Baudžiamoji byla Nr. 1-2491-1100/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10615-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.1; 1.2.23.1.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 25 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Rūtai Purickaitei, 

dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,

kaltinamajam D. Ž. (D. Ž.), jo gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

specialistui T. S.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų (teistumas neišnykęs):

1) Ignalinos rajono apylinkės teismo 1998 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Subendrinus bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu; 

3) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

4) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Subendrinus bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

5) Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 9 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, bausmė sumažinta ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 6 mėnesiams; 

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL dydžio bauda;

8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 3061 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams. Paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams; 

10) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams;

11) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 90 parų areštu. Paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 5 mėnesiams;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams; 

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. balandžio 17 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu sumažino pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę; 

kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

D. Ž. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu:

Jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos revolverį „ME 38 Compact-6“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti „380 MEGUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, automobilyje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė yra anyta L. T., o naudotoja – žmona E. Z.), kol nuo 2019 m. kovo 15 d. vidurnakčio iki 2019 m. kovo 15 d. 0.50 val. Vilniuje, Žadeikos g. 6, policijos pareigūnai šį ginklą minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė.

 D. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to D. Ž. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti:

Jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,02 g (28,1 % koncentracija) psichotropinės medžiagos – metamfetamino automobilyje Volvo (savininkė L. T., o naudotoja – žmona E. Z.), kol nuo 2019 m. kovo 15 d. vidurnakčio iki 2019 m. kovo 15 d. apie 0.50 val. Vilniuje, Žadeikos g. 6, policijos pareigūnai šią medžiagą minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė.

D. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Parodė, kad 2019 m. kovo 14 d. apie 22 val. sėdėjo automobilyje ir laukė pažįstamo asmens, kad šis galėtų nuvairuoti automobilį į savo garažą, jog kitą dieną galėtų važiuoti taisyti transporto priemonę. Iki nagrinėjamo įvykio vietos kaltinamasis vienas atvažiavo transporto priemone. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, paprašė pateikti dokumentus ir išlaipino jį iš automobilio, nes jiems kilo įtarimas dėl vagystės. Pareigūnai tikrino automobilį maždaug dvi valandas. D. Ž. nurodė, kad automobilis Volvo priklauso žmonos mamai, tačiau jis kartais pasiskolindavo transporto priemonę ir su žmonos žinia skolindavo ją kitiems asmenims. Dėl ginklo nieko pasakyti negali, jį pirko žmona. Nustebino toks žmonos poelgis. Nėra matęs, kad ji anksčiau naudotųsi šaunamaisiais ginklais. Teismo posėdžio metu dėl suėmimo skyrimo D. Ž. nurodė, kad ginklas yra jo tik dėl to, nes norėjo išvengti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Jis žinojo, kad yra nekaltas, nes ant ginklo nebuvo jo pirštų atspaudų. Telefone esančios ginklo nuotraukos nematė, bet nurodė, kad su žmona naudojasi vienu mobiliojo ryšio telefonu. Dėl narkotinių medžiagų radimo paaiškino, kad automobilyje jas vartojo pažįstamas V. D. (D. Ž. matė patį vartojimo faktą). Vartodamas jis pila į maišelį vandenį ir ištraukia jį su švirkštu, todėl tą kartą automobilyje galėjo palikti maišelį. Nuo to laiko iki D. Ž. sulaikymo praėjo dvi savaitės. Prieš sulaikymą savo automobilį Volvo jis paskolino V. D., nes jis minėjo, kad nori transporto priemonę pirkti ir apžiūrėti. Kaltinamasis neatmeta galimybės, kad jo automobilyje galėjo būti rastos narkotinės medžiagos, tačiau nurodo, kad jas paliko V. D.. Jis galėjo palikti narkotinių medžiagų likučius, kai buvo pasiskolinęs ir vairavo automobilį Volvo. D. Ž. teigimu, jis nevartoja narkotinių medžiagų, bet kažkada netyčia atsigėrė energetinio gėrimo, kuriame buvo narkotinių medžiagų. V. D. vartojant narkotikus yra matęs vieną kartą, bandė pasakyti, kad to nedarytų jo automobilyje. Mano, kad, paskolinus automobilį, V. D. vartodavo narkotikus. Po sulaikymo bendravo su savo žmona, tačiau apie bylą kalbėjo tik po kurio laiko.

D. Ž., 2019 m. kovo 15 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrįstumo, pripažino, kad rastas ginklas yra jo, turėjo šį daiktą 3–4 dienas ir pats padėjo jį po pavarų perjungimo svirties užvalkalu. Jam ir jo šeimai buvo grasinama kitame procese, kuriame jis davė parodymus prieš kitus asmenis, todėl jis įsigijo ginklą. Jam buvo paaiškinta, kad ginklą reikia užregistruoti policijoje, bet nespėjo to padaryti, nes turėjo kitų reikalų. Maišelį nuo psichotropinių medžiagų į automobilį jam matant padėjo jo pažįstamas D. sakydamas, kad negali bet kur išmesti. Pasak jo, jis nevartoja psichotropinių medžiagų (1 t., b. l. 166–168).

D. Ž., 2019 m. birželio 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrįstumo, parodė, kad jis nieko nežinojo apie ginklą, o maišelis priklausė ne jam. D. pavartojo psichotropinių medžiagų ir neišmetė maišelio (2 t., b. l. 3–4).

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad varžybose buvo laimėjęs 100 Eur vertės čekį, kurį reikėjo išleisti. Jis turėjo dujinį pistoletą dar nuo tada, kai nereikėjo leidimo, bet teko jį užregistruoti, todėl leidimas jam buvo išduotas. Pistoletu niekada nesinaudojo. Po kelių metų nuvyko į parduotuvę pasižiūrėti kainų, kurios buvo neadekvačios rinkos kainoms, todėl nusprendė nusipirkti pistoletą revolverį (jį įsigijo 2017 m. rudenį). Liudytojas paaiškino, kad užsiima filmavimais, kur naudojami muliažiniai ginklai, tačiau kartais panaudojamas tikras ginklas, nes taip atrodo realistiškiau. Iš minėto ginklo nebuvo šauta, jis buvo laikomas garaže, kuris buvo naudojamas tik kaip sandėlis. Jame buvo laikomi ir draugų, tėvų daiktai, todėl garažas buvo visiškai užkrautas. Jis retai lankydavosi garaže, nes automobilio jame nelaikė. Atvykęs į garažą pasidėti daiktų, maždaug kovo mėnesio pabaigoje pamatė, kad į garažą įsilaužtą, t. y. durys buvo praviros, spynos šerdelė išgręžta. Negalėjo vizualiai pamatyti, kas dingo, tačiau užfiksavo, kad nebėra lietų ratlankių. Dėl jų nesikreipė į policiją, nes jų vertė buvo nedidelė. Gretimo garažo kaimynė nurodė, kad ir kiti garažai buvo apvogti, tačiau negalėjo susisiekti su J. B.. Tvarkydamas garažą pardavimui maždaug balandžio pabaigoje pastebėjo, kad pavogtas ginklas. Dėl jo vagystės iš karto kreipėsi į policiją. Ginklas nebuvo naudotas, jis buvo dėžutėje ir maišelyje. Liudytojas buvo ištraukęs jį tik pažiūrėti, bet iš jo nebuvo šauta. Kiti asmenys nesinaudojo ginklu.

Liudytoja E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 13 d. autobusų stotyje nusipirko dujinį pistoletą, tačiau vyras apie tai nežinojo. Į autobusų stotį atvyko kartu su vyru pasiimti siuntos. Belaukiant autobuso, D. Ž. kalbėjo telefonu ir nuėjo toliau, o tuo metu prie jos priėjo vaikinas, kuris paprašė cigaretės ir pasiūlė pirkti dujinį pistoletą už 30 Eur. Vaikinas buvo aukštesnis už ją, šviesių plaukų, galimai narkomanas. Moteris turėjo tik 20 Eur, tačiau pardavėjas sutiko parduoti ginklą už mažesnę kainą. E. Z. gavo ginklą maišelyje, tačiau jo neišėmė, pažiūrėjo į maišelio vidų (ginklas buvo juodas, būgnelis rudos spalvos) ir nunešė į automobilį. Vyro tuo metu automobilyje nebuvo, todėl ginklą ji padėjo po vairuotojo sėdyne. Apie ginklą vyrui nieko nesakė, o kai vežė sūnų į mokyklą perdėjo jį prie pavarų dėžės. Ši dėžė buvo tuščia, padėtas tik ginklas, nepažiūrėjo, ar ten dar kas nors buvo. Prieš tai ji nufotografavo ginklą mobiliojo ryšio telefonu, nes norėjo surasti informaciją apie jį internete. Vėliau sutuoktinis pasiskolino E. Z. automobilį, kuriame visą laiką buvo ginklas, ir buvo suimtas. Negali paaiškinti, kodėl įsigijo ginklą, galbūt iš gailesčio. Niekada anksčiau neturėjo ginklo ir nėra iš jo šaudžiusi. Nežinojo, kad dujiniam ginklui reikalingas leidimas. Automobilį, kuris registruotas jos motinos vardu, vairuoja tik ji, jos vyras neturi vairuotojo pažymėjimo. Vyras minėjo, kad automobilį buvo paskolinęs draugui V. D.. Kaltinamasis galėjo be jos žinios paimti automobilio raktelius. Anksčiau taip nebuvo, kad jis skolintų automobilį. Liudytoja nežinojo, kad jos vyras vartoja narkotines medžiagas. E. Z. teigimu, nuo sulaikymo iki jos apklausos ji nebendravo telefonu su savo vyru. Apie ginklą pareigūnams pranešė telefonu 2019 m. kovo 22 d., t. y. dar prieš bendraujant su sutuoktiniu. Ji ir D. Ž. naudojosi vienu mobiliojo ryšio telefonu, todėl ginklo nuotrauka buvo padaryta tuo pačiu telefonu.

Liudytojas V. D. (V. D.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, laiko draugu. Paskutinį kartą su D. Ž. susitiko gal 2019 m. balandžio, gegužės mėnesį prie parduotuvės „Lidl“ arba „Norfa“ Justiniškių mikrorajone. Kaltinamasis buvo atvykęs automobiliu Volvo (jis visada su automobiliu, nėra matęs jo kitaip), todėl, liudytojo manymu, susitikimas įvyko dėl parduodamo automobilio. V. D. vairavo kaltinamojo automobilį, nes norėjo pasižiūrėti, ar šis jam tinkamas. Jis niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, bet yra vairavęs automobilius. Besivažinėdamas skolintu automobiliu, stabtelėjo susileisti narkotikų, vėliau grįžo pas kaltinamąjį, kuris tuo metu buvo nuėjęs į parduotuvę arba susitikti su žmona. Anksčiau vartojo psichotropines medžiagas (amfetaminą), nešiodavosi su savimi, bet dabar nebevartoja. Kaltinamojo automobilyje vartojo psichotropines medžiagas, bet paskutinį kartą jo nebuvo, taip pat nesakė apie narkotikų susileidimą. Prieš 2-3 mėnesius iki šio susitikimo D. Ž. leido jam susileisti narkotikus savo automobilyje, nors prieš tai prieštaravo. Liudytojas paaiškino, kad amfetaminą galima uostyti, gerti sumaišius kokteilį, rūkyti, tačiau jis leidžiasi intraveniniu būdu. Narkotikus jis maišydavo su vandeniu, susileisdavo iš maišiuko, po to jį išmesdavo. Kur padėjo maišiuką su likučiais paskutinį kartą, pasakyti negali, nes buvo apsvaigęs, apie tai negalvojo. Narkotikai galėjo iškristi kaltinamojo automobilyje arba V. D. gal ir galėjo juos sąmoningai pasidėti, nes dažnai pamesdavo. Niekada kartu nevartodavo narkotikų, D. Ž. pasaugoti narkotinių medžiagų neprašė. Po šio susitikimo daugiau nebendravo su D. Ž., nes galvojo, kas jis atlieka bausmę. Nepažįsta kaltinamojo žmonos ir su ja nebendrauja.

Liudytojas Ž. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo sulaikant kaltinamąjį D. Ž.. Įvykio vakarą, patruliuodamas su kolega, daugiabučių namų kiemuose pastebėjo neįprastai stovintį automobilį Volvo (variklis buvo išjungtas), kuriame sėdėjo vienas vyras. Jis elgėsi keistai, bandė užrakinti mobiliojo ryšio telefoną ir kažkur padėti jį, todėl buvo nuspręsta asmenį patikrinti. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad nevairuoja ir laukia draugo, kūrė įvairias istorijas. Automobilyje buvo pastebėtas žibintuvėlis ir darbinės pirštinės. Minėtos aplinkybės sukėlė įtarimą, kad asmuo galimai ruošiasi daryti nusikalstamą veiką. Patikrinus asmens mobiliojo ryšio telefoną, buvo matyti, kad „Youtube“ paskyroje jis ieškojo, kaip nuimti bamperį ir priekines lempas nuo automobilio. Taip pat telefone buvo rasta ant automobilio sėdynės gulinčio revolverio nuotrauka. Todėl asmeniui buvo uždėti antrankiai ir jis pasodintas į automobilį. Liudytojas pastebėjo, kad ant bėgių perjungimo svirties netvarkingai uždėta apsauga. Patikrinus ten buvo rasti švirkštai, polietileninis maišelis su galimai psichotropinių medžiagų likučiais ir revolveris, kuris, pasak liudytojo, buvo nufotografuotas telefonu. D. Ž. neatrodė apsvaigęs, kalbėjo normaliai, tačiau paaiškino, kad apie ginklą nieko nežino. Per visą laiką jokie pašaliniai asmenys nebuvo priėję prie automobilio. Kiekvienas patrulis turi teisę apžiūrėti automobilį ir tai nelaikytina krata. Kai pastebėjo įtartinus daiktus, apie juos pranešė kitiems policijos pareigūnams. Liudytojo veiksmai fiksuoti tarnybiniu pranešimu.

Šio policijos pareigūno 2019 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (t. 1, b. l. 13).

Specialistas T. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kodėl skiriasi byloje esančios Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. balandžio specialisto išvados Nr. 140-(1317)-IS1-1933 (toliau – 2019 m. balandžio specialisto išvados Nr. 140-(1317)-IS1-1933) turinys. Jis nurodė, kad tarpinėje išvadoje (išvados aprašomojoje dalyje) padaryta techninė klaida, kad ant tyrimui pateiktų D. Ž. rankų nuoplovų narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra, todėl vadovautis reiktų galutine išvada, pagal kurią ant kaltinamojo rankų nuoplovų rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų.

E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir eksperimento metu. Automobilyje ji iš pradžių parodė, kad Vilniaus autobusų stotyje įsigytą ginklą padėjo po vairuotojo sėdyne, vėliau po plastmase šalia pavarų perjungimo svirties (t. 1, b. l. 37–39). Eksperimento metu parodė, kaip šaunamąjį ginklą padėjo po pavarų dėžės perjungimo svirties plastmase (1 t., b. l. 40).

Iš 2019 m. balandžio 5 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad E. Z. buvo pateikti 6 šaunamieji ginklai, iš kurių ji pagal rankenos spalvą atpažino būtent tą, kurį įsigijo Vilniaus autobusų stotyje (1 t., b. l. 34–36).

2019 m. kovo 15 d. apžiūros protokole su priedais užfiksuoti automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Nustatyta, kad automobilio pavarų perjungimo svirties apdaila praardyta. Ertmėje guli revolveris „ME 38 Compact-6“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir polietileninis maišelis su galimai psichotropinių medžiagų likučiais. D. Ž. pasirašytinai patvirtino automobilio apžiūros rezultatus (t. 1, b. l. 64–73). 

2019 m. kovo 25 d. apžiūros protokole su priedais užfiksuota papildoma to paties automobilio Volvo apžiūra, kurios metu rasti įvairūs įrankiai, tačiau draudžiamų ir tyrimui svarbių objektų nerasta (t. 1, b. l. 74).

2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuoti rasto ginklo apžiūros rezultatai. Nustatyta, kad tai – juodos spalvos (rankena ruda) pramoninės gamybos revolveris „ME 38 Compact-6“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 380 MEGUM tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis ir yra C kategorijos šaunamasis ginklas (t. 1, b. l. 100).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. balandžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1318)-IS1-1701 (toliau – 2019 m. balandžio 1 d. specialisto išvada Nr. 140-(1318)-IS1-1701) nustatyta, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant pateikto tirti revolverio, rasto ir paimto 2019 m. kovo 15 d. automobilio Volvo apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 98–99).

2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1317)-IS1-1933 nustatyta, kad tyrimui pateiktos medžiagos sudėtyje, paimtos 2019 m. kovo 15 d. atliekant automobilio Volvo apžiūrą, yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,020 g (28,1 proc.). Ant tyrimui pateiktų D. Ž. rankų nuoplovų yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų (1 t., b. l. 107).

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. balandžio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1317)-IS1-2166 (toliau – 2019 m. balandžio 24 d. specialisto išvada Nr. 140-(1317)-IS1-2166) nustatyta, kad rankų pėdsakai ant polietileninio maišelio, rasto ir paimto automobilio Volvo apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 111–112).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. T-N746/2019 (01) (toliau – 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. T-N746/2019 (01)) nustatyta, kad D. Ž. šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino, o benzodiazepinų, etilo akoholio – nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (1 t., b. l. 117).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1317)-IS1-3814 (toliau – 2019 m. liepos 31 d. specialisto išvada Nr. 140-(1317)-IS1-3814) nustatyta, kad ant tirti pateikto maišelio, paimto automobilio Volvo apžiūros metu, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (3 t., b. l. 31–32).

Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, revolveris „ME 38 Compact-6“ Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. B. (t. 1, b. l. 88–91). D. Ž. neturi leidimų ginklams (1 t., b. l. 87).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. T., o juo naudojasi E. Z. (1 t., b. l. 62).

Iš Vilniaus pataisos namų pateiktos informacijos apie D. Ž. bendravimą suėmimo metu matyti, kad iki E. Z. apklausos (2019 m. kovo 27 d.) ji ne kartą bendravo su savo vyru D. Ž. telefonu (1 t., b. l. 124 –133).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2019 m. balandžio 2 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, nuvykus į Vilniaus autobusų stoties mikrorajoną, nepavyko rasti vaizdo kamerų, kurios būtų nufilmavusios vaizdą lauke. Taigi, išnaudojus visas galimybes, nepavyko nustatyti asmens, kuris E. Z. teigimu, jai pardavė ginklą (1 t., b. l. 135).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. Ž. bylai reikšmingu laiku ir vietoje neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir psichotropinę medžiagą (metamfetaminą), neturėdamas tikslo jos platinti.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku automobilyje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi kaltinamasis, buvo rastas šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos revolveris „ME 38 Compact-6“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 380 MEGUM tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, ir kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams (2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokolas), taip pat psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,020 g (28,1 proc. koncentracija) (2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. 140-(1317)-IS1-1933).

D. Ž. bylą nagrinėjant teisme neigė, kad minėti daiktai priklauso jam ir kad kaltinamajam buvo žinoma apie šaunamojo ginklo ir psichotropinės medžiagos buvimą transporto priemonėje.

Teismas pažymi, kad D. Ž. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas aplinkybes dėl šaunamojo ginklo priklausomybės ir žinojimo apie jį. Jis, 2019 m. kovo 15 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrįstumo, pripažino, kad automobilyje rastas pramoninės gamybos revolveris „ME 38 Compact-6“ priklauso būtent jam; kaltinamasis paaiškino neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu priežastį (įgijo šį daiktą dėl grasinimo jam ir jo šeimai, nes davė nepalankius parodymus prieš asmenis kitoje byloje), jo neteisėto laikymo laiką (3–4 dienas iki sulaikymo) ir atsiradimo transporto priemonėje aplinkybes (jis pats padėjo šaunamąjį ginklą į automobilį) (1 t., b. l. 166–168). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2011). Šiuo atveju D. Ž. davė minėtus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant tiek prokurorui, tiek jo gynėjui, t. y. įgyvendinant rungimosi principą ikiteisminio tyrimo stadijoje. Teismui teisiamajame posėdyje perskaičius aptartus D. Ž. duotus parodymus, nuteistasis teigė, kad jis prisipažino neteisėtai disponavęs šaunamuoju ginklu, nes norėjo išvengti griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo. Teismas pažymi, kad nuteistojo nurodyta parodymų davimo priežastis savaime nelaikytina pagrindu atmesti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kaip neatitinkančius tikrovės. Griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) klausimas sprendžiamas vertinant, ar yra suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų, įtvirtintų BPK 122 straipsnyje, o prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nėra aplinkybė, kuriai esant įtariamajam (kaltinamajam) visada neskiriama tokio pobūdžio kardomoji priemonė. Be to, tuo pačiu metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla Nr. 1-97-961/2019, kurioje D. Ž. su kitais asmenimis yra kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, todėl kaltinamojo parodymų dalis, kad dėl byloje duodamų nepalankių parodymų davimo jam buvo grasinama, sudaro realų pagrindą tikėti šiais ir kitais aptartais jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Po 2019 m. kovo 15 d. teismo posėdžio, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, D. Ž. pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, kad jis nieko nežino apie automobilyje Volvo rastą šaunamąjį ginklą (1 t., b. l. 142). Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta kaltinamojo žmona E. Z., kuri teigė, kad ji nusipirko šaunamąjį ginklą 2019 m. kovo 13 d. autobusų stotyje iš asmens (galimai narkomano), o jos vyras nieko nežinojo apie šio daikto įsigijimą. Nors ši liudytoja davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32), atpažino šaunamąjį ginklą objektų parodymo atpažinti metu (t. 1, b. l. 34–36), patvirtino parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje ir eksperimentą (1 t., b. l. 37–39, 40), tačiau teismas neturi pagrindo remtis E. Z. parodymais nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu E. Z. nesugebėjo nurodyti jokios priežasties, dėl kurios ji neva nusipirko šaunamąjį ginklą. Pati liudytoja pripažino, kad ji anksčiau niekada neturėjo šaunamojo ginklo, taip pat nesinaudojo juo. Šaunamojo ginklo nusipirkimas iš nepažįstamo asmens viešoje vietoje, kur lankosi gana daug žmonių, be jokios priežasties, anksčiau neturėjus jokios patirties su šaunamaisiais ginklais, yra nelogiškas asmens elgesys. Tuo tarpu D. Ž. turi didelę kriminalinę patirtį (anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų, taip pat ir už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendis)). Abejonių dėl E. Z. nurodytų aplinkybių tikrumo kelia taip pat kiti jos duoti parodymai. Pasak liudytojos, ji tuo metu buvo atvykusi su savo vyru, tačiau ji nieko nesakė jam apie pavojingo daikto – šaunamojo ginklo – įsigijimą, o tiesiog įdėjo jį automobilio vidų (iš pradžių paslėpė po vairuotojo sėdyne, o vėliau perdėjo į prie pavarų dėžės esančią ertmę). Toks E. Z. elgesys nieko nesakant savo vyrui apie daiktą, kurio naudojimas gali sužaloti asmenis, sunkiai paaiškinamas. Be to, neįtikėtina, kad liudytoja, kuri neturi teorinių ir praktinių žinių apie šaunamuosius ginklus bei nesidomėjo jais, fotografavo šaunamąjį ginklą mobiliojo ryšio telefonu, nes norėjo surasti informaciją apie jį. E. Z. teigimu, kai ji dėjo šaunamąjį ginklą į ertmę, esančią prie pavarų dėžės, ši buvo tuščia. Kita vertus, liudytojas Ž. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad toje vietoje buvo rasti daiktai: švirkštai, polietileninis maišelis su galimai psichotropinės medžiagos likučiais ir revolveris. Tai iš esmės atitinka šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad, atliekant automobilio apžiūrą, ertmėje, esančioje prie pavarų dėžės, pirmiausia buvo matomi švirkštai, polietileninis maišelis su galimai psichotropinės medžiagos likučiais, o šaunamasis ginklas buvo įdėtas giliau (1 t., b. l. 15), taip pat jo surašyto tarnybinio pranešimo turinį (1 t., b. l. 13). Reikšminga ir tai, kad pagal D. Ž. versiją, V. D. paliko automobilyje polietileninį maišelį su psichotropinės medžiagos likučiais, o byloje nenustatyta, kad kaltinamasis skolino automobilį minėtam asmeniui nuo 2019 m. kovo 13 d. (kai, E. Z. teigimu, ji neva įsigijo šaunamąjį ginklą) iki 2019 m. kovo 15 d. (kai D. Ž. buvo laikinai sulaikytas). Priešingai, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (2019 m. balandžio 2 d. apklausos protokolas) teigė, kad jis galimai skolino V. D. automobilį likus trims ar keturioms dienoms iki sulaikymo (1 t., b. l. 142), t. y. dar prieš E. Z. baudžiamojo proceso metu papasakotas aplinkybes apie šaunamojo ginklo įsigijimą. Taigi, įvertinus ertmėje, esančioje prie pavarų dėžės, šaunamojo ginklo buvimo vietą (giliau, po polietileniniu maišeliu su psichotropinių medžiagų likučiais), atmestini E. Z. parodymai, kad ji dėjo šaunamąjį ginklą į ertmę, esančią prie pavarų dėžės, kuri buvo tuščia, nes priešingu atveju ji būtų pastebėjusi, kad joje yra kitų daiktų. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. Z. teigė, jog ji pranešė policijos pareigūnams apie šaunamąjį ginklą, kad jis priklauso jai, telefonu 2019 m. kovo 22 d., t. y. dar prieš bendraujant su sutuoktiniu. Kita vertus, byloje yra pateikti duomenys apie D. Ž., kai jis buvo suimtas, ir jo žmonos E. Z. bendravimą telefonu, iš kurių matyti, kad liudytoja dar 2019 m. kovo 21 d. bendravo su jos vyru telefonu (1 t., b. l. 124–133), todėl neatmestina, kad jie galėjo susiderinti dėl bendros pozicijos apie automobilyje rastą šaunamąjį ginklą. E. Z., be kita ko, iki savo apklausos 2019 m. kovo 27 d. dar ne kartą kalbėjo telefonu su savo vyru. Todėl šios liudytojos parodymai apie šaunamojo ginklo priklausomybę ir tai, kad jos vyras D. Ž. nežinojo apie šį daiktą, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra abejonių, jog D. Ž. kaltinime nurodytu laiku suprato, kad laiko šaunamąjį ginklą automobilyje Volvo, kuriuo tuo metu naudojosi, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad D. Ž. neturėjo leidimo laikyti kokį nors šaunamąjį ginklą, todėl jis laikė revolverį „ME 38 Compact-6“ neteisėtai. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka nustatyti neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu faktą, nepaisant to, kam šaunamasis ginklas nuosavybės teise priklauso.

Taigi pripažintina, kad D. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, remiantis 2019 m. balandžio 1 d. specialisto išvada Nr. 140-(1318)-IS1-1701, rankų pėdsakai, išryškinti ant pateikto tirti revolverio, rasto ir paimto 2019 m. kovo 15 d. automobilio Volvo apžiūros metu, netinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 98–99), nes byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis padarė aptariamą nusikalstamą veiką.

D. Ž. bylą nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad automobilyje Volvo rastas polietileninis maišelis su psichotropine medžiaga priklauso V. D.. Pagal teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai tokių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2012). Be to, narkotinės ar psichotropinės medžiagos priklausymas kitam asmeniui neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, jei nustatyta, kad kaltininkas suvokė, jog jis laiko narkotinę ar psichotropinę medžiagą.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad polietileninis maišelis su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,020 g (28,1 proc.), rastas automobilio Volvo ertmėje, esančioje prie pavarų dėžės. D. Ž., 2019 m. kovo 15 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrįstumo, nurodė, kad jis matė, jog maišelį nuo narkotinių medžiagų į automobilį jam matant padėjo jo pažįstamas sakydamas, kad negali bet kur išmesti (1 t., b. l. 166–168). Taigi pats kaltinamasis, jau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, pripažino, kad jis suprato, jog automobilyje, kuriuo jis naudojosi, laikomas maišelis su draudžiama medžiaga (jos likučiais). D. Ž. elgesys, kai, pasak jo, jis žinojo, kad automobilyje laikomas maišelis su buvusia draudžiama medžiaga, tačiau neišmetė jo, nors nenorėjo tokio daikto laikyti transporto priemonėje, yra nelogiškas. Kaltinamasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis matė, kaip V. D. vartojo psichotropines medžiagas, tačiau nebuvo nuoseklus, kada jis stebėjo tokį įvykį. D. Ž., ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 2 d. apklausiamas, teigė, kad matė, kaip galimai prieš 3–4 dienas iki psichotropinės medžiagos radimo automobilyje (policijos pareigūnams suradus ją) V. D. vartojo draudžiamą medžiagą (1 t., b. l. 142), kita vertus, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad nuo to laiko, kai matė, jog V. D. vartoja psichotropinę medžiagą, iki kaltinamojo sulaikymo praėjo apie dvi savaites. Pats V. D., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad susitiko su D. Ž., kuris atvažiavo automobiliu Volvo, davė jam vienam vairuoti transporto priemonę. Besivažinėdamas automobiliu, V. D. nusprendė sustoti ir susileido narkotikų intraveniniu būdu. Pasak liudytojo, tuo metu D. Ž. nebuvo su juo. Taigi kaltinamojo ir V. D. parodymai, ar jie buvo tuo metu kartu, kai V. D. vartojo psichotropinę medžiagą, tarpusavyje prieštarauja. Pasak liudytojo, prieš 2–3 mėnesius iki minėto susitikimo D. Ž. leido jam susileisti narkotikus savo automobilyje, nors prieš tai prieštaravo tam. Kita vertus, tokie V. D. parodymai nelaikytini įrodantys, kad būtent šiuo atveju jis galėjo palikti polietileninį maišelį nuo psichotropinės medžiagos, nes jie taip pat prieštarauja D. Ž. parodymams, kada jis neva matė tokius liudytojo veiksmus. Reikšminga ir tai, kad D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 2 d. atliktoje apklausoje nieko neminėjo, kad jis skolino automobilį V. D. (1 t., b. l. 142), jis nurodė tokią aplinkybę tik vėlesnės (2019 m. liepos 18 d.) apklausos metu (1 t., b. l. 153). V. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis negali pasakyti, kur padėjo maišelį pavartojęs psichotropinę medžiagą, nes buvo apsvaigęs ir apie tai negalvojo. Liudytojo teiginiai, kad narkotikai galėjo iškristi kaltinamojo automobilyje arba V. D. gal ir galėjo juos sąmoningai pasidėti, nes dažnai pamesdavo juos, vertintini tik kaip prielaidos (subjektyvaus pobūdžio nuomonės išsakymas), ypač atsižvelgiant į tai, kad bylai reikšmingu laiku liudytojas buvo priklausomas nuo narkotikų, o, pavartojus draudžiamas medžiagas, sugebėjimas tinkamai suvokti aplinką yra itin pasunkėjęs.

Teismas, spręsdamas dėl D. Ž. kaltės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į byloje surinktus objektyvius įrodymus. Pirma, pagal 2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvadą Nr. 140-(1317)-IS1-1933, ant D. Ž. rankų nuoplovų yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų (1 t., b. l. 107). Specialistas T. S., atlikęs šį specialių žinių reikalaujantį tyrimą, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad minėtos specialisto išvados aprašomosios dalies teiginys, kad ant kaltinamojo rankų nuoplovų nerasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, yra klaidingas. Specialistas pagrindė tokį savo teiginį pateiktais tyrimo rezultatais (3 t., b. l. 69–71). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti 2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvados Nr. 140-(1317)-IS1-1933 apie rastus psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakus ant D. Ž. rankų nuoplovų patikimumu. Būtent to paties pobūdžio psichotropinė medžiaga rasta automobilyje Volvo, kuriuo nagrinėjamo įvykio dieną naudojosi kaltinamasis. D. Ž. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip ant jo rankų atsirado metamfetamino pėdsakų. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pasak V. D., jis vartojo narkotikus intraveniniu būdu – narkotikus maišelyje sumaišydavo su vandeniu ir vėliau iš maišelio, pasinaudodamas švirkštu, susileisdavo skystį į veną. Taigi neįtikėtina, kad, V. D. vartojant tokiu būdu draudžiamas medžiagas, D. Ž. metamfetamino pėdsakai ant rankų galėjo atsirasti jam kontaktuojant su V. D. ar su paviršiais, prie kurių prisiliesdavo liudytojas. Be to, ištyrus kaltinamojo šlapimą, jame rasta amfetamino ir metamfetamino (2019 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. T-N746/2019 (01), (1 t., b. l. 117)). Vėlgi viena iš psichotropinių medžiagų, rastų D. Ž. šlapime, atitinka automobilyje rastos psichotropinės medžiagos rūšį, t. y. metamfetaminas. Kaltinamojo bylą nagrinėjant teisme aiškinimai, kad jis netyčia išgėrė klube energetinio gėrimo su draudžiamomis medžiagomis, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės, juolab ikiteisminio tyrimo metu jis apskritai nenurodė to.

Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. Ž. kaltinime nurodytu laiku suprato, kad jis neteisėtai laiko psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Tokios išvados nepaneigia tai, kad ant polietileninio maišelio, rasto ir paimto automobilio Volvo apžiūros metu, rankų pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 111–112) ar ant jo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (3 t., b. l. b. l. 31–32).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), nedideliu metamfetamino kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g.

Todėl D. Ž. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

D. Ž. taip pat inkriminuotos alternatyvios BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos veikos – tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu neteisėtas šaunamojo ginklo įgijimas ir tiksliai nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens ir nenustatytu būdu neteisėtai psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimas, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 253 straipsnio 1 dalyje ar 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko D. Ž. įgijo šaunamąjį ginklą ir psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštuose kaltinimuose pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį. Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė tik tai, kad iš jo garažo dingo laikytas šaunamasis ginklas, tačiau kaip jį įgijo D. Ž. byloje nenustatyta. Jokios kaltinamojo neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybės byloje taip pat neįrodytos. Vien neteisėto šaunamojo ginklo ir draudžiamos medžiagos laikymo faktų nepakanka pripažinti, kad įrodyta, jog D. Ž. neteisėtai įgijo šiuos daiktus.

Todėl D. Ž. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su šaunamojo ginklo ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.

Teismas taip pat tikslina abiejų nusikalstamų veikų padarymo laiką, kad 2019 m. kovo 15 d. nuo vidurnakčio iki 2019 m. kovo 15 d. 0.50 val. Vilniuje, Žadeikos g. 6, policijos pareigūnai automobilio Volvo apžiūros metu rado šaunamąjį ginklą ir psichotropinę medžiagą – metamfetaminą bei paėmė juos, nes BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad būtent 2019 m. apie vidurnaktį buvo rasti D. Ž. šioje byloje inkriminuoti daiktai (1 t., b. l. 3–5).

Taigi byloje įrodyta, kad D. Ž. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu:

Jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos revolverį „ME 38 Compact-6“ Nr. 027518, skirtą šaudyti „380 MEGUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, automobilyje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkė yra anyta L. T., o naudotoja – žmona E. Z.), kol nuo 2019 m. kovo 15 d. vidurnakčio iki 2019 m. kovo 15 d. 0.50 val. Vilniuje, Žadeikos g. 6, policijos pareigūnai šį ginklą minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė,

 D. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to D. Ž. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti:

Jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,02 g (28,1 % koncentracija) psichotropinės medžiagos – metamfetamino automobilyje Volvo (savininkė L. T., o naudotoja – žmona E. Z.), kol nuo 2019 m. kovo 15 d. vidurnakčio iki 2019 m. kovo 15 d. apie 0.50 val. Vilniuje, Žadeikos g. 6, policijos pareigūnai šią medžiagą minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė.

D. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų, o BK 259 straipsnio 2 dalyje – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Šioje byloje D. Ž. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui. Kaltinamasis neteisėtai laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą ir psichotropinę medžiagą – metafetaminą, kurios kiekis 0,02 g. D. Ž. padarė nusikalstamas veikas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso keturiolika kartų (2 t., b. l. 41 – 49), jis nusikalto lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, t. y. neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Nusikalstamų veikų padarymo metu jo teistumas nebuvo išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. D. Ž. praeityje taip pat yra padaręs tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų, kurios įrodytos šioje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. anksčiau ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, nors paskutinį kartą 2016 metais, tačiau tai reikšminga charakterizuojant kaltinamojo asmenybę, juolab paskirtos baudos už administracinius teisės pažeidimus nebuvo sumokėtos (2 t., b. l. 34–40). Bylos duomenimis, D. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo (2 t., b. l. 30). Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas taip pat vertina, kad D. Ž. yra susituokęs, jis neseniai susilaukė vaiko, pradėjo dirbti būdamas paleistas iš kardomosios priemonės – suėmimo. Kita vertus, kaltinamojo šeiminiai ryšiai, taip pat žinojimas, kad jo žmona laukiasi, neužkirto jam kelio nusikalsti, o dabartinis darbo turėjimas neleidžia itin švelninti jo teisinės padėties.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Ž. paskyrus už nusikaltimą, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimą 8 mėnesiams, o už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, 27 parų areštą.

Kadangi D. Ž. padarė abi nusikalstamas veikas tais pačiais veiksmais (tuo pačiu metu neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir psichotropinę medžiagą), esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, jam paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apėmus švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. Ž. nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, t. y. neatlikęs paskirtos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, todėl bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu. Prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, neatliktos 1 metų 4 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir D. Ž. skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies dydis nustatytas įvertinus anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą.

V.        Kiti klausimai

D. Ž. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas ir jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2019 m. kovo 15 d. vidurnakčio iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje – suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į D. Ž. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. Ž. taikomos kardomosios priemonės – namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvi priežiūra – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) šaunamąjį ginklą „ME 38 Compact G 380“ MEGum Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (Kvitas B, 2019 m. balandžio 30 d., serija BBB (duomenys neskelbtini)), grąžinti jo savininkui J. B., esant jo išreikštai valiai, o, jam išreiškus valią neatsiimti šio ginklo, ginklą perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

2) sunaikinti voką su po tyrimo likusiomis pakuotėmis, saugomomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (Kvitas B, 2019 m. gegužės 10 d., serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini));

3) sunaikinti voką su polietileniniu maišeliu, saugomu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (Kvitas B, 2019 m. gegužės 13 d., serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini));

4) grąžinti D. Ž. 1 JAV dolerį Nr. F59640210R (Kvitas B, 2019 m. liepos 19 d., serija BBB (duomenys neskelbtini)), 4 vnt. 5 euro centų monetas, 2 vnt. 2 euro centų monetas ir 3 vnt. 1 euro cento monetas (Kvitas B, 2019 m. liepos 19 d., serija BBB (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, taip pat paketą Nr. 514354, kuriame yra Slovėnijos pinigai (1 vnt. 1000 Slovėnijos tolarų Nr. AU488316; 1 vnt. 200 Slovėnijos tolarų Nr. RE865975, 1 vnt. 100 Slovėnijos tolarų Nr. SP719244, 2 vnt. 20 Slovėnijos tolarų Nr. LF672159, Nr. JF0506815), kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (Kvitas B, 2019 m. liepos 23 d., serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kitų daiktų klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (3 t., b. l. 102).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. Ž. (D. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apėmus švelnesnę bausmę, ir D. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, neatliktos 1 metų 4 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, D. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti D. Ž. šioje byloje taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2019 m. kovo 15 d. vidurnakčio iki 2019 m. rugsėjo 13 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo D. Ž. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

D. Ž. taikomas kardomąsias priemones – namų areštą (būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Rygos g. 40-15, Vilniuje nuo 21 val. iki 6 val.), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) šaunamąjį ginklą „ME 38 Compact G 380“ MEGum Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (Kvitas B, 2019 m. balandžio 30 d., serija BBB (duomenys neskelbtini)), grąžinti jo savininkui J. B., esant jo išreikštai valiai, o, jam išreiškus valią neatsiimti šio ginklo, ginklą perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

2) sunaikinti voką su po tyrimo likusiomis pakuotėmis, saugomomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (Kvitas B, 2019 m. gegužės 10 d., serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini));

3) sunaikinti voką su polietileniniu maišeliu, saugomu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (Kvitas B, 2019 m. gegužės 13 d., serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)

4) grąžinti D. Ž. 1 JAV dolerį Nr. F59640210R (Kvitas B, 2019 m. liepos 19 d., serija BBB (duomenys neskelbtini)), 4 vnt. 5 euro centų monetas, 2 vnt. 2 euro centų monetas ir 3 vnt. 1 euro cento monetas (Kvitas B, 2019 m. liepos 19 d., serija (duomenys neskelbtini)), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, taip pat pakete Nr. 514354 esančius pinigus: Slovėnijos pinigai (1 vnt. 1000 Slovėnijos tolarų Nr. AU488316; 1 vnt. 200 Slovėnijos tolarų Nr. RE865975, 1 vnt. 100 Slovėnijos tolarų Nr. SP719244, 2 vnt. 20 Slovėnijos tolarų Nr. LF672159, Nr. JF0506815), kurie saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 19 (Kvitas B, 2019 m. liepos 23 d., serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Darius Lukaitis