Administracinė byla Nr. eA-2395-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06652-2023-9 

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio l3 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja L. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 23S69603, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skunde nurodė:

2.1.                      Sprendimas grindžiamas teiginiu, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada buvo padaryta, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau ir – VSD) 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 19-276RN „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir VSD išvada). Atsakovas neteisingai supranta ir aiškina grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoką, neatlikęs individualaus vertinimo ir nenustatęs asmeninio pareiškėjos elgesio, rodančio grėsmės realumą. Atsakovas nenustatė pareiškėjos nusikalstamų veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia ar per neatsargumą būtų nukreipti prieš Lietuvos Respubliką, kad pareiškėjos pažiūros neatitiktų Lietuvos Respublikos visuomenėje vyraujančių moralės normų ar Lietuvos Respublikos politikos vertybinio pagrindo. Atsakovo neigiama išvada kildinama iš teisėtos veiklos, kadangi jokios tarptautinės sankcijos korporacijai (duomenys neskelbtini) nebuvo ir iki šiol nėra taikomos, o verslo santykiai nutrūko iš karto po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios. Atsakovas vengia konkretaus pareiškėjos įvertinimo, rezervuotai teigdamas, kad „yra rizikų, kad Rusijos subjektai, pasinaudojami ilgamečiais ryšiais, sieks įtraukti L. Z. į neteisėtas sankcijų apėjimo schemas“. Taigi atsakovas pripažįsta, kad ne pareiškėja, o kiti asmenys yra menamo pavojaus šaltinis, kadangi ne pareiškėja norės įsitraukti „į neteisėtas sankcijų apėjimo schemas“, o kiti asmenys norės pareiškėją į jas įtraukti. Atsakovas užkrauna pareiškėjai atsakomybę už kitų asmenų siekius, kurių gali ir nebūti, kadangi nenustatė šių siekių buvimo, akcentuodamas jų atsiradimo „riziką“.

2.2.                      Neteisingą išvadą iš dalies lėmė tai, kad atsakovas nežinojo ir net nenustatinėjo visos reikšmingos informacijos apie pareiškėjos biografiją, įskaitant duomenis apie pareiškėjos įmonės ir korporacijos (duomenys neskelbtini) santykius, todėl neturėjo galimybės jų įvertinti. Atkreiptinas dėmesys į pagrindines pareiškėjos biografijos aplinkybes: pareiškėja niekada nedirbo jokiose valstybinėse Rusijos Federacijose įstaigose; pareiškėja turi techninę (mokslinę) kvalifikaciją, kuri nėra susijusi su valstybės valdymu; pareiškėjos įmonė turėjo verslo santykių su korporacija (duomenys neskelbtini) išimtinai pelno siekimo tikslais, t. y. bendradarbiavo su korporacija (duomenys neskelbtini) ne dėl politinių, o dėl ekonominių priežasčių; verslo santykiai su korporacija (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti pareiškėjos iniciatyva iš karto po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios; po karinių veiksmų pradžios pareiškėja nutraukė visus įmanomus ryšius su Rusijos Federacija, evakuodama iš ten savo tėvus ir vaikus. Pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir lietuvis pagal kilmę. Pareiškėja atitinka visas sąlygas Lietuvos Respublikos pilietybei įgyti ir yra pradėjusi Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo procesą. Tai patvirtina Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. pranešimas, kad jos prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka 2023 m. gegužės 3 d. buvo perduotas nagrinėti Pilietybės reikalų komisijai. Užsieniečiai neturi būti vertinami mechaniškai. Priešingai, būtina išanalizuoti visas reikšmingas aplinkybes, nustatant konkrečiai, kaip užsienietis elgėsi, kokios yra vertybės, kokie yra ateities planai Lietuvoje ir pan.

2.3.                      Sprendimas yra deklaratyvus ir nemotyvuotas, nes jame nėra paaiškinta, kodėl pareiškėjos įmonės verslo santykiai praeityje su korporacija (duomenys neskelbtini) reiškia, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, nėra paaiškintas priežastinis ryšys tarp nustatytos faktinės aplinkybės (verslo santykių su korporacija (duomenys neskelbtini), kurių šiuo metu nėra)) ir daromos išvados apie pareiškėjos tariamą grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Sprendime pasisakoma neigiamai apie korporaciją (duomenys neskelbtini), tačiau nėra bandoma argumentuoti, kodėl pareiškėja būtų atsakinga už korporaciją (duomenys neskelbtini).

2.4.                      Sprendimu yra įtvirtinamas toks modelis, kai asmens teisės nustatomos pagal to asmens kontrahentus. Toks modelis neatitinka visuotinai pripažintos teisės į asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Atsakovo faktinis „įsikišimas“ į privačią ūkinę veiklą, naudojantis savo teise atimti leidimą gyventi, yra antikonstitucinis. Susiklosto situacija, kai Lietuvos Respublikoje verslininkai iš trečiųjų šalių yra diskriminuojami, atsakovui taikant ne ex ante, o post factum vertinimą, kai reikalaujama vykdyti verslą pagal atsakovo ar VSD subjektyviai nustatytus standartus, kurie nėra įtvirtinti jokiuose teisės aktuose, nėra išviešinti ir dėl to verslo bendruomenei lieka nežinomi. Sutinkama, kad atsakovo ir VSD siekis užtikrinti valstybės saugumą yra nekvestionuojamas, tačiau tai turi būti daroma griežtai laikantis taikytinų teisės aktų nustatytos tvarkos, vadovaujantis bendraisiais teisės principais bei geros moralės nuostatomis.

2.5.                      Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos migracijos politikos, nes atsakovas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių bei nesuteikęs pareiškėjai laiko ir galimybės pasiaiškinti dėl jų, Sprendimu užkirto tolimesnę pareiškėjos integraciją į Lietuvos visuomenę. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, Atsakovo atliktas patikrinimas nebuvo išsamus, o padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma. Atsakovo pritaikyta administracinio poveikio priemonė visiškai neatitinka aplinkybės, dėl kurios buvo nuspręsta ją taikyti. Vien iš verslo santykių, kuriuos užsienietis praeityje turėjo su dabar neigiamai vertinamu subjektu, tariamai kylanti grėsmė valstybės saugumui nėra tokio dydžio, laipsnio, realumo ir akivaizdumo, kad pateisintų užsieniečio išsiuntimą iš šalies ir iš to sekantį šeimos irimą.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais argumentais:

3.1.                      Pareiškėjai leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2022 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame Įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą). Išduotas leidimas nuolat gyventi galioja iki 2027 m. kovo 31 d. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 20 d. gavo VSD įstatymų nustatyta tvarka įslaptintą raštą Nr. 19-276RN, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD teigė, kad pareiškėja, vadovaudama Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini) ir turėjusi ilgamečių verslo ryšių su korporacija (duomenys neskelbtini), reikšmingai prisidėjo prie korporacijos veiklos ir projektų užsienyje įgyvendinimo. Atsižvelgdamas į rašte išdėstytas aplinkybes bei geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

3.2.                      Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

3.3.                      Migracijos departamentas taisyklių nepažeidė. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Nesutinkama, kad VSD išvada nepagrindžia pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo bei kad neįrodyta, jog pareiškėja atliko / atlieka kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jos pusės, kadangi, VSD vertinimu, pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Nesutinkama ir su pareiškėjos skundo argumentu, kad Sprendime neteisingai suprantama ir aiškinama grėsmės nacionaliniam saugumui sąvoka. Migracijos departamentas neaiškina sąvokų, o vadovaujasi suformuota teismų praktika. Įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad yra rizikų, kad Rusijos subjektai, pasinaudodami ilgamečiais ryšiais, sieks įtraukti pareiškėją į neteisėtas sankcijų apėjimo schemas.

3.4.                      Pareiškėjos skundo argumentai, jog Sprendimas prieštarauja teisei į asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, yra deklaratyvūs. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą.

3.5.                      Pasisakant dėl skundo argumentų, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. priimto nutarimo Nr. 79, kuriuo patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės formuojamos politikos, aktualu tai, kad pareiškėja į minėtą teisės aktą žiūri labai siaurai, t. y. ne į visumą, o tik į jai palankius ir tinkamus punktus, susijusius su Lietuvos migracijos politikos principais. Minėto teisės akto pagrindas yra ne tik nesudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, bet ir siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, t. y. valstybės saugumas įeina ir į šios politikos tikslus ir kryptis (10.4 ir 12.5.4. punktai), kurių ir laikėsi Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą. Be to, Įstatyme yra nurodyta, kokiais pagrindais leidimas gyventi yra panaikinamas, t. y. jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Sprendime yra nurodoma, kad pareiškėjai leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas dėl jos galimos grėsmės valstybės saugumui, kurią sudaro jos ilgamečiai ryšiai.

3.6.                      Nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime Nr. 19-A/2021 pateiktas išaiškinimas, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teiginiai, kad ji nepritaria Rusijos vidaus ir užsienio politikai, remia Ukrainos organizacijas, leido pabėgėliams gyventi jos bute, iš Rusijos išsivežė savo tėvus, nėra reikšmingi, nes nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjos ilgalaikių ryšių ir galimos rizikos įtraukti pareiškėją į neteisėtas sankcijų apėjimo schemas.

3.7.                      Nesutinkama su pareiškėjos argumentais dėl netinkamai įvertintų šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva. Tai, jog pareiškėjai prieš tai buvo išduoti leidimai gyventi, savaime nėra labiau reikšminga nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti Sprendimo neproporcingumą. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjai leidimas nuolat gyventi buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad ji turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jai jis nebus panaikintas Įstatymo įtvirtintais pagrindais. Migracijos departamentas Sprendime įvertino pareiškėjos šeiminę situaciją, nustatė, kad jos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pilnametė duktė yra Rusijos Federacijos pilietė, kuriai išduotas leidimas nuolat gyventi. Jos gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nepilnametė duktė yra Rusijos Federacijos pilietė, kuriai yra išduotas leidimas nuolat gyventi, jos gyvenamoji vieta deklaruota adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini). Sprendime nustatyta, kad pareiškėja nuo 2016 m. Lietuvos Respublikoje dirba ir jai yra mokamos pastovios draudžiamosios pajamos, ji gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 2015 m., pirmasis leidimas nuolat gyventi jai buvo išduotas 2022 m. kovo 31 d., o nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2022 m. gegužės 6 d. pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

3.8.                      Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) pateiktų išaiškinimų kontekste aktualu tai, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi teise į privatų ir šeimos gyvenimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos, kurios atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių vertinti, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jos sutuoktinis ir dukros, kurios bylos duomenimis yra Rusijos pilietės, o sutuoktinio ir vaikų teisės negali būti aukščiau už visuomenės saugumo interesus.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti šiais argumentais:

4.1.                      Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

4.2.                      VSD Išvadoje detaliai aprašyta pareiškėjos veikla ir ryšiai, kurie nesuderinami su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir esmingai pasikeitus saugumo situacijai regione, suinteresuoti Rusijos subjektai gali šiais ryšiais pasinaudoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiai veiklai vykdyti. (duomenys neskelbtini).

4.3.                      Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos turėti ir šiuo metu palaikomi ryšiai su atitinkamais asmenimis, vykdyta ir vykdoma veikla kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant Sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

5.       Pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 1998 m. baigė Maskvos (duomenys neskelbtini) universitetą, (duomenys neskelbtini) fakultetą. Penkiolika metų dirbo privačiose įmonėse, 2013 m. įsteigė savo įmonę. Jos įmonė dalyvavo viešuosiuose pirkimuose, kurie vyko internetu. Visos sutartys buvo pasirašomos elektroniniu parašu, asmeniškai ji nebendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotojais ir jų nepažįsta. 2015 m. ji ištekėjo už Lietuvos Respublikos piliečio ir su vaikais persikėlė gyventi į Lietuvą. Iš karto po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, ji nusprendė nutraukti veiklą Rusijoje, parsivežė tėvus, pardavė tėvų namą Rusijoje, taip susiejo gyvenimą su Lietuva. Po to, kai elektroniniu laišku informavo (duomenys neskelbtini), kad negali tiekti įrangos, ji sulaukė skambučio iš asmens, prisistačiusiu (duomenys neskelbtini) atstovu, su grasinimais jai ir jos šeimai. Ji išsigando, bet vis tiek atsakė, kad įrangos netieks. Mano, kad ji ir jos šeima Lietuvoje yra saugi, jos negali paveikti grasinimai. Negali suvokti, kad Lietuvą mato joje grėsmę valstybės saugumui.

6.       Pareiškėjos atstovai pirmosios instancijos teismo posėdyje, vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, kad svarbu, ar pareiškėja savo veiksmais parodė nepritarimą Rusijos agresyviam režimui. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad prasidėjus karui, ji perkėlė verslą iš Rusijos, nutraukė prekybą su Rusija. Pažymėjo, kad įrangai, kuria prekiauja pareiškėja, netaikomos sankcijos. Pareiškėja nebūtų vykdžiusi neteisėtos veiklos, jei būtų tęsusi prekybą su Rusija, tačiau ji išreiškė savo moralinę poziciją, jog nenori turėti net ekonominių ryšių su Rusija. (duomenys neskelbtini) per savo antrinę įmonę elektroniniu paštu dar kartą klausė pareiškėjos, ar ji tikrai nutraukia tiekimą, ir pareiškėja atsakė, kad neprekiaus su Rusija. Taigi pareiškėja savo veiksmais aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nevykdys prekybos su (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas ir VSD daro logikos klaidą, teigdami, kad pareiškėja gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys. Pareiškėja gali tapti verbavimo auka, o ne kelti grėsmę. Migracijos departamentas padarė procedūrinį pažeidimą, nes neatliko pokalbio su pareiškėja, o tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kad turi būti atliktas atskiras migracinis tyrimas. Turi būti atliktas tyrimas, kad būtų nustatyti ryšių, kuriuos turėjo pareiškėja su (duomenys neskelbtini), pobūdis, kada ryšys atsirado, kaip atsirado, kiek truko, kaip ir kada pasibaigė. VSD Išvada yra pagrindas Migracijos departamentui atlikti savo tyrimą. Šiuo atveju buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai.

7.       Atsakovo Migracijos departamento atstovės pirmosios instancijos teismo posėdyje akcentavo, kad Migracijos departamentas procedūrinių pažeidimų nepadarė.

 

II.

 

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigojo Migracijos departamentą atlikti tyrimą ir priimti sprendimą bei priteisė pareiškėjai iš Migracijos departamento 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Teismas apžvelgė Klausimyno, kurį užpildė pareiškėja, VSD išvados bei ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį. Teismas pažymėjo, kad liudytojas L. Z. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjos pažiūros sutampa su jo pažiūromis, todėl jie nusprendė susituokti. Pareiškėja vertina Rusijos režimą neigiamai. Prasidėjęs karas juos abu labai sukrėtė, jie palaiko Ukrainą. Dvi savaites jų namuose gyveno šeima iš Ukrainos.

10.       Teismas akcentavo ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT išaiškinimus dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) pavojaus valstybės saugumui aspektu bei nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos vadovavimą Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri 2010–2022 m. tiekė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir jos antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą, dėl anksčiau turėtų ryšių su korporacija (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu vykdomos veiklos (vadovavimo (duomenys neskelbtini)), yra rizikų, kad Rusijos subjektai, pasinaudodami ilgamečiais ryšiais, sieks įtraukti pareiškėją į neteisėtas sankcijų apėjimo schemas.

11.       Teismas iš ginčijamo atsakovo Sprendimo turinio nustatė, kad pareiškėja ir jos buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės dėl to, kad jos kilmės valstybė yra Rusijos Federacija, kurios autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Sprendime, cituojant VSD pažymą, nėra nurodyta, kad VSD nustatė, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui; vien ta aplinkybė, kad pareiškėja vadovavo Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri 2010–2022 m. tiekė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir jos antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą, kaip nurodė teismo posėdžio metu pareiškėja, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ji iš karto nusprendė nutraukti veiklą Rusijoje, savaime nereiškia, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendime, VSD Išvadoje nurodoma ta pati informacija (ryšiai su strateginiais Rusijos Federacijos objektais), kurią pati pareiškėja nurodė pildydama Migracijos departamento Klausimyną.

12.       Teismas pažymėjo, jog VSD Išvadoje teigiama, kad pareiškėjos dėl anksčiau turėtų ryšių su korporacija (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu vykdomos veiklos (vadovavimo (duomenys neskelbtini)), yra rizikų, kad Rusijos subjektai, pasinaudodami ilgamečiais ryšiais, sieks įtraukti pareiškėją į neteisėtas sankcijų apėjimo schemas. Taigi išvada formuluojama būtuoju laiku, t. y. turėjusi ryšių su strateginiais Rusijos Federacijos objektais. Tačiau tai nepatvirtina, kad pareiškėja, vadovaudama Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri 2010–2022 m. tiekė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir jos antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą, įgijo ryšių korporacijoje (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jos darbinę patirtį nuo 2015 iki 2023 metų, teismo posėdžio metu pateiktus pareiškėjos paaiškinimus, Klausimyne išdėstytą poziciją dėl požiūrio į Rusijos Federacijos valdžią, karą Ukrainoje, kad ji turi ryšių korporacijoje (duomenys neskelbtini) ir juos palaiko. VSD Išvadoje nėra duomenų, ar rengiant ją buvo vertinama ir kita informacija, ne tik pareiškėjos Klausimyne nurodyta informacija apie jos vadovavimą Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri 2010–2022 m. tiekė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir jos antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą. Vertindamas šią aplinkybę nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pareiškėja iš karto nusprendė nutraukti veiklą Rusijoje, taip pat ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, teismas darė išvadą, kad ji pati savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos pavojingumą valstybės saugumui. Nėra neginčijamų duomenų ar kitų aplinkybių (jei taip, tai kokių) turėjusių įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teismas neturi galimybės jų įvertinti.

13.       Teismas vertino, kad Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

14.       Teismas pažymėjo, kad nors Migracijos departamentas atsiliepime teigia, jog atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos šeiminę padėtį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai anksčiau buvo išduoti leidimai laikinai gyventi), iš Sprendimo turinio nėra galima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis kitos informacijos, susijusios su pareiškėja (pareiškėjos verslo perkėlimas į Lietuvą, prekybos su Rusija nutraukimas ir kt.), vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, pasveriant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai.

15.       Teismas akcentavo, kad jis nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Vertinant pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui iš naujo, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Galima grėsmė valstybės saugumui turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų pakankamai reali ir akivaizdi.

16.       Teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas Migracijos departamento Sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, atlikus išsamų pareiškėjos teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimą.

17.       Teismas pažymėjo, kad nevertino, ar pareiškėja kelia grėsmę ar nekelia grėsmės valstybės saugumui; šis teismo sprendimas nereiškia, kad pagal pareiškėjos teismui pateiktus papildomus duomenis negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas.

18.       Teismas, atsižvelgęs į bylos išsprendimo rezultatą, įvertinęs pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai byloje, nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, taip pat į pirmosios instancijos teismo posėdžio trukmę, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendė, kad pareiškėja iš esmės turi teisę į 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

III.

 

19.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

20.       Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, nevertindamas visos surinktos bylos medžiagos kontekstinės informacijos, susiklosčiusios dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, rėmuose, o skundžiamą sprendimą grindė nevisapusiškai ištirtomis aplinkybėmis. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindė šiais motyvais:

20.1.                      Yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Teismas tinkamai neįvertino pateiktos VSD išvados išslaptintos dalies, kurioje aiškiai nurodyta, kad būtent pareiškėja, pildydama Migracijos departamento Klausimyną, nurodė turėjusi verslo ryšių su NATO ir ES nepriklausančių valstybių strateginiais objektais, tarp jų – su Rusijos (duomenys neskelbtini) korporacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėja vadovavo Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri 2010–2022 m. tiekė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir jos antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą. Remiantis viešųjų šaltinių informacija, (duomenys neskelbtini) įranga sumontuota (duomenys neskelbtini) projektuose – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėja vadovauja Lietuvoje veikiančiai įmonei (duomenys neskelbtini), kuri tiekė seismines sistemas projektams, įgyvendinamiems Uzbekistane. 

20.2.                      Keliama grėsmė valstybės saugumui neturi būti įrodinėjama konkrečiais faktais, patvirtinančiais atliktus veiksmus, kurie sprendimo priėmimo metu jau savaime patvirtina grėsmę valstybės saugumui, nes toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjos atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jos baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.

20.3.                      Pareiškėjos keliamą grėsmę patvirtina būtent tai, kad pareiškėja vadovavo Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri 2010–2022 m. tiekė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir jos antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą, t. y. tikrai ne trumpą laiko tarpą (12 metų). Todėl mažai tikėtina, kad pareiškėja, palaikydama tokį ilgą laiką ryšius su korporacija (duomenys neskelbtini), neturėjo ryšių su jos atstovais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja pripažino, kad jai skambino asmuo, prisistatęs (duomenys neskelbtini) atstovu, ir grasino, t. y. šios korporacijos atstovams buvo žinomas pareiškėjos mobilaus ryšio telefono numeris. Kas leidžia manyti, kad pareiškėja galimai palaikė ryšius su minėtos korporacijos atstovais ne tik pasirašant sutartis elektroniniu būdu, bet ir kitais būdais. Be to, pareiškėja šiuo metu analogišką veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), kuri tiekė seismines sistemas projektams, įgyvendinamiems Uzbekistane. Tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog aptartos aplinkybės gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu – ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

20.4.                      Ginčijamu Sprendimu nėra nustatytas užsienietei draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ar išspręstas jos išsiuntimo klausimas iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas. Tolesnė pareiškėjos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat – ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti į užsienietę į kilmės valstybę.

20.5.                      Teismas neatsižvelgė ir nevertino ginčijamame Sprendime nurodytos kontekstinės informacijos apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatuodamas, kad vertinant įrodymus atsižvelgiama ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

22.       Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pagrindžiant pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose, neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vienos Rusijos pilietės teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, nesilaikė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo teikia šiuos pagrindinius argumentus:

23.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo Sprendimas pagrįstas tuo, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui dėl to, jog pareiškėjos kilmės valstybė yra Rusijos Federacija. Iš tikrųjų pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui dėl to, kad ji turėjo verslo ryšių su Rusijos (duomenys neskelbtini) korporacija (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja vadovavo Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri ilgą laiką – 2010–2022 metais – tiekė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir jos antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, vadovaudama Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini) ir turėdama ilgamečių verslo ryšių su korporacija (duomenys neskelbtini), reikšmingai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) veiklos ir projektų užsienyje įgyvendinimo. Dėl anksčiau turėtų ryšių su (duomenys neskelbtini) ir vadovavimo Lietuvos įmonei (duomenys neskelbtini), kuri tiekė seismines sistemas projektams, įgyvendinamiems Uzbekistane, egzistuoja rizikų, kad Rusijos subjektai, pasinaudodami ilgamečiais ryšiais, sieks įtraukti pareiškėją į neteisėtas sankcijų apėjimo schemas.

23.2.                      Priimant Migracijos departamento Sprendimą, buvo nustatyta konkreti pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje valstybei keliama grėsmė, t. y. taikytas aukštesnis standartas, nei minimaliai reikalaujama pagal Įstatymą. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių, susiformavusių dėl vadovavimo Rusijos Federacijos įmonei (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja nebevadovauja Rusijos Federacijos įmonei (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.

23.3.                      Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pakankama Sprendimui priimti, taikydamas pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Teismas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl pareiškėjos tęstinė ir visiškai neseniai pasibaigusi veikla nelaikytina žemiausio lygmens grėsme (bet vis dėlto pakankama grėsme Įstatymo taikymo prasme) valstybės saugumui.

23.4.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo Sprendimas grindžiamas bendro pobūdžio VSD informacija – bendros politinės situacijos įvardijimu ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga. Kadangi sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas, VSD išvadoje, kuria pagrįstas Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Rusijos (duomenys neskelbtini) korporacijos (duomenys neskelbtini) veiklą bei pareiškėjos ryšį su šia korporacija.

23.5.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais pareiškėja iš karto nusprendė nutraukti verslą Rusijoje. Šią aplinkybę teismas nepagrįstai laikė švelninančia pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Neaišku, kokias faktines aplinkybes teismas laikė pareiškėjos verslo nutraukimu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja, 2023 m. sausio 24 d. pildydama Klausimyną, nurodė, kad Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) direktore buvo nuo 2010 iki 2020 metų. Pareiškėja 2023 m. birželio 1 d. skunde nurodė, kad 2022 m. vasario mėn. nutraukė verslą Rusijoje, t. y. nutraukė ryšius su įmonės (duomenys neskelbtini) platinamos produkcijos gamintoja įmone (duomenys neskelbtini). Taigi neaišku, kokį teisinį statusą turėdama įmonėje (duomenys neskelbtini) (2 metus nebūdama šios įmonės vadove) pareiškėja nutraukė ryšius su įmonės (duomenys neskelbtini) platinamos produkcijos gamintoja įmone (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame Rusijos juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad pareiškėja iki šiol yra Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) steigėja ir dalyvė – vienintelė akcininkė. Teismas šios aplinkybės byloje nenustatė ir jos neįvertino pareiškėjos verslo Rusijoje nutraukimo ir grėsmės Lietuvos saugumui kontekste.

23.6.                      Pareiškėja šiuo metu per (duomenys neskelbtini) tiekia įmonės (duomenys neskelbtini) produkciją Vidurinės Azijos šalims: Kazachstanui, Kirgizijai, Uzbekistanui, Tadžikistanui, Turkmėnijai, Armėnijai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad būtent per Vidurinės Azijos šalis yra realizuojamos Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemos, suteikiančios galimybę Rusijai apsirūpinti sankcionuojama ar dėl kitų priežasčių į Rusiją tiesiogiai nepatenkančia produkcija.

23.7.                      Pareiškėjos ryšių su korporacija (duomenys neskelbtini) turėjimas neabejotinai laikytinas pareiškėjos pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, jog po korporacijos (duomenys neskelbtini) informavimo apie įrangos tiekimo nutraukimą ji sulaukė skambučio iš korporacijos (duomenys neskelbtini) atstovo, kuris grasino pareiškėjai ir jos šeimai. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos pažeidžiamumą. Gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

23.8.                      Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą Rusijos valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą.

23.9.                      Pareiškėja nepateikė į bylą jokių patikimų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydama jai pateiktą privalomą Klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo Sprendimą neteisėtu.

23.10.                      Teismas, darydamas išvadas dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje grėsmės valstybės saugumui nebuvimo, atsižvelgė ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais. Šioje dalyje teismo motyvai laikytini nepagrįstais. Pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui esminę reikšmę turi dabartyje susiklostęs geopolitinis kontekstas, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos karine agresija prieš Ukrainą. Teismo sprendime vertinta aplinkybė, kad ankstesniu laikotarpiu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga.

23.11.                      Teismas kritiškai nevertino pareiškėjos į bylą pateiktų įrodymų, pvz., pareiškėja teismui pateikė darbo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir VšĮ (duomenys neskelbtini). Nurodyta šios darbo sutarties sudarymo data – 2016 m. birželio 16 d., tačiau pavyzdinė darbo sutarties forma buvo patvirtinta 1 metais vėliau (2017 m. birželio 29 d.). Be to, šioje darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėja dirba visą 8 val. darbo dieną, todėl neaišku, kokiu būdu pareiškėja suderina VšĮ (duomenys neskelbtini) užimtumo specialistės ir (duomenys neskelbtini) direktorės darbus.

23.12.                      Iš atsakovo Sprendimo matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Nors pareiškėja yra sudariusi santuoką su Lietuvos piliečiu, tačiau leidimą nuolat gyventi pareiškėja gavo neseniai – tik 2022 m. kovo 31 d. Pareiškėjos vaikai ir tėvai yra Rusijos piliečiai, nors ir turintys leidimus gyventi Lietuvoje. Vyresnioji pareiškėjos dukra Lietuvoje negyvena. Pareiškėja nekilnojamąjį turtą įsigijo dar neturėdama leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėjos vaikų tėvas yra Rusijos pilietis. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad pareiškėja Lietuvos įmonės (duomenys neskelbtini) direktore tapo tik 2022 m. liepos 19 d.

23.13.                      Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjos asmeninis ar jos šeimos interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas laikytinas adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, priešiškų Lietuvai valstybių piliečiams, kurių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

24.       Pareiškėja atsiliepime į apeliacinius skundus prašo priimti papildomai teikiamus rašytinius įrodymus, nes jų pateikimo poreikis iškilo pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą, susiformavus naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei apeliantams naudojant papildomus argumentus apeliaciniuose skunduose, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo; atmesti apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25.       Pareiškėja, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, nesutikimą su apeliaciniais skundais grindžia šiais argumentais:

25.1.                      VSD išvadoje nurodytas teiginys apie pareiškėjos galimai išsaugotus ryšius su (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, hipotetinis bei deklaratyvus, o taip pat nepateikta argumentų, kaip tokių ryšių turėjimas (jei būtų nustatyta, kad tokia ryšiai realiai egzistuoja) dabar kelia ir kels grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjai būnant Lietuvoje. Tokiu būdu neįrodytas valstybės saugumui keliamos grėsmės realumas, tikrumas, akivaizdumas.

25.2.                      Teismas vykdė pareigą vertinti ne izoliuotus iš pareiškėjos biografijos išimtus faktus, o vertino byloje nustatytų aplinkybių visumą. Sprendime pagrįstai pažymėjo, kad svarbią reikšmę šiuo atveju turi aiški objektyviai išreikšta pareiškėjos pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu – po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pareiškėja iš karto nusprendė nutraukti veiklą Rusijoje, nutraukė ir savo asmeninius ryšius su Rusijos Federacija kaip valstybe. Po šių pareiškėjos aktyvių veiksmų buvo nutrauktas prekių tiekimas per (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini).

25.3.                      Migracijos departamentas nevertino individualios jos situacijos kartu su kitomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis jos glaudžius ryšius su Lietuva, kur gyvena visa pareiškėjos šeima, o VSD išvadą perkėlė į Sprendimą, nenustatęs jokių papildomų aplinkybių, nesuteikė pareiškėjai galimybės duoti paaiškinimus, nevertino aplinkybių visumos, be kita ko, ir pareiškėjos atsakymų Klausimyne, išreiškiant smerkiantį požiūrį į Rusijos Federacijos vykdomą agresiją bei Krymo aneksijos neteisėtumą. Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovė patvirtino, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą, neturėdamas duomenų apie pareiškėjos priimtą sprendimą nutraukti prekių tiekimą Rusijos rinkai bei kad tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta analogiška 2022 m. kovo 16 d. nauja platinimo sutartis, išbraukiant iš platinimo teritorijos Rusijos Federaciją, nutraukus tiekimo sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes atsakovas sužinojo tik teisminio nagrinėjimo metu (jų nesiaiškinęs iki sprendimo priėmimo). Taigi aktualu tai, kad po karo pradžios pareiškėja aiškiai išreiškė savo poziciją dėl Rusijos federacijos vykdomos agresijos, pasitraukė iš Rusijos rinkos, taip pat aukojo Ukrainos sveikatos sistemai palaikyti bei dalyvauja labdaros renginiuose. Teisminio nagrinėjimo metu tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis davė paaiškinimus dėl politinių įvykių ir jų kritinio vertinimo.

25.4.                      Nepagrįsti VSD argumentai, kad pareiškėjos praeityje buvęs vadovavimas Rusijos Federacijoje esančiai įmonei (duomenys neskelbtini), kuri tiekė prekės (duomenys neskelbtini), suteikia pagrindą pagrįstai išvadai, kad pareiškėja šiuo metu kelia realią grėsmę valstybės saugumui, nes būtent pareiškėjos valinių veiksmų rezultate, išbraukiant iš platinimo teritorijos Rusijos Federaciją, (duomenys neskelbtini) negauna prekių iš (duomenys neskelbtini), su kuria buvo nutraukta tiekimo sutartis, Rusijai užpuolus Ukrainą.

25.5.                      VSD, teigdamas, kad pareiškėja, net ir nebūdama (duomenys neskelbtini) direktore, išsaugojo ryšius su (duomenys neskelbtini), kas, VSD vertinimu, kelia potencialią grėsmę valstybės saugumui, nepateikė jokių tokių ryšių egzistavimo patvirtinančių duomenų, neįrodė tokių ryšių realumo bei tikrumo ir nepagrindė, kad tokie ryšiai kelią realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. VSD nepateikė duomenų, kad tokie ryšiai yra susiklostę būtent asmeniškai tarp (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjos. Be to, svarbu tai, kad būtent pareiškėjai esant (duomenys neskelbtini) steigėjai bei akcininkei, ko neneigia VSD, jos buvo priimtas strateginis sprendimas dėl pasitraukimo iš Rusijos rinkos, kuris direktoriaus nekvestionuotinas ir nebuvo kvestionuojamas.

25.6.                      VSD netiesiogiai kaltina pareiškėją bandymu apeiti Rusijai taikomas ribojimus, kas neturi absoliučiai jokio faktinio pagrindo. Pareiškėja į bylą pateikė tarp (duomenys neskelbtini) bei įmonės (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį, kurioje, apibrėžiant teritoriją, numatomas aiškus draudimas tiekti prekes į kitas teritorijas, kur tokia veikla yra uždrausta arba ribojama pagal bet kurias JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ar Jungtinių Tautų sankcijas. Pareiškėja visada laikėsi šios nuostatos ne tik dėl to, kad ji yra numatyta sutartyje, bet ir dėl ideologinių pažiūrų bei vertybių.

25.7.                      Atsižvelgiant į naujausią teismų praktiką, susiformavusią jau po to, kai buvo pateiktas pareiškėjos skundas, ir vadovaujantis kuria turi būti nustatytos aplinkybės, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, iškilo poreikis pateikti papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad pareiškėja Lietuvoje dalyvavo prieš karą orientuotuose renginiuose. Šie duomenys akivaizdžiai pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėja nėra lojali Rusijos Federacijos režimui bei nebepalaiko jos agresyvios politikos.

25.8.                      Pareiškėja VšĮ (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2016 metais ir dirba iki šiol, o vėlesni darbo sutarties pakeitimai buvo sudaromi pagal vėliau tvirtinamas darbo sutarties pavyzdines formas. SODROS duomenimis socialinio draudimo stažas pareiškėjai taikomas, jai dirbant VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. birželio 16 d.

25.9.                      Pareiškėja 2022 m. liepos 19 d. tapo (duomenys neskelbtini) vadove. Pagal teisės aktus darbuotojui leidžiama dirbti iš viso iki 12 val. per parą, todėl pareiškėjai dirbant 8 val. VšĮ (duomenys neskelbtini), ji dar iki 4 valandų per parą turi teisėtą pagrindą dirbti vadove (duomenys neskelbtini), kas nesukelia VSD minimų sunkumų suderinti šiuos abu darbus. (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos mažoji bendrija, pareiškėja gali dirbti vadove ir be darbo sutarties, todėl praktiškai jai darbo įstatymų numatyta darbo laiko norma net neturėtų būti taikoma. Taip pat aktualu tai, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra perdavimo / tiekimo veikla pagal didmeninės prekybos sutartis, todėl daug laiko vadovo funkcijų vykdymas ir nereikalauja.

25.10.                      Pareiškėja turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris buvo jai išduotas ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje nuo 2016 metų pagrindu. Pareiškėja, įgijusi nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje penkerių metų terminą, pradėjo ruoštis lietuvių kalbos bei Konstitucijos pagrindų egzaminui, kurį išlaikė 2022 m. vasario 9 d. Lietuvių kalbos mokymasis nebuvo lengvas pareiškėjai, todėl išlaikyti egzaminą užtruko kurį laiką (po 6,5 metų gyvenimo Lietuvoje).

25.11.                      Aplinkybė, kad pareiškėjos dukros ir jų tėvas yra Rusijos piliečiai, niekaip nepaneigia pareiškėjos ryšių su Lietuva. Pareiškėjos Lietuvoje įsigytas nekilnojamasis turtas neabejotinai parodo jos ekonominius ryšius su Lietuvos valstybe. Pareiškėjos vyresnioji dukra įstojo į Olandijos universitetą ir laikinai, tik studijų terminui, išvyko iš Lietuvos, tačiau nedeklaravo savo išvykimo, kas parodo jos intenciją grįžti į Lietuvą. Aplinkybė, kad Lietuvoje gyvena ir pareiškėjos iš Rusijos Federacijos atvykę jos tėvai, taip pat patvirtina jos glaudžius ryšius su Lietuva bei rodo jos intenciją nutraukti visus ryšius su Rusijos Federacija, kas ir buvo atlikta, pareiškėjos tėvams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

25.12.                      Valstybės saugumo svarba nereiškia, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos užsieniečio nenaudai. Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo ir kitas vertybes, todėl būtina užtikrinti konstitucinių vertybių pusiausvyrą. Nacionalinis saugumas negali būti užtikrintas, priimant neteisėtus sprendimus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės. 

25.13.                      Pareiškėja ginčijo ne VSD veiksmus ar išvadą, o būtent atsakovo sprendimą. Atsakovas tinkamai neįvertino VSD išvados apie tai, kad dėl pareiškėjos vadovavimo (duomenys neskelbtini), tiekusiai (duomenys neskelbtini) prekes, gali kilti grėsmė valstybės saugumui. VSD išvadą apie pareiškėją atsakovas turėjo įvertinti ne kaip pagrindą baigti tyrimą, o kaip pagrindą tęsti tyrimą. Šis tyrimas turėjo apimti tas aplinkybes, su kuriomis VSD sieja galimą pavojų, kad abejonės arba pasitvirtintų, arba išsisklaidytų. Atsakovas faktiškai perkėlė savo funkcijas ir atsakomybę VSD. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka VAĮ įtvirtintų principų.

25.14.                      Nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėja asmeniškai turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini), nepateikti jokie šiuos ryšius pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėjos vadovaujama (duomenys neskelbtini) turėjo ilgamečių verslo ryšių su (duomenys neskelbtini), todėl verslo santykiai bei ryšiai susiklostė būtent tarp šių dviejų subjektų, tačiau ne asmeniškai tarp pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini). Užsakymus jos vadovaujama (duomenys neskelbtini) gaudavo per viešuosius pirkimus, bet ne asmeniniais kontaktais, kas taip pat paneigia asmeninių pareiškėjos bei (duomenys neskelbtini) atstovaujančių asmenų kontaktų / ryšių buvimą. Be to, asmeninis pareiškėjos dalyvavimas komerciniuose santykiuose nebuvo būtinas, nes, jai gyvenant Lietuvoje, komerciniai tiekimo santykiai Rusijoje vystėsi jai fiziškai net nebūnant Rusijos teritorijoje.

25.15.                      Pareiškėja (duomenys neskelbtini) veikloje bei jo vykdomose projektuose niekada nedalyvavo, neprisidėjo prie (duomenys neskelbtini) projekto. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) projektas, kurio įgyvendinime dalyvavo (duomenys neskelbtini), buvo įgyvendintas nesilaikant branduolinės saugos reikalavimų, yra pernelyg nutolusios nuo pareiškėjos vykdomų funkcijų (duomenys neskelbtini) bei nepateikta argumentų, kaip šios aplinkybės pagrindžia pareiškėjos keliamą grėsmę, bet ir suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ši grėsmė yra retrospektyvi.

25.16.                      Atsakovo argumentai ES sankcijų apėjimo schemų organizavimo aspektu yra nepagrįsti, nes 2023 m. gegužės 18 d. ES atsisakė taikyti sankcijas (duomenys neskelbtini), o atsakovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino apie šį sprendimą žinantis. Nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių ryšių tarp pareiškėjos bei (duomenys neskelbtini) buvimą. Pareiškėja pasitraukė iš Rusijos rinkos, jos sudarytos sutartys ne tik riboja veiklą teritoriniu požiūriu, bet ir nustato aiškius draudimus veikti kitose teritorijose (taip pat ir Rusijos Federacijoje). Duomenų, kad pareiškėja šiuos draudimus pažeidinėtų, nėra pateikta. (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla kitose teritorijose nereiškia, kad tokiu būdu bandoma netiesiogiai, apeinant ribojimus, tiekti prekes į Rusiją.

25.17.                      Nagrinėjamu atveju kyla pareiga ginti pareiškėją, bet ne grįsti jos pavojingumo galimais jai primestais veiksmais, kurių ji atlikti net nenori. Pareiškėją laikyti atsakinga bei jai taikyti neigiamas pasekmes už kitų asmenų galimai atliekamus (planuojamus atlikti) neteisėtus, netgi nusikalstamus veiksmus, yra neteisinga, nepagrįsta, neprotinga, nelogiška bei iš esmės iškreipia atsakomybės institutą.

25.18.                      Būtent Migracijos departamentas turi įrodyti asmens keliamą pavojingumą, jį pagrįsti savo sprendime nurodytomis aplinkybėmis. Tuo atveju, jeigu sprendime tokių aplinkybių nenurodyta, teisminio nagrinėjimo metu jos taip pat nepateiktos bei nenustatytos, teismas vertina asmeniui inkriminuojamą grėsmę pateiktų duomenų bei įrodymų ribose, teismas papildomų aplinkybių savo iniciatyva nenustato, nes tokiu atveju teismas užimtų valstybės institucijos, inkriminuojančios asmeniui keliamą grėsmę, poziciją.

25.19.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT išaiškinimų kontekste teismas privalėjo patikrinti, ar yra duomenų, kurie pagrįstų realią, o ne hipotetinę grėsmę. Tokių duomenų nenustačius, akivaizdu, kad teismo sprendimas turėjo būti priimtas pareiškėjos naudai. Pareiškėja nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui, t. y. nenustatytas pats grėsmės kėlimo faktas, todėl šiuo atveju nėra aktualu, kokio lygio grėsmę įžvelgia VSD. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų tapti pagrindu neigiamam teismo sprendimui. Tai rodo, kad įrodinėjimo standartas nebuvo per aukštas, kaip teigia atsakovas. Migracijos departamentas neįvykdė įrodinėjimo pareigos, o teismas griežtai laikėsi teismų praktikos suformuoto įrodinėjimo standarto.

26.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentuoja:

26.1.                      Byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjos veiklą ir ryšius su Rusijos (duomenys neskelbtini) korporacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėja iki šiol yra Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) steigėja ir dalyvė – vienintelė akcininkė, be to, pareiškėja ilgą laiką ėjo direktorės pareigas Rusijos įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri turėjo ilgamečių verslo ryšių su Rusijos korporacija (duomenys neskelbtini).

26.2.                      Nors pareiškėja nurodo, kad Rusijos korporacijai (duomenys neskelbtini) nėra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, tačiau byloje yra sprendžiama dėl pareiškėjos gyvenimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikai, o ne Europos Sąjungai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Lietuva siekia, jog Rusijos korporacijai (duomenys neskelbtini) būtų taikomos tarptautinės sankcijos. Taip pat aktualu tai, kad nacionalinis saugumas – išimtinai Europos Sąjungos valstybių nacionalinės politikos dalis ir kiekviena valstybė yra atsakinga už savo nacionalinį saugumą. (duomenys neskelbtini) korporacija (duomenys neskelbtini) generuoja didelę dalį Rusijos biudžeto pajamų, ji yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Rusijoje ir tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje ir Rusijos keliamos egzistencinės grėsmės Lietuvai kontekste į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti.

26.3.                      Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus. Rusijos korporacija (duomenys neskelbtini) nuo 2017 metų yra kasmet aptariama viešai skelbiamuose grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimuose, kuriuos rengia Lietuvos žvalgybos institucijos.

26.4.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam nebuvo žinomos tam tikros esminės su pareiškėjos veikla ir ryšiais Rusijoje susijusios aplinkybės, kurias žinodamas jis būtų priėmęs pareiškėjai palankų sprendimą dėl gyvenimo Lietuvoje.

27.       Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo:

27.1.                      VSD teikia bendro pobūdžio informaciją, kad Lietuva siekia, jog Rusijos korporacijai (duomenys neskelbtini) būtų taikomos tarptautinės sankcijos, pažymint, kad nacionalinis saugumas – išimtinai Europos Sąjungos valstybių nacionalinės politikos dalis ir kiekviena valstybė yra pati atsakinga už savo nacionalinį saugumą, tačiau nepateikia motyvų, kaip ši nurodyta bendro pobūdžio informacija yra susijusi su šios bylos dalyku bei kuo ji yra reikšminga, vertinant būtent individualiai pareiškėjai inkriminuoto valstybės saugumui keliamo pavojaus pagrįstumą.

27.2.                      Pareiškėja nekvestionavo tarptautinių sankcijų korporacijai (duomenys neskelbtini) taikymo pagrįstumo, tikslingumo ir netgi būtinumo, o netgi atvirkščiai – yra įsitikinusi, kad tokių sankcijų taikymas korporacijai (duomenys neskelbtini) yra tikslingas ir netgi būtinas vykstančių šiandieninių politinių įvykių kontekste, ką patvirtina jos pačios dar 2022 metų kovo mėnesį atlikti veiksmai. Pareiškėja nuo 2020 m. nebevadovauja (duomenys neskelbtini), tuo metu Rusijos Federacijoje beveik nesilankė, beveik visą laiką praleisdavo Lietuvos Respublikoje, o 2022 m. vasario pabaigoje (Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą) susisiekė su (duomenys neskelbtini) platinamos produkcijos gamintoju (duomenys neskelbtini) bei informavo, kad nepritaria Rusijos Federacijos valdžios sprendimams, nutraukia verslą Rusijos Federacijoje, todėl daugiau jokios veiklos Rusijos Federacijoje nevykdys. Atitinkamai, pareiškėja pasiūlė gamintojui nutraukti platinimo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir sudaryti analogišką sutartį su Lietuvos Respublikoje veikiančia (duomenys neskelbtini), išbraukiant iš platinimo teritorijos Rusijos Federaciją, įskaitant ir korporaciją (duomenys neskelbtini). Su pareiškėjos pasiūlymu gamintojas sutiko, todėl jau 2022 m. kovo 16 d. šalys sudarė naują platinimo sutartį. (duomenys neskelbtini) perėmė iš (duomenys neskelbtini) seisminės ir geotechninės įrangos platinimą Vidurinės Azijos valstybėse, neįtraukiant Rusijos Federacijos į platinimo teritoriją, įskaitant ir (duomenys neskelbtini). Vėliau korporacijos (duomenys neskelbtini) antrinė įmonė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu tęsti įrangos tiekimą, tačiau (duomenys neskelbtini) atsakė, kad įrangos jai neteiks. Šios aplinkybės aiškiai identifikuoja pareiškėjos ideologines vertybes, nepritarimą karui bei pritarimą taikyti sankcijas korporacijai (duomenys neskelbtini).

27.3.                      Pareiškėja nebuvo vertinama, kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui po karo pradžios, jai jau nutraukus ryšius su korporacija (duomenys neskelbtini), o kaip tik atvirkščiai, 2022 m. kovo 31 d. jai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, kas aiškiai parodo, kad tuo metu jos praeities komerciniai santykiai su (duomenys neskelbtini) net paties VSD nebuvo vertinami kaip keliantys pavojų valstybės saugumui.

27.4.                      VSD mini, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam nebuvo žinomos tam tikros esminės su pareiškėjos veikla ir ryšiais Rusijoje susijusios aplinkybės, kurias žinodamas jis būtų priėmęs pareiškėjai palankų sprendimą dėl gyvenimo Lietuvoje. Tačiau Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą priėmė tokių duomenų nežinodamas bei negalėdamas jų žinoti (pareiškėja nedavė paaiškinimų sprendimo priėmimo procese, nebuvo atlikta jos apklausa) iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Šias aplinkybes pareiškėja turėjo realią galimybę pranešti bei pateikti atsakovui tik jau su skundu teismui, kurio priedai ir pagrindė nurodytų ryšių nutraukimą. Todėl šis faktas nedaro jokios įtakos atsakovo sprendimui.

27.5.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu ir Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams laikomi ne bet kokie ryšiai su užsienio juridiniais asmenimis, o tik tie, kurie didina riziką ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai reiškia, kad Konstitucinis Teismas, priešingai nei nurodo VSD, nepadarė išvados, kad bet kokie ryšiai su užsienio juridinio asmenimis savaime pripažintini nepašalinama grėsme valstybės saugumui. Tokia išvada būtų nelogiška, kadangi užsieniečiai negali neturėti ryšių su savo kilmės valstybės fiziniais arba juridiniais asmenimis, todėl, vadovaujantis šia logika, visi užsieniečiai turėtų būti laikomi keliančiais grėsmę valstybės saugumui. Be to, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ryšiai su užsienio juridinio asmenimis savaime nekelia grėsmės valstybės saugumui, tačiau jų pobūdis turi būti ištirtas, o nustačius iš šių ryšių kylančią grėsmę, turi būti pritaikyta proporcingumo reikalavimus atitinkanti priemonė. VSD plečiamai aiškina Konstitucinio Teismo praktiką, dirbinai didindamas asmenų, kurie dėl formalių priežasčių gali būti pripažinti keliančiais grėsmę valstybės saugumui, ratą. VSD taip pat kaip precedentą byloje taiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose, kuriose nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

28.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 23S69603, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, kad jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo ir teisėtumo.

29.       Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino, konstatavęs, kad Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti: sprendime nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui: pareiškėjos vadovavimas Rusijos kompanijai (duomenys neskelbtini), kuri 2010–2022 m. tiekė korporacijai (duomenys neskelbtini) ir jos antrinėms įmonėms seisminę ir geotechninę įrangą, bei vadovavimas (duomenys neskelbtini) šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pareiškėja iš karto nusprendė nutraukti veiklą Rusijoje, taip pat ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, nėra pakankamos aplinkybės konstatuoti pareiškėjos pavojingumą valstybės saugumui; iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis kitos informacijos, susijusios su pareiškėja (pareiškėjos verslo perkėlimas į Lietuvą, prekybos su Rusija nutraukimas ir kt.), vertinimas. Ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, pasveriant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai. Atsakovo nustatyta pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmė valstybės saugumui nėra pakankamai reali ir akivaizdi, todėl reikalinga iš naujo atlikti išsamų pareiškėjos teismui pateiktų papildomų duomenų vertinimą.

30.       Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

31.       Bylos duomenimis, ginčijamu Sprendimu panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalie 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip trečiosios šalies pilietei, Lietuvos Respublikoje įgijusiai ilgalaikio gyventojo statusą, todėl Įstatymo nuostatos, susijusios su tokio jos statuso (ilgalaikio gyventojo statuso) panaikinimu, turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į atitinkamas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – ir Direktyva 2003/109/EB), su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d., jo priedo 7 p.), nuostatas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama (žr. 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009, 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011 ir kt.), kad pagal nusistovėjusią ESTT praktiką Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos institucijos ir teismai privalo taikyti nacionalinę teisę, aiškindami ją atsižvelgiant į direktyvų nuostatas. Ši kompetentingų institucijų ir teismų pareiga aiškinti nacionalinę teisę atsižvelgiant į direktyvų nuostatas pagrįsta tuo, kad valstybės narės įpareigotos pasiekti direktyvoje numatytą tikslą, o pagal EB steigimo sutarties 10 straipsnį – imtis visų tinkamų priemonių, šių pareigų vykdymą privalo užtikrinti visos šių valstybių narių valdžios institucijos, įskaitant ir teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai (konkrečiai kalbant, žr. 1984 balandžio 10 d. ESTT sprendimo von Colson ir Kamann, 14/83, Rink. p. 1891, 26 punktą ir 1990 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimo Marleasing, C-106/89, Rink. p. I-4135, 8 punktą). Nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinę teisę, nesvarbu, ar nuostatos priimtos prieš įsigaliojant direktyvai, ar po to, turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi EB steigimo sutarties 249 straipsnio trečiosios pastraipos (pirmiausia žr. 1990 m. lapkričio 13 d. ESTT sprendimo Marleasing, C‑106/89, Rink. p. I‑4135, 8 punktą ir 2008 m. birželio 24 d. ESTT sprendimo Commune de Mesquer, C‑188/07, Rink. p. I‑4501, 84 punktą). Reikalavimas aiškinti nacionalinę teisę atitinkant Bendrijos teisę išplaukia iš pačios Sutarties sistemos, kadangi ji leidžia bylą nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Bendrijos teisės veiksmingumą (žr. šiuo klausimu 2003 m. gegužės 15 d. ESTT sprendimo Mau, C‑160/01, Rink. p. I‑4791, 34 punktą).

32.       Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl Direktyvos 2003/109/EB nurodoma, pagrindinis šios direktyvos tikslas – trečiųjų valstybių piliečių, kurie ilgam apsigyveno valstybėse narėse, integracija. Tuo tikslu, kaip nurodyta minėtos direktyvos 16 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad ilgalaikiams gyventojams turi būti taikoma sustiprinta apsauga nuo išsiuntimo (2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Wilber López Pastuzano / Delegación del Gobierno en Navarra, byloje Nr. C-636/16, 23 ir 24 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

33.       Direktyvos 2003/109/EB 9 straipsnio, reglamentuojančio statuso panaikinimą arba praradimą, 1 dalis nustato, kad ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai: a) paaiškėja, kad ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu; b) nutarta taikyti išsiuntimo priemonę pagal 12 straipsnį; c) praleista ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės išvykus iš Bendrijos teritorijos. Direktyvos 2003/109/EB 12 straipsnio, reglamentuojančio apsaugą nuo išsiutimo, 1 dalis nustato, kad valstybės narės gali priimti sprendimą išsiųsti ilgalaikį gyventoją tiktai tuo atveju, jei jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o 3 dalis – kad prieš priimdamos sprendimą išsiųsti ilgametį gyventoją, valstybės narės turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: a) gyvenimo jų teritorijoje trukmę; b) suinteresuoto asmens amžių; c) to pasekmes suinteresuotam asmeniui ir jo šeimos nariams; d) ryšius su gyvenamąja šalimi arba ryšių su kilmės šalimi nebuvimą.

34.       Direktyvos 2003/109/EB 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ilgalaikio gyventojo statusą norintys gauti ir išlaikyti trečiosios šalies piliečiai neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už rimto nusikaltimo įvykdymą. Sąvokos „visuomenės saugumas“ apibrėžtis Direktyvoje 2003/109/EB nėra pateikiama.

35.       Dėl visuomenės saugumo Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jis apima ir valstybės narės vidaus, ir išorės saugumą (žr., be kita ko, 1999 m. spalio 26 d. sprendimo Sirdar, C‑273/97, Rink. p. I‑7403, 17 punktą; 2000 m. sausio 11 d. sprendimo Kreil, C‑285/98, Rink. p. I‑69, 17 punktą; 2000 m. liepos 13 d. sprendimo Albore, C‑423/98, Rink. p. I‑5965, 18 punktą ir 2003 m. kovo 11 d. sprendimo Dory, C‑186/01, Rink. p. I‑2479, 32 punktą). Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad grėsmė institucijų ir esminių viešųjų tarnybų veikimui bei gyventojų išlikimui, taip pat didelio neigiamo poveikio išoriniams santykiams ar taikiam tautų sugyvenimui rizika arba grėsmė kariuomenės interesams gali paveikti visuomenės saugumą (žr., be kita ko, 1984 m. liepos 10 d. sprendimo Campus Oil ir kt., 72/83, Rink. p. 2727, 34 ir 35 punktus; 1995 m. spalio 17 d. sprendimo Werner, C‑70/94, Rink. p. I‑3189, 27 punktą; minėto sprendimo Albore 22 punktą ir 2001 m. spalio 25 d. sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑398/98, Rink. p. I‑7915, 29 punktą).

36.       Pagal Įstatymo nuostatas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, išduotas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip trečiosios šalies piliečiui, Lietuvos Respublikoje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą, panaikinamas, jeigu: leidimas gautas apgaulės būdu (Įstatymo 54 str. 1 d. 1 p.); jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.); jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 54 str. 1 d. 21 p.); užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės (Įstatymo 54 str. 1 d. 3 p.); užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena ilgiau negu 6 metus arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyja ilgalaikio gyventojo statusą (Įstatymo 54 str. 1 d. 4 p.).

37.       Pažymėtina, kad nors pagrindo, numatyto Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, apibrėžtis („ <...> užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; <...>“), yra identiška ar panaši į kitų Įstatyme numatytų pagrindų, susijusių su užsieniečių Įstatyme numatyto statuso (ar leidimo) įgijimu / išlaikymu, apibrėžtis – pagrindas atsisakyti išduoti, panaikinti ir atšaukti nacionalinę vizą („ <...> jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui <...>“; (Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p.); atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui („<...> jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.); panaikinti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui („<...> užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.); panaikinti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui („<...> užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.); prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje, nustatytus kriterijus, nesuteikti pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos, nesuteikti laikinos apsaugos, panaikinti užsieniečiui suteiktą pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą („<...> yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 88 str. 2 d. 5 p. ir 3 d. 4 p., 90 str. 1 d. 9 p. ir 2 d. 4 p., 93 str. 2 d. 4 p.); neįleisti į Europos Sąjungos valstybės narės pilietį ir jo šeimos narį į Lietuvos Respubliką („<...> jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 98 str. 2 p.); panaikinti Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje („<...> šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui <...>“; Įstatymo 106 str. 1 d. 1 p.), jis (pagrindas, numatytas Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte) turi būti aiškinamas atsižvelgiant į minėtas Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei aiškinimą Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui (Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas) panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos / konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas / nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje.

38.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Pažymėtina, kad Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr., 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje Országos Idegenrendeszeti Főigazgatóság ir kt., C-159/21). Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

39.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamo Migracijos departamento 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 23S69603, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas gyventi nuolat šalyje, neteisėtumo: ginčijamame Sprendime, tiek aplinkybių, būtinų nustatyti ir įvertinti sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, viseto nustatymo, tiek motyvavimo prasme, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjai, tiek jos šeimos nariams, yra itin formalus, pagrįstas tik VSD rašte nurodytais duomenimis ir išvada, iš esmės netgi nebandant šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

40.       Kiti šalių ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra vertintini kaip nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste: konstatuoti Sprendimo trūkumai negali būti pašalinti ginčo nagrinėjimo teisme metu, kadangi teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų administracinių aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tokie papildymai kokybiškai keičia ginčijamo akto pagrindimą, o tuo pačiu – plečia bylos nagrinėjimo ribas. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014). 

41.       Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

42.       Pareiškėja, kuri atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, todėl šis prašymas nesprendžiamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

 

 

                                                Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                Veslava Ruskan