Baudžiamoji byla Nr. 1-784-961/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04051-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.4.2; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.4; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.29.1.1; 1.2.29.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei, Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant prokurorui Aidui Dzikarui,

kaltinamajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

kaltinamajam R. R., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis du nepilnamečius vaikus, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1999-09-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 246 straipsnio 4 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 42 straipsnį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 1999-11-09 nutartimi nuosprendis pakeistas už padarytas veikas nustatant naujas bausmes ir galutinę bausmę paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno miesto apylinkės teismo 2000-03-08 nutartimi, pritaikius amnestiją, bausmė sumažinta iki 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2000-08-23 nutartimi, pritaikius amnestiją, bausmė sumažinta dar vienu trečdaliu. 2001-05-16 paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 4 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės;

2. 2005-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, galutine subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką pripažintas atlikusiu bausmę;

3. 2021-05-05 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį, 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis tris nepilnamečius vaikus, bedarbis, teistas:

1. 1997-02-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo su turto konfiskavimu bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2. 1998-04-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 6 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu bausme, subendrinus bausmę su 1997-02-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme – galutinė bausmė 7 metų laisvės atėmimas su turto konfiskavimu; pritaikius amnestiją paleistas 2000-05-08;

3. 2000-11-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 111 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) 4 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu bausme;

4. 2003-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (250 Lt ) baudos bausme;

5. 2004-03-01 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus su 2000-11-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-06-07 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis nustatyta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 2 MGL (250 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmė atlikta 2005-05-26;

6. 2008-02-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu, BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

7. 2008-10-17 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę subendrinus su 2008-02-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nustatyta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta 2011-03-19;

8. 2012-03-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 1 metų laisvės apribojimu su įpareigojimais;

9. 2012-09-03 Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 5 mėnesių viešaisiais darbais, bausmę subendrinus su 2012-03-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, 7 mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui; bausmė atlikta 2013-04-26;

10. 2013-11-29 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, BK 66 straipsniu 18 parų arešto;

11. 2013-12-23 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, 30 parų arešto;

12. 2014-01-13 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę subendrinus su 2013-11-29 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos arešto bausmės neatlikta dalimi – laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir 1 dienai, bausmė atlikta 2014-07-14;

13. 2015-09-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14. 2015-12-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su 2015-12-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmė atlikta 2018-05-30;

15. 2019-12-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, 60 parų arešto;

16. 2020-01-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, šią bausmę subendrinus su 2019-12-03 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta bausme, nustatytas laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui, šiuo metu atlieka bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

M. Ž. ir R. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į svetimą – UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), didelės vertės turtą, nebūdami šios bendrovės akcininkais, darbuotojais ar įgaliotais asmenimis, suklastojo tikrus bei pagamino netikrus dokumentus ir jais disponavo bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent:

R. R. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. sausio 8 d., nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba pagamino žinomai netikrus bei suklastojo tikrus, su M. Ž. fiktyviu paskyrimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas susijusius, taip pat VĮ ,,Registrų centras“ teiktinus dokumentus:

1. 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,,Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą“, įrašant žinomai netikrus duomenis apie tai, jog nuo 2019 m. sausio 8 d. yra atleidžiamas bendrovės direktorius O. F. G. L. ir nuo tos pačios dienos direktoriumi yra skiriamas M. Ž.,

2. 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,,Akcininkų, registracijos sąrašą“, įrašant žinomai netikrus duomenis apie tai, jog neva nurodytą dieną neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo akcininkai O. F. G. L. bei J. V. den B.,

3. 2019 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centro prašymo įregistruoti juridinių asmenų registre formos JAR-1 blanką – ,,Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“, kuriame įrašė, kad pateikiami priedai – formos JAR-VO-V bei KD-1;

4. 2019 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centro ,,Vienasmenio valdymo organo“ formos JAR-VO-V blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad M. Ž. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas, kuriuo neva tapo 2019 m. sausio 8 d.,

5. 2019 m. sausio 8 d. VĮ Registrų centro formos KD-1 ,,Kontaktiniai duomenys“ blanką, kuriame įrašė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), 

kuriuos R. R. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip 2019 m. sausio 8 d., pateikė M. Ž. pasirašyti, o M. Ž., realizuodamas bendrininkų grupės nario R. R. nurodymus, žinodamas, jog realiai nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ar direktorius bei kad nevykdys bendrovės direktoriaus pareigų, savo rankraštiniu parašu melagingai pasirašė bendrininkų grupės nario R. R. jam pateiktus žinomai netikrus dokumentus – 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą, kaip akcininkų susirinkimo pirmininkas, 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Akcininkų registracijos sąrašą, kaip akcininkų susirinkimo pirmininkas, bei bendrininkų grupės nario R. R. suklastotus tikrus dokumentus – VĮ Registrų centro formų blankus: JAR-1, ,,Prašymą registruoti Juridinių asmenų registre“ ir KD-1 „Kontaktiniai duomenys“, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, siekiant savo naudai apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, R. R. davė savo bendrininkui M. Ž. nurodymus, kuriuos realizuodamas M. Ž. 2019 m. sausio 15 d. nuvyko į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, Vilniuje, ir melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2019 m. sausio 15 d., 16.11 val. pateikė prašymą: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „duomenys neskelbtini“ duomenų (informacijos) pakeitimo bei šios Bendrovės elektroninio sertifikuoto išrašo (ESI) išdavimo kartu su suklastotais tikrais bei netikrais dokumentais: 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,,Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu“ ir ,,Akcininkų registracijos sąrašu“, 2019 m. sausio 8 d. formos JAR-1 blanku – ,,Prašymu registruoti juridinių asmenų registre“, forma ,,Kontaktiniai duomenys“ KD-1 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo skyriui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje, taip panaudodamas suklastotus dokumentus, o VĮ Registrų centro darbuotojai, nesuvokdami nusikalstamų ketinimų bei būdami suklaidinti šiuose suklastotuose dokumentuose nurodytų duomenų, 2019 m. sausio 17 d. viešajame Juridinių asmenų registre M. Ž. įregistravo kaip vienintelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, po ko 2019 m. sausio 17 d., 13:58:51 val. M. Ž. buvo išduoti suklastoti tikri dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis sertifikuotas išrašas JAR ESI su prieigos raktu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tą pačią dieną tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje M. Ž. perdavė R. R., ko pasėkoje buvo įgyta teisė disponuoti šios bendrovės turtu. Tokiu būdu R. R. bei M. Ž. savo naudai, apgaule teisiškai įtvirtindami teisę disponuoti savo nuožiūra šios bendrovės turtu, įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 1 913 386 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), didelės vertės turtą, nebūdami šios bendrovės akcininkais, darbuotojais ar įgaliotais asmenimis, pagamino ir įgijo netikrą juridinio asmens antspaudą, taip pat, panaudodami suklastotus tikrus dokumentus, pasikėsino neteisėtai įgyti bei neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, taip pat pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, pasikėsino neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos bei neteisėtai atlikti vieną ar daugiau finansinių operacijų, taip pat apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, per nieko apie nusikalstamą veiką nežinančius antspaudus gaminančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojus, pagamino ir įgijo netikrą juridinio asmens antspaudą – 2019 m. sausio 17 d., 11.36 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudoję specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurta ir niekada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausiusia fiktyvia elektroniniu pašto paskyra – (duomenys neskelbtini), jungiantis per IP adresą (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės formos prašymą pagaminti bendrovės apvalų antspaudą, ko pasėkoje minimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo pagamintas. Vėliau tą pačią dieną, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, R. R. nurodė M. Ž. nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas atsiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Vykdydamas šį nurodymą M. Ž., veikdamas tariamai kaip šios bendrovės direktorius bei juo prisistatydamas, 2019 m. sausio 17 d., ne anksčiau, kaip 14 val., pateikė kartu su R. R. suklastoto tikro dokumento – JAR ESI su prieigos raktu Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir taip suklaidino apie daromą nusikalstamą nežinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie jam 2019 m. sausio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą valandą, atidavė pagamintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. sausio 18 d. kartu atvyko į AB SEB banko Naugarduko skyrių, esantį Naugarduko g. 55A, Vilniuje, kur 11.53 val. M. Ž., veikdamas pagal iš anksto su R. R. suderintą nusikalstamos veiklos planą, banko darbuotojai melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikė kartu su R. R. žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2019 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą su prieigos raktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma apie jo paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, ir šio suklastoto tikro dokumento pagrindu, įgyvendinant nusikalstamo sumanymo vieną iš etapų ir siekiant apgaule įgyti šios bendrovės pinigines lėšas, išreiškė valią sudaryti naują UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos sutartį bei įgyti svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – banko darbuotojai nustačius, kad banko informacinėje sistemoje bendrovės vadovas dar nepasikeitęs, aptarnauti nebuvo, todėl R. R. kartu su M. Ž. iš banko išvyko. Tokiu būdu R. R. ir M. Ž. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. sausio 18 d. kartu atvyko į AB SEB banko Akropolio skyrių, esantį Ozo g. 25, Vilniuje, kur 15.58 val. M. Ž., veikdamas pagal iš anksto su R. R. suderintą nusikalstamos veiklos planą, banko darbuotojai melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2019 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą su prieigos raktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma apie jo paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, ir šio suklastoto dokumento pagrindu, suklaidinęs banko darbuotojus, neteisėtai įgijo svetimų mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – pirmiausia tarp AB SEB banko ir M. Ž. buvo sudaryta: 2019 m. sausio 18 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialioji dalis, 2019 m. sausio 18 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 1 dėl atpažinimo priemonės naudojimo sąlygų, 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens anketa, 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens kontaktinių duomenų ryšiams su klientu anketa ir 2019 m. sausio 18 d. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė. Minėtus dokumentus M. Ž. pažymėjo savo rankraštiniais įrašais bei melagingai patvirtino savo parašu, o 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens anketą antspaudavo netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, taip suklastodamas šiuos tikrus dokumentus, kurių pagrindu buvo išduoti nauji UAB „duomenys neskelbtini“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, elektroninės bankininkystės PIN slaptažodžių generatorius Nr. (duomenys neskelbtini), atpažinimo kodas (ID) Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikinasis slaptažodis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos M. Ž. vėliau perdavė R. R.,

be to, kaltinamieji, M. Ž. pateikiant 2019 m. sausio 18 d. prašymą išduoti kredito kortelę, pasikėsino neteisėtai įgyti AB SEB bankui priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – kreditinę kortelę „Master Card Business“, pakankamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėms operacijoms inicijuoti, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – vėliau ji nebuvo užsakyta pagaminti, kadangi dar prieš R. R. su M. Ž. 2019 m. sausio 18 d. 16.33 val. išeinant iš šio banko skyriaus, 2019 m. sausio 18 d. 16.28 val. į banko konsultacijų centrą paskambino tikrasis šios bendrovės akcininkas O. F. G. L. (pokalbis truko iki 2019 m. sausio 18 d. 16.36 val.) ir informavo, jog nebegali prisijungti prie banko elektroninės bankininkystės.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, veikdami bendrininkų grupėje, R. R. M. Ž. 2019 m. sausio 18 d. nurodė kartu su juo vykti į AB SEB banko Fabijoniškių skyriaus patalpas, esančias Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, kur 16.58 val. M. Ž., veikdamas pagal iš anksto su R. R. suderintą nusikalstamos veiklos planą, banko darbuotojai melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2019 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikato išrašą su prieigos raktu Nr. (duomenys neskelbtini) apie jo paskyrimą į minėtos įmonės direktoriaus pareigas, šio suklastoto tikro dokumento pagrindu pateikė žodinį prašymą iš Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti jam grynais 50 000 eurų, o vėliau – ir neapibrėžtą mažesnę sumą grynųjų pinigų, pateikdamas žodinį prašymą ,,duokite, kiek galima“, tačiau grynųjų pinigų negavo, banko darbuotojams blokavus bendrovės turimas sąskaitas banke bendrovės akcininko O. F. G. L. prašymu. Tokiu būdu R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Toliau tęsdami nusikalstamas veikas, R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami ir panaudodami neteisėtai įgytus svetimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei AB SEB banko elektroninės bankininkystės elektroninio mokėjimo priemones, perduotas R. R. M. Ž., t. y. prisijungimo kodų generatorių Nr. (duomenys neskelbtini), atpažinimo kodą (ID) Nr. (duomenys neskelbtini)ir laikinąjį slaptažodį Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamus finansinei operacijai atlikti, siekdami šios bendrovės sąskaitoje esančias pinigines lėšas apgaule pervesti į kitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą savo kontroliuojamą sąskaitą, pažeisdami AB SEB banko informacinės sistemos apsaugos priemones, 2019 m. sausio 18 d., laikotarpiu nuo 17.26:35 val. iki 17.42:21 val. iš mobilaus ryšio telefono, pasinaudodami interneto paslaugas teikiančios įmonės „Baitukas ir ko“ belaidžiu interneto ryšiu, kuris tiekiamas prekybos centre ,,Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius, jungiantis per IP adresą (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai prisijungti prie SEB banko informacinės sistemos bei neteisėtai inicijuoti bei atlikti neteisėtas finansines operacijas, tai yra tyčia, pateikdami save operacinei sistemai ir bankui kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas UAB „duomenys neskelbtini“ vardu, prisijungdami prie šios bendrovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai atlikti finansines operacijas: 2019 m. sausio 18 d. 17.26:35 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d. 17.26:50 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d. 17.27:14 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d. 17.29:30 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d. 17.34:06 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d. 17.42:21 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), tačiau pasinaudoti neteisėtai įgytais svetimais UAB „duomenys neskelbtini“ elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis R. R. ir M. Ž. nepavyko, banko darbuotojams blokavus bendrovės elektroninės bankininkystės paslaugas bendrovės akcininko O. F. G. L. prašymu. Tokiu būdu R. R. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupėje, savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

M. Ž., turėdamas tikslą apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės kiekvieną mėnesį mokėti AB „Telia Lietuva“, įmonės kodas 121215434, registruotos Saltoniškių g. 7a, Vilniuje, už suteiktą įrangą bei paslaugas, iš anksto žinodamas, kad už suteiktą įrangą bei paslaugas bus nesumokama, o telekomunikacinių paslaugų sutarties sąlygos bus nevykdomos, 2019 m. sausio 19 d. 16.44 val. AB „Telia Lietuva“ bendrovės salone, esančiame adresu Savanorių pr. 346, Kaunas, melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikęs žinomai netikrus, VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis, kurie buvo įregistruoti remiantis žinomai suklastotais tikrais dokumentais apie jo, M. Ž., neva teisėtą paskyrimą į UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, pasikėsino apgaule išvengti turtinės prievolės kiekvieną mėnesį mokėti AB „Telia Lietuva“ už suteiktą įrangą bei paslaugas, pateikdamas žodinį prašymą įsigyti 10 vnt. SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis IMEI: (duomenys neskelbtini), kiekvienas 597,79 Eur vertės, mobilaus ryšio telefonų, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – AB „Telia Lietuva“ darbuotojui informavus, jog tokio telefono modelio šiame salone turimas tik vienas vienetas, jų neįgijo, o tuomet išreiškė žodinį prašymą įgyti vieną minėto modelio mobilaus ryšio telefoną, po ko suklastojo tikrus dokumentus – savo rankraštiniu parašu, kaip bendrovės direktorius, pasirašė jam suklydimo įtakoje AB „Telia Lietuva“ darbuotojo pateiktą sutartį/akcijos užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo verslo klientams“ dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo bei ,,Abonento įjungimo dokumentą“, kuriuo buvo pasirinktas mokėjimo planas ,,Verslas“, kurių pagrindu ir sumokėjęs 1,21 Eur pradinį įrangos mokestį bei 5,25 Eur autorinių teisių mokestį, įgijo įrangą: 597,79 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis IMEI: (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėn. po 15,76 Eur kiekvieną mėnesį bei naudotis AB „Telia Lietuva“ teikiamomis paslaugomis – mobiliojo ryšio planu ,,Verslas“, kurio mėnesinis mokestis 13,90 Eur, ne trumpiau nei 24 mėnesius, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, įgytą mobiliojo ryšio telefoną realizavo tretiesiems asmenims ir taip išvengė 940,70 Eur vertės turtinės prievolės AB „Telia Lietuva“ (įgytos įrangos vertė 597,79 Eur ir žala už suteiktas GSM paslaugas 342,91 Eur).

R. R. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su M. Ž., turėdamas tikslą apgaule savo ir bendrininko naudai išvengti turtinės prievolės kiekvieną mėnesį mokėti AB „Telia Lietuva“, įmonės kodas 121215434, registruotos Saltoniškių g. 7a, Vilniuje, už suteiktą įrangą bei paslaugas, iš anksto žinodamas, kad už suteiktą įrangą bei paslaugas bus nesumokama, o telekomunikacinių paslaugų sutarties sąlygos bus nevykdomos, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2019 sausio mėn. 19 d. nurodė M. Ž. nuvykti į AB „Telia Lietuva“ saloną ir neteisėtai įgyti 10 neįvardintų mobilaus ryšio telefonų, ko pasėkoje M. Ž. 2019 m. sausio mėn. 19 d. 16.44 val. AB „Telia Lietuva“ bendrovės salone, esančiame adresu Savanorių pr. 346, Kaunas, melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pateikęs žinomai netikrus, VĮ Registrų centre įregistruotus duomenis, kurie buvo įregistruoti remiantis jo ir M. Ž. suklastotais tikrais dokumentais apie pastarojo neva teisėtą paskyrimą į UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigas, pasikėsino apgaule išvengti turtinės prievolės kiekvieną mėnesį mokėti AB „Telia Lietuva“ už suteiktą įrangą bei paslaugas, pateikdamas žodinį prašymą įsigyti 10 vnt. SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis IMEI: (duomenys neskelbtini), po 597,79 vertės mobilaus ryšio telefonų, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – AB „Telia Lietuva“ darbuotojui informavus, jog tokio telefono modelio šiame salone turimas tik vienas vienetas, jų neįgijo, o tuomet išreiškė žodinį prašymą įgyti vieną šio modelio mobilaus ryšio telefoną, po ko suklastojo tikrus dokumentus – savo rankraštiniu parašu kaip bendrovės direktorius pasirašė jam suklydimo įtakoje AB „Telia Lietuva“ darbuotojo pateiktą sutartį/akcijos užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo verslo klientams“ dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo bei ,,Abonento įjungimo dokumentą“, kuriuo buvo pasirinktas mokėjimo planas ,,Verslas“, kurių pagrindu ir sumokėjęs 1,21 Eur pradinį įrangos mokestį bei 5,25 Eur autorinių teisių mokestį, įgijo įrangą: 597,79 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis IMEI: (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėn. po 15,76 Eur kiekvieną mėnesį bei naudotis AB „Telia Lietuva“ teikiamomis paslaugomis – mobiliojo ryšio planu ,,Verslas“, kurio mėnesinis mokestis 13,90 Eur, ne trumpiau nei 24 mėnesius, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, įgytą mobiliojo ryšio telefoną realizavo tretiesiems asmenims ir taip išvengė 940,70 Eur turtinės prievolės AB „Telia Lietuva“ (įgytos įrangos vertė 597,79 Eur ir žala už suteiktas GSM paslaugas 342,91 Eur).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Ž. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir parodė, kad pasilieka prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. R. R. yra jo pažįstamas. Jo pravardė yra „R.“. Susipažino su juo per pažįstamus (duomenys neskelbtini). Susipažino šių veikų darymo laikotarpiu. Jis pats tuo metu buvo bedarbis, pragyvendavo tik iš pašalpų. R. jam pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. Sutiko ne už dyką, sutiko pabūti juo už 2000 Eur. Pinigus turėjo gauti, kai viskas pasibaigs, kada tiksliai – nežino. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iki tol nežinojo. Tai R. paaiškino, kokios įmonės direktoriumi reikės pabūti ir kaip. Kam viso to reikia, jis nepasakojo. Anksčiau tokiais dalykais neužsiiminėdavo, nebuvo buvęs jokių įmonių direktoriumi. Jam tereikėjo nueiti į VĮ Registrų centrą su dokumentais, juos užregistruoti. Į Registrų centrą ėjo vienas. Pasirašė dokumentus, kurie buvo teikiami Registrų centrui. Po to grįžo namo. Ne jis surašė tą akcininkų protokolą, nežino, nei kas jį surašė, nei kas pasirašė. Kas toliau vyko, nelabai atsimena. Susitiko vėl su R., tik neatsimena, ar tą pačią dieną. Reikėjo užsakyti įmonės antspaudą. Antspaudą užsakė R. Jis pats kaip direktorius dėl to antspaudo nieko nepasirašinėjo. Tik atsiėmė tą antspaudą. R. tuo metu buvo netoliese, laukė aikštelėje. Tik kai ėjo keisti banko prisijungimų duomenų, R. ėjo kartu. Buvo banko skyriuose Akropolyje ir Fabijoniškėse. Į juos nuvežė R. Ten rašė prašymus pakeisti prisijungimo kortelių duomenis, R. tuo metu buvo šalia. Pinigų gryninti ėjo jau vienas. Neatsimena, kokią sumą prašė banko darbuotojų išgryninti. Tačiau prašomą išgryninti sumą jam nurodė R. R. tuo metu buvo automobilyje. Pinigų banke neišgrynino, pasakė, kad nėra tiek pinigų sąskaitoje. Neatsimena, ar R. davė nurodymus ką daryti toliau. Atsimena, kad grįžo atgal į banką paprašyti, kad išgrynintų tiek, kiek yra. Į banką grįžo vienas, bet jam vėl neišgrynino. Banke išgryninti pinigus prašė du kartus. Tuomet su R. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po paskutinio apsilankymo Fabijoniškių gatvėje esančiame banko skyriuje daugiau Vilniuje niekur nebuvo. Į „Telia“ saloną Kaune ėjo vienas. Norėjo gauti 10 telefonų. Telefonus ketino parduoti. Ėmė juos sau. Gavo tik vieną telefoną, kurį už 170 Eur pardavė lombarde. R. apie telefonus nieko nežinojo. Į Vilniaus mieste esančias įstaigas jį vežiojo R. Be to vieno telefono, jokios naudos iš tos nusikalstamos veikos jis negavo. Jokių 2000 Eur jam taip ir nedavė. Blogai vertina savo veiksmus. Gailisi, kad taip pasielgė. Iš pradžių nesuprato, kad daro nusikaltimus, vėliau jau suprato.

Teisiamojo posėdžio metu paskelbus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (6 t., b. l. 32, 63-68, 80-83, 87, 107-109), nurodė, kad juos palaiko.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų visiškai pripažino ir parodė, kad jam paskambino (duomenys neskelbtini) gyvenantis jo pažįstamas A. R. ir pasakė, kad yra reikalas, bei paklausė, ar galės pavežti į Vilnių žmogų. Sakė, kad nori perimti kažkokią įmonę, išsigryninti pinigų, už pagalbą pasiūlė 15 000 Eur. Minėjo, kad įmonė olandiška. Jo užduotis buvo pavežioti žmogų, kažkur jį palydėti, padėti susigaudyti, kartu nueiti į banką, jei reikės. Matomai šis nelabai būtų pajėgęs susitvarkyti. Jis turėjo būti toks kaip ir prižiūrėtojas. Jis sutiko. Tada jį suvedė su D., kuris yra A. draugas, bet jis pats jo nepažįsta. D. gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). Per D. jis susipažino su M. (M. Ž.). M. atrodė išgeriantis, buvo prastai apsirengęs. Datos, kada reikės suvežioti M., jam iš karto nepasakė. Tiesiog kažkas paskambino ir pasakė, kad reikės šiandien nuvežti M. į Vilnių. Jam buvo perduoti dokumentai, kuriuos jis turėjo perduoti M. Ž., kad šis nuvažiuotų į Registrų centrą ir savo vardu persirašytų įmonę. Paskambino M. ir tada važiavo. Atrodo, tik vieną kartą M. į Vilnių važiavo vienas, kai užsakė antrą pažymą ir ją gavo. Tuomet jam buvo pasakyta, kad Vilniuje su M. susitiks kitas žmogus. Ko M. tąkart važiavo į Vilnių ir ką ten veikė, nežino. Pirmą kartą jam dokumentus perdavė A., o po to Vilniuje A. Pastarąjį matė gal 4 kartus, nieko apie jį nežino, jis važinėja su Mercedes D klasės automobiliu, dideliu baltu džipu. Nuvažiavus į Registrų centrą Vilniuje, jis laukė M. vienas. Atrodo, kai M. užsakė antrą pažymą, į Registrų centrą jos atsiimti jis važiavo vienas, be jo. Vieną kartą į Vilnių važiavo dviese su M., kai buvo užsakytas antspaudas. Kas jį užsakė, nežino – A. arba D., arba S. Jis asmeniškai antspaudo neužsakė, nežino net įmonės, kokioje buvo užsakyta. Jam buvo tik pasakyta gatvė, kur jį atsiimti. Jis nuvežė M., o tas atsiėmė tą antspaudą. Neatsimena, ar mokėjo už antspaudą. Po to važiavo į banką išsiimti generatoriaus ir kortelės. O gal M. vieną kartą užsakė kortelę, o tada važiavo generatoriaus. Jis jau nepamena įvykių sekos, vieną ar du kartus M. lydėjo į banką. Įmonės sąskaitos likučių nežiūrėjo. Vilniečiui perdavė generatorių, po to buvo pasakyta važiuoti į banką ir išimti grynuosius pinigus. A. tuo metu laukė. Tada iš pradžių M. vienas nuėjo, o jis su A. laukė lauke. Grįžęs M. pasakė, kad pinigų jam nedavė, tuomet ėjo su M. į banką kartu ir jis klausė, kodėl neduoda pinigų išsigryninti. Darbuotojas pasakė, kad kažkas nesutampa, nesigauna, reikės atvykti pirmadienį, todėl jie išėjo. Jam atrodo, kad tada jie gavo generatorių. Kai išėjo iš banko, paklausė A., kuris jų laukė lauke, kaip čia bus su pinigais, atsiskaitymu. A. pasakė, kad Vilniuje yra dar vienas bankas, kuris gali duoti grynųjų. Liepė važiuoti ir pasiimti žadėtą atlygį – 15 000 Eur, kaip buvo sutarta. Tuomet jiedu su M. važiavo į tą banką, neatsimena jau gatvės. M. nuėjo į banką paimti 15 000 Eur, grįžęs pasakė, kad jam pinigų nedavė, reikės ateiti pirmadienį, nes pinigų tiek neturi. Galėjo būti, kad tada jis M. pasakė nueiti ir paprašyti duoti tiek, kiek sąskaitoje yra. Pinigų vis tiek negavo. Tada jis paskambino A., susitiko su juo prie Akropolio, nuėjo dėl to generatoriaus. M. liepė eiti pasivaikščioti, paėmė tą generatorių, popierius, bet jam pasakė, kad kažkas nesigauna ir jau nesigaus. Kai po kurio laiko susitiko su M., pasakė šiam, kad niekas nesigauna ir jie važiuoja namo. Pilnai pripažįsta kaltę, gailisi, žinojo, kad jis atlieka nelegalius veiksmus, kad yra vykdomas nusikaltimas, tik nežinojo, kokio masto. Jis veikė dėl pažadėto atlygio. Atlygio taip ir negavo, nes nuvažiavus į nurodytą banką, kur turėjo išsigryninti pinigus ir pasiimti juos kaip atlygį, M. pinigų bankas nedavė. Viskas tuo ir baigėsi. Į SEB banką važiavo du ar tris kartus, kaip yra nurodyta kaltinime. Vilniuje veikė A. ir jo draugas, kurio vardo nežino. Visus iš Registrų centro, bankų gautus įmonės dokumentus, PIN generatorių ir prisijungimus prie įmonės sąskaitos atidavė jiems, kaip buvo sutarta. Kas tuose dokumentuose, nesigilino. Antspaudas buvo paliktas. Eidamas į banką M. kažkokį dokumentą savęs identifikavimui turėjo, o gal įmonės pavadinimo ir paso užtekdavo. Generatorių taip pat atidavė vilniečiams, tad įmonės sąskaitų likučių nežinojo. Paskutinį kartą su M. Ž. buvo susitikę prie Akropolio, tuomet pakalbėjo, kad nieko iš to nebesigaus, ir viskas buvo palikta kaip yra. Negavo jokio atlygio nei jis pats, nei M. Ž. Dėl paimto telefono jis apskritai nieko nežinojo ir dėl to su M. nesitarė. M. turėjo įmonės pavadinimą, dokumentus, tai turbūt ir galėjo tą telefoną įmonės vardu pasiimti. Jis kaltas, kad paliko jam įmonės dokumentus. To telefono jis nei matė, nei turėjo, nei gavo iš to kokios nors naudos. Iš visos tos neteisėtos veiklos negavo jokios naudos, nors turėjo gauti 15 000 Eur. Iš tų 15 000 Eur dar turėjo 2000 Eur atiduoti M. Važinėjo išsinuomotu Citroen automobiliu, gal buvo gavęs kažkiek pinigų kurui. A. dabar berods yra miręs. Nusišovė dėl skolų. Kad įmonė niekur nesikreips, nes prekiauja nelegaliais chemikalais, pasakė M., nes taip buvo girdėjęs iš A. ar D. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Suprato, kad jie yra neteisėti. Tuo metu nepagalvojo, ką daro. Dabar pasimokė ir nesiruošia kartoti panašių dalykų. Turi du vaikus. Šiuo metu dirba vadybininku ekspeditoriumi. Iki tol turėjo savo statybų įmonę, kuri bankrutavo. Pajamos apie 1000 Eur.

Prieš baigiamąsias kalbas R. R. patikslino savo parodymus, nurodydamas, kad pripažįsta visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Pagamino tuos netikrus dokumentus ir perdavė M. Ž. pasirašyti. Taip pat sukūrė netikrą bendrovės elektroninio pašto paskyrą ir užsakė bendrovės antspaudo pagaminimą. Pripažįsta visą kaltinimą, išskyrus dalį, kad nurodė M. Ž. bendrovės vardu įgyti telefonus. Su M. Ž. veikė tik dviese, jokių trečiųjų asmenų nebuvo.

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, be jų pačių prisipažinimo, įrodytos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo bei sukčiavimo, apgaule įgyjant turtinę teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Be kaltinamųjų M. Ž. ir R. R. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, byloje surinkti ir kiti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, kad nei apie D., nei apie „R.“ daugiau, negu pasakė pirminėje apklausoje, negali papasakoti, nes daugiau nieko nežino. Jis nežino, ar D. dirba, kur gyvena, jo pažįstamų ar artimųjų, kur nakvoja ir pas ką, su kuo bendrauja. Apie „R.“ jis jau viską nurodė. „R.“ lietuvis, apie (duomenys neskelbtini) metų, daugiau nieko nežino. Kur jis gyvena, kuo verčiasi, jo artimųjų ar draugų, jis nieko nežino. „R.“ jam žadėjo atlyginimą 2000 eurų už tai, kad su dokumentais, kuriuos gavo iš nepažįstamo asmens, reikėjo nuvykti į Registrų centrą ir savo vardu užregistruoti bendrovę „duomenys neskelbtini“, paimti visus dokumentus ir atgal grąžinti „R.“. Jis tai padarė, tačiau „R.“ taip pat nurodė, kad reikia nuimti pinigus banke nuo bendrovės sąskaitos. Kai tai jiems su „R.“ nepavyko, jis jam neužmokėjo. Samsungo telefoną turėjo apie 2 metus, jį už kažkiek nusipirko tame pačiame lombarde. Jį naudojo savo poreikiams, jis buvo jo atsarginis. Pagrindinis telefonas yra Sony. Jį jam atidavė draugė M. prieš pusę metų. Jame buvo įdėta SIM, tačiau numerio nepamena. Apklausos metu tyrėjo parodytuose AB „Telia“, Registrų centro ir AB SEB banko dokumentuose yra jo parašai. Jis tikrai pasirašė parodytuose dokumentuose (6 t., b. l. 63-68).

Įtariamasis M. Ž. asmens parodymu atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino asmenį „R.“, apie kurį davė parodymus. Jį atpažino pagal veido bruožus (6 t., b. l. 71-72).

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, kad sutinka duoti parodymus, visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Patvirtina tuos parodymus, kuriuos yra jau davęs ikiteisminio tyrimo metu. Su asmeniu, pravarde „R.“, susipažino per D. 2019 metų sausį. D. yra jo pažįstamas. Su D. susipažino 2019 metų sausio mėnesį, kai vyko į Vokietiją. Į Vokietiją važiavo šiaip sau ir tos kelionės metu susipažino su D. „R.“ siūlė jam „varkę“ susukti, už tai pasiūlė 2000 eurų. Jis norėjo, kad jis ant savęs firmą persirašytų, iš pradžių neminėjo, kokią firmą. Jis jam pasakė, kad jokių teismų, nieko nebus, kadangi ta firma prekiauja nelegaliomis cheminėmis medžiagomis. Tuomet jis sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Po to jie atvažiavo į Vilnių su asmeniu „R.“, susitiko paskiau dar su vienu „bachūru“ kažkokiuose požeminiuose garažuose, netoli Registrų centro. Jam padavė popierius kažkokius, jie buvo įdėti į įmautę, ir 50 eurų padavė jam, kad jis nueitų į Registrų centrą ir persirašytų firmą. Visus dalykus, ką daryti nuėjus, ką sakyti, jam paaiškino asmuo, pravarde „R.“. Tas vyras, kur jam davė 50 eurų, nurodė, kokius veiksmus atlikti Registrų centre. Jis nuėjo į Registrų centrą, atidavė dokumentus prie langelio, sumokėjo 30 su kažkiek eurų ir išėjo. Jis nunešė čekį prie langelio, kad sumokėta, ir iškart perrašė jam firmą, tą pačią dieną. Būdamas Registrų centre pasirašinėjo dokumentus, tačiau ką konkrečiai – nežino. Jam Registrų centre atidavė tik kvituką, kad sumokėta. Išėjęs iš Registrų centro sėdo į taksi ir išvažiavo, „R.“ ir kitas asmuo išvažiavo. Atskirai su taksi nuvažiavo į stotį ir su traukiniu grįžo į (duomenys neskelbtini). Parvykus namo, jam kitą dieną paskambino „R.“ ir pasakė važiuoti į Vilnių, kad pasiimtų iš Registrų centro dokumentus. Tada važiavo į Vilnių su „R.“, nuvyko į Registrų centrą, pasiėmė dokumentus ir vyko į SEB banką Akropolyje. Jie važiavo su mašina Citroen C4 ar C3, nežino, ji priklausė „R.“. 

Po paskutinio išsiskyrimo su „R.“ daugiau neteko su juo bendrauti. Po to, kai su „R.“ išsiskyrė, jis jo neieškojo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus visiškai palaiko ir prašo jais vadovautis. Asmenį „R.“ galėtų atpažinti, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, už jį žemesnis, plaukai tamsūs, trumpi, vidutinio kūno sudėjimo. Kur jis gyvena, nežino. Jis turėjo jo telefono numerį. Juos supažindino D. susitikimo metu. Prie Registrų centro aikštelė buvo, požeminė, kai jis ten atvyko, jau jo laukė tas nepažįstamasis pačioje požeminėje aikštelėje, stovėjo vienas, su kuo atvyko jis, nematė. Jie stovėjo viduje aikštelės. Šį nepažįstamąjį apibūdino ikiteisminio tyrimo metu. Gailisi dėl savo veiksmų.

Jo pragyvenimo šaltinis būdavo iš darbo biržos išmokos ir kartais dirbdavo nelegaliai, išsilavinimas yra 8 klasės. D. jam išdėstė visas aplinkybes, ką reikės daryti dėl firmos perrašymo, o „R.“ nurodė atlygį. D. nieko nekalbėjo apie tai, kad jam reikės eiti į bankus dėl pinigų. Anksčiau nėra užėmęs bendrovės vadovo pareigų. Šioje įmonėje jis nesiruošė dirbti. D. turėjo jo telefono numerį, kai vyko į Vokietiją, jam davė numerį. Į Vokietiją vyko dviese su D. autobusu, ten buvo 4 ar 5 dienas, gyveno viešbutyje, už viešbutį mokėjo D. D. turėjo pinigų. Artimi santykiai su D. nesiejo. Vokietijoje jie gėrė ir baliavojo, į Vokietiją juos pakvietė D. pažįstamas D., D. pasiūlė vietoj savęs važiuoti, sakė taip laiką smagiai praleisti. Kai atvyko į Registrų centrą, jam reikėjo pasirašyti dokumentus, anksčiau nepasirašinėjo nieko. Kur dokumentuose yra nurodytos kitų asmenų pavardės, jis šalia nepasirašinėjo. Registrų centre buvo dokumentuose jo anketiniai duomenys nurodyti, telefonas ir el. paštas, jais jis naudojasi. Iš Registrų centro į jo mobilų telefoną jam buvo atsiųsta skaičių kodų seka, banke ir salone turbūt šitą kodą ir teikė. Jam paviršutiniškai patarė, ką kalbėti Registrų centre, dabar nepamena, ką liepė kalbėti, bet patarimų davė tas asmuo, kurio nepažįsta. Jis kartu su „R.“ atvyko prie garažų ir iš karto ėjo į Registrų centrą, žinojo, kur eiti. Tas nepažįstamasis kalbėjo lietuvių kalba. Nepažįstamojo specifinių bruožų neįsidėmėjo, jį matė tik vieną kartą. Jis nesuprato teisinių pasekmių dėl firmos perrašymo. Anksčiau nėra užėmęs bendrovės vadovo pareigų. Šioje įmonėje jis nesiruošė dirbti. Dokumentus, kuriuos pateikė Registrų centrui ir bankui, jis pats pasirašė, kur yra nurodyta jo pavardė (6 t., b. l. 80-83).

Papildomai apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, jog verslo jokio neketino vykdyti, tam neturi žinių, išsilavinimo ir gebėjimų, nemoka dirbti kompiuteriu. Manė, kad bendrovė bankrutavusi, todėl norėjo užsidirbti pinigų pragyvenimui. Kad daro nusikaltimą, suprato, kai reikėjo su „R.“ važiuoti į Vilnių, imti antspaudą ir vaikščioti po bankus, bandant nusiimti grynus pinigus iš sąskaitos. Iki to nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką. Nes D. jam sakė, kad reikia tik persirašyti bendrovę savo vardu ir viskas, o ne nuo jos sąskaitų nuiminėti pinigus. Manė, kad bendrovė bankrutavusi ir veiklos nevykdo, todėl jis ir sutiko. Pasitraukti iš daromos nusikalstamos veiklos negalėjo, todėl važinėjo su „R.“ po bankus ir bandė gryninti pinigus. Dėl įvykdyto nusikaltimo visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (6 t., b. l. 87-89).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų policijoje ir teisme (6 t., b. l.100-101).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų policijoje ir teisme. Papildomai parodyti nieko neturi. Jam nežinomas asmens „R.“ vardas ir pavardė. Visada su asmeniu „R.“ vykdavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir grįždavo atgal į (duomenys neskelbtini), taip pat Vilniuje kartu vykdavo į VĮ Registrų centrą ir AB SEB banką, nes jis nežino, kur Vilniuje jie yra ir kaip iki jų nuvykti. Jis nesiorientuoja Vilniaus mieste, nes Vilniuje yra buvęs tik įkalinimo įstaigose. O kitais atvejais Vilniuje nėra lankęsis. Jis asmens „R.“ neklausė, kuo jis užsiėmė, kai buvo išsiskyrę, o „R.“ jam nepasakojo. Visada asmuo „R.“ turėjo ir naudojosi mobilaus ryšio telefonu „Iphone”, modelio nepamena. Jie susisiekdavo mobilaus ryšio telefonais. Asmens „R.“ telefono numeryje buvo daug septynetų, o numerio pabaiga buvo (duomenys neskelbtini), o jo numeris buvo (duomenys neskelbtini), kitų telefono numerių jis neturėjo. Visi kiti telefono numeriai, nurodyti asmens „R.“ jam pateiktuose pasirašyti dokumentuose, niekada jam nepriklausė ir jis jais nesinaudojo. Kas jais naudojosi, nežino, gal pats asmuo „R.“, gal kitas asmuo. Savo telefone nebuvo įsivedęs asmens „R.“ kontaktų, nes asmuo „R.“ visada jam skambindavo iš skirtingų telefono numerių. Kai reikėdavo susitikti, jam visada skambindavo asmuo „R.“, jis „R.“ neskambindavo, nes nežinojo, kuriuo telefono numeriu skambinti. Savo telefono SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo paėmęs iš AB „Tele2“, kurią pats įsigijo ir pats apmokėdavo iš pašalpos gaunamų pinigų. Šią SIM kortelę pametė 2019 m. rudenį, tačiau kur tiksliai, neprisimena. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, kurių padarymų yra įtariamas, jis pilnai prisipažįsta ir gailisi (6 t., b. l. 107-109).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymų neduos, pasinaudodamas savo teise į gynybą. Parodymus duos teisme (6 t., b. l. 128-129, 136-137). 

2020 m. sausio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atlikus analizę policijos duomenų bazėse, lyginant byloje turimas vaizdo kamerų banko skyriuose nuotraukas, kuriose užfiksuotas M. Ž. su nenustatytu asmeniu (asmuo, pravarde „R.“, kurį M. Ž. nurodė kaip kartu su juo buvusį bankų skyriuose) bei kitus duomenis, buvo nustatyta, kad minėtas asmuo galimai yra R. R. (4 t., b. l. 115-118).

Liudytojas O. F. G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Lietuvoje registruota ir veiklą vykdanti bendrovė, įsteigta 2016 m. balandžio 19 d. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2016 m. birželio 6 d. pervadinta į „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais nuo 2016 m. gegužės 19 d. yra fiziniai asmenys J. V. D. B. ir O. F. G. L., kuriems priklauso po 50% UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. 2016 m. balandžio 22 d. vienintelio akcininko sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo išrinktas O. F. G. L. Bendrovė vykdė veiklą – importuodavo ir parduodavo chemines medžiagas, skirtas atlikti valymo darbus. Bendrovėje 2016-2017 m. dirbo dešimt darbuotojų, o dabartiniu metu dirba 4 darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinimo agentūros, iš kurios buvo samdomi darbuotojai. Bendrovės direktorius yra tik jis, joks kitas asmuo samdomas direktoriumi nebuvo. Bendrovės ofisas yra (duomenys neskelbtini). Bendrovė turi sąskaitas AB „Luminor“ ir AB „SEB bankas“. Kolega J. V.D.B. 2019 m. sausio 18 d. padarė du mokėjimo pavedimus per AB „SEB bankas“. Pavedimai buvo atlikti. Darant trečią pavedimą, AB „SEB bankas“ jį išmetė iš sistemos ir jis negalėjo pavedimo atlikti. Tada J. V.D.B. paskambino jam ir pasakė, kad negali atlikti mokėjimo pavedimo. Tada jis pabandė prisijungti prie AB „SEB bankas“ ir padaryti mokėjimą, tačiau ir gi buvo išmestas iš sistemos. Todėl jis paskambino į banką, kur buvo informuotas, kad jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kad nuo 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra paskirtas kažkoks jam nežinomas asmuo M. Ž. ir kad naujam direktoriui buvo išduoti nauji prisijungimo prie įmonės sąskaitų banke duomenys. Tada jis paskambino įmonės buhalteriui A. U., kuris ištraukė iš Registrų centro duomenis, kuriuose nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 15 d. naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra M. Ž. Jis paskambino į abu minėtus bankus ir paprašė, kad užblokuotų sąskaitas, ką jie ir padarė. Tačiau ar buvo nuimtos lėšos, ar ne, ir jei nuimtos, kokios sumos, bankai nepasakė. Taip pat tiksliai nežino, ar bankai užblokavo banko sąskaitas, nes jie žadėjo tai padaryti telefoninio pokalbio metu, tačiau ar tai buvo padaryta, tiksliai nežino. Po to jo žmona paskambino į policiją ir pranešė apie susidariusią situaciją, policijos pareigūnai patarė atvykti į Lietuvą, kreiptis į advokatus ir pateikti pareiškimą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jis kreipėsi į advokatą L. Kuprusevičių, su kuriuo yra sudaryta teisinės pagalbos sutartis. Šis parašė pareiškimą į policiją, o jis pats atvyko į Lietuvą išsiaiškinti susidariusią situaciją. Atvykus į Lietuvą, kreipėsi į Registrų centrą, kur jam išdavė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas naujas direktorius M. Ž. Šį protokolą prideda prie liudytojo apklausos. Jame suklastotas jo parašas ir jo kolegos J.V.D.B. parašas. Taip pat jis buvo nuvykęs į bankus, kur pranešė apie apgavystę, norėjo sužinoti, ar nuimtos piniginės sumos, tačiau bankai jį informavo, kad kol Registrų centras nepakeis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, jie informacijos negali suteikti. Jo žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose buvo bendrai apie 160 000 – 200 000 Eur suma. Registrų centras tik šiandien, apklausos metu informavo, kad atstatė jį direktoriumi. Nori papildyti, kad asmens, vardu M. Ž., niekada nepažinojo ir nepažįsta. Kol kas jis nežino, kokio dydžio žala padaryta, nes reikia prisijungti prie bankų ir kai tik turės duomenų, informuos tyrimą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį, nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn (5 t., b. l. 75-79).

Liudytojas J.V.D.B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2016 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Įmonė užsiima valiklių gamyba ir pardavimu. O. L. ir jis, J.V.D.B., yra įmonės akcininkai ir turi po 50 proc. akcijų. O. L. buvo išrinktas vadovu nuo įmonės įkūrimo pradžios. Daugiausia jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu Vilniuje, Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 8 darbuotojai, daugelis jų buvo įdarbinti per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė turėjo banko sąskaitas Danske, SEB ir Šiaulių bankuose, prisijungimo prie įmonės banko sąskaitų duomenis turėjo jis, O. L. ir L. L. Visi jie buvo įgalioti vykdyti mokėjimo nurodymus iš įmonės banko sąskaitų. Mokėjimo nurodymai iš įmonės banko sąskaitų buvo vykdomi naudojant skirtingus kompiuterius Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Penktadienį, 2019 m. sausio 18 d., antroje dienos pusėje, jis atlikinėjo mokėjimus per elektroninę bankininkystę iš įmonei priklausančios Lietuvos banko sąskaitos – turėjo apmokėti sąskaitas skirtingoms Lietuvos įmonėms. Mokėjimų atlikimo metu jis nežinojo, kokia suma liko banko sąskaitoje. Iš viso turėjo apmokėti 3 sąskaitas, dvi pirmas apmokėti pavyko. Apmokėjus trečią sąskaitą, jį išmetė iš elektroninės bankininkystės ir jis pamatė raudonai pažymėtą pranešimą: „Prašome kreiptis į savo banką, nes neturite interneto sutarties“. Po šio įvykio jis susisiekė su savo verslo partneriu O. L., kuris nedelsdamas paskambino į banką. Banko darbuotoja jam pasakė, kad jis nebėra šios banko sąskaitos turėtojas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Banko darbuotoja taip pat jam pasakė, kad banko sistemoje ji mato, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau jis pasikeitė. Tuomet banko darbuotoja užblokavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kuomet jo verslo partneris O.F.G. L. nuvyko į Lietuvą, jis nieko nedarė ir laukė iš jo žinių. Žinoma, jam būnant Lietuvoje, su juo bendravo, kadangi yra verslo partneriai ir bendrauja beveik kasdien. Tačiau nieko ypatingo jų pokalbio metu nepastebėjo. Dėl užpuolimo jų įmonė patyrė tiek materialinę, tiek moralinę žalą. Jie turėjo pakeisti direktorių, akcininkus bei notarą. Taip pat turėjo pakeisti duomenis bankuose, Prekybos rūmuose ir kitose institucijose. Tai kainavo daug laiko ir pinigų. O. L. taip pat turėjo skristi lėktuvu į Lietuvą, kur turėjo praleisti 2 savaites, kad viską pakeistų. Tam irgi buvo išleista daug pinigų. Moralinę žalą patyrė dėl to, kad nukentėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputacija. Šiuo metu negali nurodyti žalos sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol veikia ir užsiima valymo sprendimų importu ir pardavimu (5 t., b. l. 83-92).

Liudytoja I. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo apie 4 metus, nuo 2015 m. birželio mėn. 8 d. iki 2019 m. birželio 28 d. Dabartiniu metu niekur nedirba, ieško darbo. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo laikinai einančios registratorės pareigų, vėliau, po kvalifikacijos pakėlimo, tapo specialiste, vėliau, po atestacijos išlaikymo, tapo vyresniąja specialiste, o po įstaigos reorganizacijos 2019 m. kovo mėnesį tapo vyriausiąja specialiste. Visą darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini) darbo pobūdis nesikeitė. Daugiausiai ji dirbo priėmimo skyriuje prie langelio, retkarčiais vadovo nurodymu padėdavo klientams talonėlius atspausdinti, susisiekti su vykdytojais ir teikė kitą pagalbą klientams. Šis darbas būdavo skiriamas visiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams paeiliui, kaip nuspręsdavo vadovas, tačiau tai būdavo retkarčiais, jei kas serga, atostogauja ar trūksta darbuotojų. 2019 m. sausio 15 d. ji (duomenys neskelbtini) dirbo visą dieną priėmimo skyriuje prie langelio Nr. 22. Kiekvieną dieną klientų būdavo nuo 70 iki 200, tai tikrai neprisimena asmenų, kurie lankėsi nurodytą dieną VĮ Registrų centre. Kokie asmenys 2019 m. sausio 15 d. kreipėsi jos darbo metu VĮ Registrų centre prie langelio Nr. 22, ji neįsidėmėjo ir jų atpažinti negalėtų. Tiksliai nurodyti, kodėl būtent į ją kreipėsi 2019 m. sausio 15 d. anksčiau minėtas asmuo ir kokius pateikė dokumentus, ji nežino, mano, kad pagal kliento suteiktą numerį. Ji dirbo su juridiniais asmenimis, jų registrų tvarkymu, duomenų atnaujinimais, todėl pagal kliento numerį, kurį suteikia terminalas, jis priėjo prie langelio Nr. 22, kuriame ji tuo metu dirbo. Ar jis priėjo vienas, ar su lydinčiu asmeniu, ji nepamena. Kokius tiksliai minėtas vyriškis jai pateikė dokumentus, apie kokią bendrovę ėjo kalba, ji nepamena. Pagal nustatytą VĮ Registrų centro tvarką, greičiausiai jai buvo pateiktas prašymas registruoti juridinių asmenų registre, kontaktiniai duomenys ir papildomi dokumentai, pvz., akcininkų susirinkimo protokolai su priedais, kad VĮ Registrų centro darbuotojai galėtų nagrinėti pateiktus dokumentus ir padaryti pakeitimus registruose. Pagal VĮ Registrų centro taisykles ir nuostatus prie langelio pateikta informacija ir pateiktų dokumentų turinys netikrinamas, tačiau visada sutikrinama, ar formos yra galiojančios, ar visi parašai, ar asmuo, kuris teikia dokumentus, atvyko su galiojančiu asmens dokumentu, ar atėjo bendrovės vadovas. Jei atvyko ne bendrovės vadovas – dokumentus, patvirtinančius, kad turi teisę tuos dokumentus pateikti. Visi duomenys suvedami į sistemą, priskiriamas vykdytojas pagal registravimo grafiką ir dokumentai perduodami vykdytojui. Asmeniui išrašoma sąskaita, kurią jis turi apmokėti. Tuo prie langelio jos funkcijos baigiamos. Kas toliau vykdoma su dokumentais, jai nežinoma. Asmuo, vardu ir pavarde M. Ž., jai nieko nesako. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta ir nežinoma, apie ją nieko nurodyti negali. Daugiau nieko nurodyti negali, nes nežino (5 t., b. l. 93-96).

Liudytoja B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirba apie metus laiko, nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Po 2019 m. kovo mėnesį įvykusios reorganizacijos tapo specialiste. Visą darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini) darbo pobūdis nesikeitė. Daugiausiai ji dirbo ir dirba juridinių asmenų priėmimo skyriuje prie langelio, priiminėja klientų prašymus. Gavusi dokumentus juos pateikia pagal grafiką dirbančiam vykdytojui. Iki šių metų liepos mėnesio 1 d. ji dirbo priėmimo skyriuje prie langelio Nr. 24, o dabartiniu metu prie langelio Nr. 22. 2019 m. sausio 15 d. ji VĮ Registrų centre dirbo visą dieną priėmimo skyriuje prie langelio Nr. 24. Kiekvieną dieną klientų būdavo nuo 60 iki 80, tai tikrai neprisimena asmenų, kurie lankėsi nurodytą dieną VĮ Registrų centre. Tačiau asmenį, vardu M. Ž., tikrai prisimena. Jis buvo prie jos langelio ir užsisakė iš archyvo dokumentus. Jai jis pasirodė, kad buvo neblaivus arba apsvaigęs. Jam reikėjo sakyti, ką reikia pildyti prašymo kiekvienoje eilutėje, nes jis viską pamiršdavo, todėl jai susidarė toks įspūdis. Jis užpildė prašymą, jį pasirašė, ji užpildė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė jam pasirašyti. Jis pasirašė ir išėjo. Jį prisimena, nes nuo savo viršininkės gavo velnių, nes per daug landžiojo po bazes. Ji jai pasakė M. Ž. vardą ir pavardę, todėl jį įsiminė. Ji niekur be reikalo dėl M. Ž. po bazes nelandžiojo, buvo atsidariusi bazes, nes reikėjo duomenų, pasižiūrėti bendrovės dokumentus, lapų skaičių, kurį reikia įrašyti. Jai tik tiek duomenų ir reikėjo. Tai buvo pirmas kartas, kai nuo valdžios gavo pylos. Asmenį M. Ž. atpažinti galėtų, jis buvo susivėlęs, tamsių plaukų, veidas pailgas, kalbėjo nerišliai, nes su juo ilgai bendravo, kol suprato, ko jis nori. Daugiau M. Ž. nematė ir su juo nebendravo (5 t., b. l. 97-100).

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka  kaip liudytoja apklausta S. G. parodė, kad kiek jai M. Ž. pasakojo dėl to, jog jis paskirtas įmonės direktoriumi, žino, jog iš draugo, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jis gavo apie 14 000 ar 15 000 eurų. Draugą iš nuotraukos galėtų pažinti, jis gali būti apie (duomenys neskelbtini) metų, vedęs, apie 175-180 ūgio, prikimusiu storu balsu, sportinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, ant kairės rankos žasto turi nemažą tatuiruotę, kas nupiešta – pasakyti negali. Tas draugas kartais užsukdavo pas juos į svečius ir duodavo M. pinigų, kartais pasakydavo, kur kada M. vykti į užsienį. M. išvykdavo 2-3 mėnesiams. Tiksliai nežino, kokiu tikslu ten važiuodavo, bet mano, kad kokias vagystes vykdydavo ar kitą nelegalią veiklą (5 t., b. l. 135-138).

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka kaip liudytoja apklausta S. G. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu neatpažino jai parodytų asmenų (5 t., b. l. 143-148).

Iš 2019 m. liepos 10 d. poėmio protokolo matyti, jog 2019 m. liepos 10 d. buvo atliktas poėmis VĮ Registrų centre Vilniuje, Lvovo g. 25-101, jo metu paimti dokumentų originalai: 2019 m. sausio 15 d. M. Ž. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 15 d. M. Ž. prašymas dėl dokumentų kopijų išdavimo, 2019 m. sausio 15 d. M. Ž. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 8 d. M. Ž. prašymas registruoti juridinių asmenų registre, 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, dalyvavusių neeiliniame visuotiniame susirinkime, registracijos sąrašas (1 t., b. l. 117-133).

VĮ Registrų centras raštu Nr. IBPS-S-491531 pateikė informaciją, kad M. Ž. 2019 m. sausio 15 d. VĮ Registrų centrui kartu su pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė ir KD-1 formą, kurioje nurodytas kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini); šio prašymo pagrindu M. Ž. parengtas elektroninis sertifikuotas išrašas, trumpąja SMS žinute 2019 m. sausio 17 d. 13:58:51 val. minėtu telefonu numeriu išsiųstas prieigos kodas (1 t., b. l. 137-138).

Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. objektų apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, jog 2019 m. gruodžio 12 d. VĮ Registrų centras pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines ataskaitas nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 (1 t., b. l. 140-149). Visos pateiktos ataskaitos yra dokumentų išrašų kopijos, užpildytos kompiuterinės programos pagalba, be atsakingų asmenų parašų. Tai:

- Metinis finansinių ataskaitų teikimas, surašytas viename lape;

- Balansas (sutrumpintas), kur nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydis yra 1 913 386 eurai. Balansas sudarytas iš vieno lapo;

- Pelno (nuostolių) ataskaita, kur nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynas pelnas ataskaitiniu laikotarpiu yra 1 164 651 euras. Ataskaita sudaryta iš vieno lapo;

- 2018 m. Finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas (1 t., b. l. 150-151).

Iš 2019 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti 2019 m. liepos 10 d. atlikto poėmio VĮ Registrų centre, Lvovo g. 25, Vilniuje, paimti dokumentai:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), M. Ž. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užpildytas kompiuterinės programos pagalba ant A4 lapo formato, 1-o lapo. Prašymas adresuotas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuriame prašoma iki 2019 m. sausio 22 d., 16:11 val. atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimų įregistravimą JAR ir JAR ESI išdavimą. Prie prašymo pridedama prašymas registruoti JAR-1 2019 m. sausio 8 d., 1 egz., ir akcininkų susirinkimo protokolą 2019 m. sausio 8 d., 1 egz. Taip pat prašyme nurodoma priėmimo data 2019 m. sausio 15 d., 16.11 val. ir garantavimas apmokėti suteiktas paslaugas. Prašymas pasirašytas M. Ž. vardu ir pavarde, rankraštiniu būdu surašius asmens vardą ir pavardę mėlynos spalvos rašalu ir pasirašius. Prašymą priėmė I. C. Daugiau įrašų prašyme nėra. 

- Prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1), kuris užpildytas kompiuterinės programos pagalba ant A4 lapo formato, 5 lapų. Prašymas adresuotas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuriame nurodomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys: įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), teisinė forma, teisinis statusas, juridinio asmens padalinys, juridinio asmens organai, pateikiamų dokumentų lapų skaičius, teikiami dokumentai registro vartotojui. Šie duomenys surašyti trijuose iš penkių lapuose. Ketvirtame prašymo lape nurodoma prašymo užpildymo data – 2019 m. sausio 8 d. ir pageidavimas tapti PVM mokėtoju. Prašymas pasirašytas M. Ž. vardu ir pavarde, surašius asmens vardą ir pavardę kompiuterinės programos pagalba ir rankraštiniu būdu mėlynos spalvos rašalu surašius užrašą „DIREKTORIUS“ bei pasirašius. Penktame prašymo lape nurodomi juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“, į. k. (duomenys neskelbtini), kontaktiniai duomenys, telefono numeris, atliktas rankraštiniu juodos spalvos rašalu – +(duomenys neskelbtini) ir prašymo užpildymo data – 2019 m. sausio 8 d. Prašymas pasirašytas M. Ž. vardu ir pavarde, surašius asmens vardą, pavardę ir direktoriaus pareigas – Direktorius M. Ž., kompiuterinės programos pagalba ir rankraštiniu būdu mėlynos spalvos rašalu pasirašius. Daugiau įrašų prašyme nėra.

- UAB „duomenys neskelbtini“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuris užpildytas kompiuterinės programos pagalba ant A4 lapo formato, 2-jų lapų. Pirmame lape nurodoma susirinkimo data ir laikas – 2019 m. sausio 8 d., nuo 10.00 iki 10.15 val., dalyvavusių akcininkų, turinčių 100 % bendrovės akcijų, vardai, pavardės, gimimo datos, akcijų skaičius – O. F. G. L., gim. (duomenys neskelbtini), valdantis 50 % akcijų ir balsų, bei J.V.D.B., gim. (duomenys neskelbtini), valdantis 50 % akcijų ir balsų, susirinkimo darbotvarkė – dėl bendrovės direktoriaus pakeitimo, balsavimas – 100 % už, ir priimtas nutarimas – nuo 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atleisti O. F. G. L., gyv. (duomenys neskelbtini), ir naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirti M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini). Antrame lape nurodoma M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), informuoti Juridinių asmenų registrą apie bendrovės direktoriaus pakeitimą arba įgalioti tai atlikti trečiuosius asmenis. Susirinkimo pirmininkas O. F. G. L. ir šalimais rankraštiniu mėlynos spalvos rašalu atliktas neinformatyvus parašas. Daugiau įrašų nėra.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcininkų, dalyvaujančių 2019 m. sausio 8 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašas, kuris užpildytas kompiuterinės programos pagalba ant A4 lapo formato, 1-o lapo. Jame lentelėje surašyti akcininkai, jų gimimo datos, turimų balsų skaičius, iš viso balsų – O. F. G. L., turintis 50 % balsų, ir J.V.D.B., turintis 50 % balsų, iš viso balsų 100 %. Ties kiekvieno akcininko pavarde rankraštiniu mėlynos spalvos rašalu atliktas neinformatyvus parašas. Taip pat nurodytas susirinkimo pirmininkas O. F. G. L. ir šalimais rankraštiniu mėlynos spalvos rašalu atliktas neinformatyvus parašas. Daugiau įrašų nėra.

- Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas, kuris užpildytas kompiuterinės programos pagalba ant A4 lapo formato, 1-o lapo. Jame nurodoma, kad VĮ Registrų centro kasininkė I. B. už paslaugą 2019 m. sausio 15 d., 16.17 val. gavo grynais 50,07 euro, grąžino 35,00 eurus. Dokumentas yra be parašų ir yra elektroninio dokumento nuorašas. Daugiau įrašų nėra.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užpildytas kompiuterinės programos pagalba ant A4 lapo formato, 1-o lapo. Prašymas adresuotas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuriame prašoma iki 2019 m. sausio 22 d., 16:52 val. išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registro išrašą dėl duomenų pasikeitimo. Prie prašymo pridedamas 2019 m. sausio 15 d. prašymas, 1 egz. Taip pat prašyme nurodoma priėmimo data 2019 m. sausio 15 d., 16.52 val. ir garantavimas apmokėti suteiktas paslaugas. Prašymas pasirašytas M. Ž. vardu ir pavarde, rankraštiniu būdu surašius asmens vardą ir pavardę mėlynos spalvos rašalu ir pasirašius. Prašymą priėmė B. K. Daugiau įrašų prašyme nėra.

- 2019 m. sausio 15 d. M. Ž. prašymas VĮ Registrų centrui išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 6 d. įstatų kopiją įmonės tikslams, kuris užpildytas kompiuterinės programos pagalba ant A4 lapo formato, 1-o lapo. Prašymas yra standartinės formos su kompiuterinės programos pagalba surašytomis grafomis, kurias reikia užpildyti – data, vardas, pavardė, asmens kodas, prašomų dokumentų kopijos, naudojimo tikslas, pareigos ir el. pašto adresas. Prašyme rankraštiniu būdu surašyti duomenys – M. Ž. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 15 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini). Įstatų kopija 2016 06 06, įmonės tikslams, (duomenys neskelbtini) ir pasirašyta neinformatyviu parašu. Daugiau įrašų prašyme nėra.

- Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas, kuris užpildytas kompiuterinės programos pagalba ant A4 lapo formato, 1-o lapo. Jame nurodoma, kad VĮ Registrų centro kasininkė I. B. už paslaugą 2019 m. sausio 15 d., 16.57 val., gavo grynais 5,00 eurus, grąžino 2,90 euro. Dokumentas yra be parašų ir yra elektroninio dokumento nuorašas. Daugiau įrašų nėra (1 t. b. l. 134-135). 

2019 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2051 (19) nurodoma, kad:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2019 m. sausio 8 d., protokole, eilutėje „Susirinkimo pirmininkas...O. F. G. L.“, pasirašė ne pats O. F. G. L., o kitas asmuo.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, dalyvaujančių 2019 m. sausio 8 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąraše O, F. G. L. vardu, pirmoje eilutėje, pasirašė ne pats O. F. G. L., o kitas asmuo.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, dalyvaujančių 2019 m. sausio 8 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąraše J.V.D.B. vardu pasirašė ne pats J.V.D.B., o kitas asmuo.

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, dalyvaujančių 2019 m. sausio 8 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąraše, eilutėje „Susirinkimo pirmininkas... O. F. G. L.“, pasirašė ne pats O. F. G. L., o kitas asmuo (4 t., b. l. 179-182).

2020 m. vasario 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-175 (20) ir išvadoje Nr. 11-336 (20) nurodoma, kad:

l. 2019 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, eilutėje „(Prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, parašas)“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“ parašė ir pasirašė M. Ž.

2.1. 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-l), ketvirtame lape, eilutėje „(Parašas)“ pasirašė M. Ž.

2.2. Nustatyti, ar 2019 m. sausio 8 d. UAB „duomenys neskelbtini“ prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-l), ketvirtame lape, eilutėje „(Pareigos)“ rankraštinį įrašą „DIREKTORIUS“ parašė M. Ž. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

3. 2019 m. sausio 8 d. juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniuose duomenyse (KD-l), eilutėje „(Parašas)“ pasirašė M. Ž.

4. 2019 m. sausio 15 d. prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, eilutėje „(Prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, parašas)“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“ parašė ir pasirašė M. Ž.

5. 2019 m. sausio 15 d. prašyme Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui išduoti dokumentų rankraštinius įrašus „M. Ž. (duomenys neskelbtini) 2019 01 15 UAB (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini) įstatų kopija 2016 06 06 Įmonės tikslams, M. Ž. (duomenys neskelbtini) parašė ir pasirašė M. Ž.

6. 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens anketoje (AB „SEB bankas“), ketvirtame puslapyje, eilutėje „Atstovo vardas ir pavardė“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“, eilutėje „Data“ rankraštinį įrašą „2019 01 18“ parašė ir eilutėje „Kliento atstovo parašas (ir antspaudas)“ pasirašė M. Ž.

7. 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kontaktinių duomenų anketoje ir patvirtinime dėl tiesioginės rinkodaros (AB „SEB bankas“), skiltyje „Vardas ir pavardė“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“, skiltyje „Asmens kodas“ rankraštinį įrašą (duomenys neskelbtini) parašė ir eilutėje „(juridinio asmens atstovo parašas)“ pasirašė M. Ž. (5 t., b. l. 36-42).

2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. 10-G-18555 ir 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. 10-G-31457 VĮ Registrų centro Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyrius pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, 2019 m. sausio 15 d. M. Ž. prašymo kopiją, 2019 m. sausio 8 d. juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės kontaktinių duomenų formos kopiją, 2019 m. sausio 8 d. prašymo registruoti Juridinių asmenų registre kopiją, 2019 m. sausio 8 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. S-4567 kopiją, 2019 m. vasario 14 d. UAB „Debesų kompiuterija“ atsakymo kopiją bei vaizdo kamerų įrašus USB laikmenoje (1 t., b. l. 78-102).

Iš VĮ Registrų centro pateikto kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti VĮ Registrų centro pateikti vaizdo kamerų įrašai. Apžiūros metu nustatyta, jog 2019 m. sausio 15 d., 15.32 val., per pagrindinį VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, esančio Lvovo g. 25, Vilnius, įėjimą iš Lvovo g. pusės atvyko M. Ž., kuris iš terminalo paėmė kliento lapelį, po to atsisėdo laukimo salėje. 16.11 val. M. Ž. buvo aptarnautas bendroje salėje prie langelio Nr. 22, 16.17 val. grynais pinigais apmokėjo paslaugas kasoje Nr. 3. 16.52 val. M. Ž. buvo aptarnautas bendroje salėje prie langelio Nr. 24, 16.56 val. jis grynais pinigais apmokėjo paslaugas kasoje Nr. 3. 16.58 val. M. Ž. išėjo iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpų per pagrindinį išėjimą į Lvovo g. 25, Vilniuje. Vaizdo įrašų apžiūros metu M. Ž. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo patalpose su niekuo nebendravo, visą laiką buvo vienas. Daugiau reikšmingų įvykių, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nenustatyta (1 t., b. l. 103-112).

Iš UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė Lietuva“ gauti duomenys apie M. Ž. naudojamus mobiliojo ryšio telefono numerius – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (paskutiniai du telefono numeriai nurodyti M. Ž. pasirašytuose VĮ Registrų centrui bei SEB bankui teiktuose dokumentuose) ir jo sugyventinės S. G. naudojamo telefono numerį (duomenys neskelbtini), bei šių numerių išklotinės laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 6 d. (4 t., b. l. 11-22).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų priedų matyti, jog buvo atlikta M. Ž. naudojamų mobiliojo ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir S. G. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) analizė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 6 d. Nustatyta, su kokių telefono numerių naudotojais analizuotu laikotarpiu bendrauta. Nustatyta, jog M. Ž. lankymosi VĮ Registrų centre ir SEB banke laikotarpiais buvo bendraujama su dviem abonentais, kurių priklausomybė nustatyta nebuvo (4 t., b. l. 23-87).?

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas ar disponavimas jais padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti objektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai formuluojami kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų.

Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Turtinės teisės įgijimas sukčiaujant – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti svetimu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 1.112 straipsnis), įgijimas panaudojant apgaulę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-648/2018).

Turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, R. R. ir M. Ž. kaltė pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus, juos panaudojant ir tokiu būdu apgaule savanaudiškais tikslais įgyjant turtinę teisę į didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pasitvirtino.

Abu kaltinamieji neneigė savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. R. R. pripažino, kad jis siekdamas įgyti teisę į bendrovės „duomenys neskelbtini“ turtą, pagamino du netikrus dokumentus, susijusius su neva įvykusiu UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pakeitimu, t. y. 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir tos pačios dienos akcininkų registracijos sąrašą, kuriuose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad neva 2019 m. sausio 8 d. įvykusiame bendrovės akcininkų susirinkime jame dalyvavę akcininkai O. F. G. L. bei J. V. D. B. priėmė sprendimą atleisti direktorių O. F. G. L. bei nauju bendrovės direktoriumi paskirti M. Ž. Abiem kaltinamiesiems nuo pat pradžių buvo žinoma, kad šiais dokumentais įtvirtinti faktai tikrovėje neįvyko. Nepaisant to, kad M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu bandė teigti, kad tik pradėjus su R. R. lankytis bankuose ir mėginti išimti bendrovės pinigus, jis suvokęs neteisėtą jų veiksmų pobūdį, šito dar nesuvokęs lankydamasis Registrų centre, tačiau iš kaltinamojo M. Ž. ir R. R. parodymų, duotų tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, visumos matyti, jog iš tiesų abiem kaltinamiesiems nuo pradžių buvo aiškus neteisėtas jų veikimo pobūdis. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. Ž. nurodė, kad jam „R.“ (R. R.) pasiūlė „susukti varkę“, t. y. jam buvo pasiūlyta už 2000 Eur atlygį „persirašyti“ bendrovę savo vardu. Darytina išvada, kad jis suvokė, kad bus fiktyviai įregistruotas įmonės vadovu. M. Ž. nuo pradžių aiškiai žinojo, kad jokios veiklos kaip bendrovės direktorius nevykdys. Jis net nesidomėjo, kokios tiksliai bendrovės ir kuo užsiimančios direktoriumi jis taps, neketino juo dirbti ir žinojo, kad jokių kompetencijų tokioms pareigoms atlikti neturi. Iš jo ikiteisminio tyrimo duotų parodymų matyti, kad gaunant jo sutikimą dalyvauti bendrovės „perrašyme“ jam iš pradžių net nebuvo įvardinta, kokios firmos vadovu jis yra neva skiriamas, tik paminėta, kad ši prekiauja cheminėmis medžiagomis. M. Ž. visiškai nesidomėjo, kokius iš bendrininko gavo ir Registrų centrui teikia dokumentus. Savo vaidmenį suvokė tik kaip asmens, kuriuo pasinaudojama, vardu fiktyviai perregistruojant firmą, ir sumokant už šią paslaugą fiksuotą atlygį iš gausimo bendrovės turto. Tuo labiau neteisėtas jų veikimo pobūdis buvo aiškus R. R., kuris parūpino netikrus dokumentus ir vežė M. Ž. į Registrų centrą, kad minėti netikri dokumentai būtų įregistruoti, pakeičiant valstybiniuose registruose duomenis apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, neva įgaliotą veikti bendrovės vardu. Duodamas parodymus teisme R. R. savo vaidmenį iš pradžių apibūdino kaip antraeilį, neva jis tik kitų asmenų nurodymu taip pat už fiksuotą atlygį turėjęs palydėti M. Ž. į atitinkamas institucijas ir prižiūrėti, kad šis atliktų visas reikiamas procedūras, tačiau pats bendrovės turtinių teisių ir turto neteisėto užvaldymo neinicijavęs ir neorganizavęs, kaltinime nurodytus dokumentus gavęs iš trečiųjų asmenų ir tik perdavęs kaltinamajam M. Ž. Tačiau vėliau pripažino, kad atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. pagamino netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir akcininkų registracijos sąrašą, įrašydamas juose žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusį akcininkų neeilinį visuotinį susirinkimą bei neva jame priimtą sprendimą apie ankstesniojo direktoriaus atleidimą ir naujojo (M. Ž.) paskyrimą, taip pat suklastojo kartu Registrų centrui teikiamą 2019 m. sausio 18 d. prašymą įregistruoti juridinių asmenų registre, formą JAR-1, Vienasmenio valdymo organo formos JAR-VO-V blanką, R formos KD-1 „Kontaktiniai duomenys“ blanką, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad minėti dokumentai teikiami neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Ž., kuris neva 2019 m. sausio 8 d. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vienasmeniu valdymo organu, o bendrovės mobiliojo telefono numeris yra neva (duomenys neskelbtini). M. Ž. parodė, kad šių dokumentų jis pats nepildė, dokumentai jo buvo gauti jau paruošti prieš įeinant į VĮ Registrų centro patalpas, jo vaidmuo buvo tik minėtus dokumentus pasirašyti vietose, kur buvo nurodyta jo pavardė, ir prisistačius minėtos bendrovės direktoriumi pateikti šiuos dokumentus registracijai, ką jis ir padarė. Šios apgaulės būdu valstybės registruose buvo įtvirtintas tikrovės neatitinkantis juridinis faktas, kad M. Ž. yra bedrovės vadovas, turintis įgaliojimus vienasmeniškai veikti bendrovės vardu, o M. Ž. išduotas suklastotas tikras dokumentas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis sertifikuotas išrašas JAR ESI su prieigos raktu (duomenys neskelbtini), po ko bendrininkai per M. Ž. įgijo galimybę disponuoti bendrovės turtu ir turtinėmis teisėmis. Šio tikslo siekė veikdami bendrininkų grupe, jis buvo žinomas abiem kaltinamiesiems. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo R. R. nurodomomis aplinkybėmis, kad jis parūpino netikrus ir suklastotus, bendrovės direktoriaus perregistravimui reikalingus dokumentus. Iš kaltinamojo M. Ž. parodymų matyti, kad būtent R. R. jam davė nurodymus, kur ir kada paimti Registrų centrui perduotinus dokumentus, prieš vykstant į Registrų centrą išsamiai paaiškino, ką minėtoje įstaigoje daryti, sakyti. Būtent „R.“, o ne su juo M. Ž. suvedę asmenys, supažindino pastarąjį su būsimos apgaulės mechanizmu, nustatė atlygį. 2019 m. sausio 18 d. Registrų centre gautus dokumentus jis kitą dieną buvo įpareigotas atiduoti R. R., o ne asmeniui, iš kurio pagal pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neva Vilniuje požeminiuose garažuose gavo segtuvą su registruotinais dokumentais. Būtent R. R. nedelsdamas peržiūrėjo M. Ž. gautus Registrų centre dokumentus, juos įvertino, o pasigedęs bendrovės įstatų nusiuntė M. Ž. atgal į Registrų centrą jų paimti. Būtent R. R. po reikiamų procedūrų Registrų centre atlikimo nurodė, kad kitas jų veikimo etapas – pinigų iš bendrovės sąskaitos išėmimas. Visi iš nusikalstamos veikos gauti pinigai taip pat turėjo būti perduoti R. R. Liudytojas O. F. G. L. parodė, kad vieninteliai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra jis ir J.V.D.B., o 2016 m. balandžio 22 d. vieninteliu akcininko sprendimu įmonės direktoriumi buvo išrinktas jis (O. F. G. L.). Jokio kito asmens bendrovės direktoriumi skiriama niekada nebuvo. Apie įmonės direktoriaus pakeitimus Juridinių asmenų registre sužinojo tik tuomet, kai jo kolega ir jis nebegalėjo atlikti bankinių įmonės pavedimų, o pradėjęs domėtis to priežastimis, buvo banko darbuotojų informuotas, kad jis pagal banko duomenis nebėra bedrovės direktoriumi, po ko bendrovės buhalteris jo prašymu ištraukė Juridinių asmenų registro duomenis ir patvirtino banko darbuotojo nurodomas aplinkybes, kad nauju bendrovės direktoriumi juridinių asmenų registre yra įregistruotas M. Ž. VĮ Registrų centre gavęs visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame neva buvo paskirtas naujasis direktorius, protokolą pamatė, kad jame esantys jo ir kito akcininko J. V. D. B. parašai yra suklastoti. M. Ž. niekada nepažinojo. Kompetentingo specialisto išvada yra patvirtinta, kad tiek 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeiliniame visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, tiek akcininkų registracijos sąraše ties O. F. G. L. ir J.V.D.B. vardu pasirašė ne jie, o kitas asmuo (4 t., b. l. 179-182). Abejonių, kad šie abu dokumentai yra netikri, nėra. Atitinkamai kompetentingo specialisto išvada patvirtina, jog 2019 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotą prašymą registruoti juridinių asmenų registre, forma JAR-1, bei 2019 m. sausio 15 d. VĮ Registrų centro formą KD-1 „Kontaktiniai duomenys“ pasirašė M. Ž.  M. Ž. yra nufilmuotas VĮ Registrų centro vaizdo kamerų 2019 m. sausio 15 d. atvykstantis į minėtos įstaigos filialą adresu Lvovo g. 25, Vilnius, laukiantis laukimo salėje, aptarnaujamas prie 22-ojo langelio, apmokantis gautas paslaugas kasoje Nr. 3, po to vėl aptarnaujamas prie langelio Nr. 24, vėl apmokantis gautas paslaugas kasoje Nr. 3 (1 t., b. l. 103-112). Be aukščiau aptartų įrodymų, kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina iš VĮ Registrų centro išreikalauti dokumentai, VĮ Registrų centro darbuotojų, aptarnavusių M. Ž., parodymai, tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų O. F. G. L. ir J.V.D.B. parodymai, gautų dokumentų apžiūros protokolai, vaizdo kamerų įrašas ir jo apžiūros protokolas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t.t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis.

Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). 

M. Ž. ir R. R. veikė kaip bendrininkai, realizuodami abiem iš anksto žinomą nusikalstamą sumanymą – apgaulės būdu juridinių asmenų registre įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva pakeistą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, ir tokiu būdu įgyti turtinę teisę į bendrovės turtą – gauti galimybę ateityje disponuoti minėtos bendrovės turtu, veikiant neva naujojo direktoriaus M. Ž. vardu. Abiejų jų veiksmai buvo reikšmingi dokumentų klastojimo bei sukčiavimo veikoms atlikti, R. R. pagamino žinomai netikrus dokumentus ir kartu su M. Ž. suklastojo tikrus dokumentus (R. R. juos parengiant, o M. Ž. pasirašant), po to abu juos panaudojo M. Ž. vykdant detalius R. R. nurodymus pateikus šiuos dokumentus registruoti VĮ Registrų centre. Tokiu būdu kiekvienas iš kaltinamųjų betarpiškai dalyvavo realizuodami objektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, kiekvienas atlikdamas savo veiksmų dalį bendram nusikalstamam sumanymui realizuoti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, pagamino netikrus dokumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei akcininkų registracijos sąrašą) bei suklastojo tikrus dokumentus (kaltinime įvardintas VĮ Registrų centro formas) bei juos panaudojo pateikdami VĮ Registrų centrui registruoti, siekdami teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, kad M. Ž. yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turi teisę vienasmeniškai veikti bendrovės vardu. Apgaulės suklaidinti VĮ Registrų centro darbuotojai juridinių asmenų registre įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. Ž., pakeitė bendrovės direktoriaus kontaktus, išdavė suklastotą elektroninį sertifikuotą išrašą JAR ESI su prieigos raktu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu šios apgaulės pagrindu buvo teisiškai įtvirtinta bendrininkų galimybė (veikiant M. Ž. vardu) disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu (bendrovės sąskaitose esančiomis lėšomis ir kt.). Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto balansu nustatyta, jog bendrovės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai nusikaltimų darymo laikotarpiu sudarė 1 913 386 Eur, t. y. ženkliai viršijo 250 MGL. Todėl kaltinamųjų veika atitinka tiek subjektyviuosius, tiek objektyviuosius BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Abiejų bendrininkų grupe veikiančių bendrininkų M. Ž. ir R. R. tyčia buvo nukreipta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinės teisės užvaldymą apgaule. Todėl abiejų bendrininkų grupės narių atlikti nusikalstami veiksmai, nesvarbu, kuris iš jų ir kokia apimtimi realizavo šio ir kito nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius požymius, pagrįstai kvalifikuotos ne tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes visi šie veiksmai apėmė bendrininkų susitarimą užvaldyti svetimą turtinę teisę.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikro juridinio asmens antspaudo pagaminimo ir panaudojimo, dokumentų suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo, pasikėsinimo neteisėtai įgyti svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo duomenis ir jų įgijimo, pasikėsinimo neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos, pasikėsinimo įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasikėsinimo neteisėtai atlikti finansines operacijas.

Be kaltinamųjų M. Ž. ir R. R. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, byloje surinkti ir kiti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais:

Įtariamasis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to grįžo pas „R.“ ir jie jo automobiliu nuvažiavo į Akropolio SEB banką. Jie užėjo į vidų, priėjo prie langelio, „R.“ padavė dokumentus ir kalbėjo su bankininke, kad gautų PIN generatorių prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Gavo PIN generatorių ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Generatorius liko pas jį („R.“), todėl jis nežino, ką jis su juo darė ir kiek kartų bandė prisijungti prie bendrovės sąskaitos. Kitą dieną jam paskambino „R.“ ir pasakė, kad reikia važiuoti į Vilnių, nes su PIN generatoriumi negali prisijungti prie bendrovės bankinės sąskaitos. Su jo automobiliu vėl vyko į SEB banką Vilniuje, kur vėl tame pačiame banke „R.“ bandė aiškintis, kas atsitiko, kad jis neprisijungia prie bendrovės banko sąskaitos. Ką jiems pasakė banke, jis nepamena, tačiau nieko gero. Tada „R.“ nutarė, kad reikia grynais nuimti pinigus. Jis nuvežė jį į jam nežinomą banką, kur jie norėjo nuimti grynųjų pinigų. Koks tai bankas, jis nepamena. Jie kartu nuėjo prie langelio ir paprašė nuimti nuo banko sąskaitos 14 000 eurų. Banko darbuotoja pasakė, kad neturi reikiamos sumos, ir jie išėjo iš banko. Po to sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Jie su „R.“ išsiskyrė, žadėtų pinigų jis negavo. Po kurio laiko jam paskambino „R.“ ir jie susitiko. Susitikimo vietos nepamena. Kai susitiko, jis jam padavė kažkokius dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir liepė nunešti į SEB banką Kauno mieste, kad persiųstų į SEB banką Vilniuje. Tiksliai kokie tai buvo dokumentai, jis nepamena. Daugiau su „R.“ nesusitiko ir jo nematė. Pinigų jam nesumokėjo, pasakė, kad nieko nesigavo. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (6 t., b. l. 32-34).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, kad apie „R.“ jis jau viską nurodė. „R.“ lietuvis, apie (duomenys neskelbtini) metų, daugiau nieko nežino. Kur jis gyvena, kuo verčiasi, jo artimųjų ar draugų, jis nieko nežino. „R.“ jam žadėjo atlyginimą 2000 eurų už tai, kad jam su dokumentais, kuriuos gavo iš nepažįstamo asmens, reikėjo nuvykti į Registrų centrą ir savo vardu užregistruoti bendrovę „duomenys neskelbtini“, paimti visus dokumentus ir atgal grąžinti „R.“. Jis tai padarė, tačiau „R.“ taip pat nurodė, kad reikia nuimti pinigus banke nuo bendrovės sąskaitos. Kai tai jiems su „R.“ nepavyko, jis jam neužmokėjo. Būdamas VĮ Registrų centre ir SEB banke telefonu bendravo su „R.“, kuris jam sakė, ką jam daryti ir kaip elgtis, nes jis to nežinojo. O būdamas su „R.“ SEB banke skambino S. G., tačiau to nurodyti negali, nes nepamena. Su „R.“ AB SEB banke lankėsi tris ar keturis kartus, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, tačiau galėtų parodyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus Kauno mieste nunešė į SEB banko skyrių prie Urmo bazės. Adreso nežino, tačiau galėtų parodyti. Apklausos metu tyrėjo parodytuose AB „Telia“, Registrų centro ir AB SEB banko dokumentuose yra jo parašai. Jis tikrai pasirašė parodytuose dokumentuose (6 t., b. l. 63-68).

Iš 2020 m. sausio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog įtariamasis M. Ž. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino asmenį „R.“, apie kurį davė parodymus. Jį atpažino pagal veido bruožus (6 t., b. l. 71-72). 

Teisme apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis M. Ž. parodė, kad išėjęs iš Registrų centro sėdo į taksi ir išvažiavo, „R.“ ir kitas asmuo išvažiavo. Atskirai su taksi nuvažiavo į stotį ir su traukiniu grįžo į (duomenys neskelbtini). Parvykus namo, jam kitą dieną paskambino „R.“ ir pasakė važiuoti į Vilnių, kad pasiimtų iš Registrų centro dokumentus. Tada važiavo į Vilnių su „R.“, nuvyko į Registrų centrą, pasiėmė dokumentus ir vyko į SEB banką Akropolyje. Jie važiavo su mašina Citroen C4 ar C3, nežino, ji priklausė „R.“. SEB banke nuėjo prie langelio ir ten perrašė sąskaitas kartu su „R.“, priėjus prie langelio „R.“ bendravo su banko darbuotoju, jis padavė dokumentus ir paprašė, kad perrašytų jo vardu sąskaitą. Paprašė, kad padarytų elektroninę bankininkystę, jam padarė ir davė generatorių ir viskas, išvažiavo kartu su „R.“ iš banko ir grįžo į (duomenys neskelbtini). „R.“ jį išleido namo, o „R.“ išvažiavo, visi dokumentai ir kodų generatorius liko pas „R.“. Paskiau „R.“ vėl jam paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti į Vilnių paimti firmos antspaudą. Vyko kartu su „R.“ su ta pačia mašina. Atvažiavo į kažkokį pastatą ir pasiėmė antspaudą. Į pastatą, kur gamina antspaudus, ėjo vienas. Antspaudas jau buvo užsakytas, jam reikėjo tik atsiimti, todėl jis ėjo vienas, „R.“ laukė mašinoje. Paskiau važiavo kartu su „R.“ į banką, kad nusiimti 14 000 eurų grynais, į kokį banką vyko – nežino. Į banką ėjo vienas, pateikė firmos dokumentus ir pasakė banko darbuotojui, kad jam reikia 14 000 eurų nuimti. Tada paprašė palaukti ir po kiek laiko banko darbuotoja pasakė, kad neturi tiek grynųjų pinigų. Išėjo iš banko ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną vežė Kaune dokumentus į banką kartu su „R.“, į banką jis vienas ėjo, kažkokius patvirtinimus vežė į banką. Banke jis padavė popierius ir viskas, jam banko darbuotoja pasakė išsiųs į Vilnių dokumentus. Tada parvažiavo namo. Po kelių dienų vėl važiavo į banką su „R.“ pasitikslinti, ar viskas tvarkoje, banke pasakė, kad jis nėra firmos direktorius, ir tada jie su „R.“ išsiskyrė, taip viskas ir baigėsi. Už visas šitas paslaugas jam nieko nesumokėjo.

Po paskutinio išsiskyrimo su „R.“ daugiau jam neteko su juo bendrauti. Asmenį „R.“ galėtų atpažinti, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, už jį žemesnis, plaukai tamsūs, trumpi, vidutinio kūno sudėjimo. Kur jis gyvena, nežino. Jis turėjo jo telefono numerį. Juos supažindino D. susitikimo metu. 

Jo pragyvenimo šaltinis būdavo iš darbo biržos išmokos ir kartais dirbdavo nelegaliai, išsilavinimas yra 8 klasės. D. jam išdėstė visas aplinkybes, ką reikės daryti dėl firmos perrašymo, o „R.“ nurodė atlygį. D. nieko nekalbėjo apie tai, kad jam reikės eiti į bankus dėl pinigų. Kai vyko į bankus, ėjo kartu su „R.“ ir jis visur kalbėjo, tik, kai antrą kartą ėjo į banką, tai ėjo vienas. O visus likusius kartus ėjo su „R.“. Jis nežinojo, ką banke sakyti, viską darbuotojai nurodė „R.“. Banke „R.“ nurodymu banko darbuotojos jis prašė išduoti kredito kortelę, kokio limito prašė – neatsimena. Kortelės negavo, kodėl negavo, nežino. Prašė banke nuimti grynųjų pinigų „R.“ iniciatyva. Prašė tik vieną kartą nuimti 14 000 eurų sumą banke, daugiau neprašė. Mažesnės sumos neprašė nuimti banke, kai nedavė 14 000 eurų. Kai banke gavo kodų generatorių, jis jį iš karto atidavė „R.“. Banke gavo kodų generatorių, su juo pats prie banko sąskaitos nesijungė. Ar „R.“ jungėsi – nežino, jis nieko niekam nesakė. Gal ir sakė „R.“, kad jam nepavyko prisijungti su kodų generatoriumi prie banko sąskaitos, todėl jie ir vyko vėl į banką nuimti grynųjų pinigų. Jeigu jam būtų pavykę nuimti pinigus, būtų visus atidavęs „R.“. Kai užėjo paimti antspaudą, jam prieš tai „R.“ kodą kažkokį davė, užėjus pasakė, kad nori paimti firmos antspaudą, ir padavė tą kodą. Antspaudą naudojo banke ir „R.“ jį pasiėmė. Atsiimant antspaudą nereikėjo nieko sumokėti. Dokumentai, kuriuos pateikė Registrų centrui, bankui, jis pats pasirašė, kur yra nurodyta jo pavardė (6 t., b. l. 80-83).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, kad „R.“ automobiliu atvežė prie pastato Vilniuje, kurio adreso jis nežino, ir jam parodė ranka, kur jam reikia nueiti ir paimti bendrovės antspaudą. Jis jam davė pažymą iš Registrų centro, kur yra nurodyta, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir 10 eurų, kad sumokėtų už antspaudo gamybą. Jis paėmė dokumentus, pinigus ir nuėjo į jo parodytą pastatą. Atėjęs į firmą, pasakė, kad nori atsiimti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Davė jiems išrašą iš Registrų centro ir sumokėjo 10 eurų. Įmonės darbuotoja paėmė 10 eurų, kuriuos įnešė į kasą, išmušė čekį, davė grąžos kažkiek centų, nes antspaudo kaina buvo 9 eurai ir kažkiek centų. Jis paėmė vieną antspaudą ir sugrįžo pas „R.“ į jo automobilį Citroen, jam atidavė antspaudą ir jie išvažiavo į banką. Kas užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, jam nežinoma. Asmuo, vardu G. I., jam nežinomas. Banke „R.“ jam davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, kurį jis dėjo ant dokumentų. Ankstesniuose parodymuose nurodė, kad „R.“ dėjo antspaudą ant dokumentų, tačiau dabar prisiminė, kad jis dėjo antspaudą, o po to jį grąžino „R.“. Pas pastarąjį antspaudas buvo visą laiką, o kai reikėjo antspauduoti dokumentus, „R.“ jį duodavo jam, vėliau pasiimdavo antspaudą atgal. Pas jį ir liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Prašo laikyti šiuos parodymus teisingais ir jais vadovautis. Verslo jokio neketino vykdyti, tam neturi žinių, išsilavinimo ir gebėjimų, nemoka dirbti kompiuteriu. Manė, kad bendrovė bankrutavusi, todėl norėjo užsidirbti pinigų pragyvenimui. Kad daro nusikaltimą, suprato, kai reikėjo su „R.“ važiuoti į Vilnių, imti antspaudą ir vaikščioti po bankus, bandant nusiimti grynus pinigus iš sąskaitos. Iki to nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką. Nes D. jam sakė, kad reikia tik persirašyti bendrovę savo vardu ir viskas, o ne nuo jos sąskaitų nuiminėti pinigus. Manė, kad bendrovė bankrutavusi ir veiklos nevykdo, todėl jis ir sutiko. Pasitraukti iš daromos nusikalstamos veiklos negalėjo, todėl važinėjo su „R.“ po bankus ir bandė gryninti pinigus. Dėl įvykdyto nusikaltimo visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (6 t., b. l. 87-89).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų policijoje ir teisme (6 t., b. l. 100-101).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. Ž. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų policijoje ir teisme. Jam  nežinomas asmens „R.“ vardas ir pavardė. Visada su asmeniu „R.“ vykdavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir grįždavo atgal į (duomenys neskelbtini), taip pat Vilniuje kartu vykdavo į VĮ Registrų centrą ir AB SEB banką, nes jis nežino, kur Vilniuje jie yra ir kaip iki jų nuvykti. Jis nesiorientuoja Vilniaus mieste, nes Vilniuje yra buvęs tik įkalinimo įstaigose. O kitais atvejais Vilniuje nėra lankęsis. Su asmeniu „R.“ gavę prisijungimo duomenis prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių banko sąskaitų, būnant PC „Akropolis“ jis asmeniškai neprisijunginėjo per mobilaus ryšio telefoną ir UAB „Baitukas ir ko“ prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos, nes asmuo „R.“ pasakė jam kažkurį laiką (kiek laiko, nepamena) eiti pasivaikščioti po PC „Akropolis“. Po to, po kažkiek laiko (kiek laiko – nepamena), ateiti susitikti prie vieno iš „Akropolis“ įėjimų, prie kurio – nepamena. Jis taip ir padarė. Ką tuo metu veikė asmuo „R.“, jis nežino, nes nematė. Ar tuo metu asmuo „R.“ bandė prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos, jis nežino, nes nematė. Po kažkiek laiko jie susitiko sutartoje vietoje ir išvyko kartu į (duomenys neskelbtini) miestą. Jis asmens „R.“ neklausė, kuo šis užsiėmė, kai buvo išsiskyrę, o „R.“ jam nepasakojo. Visada asmuo „R.“ turėjo ir naudojosi mobilaus ryšio telefonu „Iphone”, modelio nepamena. Jie susisiekdavo mobilaus ryšio telefonais. Asmens „R.“ telefono numeryje buvo daug septynetų, o numerio pabaiga buvo (duomenys neskelbtini), o jo numeris buvo (duomenys neskelbtini), kitų telefono numerių jis neturėjo. Visi kiti telefono numeriai, nurodyti asmens „R.“ jam pateiktuose pasirašyti dokumentuose, niekada jam nepriklausė ir jis jais nesinaudojo. Kas jais naudojosi, nežino, gal pats asmuo „R.“, gal kitas asmuo. Savo telefone nebuvo įsivedęs asmens „R.“ kontaktų, nes asmuo „R.“ visada jam skambindavo iš skirtingų telefono numerių. Kai reikėdavo susitikti, jam visada skambindavo asmuo „R.“, jis „R.“ neskambindavo, nes nežinojo, kuriuo telefono numeriu skambinti. Savo telefono SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) buvo paėmęs iš AB „Tele2“, kurią pats įsigijo ir pats apmokėdavo iš pašalpos gaunamų pinigų. Šią SIM kortelę pametė 2019 m. rudenį, tačiau kur tiksliai, neprisimena. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, kurių padarymų yra įtariamas, jis pilnai prisipažįsta ir gailisi (6 t., b. l. 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymų neduos, pasinaudodamas savo teise į gynybą. Parodymus duos teisme (6 t., b. l. 128-129, 136-137).

2020 m. sausio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atlikus analizę policijos duomenų bazėse, lyginant byloje turimas vaizdo kamerų banko skyriuose nuotraukas, kuriose užfiksuotas M. Ž. su nenustatytu asmeniu (asmuo, pravarde „R.“, kurį M. Ž. nurodė kaip kartu su juo buvusį bankų skyriuose) bei kitus duomenis, buvo nustatyta, kad minėtas asmuo galimai yra R. R. (4 t., b. l. 115-118).

Liudytojas O. F. G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Lietuvoje registruota ir veiklą vykdanti bendrovė. Jo kolega J.V.D.B. 2019 m. sausio 18 d. padarė du mokėjimo pavedimus per AB SEB banką. Pavedimai buvo atlikti. Darant trečią pavedimą, AB SEB bankas jį išmetė iš sistemos ir jis negalėjo pavedimo atlikti. Tada J.V.D.B. paskambino jam ir pasakė, kad negali atlikti mokėjimo pavedimo. Tada jis pabandė prisijungti prie AB SEB banko ir padaryti mokėjimą, tačiau ir gi buvo išmestas iš sistemos. Todėl jis paskambino į banką, kur buvo informuotas, kad jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kad nuo 2019 m. sausio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra paskirtas kažkoks jam nežinomas asmuo M. Ž., ir kad naujam direktoriui buvo išduoti nauji prisijungimo prie įmonės sąskaitų banke duomenys. Tada jis paskambino įmonės buhalteriui A. U., kuris ištraukė iš Registrų centro duomenis, kuriuose nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 15 d. naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra M. Ž. Jis paskambino į abu minėtus bankus ir paprašė, kad užblokuotų sąskaitas, ką jie ir padarė. Tačiau ar buvo nuimtos lėšos, ar ne, ir jei nuimtos, kokios sumos, bankai nepasakė. Taip pat tiksliai nežino, ar bankai užblokavo banko sąskaitas, nes jie žadėjo tai padaryti telefoninio pokalbio metu, tačiau ar tai buvo padaryta, tiksliai nežino. Atvykus į Lietuvą, kreipėsi į Registrų centrą, kur jam išdavė neeilinio visuotino akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas naujas direktorius M. Ž. Šį protokolą prideda prie liudytojo apklausos. Jame suklastotas jo parašas ir jo kolegos J.V.D.B. parašas. Taip pat jis buvo nuvykęs į bankus, kur pranešė apie apgavystę, norėjo sužinoti, ar nuimtos piniginės sumos, tačiau bankai jį informavo, kad kol Registrų centras nepakeis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, jie informacijos negali suteikti. Jo žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose buvo bendrai apie 160 000 - 200 000 Eur suma. Registrų centras tik šiandien, apklausos metu informavo, kad atstatė jį direktoriumi. Nori papildyti, kad asmens M. Ž. niekada nepažinojo ir nepažįsta (5 t., b. l. 75-79).

Iš 2020 m. vasario 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta 2020 m. sausio 31 d. raštu Nr. 10-G-10167 AB SEB banko pateiktas banko konsultacijų centro darbuotojos M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo telefoninio pokalbio įrašas, apžiūros metu surašyta pokalbio stenograma anglų kalba, po to ji išversta į lietuvių kalbą.

Pokalbio metu O. L. praneša, kad bando prisijungti naudodamasis internetine bankininkyste, tačiau gauna atsakymą, kad „galite sudaryti IBAN sutartį artimiausiame nustatytame banko filiale. Prašome atsiųsti pranešimą mums arba klientų informacijos centrui, štai numeris“. Nurodo, kad tai jo verslo paskyra. Patvirtina, kad jo ID kodas yra teisingas, nurodo, kad jo ID kodas (duomenys neskelbtini), taip pat įmonės kodą (duomenys neskelbtini), savo vardą O. L. Operatorė jam atsako, kad prie šios sąskaitos gali prisijungti tik M. Ž., kaip įmonės direktorius nuo sausio 8 dienos. O. L. praneša, kad įmonės direktorius yra jis, o jokio M. nepažįsta, reikalauja nedelsiant M. blokuoti, nurodo, kad tai jis (O. L.) yra sąskaitos ir pinigų savininkas. Operatorė pažada užblokuoti banko sąskaitą ir visa kita, pataria kreiptis į Registrų centrą (2 t., b. l. 79-91).

Liudytojas J.V.D.B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2016 m. balandžio mėnesį Vilniuje, Lietuvoje. Įmonė užsiima valiklių gamyba ir pardavimu. O. L. ir jis, J.V.D.B., yra įmonės akcininkai ir turi po 50 proc. akcijų. O. L. buvo išrinktas vadovu nuo įmonės įkūrimo pradžios. Daugiausia jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu Vilniuje, Lietuvoje. Mokėjimo nurodymai iš įmonės banko sąskaitų buvo vykdomi naudojant skirtingus kompiuterius Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Penktadienį, 2019 m. sausio 18 d., antroje dienos pusėje, jis atlikinėjo mokėjimus per elektroninę bankininkystę iš įmonei priklausančios Lietuvos banko sąskaitos – turėjo apmokėti sąskaitas skirtingoms Lietuvos įmonėms. Mokėjimų atlikimo metu jis nežinojo, kokia suma liko banko sąskaitoje. Iš viso turėjo apmokėti 3 sąskaitas, dvi pirmas apmokėti pavyko. Apmokėjus trečią sąskaitą, jį išmetė iš elektroninės bankininkystės ir jis pamatė raudonai pažymėtą pranešimą: „Prašome kreiptis į savo banką, nes neturite interneto sutarties“. Po šio įvykio jis susisiekė su savo verslo partneriu O. L., kuris nedelsdamas paskambino į banką. Banko darbuotoja jam pasakė, kad jis nebėra šios banko sąskaitos turėtojas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Banko darbuotoja taip pat jam pasakė, kad banko sistemoje ji mato, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau jis pasikeitė. Tuomet banko darbuotoja užblokavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kuomet jo verslo partneris O.F.G.L. nuvyko į Lietuvą, jis nieko nedarė ir laukė iš jo žinių. Žinoma, jam būnant Lietuvoje, su juo bendravo, kadangi yra verslo partneriai ir bendrauja beveik kasdien. Tačiau nieko ypatingo jų pokalbio metu nepastebėjo. Dėl užpuolimo jų įmonė patyrė tiek materialinę, tiek moralinę žalą. Jie turėjo pakeisti direktorių, akcininkus bei notarą. Taip pat turėjo pakeisti duomenis bankuose, Prekybos rūmuose ir kitose institucijose. Tai kainavo daug laiko ir pinigų. O. L. taip pat turėjo skristi lėktuvu į Lietuvą, kur turėjo praleisti 2 savaites, kad viską pakeistų. Tam irgi buvo išleista daug pinigų. Moralinę žalą patyrė dėl to, kad nukentėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reputacija (5 t., b. l. 83-92).

Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad asmenys vardu M. Ž. ir G. I. jai nepažįstami ir apie juos nieko nurodyti negali, nes nežino. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jai negirdėta ir ji apie ją taip pat nieko nurodyti negali. Apie 2019 m. sausio 17 d. antspaudo UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo aplinkybes nieko nurodyti negali, nes nepamena. Apklausos metu pagal jai pateiktą susirašinėjimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo užsakymo gali parodyti, kad minėtos bendrovės antspaudą užsakinėjo asmuo G. I., kuris pageidavo skubiai pagaminti bendrovės antspaudą. Ji tą dieną dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos projektų vadybininke. Į bendrovės kompiuterio paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas el. laiškas, kuriame G. I. prašė kuo greičiau pagaminti antspaudą. Kadangi asmuo žinojo, ką reikia su savimi atsinešti, paimant antspaudą ir kokį antspaudą bendrovė gali pagaminti, aišku, kad jis žinojo apie jų bendrovės galimybes ir ką ji gamina. Taip pat žinojo, ką reikia pateikti iš dokumentų, atsiimant antspaudą. Telefonas užsakovo nebuvo nurodytas, todėl ji jam neskambino. Antspaudas buvo padarytas be Registrų centro išrašo. Antspaudas buvo pagamintas standartinis, apvalus, dviejų kalbų. Kas atsiėmė antspaudą, ji nežino. Tai turėtų būti bendrovės savininkas, kuris turėjo atsiimdamas pateikti Registrų centro išrašą, parodyti savo asmens tapatybės dokumentus ir vadybininkui sutikrinus, ar tai tas pats asmuo, kuris sutampa su nurodytu asmeniu Registrų centro išraše, pasirašęs gauti antspaudą. Kaip buvo atsiskaityta už pagamintą antspaudą, ji nežino. Galėjo atsiskaityti grynais, pavedimu ar kortele, tačiau jei atvyko pats atsiimti antspaudo, tai greičiausiai mokėjo grynais. Kai mokama grynais, išduodamas čekis, kuriame rašoma tik suma, o jei būtų PVM sąskaita faktūra, tada nurodomi visi duomenys. Daugiau nieko konkrečiau nurodyti negali (5 t., b. l. 153-156).

2020-01-31 raštu Nr. 10-G-10423 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad antspaudas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagamintas minėtoje įmonėje 2019 m. sausio 17 d., antspaudą atsiėmė M. Ž., prie rašto pridėtos užsakymo kopijos (2 t., b. l. 173-199; 3 t., b. l. 1-17, 57-66).

Iš 2020 m. vasario 10 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauti ir prie bylos pridėti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų originalai: užsakymo pagaminti antspaudą šaknelė, užsakymo lapas, VĮ Registrų centro elektroninis sertifikuotas išrašas. Užsakymo siuntėjas nenustatytas (3 t., b. l. 18-24).

Iš „Google, Inc.“ ikiteisminio tyrimo metu gauta ir prie bylos pridėta informacija, kad asmuo, 2019 m. sausio 17 d. sukūręs elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), nurodė esąs G. I., tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), Google paskyros numeris (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas sukurtas naudojant IP (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 140-142).

2020 m. gegužės 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, jog atlikus analizę asmenų pagal vardą ir pavardę G. I., nustatyta 19 asmenų identiškais duomenimis, tačiau asmenų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nenustatyta. Taip pat atlikus minėto telefono numerio priklausomybės analizę, nustatyta, kad minėtas telefono numeris yra UAB „Tele2“ tinklui priklausantis telefono numeris, naudojamas išankstinio apmokėjimo paslaugoje, atlikus duomenų bazių analizę pagal minėtą telefono numerį asmens tapatybė nenustatyta (3 t., b. l. 150-151). Pažymėta, jog paskyra (duomenys neskelbtini) sukurta 2019 m. sausio 17 d., 9.31 val., o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ užsakymas elektroniniu būdu pateiktas 2019 m. sausio 17 d. 11.36 val.

Iš 2020 m. vasario 18 d. apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris. Apžiūros metu nustatyta, jog kompiuteryje naudojamas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kurį atidarius matyti G. I. trys laiškai. Pirmas laiškas 2019 m. sausio 17 d. 11.36 val., antras – 12.01 val., trečias – 12.09 val. Visi elektroniniai laiškai su susirašinėjimu nufotografuoti ir pridėti prie apžiūros protokolo. Visi laiškai be prikabintų priedų. Atidarius pirmą laišką buvo pasižiūrėta į laiško antraštę, kuri atspausdinta. Tokiu pat būdu buvo apžiūrėtos antro ir trečio elektroninio laiško antraštės, kurios visos buvo atspausdintos. Apžiūrėjus bendrovės likusį elektroninio pašto susirašinėjimą, daugiau elektroninių laiškų su asmeniu G. I. nerasta (3 t., b. l. 24-56).

Liudytoja D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), dirba apie pusantrų metų. Ji konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis, jiems suteikia pagalbą bankiniais klausimais ir veiksmais. 2019 m. sausio 18 d. ji dirbo banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, jos darbo vieta buvo 3-me langelyje. Maždaug apie pietus, tikslios datos nepamena, prie jos langelio priėjo ir prisėdo du vyriškiai, kurie norėjo atlikti operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės sąskaitose. Vienas iš vyriškių jai pateikė savo asmens tapatybės dokumentą, tačiau koks tai buvo dokumentas, ji nepamena. Tai galėjo būti pasas arba asmens tapatybės kortelė, nes su kitais dokumentais bankas neaptarnauja klientų. Ji patikrino banko informacinėje sistemoje užfiksuotus duomenis ir palyginusi juos su Kredito biuro Creditinfo (toliau – Creditinfo) duomenimis, pastebėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra pasikeitęs. Direktoriumi buvo asmuo, pateikęs dokumentus. Tai pastebėjusi, ji informavo vyriškį, kad jokios operacijos įmonės sąskaitose negali būti vykdomos, kol banko informacinėje sistemoje nebus pakeistas įmonės vadovas. Koks ankstesnis buvo įmonės vadovas, ji nepamena. Susidarius minėtai situacijai, jokių dokumentų iš direktoriaus ji neprašė ir jis nepateikė. Kadangi (duomenys neskelbtini) skyriuje įmonės vadovo keitimas negali būti atliekamas, ji informavo vyriškį, kad jį gali užregistruoti vizitui į Akropolio skyrių, esantį Ozo g. 25, Vilniuje. Vyriškis sutiko, todėl tai pačiai dienai, tikslaus laiko nepamena, jį registravo į Akropolio skyrių, esantį Ozo g. 25, Vilniuje, paslaugai – vadovo keitimui. Tuo pačiu ji vyriškį informavo, kokių dokumentų reikės, keičiant vadovą, t. y. išplėstinio išrašo iš Registrų centro. Abu vyriškiai pakilo ir išėjo. Tuo jų bendravimas baigėsi. Apie ką daugiau bendravo su vyriškiu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nepamena. Taip pat negalėtų apibūdinti ir atpažinti abiejų vyriškių, su kuriais buvo bendrauta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių operacijų, nes darbo metu bendraujama su dideliu srautu klientų ir visų prisiminti ji negali (5 t., b. l. 101-104). 

Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis dirba su verslo klientais, juos konsultuoja kasdieniniais klausimais, atidaro sąskaitas, užsiima vadovų keitimu. Pagrinde jo darbas – verslo klientų sąskaitų atidarymas ir klientų keitimas. 2019 m. sausio 18 d., į darbo pabaigą, jam dirbant 14-oje darbo vietoje, į susitikimą atvyko du jam nepažįstami vyriškiai. Jis juos pasitiko bendroje salėje ir jie kartu nuėjo į jo darbo kabinetą. Vienas iš jų pateikė asmens tapatybės dokumentą ir išplėstinį išrašą iš juridinių asmenų Registrų centro. Asmuo buvo vardu M. Ž., kitas vyriškis neprisistatė ir nieko nepateikė. Jis patikrino Creditinfo duomenis, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Olandijos pilietis, pavardės nepamena. M. Ž. pageidavo, kad iš interneto banko sutarties būtų panaikintas tuo metu buvęs naudotojas – Olandijos pilietis, o prijungtas kaip naudotojas tik M. Ž. Jis užpildė naują parašų ir antspaudų pavyzdžių kortelę ir prašymą išduoti kredito korteles. M. Ž. pageidavo, kad nebūtų uždaryta senojo vadovo kredito kortelė, kad liktų galiojanti ta pati, nes nauja kortelė gaminama 5 darbo dienas. Tuo pačiu buvo atnaujinti verslo kliento kontaktiniai duomenys ir užpildyta nauja juridinio asmens anketa. Visuose šiuose dokumentuose pasirašė naujas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Ž. Tuo jų susitikimas pasibaigė ir abu vyriškiai išvyko. Po kurio laiko buvo gautas pranešimas iš banko konsultacijų centro, kad buvęs „(duomenys neskelbtini)“ vadovas negali prisijungti prie bendrovės banko sąskaitų. Su buvusiu vadovu bendravo jo kolegės iš konsultacijų centro. Apie gautus duomenis pranešė savo vadovei L., kuri kreipėsi į teisininkus. Jie patarė blokuoti prieigą prie bendrovės sąskaitų. Vadovė jį informavo apie priimtą sprendimą ir jis blokavo prieigą prie bendrovės internetinio banko sąskaitų. Tuo viskas ir pasibaigė. Po kurio laiko, visiškai prieš darbo pabaigą, pas jį sugrįžo M. Ž. su kitu vyriškiu. Į jo kabinetą atėjo tik M. Ž., kuris pradėjo klausinėti, kodėl negali prisijungti prie bendrovės elektroninių banko sąskaitų. Jis pasikvietė į kabinetą savo vadovę, kuri paaiškino M. Ž., kad susidarius dviprasmiškai situacijai, reikalingi papildomi dokumentai, t. y. akcininkų protokolas dėl vadovo pasikeitimo. M. Ž. nesutriko, pasakė, kad dokumentą pristatys pirmadienį. Jam išeinant iš kabineto, nepažįstamas vyriškis paklausė, kas atsitiko, M. Ž. atsakė, kad reikia pristatyti papildomus dokumentus. Tuo pokalbis pasibaigė ir jie išėjo. Daugiau M. Ž. nematė, į jį jis nesikreipė ir papildomų dokumentų nepristatė. Ši situacija yra pirma jo atmintyje, todėl ji įsiminė ir jis atsimena bendrovės pavadinimą ir asmenį, vardu M. Ž. Jį galėtų atpažinti, tačiau kito asmens neįsidėmėjo (5 t., b. l. 109-112).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad iš abiejų vyriškių, atvykusių pas jį į banko skyrių 2019 m. sausio 18 d., keičiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, prie jo darbo stalo arčiausiai jo paties buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. Ž., o kitas vyriškis sėdėjo priešais už kompiuterio ekrano. Keičiant bendrovės direktorių, yra nustatyta standartinė procedūra ir užduodami klausimai iš juridinio asmens anketos. Į jo klausimus atsakinėjo abu, dažniausiai pradėdavo direktorius M. Ž., o kitas vyriškis papildydavo. Sunku pasakyti, kuris atsakinėjo daugiau. Tačiau jei ko nors nežinojo direktorius, jie tarpusavyje pabendraudavo ir atsakydavo direktorius. Tokiu būdu pokalbyje dalyvaudavo abu. Kas iš abiejų vyriškių turėjo su savimi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir dėjo jį ant dokumentų, jis neprisimena. Bet antspaudą kažkuris iš jų turėjo. Antspaudas dėtas tik ant tų dokumentų, ant kurių jis privalo būti, t. y. juridinio asmens anketos. Prašymas išduoti kredito kortelę buvo užpildytas dalyvaujant „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir jis pasirašė šį prašymą, tačiau įrašas kredito kortelė neužsakyta, nes tą pačią dieną iš konsultacijų centro buvo gauta informacija, kad šios bendrovės direktorius nesikeitė. Todėl nors ir buvo prašymas, kortelės neužsakinėjo (5 t., b. l. 113-116).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji vadovauja grupei darbuotojų ir, jei kokia sudėtingesnė situacija, kalbasi pati su klientais, pasirašinėja dokumentus, pažymas, sutartis, kurias gali pasirašinėti kaip vadovė. 2019 m. sausio 18 d., apie 16.30 val. į AB SEB banko konsultacijų centrą paskambino asmuo, vardo ir pavardės nežino, kuris nurodė, kad jis negali prisijungti prie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, naudojantis banko elektroninės bankininkystės priemone. Tada iš konsultacijų centro paskambino E. Š., kuris tą pačią dieną tvarkė minėtos bendrovės dokumentus, ir papasakojo situaciją. Tada E. atėjo pas ją ir papasakojo situaciją su „(duomenys neskelbtini)“. Tada ji pasiskambino banko advokatui ir papasakojo apie dviprasmišką situaciją. Pasitarę nusprendė, kad dėl susidariusios dviprasmiškos situacijos reikia blokuoti įmonės vadovo (M. Ž., kurio vardą ir pavardę sužinojo tik tuo metu), elektroninės bankininkystės prisijungimus prie įmonės sąskaitų. Laikinai buvo apribotas disponavimas įmonės sąskaitomis, banko informacinėse sistemose įregistruoti pranešimai, kad atvykus minėtam asmeniui būtina susisiekti su atsakingais banko darbuotojais. Taip pat buvo išimta iš banko bendros sistemos M. Ž. įmonės vadovo parašų pavyzdžių kortelė, kad nebūtų galimybės atlikti jokių finansinių operacijų per savaitgalį. Ji su E. pakalbėjo, ką daryti, jei jie atvyks atgal į skyrių, ir E. nuėjo į savo kabinetą. Tą pačią dieną, iki 18 val., į (duomenys neskelbtini) skyrių pas E. Š. sugrįžo M. Ž.  E. pakvietė ją į kabinetą pabendrauti su M. Ž.  M. Ž. pasakė, kad negali prisijungti prie įmonės sąskaitų naudojantis elektronine priemone. Ji jam pasakė, kad kilus dviprasmiškai situacijai, laikinai buvo apribotas disponavimas įmonės sąskaitomis, kitų priežasčių nenurodė, todėl jo paprašė pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo originalą dėl jo (M. Ž.) išrinkimo direktoriumi, tik po to banke bus priimtas sprendimas dėl naudojimosi įmonės sąskaita. M. Ž. atsakė gerai. Jam išeinant iš kabineto, duryse pasirodė antras vyriškis, kuris M. Ž. paklausė, kas čia yra. M. Ž. atsakė, kad reikia papildomų dokumentų, ir po to abu išėjo iš kabineto. Tuo jos bendravimas su M. Ž. pasibaigė. Daugiau M. Ž. nebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) skyrių. Paties M. Ž. ir jo lydinčio asmens ji atpažinti negalėtų, nes neįsidėmėjo (5 t., b. l. 105-108).

Liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ji konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis, jiems suteikia pagalbą bankiniais klausimais ir veiksmais. 2019 m. sausio 18 d. ji dirbo banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, jos darbo vieta buvo 1-me langelyje. Maždaug apie 17 val. (tikslaus laiko nepamena), prie jos langelio priėjo ir prisėdo vienas vyriškis, kuris norėjo atlikti operacijas banko sąskaitoje, t. y. išgryninti 50 000 eurų, kiek ji prisimena. Koks tiksliai bendrovės pavadinimas, ji neprisimena. Vyriškis jai pateikė savo asmens tapatybės dokumentą, tačiau koks tai buvo dokumentas, ji nepamena. Tai galėjo būti pasas arba asmens tapatybės kortelė, nes su kitais dokumentais bankas neaptarnauja klientų. Ji paklausė vyriškio, iš kokios sąskaitos šis nori nusiimti pinigų, nes jo kaip fizinio asmens sąskaitų nebuvo. Jis atsakė, kad yra bendrovės direktorius ir nori nuimti pinigus iš bendrovės sąskaitų. Ji banko sistemoje patikrino jo parašų pavyzdžių kortelę, kur vyriškis buvo nurodytas kaip vadovas. Taip pat patikrino Creditinfo, kur jis buvo nurodytas kaip vadovas. Banko sistemoje buvo pažymėta, kad laikinai buvo apribotas disponavimas įmonės sąskaitomis. Taip pat buvo nurodyta, kad atvykus nurodytam asmeniui, būtina susisiekti su dalykinių santykių stebėsenos skyriumi. Ji atsikėlė iš savo darbo vietos ir nuėjo paskambinti į minėtą skyrių. Į šį skyrių kreipiasi, kai iškyla neaiškumų, neatitikimų su duomenimis. Ji pasiskambino į dalykinių santykių stebėsenos skyrių, tačiau šis jau nedirbo. Tada pasiskambino į banko pagalbos bendrą skyrių, kur jai pasakė, kad gavo skambutį iš akcininkų, kad vyriškis yra jau nebe bendrovės vadovas ir jo aptarnauti negalima. Tada paskambino savo vadovei, nes jos nerado darbo vietoje, ir norėjo sužinoti, ką sakyti vyriškiui ir kaip elgtis susidariusioje situacijoje. Vadovė pasakė, kad vyriškiui pasakytų, kad tokią sumą reikia užsakinėti iš anksto ir kad vyriškis atvyktų kitą dieną. Sugrįžusi į darbo vietą, vyriškiui pasakė, kad tokią sumą reikia užsakinėti iš anksto ir pasiūlė jam atvykti kitą dieną. Jis nieko neklausinėjo ir išėjo. Jai tai buvo keista, nes vadovai po tokių pasakymų sukelia konfliktinę situaciją. Po kelių minučių jis sugrįžo prie jos darbo vietos ir jos paklausė „duokite, kiek turite pinigų“. Atsakė, kad yra darbo pabaiga ir bankas neturi pinigų. Jis apsisuko ir išėjo nieko nesakęs. Tuo jos bendravimas su vyriškiu pasibaigė. Ji vyriškio nei vardo, nei pavardės neprisimena, jo atpažinti negalėtų, nes banke kasdien didelis žmonių srautas (5 t., b. l. 117-120).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. T. parodė, kad kiek ji prisimena, vyriškis paprašė nuimti iš bendrovės sąskaitos 50 000 eurų sumą grynais kaip bendrovės vadovas. Nes vadovas turi pateikti raštu lėšų kilmės paaiškinimą, nes nuo 30 000 eurų toks dokumentas yra privalomas pagal pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymą. Jei reikia, dar prašomi pateikti papildomi dokumentai, pvz. gauti pinigai pagal pirkimo pardavimo sandorį. Jei visi dokumentai tvarkoje, jos eina į saugyklą ir klausia, ar yra tokia pinigų suma, ir jei yra, gali iš karto išmokėti, tačiau dažniausiai didesnes pinigų sumas užsako ir reikia laukti kelias dienas. Apie tai ji pasakė vyriškiui, todėl jis išėjo. O atėjęs antrą kartą, paprašė jos duoti, „kiek turi“, konkrečios sumos nenurodė. Atsakė, kad yra darbo pabaiga ir bankas neturi pinigų, po to jis išėjo (5 t., b. l. 121-124).

Akistatos tarp liudytojos E. T. ir įtariamojo M. Ž. metu E. T. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (6 t., b. l. 92-96). 

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba vadybininke. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Jos pareigos yra klientų konsultavimas, dokumentų užsakymas, kiti viršininko pavedimai. 2019 m. sausio 18 d. dirbo darbe iki 17.30 val. Tą pačią dieną, jau į darbo pabaigą telefonu į konsultacijų centrą, kur ji dirba vadybininke, paskambino angliškai kalbantis asmuo, kuris pradėjo jos teirautis, kodėl negali prisijungti prie savo banko elektroninių sąskaitų. Ji paklausė vardo, pavardės, kitų anketinių duomenų, pareigų, bendrovės pavadinimo, atpažinimo kodo. Jo anketiniai duomenys sutapo, tačiau nesutapo atpažinimo kodas. Dabartiniu metu angliškai kalbančio asmens duomenų, jo bendrovės pavadinimo neprisimena. Tada pradėjo su vyriškiu aiškintis kitus duomenis, t. y. jo kaip bendrovės akcininko duomenis. Jis nurodė, kad yra vienintelis akcininkas bei vadovas ir joks kitas asmuo negali būti vadovu ir akcininku. Jokio asmens vardu M. nežino, jo neįgaliojo būti vadovu. Kadangi naujas bendrovės vadovas buvo pakeistas tą pačią dieną jos kolegos, todėl ji padarė pokalbio pertraukėlę, paprašė vyriškio palaukti ir tuo metu pasiskambino savo kolegai E. Jis pasakė, kad vadovo keitimas buvo atliktas pagal visas teisėtas procedūras. Tokioje situacijoje E. pasakė, kad pasitars su savo tiesioginiu vadovu ir jai perskambins. Po kurio laiko E. jai perskambino ir pasakė, kad buvo priimtas nutarimas blokuoti bendrovės sąskaitas, iš naujo vadovo nepriimti ir neduoti lėšų, neatlikinėti pervedimo. Tada ji skambinusiam vyriškiui pasakė, kad bus užblokuotos bendrovės sąskaitos ir kad jam reikia kreiptis į policiją. Apie tokį pokalbį su klientu informavo savo vadovą ir prevencijos skyrių. Šio pokalbio detales įsiminė, nes tai buvo pirmas toks pokalbis per jos 3 metų darbą banke (5 t., b. l. 158-161).

2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-826 (20) nurodoma, kad:

1. Tirti pateiktuose dokumentuose – 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų anketoje (AB „SEB bankas“) 2-ame lape, 2019 m. sausio 18 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiojoje dalyje, l-ame lape ir 2019 m. sausio 18 d. (AB „SEB bankas“) parašų ir antspaudų kortelėje – esantys apvalūs atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA – REPUBLIC OF LITHUANIA VILNIUS UAB „(duomenys neskelbtini)“ LTD yra atspausti ne tuo antspaudu, kurio eksperimentiniai atspaudai pateikti lyginamajam tyrimui, o kitu antspaudu (5 t., b. l. 47-48). Ekspertiniam tyrimui buvo pateikti tikro UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudo pavyzdžiai.

2019 m. vasario 27 d. raštu Nr. 10-G-23163 AB SEB bankas pateikė informaciją apie M. Ž. ir jį lydinčio asmens apsilankymus banko skyriuose siekiant pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą bei siekiant pakeisti įmonės atstovą banko elektroninių paslaugų teikimo sutartyje, po ko su banku susisiekus O.F.G.L., kuris paaiškino, kad negali prisijungti prie elektroninės bankininkystės, M. Ž. prisijungimai elektroninėje bankininkystėje buvo užblokuoti (1 t., b. l. 154-158)

Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti AB SEB banko pateikti vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta:

- 2019 m. sausio 18 d. 11.31 val. per pagrindinį AB SEB banko Naugarduko skyriaus, esančio Naugarduko g. 55A, Vilniuje, įėjimą ateina M. Ž. kartu su nenustatytu asmeniu, kurie abu prieina prie terminalo, paima talonėlį ir sėdasi ant kėdžių. Nuo 11.46 iki 11.49 val. nepažįstamas asmuo vaikšto po salę, išeina už pirmų durų ir kalbasi telefonu. Po pokalbio nepažįstamas asmuo grįžta į salę, iš terminalo paima talonėlį ir prieina prie M. Ž. 11.53 val. abu vyriškiai prieina prie banko darbuotojos, paduoda dokumentus ir kartu prisėda prie stalo. Kartu bendrauja su banko darbuotoja, kuri dirba kompiuteriu. 11.59 val. abu vyriškiai pakyla nuo kėdžių ir išeina iš banko skyriaus patalpų. Daugiau reikšmingų įvykių, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nenustatyta.

- 2019 m. sausio 18 d. 15.57 val. per pagrindinį AB SEB banko Akropolio skyriaus, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, įėjimą ateina M. Ž. kartu su nenustatytu asmeniu, kurie abu prieina prie terminalo, paima talonėlį, kurį paduoda banko darbuotojai. Pastaroji paskambina telefonu ir po pokalbio abu asmenis nukreipia į salę, kur abu vyriškiai sėdasi ant kėdžių prie stalo. 15.58 val. į salę išeina iš 14-os kabinos banko darbuotojas, prie kurio prieina abu vyriškiai ir visi kartu nueina į 14-ą kabiną. Vaizdų iš 14-os kabinos nepateikta. 16.32 val. M. Ž. su nepažįstamu vyriškiu išeina iš 14-os kabinos ir eina link išėjimo. 16.33 val. abu vyriškiai išeina iš banko skyriaus patalpų. Daugiau reikšmingų įvykių, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nenustatyta.

- 2019 m. sausio 18 d. 16.58 val. per pagrindinį AB SEB banko Fabijoniškių skyriaus, esančio Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, įėjimą ateina M. Ž. kartu su R. R., kurie abu prieina prie terminalo, paima talonėlį ir sėdasi ant kėdžių. 17.01 val. R. R. pakyla nuo kėdės ir išeina iš banko skyriaus. 17.02 val. M. Ž. vienas pats prieina prie banko darbuotojos, paduoda jai dokumentus ir sėdasi ant kėdės. 17.07 val. banko darbuotoja palieka prie stalo M. Ž. ir išeina su dokumentais iš savo darbo vietos. M. Ž., likęs vienas, 17:09 val. nueina prie salės kavos aparato, išgeria gėrimą ir grįžta atgal prie banko darbuotojos stalo. 17.10 val. grįžta banko darbuotoja, paduoda M. Ž. dokumentus, jie bendrauja tarpusavyje. 17.18 val. M. Ž. pakyla nuo stalo ir kalbėdamas telefonu, išeina iš banko skyriaus vienas. Daugiau reikšmingų įvykių, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nenustatyta.

- 2019 m. sausio 18 d., 17.40 val. per pagrindinį AB SEB banko Akropolio skyriaus, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, įėjimą vėl ateina M. Ž. kartu su nenustatytu asmeniu, kurie abu prieina prie terminalo, paima talonėlį, su kuriuo iš karto nueina į salę, po ko prieina prie 14-os kabinos. Iš jos išeina banko darbuotojas, su kuriuo 17.41 val. visi kartu nueina į 14-ą kabiną. Vaizdų iš 14-os kabinos nepateikta. 17.58 val. M. Ž. su nepažįstamu vyriškiu išeina iš 14-os kabinos ir eina link išėjimo. 17.59 val. abu vyriškiai išeina iš banko skyriaus patalpų. Daugiau reikšmingų įvykių, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nenustatyta (1 t., b. l. 159-188).

2019 m. vasario 14 d. raštu Nr. 07.04.02.08-1727 AB SEB bankas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 18 d., informaciją apie bandymus prisijungti, juridinio asmens anketą, parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, juridinio asmens kontaktinių duomenų anketą ir patvirtinimą dėl tiesioginės rinkodaros, VĮ Registrų centro išrašą, prašymą išduoti kredito kortelę, elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 17-49).

Iš 2020 m. sausio 17 d. poėmio protokolo matyti, jog 2020 m. sausio 17 d. AB SEB banke Vilniuje, J. Balčikonio g. 3, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. sausio 14 d. nutarties pagrindu buvo atliktas poėmis, kurio metu paimta 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ anketa, 2019 m. sausio 18 d. juridinio asmens kontaktinių duomenų anketa, 2019 m. sausio 18 d. juridinio asmens elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d. juridinio asmens parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, 2019 m. sausio 18 d. juridinio asmens prašymas išduoti kredito kortelę (2 t., b. l. 59-72).

Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie 2020 m. sausio 17 d. paimti poėmio metu AB SEB banko patalpose. Apžiūros metu nustatyta:

- 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas išduoti kredito kortelę, kur kompiuterine programa viename lape surašyti bendrovės duomenys, sąskaitos numeris, prašančiojo asmens duomenys, kortelės pavadinimas ir jos sąskaitos numeris. Prašymo viršuje rankraštinis įrašas „kortelė neužsakyta“ ir po ja spaudas klientų vadybininkas E. Š. ir rankraštinis parašas. Prašymo apačioje, dalyje „Klientas“ skiltyje „Atstovo vardas ir pavardė“ yra rankraštinis įrašas „M. Ž.“, skiltyje „Data“ yra rankraštinis įrašas „2019 01 18“, skiltyje „Kliento pareigos“ yra rankraštinis įrašas „DIREKTORIUS“. Daigiau įrašų nėra.

- 2019 m. sausio 18 d. UAB „duomenys neskelbtini“ kontaktinių duomenų anketos ir patvirtinimo dėl tiesioginės rinkodaros, kur kompiuterine programa viename lape surašyti bendrovės duomenys, juridinio asmens kodas, korespondencijos adresas, el. paštas ((duomenys neskelbtini)), telefonas (+(duomenys neskelbtini)). Anketos skiltyje „Vardas ir pavardė“ yra rankraštinis įrašas „M. Ž.“, skiltyje „Asmens kodas“ yra rankraštinis įrašas (duomenys neskelbtini) ir skiltyje „juridinio asmens atstovo parašas“ yra rankraštinis parašas. Anketos apačioje spaudas „AB SEB banko „Akropolio skyrius“ 2019-01-18 ir Nr. 024“ ir spaudas klientų vadybininkas E. Š. ir rankraštinis parašas. Daugiau įrašų nėra.

- 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens anketa, kur kompiuterine programa trijuose lapuose surašyti bendrovės duomenys, juridinio asmens kodas, korespondencijos adresas, el. paštas, verslo partneriai, finansiniai duomenys, akcininkai, kontaktinis telefonas, fizinio asmens duomenys, adresas, el. paštas, kontaktinis telefonas, sąvokos. Anketos antrame lape, skiltyje „Atstovo vardas ir pavardė“ yra rankraštinis įrašas „M. Ž.“, skiltyje „Data“ yra rankraštinis įrašas „2019 01 18“, skiltyje „Kliento parašas“ yra rankraštinis parašas. Anketos antro lapo apačioje spaudas „AB SEB banko „Akropolio skyrius“ 2019-01-18 ir Nr. 024“ ir spaudas klientų vadybininkas E. Š. ir rankraštinis parašas. Taip pat yra apvalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Daugiau įrašų nėra.

- 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), specialioji dalis, kur kompiuterine programa viename lape surašyti bendrovės duomenys, juridinio asmens kodas, korespondencijos adresas, sąskaitų numeriai, banko rekvizitai ir kliento įsipareigojimai. Taip pat sutarties viršuje užklijuotas barkodas, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Lapo antroje pusėje yra spaudas klientų vadybininkas E. Š. ir rankraštinis parašas. Taip pat šalia skiltyje „parašas, asmens vardas ir pavardė“ yra rankraštinis įrašas „M. Ž.“ ir parašas bei apvalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Daugiau įrašų nėra.

- 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygos, kur kompiuterine programa viename lape surašyti bendrovės duomenys, juridinio asmens kodas, korespondencijos adresas, sąskaitų numeriai, atpažinimo generatoriaus Nr. (duomenys neskelbtini), atpažinimo kodas (duomenys neskelbtini), laikinas slaptažodis Nr. (duomenys neskelbtini), operacijų limitai ir banko rekvizitai ir kliento įsipareigojimai. Lapo antroje pusėje yra spaudas klientų vadybininkas E. Š. ir rankraštinis parašas. Taip pat šalia skiltyje „parašas“ yra rankraštinis parašas. Daugiau įrašų nėra.

- 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašų ir antspaudų kortelė, kur kompiuterine programa viename lape surašyti banko įrašai ir nurodymai. Taip pat skiltyje „sąskaitos savininko pavadinimas, įmonės kodas, adresas telefono Nr.“ yra rankraštiniai įrašai „UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Lapo apačioje spaudas „AB SEB banko „Akropolio skyrius“ 2019-01-18 ir Nr. 024“ ir spaudas klientų vadybininkas E. Š. ir rankraštinis parašas. Antroje lapo pusėje skiltyje „savininko pavadinimas, sąskaitos Nr., pareigos, asmens kodas, data, parašas, parašo pavyzdys“ yra rankraštiniai įrašai „UAB (duomenys neskelbtini) Visos 2019-12 Direktorius M. Ž. (duomenys neskelbtini) 2019-01-18 02004297“ ir rankraštiniai parašai. Taip pat yra apvalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Daugiau įrašų nėra (2 t., b. l. 73-74).

Iš „Google, Inc.“ gauta informacija: 2018 m. rugsėjo 25 d. sukūręs elektroninio pašto adresą nurodė esąs M. Ž., tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), Google paskyros numeris (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas sukurtas naudojant IP (duomenys neskelbtini)  (3 t., b. l. 168-175).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog surinktų iš telekomunikacinių bendrovių duomenų pagrindu nustatyta, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo naudotasi iš UAB „Cgates“ IP (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas įmonės klientei S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., paslaugų teikimo adresas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 186-191).

2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 5040-137 UAB „Bitė Lietuva“ pranešė, kad paklausime nurodytas IP adresas priklauso UAB „Baitukas ir partneriai“, į. k. 135534253, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, „Akropolis“ (3 t., b. l. 180-183).

2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 10-G-78380 UAB „Baitukas ir partneriai“ informavo, kad paklausime nurodytas IP adresas priklauso UAB „Baitukas ir partneriai“ interneto kavinei Vilniuje, Ozo g. 25, kur interneto prieiga yra vieša. Interneto kavinėje prie šio IP adreso prijungta 11 kompiuterių. Šie kompiuteriai išorinių IP adresų neturi, tik vidinius IP adresus, todėl nustatyti, kuris klientas ir kuriuo kompiuteriu naudojosi 2019 metais, nėra galimybės. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašas taip pat nėra išlikęs (3 t., b. l. 184-185).

2020 m. vasario 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-175 (20) ir išvadoje Nr. 11-336 (20) nurodoma, kad:

1. 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens anketoje (AB „SEB bankas“), ketvirtame puslapyje, eilutėje „Atstovo vardas ir pavardė“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“, eilutėje „Data“ rankraštinį įrašą „2019 01 18“ parašė ir eilutėje „Kliento atstovo parašas (ir antspaudas)“ pasirašė M. Ž.

2. 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kontaktinių duomenų anketoje ir patvirtinime dėl tiesioginės rinkodaros (AB „SEB bankas“), skiltyje „Vardas ir pavardė“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“, skiltyje „Asmens kodas“ rankraštinį įrašą (duomenys neskelbtini) parašė ir eilutėje „(juridinio asmens atstovo parašas)“ pasirašė M. Ž.

3. 2019 m. sausio 18 d. elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiojoje dalyje (AB „SEB bankas“), antrame puslapyje, eilutėje „(parašas, asmens vardas ir pavardė)“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“ parašė ir pasirašė, 2019 m. sausio 18 d. atpažinimo priemonės naudojimo sąlygose (AB „SEB bankas“), antrame puslapyje, eilutėje „(parašas)“ pasirašė M. Ž.

4. 2019 m. sausio 18 d. parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje (AB „SEB bankas“) rankraštinius įrašus „UAB duomenys neskelbtini (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) Direktorius M. Ž. (duomenys neskelbtini) 2019 01 18 M. Ž.“ parašė ir skiltyse „Parašo pavyzdys“ ir „Vadovas“ pasirašė M. Ž.

5. 2019 m. sausio 18 d. prašyme išduoti kredito kortelę(-es) (AB „SEB bankas“), skiltyje „Klientas“ rankraštinius įrašus „Direktorius“, „M. Ž.“, „2019 01 8“ parašė ir pasirašė M. Ž. (5 t., b. l. 36-42).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas suklastojo tikrą ar pagamino netikrą fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą ar griežtos atskaitomybės blanką arba pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jį realizavo. Taigi nurodytoje teisės normos dispozicijoje veikos, už kurių padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė, suformuluotos kaip alternatyvios: t. y. tikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko suklastojimas; netikro fizinio ar juridinio asmens antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko pagaminimas; arba pasinaudojimas žinomai suklastotu antspaudu, spaudu ar blanku, arba jo realizavimas.

Abu kaltinamieji M. Ž. ir R. R. neneigė savo kaltės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikro antspaudo pagaminimo ir įgijimo. Iš abiejų kaltinamųjų parodymų matyti, kad R. R. sukūrė netikrą minėtos bendrovės elektroninio pašto paskyrą, iš kurios bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančiai antspaudų gamyba, pateikė prašymą pagaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Nieko apie kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus nežinantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams įvykdžius kliento užsakymą – pagaminus antspaudą ir informavus, kad antspaudas paruoštas, M. Ž. R. R. nurodymu nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi antspaudą atsiėmė. Šiuos kaltinamųjų parodymus visiškai patvirtina byloje ikiteisminio tyrimo metus surinkti ir aukščiau aptarti duomenys: liudytojos S. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos) parodymai, kad antspaudas buvo užsakytas elektroniniu paštu asmens, prisistačiusio G. I., UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, patvirtinantis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas buvo pagamintas jų įmonėje 2019 m. sausio 17 d., antspaudą atsiėmė M. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas elektroninis susirašinėjimas dėl antspaudo užsakymo, kuriame prašoma labai skubiai pagaminti antspaudą, užsakymo pagaminti antspaudą kvito šaknelė, pasirašyta M. Ž. (3 t., b. l. 13-23).

Nors kaltinamieji patys negamino bendrovės antspaudo, tačiau minėto antspaudo pagaminimas jų buvo užsakytas be jokio teisėto pagrindo. Kaltinamieji, žinodami, kad nėra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, vadovai ar darbuotojai ir neturi jokių įgaliojimų antspaudo užsakymui atlikti, antspaudų gamyba užsiimančiai bendrovei užsakė pagaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Antspaudas kaltinamiesiems buvo reikalingas sukurti bankuose įspūdį, kad M. Ž. veikia kaip teisėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Vėliau AB SEB banke bendrovės vardu sudarant sutartį, minėtu netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu buvo užantspauduotas bankui teikiamas dokumentas – juridinio asmens anketa, tokiu būdu šį netikrą antspaudą panaudojant. Ši kaltinamųjų veika atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 301 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, realizavo du alternatyvius BK 301 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymius – pagamino juridinio asmens netikrą antspaudą bei jį panaudojo. Savo veiksmus atliko, veikdami tiesiogine tyčia.

Pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė bei minėti duomenys yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad kaltinamųjų M. Ž. ir R. R. kaltė padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų aukščiau aptartų duomenų: kaltinamųjų parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų O.F.G. L. ir J.V.D.B. parodymų, SEB banko darbuotojų D. R., E. Š., L. M., E. T., M. K. parodymų, SEB banko pateiktų dokumentų ir vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolų, specialisto išvados matyti, kad kaltinamieji, siekdami užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – bendrovės sąskaitose esančias pinigines lėšas, 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi į SEB banko Naugarduko skyrių, kuriame M. Ž., melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei pateikęs kaltinime nurodytus suklastotus dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis juose, išreiškė valią sudaryti naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos sutartį ir įgyti mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, tačiau to padaryti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nes banko informacinėje sistemoje dar nebuvo pakeisti duomenys apie bendrovės direktorių, ir jie aptarnauti nebuvo. Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis tiek abiejų kaltinamųjų parodymais, tiek SEB banko Naugarduko skyriaus darbuotojos D. R. parodymais apie dviejų vyriškių, norėjusių atidaryti naują sąskaitą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, aptarnavimo aplinkybes, tiek banko apsaugos kamerų įrašais, kuriuose užfiksuotas M. Ž. su R. R. 

 Nepavykus atidaryti sąskaitos, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, kaltinamieji nuvyko į SEB banko Akropolio skyrių, kur banko informacinėje sistemoje pakeitė duomenis apie bendrovės direktorių ir sėkmingai sudarė 2019 m. sausio 18 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios pagrindu įgijo elektroninės mokėjimo priemonės ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – bendrovės „duomenys neskelbtini“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, PIN slaptažodžių generatorių Nr. (duomenys neskelbtini), atpažinimo kodą (ID) Nr. (duomenys neskelbtini), laikinąjį slaptažodį Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasikėsino įgyti elektroninę mokėjimo priemonę – kreditinę kortelę „Master Card Business“, pakankamą finansinėms operacijoms inicijuoti, tačiau dalies šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes į SEB banką paskambinus tikrajam bendrovės direktoriui ir kilus abejonėms kaltinamųjų veiksmų teisėtumu, mokėjimo kortelė SEB banko darbuotojų išduota nebuvo. Šias faktines aplinkybes, be kaltinamųjų parodymų, patvirtina SEB banko Akropolio skyriaus darbuotojų E. Š. ir L. M. parodymai apie M. Ž. bei su juo atvykusio lydinčio asmens aptarnavimo aplinkybes, Akropolio skyriaus vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolas, poėmio, kurio metu ikiteisminiam tyrimui buvo pateikti M. Ž. sutarties su banku sudarymo metu pasirašyti bankiniai dokumentai, protokolas, šių dokumentų apžiūros protokolas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog kaltinamiesiems nepavyko įgyvendinti viso pradinio sumanymo neteisėtai įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, kadangi jiems nepavyko įgyti kreditinės mokėjimo kortelės, o elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatorių, atpažinimo kodą ID, laikinąjį slaptažodį) įgijo tik antruoju bandymu, tačiau šiuos tęstinius kaltinamųjų veiksmus vienijo bendra vieninga tyčia, dalis sumanymo buvo realizuota, todėl teismo vertinimu, nepagrįstai ta pati tęstinė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinti veika kvalifikuojama kaip du atskiri nusikaltinimai – pasikėsinimas neteisėtai įgyti elektroninę mokėjimo priemonę (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 214 straipsnio 1 dalis) bei neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimas (BK 214 straipsnio 1 dalis), o ne vienas baigtas nusikaltimas, kadangi dalį suplanuotų priemonių kaltinamiesiems įgyti vis tik pavyko.

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo kilę abejonių, keli asmenys veikė su M. Ž. aukščiau nurodytuose banko skyriuose. M. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tai nurodydavo, kad į banko skyrius ėjo vienas, tai – kad su R. R., tai – kad su trečiu jam nepažįstamu asmeniu. Visų trijų banko skyrių vaizdo kamerų įrašai patvirtino, jog į visus banko skyrius M. Ž. visada atvykdavo su jį lydinčiu asmeniu, kuris lygiagrečiai dalyvaudavo pokalbiuose, domėdavosi nesklandumų juos aptarnaujant priežastimis. Naugarduko ir Akropolio apsaugos kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokoluose šis asmuo įvardintas kaip nenustatytas asmuo, apžiūros protokole kaip R. R. įvardintas tik Fabijoniškių skyriaus apsaugos kamerų vaizdo įrašuose matomas M. Ž. lydintis asmuo. Tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad M. Ž. visad atvykdavo su tuo pačiu (taip pat apsirengusiu, to paties amžiaus ir sudėjimo, šukuosenos, asmeniu). Teisme M. Ž. nurodė, kad į bankus visuomet eidavo su R. R. Iš 2020 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad galiausiai vis tik buvo nustatyta, jog bankų apsaugos kamerų užfiksuotas ir jų įrašų apžiūros protokole įvardintas kaip nenustatytas asmuo yra R. R. Iš M. Ž. parodymų matyti, jog M. Ž. į bankus eidavo ne savo iniciatyva, o vykdydamas R. R. nurodymus. M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus vienareikšmiškai nurodė, kad į visus banko skyrius jį Vilniuje vežiojo ir nukreipdavo R. R., kuris eidavo kartu arba konsultuodavo jį telefonu, net ir nebūdamas šalia aptarnavimo metu. Todėl teismui nėra pagrindo abejoti, kad banko skyriuose M. Ž. veikė būtent su R. R.

BK 215 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, jog kaltinamieji tą pačią dieną panaudojo neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. R. R., turėdamas M. Ž. SEB banko Akropolio skyriuje gautus ir jam nedelsiant perduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimui prie elektroninės bankininkystės reikalingus duomenis, siekdamas lėšas iš bendrovės sąskaitų pervesti į savo kontroliuojamą kitą banko sąskaitą, iš mobilaus ryšio telefono pasinaudodamas belaidžiu interneto ryšiu, tiekiamu Akropolio prekybos centre, kelis kartus bandė prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini): 2019 m. sausio 18 d., 17:26:35 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d., 17:26:50 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d., 17:27:14 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d., 17:29:30 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d., 17:34:06 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 18 d., 17:42:21 val. jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini).

Aukščiau paminėtu būdu kaltinamųjų neteisėtai įgyti banko klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys buvo realiai panaudoti prisijungimo proceso eigoje, suvedant juos į banko informacinę sistemą, tačiau to inicijuoti finansinėms operacijoms nepakako, kadangi po tikrojo bendrovės direktoriaus skambučio bankui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos elektroninės bankininkystės paslaugos jau buvo užblokuotos. Tokiu būdu kaltinamieji pasikėsino neteisėtai inicijuoti finansines operacijas. Kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Aplinkybė, kad minėtų duomenų panaudojimo metu nepavyko pasiekti norimo rezultato – prisijungti prie bendrovės sąskaitos, tokiu būdu gaunant galimybę inicijuoti finansines operacijas, yra reikšminga vertinant kitos kaltinamųjų idealiąja sutaptimi tuo pačiu metu atliktos nusikalstamos veikos – neteisėto prisijungimo prie banko informacinės sistemos – baigtumą. 

Pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015, 2K-314-895/2019). Kaltinamųjų neteisėtas prisijungimas prie SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos, įvedant neteisėtai įgytus banko kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapatybę patvirtinančius duomenis, taip suklaidinant šią sistemą, atitinka BK 1981 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kadangi prisijungti prie sistemos ir patekti į bendrovės sąskaitą nepavyko, nes elektroninės bankininkystės paslaugos jau buvo užblokuotos, ši kaltinamųjų veika taip pat kvalifikuotina kaip pasikėsinimas.

Visų aukščiau aptartų kaltinamųjų tęstinių neteisėtų veiksmų tikslas buvo apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – bendrovės sąskaitose esančias pinigines lėšas. Tai padaryti iš pradžių buvo mėginta M. Ž., prisistačiusiam bendrovės direktoriumi, AB SEB banko Fabijoniškių skyriuje pateikiant žodinį prašymą išgryninti iš bendrovės sąskaitos 50 000 Eur, o banko darbuotojui atsisakius tai padaryti, kadangi sąskaitos tikrojo bendrovės direktoriaus prašymu jau buvo užblokuotos, teikiant pakartotinį prašymą išgryninti neapibrėžtą sumą pinigų – tiek, kiek yra sąskaitoje. Tikrojo bendrovės direktoriaus teigimu, tuo metu vien bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ SEB banke esančioje sąskaitoje buvo ne mažiau 16 000 Eur, o trijuose Lietuvos bankuose atidarytose bendrovės sąskaitose turėjusi būti nuo 160 000 iki 200 000 Eur siekianti suma. Tokiu būdu M. Ž. su R. R. pasikėsino apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės bendrovės pinigines lėšas. Nepavykus to padaryti išgryninat lėšas, buvo nesėkmingai pabandyta patekti į bendrovės SEB banke esančią sąskaitą, pasinaudojant elektroninės bankininkystės paslaugomis (neteisėtai panaudojant įgytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybę patvirtinančias priemones ir jų duomenis ir neteisėtai prisijungiant prie banko informacinės sistemos) ir pamėginta užvaldyti bendrovės sąskaitoje esančias lėšas, pervedant jas į kitą kaltinamųjų kontroliuojamą sąskaitą. To padaryti nepavyko dėl tų pačių priežasčių – kartu su sąskaitomis buvo užblokuota bendrovei teikiama elektroninės bankininkystės paslauga. Šie kaltinamųjų veiksmai vertinami kaip viena tęstinė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkanti veika.

Kai asmuo kelis kartus padaro veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, jos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas sumanymas, kaltininkas apgaulę naudojo prieš tą patį asmenį ir (ar) turtą ar turtinę teisę įgijo iš to paties šaltinio (nukentėjusiojo), šios veikos buvo daromos panašiu būdu ir panašiomis aplinkybėmis, esant nedideliam laiko tarpui, ir pan. Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas. Tokia veika susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kuriuos jungia vieningas sumanymas (vieninga tyčia) ir kurių kiekvienas atskirai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir leidžia kvalifikuoti veiką kaip atskirą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamųjų veiksmai siekiant užvaldyti bendrovės lėšas buvo atliekami dviem etapais ir skirtingais būdais, juos vienijo bendra tyčia užvaldyti bendrovės pinigines lėšas, esančias bendrovės sąskaitoje.

Taip pat visos aukščiau aptartų nusikalstamų veiksmų sekos metu kaltinamieji ne kartą, siekdami išsklaidyti abejones dėl savo veiksmų teisėtumo, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, be to, suklastojo naujus. M. Ž. ne kartą panaudojo suklastoto tikro dokumento – JAR ESI su prieigos raktu Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją – pirmiausiai kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pateikdamas ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, atsiimdamas užsakytą Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pateikė minėtą suklastotą dokumentą AB SEB banko Naugarduko skyriuje, kuriame buvo prašoma atidaryti sąskaitą bei įgyti svetimas mokėjimo priemones su jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, analogiški veiksmai buvo atlikti AB SEB banko Akropolio skyriuje, sudarant elektroninių paslaugų teikimo sutartį bendrovės vardu, bei AB SEB banko Fabijoniškių skyriuje, kuriame buvo prašoma išgryninti lėšas iš bendrovės sąskaitos. JAR ESI su prieigos raktu Nr. (duomenys neskelbtini)  kopijoje buvo įtvirtinti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, kad M. Ž. yra paskirtas nauju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir abiem kaltinamiesiems tai buvo žinoma. Teikdami šį dokumentą jie suvokė, kad klaidina minėtų bendrovių, kurių paslaugomis ketina naudotis, darbuotojus, ir norėjo taip veikti. Be to, SEB banko Akropolio skyriuje buvo suklastoti nauji dokumentai. SEB bankui sudarius 2019 m. sausio 18 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (jos specialiąją dalį) su ją lydinčiais dokumentais: 2019 m. sausio 18 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedu Nr. 1 dėl atpažinimo priemonės naudojimo sąlygų, 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens anketa, 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens kontaktinių duomenų ryšiams su klientu anketa ir 2019 m. sausio 18 d. Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortele, kuriuos M. Ž. pažymėjo savo rankraštiniais įrašais bei melagingai patvirtino savo parašu, o 2019 m. sausio 18 d. Juridinio asmens anketą dar ir antspaudavo netikru UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, šiuose dokumentuose buvo įtvirtinti žinomai melagingi duomenys, kad dokumentai yra pasirašomi neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Ž., turinčio įgaliojimą veikti bendrovės vardu, taip suklastojant šiuos tikrus dokumentus. Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko, yra pripažįstami tęstine veika. Nepaisant to, kad suklastoti dokumentai buvo teikiami skirtinguose objektuose ir skirtingu laiku, buvo papildomai suklastoti nauji dokumentai, visus šiuos kaltinamųjų veiksmus jungė vienas sumanymas užvaldyti lėšas, kuriomis disponuoja bendrovė, todėl visi suklastotų dokumentų panaudojimo ir naujų suklastojimo momentai šiuose veiksmuose vertinami kaip viena tęstinė veika. Visus šiuos tęstinius veiksmus M. Ž. atliko vykdydamas R. R. nurodymus, todėl abiejų bendrininkų veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius.

Abiejų bendrininkų grupe veikiančių bendrininkų M. Ž. ir R. R. tyčia buvo nukreipta į svetimo turto užvaldymą apgaule. Jie veikė bendrais tarpusavyje suderintais veiksmais, pagal iš anksto numatytą planą, siekdami užvaldyti svetimą turtą. Todėl abiejų bendrininkų grupės narių padaryti nusikalstami veiksmai, nesvarbu, kuris iš jų ir kokia apimtimi realizavo šio ir kitų nusikaltimų objektyviąją pusę sudarančius požymius, pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, nes šie veiksmai apėmė bendrininkų susitarimą užvaldyti svetimą turtą.

Dėl pasikėsinimo išvengti turtinės prievolės AB ,,Telia Lietuva", dokumentų suklastojimo, turtinės prievolės išvengimo AB „Telia Lietuva".

Be kaltinamųjų M. Ž. ir R. R. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, byloje surinkti ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

Įtariamasis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam reikėjo pinigų, jis nutarė jų užsidirbti. Nuėjo su savo drauge S. G. į „Telia“ saloną ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu paėmė telefoną „Samsung A9“, už kurį jam reikėjo sumokėti 1 eurą. Telefoną iš karto nunešė į lombardą ir jį pridavė už 170 eurų. Gautą sumą panaudojo savo poreikiams. Daugiau jokių daiktų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu neėmė. Jis neplanavo vykdyti jokios realios veiklos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis tik vykdė „R.“ nurodymus ir tikėjosi užsidirbti pinigų. Dabartiniu metu yra nedirbantis, neturi pastovios gyvenamosios vietos, retkarčiais nuvyksta į užsienį užsidirbti pinigų, kuriuos panaudoja savo poreikiams. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (6 t., b. l. 32-34).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. Ž. parodė, kad iš AB „Telia“ paimtą telefoną pridavė į lombardą Kauno mieste prie Autobusų ir Geležinkelio stoties. Vadinasi biuro lombardas, dirbantis visą parą. Ten yra vienas lombardas su šviečiančia iškaba. Gatvės nežino, tačiau galėtų parodyti, nes ten lankėsi ne vieną kartą. Lombardo darbuotojo vardo ir pavardės nežino. Kai pridavė telefoną, jam išrašė čekį, kurį paėmė. Telefoną pridavė su dokumentais, o kortelę naudojo dar apie mėnesį, po to išmetė, nes ją užblokavo. Lombarde pasirašinėjo. AB „Telia“ padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodą, kurio dabar neatsimena, pateikė savo pasą ir paprašė bendrovės vardu telefonų. Norėjo paimti 10 vienetų, tačiau bendrovės darbuotojai atsisakė duoti 10 vienetų, davė tik vieną, kurį jis paėmė ir pardavė lombarde už 170 eurų. Apklausos metu tyrėjo parodytuose AB „Telia“, Registrų centro ir AB SEB banko dokumentuose yra jo parašai. Jis tikrai pasirašė parodytuose dokumentuose (6 t., b. l. 63-68).

Iš 2020 m. sausio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog įtariamasis M. Ž. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino asmenį „R.“, apie kurį davė parodymus. Jį atpažino pagal veido bruožus (6 t., b. l. 71-72).

Teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausiamas įtariamuoju M. Ž. dėl šio kaltinimo parodė, kad sutinka duoti parodymus, prisipažįsta visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Po paskutinio išsiskyrimo su „R.“ daugiau neteko su juo bendrauti. Po to, kai su „R.“ išsiskyrė, jis jo neieškojo. Jis nuėjo Kaune į „Telia“ saloną, esantį Savanorių prospekte, ir paėmė telefoną firmos vardu. Jis pateikė 8 ar 9 skaičių kodą, firmos numerį, darbuotoja jo paprašė tik paso. Kai mokėjo už dokumentus, jis užsirašė firmos kodą, darbuotojai pateikė firmos kodą bei savo pasą ir pasiėmė firmos vardu „Samsung“ A9, sumokėdamas 1 eurą. Norėjo įsigyti daugiau telefonų, 10 norėjo įsigyti, bet įsigijo tik vieną, nes daugiau tokio modelio telefonų salone neturėjo. Jam išdavė telefoną ir jis pridavė į lombardą Kaune. Priduodamas į lombardą telefoną jis pateikė savo pasą ir gavo 170 eurų už telefoną. Pinigai buvo skirti buto nuomai. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus visiškai palaiko ir prašo jais vadovautis. Asmenį „R.“ galėtų atpažinti, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, už jį žemesnis, plaukai tamsūs, trumpi, vidutinio kūno sudėjimo. Kur jis gyvena, nežino. Jis turėjo jo telefono numerį. Juos supažindino D. susitikimo metu. Prie Registrų centro aikštelė buvo, požeminė, kai jis ten atvyko, jau jo laukė tas nepažįstamasis pačioje požeminėje aikštelėje, stovėjo vienas, su kuo jis atvyko, nematė. Jie stovėjo viduje aikštelės. Šį nepažįstamąjį apibūdino ikiteisminio tyrimo metu. Gailisi dėl savo veiksmų. Jo pragyvenimo šaltinis būdavo iš darbo biržos išmokos ir kartais dirbdavo nelegaliai, išsilavinimas yra 8 klasės. Jis norėjo paimti 10 telefonų iš salono, norėjo juos parduoti. Prašė būtent šito modelio telefonų, nes jiems akcija buvo. Salone yra parodyta, kad telefonas parduodamas su akcija. SIM kortelės paslaugomis naudojosi, už jas atsiskaityti nesiruošė (6 t., b. l. 80-83).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. Ž. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų policijoje ir teisme (6 t., b. l. 100-101).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. Ž. parodė, kad nuvykti į AB „Telia“ saloną ir paimti telefonus nebuvo asmens „R.“ nurodymas, o jo noras gauti atlyginimą už atliktą „R.“ darbą, už kurį asmuo „R.“ jam nieko nesumokėjo. Jis norėjo AB „Telia“ salone paimti 10 vnt. telefonų, juos parduoti lombarde ir taip užsidirbti pinigų. Jei būtų gavęs pinigus už parduotus lombardui 10 vnt. telefonų, su asmeniu „R.“ nebūtų dalinęsis, nes šis jam niekas, nieko nesumokėjo ir jį apgavo, todėl dabar yra suimtas ir teisiamas dėl „R.“ malonės. Pardavus 10 vnt. telefonų ir gavus pinigus, jam būtų buvęs užmokestis už jo darbą. Dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, kurių padarymų yra įtariamas, jis pilnai prisipažįsta ir gailisi (6 t., b. l. 107-109). 

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju R. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymų neduos, pasinaudodamas savo teise į gynybą. Parodymus duos teisme (6 t., b. l. 128-129, 136-137).

2019 m. kovo 15 d. el. paštu ir 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. 10-G-33490 AB „Telia Lietuva“ pateikė informaciją, kad 2018 m. sausio 19 d. kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo sudaryti sutartiniai dokumentai: abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant mokėjimo planą „Verslas“, akcijos užsakymo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo remiantis įsigyta įranga, nustatant atsiskaitymą dalimis: mobiliojo ryšio telefonas Samsung A9 2018 A920 4G++ BL 128G ES/EEEmod dual SIM, ir įsipareigota 24 mėnesius mokėti telefono/įrangos mokestį po 13,00 Eur per mėn. be PVM, bei naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėnesius. Sutartiniai dokumentai buvo sudaryti bendrovės prekybos salone PC „Savas“ Kaune, Savanorių pr. 346. Sutartinius dokumentus ir įrangą tuo metu kliento vadovui/direktoriui M. Ž., pateikusiam asmens dokumentą, perdavė salono konsultantė I. S. 2019 m. vasario 1 d. 08:47:57 ir 2019 m. vasario 2 d. 10:48:00 kliento vardu įjungtam abonentui (duomenys neskelbtini) SMS žinutėmis buvo atlikti Roamingo duomenų paketo užsakymai. AB „Telia Lietuva“ informavo, kad juridinio asmens duomenys tikrinami „Creditinfo“ duomenų bazėje, kurioje atsispindi VĮ Registrų centro oficialūs duomenys, arba klientui pateikiant VĮ Registrų centro išrašą – sutartinių dokumentų sudarymo metu duomenų bazėse kliento direktoriumi buvo nurodomas M. Ž. Tuo pačiu raštu AB „Telia Lietuva“ pateikė 2018 m. sausio 19 d. vaizdo įrašus iš vaizdo stebėjimo kamerų salone Kaune, Savanorių pr. 346 (3 t., b. l. 88-103).

Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio mėn. viduryje, tikslios datos nepamena, jos darbo metu, (duomenys neskelbtini), po pietų, tikslaus laiko nepamena, į saloną atvyko vyriškis su moterimi. Jie kartu atėjo prie jos ir vyriškis pageidavo įsigyti akcinį nebrangiausią telefoną, vidutinės vertės ir pokalbių planą su kuo daugiau interneto duomenų įmonės vardu. Ji pasiūlė kelis variantus, kurie buvo su akcija, ir vyriškis su moteriške kartu išsirinko Samsung A9 2018 m. Kai buvo išrinktas telefonas, ji paprašė vyriškio pateikti asmens dokumentus. Kadangi telefonas bus imamas įmonės vardu, tai paprašė nurodyti įmonės kodą, kurį jis nurodė, nuskaitęs nuo popieriaus lapo, kuriame šis buvo užrašytas. Ji gautą informaciją patikrino Creditinfo, su jo duomenimis sutikrino paso duomenis, gimimo datą, ar iš tikrųjų tas asmuo yra bendrovės direktorius. Visi duomenys sutapo, vyriškis iš tikrųjų buvo bendrovės direktorius. Šiai dienai ji nepamena nei vyriškio vardo, nei pavardės, nei gimimo duomenų. Taip pat nepamena, kokios bendrovės jis buvo direktorius, nes praėjo nemažai laiko, be to, salone didelis srautas žmonių. Vyriškio atpažinti negalėtų, nes mažai pamena jo duomenų. Buvo aukštesnis už ją, apie 180 ūgio, veido oda tamsesnė nei jos, daugiau jo požymių nepamena. O kartu buvusios moters išvaizdos, išskyrus šviesius plaukus, nepamena, todėl jos atpažinti negalėtų. Kai visi duomenys sutapo, ji paklausė, kaip mokės: ar vietoje, ar pavedimu. Jis pasakė, kad vietoje, be to, kad pageidauja paimti iš karto bendrovės vardu 10 vnt. jo pasirinkto telefono aparatų su planais. Ji atsakė, kad salonas mažas, yra tik vienas telefonas, kurį jis pasirinko, todėl kitų telefonų reikės užsakyti ir laukti. Tada jis pasakė, kad nelauks, paims išsirinktą vieną telefoną. Buvo užpildyti dokumentai, pasirašytos sutartys. Už telefoną jam reikėjo mokėti 1,21 Eur, autorinių teisių mokestis 5,25 Eur, iš viso 6,76 Eur, kuriuos jis sumokėjo grynais į kasą. Po to paėmė telefoną ir išėjo. Ar jis kartu su moteriške išėjo, nepamena, nes ji pastoviai nuo jo atsitraukdavo ir žiūrėdavo į kitus telefono modelius. Šį atvejį prisimena, nes dažnas įmonės vadovas nori papildomų nuolaidų, o šis sutiko su viskuo ir jokių sąlygų nekėlė. Be to, kovo mėnesį apie šį klientą jau buvo AB „Telia Lietuva“ užklausa dėl telefono pardavimo, todėl minėtas įvykis užsifiksavo (5 t., b. l. 149-152).

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka kaip liudytoja apklausta S. G. parodė, kad 2019 m. sausio mėnesį, tikslios datos nepamena, kartu su M. vaikštant po miestą, šis pasiūlė nueiti į „Telia“ saloną ir paimti telefoną. Kam jam reikėjo telefono, ar jis turėjo pinigų nusipirkti telefoną, ji nežino. Ji pati turi telefoną ir jai jis nereikalingas. Jie kartu nuėjo į „Telia“ saloną, esantį Savanorių prospekte, Kauno mieste (tikslaus adreso nepamena). Salone M. paėmė telefoną, kurį, sakė, norėjo paimti jai, bet ji atsisakė. Koks tai telefono modelis, ji neprisimena. Kai M. paėmė telefoną, jai gyrėsi, kad yra įmonės direktorius. Kas jį ir kur įdarbino, kiek gavo pinigų už direktoriavimą, ji nežino, nes jo neklausė. Kokius dokumentus ir kokią pinigų sumą jis pateikė prie kasos, ji nematė, nes buvo išėjusi į tualetą, o kai jie susitiko, jis jau turėjo su savimi telefoną ir jai pasakė, kad nori telefoną priduoti į lombardą. Sugrįžusi ji neklausė M. telefono įsigijimo aplinkybių. M. paimtu telefonu nesinaudojo. Vėliau jie kartu su M. nuėjo prie stoties į lombardą, kurio adreso nežino, kur pats M. pridavė telefoną. Už kokią sumą M. pridavė telefoną į lombardą, ji nežino ir jo neklausė. Po to jie išsiskirstė po namus. Daugiau ji nieko nurodyti negali, nes nežino (5 t., b. l. 127-130).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka kaip liudytoja apklausta S. G. parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, jie yra tikslūs, gali tik papildyti, kad M. Ž. pažįsta apie 7-8 metus, ji su juo buvo pora, tačiau jau pernai su juo išsiskyrė, nes jis pradėjo vogti, daryti visokias nesąmones. Jo telefono numerio nežino. Kai su juo bendravo, susirašydavo per Messenger programėlę, kurioje šis pasivadinęs „M. Ž.“. Kiek žino, M. Ž. anksčiau niekur nedirbo, užsiimdavo vagystėmis, kuo jis dabar užsiima, ji nežino, nes nebendrauja. Dėl 2019 m. sausio 19 d., kuomet kartu su M. Ž. lankėsi AB ,,Telia Lietuva“, adresu Savanorių pr. 346, Kaunas, gali pasakyti, jog jai M. Ž. sakė, jog neva yra kažkokios įmonės direktorius, turi kažkokį lapą, kur parašyta, jog jis yra direktorius, tačiau kokios įmonės – pasakyti negali. Jam tą lapą buvo atspausdinęs kažkoks jo draugas, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino. Jai M. sakęs, kad neva įmonės darbuotojams reikia mobiliųjų telefonų, ir norėjo paimti 10 arba 15 mobiliųjų telefonų. Jai jis sakęs, kad norėjo, jog visi telefonai būtų vienodo modelio, išmanūs, liečiamu ekranu. Taip pat sakęs ir jai išsirinkti telefoną, tačiau ji nenorėjo. Kokio konkrečiai modelio telefono jis norėjo, ji neprisimena. Gali pasakyti, kad jis pats su salono vadybininke tarėsi dėl telefono pirkimo bei plano pasirinkimo. Ji buvo šalia, tačiau su salono vadybininke nebendravo dėl M. Ž. telefono, gali būti, kad tik paklausė dėl savo telefono plano. Jos M. Ž. paprašė padėti išsirinkti telefoną, todėl ji kartu su juo buvo tame telefonų salone. Kiek pamena, ir kaip minėjo, M. Ž. norėjo įsigyti apie 10 telefonų, tačiau tuo metu salone buvo tik kokie 4, tačiau kodėl jis nepirko 4 telefonų, atsakyti negali. Tuo metu jis įsigijo tik vieną mobilaus ryšio telefoną su planu. Ar su savimi M. Ž. turėjo kokios įmonės antspaudą, nepastebėjo, gali būti, kad neturėjo, ant dokumentų jis pasirašinėjo kaip įmonės direktorius. Kiek jai jis yra sakęs, tai ta įmonė užsiėmė verslu, daugiau nieko nepamena. Salono vadybininkei M. Ž. pateikė tą lapą, kurį minėjo, kur neva jis įmonės direktorius, ir savo asmens dokumentą. Kiek tiksliai jis tuomet sumokėjo už tą telefoną, neprisimena. 400 ar 600 eurų. Kokiu būdu apmokėjo: grynaisiais ar kortele, taip pat neprisimena. Tokią pinigų sumą jis turėjo, nes jis buvo išvykęs į Vokietiją ir į Prancūziją padirbėti. Ar jis būtų turėjęs reikiamą pinigų sumą dešimčiai telefonų, pasakyti negali. Jai jis užsiminęs, kad telefoną norėjo įsigyti, kad norėjo pavaizduoti, kad jis įmonės direktorius ir gali nusipirkti telefoną. Jai jis norėjo duoti naudotis tuo telefonu, tačiau ji turėjo kitą telefoną ir nenorėjo kito telefono. Ji tuo mobilaus ryšio telefonu „Samsung A92018 A920“ niekada nesinaudojo, jokių paslaugų neužsakinėjo, niekur neskambino. Kiek žino, M. Ž. naudojosi tuo mobiliu telefonu kokias 3-4 dienas, vėliau nunešė į lombardą parduoti, tačiau SIM kortelę išėmė ir naudojo savo kažkokiame sename telefone. Iki lombardo ėjo kartu, jis yra prie stoties, adresu Vytauto pr. Ji laukė lauke. Tiksliai neprisimena, bet lyg už tą naują telefoną jis gavo apie 70-100 eurų. Gautus pinigus išleido maistui, kur dar – nežino. Kaip jau minėjo, ji niekada nesinaudojo M. Ž. pirktu telefonu „Samsung A92018 A920“. Kiek jai M. Ž. pasakojo, dėl to, jog jis paskirtas įmonės direktoriumi, iš draugo, kurio nei vardo nei pavardės nežino, gavo apie 14 000 ar 15 000 eurų. Draugą iš nuotraukos galėtų pažinti, jis gali būti apie (duomenys neskelbtini) metų, vedęs, apie 175-180 ūgio, prikimusiu storu balsu, sportinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, ant kairės rankos žasto turi nemažą tatuiruotę, kas nupiešta – pasakyti negali. Tas draugas kartais užsukdavo pas juos į svečius ir duodavo M. pinigų, kartais pasakydavo, kur kada M. vykti į užsienį. M. išvykdavo 2-3 mėnesiams, tiksliai nežino, kokiu tikslu ten važiuodavo, bet mano, kad kokias vagystes vykdydavo ar kitą nelegalią veiklą (5 t., b. l. 135-138).

Liudytoja S. G. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu neatpažino asmens, apie kurį davė parodymus (5 t., b. l. 143-148).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. parodė, kad jis nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. dirbo (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), kasininko-priėmėjo pareigose. Jo funkcijos buvo įvertinti atneštą daiktą ir pagal kliento poreikius užstatyti šį daiktą, kitaip tariant, daiktų ir aukso priėmimas ir pardavimas. Šiaip M. Ž. nepažįsta, tačiau vardas ir pavardė yra girdėta. Mano, kad tai gali būti iš kokių asocialių lombardo klientų. Pagal tyrėjos jam pateiktą lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 19 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kliento M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., klientas pateikė įkeitimui mobilaus ryšio telefoną Samsung A9, IMEI (duomenys neskelbtini), už kurį jis gavo 170 Eur paskolos. 2019 m. vasario 19 d. M. Ž. turėjo grąžinti 207,40 Eur. Gali pasakyti, kad ši sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2019 m. sausio 19 d., mėnesiui laiko, t. y. iki 2019 m. vasario 19 d. Klientas atnešė jo naują MRT Samsung A9, kuris buvo įpakuotas su dėžute. Dėl klientui M. Ž. nustatytos paskolos sumos gali pasakyti, kad tokia suma nustatyta pagal tuo metu galiojančius lombardo nuostatus, kad duodama suma būna maždaug procentaliai mažesnė nei naujo daikto. Kadangi jau praėję nemažai laiko, tikslių sumų negali prisiminti, bet mano, kad tuo metu naujas toks MRT galėjo kainuoti apie 400 Eur. M. Ž. grynaisiais buvo sumokėta 170 Eur. M. Ž. pateikdamas telefoną užstatymui pateikė savo asmens tapatybės kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Gali pasakyti, kad visais atvejais prašoma pateikti galiojantį asmens dokumentą, kuris įrašomas į sutartį. Telefono įsigijimo aplinkybės nebuvo detalizuojamos, tiesiog buvo paklausta, ar telefonas yra jo, tačiau jokių įsigijimo dokumentų jis nepateikė, nes pagal sutartį mato, kad nebuvo įrašyti įsigijimo dokumentai. Patikslina, kad jei klientas būtų pateikęs daiktą su įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, jie būtų surašyti sutartyje komentarų skiltyje. Gali pasakyti, kad M. Ž. kažkur 2019 metais buvo pakankamai dažnas lombardo klientas, kuris pasirodydavo, užstatydavo daiktus kokį kartą per mėnesį. Pagal sutartį gali pasakyti, kad tą kartą daiktą priėmė jis, savo parašą atpažįsta, jį patvirtina. Pačio įvykio neprisimena, bet M. Ž. atpažinti galėtų, yra jį įsidėmėjęs. Jis yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukštas, plikas arba labai trumpais plaukais, lieknesnio kūno sudėjimo. Pagal tyrėjos jam pateiktus žurnalo išrašus gali pasakyti, kad M. Ž. pateiktas telefonas Samsung A9, 2019 m. balandžio 5 d. buvo greičiausiai parduotas visai kitam asmeniui, kadangi ant sutarties nėra jo parašo, kad jis daiktą atsiėmė. Už kokią sumą ir kam jis buvo parduotas, pasakyti negali, nes neprisimena, o visi duomenys turi būti likę lombarde. Taip pat gali patikslinti, kad daiktų sutartyje yra suteikiamas sutarties numeris, t. y. šiuo atveju (duomenys neskelbtini) , bei suteikiamas daikto pardavimo ID, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), šis numeris turėtų atsispindėti telefono pardavimo metu (5 t., b. l. 167-172).

Iš 2020 m. spalio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G. A. asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotrauką metu atpažino M. Ž. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Jį matė apie 5-10 kartų, todėl atpažino pagal veido bruožus (5 t., b. l. 173-179).

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas AB „Telia Lietuva“ pateiktas vaizdo įrašas iš salono Savanorių pr. 346, Kaune, įrašais. Įraše matyti, kad 2019 m. sausio 19 d., 16.44 val. į AB „Telia Lietuva“ saloną, esantį Savanorių pr. 346, Kaunas, atvyko M. Ž. su savo drauge S. G. Jie prieina prie bendrovės darbuotojų, kurie užsiėmę su kitais klientais, todėl abu vaikšto po salę, apžiūri telefonus ir tarpusavyje bendrauja. 16.48 val. M. Ž. ir S. G. prieina prie neužimtos salono darbuotojos. M. Ž. atsisėda, o S. G. stovi prie stalo. Visi trise tarpusavyje bendrauja, M. Ž. pateikia dokumentus. 17.00 val. salono darbuotojas atsineša du mobilaus ryšio telefonus, iš kurių S. G. išsirenka vieną. Tuo metu salono darbuotoja pildo kompiuteriu sutartį, po to atspausdina ir duoda pasirašyti M. Ž. dokumentus. Po to 17.06 val. M. Ž. ir S. G. išeina iš „Telia“ salono. Daugiau reikšmingų įvykių, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nenustatyta (3 t., b. l. 104-109).

2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 10-G-1963 AB Telia Lietuva pateikė abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, akcijos užsakymo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) originalą, įgaliojimo patvirtintą kopiją (3 t., b. l. 111-114).

Iš 2020 m. rugsėjo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 10-G-1963 AB Telia Lietuva pateikti dokumentai. Apžiūros metu užfiksuota, kad:

- apžiūrėtas AB „Telia Lietuva“ įgaliojimas, kur kompiuterine programa viename lape surašyta, kad AB „Telia Lietuva“ vadovas D. S. įpareigoja bendrovės (duomenys neskelbtini) D. S. atstovauti bendrovę baudžiamajame procese, administracinėje nusižengimo teisenoje įmonėse, įstaigose, organizacijose. Įgaliojimas yra patvirtintas D. S. ir D. S. parašais. Dokumentas yra kopija, kuri patvirtinta spaudu „Kopija tikra“ ir spaudu „D. S. (duomenys neskelbtini)“.

- apžiūrėta 2019 m. sausio 19 d. UAB „duomenys neskelbtini“, į. k. (duomenys neskelbtini), AB „Telia Lietuva“ abonento įjungimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kur kompiuterine programa viename lape surašyti bendrovės duomenys, adresas, planas, abonento numeris. Sutarties viršuje yra priklijuotas barkodas Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties antroje lapo pusėje kairėje pusėje skiltyje „pareigos“ yra rankraštinis įrašas „DIREKTORIUS“ ir skiltyje „vardas, pavardė“ rankraštinis įrašas „M.Ž.“ ir parašas. Dešinėje pusėje yra spausdintinis įrašas „I. S.“, kodas „(duomenys neskelbtini)“ ir rankraštinis parašas. Daugiau įrašų nėra.

- apžiūrėta 2019 m. sausio 19 d. UAB „duomenys neskelbtini“, į. k. (duomenys neskelbtini), AB „Telia Lietuva“ akcijos užsakymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kur kompiuterine programa viename lape surašyti akcijos sąlygos, prekės pavadinimas, numeris, IMEI kodas, kainos. Sutarties antroje lapo pusėje kairėje pusėje skiltyje „pareigos“ yra rankraštinis įrašas „DIREKTORIUS“ ir skiltyje „vardas, pavardė“ rankraštinis įrašas „M.Ž.“ ir parašas. Dešinėje pusėje yra spausdintinis įrašas „I. S.“, kodas „(duomenys neskelbtini)“ ir rankraštinis parašas. Daugiau įrašų nėra (3 t., b. l. 115-117).

2020 m. liepos 7 d. kratos protokolo ir jį lydinčių dokumentų duomenimis 2020 m. liepos 1 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu atlikta krata UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. Ž. dėl telefono Samsung A9 įkeitimo bei žurnalo (sutarčių registravimo) patvirtinta kopija, paimto dokumentų originalai dėl M. Ž. MRT realizavimo (3 t., b. l. 80-85).

2020 m. vasario 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-175 (20) ir išvadoje Nr. 11-336 (20) nurodoma, kad:

1. 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonento (-ų) įjungime Nr. (duomenys neskelbtini (AB „Telia Lietuva“), skiltyje „KLIENTAS“ rankraštinius įrašus „M. Ž.“, „Direktorius“ parašė ir pasirašė M. Ž.

2. 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Telia Lietuva“), skiltyje „KLIENTAS“ rankraštinius įrašus „M. Ž.“, „Direktorius“ parašė ir pasirašė M. Ž.

3. 2019 m. sausio 19 d. užsakymo pagaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą kvito šaknelėje Nr. (duomenys neskelbtini), antrame lape, eilutėje „vardas, pavardė“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“ parašė ir skiltyje Parašas“ pasirašė M. Ž. (5 t., b. l. 36-42).

2020 m. liepos 22 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1434 (20) nurodoma, kad:

1. 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame puslapyje, eilutėje „Su taisyklėmis susipažinau, pinigus gavau“, rankraštinį įrašą „M. Ž.“ parašė ir šalia pasirašė pats M. Ž.

2. 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antrame puslapyje, eilutėje „Aš, <...>, sutinku, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytų mano asmens duomenis pažymėtam tikslui“, rankraštinį įrašą „M. Ž." parašė ir šalia pasirašė pats M. Ž.

3. 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) antrame puslapyje, eilutėje „(vardas, pavardė, parašas, data)“ rankraštinį įrašą „M. Ž.“ parašė ir šalia pasirašė pats M. Ž. (5 t., b. l. 53-55).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad M. Ž. kaltinamajame akte nurodytu laiku bei aplinkybėmis, apgaulės būdu, t. y. suklastodamas sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, pasikėsino išvengti turtinės prievolės AB „Telia Lietuva“ bei apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės AB „Telia Lietuva“, t. y. jo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Turtinės prievolės išvengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (pvz., kaltininkas neteisėtai atsisako vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarydamas situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui.

Teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Ž. pripažino padaręs jam inkriminuotas veikas, nurodė esmines jų padarymo aplinkybes, tik kategoriškai neigė, kad šios veikos buvo atliktos bendrininkų grupėje. Viso ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. nuosekliai nurodė, kad mintis pasipelnyti, pasinaudojant tuo, kad jis yra įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kilo jam vienam, po to, kai išsiskyrė su R. R. po nepavykusių jųdviejų bandymų pervesti ar išgryninti pinigus iš minėtos bendrovės sąskaitų, dėl ko negavo atlygio, kurio tikėjosi. Norėdamas už savo indėlį į aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas gauti kažkokį atlygį, sugalvojo bendrovės vardu įgyti telefonų, kuriuos vėliau galėtų realizuoti ir gauti lėšų. Tuo tikslu kartu su savo gyvenimo drauge 2019 m. sausio 19 d. užėjo į AB „Telia Lietuva“ saloną, adresu Savanorių pr. 346, Kaunas, kur žinomai melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ketino įsigyti naujų mobiliojo ryšio telefonų. Išsirinkęs norimą modelį SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual, IMEI: (duomenys neskelbtini), kurio vieneto vertė 597,79, paprašė bendrovei „duomenys neskelbtini“ parduoti 10 tokių telefonų. Iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog M. Ž. veikė iš anksto žinodamas, kad telefonus įgytų ne bendrovės, o savo naudai, ir neketino pats mokėti bendrovei „Telia Lietuva“ už suteiktą įrangą bei paslaugas, kadangi ši prievolė dėl panaudotos apgaulės tektų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu būtų įgyta įranga. Nusikalstamos veikos nebaigė, nes salonas neturėjo jo prašomo skaičiaus pasirinkto modelio telefonų. Galiausiai M. Ž. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį tik dėl vieno nurodyto modelio telefono įgijimo. Sudarydamas sutartį suklastojo dokumentus: savo rankraštiniu parašu kaip bendrovės direktorius pasirašė sutartį/akcijos užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl viešojo judriojo telefono ryšio ir mobiliojo interneto paslaugų teikimo verslo klientams“ dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo bei ,,Abonento įjungimo dokumentą“, kuriuo buvo pasirinktas mokėjimo planas ,,Verslas“. Tokiu būdu šiuose dokumentuose įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, kad sandorio šalis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus M. Ž. Šio AB „Telia Lietuva“ darbuotojų suklaidinimo įtakoje buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu M. Ž. įgijo 597,79 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM modelis IMEI: (duomenys neskelbtini), kuris buvo susietas su įsipareigojimu mokėti telefono/įrangos mokestį 24 mėnesius po 15,76 Eur kiekvieną mėnesį bei naudotis AB „Telia Lietuva“ teikiamomis paslaugomis – mobiliojo ryšio planu ,,Verslas“, kurio mėnesinis mokestis 13,90 Eur, ne trumpiau nei 24 mėnesius. Tačiau vietoj kaltinamojo vykdyti šią turtinę prievolę buvo įpareigota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu buvo sudaryta sutartis. Tokiu būdu M. Ž. išvengė 940,70 Eur dydžio turtinės prievolės (597,79 Eur telefono vertė ir 342,91 Eur žala už suteiktas GSM paslaugas). Kaltinamojo nurodomas aplinkybes patvirtina AB „Telia Lietuva“ pateiktas salono, esančio Savanorių pr. 346, Kaune, apsaugos kamerų vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas aptarnaujamas M. Ž., kuriam salono darbuotojo spausdinami ir duodami pasirašyti dokumentai, taip pat komunikacijų bendrovės pateikti su sandoriu susiję dokumentai (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, akcijos užsakymo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) originalas), kurie pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. Ž. vardu, AB „Telia Lietuva“ darbuotojos I. S. parodymai apie salone kaltinime nurodytu laiku apsilankiusį vyrą ir moterį, ir vyro pageidavimą įmonės vardu įsigyti 10 išsirinkto modelio mobiliojo ryšio telefonų bei vieno telefono įsigijimą, paaiškinus, kad tiek pageidaujamo modelio telefono vienetų salonas neturi; liudytojos S. G. parodymais apie apsilankymo su M. Ž. AB „Telia Lietuva“ salone aplinkybes bei bandymą įsigyti 10 telefonų įmonės, kurios direktoriumi jis jai gyrėsi esąs, vardu, bei vieno telefono įgijimą ir vėlesnį pastarojo pardavimą lombardui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo G. A. parodymais apie naujo telefono Samsung A9 pridavimo lombardui aplinkybes, jog M. Ž. pateikdamas telefoną užstatymui pateikė savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų: sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. Ž. dėl telefono Samsung A9 įkeitimo bei žurnalo (sutarčių registravimo) patvirtintų kopijų apžiūros protokolu. Liudytojas G. A. ikiteisminio tyrimo metu atpažino M. Ž. kaip asmenį, pridavusį lombardui minėtą telefoną.

Byloje objektyviais įrodymais, t. y. specialistų išvadomis, nustatyta, kad 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ abonento (-ų) įjungime Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Telia Lietuva“), skiltyje „KLIENTAS“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Telia Lietuva“), skiltyje „KLIENTAS“ rankraštinius įrašus „M. Ž.“, „Direktorius“ parašė ir pasirašė M. Ž., o 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) esančius rankraštinius įrašus „M. Ž.“ parašė ir šalia pasirašė pats M. Ž.

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis M. Ž., panaudojamas apgaulę – melagingai prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. asmeniu, neva turinčiu teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius, pamėgino bendrovės vardu įsigyti 10 mobiliojo ryšio telefonų SAMSUNG A9 2018 A920 4Gžž BL 128 G ES/EEEmod dual SIM (būtent tokio modelio telefoną buvo pasirinkęs kaltinamasis), tokiu būdu ketindamas išvengti turtinės prievolės mokėti už įsigytą įrangą ir teikiamas paslaugas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi salonas negalėjo pasiūlyti norimo skaičiaus šio modelio telefonų, todėl įrangos įsigijimo ir paslaugų teikimo sutartys nebuvo sudarytos. Įvertinus ir turto, ir paslaugų, kuriuos ketino įgyti ir įgijo, vertę, konstatuotina, kad jis pasikėsino išvengti turtinės prievolės, kuri nesiekia 250 MGL. Tuomet M. Ž. nedelsdamas apsisprendė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyti vieną šio modelio telefoną, ką ir padarė, sandorio sudarymo metu suklastodamas kaltinime išvardintus sandorio sudarymui reikšmingus dokumentus, melagingai juose pasirašydamas kaip minėtos bendrovės direktorius.

M. Ž. suvokė, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neturi jokių įgaliojimų bendrovės vardu sudaryti sandorių, kėsinasi 10 telefonų įgyti ir galiausiai vieną telefoną įgyja ne bendrovės reikmėms, o išimtinai savo naudai, o prisistatydamas ir pasirašydamas telekomunikacijų bendrovės jam teikiamuose dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardu, apgauna telekomunikacijų bendrovės darbuotojus bei dokumentuose įtvirtina tikrovės neatitinkančią informaciją, kad sandoris sudaromas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neva teisėtai atstovaujamos jos direktoriaus M. Ž., naudai, tačiau siekdamas turtinės naudos norėjo taip veikti. Ši jo veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje, numatytos veikos požymius. Tačiau, teismo vertinimu, tęstiniai kaltinamojo M. Ž. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip dvi atskiros savarankiškos veikos – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas išvengti turtinės prievolės įgyjant 10 telefonų) ir 182 straipsnio 1 dalį (išvengimas turtinės prievolės įgyjant 1 telefoną).

Pagal suformuotą teismų praktiką, kaltininkui panaudojus apgaulę ir įgijus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi įgyti, atžvilgiu, išskyrus atskirus atvejus, pavyzdžiui, kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą, tačiau įgyjamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą; kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didelės vertės turtą, tačiau įgyto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės turtą. Nepaisant to, kad M. Ž. sukčiaujant pavyko įgyvendinti tik dalį išankstinio sumanymo – bendrovės vardu neteisėtai įgyti 10 telefonų, jo veika kvalifikuotina kaip baigta, kadangi dalis šio turto – vienas telefonas, buvo faktiškai įgytas ir vėliau realizuotas.

Tačiau kaltinimo dalies, kad savo sumanymą apgaule išvengti turtinės prievolės M. Ž. realizavo veikdamas kartu su R. R., t. y. vykdydamas pastarojo nurodymus, niekaip nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. R. R. teisiamajame posėdyje kategoriškai paneigė, kad būtų ką nors žinojęs apie kokį nors telefonų ar telefono įgijimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

Iš M. Ž. parodymų matyti, kad į saloną jis ėjo tik su savo drauge S. G. Iš jos parodymų apie apsilankymo AB „Telia Lietuva“ salone aplinkybes matyti, kad pasiūlymą apsilankyti salone M. Ž. išsakė jiems vaikštinėjant mieste. Šalia nebuvo jokio kito asmens, pasiūliusio ar davusio konkretų nurodymą M. Ž. įsigyti telefonų bendrovės vardu. Jokių kitų asmenų su M. Ž., išskyrus S. G., nematė telekomunikacijų bendrovės salono darbuotoja, neužfiksuota jų ir vaizdo įraše. Ikiteisminio tyrimo metu analizuojant M. Ž. naudotų telefono numerių išklotines, nebuvo nustatyta, kad apsilankymo AB „Telia Lietuva“ salone laikotarpiu jis būtų kontaktavęs su trečiaisiais asmenimis, kaip būdavo iki tol lankymosi VĮ Registrų centre ir SEB banko skyriuose atvejais. Duodamas parodymus apie šią nusikalstamą veiką, M. Ž. niekur nemini, kad iš R. R. ar trečiųjų asmenų būtų gavęs kokių nors pasiūlymų, paskatinimų ar net nurodymų įgyti telefonų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Apie R. R. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus dėl šios veikos jis kalba tik bendrame kontekste. Jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose iš bendro parodymų konteksto ištraukta frazė, kad jis neplanavo vykdyti jokios realios veiklos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik vykdė „R.“ nurodymus ir tikėjosi užsidirbti pinigų, sudaro klaidingą įspūdį, kad jis kalba apie telefonų įgijimo epizodą, tačiau ši frazė buvo pasakyta parodymų apie visą bendrą su R. R. veiklą pabaigoje, apibendrinant savo veikimo motyvus. Iki jos M. Ž. aiškiai nurodė, kad po nesėkmingų apsilankymų bankuose daugiau su R. R. susitikęs nebebuvo ir nebebendravo.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad M. Ž. veikė vienas, ir iš kaltinimo dėl turtinės prievolės AB „Telia Lietuva“ išvengimo apgaule bei dokumentų suklastojimo šalintina aplinkybė dėl jo veikimo bendrininkų grupėje su R. R. vykdant pastarojo nurodymus. Atitinkamai R. R. dėl šių veikų išteisintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Bausmių skyrimas

R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos atliktos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas R. R. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė du sunkius nusikaltimus nuosavybei, du apysunkius nusikaltimus, keturis nesunkius nusikaltimus, iš jų penkios veikos baigtos, trys nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dalis veikų padarytos idealiąja sutaptimi, visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog R. R. bylos duomenimis per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas tik vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (ATPK 128 str. 1 d.; 8 t., b. l. 119-120), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo laikomas neteistu, nes teistumas pagal pirmus du jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius buvo išnykęs, praėjus baudžiamojo įstatymo nustatytam terminui po bausmių atlikimo, o kitų nuosprendžių jo atžvilgiu priimta dar nebuvo. Dirba, teigiamai charakterizuojamas darbdavio (8 t., b. l. 89), augina dvi nepilnametes dukras (8 t., b. l. 87-88), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nėra.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, įstatymo nustatytas bausmių rūšis už padarytus nusikaltimus, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. R. už visas padarytas nusikalstamas veikas skiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau bausmės dydį nustatant mažesnį už straipsnių sankcijų vidurkį.

Bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, bei tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad R. R. dirba, išlaiko šeimą, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, yra pasiryžęs atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, į tai, kad kaltinamajam esant laisvėje, dirbant ir gaunant darbinių pajamų jis turės realią galimybę atlyginti padarytą žalą, taip užtikrinant ir civilinio ieškovo interesus, spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir R. R. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei nustatant įpareigojimus, susijusius su pozityviu kaltinamojo užimtumu ir atsakingu gyvenimo būdu ateityje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamos veikos atliktos veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas M. Ž. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė du sunkius nusikaltimus nuosavybei, du apysunkius nusikaltimus, šešis nesunkius nusikaltimus, iš jų septynios veikos baigtos, trys nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dalis veikų padarytos idealiąja sutaptimi, visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog M. Ž. bylos duomenimis per pastaruosius penkerius metus už įvairių rūšių administracinius nusižengimus baustas administracine tvarka daugiau nei penkiasdešimt kartų, būdamas laisvėje sistemingai darė smulkias vagystes (ANK 108 straipsnis), administraciniai nusižengimai fiksuoti net jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (8 t., b. l. 17-43), praeityje teistas šešiolika kartų Lietuvoje, nusikalstamas veikas darė ir užsienyje. Nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nėra.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamų veikų, prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryme, t. y. kad iš esmės tik vykdė R. R. nurodymus, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta M. Ž. už visas padarytas nusikalstamas veikas skiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį taip pat nustatant mažesnį už straipsnių sankcijų vidurkį.

Bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai, bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, bei tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 6 dalies pagrindu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Galutinė bausmė BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir šiuo metu atliekama 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. kovo 13 d. bei faktiškai atlikta bausmė pagal 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomoji priemonė kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

Byloje AB „Telia Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį 940,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis jau esamo AB „Telia Lietuva“ kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartį, pasirašydamas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant mokėjimo planą „Verslas“, akcijos užsakymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis iš bendrovės buvo įgyta įranga nustatant atsiskaitymą dalimis, mobiliojo ryšio telefonas Samsung A9 2018 A920 4G+++ BL 128 G ES/EEEmod dual SIM (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)), įsipareigojant 24 mėnesius mokėti telefono/įrangos mokestį po 13 Eur per mėnesį be PVM bei naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėnesius. Abonento numeris (duomenys neskelbtini) buvo įjungtas 2019 m. sausio 19 d., o naudotojui neatlikus nei vienos įmokos už suteiktas GSM paslaugas ir įgytą įrangą, 2019 m. balandžio 19 d. nurodytam abonento numeriui buvo išjungtas GSM paslaugų tiekimas dėl skolos ir nutraukta sutartis. Bendrovės patirtą žalą sudaro 597,79 Eur už įgytą įrangą bei 342,91 Eur už suteiktas GSM paslaugas, bendra suma 940,70 Eur (1 t., b. l. 59-73). Prašo šią žalą priteisti iš kalto asmens (-ų).

Ieškinys tenkintinas.

M. Ž. apgaulės būdu, žinomai melagingai prisistatydamas ir veikdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus vardu, bendrovės vardu sudarė mobiliojo ryšio telefono Samsung A9 2018 A920 4G+++ BL 128 G ES/EEEmod dual SIM (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)) pirkimo sutartį, neteisėtai įgytą telefoną realizavo, priduodamas lombardui, gautas lėšas išleido. Tokiu būdu jis neteisėtai užvaldė AB „Telia Lietuva“ turtą – mobiliojo ryšio telefoną, už kurį bendrovei pats sumokėti neketino ir nemokėjo. Atitinkamai bendrovė patyrė 597,79 Eur turtinę žalą, atitinkančią prarastos įrangos (telefono) vertę. M. Ž. taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad priduodamas telefoną lombardui, iš jo išėmė SIM kortelę, kurią naudojo savo telefone, t. y. kaltinamasis neneigė, kad po telefono pardavimo naudojosi abonento numeriui (duomenys neskelbtini) teikiamoms GSM paslaugomis. Už suteiktas GSM paslaugas nurodė nemokėjęs. Telekomunikacijų bendrovės kartu su ieškiniu pateiktos abonento paslaugų ataskaitos patvirtina, jog iki sutarties nutraukimo abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta paslaugų už 342,91 Eur sumą (1 t., b. l. 64-68). Atsižvelgus į tai, kad AB „Telia Lietuva“ M. Ž. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jis privalo šią žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Byloje UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotasis atstovas pateikė civilinį ieškinį 7915,80 Eur sumai, iš kurių 2915,80 Eur yra turtinė žala ir 5000 Eur neturtinė žala (1 t., b. l. 40-58). Ieškinyje nurodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ teisėtam direktoriui O. F. G. L. sužinojus, kad bendrovės direktoriumi yra paskirtas nežinomas asmuo, kuriam yra išduoti prisijungimo prie įmonės banko sąskaitos duomenys, siekdamas apsaugoti įmonės interesus ir atstatyti buvusią padėtį, jis buvo priverstas nutraukti darbinę veiklą ir skubiai vykti į Lietuvą. Kelionės išlaidos, į kurias įeina 134,98 Eur ir 140,98 Eur vertės lėktuvo bilietai Berlynas-Vilnius, Vilnius-Berlynas, 177 Eur išlaidos už automobilio parkavimą Berlyno oro uosto aikštelėje, 80 Eur automobilio nuomos Vilniuje išlaidos, 816,50 Eur išlaidos viešbučiui, iš viso sudaro 1611,46 Eur sumą. Dėl nusikalstamų veiksmų O. L. šešias darbo dienas negalėjo atlikti savo tiesioginių bendrovės „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pareigų, dėl kurių papildomai patyrė 1304,34 Eur turtinę žalą (mėnesio atlyginimas 5000 Eur, vienos dienos darbo užmokestis – 217,39 Eur).

Taip pat dėl nusikalstamų veiksmų bendrovė patyrė neturtinę žalą, kadangi net ir tikrajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui O. F. G. L. atstačius duomenis valstybinėse įstaigose bei atgavus prisijungimo prie bendrovės sąskaitų duomenis, bendrovės dalykinė reputacija buvo ženkliai pažeista. Po šių įvykių AB SEB bankas pradėjo nuolat ir didele apimtimi reikalauti įvairios informacijos ir dokumentų iš pareiškėjo, remdamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, dėl ko bendrovė buvo priversta uždaryti savo sąskaitą SEB banke. Civilinio ieškovo manymu, taip įvyko, nes po bendrovės atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų atsirado nepasitikėjimas ja Lietuvos Respublikos finansinėse ir kitose institucijose. Bendrovė netgi buvo priversta Lietuvoje nutraukti iki tol sėkmingą veiklą ir perkelti ją į kitas šalis. Bendrovei padarytą neturtinę žalą vertina 5000 Eur.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dalyje dėl 1611,46 Eur kelionės išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkai yra užsienio šalies piliečiai, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Sužinojus apie bendrovės atžvilgiu galimai atliekamus nusikalstamus veiksmus, bendrovės direktoriui teko skubiai reaguoti, vykti į Lietuvą, ieškoti teisinės pagalbos, atstatyti prarastą įmonės valdymą. Dėl to patirtos kelionės, apgyvendinimo, transporto išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su bendrovės atžvilgiu kaltinamųjų atliktais nusikalstamais veiksmais ir kaltinamieji yra atsakingi už bendrovės patirtas išlaidas.  

Ieškinys dalyje dėl 1304,34 Eur turtinės žalos priteisimo dėl negauto atlyginimo už šešias nedarbo dienas netenkintinas. Teismui kelia abejonių, kad bendrovės teisėto direktoriaus O. L. buvimo Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. sausio 28 d. laikotarpis, kurio metu jis veikė išimtinai gindamas savo vadovaujamos bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ interesus, rūpindamasis bendrovės padėties, buvusios iki nusikaltimų padarymo, atkūrimu, buvo įvertintas kaip nedarbo laikotarpis. Civilinis ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti šią žalą, nepateikė duomenų, patvirtinančių šio reikalavimo pagrindą ir dydį, t. y. duomenų, kad O. L. buvimo Lietuvoje laikotarpis buvo įvertintas kaip nedarbo laikotarpis ir jis gavo nepilną darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėnesį. Be to, teismas pažymi, kad civilinis ieškinys yra reiškiamas UAB „duomenys neskelbtini“ vardu, o 1304,34 Eur suma yra galimai negautos bendrovės direktoriaus O. L. pajamos. Ieškinyje nepagrįsta, kokiu būdu bendrovė patyrė turtinę žalą, nemokėdama O. L. atlyginimo už 6 darbo dienas (juolab, kai akivaizdu, kad jo vykimas į Lietuvą buvo tiesiogiai susijęs su bendrovės teisėtų interesų gynimu).

Sutinkamai su BPK 110 straipsnio 1 dalimi, civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Todėl civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese gali pateikti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. CK 6.250 straipsnio

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas sieja su bendrovės dalykinės reputacijos pablogėjimu, teigdamas, jog dėl nusikalstamų veiksmų finansinės ir valstybinės Lietuvos institucijos pradėjo nebepasitikėti bendrove ir taikyti itin griežtą jos priežiūrą, dėl ko teko net perkelti veiklą į kitas šalis. Teismo manymu, šis civilinio ieškovo vertinimas subjektyvus ir nepagrįstas faktiniais duomenimis. Aplinkybė, kad SEB bankas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, taikė bendrovės atžvilgiu šio įstatymo numatytas procedūras, kas sukėlė bendrovei nepatogumų, nėra pagrindas teigti, jog procedūrų taikymas išimtinai yra bendrovės atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų pasekmė. Kitų aplinkybių, kad atsirado rimti neigiami bendrovės vertinimo poslinkiai, teismui nepateikta. Nusikalstama veika truko palyginti trumpą laiką. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai (ar pasikėsinimas juos atlikti) buvo nukreipti tik prieš pačią bendrovę, o prieš kitus juridinius ar fizinius asmenis jie jokių veiksmų neatliko, išskyrus M. Ž. prieš AB „Telia Lietuva“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl telefono įgijimo apgaule būtų sumenkusi UAB „duomenys neskelbtini“ reputacija, AB „Telia Lietuva“ padaryta žala nedidelė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardas nebuvo paviešintas neigiamame kontekste, taigi, M. Ž. veika bendrovės reputacijai neigiamų pasekmių nepadaryta.

Apibendrinant, teismui nėra pagrindo manyti, kad kelias dienas trukę bendrovės veiklos ar atsiskaitymų nesklandumai lėmė realų faktinį bendrovės dalykinės reputacijos sumenkėjimą, galintį pakenkti jos komercinei sėkmei. Remiantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo laikytinas objektyviai nepagrįstu ir netenkintinas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (patikslinta) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1.2.1 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo M. Ž. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 342,00 Eur (8 t., b. l. 83-86).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (pirminė) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo R. R. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 198 Eur (8 t., b. l. 56-58).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju M. Ž. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir turi ribotas galimybes savarankiškai realizuoti teisę į gynybą ar savarankiškai susirasti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo M. Ž. būtų nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. Ž. nepriteistinos.

Tuo tarpu laisvėje esančiam kaltinamajam R. R. teismas siūlė savarankiškai susirasti gynėją, jis pageidavo konkretaus gynėjo, su kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, tačiau pastarajam du kartus neatvykus į teisiamuosius posėdžius, nesudarius su kaltinamuoju sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo teisminio proceso metu, R. R. pareiškus prašymą gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 2021 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi BPK 50 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo nutarta kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo kaltinamajam R. R. parinkimo. R. R. buvo išaiškinta BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostata, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali išieškoti iš kaltu pripažinto asmens valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias netgi dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kaltinamasis prieštaravimų nepareiškė, duomenų apie sunkią turtinę padėtį nepateikė. Todėl R. R. teiktos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Taip pat byloje pateiktas civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotojo atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus 2021 m. gegužės 28 d. prašymas dėl išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamųjų R. R. ir M. Ž. 3139,38 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Prašyme nurodoma, kad civilinio ieškovo išlaidos advokatui yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių ir teisėtų interesų gynimą, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei kitą teisinę pagalbą atstovaujant civilinį ieškovą byloje, pateikti suteiktas teisines paslaugas ir patirtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai: atliktų darbų išklotinės, PVM sąskaitos faktūros bei sąskaitų išrašai, patvirtinantys šių sąskaitų apmokėjimą (8 t., b. l. 24-53). 2021 m. rugsėjo 8 d. teismui pateikti duomenys apie papildomai civilinio ieškovo teisminio bylos nagrinėjimo metu patirtas 668,53 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti (8 t., b. l. 107-112).

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. 

Civilinio ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotasis atstovas pateikė prašymą dėl 3807,91 Eur patirtų civilinio ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro 3139,38 Eur teisinių paslaugų išlaidos ikiteisminio tyrimo metu ir 668,53 Eur ieškovo atstovavimo bylą nagrinėjant teisme išlaidos. Prašoma suma pagrįsta pateiktais įrodymais (atliktų darbų išklotinėmis, PVM sąskaitomis faktūromis bei sąskaitų išrašais), todėl prašymas priteisti šias išlaidas tenkintinas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkai yra užsienio šalies piliečiai, gyvenantys ne Lietuvoje ir nemokantys lietuvių kalbos, be teisinės pagalbos bendrovės galimybės atstovauti savo interesams baudžiamajame procese būtų itin apsunkintos. Teismui pateikti dokumentai, kad teisinė pagalba bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikiama nuo 2019 m. sausio 18 d., renkant klientui informaciją apie jo atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus, teikiant teisines konsultacijas dėl neatidėliotinų veiksmų, rengiant pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atstovaujant ikiteisminio tyrimo institucijose atliekant tyrimą, renkant informaciją apie bendrovei galimai padarytos turtinės žalos dydį, rengiant civilinį ieškinį ir prašymus ikiteisminio tyrimo metu, susipažįstant su baigta ikiteisminio tyrimo byla bei atstovaujant bendrovei teisme. Civiliniam ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo teiktos bendros 20 valandų trukmės teisinės paslaugos. Teismas, atsižvelgdamas į civiliniam ieškovui suteiktų paslaugų kiekį, sudėtingumą, bylos trukmę, daro išvadą, kad prašoma 3807,91 Eur suma už nukentėjusios dėl nusikalstamų veiksmų bendrovės atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei lygiomis dalimis priteistina iš kaltinamųjų.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

1) Poėmio iš VĮ Registrų centro metu paimti dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. Ž. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), Prašymas registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1), UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkų, dalyvaujančių 2019 m. sausio 8 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašas, Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)apmokėjimas, UAB „duomenys neskelbtini“, M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 15 d. M. Ž. prašymas VĮ Registrų centrui išduoti UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 m. birželio 6 d. įstatų kopiją įmonės tikslams, Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimas (1 t., b. l. 119-133);

2) Poėmio iš AB SEB banko metu paimti dokumentai: 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas išduoti kredito kortelę, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“  kontaktinių duomenų anketos ir patvirtinimo dėl tiesioginės rinkodaros, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens anketa, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), specialioji dalis, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygos, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašų ir antspaudų kortelė (2 t., b. l. 65-72);

3) AB SEB banko konsultacijų centro darbuotojos M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo telefoninis pokalbis, įrašytas į CD laikmeną (2 t., b. l. 79-80);

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai – užsakymo pagaminti antspaudą kvito šaknelė, užsakymų lapas, VĮ Registrų centro elektroninis sertifikuotas išrašas (3 t., b. l. 20-24);

5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu paimti dokumentai: Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. Ž., sutarčių registracijos žurnalo vienas lapas (3 t., b. l. 84-85);

6) AB „Telia Lietuva“ pateikti dokumentai: 2019 m. sausio 19 d. UAB „duomenys neskelbtini“ AB „Telia Lietuva“ abonento įjungimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Telia Lietuva“ akcijos užsakymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 113-114);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, 

7) Kompaktinė plokštelė, kurioje yra AB SEB banko įrašai, LTEC specialistų konvertuoti esantys 8141 vnt. Avi ir png plėtinio failai, perkelti į USB raktą, kurio peržiūrai pakanka standartinių operacinės sistemos Windows priemonių (4 t., b. l. 172-175), saugomi Vilniaus AVPK ENTV tyrėjo G.G. kompiuteryje bei ENTV tarnybiniame išoriniame kietame diske (4 t., b. l. 176),

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus išreikalautini ir paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės užvaldymo veika) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

R.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės užvaldymo veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

R.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

R.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimo užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

R.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

R.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių.

R.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

R.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimo užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei 1981 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Šią bausmę BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 301 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, abi subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams.

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudos bausme ir skirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir baudą 40 MGL (2000 Eur) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti faktiškai atliktą 2021 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nustatant nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti trejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį;

1)       tęsti darbą,

2)       neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

3)       nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susijęs su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas

R.R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (veika prieš AB „Telia Lietuva“), neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

R.R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (veika prieš AB „Telia Lietuva“), neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „duomenys neskelbtini“ turtinės teisės užvaldymo veika) ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „duomenys neskelbtini“ turtinės teisės užvaldymo veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimo užvaldyti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 1981 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimo užvaldyti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei 1981 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Šią bausmę BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 301 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš AB „Telia Lietuva“), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

M.Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (veika prieš AB „Telia Lietuva“), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, visas tris subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo metu ir galutinę bausmę M. Ž. nustatyti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme ir skirti M. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. kovo 13 d. bei faktiškai atliktą bausmę pagal 2020 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų M. Ž. bei R. R. solidariai civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1611,46 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika eurų ir keturiasdešimt šešis centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Ieškinį dalyje dėl 1304,34 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti.

AB „Telia Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. Ž. civiliniam ieškovui AB „Telia Lietuva“ 940,70 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų septyniasdešimt centų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų M. Ž. ir R. R. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ procesines išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 1903,56 Eur (po vieną tūkstantį devynis šimtus tris eurus penkiasdešimt šešis centus).

Priteisti iš kaltinamojo R. R. valstybei 198 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) procesinių išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Išlaidos turi būti mokamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

1) Poėmio iš VĮ Registrų centro metu paimtus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. Ž. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), Prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1), UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, dalyvaujančių 2019 m. sausio 8 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, registracijos sąrašą, Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)apmokėjimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 15 d. M. Ž. prašymą VĮ Registrų centrui išduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 6 d. įstatų kopiją įmonės tikslams, Užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)apmokėjimą (1 t., b. l. 119-133);

2) Poėmio iš AB SEB banko metu paimtus dokumentus: 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą išduoti kredito kortelę, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinių duomenų anketos ir patvirtinimo dėl tiesioginės rinkodaros, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens anketą, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), specialiąją dalį, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygas, 2019 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašų ir antspaudų kortelę (2 t., b. l. 65-72);

3) AB SEB banko konsultacijų centro darbuotojos M. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo telefoninį pokalbį, įrašytą į CD laikmeną (2 t., b. l. 79-80);

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus: užsakymo pagaminti antspaudą kvito šaknelę, užsakymų lapą, VĮ Registrų centro elektroninį sertifikuotą išrašą (3 t., b. l. 20-24);

5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu paimtus dokumentus: Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. Ž., sutarčių registracijos žurnalo vieną lapą (3 t., b. l. 84-85);

6) AB „Telia Lietuva“ pateiktus dokumentus: 2019 m. sausio 19 d. UAB „duomenys neskelbtini“ AB „Telia Lietuva“ abonento įjungimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Telia Lietuva“ akcijos užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 113-114);

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje, 

7) Kompaktinę plokštelę, kurioje yra AB SEB banko įrašai, LTEC specialistų konvertuoti esantys 8141 vnt. Avi ir png plėtinio failai, perkelti į USB raktą, kurio peržiūrai pakanka standartinių operacinės sistemos Windows priemonių (4 t., b. l. 172-175), saugomus Vilniaus AVPK ENTV tyrėjo G.G. kompiuteryje bei ENTV tarnybiniame išoriniame kietame diske (4 t., b. l. 176),

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus išreikalauti ir palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė