Civilinė byla Nr. e2A-1127-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02677-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.2.7; 3.4.3.7.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V. ir M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų E. V. ir M. R. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Egvilta“, Estijos bendrovei Inti Kinnisvara OU ir uždarajai akcinei bendrovei V24 dėl neparduoto iš varžytynių turto perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. V. ir M. R. patikslintame ieškinyje prašė: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovių BUAB „Egvilta“ ir Inti Kinnisvara OU 2017 m. spalio 11 d. sudarytą neparduoto iš varžytynių turto priėmimo–perdavimo aktą (toliau – Aktas); 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB V24 atsakovei BUAB „Egvilta“ nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Trinapolio g. 3, Vilniuje ir 0,3723 ha ploto valstybinio žemės sklypo dalies nuomos teisę (toliau – Turtas).

2.       Nurodė, kad Aktas pripažintinas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes sudarytas dėl atsakovei BUAB „Egvilta“ atstovaujančio bankroto administratoriaus piktavališko susitarimo su kita šalimi, t. y. atsakove Inti Kinnisvara OU, suteikiant šiai kreditorei nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius. Tokį piktavališką susitarimą patvirtina aplinkybės, kad nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas dėl Turto perdavimo hipotekos kreditorei, kaip reikalaujama pagal imperatyvią Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalies nuostatą; atsakovė Inti Kinnisvara OU per 10 dienų nuo Turto perdavimo dienos nesumokėjo atsakovei BUAB „Egvilta“ skirtumo tarp perimamo turto kainos ir teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo, kaip reikalaujama pagal minėtąją įstatymo nuostatą, ir neturėjo finansinių galimybių tai padaryti; mokėtinas turto kainos skirtumas nustatytas neteisingai (atsakovė Inti Kinnisvara OU turėjo sumokėti atsakovei BUAB „Egvilta“ 1 611 023,70 Eur, o ne 985 258,24 Eur), nes pridėtinės vertės mokestis (PVM) turėjo būti skaičiuojamas nuo Turto pardavimo kainos, o ne išskaitomas iš Turto pardavimo kainos; Turto pardavimas varžytynėse paskelbtas neatsižvelgiant į teismo taikytą draudimą; administratorius apie Aktą kitus kreditorius informavo tik 2017 m. spalio 19 d., t. y. po to, kai hipotekos kreditorės nuosavybės teisės į Turtą buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre; Inti Kinnisvara OU pozicija ginče dėl administratoriaus atstatydinimo patvirtina šios kreditorės suinteresuotumą, kad BUAB „Egvilta“ administruotų būtent UAB „Avere“. Atsakovės Inti Kinnisvara OU ir UAB V24 yra susiję asmenys, todėl dabartinė Turto savininkė UAB V24 laikytina nesąžininga, dėl to jos atžvilgiu taikytina restitucija, priteisiant Turtą atsakovei BUAB „Egvilta“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad BUAB „Egvilta“ bankroto byloje 2017 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintas atsakovės Inti Kinnisvara OU 1 994 577,30 Eur finansinis reikalavimas užtikrintas nekilnojamojo turto – nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio 0,8970 ha bendro ploto valstybinės žemės sklype, kurio 0,3723 ha dalis išnuomota BUAB „Egvilta“, adresas Trinapolio g. 3, Vilniuje, įkeitimu. BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius paskelbė ir vykdė šio turto pardavimą iš varžytynių už pradinę 2 800 000 Eur kainą. Varžytynių laimėtoja paskelbta UAB „Ralkona” už parduodamą turtą pasiūlė 3 605 601 Eur, tačiau per nustatytą terminą nesumokėjo visos varžytynių kainos, todėl varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Atsakovė – hipotekos kreditorė Inti Kinnisvara OU išreiškė valią perimti iš trečiųjų varžytynių BUAB „Egvilta“ neparduotą įkeistą turtą savo nuosavybėn 2017 m. spalio 9 d. pranešimu, t. y. nepraėjus 20 dienų po bankroto administratoriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pripažinti varžytynes neįvykusiomis, dėl įkeisto turto perėmimo kreipėsi į bankroto administratorių. Šis turtas atsakovės Inti Kinnisvara OU nuosavybėn buvo perduotas 2017 m. spalio 11 d. priėmimo–perdavimo aktu, pagal kurį atsakovė įsipareigojo nustatytu laiku sumokėti BUAB „Egvilta“ skirtumą tarp perimamo turto kainos ir teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo, t. y. 985 258,24 Eur sumą. Šią sumą Inti Kinnisvara OU sumokėjo BUAB „Egvilta“ 2018 m. kovo 28 d.

5.       Dėl ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies pažeidimo teismas pažymėjo, kad aiškinant šią įstatymo nuostatą, svarbu tai, kad hipotekos kreditorius turi teisę pats nuspręsti, ar jis perims įkeistą turtą įstatyme nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o kiti kreditoriai tokiam perėmimui gali pagrįstai ir teisėtai prieštarauti tik tuomet, jeigu hipotekos kreditorius nesilaiko įstatyme nustatytos procedūros (praleidžia 20 dienų terminą, siūlo kitą negu įstatyme nurodytas perimamo turto kainos nustatymo būdą ar kitą negu varžytynių pirkėjo nesumokėtą kainą, taip pat jeigu varžytynės nepripažintos neįvykusiomis arba varžytynės pripažintos neįvykusiomis ne dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos).

6.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, gavęs hipotekos kreditorės Inti Kinnisvara OU kreipimąsi dėl įkeisto turto perdavimo, neturėtų jokio pagrindo teisėtai nustatyti kitą negu įstatyme nurodyta perduodamo įkeisto turto kainą – nesumokėtą varžytynių pirkėjo kainą. Taip pat nenustatyta jokio teisėto pagrindo, kuriuo remdamasis kreditorių susirinkimas galėtų nagrinėjamu atveju atsisakyti ginčijamo sandorio sąlygomis perduoti įkeistą turtą hipotekos kreditorei Inti Kinnisvara OU. Todėl teismas sprendė, kad hipotekos kreditorės nesikreipimas į kreditorių susirinkimą nustatytomis aplinkybėmis yra ne imperatyvaus įstatymo reikalavimo pažeidimas, o formalus ir nereikšmingas įstatymo nustatytos procedūros pažeidimas, dėl kurio pripažinti turto perdavimo aktą šiai kreditorei neteisėtu ir negaliojančiu nebūtų teisinio pagrindo ir būtų neteisinga.

7.       Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad turto perdavimas hipotekos kreditorei be kreditorių susirinkimo valios pareiškimo buvo kokiu nors būdu ar kuria nors apimtimi žalingas ar nenaudingas likusiems kreditoriams, nors būtent tokios (nenaudingumo ar žalingumo) pasekmės būtinos sprendžiant dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Priešingai, teismai BUAB „Egvilta“ bankroto byloje spręsdami dėl turto pardavimo iš varžytynių konstatavo, kad greitas šio turto pardavimas už nurodytą 2 800 000 Eur kainą yra naudingas visiems kreditoriams, įmanomai skubiai vykdant pernelyg užsitęsusį įmonės likvidavimo bankroto būdu procesą. Atsakovei Inti Kinnisvara OU turtas buvo perduotas už kainą, kuri varžytynėse pakilo – už 3 605 601 Eur, taip sukuriant dar didesnę naudą kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovė pagal CK 6.344 straipsnio 5 dalį pagrįstai sustabdė savo prievolės sumokėti jos patvirtinto finansinio reikalavimo ir perimamo turto kainos skirtumą, nes teismine tvarka buvo ginčijamas varžytynių rezultatas. Šioje byloje teismas neturi pagrindo vertinti varžytynių procedūrų teisėtumo ir pasisakyti, ar varžytynėse buvo nustatyta tinkama kaina, todėl neturi pagrindo išvadai, kad bankroto administratorius neteisėtai nepareikalavo primokėti papildomos PVM sumos. Teismas pažymėjo, kad dėl šių argumentų pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2018m. birželio 4 d. sprendime civilinėje byloje e2-1114-467/2018. Teismas konstatavo, kad ginčijamu aktu turtas buvo perduotas hipotekos kreditorės nuosavybėn nustatytomis sąlygomis geriausiai įgyvendinant kreditorių interesus – užbaigti įmonės likvidavimo teisminio bankroto būdu procedūras, už geriausią kainą parduodant bankrutavusios įmonės turtą ir atsiskaitant gautais už pardavimą pinigais su likusiais kreditoriais.

8.       Kadangi ieškovai neginčija atsakovių Inti Kinnisvara OU ir UAB V24 2018 m. kovo 29 d. sudarytos ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, teismas sprendė, kad restitucijos taikymas, priteisiant ginčo turtą iš atsakovės UAB V24, kaip prievolinis arba kvaziprievolinis teisių gynimo būdas negali būti taikomas. Teismas taip pat atmetė ieškovų atstovų teismo posėdyje pateiktą argumentą dėl vindikacijos taikymo, nes nėra nustatyta, kad turtas iš savininko buvo paimtas neteisėtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9.       Ieškovai E. V. ir M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      Sisteminis ĮBĮ nuostatų aiškinimas leidžia teigti, kad visos bankroto administratoriaus atliekamos procedūros bankroto procese turi būti vykdomos suderinus su kreditoriais arba turint išankstinį jų sutikimą. ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams, nedetalizuoja šio turto perdavimo procedūros. Tokia tvarka nustatyta to paties straipsnio 6 dalyje, kurioje imperatyviai nustatyta, kad turto perdavimo kreditoriui procedūra vyksta kreipiant į bankrutuojančios įmonės kreditorius. Įstatymas nenumato galimybės tą pačią procedūrą įgyvendinti kreipiantis į bankroto administratorių.

9.2.                      Teismai, nagrinėję civilines bylas dėl Turto pardavimo kainos nustatymo, nesprendė klausimo dėl PVM taikymo pardavimo atveju, nes BUAB „Egvilta“ bylos nagrinėjimo metu nebuvo PVM mokėtoja. BUAB „Egvilta“ PVM mokėtoja buvo įregistruota tik 2017 m. sausio 10 d. Teismams, nagrinėjusiems minėtą ginčą, nebuvo pateikta informacija dėl Turto priskyrimo PVM apmokestinamam objektui, todėl teismai dėl PVM visiškai nepasisakė, o tai paneigia skundžiamą sprendimą priėmusio teismo teiginius, kad į teismų patvirtintą kainą buvo įskaičiuotas ir taikytinas PVM.

9.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad hipotekos kreditorė turėjo teisę stabdyti atsiskaitymą už perimtą turtą CK 6.344 straipsnio 5 dalies pagrindu. Šioje normoje yra numatyta pirkėjo teisė sustabdyti prievolės vykdymą tik dėl pardavėjo veiksmų, o ne dėl trečiojo asmens veiksmų. Teismas neįvertino ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovė, perėmusi Turtą, nedelsdama pradėjo statybas ir investicijas į šį Turtą. Todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad prievolės vykdymas buvo sustabdytas dėl buvusios rizikos, jog Turtą gali tekti grąžinti pardavėjai. ĮBĮ yra specialus teisės aktas, todėl CK nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Aplinkybės, kuriomis hipotekos kreditorė grindė savo prievolės sustabdymą, išnyko 2017 m. lapkričio 23 d., tačiau atsakovė Inti Kinnisvara OU savo prievolės nevykdė, o 2017 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė jau kitas aplinkybes.

9.4.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad BUAB „Egvilta“ administratorius su bendrovės kreditoriais nebendradarbiavo, išskyrus hipotekos kreditorę Inti Kinnisvara OU. Teismas neįvertino, kad administratorius vykdė Turto varžytynes nepaisydamas teismo taikyto draudimo; nepranešė kreditoriams apie Inti Kinnisvara OU prašymą perimti Turtą; apie Aktą kreditorius informavo tik po Inti Kinnisvara OU nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo; vengė teikti kreditoriams informaciją, kada administratorius ir hipotekos kreditorė sužinojo apie inicijuotas civilines bylas dėl varžytynių teisėtumo; ieškovui M. R. informavus administratorių apie pradėtus statybos rangos darbus, nesiėmė jokių veiksmų skolai iš atsakovės Inti Kinnisvara OU išieškoti.

10.       Atsakovės Inti Kinnisvara OU, UAB V24 ir BUAB „Egvilta“ atsiliepimuose prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

10.1.                      Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad administratoriaus siūlymo hipotekos kreditoriui perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą kreditorių susirinkimui nereikia tvirtinti, nes nekyla klausimo dėl perimamo turto vertės. Kreditorių susirinkimo kompetencijai nėra priskirta duoti arba neduoti pritarimą hipotekos kreditoriui perimti jam įkeistą turtą. Todėl šiuo atveju perduodant hipotekos kreditorei Inti Kinnisvara OU varžytynėse neparduotą Turtą ĮBĮ nustatyta tvarka nebuvo pažeista.

10.2.                      Turtas hipotekos kreditorei buvo perduotas vykdant įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016, kuria buvo nustatyta Turto pardavimo tvarka. Ieškovų argumentai dėl PVM taikymo buvo nurodyti ir toje byloje pateiktame kasaciniame skunde, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje konstatavo, kad ši kaina <…> jokių kreditorių interesų nepažeidžia. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą prievolė mokėti PVM už Turtą kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra įregistruotas PVM mokėtoju, ar ne. Todėl teismo nustatyta kaina yra skaičiuotina su PVM. Po BUAB „Egvilta“ įregistravimo PVM mokėtoja pasikeitė tik subjektas, kuris turi sumokėti PVM, t. y. ne BUAB „Egvilta“, o už ją sumokėti turėjęs Turto pirkėjas (perėmėjas). Atsakovė Inti Kinnisvara OU už perimtą Turtą sumokėjo 625 765 Eur dydžio PVM. Inti Kinnisvara OU patvirtintas finansinis reikalavimas buvo 1 994 577,30 Eur, o perimto Turto kaina (be PVM) buvo 2 979 835,54 Eur. Todėl Inti Kinnisvara OU mokėtina suma sudarė 985 258,24 Eur (2 979 835,54 Eur -1 994 577,30 Eur), būtent šią sumą Inti Kinnisvara OU ir sumokėjo BUAB „Egvilta“.

10.3.                      Atsakovė Inti Kinnisvara OU turėjo teisę stabdyti savo prievolių vykdymą, kol buvo nagrinėjamos bylos ar galėjo kilti ginčai dėl Turto varžytynių pripažinimo atšauktomis ir / ar neįvykusiomis, taip pat kiti ginčai, susiję su Turto perdavimu hipotekos kreditorei. Atsakovė šiuo metu yra tinkamai įvykdžiusi įsipareigojimą dėl Turto kainos skirtumo sumokėjimo.

10.4.                      Apeliantų argumentai dėl netinkamo bankroto administratoriaus pareigų vykdymo jau išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-743-381/2018 dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Toje byloje teismas nenustatė, kad administratoriaus veiksmai yra nukreipti į vieno kreditoriaus interesų tenkinimą. Tarp hipotekos kreditorės Inti Kinnisvara OU ir kitų BUAB „Egvilta“ kreditorių buvo kilęs ginčas dėl Turto realizavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo. Teismai pripažino, kad kreditorių dauguma, kurių reikalavimai neužtikrinti hipoteka, piktnaudžiauja savo teisėmis bankroto procese, nustatydami per didelę turto kainą.

10.5.                      Ieškovai neginčija 2018 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria Turtas buvo perleistas atsakovei UAB V24, todėl negali savo teisių ginti reikalaudami grąžinti Turtą taikant restituciją. Restitucija negali būti taikoma ir dėl to, kad grąžinant BUAB „Egvilta“ po statybos darbų pagerintą pastatą, šios atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, o tą draudžia CK 6.145 straipsnio 2 dalis. Taip pat ieškovai nereiškė vindikacinio reikalavimo ir neįrodinėjo vindikacinio ieškinio sąlygų (CK 4.96 straipsnis).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Egvilta“ kreditoriai E. V. ir M. R. ginčija šios bendrovės ir Inti Kinnisvara OU 2017 m. spalio 11 d. sudarytą neparduoto iš varžytynių turto priėmimo–perdavimo aktą, pagal kurį hipotekos kreditorei Inti Kinnisvara OU buvo perduotas BUAB „Egvilta“ priklausantis Turtas. Ieškovai prašė Aktą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį kaip sudarytą dėl atsakovei BUAB „Egvilta“ atstovaujančio bankroto administratoriaus piktavališko susitarimo su antrąja šalimi – atsakove Inti Kinnisvara OU, suteikiant šiai kreditorei nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius.

13.       Kasacinio teismo praktikoje dėl minėtos normos taikymo yra išaiškinta, kad atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėta, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014 ir joje nurodytas kitas šio teismo nutartis).

14.       Šioje byloje ieškovai BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus ir hipotekos kreditorės Inti Kinnisvara OU piktavališką susitarimą grindžia aplinkybėmis, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, kad Turto perdavimas šiai hipotekos kreditorei buvo žalingas ar nenaudingas kitiems BUAB „Egvilta“ kreditoriams. Apeliaciniame skunde ieškovai su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.

Dėl turto perdavimo hipotekos kreditoriui tvarkos pažeidimo

15.       Bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarka reglamentuojama ĮBĮ 33 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina administratorius. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

16.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį bankroto byloje, paskelbė ir vykdė Turto varžytynes už pradinę 2 800 000 Eur kainą (1 t., b. l. 26–27). 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvykusiose varžytynėse laimėtoja buvo paskelbta UAB „Ralkona”, pasiūliusi už parduodamą Turtą 3 605 601 Eur (3 t., b. l. 12–13). Kadangi varžytynių laimėtoja per nustatytą terminą nesumokėjo visos pasiūlytos kainos, 2017 m. rugsėjo 26 d. bankroto administratorius varžytynes paskelbė neįvykusiomis ir apie tai pranešė hipotekos kreditorei Inti Kinnisvara OU (3 t., b. l. 33). Pastaroji 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į BUAB „Egvilta“ bankroto administratorių su prašymu perduoti nuosavybėn varžytynėse neparduotą įkeistą Turtą (3 t., b. l. 35). BUAB „Egvilta“, atstovaujama bankroto administratoriaus, ir Inti Kinnisvara OU 2017 m. spalio 11 d. pasirašė ieškovų ginčijamą neparduoto iš varžytynių turto priėmimo–perdavimo aktą, kurio pagrindu atsakovei Inti Kinnisvara OU buvo perduotas Turtas už 3 605 601 Eur kainą (1 t., b. l. 31–32).

17.       Apeliantai teigia, kad šiuo atveju buvo pažeista imperatyvi ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostata, nes dėl Turto perdavimo hipotekos kreditorei nebuvo kreiptasi į kreditorių susirinkimą ir nebuvo gautas kreditorių sutikimas sudaryti Aktą.

18.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu, juolab kad ir pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovių atlikta Turto perdavimo procedūra formaliai neatitinka minėtos normos reikalavimų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2015, aiškindamas ĮBĮ 33 straipsnio normas, be kita ko nurodė, kad šio straipsnio 6 dalyje nustatyta hipotekos kreditoriaus teisė perimti iš varžytynių neparduotą turtą nėra absoliuti, nes yra apribota laiko atžvilgiu – valią perimti turtą hipotekos kreditorius turi išreikšti per 20 dienų nuo neįvykusių varžytynių (pirmųjų ar antrųjų) dienos. Pažymėtina ir tai, kad bankroto procese minėta hipotekos kreditoriaus teisė įgyvendinama ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų laikymasis privalomas hipotekos kreditoriui, nes taip įstatymų leidėjas nustato šio kreditoriaus privilegijų ribas tam, kad būtų išlaikyta kitų kreditorių, skolininko, įkaito davėjo ir hipotekos kreditoriaus teisių apsaugos pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011).

19.       Kaip minėta, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį hipotekos kreditorius su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą turi kreiptis į kreditorių susirinkimą. Šio reikalavimo įgyvendinimas aptariamoje normoje nėra detalizuotas. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius turi teisę sušaukti kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 22 str. 3 d.), darytina išvada, kad hipotekos kreditorius pasiūlymą perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą gali pateikti administratoriui, o šis, vadovaudamasis minėta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostata, tokiu atveju turėtų sušaukti kreditorių susirinkimą klausimui dėl turto perdavimo hipotekos kreditoriui spręsti.

20.       Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodyta, kad kiti kreditoriai gali turėti teisėtą pagrindą nesutikti su įkeisto turto perdavimu hipotekos kreditoriui, jeigu šis nesilaiko įstatyme nustatytos procedūros (pvz., praleidžia 20 dienų terminą, siūlo kitą negu įstatyme nurodytas perimamo turto kainos nustatymo būdą ar kitą negu varžytynių pirkėjo nesumokėtą kainą, taip pat jeigu varžytynės nepripažintos neįvykusiomis arba varžytynės pripažintos neįvykusiomis ne dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos). Taigi, būtent kreditorių susirinkimas sprendžia, ar priimtinas hipotekos kreditoriaus pateiktas pasiūlymas perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą.

21.       Toks klausimas BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimui nebuvo perduotas spręsti, tačiau šis pažeidimas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas nei kaip savarankiškas pagrindas pripažinti Aktą negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nei kaip patvirtinantis atsakovės Inti Kinnisvara OU piktavališką susitarimą su BUAB „Egvilta“ administratoriumi. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad byloje nėra nustatyta jokio teisėto pagrindo, kuriuo remdamasis kreditorių susirinkimas galėtų atsisakyti ginčijamo sandorio sąlygomis perduoti įkeistą turtą hipotekos kreditorei Inti Kinnisvara OU. Pastaroji savo valią perimti Turtą išreiškė nepraleidusi 20 dienų termino, Turtą pasiūlė perimti už tą kainą, kurios nesumokėjo neįvykusiomis pripažintų varžytynių laimėtojas. Taigi, byloje neįrodyta, kad hipotekos kreditorė nesilaikė įstatyme nustatytos procedūros įkeistam turtui perimti. Apeliaciniame skunde ieškovai taip pat nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad Turto perdavimas hipotekos kreditorei be kreditorių susirinkimo valios pareiškimo buvo kokiu nors būdu ar kuria nors apimtimi žalingas ar nenaudingas likusiems kreditoriams, nors, kaip teisingai pažymėjo teismas, tokios pasekmės būtinos pripažįstant sandorį negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį.

22.       Sprendžiant ginčijamo Akto teisėtumo klausimą dėl minėto pažeidimo, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017 yra konstatuota, kad BUAB „Egvilta“ turto likvidavimo procedūra yra užsitęsusi neprotingą terminą, dėl kreditorių grupių interesų konflikto ir kreditorių daugumos siekio parduoti turtą kuo didesne kaina ignoruojant bankroto proceso tikslą, neatsižvelgiant į tokio turto realizavimo galimybes, bankroto procedūros yra vilkinamos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai konstatavo, kad aptariamu aspektu būtų neteisinga pripažinti Aktą neteisėtu ir negaliojančiu.

Dėl PVM taikymo nustatant perduodamo turto kainą

23.       Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4517-562/2016, buvo nustatyta Turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina – 2 800 000 Eur. Ši nutartis įsiteisėjo po to, kai buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine tvarka. Toje byloje nebuvo akcentuojama ir teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl PVM taikymo, t. y. ar teismo nustatyta Turto pardavimo iš varžytynių pradinė kaina yra su PVM, ar be PVM. Tačiau šis klausimas yra nagrinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1114-467/2018, kurioje ieškovo E. V. analogiški argumentai, jog PVM neturi būti įskaičiuojamas į teismo nustatytą Turto pardavimo kainą, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimu buvo atmesti. Nors minėtas teismo sprendimas, pagal Liteko duomenis, yra apskųstas apeliacine tvarka ir dar nėra įsiteisėjęs, teisėjų kolegija pažymi, kad skirtinga bankroto administratoriaus ir dalies kreditorių (t. y. apeliantų) pozicija dėl PVM taikymo nustatant hipotekos kreditorei perduodamo Turto kainą taip pat nėra pagrindas teigti, kad administratorius sudarė piktavališką susitarimą su atsakove Inti Kinnisvara OU, tyčia siekdamas naudos tik šiai kreditorei, juolab kad atsakovė Inti Kinnisvara OU pateikė savo argumentus, kodėl, jos manymu, pasiūlymo kaina apima ir PVM. Kaip minėta, sandoris dėl šalies atstovo suklydimo negali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Todėl net ir tuo atveju, jeigu nurodytoje byloje galutiniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu iš esmės būtų pripažinta, kad BUAB „Egvilta“ bankroto administratorius nepagrįstai atsisakė reikalauti iš atsakovės Inti Kinnisvara OU sumokėti papildomą PVM sumą, ši aplinkybė gali būti vertinama kaip administratoriaus suklydimas, netinkamai suprantant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias PVM taikymą. Pažymėtina ir tai, kad tokio teismo procesinio sprendimo atveju apeliantų ir kitų BUAB „Egvilta“ kreditorių interesai dėl papildomos PVM sumos priteisimo iš atsakovės Inti Kinnisvara OU būtų pakankamai apginti, todėl Akto pripažinimas negaliojančiu šios aplinkybės pagrindu neatitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija išsamiau neanalizuoja šalių argumentų, susijusių su PVM taikymu nustatant perduodamo Turto kainą.

Dėl prievolės sumokėti turto kainos skirtumą vykdymo

24.       Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, jei perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos.

25.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2017 m. spalio 11 d. sudarytu Aktu hipotekos kreditorei Turtas buvo perduotas už 3 605 601 Eur kainą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi BUAB „Egvilta“ bankroto byloje patvirtino 1 994 577,30 Eur dydžio Inti Kinnisvara OU finansinį reikalavimą, užtikrintą Turto įkeitimu. Byloje yra pateikta PVM deklaracija, iš kurios matyti, kad atsakovė Inti Kinnisvara OU sumokėjo 625 765,46 Eur dydžio PVM už perimtą Turtą (4 t., b. l. 73–74). Iš Aktu perduoto Turto kainos atėmus nurodytą PVM sumą ir atsakovės patvirtinto reikalavimo sumą, gaunamas skirtumas sudaro 985 258,24 Eur (3 605 601 Eur - 625 765,46 Eur - 1 994 577,30 Eur). Šią sumą atsakovė Inti Kinnisvara OU sumokėjo į BUAB „Egvilta“ sąskaitą 2018 m. kovo 28 d. (4 t., b. l. 67).

26.       Iš bylos medžiagos matyti, kad hipotekos kreditorė Inti Kinnisvara OU 2017 m. spalio 23 d. raštu pranešė BUAB „Egvilta“ administratoriui, jog sustabdo Turto kainos skirtumo sumokėjimą iki bus išspręstas Turto 2017 m. rugpjūčio 25 d. varžytynių teisėtumo klausimas pagal varžytynių laimėtojos UAB „Ralkona“ ir J. K.-P. ieškinius / skundus (2 t., b. l. 44–45). Byloje pateikti BUAB „Egvilta“ administratoriaus 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 11 d. raštai, kuriais administratorius informavo visus kreditorius apie hipotekos kreditorės sustabdytą prievolės vykdymą, ir nurodė, kad administratoriaus nuomone hipotekos kreditorė turi sumokėti Turto kainos skirtumą (3 t., b. l. 41, 43); 2017 m. lapkričio 21 d. ir 24 d. raštai, kuriais hipotekos kreditorė Inti Kinnisvara OU buvo supažindinta su teismo nutartimis, priimtomis bylose dėl varžytynių teisėtumo, ir pareikalauta sumokėti Turto kainos skirtumą (3 t., b. l. 45, 47); apie tai administratorius 2017 m. lapkričio 27 d. informavo visus kreditorius ir 2017 m. lapkričio 28 d. pranešė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (3 t., b. l. 49, 51). Hipotekos kreditorė Inti Kinnisvara OU 2017 m. gruodžio 1 d. raštu pranešė BUAB „Egvilta“ administratoriui, jog teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, susijusios su Turto perdavimu hipotekos kreditorei, todėl Inti Kinnisvara OU sustabdo Turto kainos skirtumo sumokėjimą iki įsiteisėjusiais teismų sprendimais pasibaigs visos nurodytos civilinės bylos ir bus gautas kitų kreditorių patvirtinimas, kad jie neturi jokių pretenzijų dėl Turto perdavimo (1 t., b. l. 182–184). Pagal Liteko duomenis, BUAB „Egvilta“ administratorius 2017 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl 985 258,24 Eur priteisimo iš atsakovės Inti Kinnisvara OU (civilinė byla Nr. e2-1114-467/2018). Apie tai administratorius pranešė 2017 m. gruodžio 11 d. BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimui savo pranešimo 4.2.5 punktu (3 t., b. l. 54–58). Kadangi Inti Kinnisvara OU 2018 m. kovo 28 d. atsiskaitė su BUAB „Egvilta“, administratorius atsisakė ieškinio ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi šią bylos dalį nutraukė.

27.       Tokie BUAB „Egvilta“ administratoriaus veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo piktavališkai susitarta su atsakove Inti Kinnisvara OU dėl Akto sudarymo. Kaip minėta, ginčijant sandorį CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, be kita ko, būtina įrodyti sutarties šalies, kuriai tas sandoris nenaudingas, atstovo kaltę tyčios forma. Nagrinėjamu atveju ieškovų nurodytos aplinkybės, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nepatvirtina BUAB „Egvilta“ administratoriaus tyčinės kaltės dėl atsakovės Inti Kinnisvara OU praleisto 10 dienų termino pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį (CPK 185 str.). Šiame kontekste neturi esminės reikšmės hipotekos kreditorės prievolės atsiskaityti už perimtą Turtą sustabdymo (ne)pagrįstumas, be to, tai yra kitos, jau minėtos civilinės bylos Nr. e2-1114-467/2018 nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šių ginčo šalių argumentų taip pat nepasisako.

Dėl kitų faktinių aplinkybių

28.       Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad teismas neįvertino kitų jų nurodytų faktinių aplinkybių, kurios, jų manymu, patvirtina BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus piktavališką susitarimą su atsakove Inti Kinnisvara OU.

29.       Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad dalis apeliantų argumentų dėl netinkamo bankroto administratoriaus pareigų vykdymo (t. y. dėl Turto varžytynių neatšaukimo, vengimo išieškoti Turto kainos skirtumą iš atsakovės Inti Kinnisvara OU) jau išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-743-381/2018, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl BUAB „Egvilta“ bankroto administratoriaus atstatydinimo. Minėti argumentai toje byloje įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo atmesti kaip nepagrindžiantys administratoriaus veiksmų neteisėtumą, tam tikrų kreditorių ar jų grupių interesų palaikymą, kitų kreditorių interesų pažeidimą. Šiuo aspektu minėta nutartis nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 279 str. 4 d.), todėl teisėjų kolegija dėl tų pačių apeliantų argumentų vertinimo išsamiau nebepasisako, o tik konstatuoja, kad šios aplinkybės taip pat nepatvirtina, jog ginčijamas Aktas sudarytas dėl BUAB „Egvilta“ administratoriaus piktavališko susitarimo su atsakove Inti Kinnisvara OU.

30.       Apeliantai akcentuoja, kad BUAB „Egvilta“ administratorius nepranešė kreditoriams apie hipotekos kreditorės prašymą perimti Turtą, o apie sudarytą Aktą kreditorius informavo tik po atsakovės Inti Kinnisvara OU nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo. Šios aplinkybės yra susijusios su ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatytos turto perdavimo hipotekos kreditoriui tvarkos pažeidimu, dėl kurio jau pasisakyta šios nutarties 15–22 punktuose. Teisėjų kolegija, kaip minėta, iš dalies sutinka su šiais apeliantų argumentais, kad bankroto administratorius nesilaikė minėtos normos reikalavimų kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau dėl šios nutarties 21–22 punktuose nurodytų priežasčių šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti Aktą neteisėtu ir negaliojančiu.

Dėl restitucijos taikymo

31.       Byloje nustatyta, kad atsakovė Inti Kinnisvara OU 2018 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido Turtą atsakovei UAB V24 (4 t., b. l. 110–114). Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo, kad atsakovės Inti Kinnisvara OU ir UAB V24 yra susiję asmenys per valdymo organus ir / ar dalyvius (akcininkus), todėl atsakovė UAB V24 laikytina nesąžiningu asmeniu ir šiuo pagrindu jos atžvilgiu taikytina restitucija natūra. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovai neginčija atsakovių sudarytos 2018 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties, todėl restitucija kaip prievolinis arba kvaziprievolinis teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti taikoma.

32.       Apeliaciniame skunde ieškovai teismo išvados dėl restitucijos taikymo negalimumo apskritai neginčija. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių Inti Kinnisvara OU ir UAB V24 atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad šiuo atveju restitucijos taikymas negalimas ne tik dėl to, kad nėra pareikštas reikalavimas pripažinti minėtą sutartį negaliojančia (CK 6.145 str. 1 d.), bet ir dėl to, kad Turtas, dėl kurio kilęs šis ginčas, po Akto sudarymo buvo pagerintas tęsiant statybos darbus (1 t., b. l. 48–54, 72–75, 5 t., b. l. 59–77, 111), todėl pritaikius restituciją ieškovų nurodytu būdu, atsakovės BUAB „Egvilta“ padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).

33.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti Aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją, priteisiant Turtą iš atsakovės UAB V24 atsakovei BUAB „Egvilta“. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Atsakovė Inti Kinnisvara OU pateikė prašymą priteisti 3 388 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šių išlaidų dydis viršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo laiko sąnaudas, atmetus ieškovų apeliacinį skundą atsakovei priteistina dalis patirtų išlaidų – iš viso 1 163,76 Eur, iš ieškovų E. V. ir M. R. priteisiant po lygiai, t. y. po 581,88 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 581,88 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Estijos bendrovei Inti Kinnisvara OU (įmonės kodas 11085821).

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                Egidijus Žironas