo individualią veiklą. VĮ Registrų centro išrašo duomenys patvirtina, kad buto paskirtis yra gyvenamoji, o ne komercinės paskirties. Kartu pažymėtina, kad atsakovė neįrodė būtinybės taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą trims mėnesiams.

9.2.                      Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad ji augina nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas neprivalo pasisakyti dėl aplinkybių, kurios byloje nebuvo nurodytos.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai  įvertino aplinkybes ir nestabdė šios civilinės bylos nagrinėjimo. Šiuo metu atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, o jeigu ateityje bus priimtas sprendimas, kuriuo turto pardavimo iš varžytynių aktas bus panaikintas, atsakovė galės kreiptis į teismą dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

                Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

11.       Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio buto, pagrįstumo ir teisėtumo.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas T. Ž. (duomenys neskelbtini) vykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. J. J. (atsakovei). (duomenys neskelbtini) antstolė R. G. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis aktas nėra nuginčytas, jis – galiojantis. Atsakovė kreipėsi į teismą dėl buto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, pagal jos ieškinį Kauno apylinkės teisme 2018-04-10 buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-11628-921/2018, tačiau teismas šioje byloje 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-295-252/2019, joje 2019 m. gegužės 2 d. priimta nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovo nuosavybės teisė į minėtą turtą 2017 m. rugpjūčio 14 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto neišsikelia, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo nuosavybės teisių gynimo – atsakovės iškeldinimo su visa manta iš neteisėtai užimamų patalpų – ginčo buto. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, nusprendė iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. A. R. J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriame skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

13.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

14.       Teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2013, Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.).

15.       Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, o apeliantė be pakankamo pagrindo skunde tvirtina priešingai.

16.       Atsakovė R. J. J. apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog atsakovė gyvena ieškovui priklausančiame bute tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams. Ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčijamą turtą, yra šio turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė gyvena ir naudojasi jam priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo. Akivaizdu, atsakovės neatlygintinas naudojimasis ieškovo turtu, objektyviai trukdo ieškovui šį turtą valdyti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovę iš ieškovui priklausančio gyvenamojo buto CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tuo atstatė ieškovo pažeistas teises.

17.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su esminiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tokiu būdu pažeidė jos teisę į būsto neliečiamybę. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra įrodytos abi aplinkybės: 2017 m. liepos 31 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas yra teisėtas ginčo buto savininkas, nuosavybės teisę į ginčo turtą ieškovas įregistravo Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d., taigi, ieškovas yra ginčo buto savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Atsakovė po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto buto, tokiu būdu pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), sprendžia, jog ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę teismo tvarka.

18.       Vertindamas apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, kadangi, neatsižvelgdamas į tai, jog ginčo būstas yra vienintelis atsakovės gyvenamasis būstas, nenustatė atsakovei termino per kurį ji galėtų susirasti tinkamą būstą ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų kilęs iš daikto savininko nuosavybės teisės nuo pažeidimo gynimo, o ne iš prievolinių teisinių santykių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog šalys nebuvo susijusios jokiais - nei buto nuomos, nei panaudos - prievoliniais teisiniais santykiais, o atsakovė apie tai, kad jos butas nupirktas varžytynėse sužinojo, arba turėjo sužinoti 2017 m. liepos 31 d., laiko, jog šio ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, kurios privalomai nenumato, kad patenkinus reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, teismo proceso metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po ginčo buto varžytynių ji ėmėsi realių veiksmų, siekdama užtikrinti savo teisę į būstą. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atsakovė neįrodė realių pastangų ginčą su ieškovu išspręsti taikiai, susirasti kitą gyvenamąjį būstą, o jos teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovo teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

19.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, apeliantės apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama atsakovės R. J. J. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis atsakovės bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Dalė Burdulienė

Raimondas

Arvydas Žibas