Civilinė byla Nr. e2A-653-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01037-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. D., R. A. D. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Green Wood Homes“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1071-656/2021 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams K. D., R. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Greenwood Homes“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. R. ieškiniu prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų K. D. ir R. D. 64 728,92 Eur skolą bei 31 884,05 Eur sutartines palūkanas; 2) priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Green Wood Homes“, K. D. ir R. D. 51 068,18 Eur skolą bei 19 699,72 Eur sutartines palūkanas; 3) priteisti 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė K. D. sudarė šias paskolos sutartis: 2013 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. LN#KD/May-13 (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieškinio pateikimo dieną ieškovas turi reikalavimo teisę į 3 872,67 Eur paskolintą pinigų sumą ir 1 805,56 Eur palūkanas, iš viso 5 678,23 Eur; 2013 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. LN#KD11-13 (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 2), kurios pagrindu ieškinio pateikimo dieną ieškovas turi reikalavimo teisę į 51 068,18 Eur paskolintą pinigų sumą ir 25 666,99 Eur palūkanas, iš viso 76 735,14 Eur;  2014 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. LN#KD/DEC-14 (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 3), kurios pagrindu ieškinio pateikimo dieną ieškovas turi reikalavimo teisę į 9 788,07 Eur paskolintą pinigų sumą ir 4 121,04 Eur palūkanas, iš viso 13 909,11 Eur. Be to, bendrovė Anchor Capital Management LTD ir atsakovė UAB „Green Wood Homes“ 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. LN#GWH0716-1 (toliau – ir Paskolos sutartis Nr. 4), pagal kurią atsakovei UAB „Green Wood Homes“ buvo paskolinta 60 000 JAV dolerių (51 068,18 Eur). Ieškovas iš bendrovės Anchor Capital Management LTD pagal 2016 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį perėmė visas reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties Nr. 4. Kadangi iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties jokie mokėjimai pagal Paskolos sutartį Nr. 4 nebuvo atlikti, ieškinio pateikimo dieną ieškovas turi reikalavimo teisę į 51 068,18 Eur paskolintą pinigų sumą ir 19 699,72 Eur palūkanas, iš viso 70 767,90 Eur.

3.       Ieškovo teigimu, Paskolos sutartyse Nr.1–3 buvo sutarta dėl solidariosios atsakovės K. D. ir atsakovo R. D. prievolės ieškovui. Pagal Paskolos sutartį Nr. 4 pinigai išmokėti atsakovei UAB „Green Wood Homes“, tačiau Paskolos sutartį Nr. 4 kaip paskolos gavėjai pasirašė atsakovė K. D. ir atsakovas R. D.. Tokiu būdu šalys sulygo, kad, nors paskola išmokėta UAB „Green Wood Homes“, tačiau pagal paskolos sutartį visi atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovui. Paskolos sutartyse buvo nustatyti konkretūs terminai, kurie jau yra suėję: pagal Paskolos sutartis Nr.1–3 2018 m. sausio 15 d., o pagal Paskolos sutartį Nr. 4 2019 m. sausio 15 d., tačiau iki ieškinio padavimo nei vienas iš atsakovų nėra atlikęs jokių mokėjimų. Pinigus iš atsakovų ieškovas prašė priteisti nacionaline valiuta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.36 straipsnio 3 dalis).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui V. R. solidariai iš atsakovės K. D. ir atsakovo R. D. 76 050 JAV dolerių paskolą, 37 429 JAV dolerių palūkanas ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė V. R. solidariai iš atsakovės K. D., atsakovo R. D. ir atsakovės UAB „Green Wood Homes“ 60 000 JAV dolerių paskolą, 23 400 JAV dolerių palūkanas bei 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė V. R. iš atsakovės K. D. ir atsakovo R. D. 990 JAV dolerių bylinėjimosi išlaidas; priteisė V. R. iš atsakovės UAB „Green Wood Homes“ 340 JAV dolerių bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl paskolų suteikimo atsakovei K. D. ir atsakovei UAB „Green Wood Homes“, tačiau šalys skirtingai aiškina paskolos sutarčių turinį. Atsakovas R. D. savo atsakomybę kvalifikuoja kaip garanto, o ne bendraskolio, atsakovo teigimu, jis nėra bendraskolis pagal Paskolų sutartis Nr. 1–3, o yra garantas, kuris atsako subsidiariai (CK 6.90 straipsnio 1 dalis). Atsakovai K. D. ir R. D. laikosi pozicijos, kad ir pagal Paskolos sutartį Nr. 4 jie turi atsakyti ne kaip bendraskoliai, o kaip garantai.

6.       Teismas nustatė, kad Paskolos sutartyse Nr. 1–3 šalys sutarė, jog už paskolą asmeniškai garantuoja tiek tiesioginis paskolos gavėjas, t. y. atsakovė K. D., tiek atsakovas R. D., taip pat visose Paskolos sutartyse abu atsakovai, kaip paskolos gavėjai, pasirašė kartu, nenurodant skirtingo teisinio statuso. Pinigai pagal Paskolos sutartį Nr. 4 išmokėti atsakovei UAB „Green Wood Homes“, tačiau sutarties tekste šalys sulygo, kad už paskolos grąžinimą yra bendrai atsakingi visi atsakovai, be to, sutartį kaip skolininkai pasirašė visi atsakovai, atitinkamai ir sutarties priedą Nr. A pasirašė ne tik atsakovė UAB „Green Wood Homes“, kuriai išmokėti pinigai, bet ir likę atsakovai.

7.       Įvertinęs bylos medžiagą ir Paskolos sutarčių sąlygas, teismas sprendė, kad šalys susitarė, jog pagal Paskolos sutartis Nr. 1–3 yra solidariai atsakingi tiek atsakovė K. D., tiek R. D., o pagal Paskolos sutartį Nr. 4 solidariai atsakingi visi atsakovai. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovai neneigė aplinkybės, jog paskolos buvo naudojamos šeimos būsto statybai ir įmonės, kuri buvo šeimos verslas, veikos finansavimui.

8.       Kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį rašytinių Paskolos sutarčių nuostatoms, kuriose numatyti konkretūs besąlyginiai paskolų grąžinimo terminai, teismas atmetė atsakovų argumentą, kad paskolų grąžinimas buvo susietas su jų vykdomų verslo projektų atsiperkamumu.

9.       Kadangi paskolos nebuvo grąžintos Paskolos sutartyse nurodytais terminais, teismas ieškovui iš atsakovų priteisė paskolų sumas ir sutartyse nustatytas palūkanas, apskaičiuotos iki ieškinio pateikimo datos, be to, priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10.       Atsižvelgdamas į tai, kad šalys Paskolos sutartyse išreiškė valią paskolą grąžinti ta valiuta, kuria pasiskolino, į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu nėra žinoma prievolės įvykdymo diena, bei į tai, kad JAV dolerio ir euro kursas nėra pastovus, teismas sprendė, jog likusi negrąžinta paskola ieškovui iš atsakovų priteistina JAV doleriais, o turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta pagal kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovai K. D., R. A. D. ir UAB ,,Green Wood Homes“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, jeigu skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      Teismas nesiaiškino Paskolos sutarčių sudaryme dalyvavusių šalių tikrųjų ketinimų bei sutarčių sudarymo sąlygų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai buvo nurodę, kad sutarčių sudarymo metu jie vykdė verslo projektus Rusijos Federacijoje (beržo medienos ir miško gėrybių pirminio apdirbimo kompleksų statyba, eksploatavimas Rusijos Federacijos rytuose), o ieškovas, kuris turėjo piniginių lėšų ir investavimo patirties, investavo į minėtus projektus sutartyse nurodytas pinigų sumas, tačiau vietoj investicijų sutarčių buvo sudarytos ginčo Paskolų sutartys. Esminė piniginių lėšų suteikimo, gavimo ir grąžinimo sąlyga buvo verslo projektų atsiperkamumas, todėl Paskolų sutartyse buvo nustatytas pakankamai ilgas pinigų grąžinimo terminas, be to, sutarta, kad palūkanos už paskolintas lėšas mokamos paskolų grąžinimo metu. Planuojama finansinė grąža iš minėtų verslo projektų neįvyko, todėl, net ir suėjus paskolų grąžinimo terminams, ieškovas pinigų grąžinti ilgą laiką nereikalavo, be to, nepateikė prie Paskolos sutarčių pasirašytų vekselių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryti papildomi susitarimai, susiję su ginčo objektu esančių piniginių lėšų grąžinimu.

11.2.                      Faktiškai dėl visų susitarimų, susijusių su ginčo Paskolos sutartimis, derėjosi atsakovas R. D., todėl tik jam vienam yra žinomos ginčo sandorių sudarymo aplinkybės ir sąlygos. Bylos nagrinėjimo metu vyko du teismo posėdžiai, paskutinio posėdžio metu buvo numatyta apklausti bylos šalis, tačiau atsakovas R. D. posėdyje negalėjo dalyvauti, kadangi jam buvo įtartas užsikrėtimas COVID-19 virusu (tai patvirtina į bylą pateikti sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai). Nepaisant to, kad teismo buvo prašoma sudaryti galimybę apklausti atsakovą R. D., byla buvo išnagrinėta neapklausus minėto atsakovo, o tai ir lėmė neteisingo ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

11.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad visų atsakovų atsakomybė pagal kitų atsakovų prisiimtus įsipareigojimus yra solidari. Šiuo atveju solidari atsakovų atsakomybė galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu dėl to šalys būtų susitarusios. Nei viename iš į bylą pateiktų dokumentų neužsimenama, kad, sudarant ginčo sandorius, buvo tartasi dėl solidariosios prievolės, Paskolų sutarys suformuotos taip, jog paskolos gavėjas pasirašo konkrečioje, grafiškai išskirtoje vietoje, galiausiai, ginčo sandorių tekstuose nurodoma, kad sutartį pasirašę asmenys, nesantys sutarčių šalimis, ne prisiima solidarią atsakomybę su skolininku, o garantuoja už paskolos sutarties. Susitarti dėl solidariosios atsakomybės gali tik sutartį sudarančios šalys, kurios yra įvardintos sutarties tekste, jos jokia forma negali susitarti dėl trečiosioms šalims tenkančių įsipareigojimų. Akivaizdu, kad šiuo atveju šalys susitarė ne dėl solidariosios atsakomybės, o dėl kitokios prievolių užtikrinimo formos – garantijos, kurios teikimo sąlygos reglamentuojamos CK 6.90 ir 6.92 straipsniuose.

12.       Ieškovas V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1.                      Nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais atsakovų svarstymai, kad teismas nenustatė tikrųjų šalių ketinimų, nes neįvertino atsakovo R. D. nurodytų teiginių, jog ginčo Paskolų sutartys buvo ne paskolos sutartys, o investavimo sutartys ir pinigų grąžinimo ieškovui faktas priklausė nuo investavimo atsiperkamumo. Teismas šiuos atsakovo teiginius įvertino ir dėl jų pasisakė sprendime (sprendimo 31 punktas). Taikydamas tiek lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą, tiek subjektyvųjį sutarčių aiškinimo metodą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti paskolos sutartis.

12.2.                      Atsakovai, įskaitant ir atsakovą R. D., nei su atsiliepimu į ieškinį, nei su tripliku nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, kad buvo sudarytos ne paskolos, o investavimo sutartys, be to, atsakovų procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta jokių konkrečių faktų dėl ginčo sutarčių sudarymo aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo R. D. nedalyvavimas teismo posėdyje neturi tiesioginės įtakos sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų, buvusių sudarant ginčo sandorius.

12.3.                      Vadovaujantis atsakovų tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą išsakyta pozicija dėl Paskolos sutarčių sudarymo, akivaizdu, kad tikroji šalių valia buvo, jog už paskolintų lėšų grąžinimą ieškovui tiesiogiai atsakytų visi atsakovai solidariai, nepriklausomai nuo to, kam buvo išmokėti pinigai. Tokį šalių susitarimą patvirtina tiek sutarčių nuostatos, tiek faktiniai šalių veiksmai – visose Paskolos sutartyse atsakovai pasirašė kaip paskolos gavėjai kartu, nenurodant skirtingo teisinio statuso. Kodėl sutartys buvo pasirašytos būtent taip, atsakovai paaiškinti nesugebėjo, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovų prievolės solidarumo.

12.4.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai ieškinį iš dalies pripažino, šis faktas nėra ginčijamas ir apeliaciniame skunde, tačiau nesuprantama, kodėl skundu prašoma atmesti ieškinio reikalavimus visa apimtimi.

12.5.                      Skunde nenurodoma jokių aplinkybių, patvirtinančių poreikį bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla turėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

14.       Remdamiesi tuo, kad atsakovas R. D., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti atsakovą R. D.. Ieškovas su tokiu prašymu nesutinka, ieškovo teigimu, skunde nenurodoma jokių aplinkybių, patvirtinančių poreikį bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas.

16.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17.       Esminė aplinkybė, sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastos (rašytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra įmanoma, kadangi būtina užduoti klausimus ekspertams, apklausti liudytojus ir pan.

18.       Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantai, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš bendrosios taisyklės ir byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

19.       Skunde akcentuojama aplinkybė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu nebuvo išklausytas atsakovas R. D., nekeičia situacijos teisinio vertinimo, kadangi atsakovas visus savo paaiškinimus galėjo išdėstyti raštu teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, o jo atstovas, kuris dalyvavo teismo posėdyje, turėjo galimybę žodžiu nurodyti savo atstovaujamo kliento poziciją ir paaiškinti visas svarbias bylai faktines aplinkybes arba bent jau konkrečiai įvardinti, kokias nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, gali paaiškinti jo atstovaujamas klientas. Galiausiai, šios aplinkybės galėjo būti nurodytos ir apeliaciniame skunde. 

20.       Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu per Zoom platformą, todėl, nepaisant to, jog atsakovui buvo įtartas užsikrėtimas COVID-19 virusu (izoliacijoje laukė testo rezultatų), jis, nekeldamas grėsmės aplinkiniams, galėjo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tačiau šia galimybe taip pat nebuvo pasinaudota.

21.       Kadangi atsakovai, įskaitant ir atsakovą R. D., nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nenurodė jokių konkrečių faktų dėl ginčo sutarčių sudarymo aplinkybių, kuriuos būtų buvę reikalinga ištirti tiesiogiai apklausiant atsakovą R. D. teismo posėdžio metu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog minėto atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje neturi esminės įtakos sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų, buvusių sudarant ginčo sandorius.

22.       Atsižvelgdama į tai, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės galėjo būti išdėstytos šalių procesiniuose dokumentuose, ir į tai, jog byloje nėra nagrinėjami fakto ar teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliantų prašymą skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

23.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė K. D. sudarė tris paskolos sutartis: 1) 2013 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr.LN#KD/May-13, kurios pagrindu paskolinta 4 550 JAV dolerių (3 872,67 Eur), nustatant, kad mokamos 7,5 proc. metinės palūkanos iki paskolos grąžinimo, paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 15 d.; už paskolos grąžinimą garantavo atsakovas R. D.; pinigai atsakovei K. D. buvo išmokėti iš bendrovės Capital Management Select LTD banko sąskaitos; nei paskolinti pinigai, nei mokėtinos palūkanos grąžinti nebuvo; 2) 2013 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. LN#KD11-13, kurios pagrindu paskolinta 60 000 JAV dolerių (51 068,18 Eur) suma, nustatant, kad mokamos 7,5 proc. metinės palūkanos iki paskolos grąžinimo, paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 15 d.; už paskolos grąžinimą garantavo atsakovas R. D.; pinigai atsakovei 2013 m. lapkričio 15 d. buvo išmokėti iš bendrovės Capital Management Select LTD banko sąskaitos; nei paskolinti pinigai, nei mokėtinos palūkanos nebuvo grąžinti; 3) 2014 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. LN#KD/DEC-14, kurios pagrindu paskolinta 11 500 JAV dolerių (9 788,07 Eur), nustatant, kad mokamos 7,5 proc. metinės palūkanos iki paskolos grąžinimo, paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 15 d.; už paskolos grąžinimą garantavo atsakovas R. D.; pinigai atsakovei 2014 m. gruodžio 19 d. buvo išmokėti iš bendrovės Capital Management Select LTD banko sąskaitos; nei paskolinti pinigai, nei mokėtinos palūkanos nebuvo grąžinti.

24.       Prie Paskolos sutarčių Nr. 1–3 kaip priedus Nr. A atsakovė K. D., kaip vekselio davėja, pasirašė vekselius, kuriais įsipareigojo grąžinti pagrindines skolų sumas pagal sutartis ir palūkanas. Vekseliai buvo pasirašyti ir atsakovo R. D..

25.       Bendrovė Anchor Capital Management LTD ir atsakovė UAB „Green Wood Homes“ 2016 m. rugsėjo 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. LN#GWH0716-1, pagal kurią atsakovei UAB „Green Wood Homes“ buvo paskolinta 60 000 JAV dolerių (51 068,18 Eur), nustatant, kad mokamos 10 proc. metinės palūkanos iki paskolos grąžinimo, paskolos grąžinimo terminas – 2019 m. sausio 15 d.; už paskolos grąžinimą garantavo atsakovė K. D. bei atsakovas R. D.; pinigai 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo išmokėti į atsakovės UAB „Green Wood Homes“ banko sąskaitą.

26.       Ieškovas iš bendrovės Anchor Capital Management LTD pagal 2016 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį perėmė visas reikalavimo teises, kylančias iš Paskolos sutarties Nr. 4. Iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo jokie mokėjimai pagal Paskolos sutartį Nr. 4 nebuvo atlikti.

27.       Prie Paskolos sutarties Nr. 4 kaip priedas Nr. A taip pat buvo pasirašytas vekselis, kuriuo atsakovė UAB „Green Wood Homes“, atstovaujama vadovo R. D., įsipareigojo grąžinti skolą pagal sutartį ir palūkanas. Vekselis buvo pasirašytas ir atsakovės K. D..

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

28.       Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kad šalys skirtingai aiškina Paskolos sutarčių nuostatas.

29.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018 31 punktas).

31.       Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018 73 punktas).

32.       Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 49 punktas; 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019 57 punktas ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl šalių tikrosios valios sudarant Paskolos sutartis

33.       Apeliantai skunde tvirtina, kad sutarčių sudarymo metu jie vykdė verslo projektus Rusijos Federacijoje, o ieškovas, kuris turėjo piniginių lėšų ir investavimo patirties, investavo į minėtus projektus sutartyse nurodytas pinigų sumas, tačiau vietoj investicijų sutarčių buvo sudarytos ginčo Paskolų sutartys, o esminė piniginių lėšų suteikimo, gavimo ir grąžinimo sąlyga buvo verslo projektų atsiperkamumas, tačiau planuojama finansinė grąža iš minėtų verslo projektų neįvyko. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Paskolos sutarčių sudaryme dalyvavusių šalių tikrųjų ketinimų bei sutarčių sudarymo sąlygų.

34.       Iš Paskolos sutarčių turinio matyti, kad šalys pasirašė standartines paskolų sutartis, kuriomis buvo susitarta, jog ieškovas suteiks paskolas atsakovei K. D. ir atsakovei UAB „Green Wood Homes“, taip pat šalys susitarė dėl paskolų sumų, palūkanų bei konkrečių paskolų grąžinimo terminų. Įsipareigojimai grąžinti paskolas buvo užtikrinti pasirašant Vekselius. Sutarčių tekstuose nėra net užsiminta apie tai, kad paskolų grąžinimas būtų buvęs susietas su atsakovų vykdomų verslo projektų atsiperkamumu. Jokie objektyvūs įrodymai, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti Paskolų sutarčių šalių valią nei kad ji tiesiogiai išreikšta sutarčių sąlygose, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti. 

35.       Pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į pačių atsakovų atstovo pozicijos dėl tikrųjų Paskolos sutarčių šalių ketinimų nenuoseklumą. 2020 m. gruodžio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovų atstovas ieškinį iš dalies pripažino, nurodydamas, kad atsakovai neneigia to, jog yra skolingi, nesutiko tik su reikalavimu skolą iš atsakovų priteisti solidariai ir tuo, kad skola būtų priteista eurais (posėdžio garso įrašas nuo 4 min. 35 sek. iki 6 min. 20 sek.). Be to, teismui paklausus dėl galimybės šalims susitarti taikiai, atsakovų atstovas aiškiai nurodė, kad atsakovai yra linkę susitarti taikiai ir kad atsakovas R. D. būtų pasirengęs visą skolą sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d. (posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 55 sek. iki 9 min. 20 sek.). Ieškovo atstovė taip pat patvirtino, kad šalys bandė susitarti taikiai, tačiau, atsakovams konkrečiai nenurodžius, kada visa skola bus grąžinta (nepateikus skolos grąžinimo grafiko), prašė bylą nagrinėti iš esmės (posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 40 sek. iki 7 min. 50 sek.). Teismo posėdžio metu iš esmės tik baigiamųjų kalbų metu atsakovų atstovas užsiminė, kad atsakovai pripažįsta, jog pinigus gavo, tačiau pinigų, gautų pagal Paskolos sutartis grąžinimas, buvo susietas su atsakovų vykdytų verslo projektų atsiperkamumu, o planuojama finansinė grąža iš minėtų verslo projektų neįvyko (posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 3 min. 43 sek. iki 1 val. 4 min. 15 sek.). Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad Paskolos sutarčių šalių ketinimai buvo tokie, kokie ir nurodomi Paskolos sutarčių tekstuose, t. y. šalys siekė sudaryti ne investavimo, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o paskolų sutartis.

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai skundu iš esmės siekia, kad byloje esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nors jokie įrodymai, patvirtinantys apeliantų pateikiamą poziciją dėl ginčo Paskolos sutarčių sudarymo aplinkybių, nebuvo pateikti. Vien aplinkybė, kad ieškovas, suėjus Paskolos sutartyse numatytiems skolų grąžinimo terminams, pakankamai ilgą laiką nereikalavo grąžinti skolas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją, kadangi kreditorius turi teisę, o ne pareigą reikalauti iš skolininko vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

37.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38.       Atsižvelgiant į Paskolos sutarčių sąlygų turinį, į tai, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti bent preliminarią išvadą, jog tarp šalių egzistavo kitokie susitarimai nei numatyta Paskolos sutarčių tekstuose, ir į tai, kad atsakovų atstovas teismo posėdžio metu ieškinį iš dalies pripažino, apeliantų gynybinė pozicija, jog ginčo sandoriai yra ne paskolų sutartys, o investavimo sutartys, kaip prieštaraujanti rašytinių Paskolos sutarčių nuostatoms, kuriose numatyti konkretūs besąlyginiai paskolų grąžinimo terminai, atmestina.

Dėl atsakovų atsakomybės pagal Paskolų sutartis formos

39.       Šalys nesutaria dėl to, ar visų atsakovų atsakomybė pagal Paskolos sutartis yra solidari. Apeliantai skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų atsakomybė pagal kitų atsakovų prisiimtus įsipareigojimus yra solidari, yra nepagrįsta, kadangi Paskolos sutartyse
Nr. 1–3 atsakovas R. D. pasirašė tik kaip garantas, o Paskolos sutartyje Nr. 4 kaip garantai pasirašė abu atsakovai K. D. ir R. D..

40.       Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo, šalių susitarimu nustatytais atvejais arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir / ar šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė yra solidari.

41.       Nagrinėjamu atveju įstatymai nenumato solidariosios atsakovų atsakomybės, todėl solidarioji atsakomybė galėjo atsirasti tik šalių susitarimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, vertinant atsakovų atsakomybės pagal Paskolų sutartis formą, svarbios šios byloje nustatytos aplinkybės: pirma, nei Paskolos sutartyse, nei į bylą pateiktuose Vekseliuose, kurie buvo pasirašyti prie Paskolos sutarčių, nėra užsimenama apie atsakovų atsakomybės solidarumą; antra, Paskolos sutarčių Nr. 1–3 tekstuose, kuriuos rengė pats ieškovas (2020 m. gruodžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min. 25 sek. iki 17 min. 15 sek.), visur kaip sutarties šalis ir skolininkė (paskolos gavėja) nurodoma tik atsakovė K. D., o Paskolos sutarties Nr. 4 tekste šalimi ir skolininke (paskolos gavėja) įvardijama tik UAB „Green Wood Homes“; trečia, Paskolų sutarčių Nr. 1–3 1 dalies d punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma, kad atsakovas R. D. asmeniškai garantuoja už paskolos grąžinimą, o Paskolos sutarties Nr. 4 1 dalies d punkte nurodoma, jog už paskolos grąžinimą asmeniškai garantuoja atsakovai R. D. ir K. D.; ketvirta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Paskolos sutarčių pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti atsakovų šeimos poreikiams (gyvenamojo namo statybai) ar investicijoms į šeimos verslą; priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime (sprendimo 30 punktas), atsakovė K. D. teismo posėdžio metu neigė tai, jog paskolos buvo panaudotos šeimos būsto statybai ir nepatvirtino to, kad pinigai buvo investuoti į šeimos verslą (2020 m. gruodžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 38 min. iki 39 min. 42 sek.). Ieškovas šios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindė, tik buvo nurodęs, kad pinigus skolino namo statybai.

42.       Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, darytina išvadą, kad Paskolos sutartyse šalys susitarė ne dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, o dėl kitokios prievolių užtikrinimo formos – garantijos.

43.       Mokėjimo garantija, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, yra reglamentuojama CK 6.90–6.97 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad yra dvi mokėjimo garantijų rūšis: nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012; kt.).

44.       Paprastosios (sąlyginės) garantijos apibrėžimas pateikiamas CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje, kuria remiantis garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas, prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari.

45.       Taigi garantijos atveju greta paprastai jau esamų (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių teisinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir garanto prievoliniai teisiniai santykiai. Garantija garantas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios su skolininku, atžvilgiu. Garantija padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti garantui.

46.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad Paskolos sutarčių Nr. 1–3 atveju atsakovas R. D. atsako kaip garantas (subsidiariai), o Paskolos sutarties Nr. 4 atžvilgiu atsakovė K. D. ir atsakovas R. D. taip pat laikytini ne solidariaisiais bendraskoliais kartu su atsakove UAB „Green Wood Homes“, o garantais, kurių atsakomybė su pagrindine skolininke UAB „Green Wood Homes“ yra ne solidarioji, o subsidiarioji.

Dėl bylos procesinės baigties

47.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė solidariąją atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas atsakovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad skolos pagal Paskolos sutartis Nr. 1–3 priteisiamos iš atsakovės K. D. ir subsidiariai iš atsakovo R. D., o skola pagal Paskolos sutartį Nr. 4 priteisiama iš atsakovės UAB „Green Wood Homes“ ir subsidiariai iš atsakovų K. D. bei R. D.. Kita Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

48.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

50.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu nekeičiama ieškovui priteistina skolos ir palūkanų suma, o keičiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovų atsakomybės pagal Paskolos sutartis formos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga ir pagrįsta būtų nekeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51.       Nei ieškovas, nei apeliantai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, būtų patyrę teisinės pagalbos išlaidų.

52.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovams K. D., R. D. ir UAB „Green Wood Homes“ 1 930 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas iki procesinio sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo. Atsakovai už skundą yra sumokėję 300 Eur žyminio mokesčio dalį.

53.       Atsakovai apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. tiek dalyje dėl paskolos santykių perkvalifikavimo į investavimo santykius, neginčijant gautų sumų, tiek dalyje dėl atsakovų solidarios atsakomybės. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas yra iš dalies tenkinamas, keičiant atsakovų atsakomybės formą, spręstina, kad iš atsakovų valstybei būtų pagrįsta priteisti po 271,67 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, įvertinant atsakovų dalį (300 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, tuo tarpu iš ieškovo, kuris prašė skolą iš visų atsakovų priteisti solidariai, valstybei priteisiama likusi mokėtina žyminio mokesčio suma, t. y. 1 115 Eur.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti, jo rezoliucinės dalies pirmas tris pastraipas išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir subsidiariai iš atsakovo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 76 050 (septyniasdešimt šešių tūkstančių penkiasdešimties) JAV dolerių paskolą, 37 429 (trisdešimt septynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt devynių) JAV dolerių palūkanas bei 5 (penkių) proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greenwood Homes“ (juridinio asmens kodas 302342322) ir subsidiariai iš atsakovų K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bei R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 60 000 (šešiasdešimties tūkstančių) JAV dolerių paskolą, 23 400 (dvidešimt trijų tūkstančių trijų šimtų) JAV dolerių palūkanas bei 5 (penkių) proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.“.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų K. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Green Wood Homes“ (juridinio asmens kodas 302342322) valstybei po 271,67 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 1 115 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiolikos) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

Rasa Gudžiūnienė

Romualda Janovičienė