Civilinė byla Nr. e2-2059-1180/2025

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02673-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.16.4; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Kačinskienė,

sekretoriaujant Andžėjai Gedmintaitei,

dalyvaujant ieškovui D. Š. ir jo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

atsakovės  uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių statyba“ atstovams vadovui E. S. ir advokatui Ričardui Noreikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Svajonių statyba“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir įskaitymo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Svajonių statyba“ priešieškinį ieškovui D. Š. dėl skolos priteisimo ir įskaitymo.

Teismas    

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas 2025-02-11 patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Svajonių statyba“ 6600,00 Eur už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos), nuomą pagal 2018-12-27 nuomos sutartį bei 2151,00 Eur delspinigių; 2) taikyti įskaitymą ir priteistą sumą sumažinti 1378,70 Eur suma; 3) nustatyti, kad ieškovo prievolė apmokėti atsakovei už suteiktas paslaugas pagal 2023-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Serija SVA23 Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas; 6) priteisti ieškovui iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovė 2018-12-27 sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis), kuria ieškovas atsakovei išnuomojo 2 metų laikotarpiui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutarties 3.1 punktą nuomos terminas skaičiuojamas nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Nuomos mokestis – 200,00 Eur / mėn., mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 7 dienos (sutarties 4.1, 4.3 punktai). Patalpos perduotos 2019-01-01. 2022-07-25 šalys pasirašė priedą, kuriuo nuomos terminas nustatytas 3 metams nuo 2022-07-25, nuomos mokestis padidintas iki 250,00 Eur / mėn. Atsakovė atsiskaitinėjo tik bankiniais pavedimais. Paskutiniai mokėjimai: 600,00 Eur sumai už 2021 m. lapkričio mėn. ir gruodžio mėn., 2022 m. sausio mėn. (2022-02-21 mokėjimas Nr. 15), 1600,00 Eur sumai už laikotarpį nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. (2022-10-23 mokėjimas Nr. 351). Pagal nuomos sutarties priedą nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. nuomos mokestis 250,00 Eur / mėn., todėl už 2022 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius atsakovė liko skolinga po 50,00 Eur (iš viso 100,00 Eur). Nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. (26 mėn.) nesumokėta po 250,00 Eur, iš viso 6500,00 Eur. Bendra skola – 6600,00 Eur. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. nevykdo sutarties dėl nuomos mokesčio. Remiantis sutarties 12.2 punkto a papunkčiu, ieškovas 2024-11-21 pateikė pretenziją, reikalavo sumokėti skolą ir delspinigius bei įspėjo dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2024-12-02. Atsakovė 2024-12-02 atsakyme pripažino tik 250,00 Eur skolą. Laiko, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2024-12-02. Pagal nuomos sutarties 4.5 punktą nuomininkas moka 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Delspinigiai už laikotarpį 2024 m. birželio mėn. - 2024 m. lapkričio mėn. (už 180 dienų) jo skaičiavimu sudaro 2151,00 Eur. Bendra skola yra 8751,00 Eur (6600,00 Eur + 2151,00 Eur). Kadangi atsakovė suteikė ieškovui transporto paslaugas už 1378,70 Eur sumą (2023-09-14 PVM sąskaita faktūra Serija SVA23 Nr. (duomenys neskelbtini)), taikytinas įskaitymas, atimant sumą už suteiktas transporto paslaugas, ir galutinė jo prašoma priteisti suma yra 7372,70 Eur. 

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodo, jog patalpos buvo perduotos 2019-01-01 pagal 2018-12-27 sudarytą sutartį. Pradinė nuomos kaina buvo 200,00 Eur, o nuo 2022-07-25 papildomu susitarimu pakelta iki 250,00 Eur. Taip pat buvo sumokėtas 200,00 Eur užstatas (depozitas) grynaisiais pinigais. Mokėjimai atlikti pagal susitarimą, daugiausia bankiniais pavedimais, depozitas – grynaisiais. Ieškovas sutiko, kad nuoma būtų apmokama už ilgesnius laikotarpius. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-11-27 sumokėta 4 200,00 Eur ir 200,00 Eur depozitas, nuo 2020-11-27 iki 2022-10-23 – 4 400,00 Eur. Iš viso iki 2022-10-23 sumokėta 8 800,00 Eur už 46 mėn. nuomos. 2023 m. buvo atliktos krovininio transporto paslaugos ieškovo naudai, išrašyta sąskaita 1 378,70 Eur sumai, kuri padengė nuomos mokestį iki 2023 m. gruodžio mėn. Viso nuo 2019-01-01 iki 2023 m. gegužės sumokėta 10 178,70 Eur. 2024 m. gegužės – birželio mėn. suteikta papildomų transporto paslaugų ieškovui už 2 613,60 Eur, tačiau ieškovas šį faktą nuslėpė, išrašytą sąskaitą siūlė naikinti, bandydamas išvengti mokesčių. Iki 2024-06-01 už 43 mėn. nuomos po 200,00 Eur ir 22 mėn. po 250,00 Eur turėjo būti sumokėta 14 100,00 Eur. Faktiniai mokėjimai: pavedimais ir depozitu – 8 800,00 Eur, 2022–2022 laikotarpiu dar 4 400,00 Eur, pagal sąskaitas už suteiktas vežimo paslaugas – 1 378,70 Eur ir 2 613,60 Eur. Iš viso sumokėta 12 792,30 Eur. Likęs skirtumas 1 307,70 Eur. Tačiau taip pat nuomotoms patalpoms buvo atliktas remontas (stogo apšiltinimas, sanitarinė įranga), kurio vertė pagal sąmatą - 3 689,22 Eur. Todėl faktinė atsakovės permoka sudaro 2 381,52 Eur. Patalpos faktiškai grąžintos ieškovui 2024-05-31, tačiau ieškovas vengė pasirašyti perdavimo aktą, siekdamas neteisėtai toliau skaičiuoti nuomą. Jo tokie veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ir turintys sukčiavimo pobūdžio.

3.       Atsakovė byloje taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti iš ieškovo 6302,82 Eur skolą; 2) atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą priteisti atsakovei iš ieškovo galutinę 2381,52 Eur skolos sumą; 3) priteisti iš ieškovo atsakovei 5 procentų metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Atsakovė dalies laikotarpio nuomos mokesčio nemokėjo, nes suteikė ieškovui transporto (grunto pervežimo) paslaugas ir išrašė sąskaitą, kurios ieškovas neapmokėjo. Taip pat atsakovė pagerino nuomojamas patalpas. Todėl darytinas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Byloje nėra ginčo dėl nuomos pradžios nuo 2019-01-01 ir nuomos dydžio (iki 2022-07-31 – 200,00 Eur/mėn., nuo 2022-08-01 – 250,00 Eur/mėn.), ginčas kyla dėl nuomos termino pabaigos: ieškovas nuomą skaičiuoja iki 2024 m. lapkričio mėn. (imtinai), atsakovė – iki 2024-05-31. Tačiau pažymi, jog atsakovė 2023-11-30 sudarė naują nuomos sutartį, apie išsikraustymą informavo ieškovą dar 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio mėn., todėl laikytina, kad nuoma baigėsi 2024-05-31. Viso nuoma truko 65 mėn.: 43 mėn. po 200,00 Eur  (iš viso 8600,00 Eur), 22 mėn. po 250,00 Eur (iš viso 5500,00 Eur), bendra suma už nuomą yra 14100,00 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovui 200,00 Eur depozitą, 8600,00 Eur pavedimais ir 1378,70 Eur įskaitymu pagal 2023-09-14 PVM sąskaitą faktūrą, iš viso sumokėta 10178,70 Eur, likutis 3921,30 Eur. Tačiau atsakovė taip pat pagerino ieškovo patalpas (stogo apšiltinimas, santechnika), pateikti įrodymai, pagerinimų suma yra 3689,22 Eur. Be to, atsakovė suteikė grunto vežimo paslaugas ieškovui už 2613,60 Eur (pagal 2024-11-15 sąskaitą). Taigi, bendra ieškovo skola atsakovei yra 6302,82 Eur, o atlikus įskaitymą (atsakovės skola ieškovui 3921,30 Eur), gaunasi, kad būtent ieškovas yra skolingas atsakovei 2381,52 Eur.

4.       Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovas nesutinka, kad nuomos sutartis nutraukta ir patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) atlaisvintos 2024-06-01. Ieškovas nurodo, jog vienašališkas sutarties nutraukimas įvyko dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, todėl sutartis laikytina nutraukta nuo 2024-12-02. Atsakovė nepateikė patalpų perdavimo akto, kaip numatyta sutartyje, todėl jos visi argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, jog UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sąskaitos faktūros neįrodo patalpų atlaisvinimo fakto. Atsakovės teiginiai apie ieškovui priklausiusius daiktus patalpose neatitinka tikrovės, nes patalpos atsakovei buvo perduotos visiškai tuščios 2019-01-01 aktu. Fotofiksacija (2024-10-30, 2024-12-14, 2025-05-27) rodo tikrąją neatlaisvintų patalpų būklę, o atsakovė neįrodė, kokia ji buvo 2024-06-01. Atsakovės teiginys apie 200,00 Eur depozito sumokėjimą neparemtas įrodymais. Faktą, kad sutartis nutraukta 2024-12-02, patvirtina ir aplinkybė, jog nauja sutartis su kitu nuomininku ieškovo buvo sudaryta tik 2025-02-25. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovė nepateikė raštiško ieškovo sutikimo dėl tariamų patalpų pagerinimų (stogo šiltinimo, įrangos įrengimo), todėl reikalavimas kompensuoti 3689,22 Eur atmestinas. Atsakovės pateiktos sąmatos ir dokumentai yra prieštaringi, nepatvirtina darbų fakto. 2025-01-19 lokalinėje sąmatoje, įvardintoje kaip „Statinių grupė 2019-07-25 (duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad šlaitinio stogo (80 kv. m) šiltinimo darbai kainavo 2501,29 Eur be PVM (poz. Nr. 1). Atsakovė pateikė 2019-02-20 PVM sąskaitą faktūrą (serija LEM Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios priešieškinyje nurodyta, kad buvo panaudotos medžiagos (poz. 3, 4, 5): plėvelė, lipni juosta, šiltinimo vata, kurių bendra vertė sudaro 738,18 Eur be PVM (45,16 + 6,44 + 686,58). Todėl nėra aišku, kas sudaro likusią 1763,11 Eur sumą iš bendros 2501,29 Eur vertės. Atsakovė pateikė vaizdo įrašą kaip stogo šiltinimo darbų įrodymą, tačiau neaišku, kada ir kur jis padarytas bei kaip susijęs su ieškovo statiniu, todėl įrodomosios reikšmės neturi. Priešieškinyje nurodyta, kad įranga (kriauklė, unitazas, boileris) sumontuota 2020 m. rugsėjį. Medžiagos įsigytos pagal 2019-01-09 PVM sąskaitą faktūrą (klozetas ir dangtis, poz. 47, 48) ir pagal 2020-09-11 PVM sąskaitą faktūrą (poz. 1, 3, 4, 5, 7, 8, 13). Tačiau dokumentuose nėra duomenų apie boilerio įsigijimą ar sumontavimą. Be to, 2020-09-11 sąskaitos pozicijos 3 ir 13 dubliuojasi dėl identiškų praustuvų KOLO IDOL 50x41 su skyle pirkimo, nors 2025-01-19 lokalinėje sąmatoje nurodytas tik vieno praustuvo montavimas. 2025-01-19 lokalinė sąmata yra tik būsimos statybos sąnaudų paskaičiavimas. Atsakovė teigia darbus atlikusi 2019–2020 m., tačiau pateikia tik po 5 metų sudarytą sąmatą, parengtą jau po ieškovo kreipimosi į teismą. Be to, sąmata sudaryta kitam objektui (2019-07-25 statinių grupei, (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė verčiasi statybų verslu, tikėtina, jog siekiama kitiems objektams skirtas medžiagas ir darbus nepagrįstai priskirti ieškovo patalpų pagerinimui, taip mažinant priteistinos skolos už nuomą dydį. Pažymi, kad grunto išvežimo paslaugos pagal 2024-11-14 sąskaitą ieškovui nebuvo suteiktos. Važtaraščiai nepatvirtinti paslaugų gavėjo parašais, jų duomenys kelia abejonių. Sąskaita išrašyta tik po ginčo kilimo, todėl siekiama nepagrįstai mažinti atsakovės skolą ieškovui. Atsakovės pateiktas garso įrašas negali būti laikomas įrodymu, nes padarytas slapta, nėra aiškios aplinkybės jo atlikimo. Ieškovas prašo atmesti atsakovės priešieškinį kaip visiškai nepagrįstą.

5.       Teismo posėdžių metu ieškovas D. Š. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nuo 2018 m. iki 2024 m. santykiai su atsakovės vadovu buvo geri, problemų dėl nuomos nebuvo. 2024 m. rugsėjį atsakovė pareiškė, kad nori nutraukti sutartį. Susitiko 2024-09-30 susivesti mokėjimus. Buvo priskaičiuota nuoma, išminusuota viena sąskaita (apie 1378,00 Eur), dėl jos ieškovas neprieštarauja. Jokių susitarimų dėl patalpų gerinimo nebuvo – patalpos nėra gamybinės, o sandėliavimo. Pagerinimų atlikimas prieštarautų praktikai. Ieškovas tokių darbų neprašė. Visi atsakovės minimi „pagerinimai“, papildomi darbai ar kitokie veiksmai atsirado tik po ieškinio pateikimo, anksčiau apie tai nebuvo kalbėta. Patalpos ieškovei buvo perduotos tvarkingos, prižiūrėtos. Jokie papildomi darbai nebuvo nei planuoti, nei aptarti, nei suderinti su juo. Niekada nebuvo kalbos, kad dalis nuomos bus įskaitoma už kokius nors darbus ar pagerinimus. Jei tokie susitarimai būtų egzistavę, būtų susitarta dėl piniginių sumų. Jokių rašytinių susitarimų dėl papildomų darbų (tualeto įrengimo, stogo tvarkymo) nebuvo ir negalėjo būti. Stogai nauji, tvarkyti nereikėjo. Kalba eina apie 2019 metus, o vadinamieji pagerinimai „atsirado“ tik 2025 m. Jis per tą laiką tikrai būtų žinojęs, jei kažkas būtų vykę. Negalima post factum teigti, kad jis esą skolingas už neva suteiktas kažkokias paslaugas. Jis tik 2025 m. stogą papildomai apipurškė termoputa. Ginčo patalpoje sanitarinis mazgas taip pat buvo įrengtas iki nuomos pradžios. Pažymėjo, jog jokių ženklų, kad bus nutrauktas atsakovės nuomos susitarimas, nebuvo. 2024-09-30 aktą jis parengė kaip vieną iš projektinių variantų. Vėliau parengė ir kitą, nes reikėjo inicijuoti sutarties nutraukimą. Nuomotos patalpos formaliai iki šiol neperduotos – patalpų perdavimo akto nėra, daiktai neišvežti, raktas atsakovės vadovo rankose, ieškovas turėjo keisti spyną. Susitikimas dėl 2024-09-30 patalpų grąžinimo / perdavimo akto vyko, bet realiai dokumentas nepasirašytas, procesas nutrūko. 2024-09-30 perdavimo aktas buvo tik projektinis, nesuderintas, nepasirašytas. Jis parengtas kaip šablonas. Jis lankydavosi išnuomotoje teritorijoje, tačiau į patalpas be nuomininko sutikimo neidavo. Po sutarties nutraukimo jis pats iškraustė atsakovės paliktus daiktus, nes atsakovė jų neišsivežė. Kai kurie daiktai liko kieme. Kitos medžiagos buvo pašalintos ruošiantis naujiems nuomininkams. Stiklo paketai iki šiol guli antrame aukšte. Dažai lauke sušalę – beverčiai. Jis neįpareigotas saugoti atsakovės medžiagų. Yra likusių ir pavojingų medžiagų (tepalai, cisternos), kurių jis negali utilizuoti. Atsakovės teiginys, kad patalpos atlaisvintos 2025-05-31, yra nepagrįstas – patalpos neperduotos nei fiziškai, nei dokumentais. Jis skaičiuoja nuomą iki 2024 m. lapkričio, kai faktiškai pats ėmėsi patalpų atlaisvinimo dėl neveikimo iš atsakovės pusės. Nauji nuomininkai priimti tik 2025 m. (po Naujųjų metų), jam pačiam išvalius patalpas. 2024-11-15 atsiradusi sąskaita už grunto išvežimą 2613,60 Eur sumai iš jo sklypo Klaipėdoje jam buvo netikėta ir nesuprantama. Šios sąskaitos jis nepripažįsta. Jis neskaičiavo, kiek iš jo gyvenamosios vietos išvežta grunto, nes tai nėra nauja statyba, o seno namo renovacija. 2023 m. išvežtus kiekius pripažįsta, o 2024 m. pagal važtaraščius – ne. Dėl reisų skaičiaus ieškovas nurodė, kad kasant kartu buvo ir išvežama – nesandėliuojama. Spręsti galima tik iš nukasto ploto. Grunto kiekiai preliminarūs, neskaičiuoti. Kainos su atsakove nebuvo suderintos. Iš priekio buvo tik atlikta fotofiksacija. Bendras plotas – apie 230 kv. m. Aplink namą buvo senos trinkelės – reikėjo tik papildyti smėlio. Apie ginčijamą sąskaitą jis sužinojo tik 2024 m., kai ji buvo pateikta. Dėl vežto grunto važtaraščių – jis negali patvirtinti, kas ir kiek vežė. Dėl grunto ir trinkelių – ieškovas neatsimena konkrečių metų, kainų, dokumentų. Gruntą vežė įvairūs asmenys.

6.       Teismo posėdžių metu atsakovės UAB „Svajonių statyba“ vadovas E. S. nesutiko su patikslintu ieškiniu, palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė iš ieškovo priteisti skolą už atsakovės atliktus darbus – grunto išvežimą iš ieškovo sklypo Klaipėdoje ir už nuomotų patalpų pagerinimą (stogo šiltinimas, tualeto patalpos įrengimas: tualetas, kriauklė, boileris). Paaiškino, jog atsakovė informavo ieškovą, kad būtina šiltinti stogą, nes minusinėje temperatūroje šaldavo medžiagos ir dažai. Ieškovas tam žodžiu pritarė. Atsakovė patalpas nuomojosi apie septynis metus, ieškovas raktus turėjo viso nuomos laikotarpio metu, lankydavosi garaže ir žinojo apie atliekamus darbus. Buvo sutarta, kad stogo šiltinimo ir tualeto įrengimo išlaidos bus išskaičiuotos iš nuomos mokesčio. Stogo šiltinimo darbai truko apie savaitę–pusantros, gal iki dešimties dienų. Buvo dėti 20–30 cm storio vatos sluoksniai, kraštuose polistireninis putplastis, naudota garo izoliacinė plėvelė. Sutinka, kad galimai stogo plotas yra 41,18 kv. m, jei toks nustatytas, jis jo nematavo tiksliai. Nurodytos medžiagos galėjo būti perkamos kartu ir kitiems objektams, nes sąskaitos iš tiekėjų paprastai gaunamos tik po 1–2 mėn. Jokių atliktų darbų aktų ieškovui jis nepateikė, nes buvo žodinis susitarimas dėl išlaidų išskaičiavimo iš nuomos. Visi darbai ieškovui buvo parodyti. Užstatas 200,00 Eur buvo sumokėtas grynais nuomos pradžioje pagal sutartį. Jokio orderio ieškovas neišrašė, nors toks orderis ir turėjo būti apskaitytas atsakovės buhalterijoje. Šalys buvo sutarusios, kad užstatas bus grąžintas arba įskaitytas į nuomos mokestį. Atsakovė patalpas faktiškai atlaisvino 2024-05-31, tačiau ieškovas nepateikė priėmimo – perdavimo akto. Vieną raktą atsakovė perdavė 2024-12-02 susitikimo metu, nes iki tol su ieškovu susitikti buvo sunku. Yra septyni darbuotojai, galintys patvirtinti, kad patalpos buvo išvalytos ir ištuštintos. Viduje atsakovės turto nebuvo palikta. Lauke likusios trys gelžbetonio plokštės buvo paliktos pagal abipusį susitarimą – ieškovui jos netrukdė, šalys buvo sutarusios, kad, prireikus, atsakovė jas išsiveš. Atsakovė ieškovui vežė gruntą iš sklypo Klaipėdoje ir atliko sklypo planiravimo darbus. Buvo atlikti apie 27–28 reisai. Vairuotojas (atsakovės vadovo sūnus A. S.) pildė vidinius važtaraščius savo reikmėms, kad perduotų buhalterijai. Parašų iš ieškovo neprašyta, nes šalys tarpusavyje pasitikėjo, darbai buvo atliekami kaip „savam žmogui“. Kilus ginčui, atsakovė patikslino važtaraščiuose adresus, kur buvo nuvežtas ir išpiltas gruntas. Ieškovo sklypas buvo planiruotas visas: priekinė dalis ir šonai, kur buvo molio kalvos. Pradžioje buvo pašalintas didelis supiltas grunto kalnas su plytomis ir kitomis atliekomis, vėliau dirbo „bobcatas“, kuris nukasė 20–30 cm sluoksnį. P. Ž. darbus atliko tik vėlesnėje stadijoje, kai pagrindiniai grunto kalnai jau buvo išvežti. Krano nuoma su „greideriu“ yra valandai 50,00 Eur. O mažiausia kaina Klaipėdoje iš privatininkų yra 80,00 Eur už vežimą. Gaunasi 130,00 Eur ir PVM. Jis skaičiavo ieškovui kaip savam žmogui, neplėšikavo, dėjo savikainą, tai tikriausiai po 80,00 Eur ir PVM vienam reisui. Tai tik išlaidos kurui ir darbuotojui. Skaičiavo pagrindines išlaidas, kad pats nepatirtų nuostolių. 2023-09-14 atsakovė ieškovui išrašė PVM sąskaitą 1378,00 Eur sumai už medžiagų atvežimą. O 2024 m. buvo išrašyta sąskaita apie 2700,00 Eur už grunto vežimo ir kitus darbus, tačiau ieškovas jos nepriėmė, elektroniniu paštu parašė, kad „nieko nevežėte“. Gavęs tokį laišką, jis suprato, kad kilo konfliktas, nuvyko pas ieškovą į garažą (duomenys neskelbtini), kur slapta įrašė pokalbį, ieškodamas įrodymų. Mano, kad ieškovas nuo pat pradžių planavo nemokėti už darbus ir pasipelnyti. Garso įraše ieškovas patvirtina, kad darbai buvo atlikti. Šalys buvo sutarusios, kad nuoma nuo tam tikro momento dengsis atsakovės atliktais darbais ieškovui. Iki 2024 m. vasario mėn. jų santykiai buvo geri. Jis ieškovui telefonu 2024 m. sausio – vasario mėn. pranešė, kad atsakovė išsikels į naujas patalpas iki 2024 m. birželio mėnesio. Po šio pranešimo ieškovas pradėjo skaičiuoti delspinigius ir pradėjo konfliktuoti. Mano, jog ieškovas nepagrįstai nepripažįsta vienos sąskaitos, nemini jo sumokėto užstato ir neteisingai nurodo nuomos termino pabaigą. Ieškovas ignoravo žodinius susitarimus, neparengė perdavimo akto, nepriėmė sąskaitų, nesilaikė susitarimo dėl atliktų darbų išlaidų įskaitymo, o galiausiai kreipėsi į teismą, nors šalys buvo sutarusios persižiūrėti savo sąskaitas ir susitikti dar kartą ir viską taikiai išsispręsti.

7.       Teismo posėdžio metu liudytojas M. N. paaiškino, kad jis yra įmonės, kuri teikia valymo paslaugas, savininkas. Iš ieškovo nuomojasi negyvenamas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016-05-01 iki šiol, iš viso beveik dešimt metų, per kuriuos kelis kartus keitė patalpas tame pačiame pastate – iš pradžių naudojosi didesnėmis, o maždaug nuo 2018 m. spalio pabaigos perėjo į mažesnes, nes didesnės pasirodė per erdvios jo teikiamoms paslaugoms. Pirmąsias patalpas rado švarias ir tokias pat - išvalytas, grąžino; jose buvo vanduo, kriauklė, tualetas, šaltas ir šiltas vanduo, tik neprisimena, ar buvo boileris, laikėsi pliusinė temperatūra, stogas nebuvo kiauras, dengtas skarda. Į mažesnes patalpas sutiko persikelti, nes buvo informuotas, kad į didesnes ateina statybų įmonė. Matė, kad į tas patalpas vėliau tikrai atsikraustė statybininkai, tačiau negali patvirtinti, ar tai buvo atsakovė. Jo įmonei, kuri plauna langus jonizuotu vandeniu ir dirba su įvairiomis įstaigomis, parduotuvėmis, būtinas šiltas ir šaltas vanduo, nuotekų šalinimas bei galimybė nusiprausti, todėl visose nuomotose patalpose buvo reikalingi įvadai – vanduo, kanalizacija, tualetas; nieko papildomai įsirengti nereikėjo. Pastate iš viso yra apie šešios patalpos („boksai“), jis persikėlė iš trečio į šeštą, mažesnėse patalpose buvo apie 55 kv. m, didesnėse – apie 75 kv. m ar daugiau. Nuo 2016 m. tame pastate pakeitė 3–4 patalpas, visose buvo vanduo ir tualetas.

8.       Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta ieškovą kaip patalpų savininką, iš kurio atsakovė nuomodavosi patalpas, todėl jie dažnai bendraudavo pastato viduje. Su atsakove liudytojas susijęs tuo, kad yra atsakovės filialo direktorius ir atsakovės vadovo E. S. sūnus. Neprisimena, kada atsakovė išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), o nuomą baigė tikriausiai 2024 m. gegužę, kai išsikraustydami išsivežė įrankius, medžiagas ir kitą įrangą, palikdami tik betonines plokštes kieme. Patalpose įmonė sandėliavo įrankius. Taip pat jose buvo atliekami darbai: atsakovės darbuotojai dėjo stogo vatą, įrengė tualetą su boileriu, kriauklę ir santechnika. Stogo šiltinimas buvo reikalingas, nes žiemą patalpose temperatūra siekdavo apie nulį, tačiau medžiagos nesušaldavo. Nepamena, kada tiksliai vyko šiltinimas. Išsikraustymas vyko 2024 m. balandį – gegužę, darbuotojai valė teritoriją, į „bigmaišius“ sukrovė atliekas, kurias jis vėliau išvežė. Nuotraukose matomos patalpos yra tos, kurias nuomojosi atsakovė, o didieji balti maišai – atsakovės, kurių atliekas jis pats išvežė. Jo nuomone, nuotraukos negalėjo būti darytos 2024 m. spalį, nes išsikraustymas ir teritorijos tvarkymas vyko 2024 m. gegužę. Statinių, medžiagų ar įrangos, matomų fotonuotraukose, kilmės jis negali patvirtinti, išskyrus tai, kad stiklo paketai ir šaldytuvas buvo atsakovės. Paskutinio valymo metu liudytojas nedalyvavo, todėl nežino, kas liko ar buvo išvežta. Taip pat 2024 m. pavasarį ieškovo prašymu atsakovės transportu („Volvo“, talpa apie 12 t) jis vežė gruntą iš ieškovo sklypo netoli (duomenys neskelbtini). Iš viso buvo padaryta apie 25 reisai ir dar kelis reisus vežė trinkeles. Gruntą kasė ne atsakovės darbuotojas, o P. Ž., o jis pasikraudavo jau sustumtą gruntą ir išveždavo. Liudytojas pildė vidinius krovinio važtaraščius (juos pildė dažniausiai dienos pabaigoje, todėl dalis duomenų, pvz., adresai ar masto vienetai, galėjo būti klaidingi ar papildyti vėliau). Važtaraščiuose kiekiai dažniausiai nurodomi kubais ar tonomis, o 2024-05-17 važtaraščio įrašas apie 48 kg greičiausiai yra spausdinimo klaida. Adresą į kai kuriuos važtaraščius jis įrašė tik vėliau, po bylos iškėlimo, pagal žemėlapius ir koordinates, nes iš pradžių jo tiksliai nežinojo. Gruntą vežė netoli Tauralaukio, netoli nuomotų patalpų. Krovinio gavėjo parašo važtaraščiuose nėra, nes tai buvo vidiniai dokumentai, skirti kelių kontrolei ir buhalterijai. Atsakovė tais metais iki tol paslaugų kitiems tretiesiems asmenims neteikė, tai buvo pirmieji atsakovės važtaraščiai.  

9.       Teismo posėdžio metu liudytojas P. Ž. parodė, kad pavardės nežino, bet pažįsta ieškovą. Matė du tris kartus, pas jį lygino sklypą. Atsakovės vadovą pažįsta iš seniai, apie 10 metų, tačiau pas atsakovę įmonėje nedirbo. Prieš kokius metus pavasarį jis su „bobcat“ lygino sklypą pas ieškovą (duomenys neskelbtini) g. ir į krūvą žemes stūmė. Atvažiavęs „fiskaras“ žemes išvežė. Tai buvo apie 2024 m. Kasamoje vietoje turėjo būti kiemo trinkelės. Nukasė grunto į gylį apie pusę metro. Buvo daug žemių, ne viena ir ne dvi mašinos. Jis dirbo maždaug dvi dienas nuo 9 val. iki 17 val. Per tas dvi dienas neišvežė viso grunto, paliko grunto. O paskui kas vyko, jis jau nebematė. Jam savininkas rodė, kur reikia nuimti sklypą trinkelėms. Buvo žodinis pasakymas, ką ir kur daryti, pats dalyvavo. Nuėmė žemes, kur trinkelės turėjo būti dedamos, ir iš galo palygino truputį žemes. Ten nedaug buvo žemių. Daugiausia buvo, kur trinkelėms. Palygino žemę, o ten kur ne trinkelėms, žemės nenuėmė. Reljefas sklypo buvo nelygus, vienas galas žemiau ir ėjo truputį į kalniuką. Ten, kur žemiau, gal truputį mažiau nukasė, gal 20-30 cm. Užsakymą suderino žodžiu su užsakovu, atlyginimą gavo grynais pinigais, dirbo, kaip privatus asmuo. Gruntą išvežė atsakovės vadovo sūnus. Jis pats kabino gruntą su kaušu ir pats išvežė. Gruntas buvo prastas, plytgaliai, smėlis, nebuvo juodžemis. Per dieną galėjo padaryti 5 reisus išvežant gruntą. Į „fiskarą“ nedaug pasikrauna. Jis iškasė galbūt 100 kub. m. grunto. Bet tai nelabai tiksliai, nes jis nematė viso krūvos. Jam kasant gruntas vis būdavo išvežamas. Grunto buvo palyginti daug daugiau negu būna paprastai kituose kiemuose.  

10.       Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad pažįsta ieškovą, jis nuomojo patalpas atsakovei (duomenys neskelbtini). Liudytojas dirba plataus profilio statybininku atsakovės įmonėje. Nuomotos patalpos buvo naudojamos kaip atsakovės sandėlis, ten laikyti įrankiai ir medžiagos. Atsakovė ginčo patalpas naudojo nuo 2019 m., o į naujas patalpas išsikraustė 2024 m. pavasarį. Kai atsakovė atsikraustė į ginčo patalpas, jose darbus atliko atsakovės darbuotojai. 2019 m. pats liudytojas atliko santechnikos darbus: įrengė tualetą, boilerį, kriauklę. Šių įrenginių patalpose nebuvo – juos atsakovės vadovas nupirko ir įrengė dėl savo poreikių, kad darbuotojai turėtų vandens. Liudytojas nežino, ar ieškovas buvo suderinęs šių darbų atlikimą su atsakovės direktoriumi. Taip pat jis apšiltino lubas vata ir uždėjo plyteles tam, kad nekristų dulkės ir žiemą būtų šilčiau. Visus darbus jam liepė atlikti atsakovės direktorius. Už atliktus darbus jam buvo atlyginta kaip už įprastą darbo laiką, nes tuo metu neturėjo kitų objektų. Iš patalpų atsakovė išsikraustė maždaug 2024 m. balandį ar gegužę. Atsakovės darbuotojai atvažiavo su automobiliais ir išsivežė visus savo daiktus, kas reikalinga – pasiėmė, kas nereikalinga – išvežė į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Patalpos buvo paliktos tuščios ir išvalytos. Ar tuo metu buvo atvykęs ieškovas, jis nematė. Liudytojui žinoma apie filmuotą medžiagą dėl stogo apšiltinimo. Ją filmavo atsakovės darbuotojas G., kuris šiuo metu įmonėje nebedirba. Šią medžiagą turi ir pats liudytojas. Filmuota antrame aukšte, užlipus laiptais kairėje pusėje. Įraše matyti darbuotojas B., taip pat jau nebedirbantis įmonėje. Įraše girdisi jo ir atsakovės vadovo balsai. Sanitariniame mazge plyteles klijavo žmogus iš ieškovo pusės, kurio liudytojas nepažįsta. Po plytelių klijavimo jis įrengė santechniką: pastatė unitazą, boilerį, kriauklę, skalbyklę, viską sujungė. Iki boilerio įrengimo patalpose nebuvo šilto vandens – buvo tik šalto vandens tiekimas. Liudytojas tiksliai neprisimena darbų eiliškumo, tačiau, kiek atmena, pirma tvarkė stogą, vėliau įrenginėjo santechniką. Filmavimas darytas 2019-01-05. Santechnika įrengta maždaug 2019 m. rudenį. Kai jis paskutinį kartą buvo patalpose, darbuotojai nešė viską lauk. Viduje buvo dideli kvadratiniai balti (pilkšvi) maišai, į kuriuos metė atliekas. Ar buvo išvežtas šaldytuvas, liudytojas nežino, nes paskutinę valymo dieną jis nedalyvavo. Atliekas išvežė A. su sunkvežimiu. Nuotraukose matyti nuomotos patalpos. Kairėje – durys į jų garažą su automatinėmis durimis. Lauke matomi šiukšlių maišai, kurie iš pradžių buvo viduje, o vėliau galėjo būti išnešti laukan. Tuos maišus jis matė 2024 m. balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Fotonuotraukose palei sieną matosi atsakovės daiktai. Didžiojoje statinėje esančios medžiagos, dažai ir glaistai – atsakovės, kiek jis supranta, tai iš to laiko, kai jie dar nuomojosi patalpas. Gale matomi stiklo paketai taip pat buvo atsakovės, jis matė, kaip jie buvo išvežti į naują pastatą. Patalpos buvo tvarkomos kelias dienas, tvarkymas prasidėjo balandį. Medžio atliekas irgi išsivežė, kur – liudytojas nežino, vairuotojas išvežė. Nuotraukose matyti, kad ne viskas dar buvo išvalyta. Taip pat matomas šaldytuvas – ar atsakovė jį išsivežė, liudytojas nežino, o naujose patalpose jo nematė. Šaldytuvas kažkada veikė, bet vėliau sugedo. Apie grunto kasimo darbus žinių neturi ir juose nedalyvavo. (Duomenys neskelbtini) objekte jis nedirbo, pas ieškovą namuose jokių darbų neatliko. Kai jis atliko stogo ir sanitarinio mazgo darbus, ieškovas užeidavo pasikalbėti. Kodėl atsakovė atliko darbus nuomojamose patalpose, jis nežino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Priešieškinis atmestinas.

11.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018-12-27 tarp ieškovo D. Š. ir atsakovės UAB „Svajonių statyba“, atstovaujamos direktoriaus E. S., sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Nuomos mokestis – 200,00 Eur/mėn. Nuomininkas sutarties pasirašymo metu taip pat įsipareigojo sumokėti 200,00 Eur dydžio depozitą. 2019-01-01 patalpų priėmimo – perdavimo aktu ieškovas perdavė atsakovei išnuomotas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog patalpos tvarkingos, nė viena iš šalių pretenzijų dėl patalpų būklės neturi.

12.       Anot atsakovės, 2019 m. pradžioje ir 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovės darbuotojai apšiltino išsinuomotų patalpų stogą, patalpose sumontavo santechninę įrangą (praustuvą, klozetą, boilerį). 

13.       2022-07-25 šalys pasirašė priedą prie 2018-12-27 nuomos sutarties. Nuomos terminas - 3 metams, skaičiuojant nuo 2022-07-25; nuomos mokestis nuo 2022-07-25 pakeltas iki 250,00 Eur/mėn. Taip pat susitarta, jog visos kitos 2018-12-27 nuomos sutarties nuostatos lieka galioti.

14.       Atsakovė nuomos mokestį ieškovui pervedinėjo bankiniais pavedimais, vienu metu už kelis praėjusius mėnesius, paskutinis pavedimas atliktas 2022-10-23 1600,00 Eur sumai (paskirtyje nurodyta, kad už patalpų nuomą vasario – rugsėjo mėn.). Papildomai pažymėtina, jog už 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. liko 100,00 Eur nepriemoka, kadangi nuomos dydis šiais mėnesiais jau buvo nebe 200,00 Eur, o 250,00 Eur. Po šio pavedimo atsakovė nuomos mokesčio ieškovui daugiau nemokėjo/nepervedė.

15.       2023-09-14 atsakovė UAB „Svajonių statyba“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1378,70 Eur sumai už ieškovui suteiktas transporto paslaugas.

16.       2023-11-30 atsakovė UAB „Svajonių statyba“ sudarė naują nuomos sutartį su kitu nuomotoju S. D. dėl kitų komercinių patalpų nuomos.

17.       Anot atsakovės, 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio mėn. ji informavo ieškovą apie ketinimą išsikraustyti; iki 2024-04-17 ji išvežė iš ginčo patalpų atliekas; anot atsakovės, 2024-05-31 dienai išsinuomotos iš ieškovo patalpos buvo faktiškai atlaisvintos.

18.       Pagal atsakovės pateiktus į bylą 2024-05-17, 2024-05-22, 2024-05-27, 2024-05-30, 2024-06-05, 2024-06-06 krovinio važtaraščius Nr. 01 – Nr. 06, anot atsakovės, šiomis dienomis ieškovui buvo suteiktos papildomos transporto paslaugos pasikraunant ir išvežant gruntą iš objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

19.       2024-09-30 ieškovas parengė patalpų priėmimo - perdavimo aktą, nurodydamas, kad patalpos tvarkingos. Aktas pasirašytas tik ieškovo D. Š.

20.       2024-10-30 ieškovas fotonuotraukoje užfiksavo atsakovės paliktą prie nuomotų patalpų didmaišį su atliekomis.  

21.       2024-11-15 atsakovė UAB „Svajonių statyba“ išrašė ieškovui D. Š. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2613,60 Eur sumai už grunto išvežimą su pakrovimu.

22.       2024-11-21 ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl nesumokėtos nuomos, delspinigių ir įspėjo apie sutarties nutraukimą nuo 2024-12-02.

23.       2024-12-02 atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją ir pripažino 250,00 Eur skolą. Ieškovas laiko šią dieną nuomos sutarties nutraukimo diena.

24.       2024-12-14 ieškovas fotonuotraukose papildomai užfiksavo ginčo patalpas su jose esančiais daiktais (statybinių medžiagų statinėmis, kibirais, šaldytuvu, stiklo paketais, medienos atliekomis).

25.       2025-02-25 ieškovas D. Š. sudarė naują ginčo patalpų nuomos sutartį su kitu nuomininku MB (duomenys neskelbtini).

Dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą (pagal ieškinį)

26.       Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš atsakovės 7372,70 Eur skolą, kurią sudaro 6600,00 Eur už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą pagal 2018-12-27 nuomos sutartį ir 2151,00 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą nuomos mokestį, šią priteistą sumą sumažinant (atlikus įskaitymą) 1378,70 Eur suma, kurią ieškovas privalo mokėti atsakovei pagal 2023-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas transporto paslaugas.

27.       Tarp šalių nėra ginčo dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo ir pratęsimo, nuomos kainos, tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos santykių pabaigos, atitinkamai dėl termino, iki kada nuoma galėjo būti skaičiuojama. Ieškovas laikosi pozicijos, kad nuomos sutartis buvo nutraukta tik 2024-12-02, todėl jis nuomos mokestį atsakovei skaičiuoja iki 2024 m. lapkričio mėn. (imtinai), tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad nuomos santykiai pasibaigė 2024-05-31, todėl nuomos mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki šios datos.

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos reglamentuoja nuomos santykius. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Neterminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys gali nutraukti bet kada, nenurodydamos pagrindo, prieš nustatytą terminą įspėjusios viena kitą (CK 6.480 straipsnis). Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.223 straipsnio nuostatos draudžia vienašališkai pakeisti sutartį ir atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutartyje numatytais atvejais. CK 6.499 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nuomininkas grąžina daiktą pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius.

29.       Verslo subjektų teisiniuose santykiuose galioja verslo subjektų lygiateisiškumo principas. Kadangi nuomos sutartį sudariusios šalys yra verslininkai, jų pasirašytas susitarimas apibrėžia jų abiejų teises ir pareigas būtent sutartyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

30.       2018-12-27 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, vertinant ją kartu su 2022-07-25 priedu, buvo terminuota, galiojanti iki 2025-07-25. Sutartyje šalys susitarė: „12.2 Nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį nepasibaigus nuomos terminui, ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų raštu įspėjęs Nuomininką su reikalavimu pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus šiais atvejais: (a) Nuomininkas vėluoja sumokėti Nuomos mokestį daugiau kaip 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų <...>. 12.3 Šalis turi teisę nutraukti šią Sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai Šaliai prieš 3 (tris) mėnesius iki nutraukimo. Nutraukianti Sutartį Šalis privalo sumokėti kitai Šaliai vieno mėnesio Nuomos mokesčio dydžio baudą. Bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kai Sutartį nutraukianti Šalis išsiunčia kitai Šaliai pranešimą apie Sutarties nutraukimą. 12.4 Pasibaigus šiai Sutarčiai ar ją nutraukus, Nuomininkas privalo nedelsiant atlaisvinti Patalpas, palikdamas jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant Nuomininkui, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą, ir su Turtu bei visais daiktais, kurie jose buvo šios Sutarties pasirašymo metu, bei sumokėti Nuomotojui visas sumas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal šią Sutartį, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos. Patalpos grąžinamos Šalims pasirašant Patalpų Perdavimo aktą, kuriame turi būti aprašyta grąžinamų Patalpų būklė. 12.5 Sutarties nutraukimo ar jos kitokio pasibaigimo atveju Nuomininkui yra suteikiamas ne ilgesnis kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų laikotarpis išsikelti iš Patalpų ir jas atlaisvinti. Nuomos mokestis ir kiti pagal šią Sutartį mokėtini mokesčiai už išsikėlimui skirtą laikotarpį yra skaičiuojami ir turi būti mokami Nuomotojui iki galutinio Patalpų atlaisvinimo dienos. 12.7 Tuo atveju, jei pasibaigus Sutarčiai Nuomininkas negrąžina ar vengia grąžinti nuomojamas patalpas pagal perdavimo aktą, Nuomotojas turi teisę palaisvinti jam priklausančias patalpas, iškraustant iš jų Nuomininkui priklausantį turtą <...>“

31.       Kaip minėta, pasak atsakovės, ji ieškovą dar 2023 m. gruodžio mėn. bei papildomai 2024 m. sausio, vasario mėn. informavo apie ketinimą išsikraustyti iš nuomojamų patalpų. Taip pat, pasak atsakovės, ieškovas matė, kaip atsakovės darbuotojai tvarko nuomojamas patalpas, išsiveža daiktus, šiukšles ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, svarbu pažymėti tai, jog nors galbūt atsakovė ir informavo ieškovą žodžiu apie jos ketinimą išsikraustyti (ieškovas neigia tokią informaciją gavęs), tačiau žodinis informavimas apie ketinimą išsikraustyti nėra tapatu faktui apie išsinuomotų patalpų visišką atlaisvinimą ir jų perdavimą savininkui.

32.       Ieškovas pateikė į bylą fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos ginčo patalpos, taip pat matyti, kad 2024-10-30 prie nuomotų patalpų paliktas atsakovės didmaišis su atliekomis. 2024-12-14 ieškovas fotonuotraukose papildomai užfiksavo ginčo patalpas su jose esančiais, kaip teismo posėdžio metu paaiškėjo, atsakovės daiktais (statybinių medžiagų statinės, kibirai, neveikiantis šaldytuvas, stiklo paketai ir kt.). Nors atsakovės pusė akcentavo tai, kad ji patalpas visiškai atlaisvino iki 2024-05-31, o ieškovo darytose fotonuotraukose užfiksuotos datos, anot atsakovės, yra suklastotos, tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų (o ne prielaidų), kurie duotų pagrindą teismui abejoti fotonuotraukų darymo datomis. Pažymėtina, jog teismas siūlė atsakovės pusei apsvarstyti klausimą galbūt tikslinga byloje skirti ekspertizę fotonuotraukų darymo laikui nustatyti, tačiau atsakovė šia galimybe nesinaudojo. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip ginčo patalpos atrodė 2024-05-31 dieną (t. y., kad jose jau nebebuvo atsakovės daiktų, kad jos tvarkingos ir visiškai atlaisvintos).

33.       Atsakovė pateikė į bylą UAB „Klaipėdos regionų atliekų tvarkymo centras“ išrašytas sąskaitas (2024-01-18, 2024-02-06, 2024-04-17) už išvežtas (atsakovės teigimu) atliekas iš nuomotų patalpų prieš nutraukiant nuomos sutartį. Tačiau pažymėtina, jog iš minėtų sąskaitų nėra galimybės identifikuoti, kad atliekos buvo vežamos iš ginčo patalpų. Atsakovė yra statybinę veiklą vykdanti įmonė, todėl neatmetama galimybė, kad atliekos buvo vežamos iš kitų objektų. Šių sąskaitų patikimumu verčia abejoti ieškovo 2024-10-30 daryta fotonuotrauka su didmaišiu prie ginčo patalpų. Pažymėtina ir tai, jog liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog išsikraustymas iš patalpų vyko 2024 m. balandį – gegužę, darbuotojai valė teritoriją, į didmaišius sukrovė atliekas, kurias jis vėliau išvežė. Minėtas liudytojas nenurodė, kad atliekas jis būtų vežęs iš ginčo patalpų sausio ar vasario, balandžio mėn., pagal jo paaiškinimus, atliekos buvo išvežtos vėliau, po gegužės mėn. vykusio valymo. Atsakovė neteikė į bylą sąskaitų, kurios patvirtintų atliekų vežimą į sąvartyną 2024 m. gegužės mėn., todėl teismas daro išvadą, kad tuo metu jos nebuvo vežamos, nes didmaišis su atliekomis 2024-10-30 buvo prie ginčo patalpų.

34.       Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad atsakovė iki pat 2024-12-02 disponavo raktais nuo ginčo patalpų, teismo posėdžio metu atsakovės vadovas pripažino, jog ieškovui vieną raktą nuo ginčo patalpų jis atidavė tik 2024-12-02, o vienas raktas dar liko atsakovės žinioje. Nors atsakovės pusė nurodė, kad vieną raktą atsakovė perdavė ieškovui 2024-12-02 susitikimo metu, nes iki tol su ieškovu susitikti buvo sunku, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas su atsakovės vadovu buvo susitikę dar 2024 m. rugsėjo mėn., tačiau atsakovė raktų ieškovui neperdavė. Todėl labiau tikėtina ieškovo pozicija, kad 2024-05-31 ginčo patalpos jam nebuvo perduotos ir jos nebuvo tinkamai atlaisvintos iki pat 2024 m. gruodžio mėn. Tai paaiškina ir ieškovo veiksmus neskubėti ieškoti kito nuomininko, kadangi patalpomis dar naudojosi ir jose savo daiktus laikė atsakovė.

35.       Nors atsakovės pusė akcentuoja tai, kad ieškovas dar 2024-09-30 parengė patalpų priėmimo - perdavimo aktą, nurodydamas, kad patalpos tvarkingos, tačiau pažymėtina, jog ieškovas paaiškino, kad tai buvo tik projektas, be to, šio akto nėra pasirašiusi atsakovės pusė, nes ji patalpų tuo metu dar nebuvo atlaisvinusi, jose laikė savo daiktus.

36.       Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad šalių teisiniai negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai baigėsi būtent ieškovo nurodomą datą - 2024-12-02, o ne 2024-05-31, kaip kad nurodo atsakovė, kadangi tokioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų.

37.       Ieškovas patikslintame ieškinyje teisingai apskaičiavo, kad atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. (imtinai) liko skolinga 6600,00 Eur nuomos mokesčio, t. y. už 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. susidarė nepriemoka po 50,00 Eur (iš viso 100,00 Eur) ir už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2024 m. lapkričio mėn. (imtinai, už 26 mėn.), skaičiuojant po 250,00 Eur/mėn. nuomos, iš viso 6500,00 Eur.

38.       Taip pat pažymėtina, jog atsakovė nurodo mokėjusi 200,00 Eur depozitą grynaisiais pinigais ieškovui, todėl vertina, kad šia suma įsiskolinimas turėtų būti mažinamas. Tačiau pažymėtina, jog ieškovas neigia gavęs 200,00 Eur depozitą grynaisiais, o atsakovė neturi jokių įrodymų, kurie įrodytų depozito sumokėjimo faktą. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad toks mokėjimas privalo atsispindėti atsakovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovė neturi, depozito mokėjimas nėra užfiksuotas atsakovės buhalteriniuose dokumentuose.

39.       Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6600,00 Eur nuomos mokesčio yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

40.       CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

41.       Nuomos sutarties 4.5 punktu šalys buvo susitarusios dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Papildomai pažymėti, jog analogiški delspinigių dydžiai nustatomi ieškovui sudarant sutartis su kitais nuomininkais. Ieškovas patikslinto ieškinio 10 punkte apskaičiavo delspinigius už 180 dienų iš viso 2151,00 Eur. Atsakovė šių ieškovo pateiktų skaičiavimų neginčijo, tačiau bylos nagrinėjimo metu išsakė poziciją, kad delspinigiai nepagrįstai per dideli. Tačiau pažymėtina, jog atsakovė, juridinis asmuo, laisva valia sudarė 2018-12-27 nuomos sutartį ir susitarimą dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną mokėjimo. Kilus ginčui dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Iki teisminio ginčo atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl sutartų delspinigių dydžio, neprašė ieškovo sudaryti papildomą susitarimą dėl jų mažinimo ir pan. Kelti klausimą dėl delspinigių dydžio pradėjo tik tuomet, kuomet ginčas dėl nesumokėtos nuomos persikėlė į teismą. Teismo vertinimu, mažinti delspinigius nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, teismas ieškovės reikalaujamą priteisti delspinigių dydį, dėl kurio šalys susitarė laisva valia, laiko teisėtu ir pagrįstu, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 2151,00 Eur delspinigių. 

42.       Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas yra skolingas atsakovei už transporto paslaugas pagal 2023-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Serija SVA23 Nr. (duomenys neskelbtini) 1378,70 Eur sumą. Todėl šalių bendru sutarimu atlikus tarpusavio įskaitymą, priteistina ieškovui ir atsakovės galutinė 7372,30 Eur suma (6600,00 Eur nuomos mokestis + 2151,00 Eur delspinigiai – 1378,70 Eur skola už transporto paslaugas). Pažymėtina, jog patikslintame ieškinyje ieškovas padarė aiškią aritmetinę klaidą, prašė priteisti 0,40 Eur daugiau, tačiau dėl šio netikslumo nelaikytina, kad patikslintas ieškinys tenkinamas tik iš dalies, vertinama, kad patikslintas ieškinys tenkinamas pilna apimtimi.

43.       Taip pat nustatytina, kad ieškovo D. Š. prievolė apmokėti atsakovei UAB „Svajonių statyba“ 2023-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus tarpusavio įskaitymus, yra pasibaigusi.

44.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Remiantis šiomis teisės normomis, taip pat ieškovo reikalavimu, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7372,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl išnuomotų patalpų pagerinimo (pagal priešieškinį)

45.       Atsakovė teigia, kad pagerino ieškovo patalpas (apšiltino stogą, įrengė kriauklę, unitazą, boilerį), nurodo, kad ginčo patalpų pagerinimams patirtos išlaidos sudaro 3689,22 Eur sumą, todėl prašo šią sumą priteisti atsakovei iš ieškovo. Taip pat laikosi pozicijos, kad atsakovė informavo ieškovą, kad būtina šiltinti nuomojamų patalpų stogą, nes minusinėje temperatūroje šaldavo medžiagos ir dažai, kad bus įrengiama santechnika, o ieškovas, anot atsakovės, tam žodžiu pritarė, lankydavosi patalpose ir žinojo apie atliekamus darbus, taip pat tarėsi, kad vėliau patirtos išlaidos bus užskaitytos už patalpų nuomą. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu kategoriškai nesutinka, nurodo, jog nebuvo jokio susitarimo su atsakove nei dėl nuomojamų patalpų pagerinimo, nei dėl nuomos mokesčio už tai mažinimo ar išlaidų atlyginimo.

46.       2018-12-27 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje šalys susitarė: „8.10 Bet kokius Patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus Nuomininkas gali atlikti tik gavęs išankstinį Nuomotojo sutikimą raštu, nepadarant žalos Patalpoms. <...> 8.13 Pasibaigus Sutarties galiojimo laikotarpiui arba ją nutraukus prieš terminą dėl bet kurios priežasties įranga, vidaus įrengimai ir kiti pagerinimai, įrengti Patalpose Nuomininko sąskaita, lieka Nuomininko nuosavybėje. Už įrangą, vidaus įrengimus ir kitus pagerinimus, kurių negalima atskirti nuo Patalpų, nepadarant joms žalos, ir kurie atlikti (įrengti) su Nuomotojo raštišku sutikimu, Nuomotojo ir Nuomininko atskiru susitarimu gali būti kompensuojama Nuomininkui“.

47.       CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Taigi jau pati CK norma nurodo galimybę kituose įstatymuose ar sutartyse nustatyti kitokias nuomininko teises į išlaidų dėl atliktų išsinuomoto turto pagerinimų įgyvendinimo taisykles.

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo pagal minėtą CK straipsnį, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015; 2020-02-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020). Nuomininko teisės reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turinį sudaro: 1) jos apimtis (nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų ir su nuomotoju suderintų išlaidų dydis); 2) jos įgyvendinimo tvarka (arba nuomotojo pareigos atlyginti atitinkamas išlaidas vykdymo tvarka) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-969/2020).

49.       Pažymėtina, kad subjektinė nuomininko teisė reikalauti išsinuomoto daikto pagerinimų išlaidų atlyginimo neatsiranda vien dėl to, jog jos atsiradimo galimybė (teisinis pagrindas) yra nustatyta galiojančiuose įstatymuose ir (arba) sutartyje. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šiai nuomininko teisei atsirasti būtinas ne tik teisinis pagrindas, t. y. atitinkamos įstatymų ir (arba) sutarties nuostatos, bet ir faktinis pagrindas, t. y. išsinuomoto turto pagerinimas gavus nuomotojo leidimą. Kitaip tariant, nuomininko subjektinė teisė reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, galiojant atitinkamam jos atsiradimo teisiniam pagrindui, atsiranda dėl turto pagerinimo fakto nuomotojo leidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020; 2016-01-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-74-701/2016).

50.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jokia bylos medžiaga nepatvirtina, kad atsakovė turėjo ieškovo leidimą gerinti nuomojamas patalpas, juo labiau, nėra įrodymų, kad būtų buvęs susitarimas tarp šalių, kad ieškovas už atsakovės atliktus pagerinimus kažkokia tai suma (jos posėdžio metu negalėjo įvardinti ir atsakovės vadovas) sumažins atsakovei mokėtiną nuomos mokestį. Ieškovui neigiant buvus tokį susitarimą, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, kad buvo tarp šalių susitarimas dėl kompensavimo už atsakovės iniciatyva atliktus ginčo patalpų pagerinimus.

51.       Pažymėtina, jog atsakovė jos nurodomų atliktų pagerinimo darbų niekada ieškovui neperdavė, lokalinę sąmatą dėl darbų sudarė tik 2025-01-19, kuomet byla jau buvo pradėta teisme ir ieškovas su ja supažindintas tik bylos nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, tai įrodo, kad atsakovė niekada nederino su ieškovu galimų išlaidų patalpų pagerinimui, o tai prieštarauja minėtai teismų praktikai, taip pat šalių sudarytai sutarčiai, jog būtina su nuomotoju suderinti darbų apimtį ir išlaidas.

52.       Į bylą pateikta šalių nepasirašyta 2025-01-19 lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2019 m. kovo mėn. kainas. Atlikti darbai: šlaitinių stogų šiltinimas mineralinės vatos plokštėms, nekeičiant esamos dangos (80 kv. m); Praustuvų su vandens maišytuvais montavimas, tvirtinant prie sienų (1 vnt.); unitazų montavimas (1 vnt.); vienos sekcijos boilerio montavimas (1 vnt.). Bendra suma - 3689,22 Eur. Pažymėtina, jog 2025-09-19 ieškovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad 2025-09-18 dalyvavo savo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūroje, kurią atliko atsakovės atstovas advokatas R. Noreika. Šios apžiūros metu ieškovo iniciatyva buvo išmatuotas stogo vidinis plotas, nustatyta, kad plotas sudaro apie 41,18 kv. m. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas pripažino, kad gali būti, jog ginčo patalpų stogas yra ne 80 kv. m, kaip kad nurodyta atsakovės parengtuose dokumentuose, o apie 41,18 kv. m. Taip pat pažymėtina, jog iš atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktų į bylą sąskaitų dėl statybinių medžiagų įsigijimo neįmanoma nustatyti, ar iš tikrųjų tos statybinės medžiagos buvo pirktos ir naudotos nuomotų ginčo patalpų pagerinimui, o atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, jog galima situacija, kad sąskaitose įtrauktos ir kitiems objektams skirtos medžiagos.

53.       Papildomai pažymėtina, jog šalys turėjo galimybę raštu aptarti 2019 m. – 2020 m. atsakovės nurodomų patirtų pagerinimo išlaidų įskaitymą į nuomos mokestį, nes jos 2022-07-25 pasirašė priedą prie nuomos sutarties, kuriuo nuomos mokestis pakeltas iki 250,00 Eur/mėn. Tačiau minėtame priede nėra užsimenama apie galimus įskaitymus į nuomos mokestį iš atsakovės patirtų išlaidų atliekant pagerinimo darbus.

54.       Todėl, remdamasis įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad jokio susitarimo dėl nuomojamų patalpų gerinimo ir kompensavimo už tai tarp šalių nebuvo, o atsakovės reikalavimas atlyginti jos patirtas patalpų pagerinimo išlaidas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl skolos už 2024 m. suteiktas transporto paslaugas (pagal priešieškinį)

55.       2023-09-14 atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1378,70 Eur sumai už ieškovui suteiktas transporto paslaugas. Kaip anksčiau aptarta, ieškovas šios sąskaitos neginčija, su ja ir savo pareiga pagal ją atsiskaityti su atsakove sutinka.  

56.       Atsakovės teigimu, ieškovui 2024 m. gegužės – birželio mėn. taip pat buvo suteiktos papildomos transporto paslaugos už 2613,60 Eur, pakraunant ir išvežant gruntą iš žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat vežant trinkeles. Todėl 2024-11-15 atsakovė išrašė minėtai 2613,60 Eur sumai už minėtus darbus PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka, kad jam buvo suteiktos paslaugos pagal 2024-11-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma apimtimi. Nurodo, jog sutinka, kad jam buvo suteiktos transporto paslaugos pagal 2023-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl darbų apimties ir kainos, nurodytos 2024-11-15 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini), pasak ieškovo, nebuvo su atsakove susitarta.  

57.       Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Taigi, esminis paslaugų sutarties elementas yra jos dalykas – nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. CK 6.720 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį. Kai kyla ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šalių valios sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius nustatymas, suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšies ir atlyginimo už šias paslaugas dydžio nustatymas. Nesant bent vienos šių sąlygų, teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip atlygintinų paslaugų teikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

58.       Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.

59.       Pagal CK 6.722 straipsnį atlygintinų paslaugų teikėjui nustatyta pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinų paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo.

60.       Byloje nustatyta, kad jokia paslaugų teikimo sutartis dėl atsakovės nurodomų 2024 m. atliktų paslaugų tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta nebuvo. Ieškovas nesutinka, kad būtų buvęs išvežtas tokio kiekio (virš 200 kub. m) gruntas iš jo kiemo (duomenys neskelbtini). Ir nors paties ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu dėl grunto vežimo 2024 m. pavasarį ir vasaros pradžioje nebuvo nuosekli, teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, paties ieškovo nenuoseklius paaiškinimus dėl grunto (ne)vežino, į bylą pateiktą garso įrašą, daro išvadą, jog vis dėlto gruntas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio objekto 2024 m. pavasarį/vasarą buvo išvežamas atsakovės, tačiau, siekiant įrodyti atlygintinų paslaugų teikimą, byloje svarbu nustatyti ir įrodyti ne tik paties vežimo faktą, bet ir susitarimą dėl darbų apimties bei kainos.

61.       Atsakovė, įrodinėdama šį savo reikalavimą, pateikė krovinio važtaraščius, datuotus 2024-05-17 (du vienetai, skirtingo turinio), 2024-05-22, 2024-05-27, 2024-05-30, 2024-06-05, 2024-06-06, kuriuose, pažymėtina, nėra gavėjo (ieškovo) parašo. Papildomai pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atkreipus dėmesį į tai, kad 2024-05-17 krovinio važtaraštyje Nr. 01 išvežto grunto kiekis nurodytas kilogramais, iš viso 48 kg išvežta grunto per 6 reisus, ir pareikalavus į bylą pateikti krovinio važtaraščių originalus, kartu su kitais originalais buvo pateiktas ir kitas analogiškos datos, analogiško numerio krovinio važtaraštis (2024-05-17 Nr. 01), tik kiekis nurodytas nebe kilogramais (48 kg), o kubiniais metrais (40 kub. m), taip pat nurodytas skirtingas reisų skaičius – nebe 6 reisai, o vienu mažiau - 5 reisai. Toks atsakovės duomenų keitimas nebeatitinka ginčo 2024-11-15 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto reisų skaičiaus 27 ir leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė jai reikalingus ir palankius apskaitos dokumentus (dalį jų) surašė/pakeitė bylos nagrinėjimo metu.

62.       Teismo posėdžio metu liudytojas P. Ž. parodė, kad 2024 m. ieškovo sklype dvi dienas vykdė žemės nukasimo darbus, o atsakovės darbuotojas (vadovo sūnus) išveždavo nukastą gruntą iš sklypo. Jis taip pat nurodė, jog galėjo nukasti maždaug 100 kub. m. grunto. Po tokių liudytojo paaiškinimų atsakovės pusė kito teismo posėdžio metu pateikė versiją, kad atsakovės darbuotojas A. S. vežė gruntą prieš liudytojui P. Ž. pradedant kasti ir dar po to, todėl liudytojas P. Ž. galėjo netiksliai nurodyti grunto kiekį. Tačiau pažymėtina, jog liudytojas A. S. tokių aplinkybių, kad pradėjo vežti gruntą iki kasimo, apklausiamas nenurodė.

63.       Nors liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. pavasarį ieškovo prašymu atsakovės transportu vežė gruntą iš ieškovo sklypo, iš viso buvo apie 25 reisai, tačiau, teismo vertinimu, šie parodymai negali būti objektyviai teisingi, nes liudytojas yra susijęs su atsakovės vadovu giminystės ryšiais, jis pats užpildė krovinių važtaraščius (kaip minėta, du yra tos pačios datos, to paties numerio, tačiau skirtingo turinio), jų nedavė pasirašyti ieškovui ir važtaraščiuose nurodytos informacijos nepatvirtina jokia kita objektyvi bylos medžiaga.

64.       Taip pat pažymėtina, jog nors atsakovės pusė teismo posėdžio metu nurodė, kad pas ieškovą buvo planiruojamas/lyginamas visas sklypas, tačiau liudytojas P. Ž. apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė kitokias aplinkybes, t. y., kad jis nukasė žemes tik ten, kur turėjo būti dedamos trinkelės, o iš galo tik palygino žemes, ten, kur ne trinkelėms, žemės ten jis nenukasė.

65.       Pažymėtina ir tai, jog atsakovės sudarytuose krovinių važtaraščiuose nurodoma, kad buvo vežamas vien gruntas (iš viso 26 arba 27 reisai, priklausomai nuo to, kurį 2024-05-17 krovinio važtaraštį Nr. 01 vertinsi), ginčo PVM sąskaitoje faktūroje paslaugų kaina paskaičiuota už 27 reisus grunto išvežimą su pakrovimu, tačiau 2024-11-17 el. laiške, skirtame ieškovui, atsakovės vadovas nurodo, kad siunčia sąskaitą už transportą, kai buvo vežamas gruntas iš sklypo ir trinkelės. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, jog vežant gruntą buvo padaryti apie 25 reisai ir papildomai vežamos trinkelės. Tačiau krovinių važtaraščiuose nėra nurodyta, kad tais pačiais vežimais (dalimis jų) būtų buvusios vežamos trinkelės, ginčo PVM sąskaitoje faktūroje galutinė paslaugų kaina paskaičiuota kaip atlikus vien tik grunto pakrovimą ir vežimą. Teismo vertinimu, tokie neatitikimai leidžia spręsti, kad pati atsakovė tiksliai nežino, kokias ir kokios apimties paslaugas ji suteikė ieškovui. Atsakovė tinkamais ir abejonių nekeliančiais buhalterinės apskaitos dokumentais paslaugų teikimo neįformino, o teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, negali remtis prielaidomis. Todėl visą riziką dėl tokio veikimo ir dėl paslaugų tinkamo neapskaitymo šiuo atveju privalo prisiimti atsakovė.

66.       Taip pat pažymėtina, jog ginčijama 2024-11-15 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta praėjus 5 mėnesiams nuo atsakovės nurodomų suteiktų paslaugų ir tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos mokesčio už ieškovo išnuomotas atsakovei patalpas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys tarėsi dėl atsakovės nurodomos kainos – reisas 80,00 Eur + PVM. Tai leidžia spręsti, kad nors atsakovė ir suteikė vežimo paslaugas ieškovui, tačiau nėra įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl paslaugų kainos ir paslaugų apimties, kas yra vienos iš esminių atlygintinių paslaugų teikimo sąlygų, siekiant kvalifikuoti šalių santykius kaip atlygintinių paslaugų teikimą.

67.       Teismo vertinimu, atsakovės (juridinio asmens) vienašališkai išrašyti bei ieškovo nepasirašyti krovinio važtaraščiai bei ginčijama PVM sąskaita faktūra šiuo atveju nėra tinkami įrodymai apie galimai suteiktas paslaugas ir jų apimtį bei kainą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra neginčijamų įrodymų/duomenų, kokias tiksliai 2024 m. gegužės–birželio mėn. paslaugas atsakovė suteikė ieškovui, kad buvo susitarta dėl paslaugų kainos ir paslaugų apimties, ir kad atsakovė ieškovui iš tikrųjų suteikė 2613,60 Eur vertės transporto paslaugas. Atsakovės procesinė pareiga buvo įrodyti, kad darbai buvo realiai atlikti, kokia jų buvo apimtis ir koks buvo susitarimas dėl kainos, o ne tik išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir jos pagrindu reikalauti priteisti iš ieškovo skolą. Teismas vertina, kad atsakovė neįrodė šio savo reikalavimo pagrįstumo, todėl šis atsakovės reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

68.       Atsakovės pagrindinius reikalavimus atmetus, atmestini ir jos išvestiniai reikalavimai dėl įskaitymo bei procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

69.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Ieškovas ir atsakovė į bylą pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas iš viso byloje patyrė 3496,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (215,00 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1500,00 Eur už ieškinio ir pareiškimo pakeisti ieškinio dalyką surašymą, 500,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 700,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, 300,00 Eur už prašymų dėl įrodymų prijungimo surašymą ir už atstovavimą teismo posėdžiuose, 100,00 Eur matininkui M. J. už ginčo patalpų matavimus). Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą (advokato susipažinimas su bylos medžiaga, priešieškinio parengimas, įrodymų teismui teikimas bei atstovavimas teismo posėdžiuose) ir sumokėjo byloje 142,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso atsakovė patyrė 1342,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

71.       Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinus, jis laikomas bylą laimėjusia šalimi, todėl jam jo turėtos 3496,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

72.       Atsakovės priešieškinį atmetus, ji laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

73.       Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė.

Dėl nuobaudos taikymo

74.       Baigiamųjų kalbų metu atsakovės pusė paprašė taikyti ieškovui baudą už melagingų parodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje davimą. Tačiau pažymėtina, jog atsakomybė už melagingų parodymų davimą yra numatyta asmenį traukiant baudžiamojon atsakomybėn, o ne ginčą nagrinėjant civiline tvarka. Be to, baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą gali būti traukiamas civilinėje byloje melagingus parodymus davęs liudytojas, tačiau ne šalis (ieškovas ir / ar atsakovas). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatytas absoliutus draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Tai reiškia, kad apklausiama šalis (ieškovas ir / ar atsakovas) neturi pareigos nagrinėjamoje civilinėje byloje save apkalbėti, jai paliekama galimybė neatskleisti visos tiesos, taip pat neatsakyti į tuos klausimus, į kuriuos jis nepageidauja atsakyti, tam tikras aplinkybes nutylėti. Todėl atsakovės pusės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Svajonių statyba“ 7372,30 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3496,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. Š.

Nustatyti, kad ieškovo D. Š. prievolė apmokėti atsakovei UAB „Svajonių statyba“ 2023-09-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusi.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovei UAB „Svajonių statyba“ krovinio važtaraščių originalus (7 vnt.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laura Kačinskienė