Civilinė byla Nr. e2A-522-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00080-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3; 2.6.25; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alkesta“ ieškinyje prašė: pripažinti neteisėtu atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija atliktą 25 489,72 Eur įskaitymą bei priteisti iš atsakovės 25 489,72 Eur skolos, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė laimėjo atsakovės vykdytą tarptautinės vertės atvirą viešąjį konkursą „Inžinerinių eismo saugos priemonių diegimas krašto ir rajoniniuose keliuose. II etapas. Sutartis Nr. 8“ (toliau – ir Pirkimas arba Konkursas). Atsakovė (užsakovė) VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir ieškovė (rangovė) UAB „Alkesta“ sudarė 2020 m. vasario 4 d. pirkimo sutartį Nr. S-71 (toliau – ir Pirkimo sutartis) dėl sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 Valkininkų g.–Daugai–Alytus 25,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1104 Daugai–Ūta rekonstravimo darbų. Darbai turėjo būti atlikti per penkis mėnesius nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, taip pat per du mėnesius nuo darų užbaigimo turėjo būti atlikti kiti darbai (paslaugos), nurodyti Pirkimo sąlygų                            4.28 papunktyje. Atsakovė nepagrįstai minusavo (įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas)                        25 489,72 Eur sumą (24 489,72 Eur delspinigių, suskaičiuotų nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. vasario 9 d. ir 1 000 Eur baudos). 

2.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų priede „Pasiūlymo priedas“ yra nurodyta, jog į objekto darbų baigimo laiką įskaičiuojamas ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimų įvykdymas. Ieškovė pateikė Pirkime pateiktame pasiūlyme nurodė, jog visus darbus atliks per penkis mėnesius, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., nors galėjo siūlyti (įrašyti į pasiūlymą) ilgesnį (iki devynių mėnesių) darbų įvykdymo terminą. Atsakovė delspinigius suskaičiavo už darbų (Konkrečiųjų sąlygų    4.26 papunkčio) vėlavimą, o baudą skyrė už praleistą dviejų mėnesių terminą šalių sulygtiems darbams atlikti. Atsakovė informavo rangovę apie suskaičiuotus delspinigius ir skirtą baudą bei jų įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas.

3.       Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad nors negalima teigti, jog Pirkimo dokumentuose labai aiškiai išviešinti darbai ir jų baigimo laikas, tačiau iš Pirkimo dokumentų „Pasiūlymo priedas“ pateiktos lentelės galima nuspręsti, kad: 1) Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje nurodytų darbų (reikalavimų) įvykdymo terminas patenka į tiekėjo nurodytą penkių mėnesių darbų atlikimo terminą; 2) Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio formuluotėje nurodyta „Darbų“ sąvoka suponuoja išvadą, jog tai yra statybos darbai. „Pasiūlymo priedas“ turėjo būti užpildytas pasirašant Pirkimo sutartį, visos šio Priedo sąlygos buvo žinomos ir suprantamos ieškovei prieš teikiant pasiūlymą bei Pirkimo sutartyje bei jos sudėtinėje dalyje „Pasiūlymo priedas“ nurodyta informacija nesuskiria nuo ieškovės UAB „Alkesta“ pasiūlyme pateiktos informacijos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėta 11 207,16 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymų dalį, atliktą atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 11 d.,       2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. kovo 16 d. raštais; priteisė ieškovei UAB „Alkesta“ iš atsakovės 11 207,16 Eur skolos už atliktus darbus bei 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė laimėjo atsakovės vykdytą Pirkimą ir šalys sudarė Sutartį, kurioje ieškovė (rangovė) įsipareigojo parengti atsakovei (užsakovei) darbo projektinę dokumentaciją, atlikti atitinkamus sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.128 Valkininkų g. St.–Daugai–Alytus 23,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr.1104 Daugai–Ūta rekonstravimo statybos darbus per ieškovės pasiūlyme nurodytą darbų atlikimo terminą, t. y. per penkis mėnesius nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, ištaisyti bet kuriuos jų defektus. Taip pat Pirkimo sutartyje ieškovė įsipareigojo per du mėnesius nuo darbų užbaigimo atlikti Pirkimo dokumentų II tomo II dalies 4.28 papunktyje numatytas paslaugas. Atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti Pirkimo sutartyje numatytomis sąlygomis bei terminais kainą.

6.       Taigi, atsižvelgus į Pirkimo sutarties 21 punktą bei Konkrečiųjų sąlygų 8.8 papunktį, kad į darbų atlikimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., darbai objekte turėjo būti pradėti 2020 m. kovo 15 d. ir baigti per penkis mėnesius, t. y. 2020 m. rugpjūčio 16 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog darbai buvo faktiškai užbaigti 2020 m. rugpjūčio 19 d.

7.       Ieškovės UAB „Alkesta“ atstovas teigė ir posėdžio metu pateikė teismui statybos darbų žurnalą, kuriame užfiksuota faktinė darbų baigimo data 2020 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) bei atsakovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) yra nurodytos aplinkybės apie darbų baigimą 2020 m. rugpjūčio 19 d. Taip pat byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: Statybos techninio prižiūrėtojo                 2020 m. gruodžio 1 d. raštas, Tarptautinės inžinierių konsultacijų federacijos (FIDIC pranc. Federation Internationale Des Ingenieurs-Conseils) inžinieriaus-techninės priežiūros atstovo raštai, ieškovės pranešimai apie atliktus darbus ir faktinę darbų atlikimo datą bei kt. patvirtina, jog iš esmės iki pat nagrinėjamos bylos iniciavimo šalių buvo laikoma faktinė fizinių statybos rangos darbų baigimo data 2020 m. rugpjūčio 19 d. Teismas vertino, kad vien tik statybos darbų žurnale padarytas paskutinis įrašas 2020 m. rugpjūčio 16 d. savaime nereiškia, jog būtent ši data yra darbų baigimo data ir vėliau jokie darbai nebuvo ir negalėjo būti atliekami.

8.       Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte nurodė ieškovei, kad iki Pirkimo sutartyje nustatyto termino (2020 m. rugpjūčio 16 d.) nebuvo įvykdyti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimai – išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų bylų parengimas, kitų dokumentų atsakovei pateikimas, todėl vadovaujantis Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunkčio nuostatomis, nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovei pradėjo skaičiuoti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos Pirkimo sutarties sumos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) iki bus atlikti visi Pirkimo sutartyje numatyti darbai. Atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. rašte nurodė ieškovei, kad iki Pirkimo sutartyje nustatyto termino vis dar nėra suderinta kelio Nr. 128 kadastro duomenų byla, todėl Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio nuostata nėra išpildyta, po atliktų statybos darbų nepateikta atnaujinto žemės sklypo, kurį užima kelias Nr. 128, kadastrinių duomenų byla. Todėl nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. spalio 31 d.               (76 kalendorines dienas (toliau – ir k. d.)) suskaičiavo 10 515,36 Eur delspinigių, išskaičiuojamų iš ieškovei mokėtinų sumų. Atsakovė 2021 m. sausio 21 d. rašte informavo ieškovę, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai vis dar nėra įvykdyti visiškai, todėl nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (61 k. d.) suskaičiavo 8 439,96 Eur delspinigių, išskaičiuojamų iš ieškovei mokėtinų sumų iki bus atlikti visi Sutartyje numatyti darbai. Šalys 2021 m. vasario 26 d. pasirašė Atliktų darbų perdavimo statytojui aktą, kuris buvo 2021 m. kovo 9 d. įregistruotas atsakovės duomenų valdymo sistemoje. Galutinis statybą užbaigiantis dokumentas 2021 m. gegužės 13 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyta“ sistemoje. Atsakovė 2021 m. kovo 16 d. rašte informavo ieškovę, kad už Konkrečiųjų sąlygų                          4.26 papunkčio reikalavimų nevykdymą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d.               (40 k. d.) suskaičiavo 5 534,40 Eur delspinigių, išskaičiuojamų iš ieškovės pateiktos 2021 m. kovo 10 d. PVM sąskaitos faktūros. Ieškovei suskaičiuotų delspinigių suma – 24 489,72 Eur.  Taip pat atsakovė 2021 m. gegužės 17 d. rašte nurodė ieškovei, kad vadovaudamasi Sutarties        25 punkto nuostatomis už vėlavimą gauti statybos užbaigimo aktą per du mėnesius nuo darbų užbaigimo, skyrė 1 000 Eur baudą. AB „Citadele bankas“ 2021 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymu atsakovė sumokėjo ieškovei už atliktus darbus 32 008,97 Eur, o suskaičiuotų delspinigių ir skirtos baudos sumas (25 489,72 Eur) įskaitė į ieškovei mokėtinas už atliktus darbus sumas.

9.       Ieškovė ginčija 25 489,72 Eur įskaitymų sumą, kurią prašo priteisti kaip skolą, bei įrodinėja, kad: 1) delspinigiai skaičiuoti nepagrįstai, nes: a) kelių kadastrinių matavimų bylų ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių matavimų parengimo / atnaujinimo / derinimo paslaugos, nurodytos Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje, nepriskirtinos „Darbų“ sąvokai Pirkimo sutarties prasme ir šių paslaugų suteikimui nebuvo nustatyti jokie terminai, atitinkamai už paslaugų suteikimą po darbų baigimo negalėjo būti taikomos jokios sankcijos (skaičiuojami delspinigiai); b) kadastrinių matavimų bylų parengimas / atnaujinimas / derinimas ir kitų Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymas užsitęsė bei apskritai tapo iš dalies neįmanomas dėl atsakovės ir projektuotojų kaltės (dėl netinkamai suprojektuotų tam tikrų kelio elementų, negavus būtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimo darbų vykdymui ir pan.); c) delspinigiai nepagrįstai skaičiuoti nuo priimtos Pirkimo sutarties sumos, o ne nuo faktiškai pagal Sutartį ieškovės atliktų bei atsakovės priimtų darbų vertės (kainos); d) delspinigiai yra itin dideli, todėl mažintini arba apskritai netaikytini; e) delspinigiai suskaičiuoti praleidus šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. 2) Bauda ieškovei skirta nepagrįstai ir įskaityta neteisėtai, kadangi Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunkčio reikalavimai, susiję su statybos užbaigimo akto gavimu, buvo ieškovės įvykdyti laiku, pateikus atitinkamą prašymą informacinėje sistemoje „Infostatyba“, o ne faktiškai gavus / registravus statybos užbaigimo aktą. Pirkimo sutartis nenumato baudos įskaitymo galimybės ir įskaitymas neatitinka CK reikalavimų (nepranešta apie įskaitymą). 

Dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytų įsipareigojimų kvalifikavimo

10.       Teismas vertino, kad nors Pirkimo dokumentuose expresis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nebuvo numatytas ir aptartas terminas (laikotarpis), per kurį rangovė UAB „Alkesta“ privalėjo įvykdyti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio įsipareigojimus, tačiau sistemiškai, logiškai ir lingvistiškai aiškinant visų Pirkimo dokumentus sudarančių sąlygų nuostatas, Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje įtvirtinti įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti per darbų baigimo laiką, kuris iš esmės sutampa su Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymo forma“ esančioje lentelėje, kurią užpildo pasiūlymus teikiantys tiekėjai, nurodomu vienu iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – darbų atlikimo terminu mėnesiais (T1). 

11.       Remiantis Pirkimo sąlygų 73 punktu ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo (iš)renkamas, atitinkamai laimėtojas nustatomas, pagal kainos ir kokybės santykį. Vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų kaip tik ir buvo tiekėjo nurodytas darbų atlikimo terminas (T1), išreikštas mėnesiais, numatant, kad maksimalus galimas darbų atlikimo terminas devyni mėnesiai nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos. Kiekvienas pirkime dalyvavęs tiekėjas savo pasiūlymo formos atitinkamoje lentelėje turėjo nurodyti siūlomą darbų atlikimo terminą mėnesiais (T1), įvertindamas savo organizacinius, techninius ir kitus pajėgumas bei tam konkrečiam tiekėjui reikšmingus faktorius (Konkurso sąlygų 2 priedo „Pasiūlymo forma“).

12.       Pirkimo sąlygų 11 punkte numatyta, kad darbų atlikimo terminas – tai tiekėjo pasiūlyme nurodytas terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip devyni mėnesiai nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo. Šiame punkte taip pat numatyta, jog baigęs darbus rangovas privalės per du mėnesius suteikti su darbais susijusias paslaugas (kaip apibrėžta Pirkimo sutartyje). Be to, tiekėjas, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu, turėjo užpildyti ir pateikti „Pasiūlymo priedą“.

13.       Konkrečiųjų sąlygų „Pasiūlymo priedo“ formoje, be kita ko, tiekėjas turėjo nurodyti darbų baigimo laiką – įrašyti savo siūlomą darbų baigimo laiką, kuris turi sutapti su aukščiau nurodyta pasiūlymo formoje pateikiama kriterijaus T1 (Darbų atlikimo laikas) reikšme. Tiek šioje „Pasiūlymo priedo“ formoje, tiek Pirkimo sąlygų II tomo „Sutarties sąlygos. Pasiūlymo priedas“ II dalyje „Konkrečiosios sutarties sąlygos“ 1.1.3.3, 8.2 papunkčiuose numatyta, kad baigimo laikas – tai laikas, skaičiuojamas nuo darbų pradžios, per kurį turi būti baigti pagal Pirkimo sutartį numatyti darbai bei ištaisyti bet kurie jų defektai iki Komisijos pasirašytas rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas.

14.       Konkrečiųjų sąlygų 1.1.3.3 papunktyje pažymėta, kad šis Darbų Baigimo laikas nurodomas būtent Pasiūlymo priede (ir bet kuris to laiko pratęsimas įforminamas pagal 8.4 papunktį).

15.       „Pasiūlymo priedas“ formoje expresis verbis numatyta koks laikas įskaitomas, o koks neįskaitomas į darbų baigimo laiką: į darbų baigimo laiką įeina ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimų įvykdymas; numatyta, kad į darbų baigimo laiką neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris reglamentuotas konkursinėje dokumentacijoje, sutartyje.

16.       Teismas padarė išvadą, kad „Pasiūlymo priedo“ formoje, kuri yra neatsiejama visų Pirkimo dokumentų dalis, į kurią neabejotinai turi būti atsižvelgiama sistemiškai aiškinant visus Pirkimo dokumentus, kuri neabejotinai turėjo būti ir buvo visiems pasiūlymus teikusiems tiekėjams, įskaitant ir ieškovę, buvo aiškiai ir nedviprasmiškai, konkrečiai expresis verbis įtvirtinta, jog darbų baigimo laiką sudaro ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimų įvykdymas (lentelės formuluotė „Darbų baigimo laikas (ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimų įvykdymas) (įrašo tiekėjas; turi sutapti su pasiūlyme nurodyta T1 reikšme).

17.       Teismas pažymėjo, kad Konkrečiųjų sąlygų 1.1.3.3, 8.2 papunkčiuose, reglamentuojančiuose darbų baigimo laiką, numatyta, jog iki rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto pasirašymo, su kuriuo yra siejama darbų baigimo laiko pabaiga, rangovas turi: a) pasiekti teigiamus baigiamųjų darbų bandymų rezultatus; b) atlikti visus Pirkimo sutartyje numatytus darbus ir parengti Pirkimo sutartyje numatytus dokumentus, kad darbai ar grupė būtų laikoma baigta ir parengta perėmimui pagal 10.1 papunktį; c) savo sąskaita pašalinti užsakovo ir inžinieriaus nustatytus statybos darbų ar jų etapų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus. Tokiu būdu Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatyti įsipareigojimai dėl: išpildomosios dokumentacijos, žemės sklypo (sklypų) ir statinio kadastrinių matavimų parengimo, atnaujinimo, pakeitimo, pateikimo VĮ „Registrų centras“ bei jos patikros spaudo gavimo ir pan. tiekėjo turėjo būti įvykdyti per pasiūlyme nurodytą darbų atlikimo laiką, sutampantį su pasiūlymo priede nurodytu darbų baigimo laiku. Nagrinėjamos bylos atveju – per penkis mėnesius nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, kuriuos ieškovė nurodė pasiūlyme, ir kurie tapo vienu iš ieškovės pasiūlymo pripažinimo ekonomiškai naudingiausiu kriterijumi bei įtvirtinti Sutartyje, konkrečiai, iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.

18.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad penkių mėnesių darbų atlikimo terminas taikytinas tik fiziniams statybos darbams, bet ne Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytiems įsipareigojimams, susijusiems su išpildomosios dokumentacijos bei kadastrinių matavimų bylų parengimu. Viena vertus, analizuojant įvairias Pirkimo dokumentų bei pačios viešojo Pirkimo sutarties sąlygas matyti, kad sąvoka „Darbai“ jose iš tikrųjų vartojama nevienareikšmiškai – kai kur „siaurąja“ prasme, tik fiziniai statybos rangos (statybinio pobūdžio) darbai, kuomet rangovas atlieka tam tikrus darbus ir sukuria bei perduoda užsakovui atitinkamą tų darbų rezultatą, kas iš esmės atitinka rangos sutarties sampratą. Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų II dalyje „Pirkimo objektas“ 8 punkte numatyta, kad darbų pavadinimas – „Sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 su valstybinės reikšmės keliu Nr. 1104 rekonstravimas“. Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyta, kad darbų atlikimo terminas – per tiekėjo pasiūlyme nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip devyni mėnesiai nuo pirkimo Sutarties įsigaliojimo. Nors Pirkimo dokumentų 1 priede „Techninė specifikacija“ nepateikta „Darbų“ sąvoka, tačiau darbai suprantami irgi kaip fiziniai statybos darbai ir jiems nustatomi atitinkami techninio pobūdžio reikalavimai, reglamentuojama tokių darbų atlikimo tvarka, priėmimas, brėžinių parengimas, perdavimas užsakovui ir kt. Techninės specifikacijos 1.8.5 papunktyje numatyta, jog baigus statybos darbus, prieš darbų perėmimo pažymos išrašymą, rangovas turi paruošti statybos įvykdymo brėžinius, pagal jo faktiškai atliktus darbus, taip pat surinkti visus duomenis, reikalingus rekonstruoto kelio ruožo (inžinerinio statinio) kadastrinei byla suformuoti, taip pat atlikti kelio statinių ir įrenginių kadastrinius matavimus, pateikti užsakovui peržiūrėti parengtus kadastro matavimų duomenis su preliminariomis statinio ribomis analoginėje formoje, kas lyg ir rodytų statybos darbų bei po jų einančių darbų / paslaugų, susijusių su kadastrinių matavimų bylų ir kitų dokumentų parengimu, atskyrimą. Kita vertus, Pirkimo dokumentuose greta „Darbų“ sąvokos vartojama „Paslaugų“ sąvoka apima tik paslaugas, susijusias su statybos užbaigimo akto gavimu ir neapima paslaugų, susijusių su išpildomosios dokumentacijos bei kadastrinių matavimų bylų parengimu / atnaujinimu / derinimu. Tiek Konkurso sąlygų 11 punkte, tiek Sutarties preambulėje aiškiai numatyta, kad rangovas privalo per du mėnesius nuo darbų užbaigimo suteikti su darbais susijusias paslaugas, numatytas Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktyje (gauti statybos užbaigimo aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikiant prašymą (-us) ir įkeliant su prašymu privalomus pateiki dokumentus, bei, esant poreikiui, juos patikslinti). Taigi, Sutarties objektą plačiąja prasme sudarančiai paslaugai (statybos užbaigimo aktui gauti) yra aiškiai numatytas pradžios ir pabaigos laikas / terminas – tokia paslauga pradedama teikti po darbų atlikimo, kurio terminas aiškiai reglamentuotas Konkurso dokumentuose bei Sutartyje. 

19.       Teismas padarė išvadą, kad teisine prasme Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymas vertintinas kaip atitinkamų paslaugų suteikimas, t. y. savo teisine prigimtimi veiksmai, kuriuos įsipareigojo atlikti tiekėjas, kvalifikuotini kaip tam tikrų nematerialaus pobūdžio ar kitokio pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, teikimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.716 straipsnio prasme. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, ir kaip suformuota teismų praktikos viešųjų pirkimų bylose, mokslo ar kitoje (teisinėje) srityje, vartojamos sąvokos per se (savaime) neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygos, kai tokia perkančiųjų organizacijų valia aiškiai neįvirtinta pirkimo sąlygose. Juk ir, pvz., tiek Pirkimo sutarties preambulėje, tiek skelbime apie Pirkimą, tiek jo sąlygų II dalyje pirkimo objektu yra įvardijamas atitinkamos kelių sankryžos rekonstravimas, rekonstravimo statybos darbai, tačiau iš Pirkimo dokumentų ir Pirkimo sutarties turinio akivaizdu, jog tiekėjas, teikdamas pasiūlymą suvokė, jog turės atlikti ne tik fizinius statybos rangos darbus, bet ir kitus veiksmus (paslaugas), susijusius su kelių sankryžos rekonstravimu ir detalizuotus Pirkimo dokumentuose bei Pirkimo sutartyje, be kita ko susijusius su kadastrinių matavimų bylų parengimu / atnaujinimu / suderinimu, statybą užbaigiančio dokumento gavimu ir t. t. Tokią teismo išvadą pagrindžia Pirkimo dokumentų sisteminė, loginė ir lingvistinė analizė, Pirkimo dokumentų turinys leido kiekvienam vidutiniam pakankamai atidžiam Konkurse dalyvaujančiam tiekėjui nuspręsti, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas sudaro visų statybos darbų įvykdymo, jų baigimo terminą (laiką).

20.       Jeigu, kaip teigia ieškovė, su išpildomosios dokumentacijos ir kadastrinių matavimų bylų tvarkymu susiję tiekėjo įsipareigojimai apskritai nesudaro „Darbų“ sąvokos ir jiems įvykdyti apskritai nėra nustatyti jokie terminai (atitinkamai negali būti taikomos ir sankcijos už terminų pažeidimą), o nustatyti tik terminai fiziniams statybos darbams atlikti (penki mėnesiai) bei statybos užbaigimo aktui gauti (du mėnesiai), tuomet logiškai nėra paaiškinama ir suprantama kada, kokioje Pirkimo sutarties vykdymo stadijoje apskritai tokie įsipareigojimai turėjo būti vykdomi, kodėl perkančioji organizacija paliko tiekėjui laisvę bei jokių neigiamų padarinių rizikos neprisiėmimą šioje srityje ir pan., juo labiau kad iš Pirkimo dokumentų, Pirkimo sutarties sąlygų turinio matyti, kad kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo   (-ų) ir statinio (-ių) kadastrinių matavimų atlikimas, atitinkamų bylų parengimas, atnaujinimas, pateikimas VĮ „Registrų centras“ bei teigiamo pritarimo, antspaudo gavimas buvo būtina sąlyga statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) baigiamajam aktui pasirašyti, o vėliau ir baigiamajam aktui pateikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija), Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, siekiant gauti statybos užbaigimo aktą (ir tokiu būdu įvykdyti Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktyje numatytus įsipareigojimus). Teismas pažymėjo ir tai, jeigu byloje ir nebūtų atliekama detali Pirkimo dokumentų ir Pirkimo sutarties turinio analizė, taikant atitinkamus teisės aiškinimo metodus, kiek tai susiję su Pirkimo objekto, „Darbų“, „Paslaugų“ sąvokų turinio nustatymu, bet kuriuo atveju iš šiame sprendime pateiktų argumentų aišku, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytų tiekėjo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laikas buvo Konkurso dokumentuose ir Sutartyje apibrėžtas per „Darbų baigimo laiką“.

21.       Teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo pakankamai aiškiai perkančiosios organizacijos iškomunikuota tiekėjams, jog į darbų baigimo laiką, kurio sąvoka pateikta Konkrečiųjų sąlygų 1.1.3.3, 8.2 papunkčiuose, kurį, konkuruodamas su kitais tiekėjais pirkimo procedūrų metu, kiekvienas tiekėjas savo pasiūlyme nurodė savo valia ir nuožiūra, ir kuris įtakojo tiekėjo pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimą bei vietą pasiūlymų eilėje, sudaro ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo (baigimo) laikas. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, prie „Darbų“, „Paslaugų“ ar prie kitų sutartinių įsipareigojimų kategorijos / sampratos bebūtų priskirtos Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje įtvirtintos prievolės, susijusios su dokumentacijos bei kadastrinių matavimų bylų parengimu, tokios prievolės turi būti tiekėjo įvykdytos iki jo pasiūlyme nurodyto darbų baigimo laiko. Kiekvienas tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turėjo įvertinti koks laikotarpis (mėnesiais) jam reikalingas tiek fiziniams statybos rangos darbams, tiek ir išpildomajai dokumentacijai bei kadastrinių matavimų byloms parengti ir suderinti, tiek Konkrečiųjų sąlygų 4.27 papunktyje numatytiems įsipareigojimams įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Alkesta“ visiems įsipareigojimams (fiziniams statybos darbams ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunkčiuose numatytiems) pasiūlė penkių mėnesių darbų baigimo laiką, o pasirašydama Pirkimo sutartį savo valia ir rizika prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus bei jų savalaikio neįvykdymo neigiamas teisines pasekmes.

Dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytų įsipareigojimų faktinio vykdymo

22.       Teismas, išanalizavęs Pirkimo dokumentus ir Pirkimo sutarties preambulę, nustatė, kad ieškovė (rangovė) įsipareigojo parengti atsakovei (užsakovei) darbo projektinę dokumentaciją bei atlikti atitinkamus sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 Valkininkų g. st.–Daugai–Alytus 23,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1104 Daugai–Ūta rekonstravimo statybos darbus. Taigi, atitinkami statybos darbai bei su jais susijusios paslaugos apėmė dviejų kelių: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 bei valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1104 sankryžą ir atitinkamą kelio ruožą, kurį sudarė abiejų kelių dalys.

23.       Rangovė, vykdydama Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje įtvirtintus įsipareigojimus, turėjo atlikti abiejų kelių kaip statinių, taip pat atitinkamų žemės sklypų, kuriuos užėmė keliai kadastrinius matavimus, taip pat parengti, atnaujinti, pateikti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ patikrai kelių bei žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, gauti teigiamą tokių bylų išankstinės patikros spaudą. 

24.       Tiek lingvistinė, tiek loginė ir sisteminė Pirkimo dokumentų bei Pirkimo sutarties sąlygų analizė sudarė pagrindą teismui nuspręsti, jog tiek faktas, kad neatlikus šių veiksmų (Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio), nebūtų galimas ir statybos užbaigimo akto gavimas. Todėl teismas atmetė kai nepagrįstą ieškovės argumentą, kad ji turėjo parengti tik kelio Nr. 128 ir jį užimančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, dėl kurio buvo išduotas Alytaus rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas. Byloje nustatyta, kad ieškovė po atsakovės rašytinių raginimų ir reikalavimų ėmėsi veiksmų parengti / atnaujinti / derinti abiejų kelių ir žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, teikti bei derinti jas tiek su atsakove, tiek su VĮ „Registrų centras“ ir galiausiai įsipareigojimus įvykdė. Tai yra ieškovė konkliudentiniais veiksmais pripažino buvus sutartinę pareigą tokius veiksmus atlikti, tuo pačiu sutiko ir pripažino su atsakovės reikalavimų teisėtumu. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 14 d. el. laiške nurodė ieškovei, kad darbai buvo atliekami abejuose keliuose Nr. 128 ir Nr. 1104, statybos leidimai išduoti abiems keliams, todėl paprašius pateikti kelio Nr. 1104 atnaujintą statinio kadastrinių matavimų bylą, ieškovė 2020 m. rugsėjo 15 d. el. laiške atsakovei be jokių prieštaravimų nurodė, kad atnaujins kelio Nr. 1104 kadastrinius duomenis pagal parengtą kelio statinio kadastrinių matavimų bylą ir pateiks VĮ „Registrų centras“. 2020 m. spalio 9 d. ieškovė dėl to kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo, susijusio su atliktais statybos darbais atsakovės valdomo kelio ruože. Jokių prieštaravimų šiuo aspektu ieškovė nereiškė ir gavusi atsakovės 2020 m. spalio 21 d. el. laišką, kuriame patarta ieškovei dėl minėto įsipareigojimo vykdymo tvarkos. Taip pat ieškovė buvo gavusi atsakovės 2020 m rugsėjo 25 d. (pirmąjį) raštą dėl delspinigių taikymo bei jų skaičiavimo pradžios nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. už Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčiuose numatytų reikalavimų, susijusių su išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų bylų parengimu, kitų dokumentų pateikimu, neįvykdymą. Būtent 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2020 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. spalio 22 d. laiškų, atsakovės 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 11 d., 2020 m. gruodžio 9 d., 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. vasario 24 d. raštų, ieškovės 2020 m. lapkričio 20 d., 2021 m. sausio 29 d. bei 2021 m. vasario 12 d. raštų, NŽT 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. gruodžio 4 d. raštų, AB „Problematika“ 2020 m. lapkričio              30 d., 2020 m. gruodžio 1 d. raštų, VĮ „Registrų centras“ 2021 m. vasario 9 d. išvados duomenimis: 1) kelio Nr. 1104 kadastrinių matavimų byla buvo ieškovės parengta ir su VĮ „Registrų centras“ suderinta 2020 m. rugsėjo 29 d., atitinkamai su atsakovės Turto ir veiklos valdymo departamento Turto skyriaus atstovu suderinta 2020 m. spalio 22 d. 2) Kelio Nr. 128 kaip statinio kadastriniai matavimai buvo atlikti bei kadastrinių matavimų byla buvo ieškovės parengta 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir išsiųsta atsakovei 2020 m, rugpjūčio 25 d., tačiau atsakovei 2020 m. rugsėjo 14 d. nurodžius pastabas ir nederinimo pagrindus, atsakovė ėmėsi atitinkamų veiksmų ir galiausiai  byla buvo 2020 m. lapkričio 20 d. suderinta su atsakovės Turto ir veiklos valdymo departamento Turto skyriaus atstovu. Tačiau VĮ „Registrų centras“ negalėjo būti pateikta derinti, nes kelio Nr. 128 žemės sklypo kadastrinių matavimų byla ir kadastrinių matavimų duomenys objektyviai negalėjo būti atnaujinti, t. y. žemės sklypo ribos nesutapo su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio ribomis; nesutapimo vieta ne rangovės vykdytų darbų zonoje. Be to, ši byla negalėjo būti rengiama ir derinama kol nebuvo gautas NŽT 2020 m. gruodžio 4 d. sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurio gavimu, kaip matyti iš Sutarties nuostatų bei kaip iš esmės neneigia atsakovė, turėjo pasirūpinti ji pati. 

25.       Teismas konstatavo, kad, nors ieškovė iki Pirkimo sutartimi sulygto termino (2020 m. rugpjūčio 16 d.) iš tikrųjų nebuvo visiškai įvykdžiusi jokių Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytų sutartinių įsipareigojimų, susijusių su išpildomosios dokumentacijos parengimu, kadastrinių matavimų atlikimu, kadastrinių matavimų bylų parengimu, atnaujinimu bei derinimu, tačiau jai po šio termino ėmusis atitinkamų veiksmų minėtiems įsipareigojimams įvykdyti, jie turėtų būti laikomi įvykdytais vėliausiai 2020 m. lapkričio 20 d., kai su atsakove buvo suderinta kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų byla, kadangi: a) iki šio laiko buvo suderinta tiek su atsakove, tiek su VĮ „Registrų centras“ kelio Nr. 1104 statinio kadastrinių matavimų byla; b) iki to laiko buvo suderinta su atsakove kelio Nr. 128 statinio kadastrinių matavimų byla; c) atsakovė 2020 m. gruodžio 9 d. rašte pažymėjo aplinkybę, jog rangovė parengė ir su užsakove suderino abiejų kelių kadastrinių matavimų bylas, tačiau VĮ „Registrų centras“ išankstinę patikrą liudijantis kadastro tvarkyto spaudas gautas tik kelio Nr. 1104 kadastrinių matavimų bylai, o kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų bylos rangovė nesuderino, kadangi rekonstruotos sankryžos ribos netelpa keliui priklausančio žemės sklypo ribose; d) kaip pripažino atsakovė savo raštuose, ir kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ 2021 m. vasario 9 d. išvados, galutinis kelio Nr. 128 statinio bei žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų atnaujinimas ir suderinimas su VĮ „Registrų centas“ nebuvo įmanomas būtent dėl nuo ieškovės (rangovės) nepriklausančių aplinkybių ir priežasčių – žemės sklypo plotis, ribos bei kiti duomenys neatitiko teritorijų planavimo dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio ribos, nurodyto šio sklypo ploto, dėl to sklypo savininkas (patikėtinė atsakovė) turėjo inicijuoti naujo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimą, kadastro duomenų keitimą. Taigi, iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo žinomos atsakovei ir kurias ji nurodė ieškovei 2020 m. gruodžio 9 d. rašte (atsakyme į ieškovės 2020 m. gruodžio 1 d. raštą), ir kurios taip pat paminėtos               2020 m. lapkričio 6 d. NŽT rašte (žemės sklypo ribų neatitikimas teritorijų planavimo dokumentuose esantiems šio sklypo duomenims, būtinumas inicijuoti kadastro duomenų keitimą ir pan.). Viešųjų pirkimų tarnyba teisingai pažymėjo, jeigu atsakovė pripažįsta, kad kadastrinių matavimų bylos su VĮ „Registrų centras“ nesuderintos ne dėl ieškovės kaltės, kodėl Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimo įvykdymas atsakovės konstatuojamas tik              2021 m. vasario 9 d. (VĮ „Registrų centras“ išvados pateikimo metu), o ne tada, kai kadastrinių matavimų bylos buvo parengtos ir suderintos su atsakove (2020 m. lapkričio 20 d.), nes atsakovė dar 2020 m. gruodžio 9 d. rašte konstatavo, jog kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų bylos nesuderino su VĮ „Registrų centras“, nes rekonstruotos sankryžos ribos netelpa į keliui priklausančio žemės sklypo ribas, t. y. 2021 m. vasario 24 d. rašto rengimo metu situacija nepasikeitė, lyginant su situacija, buvusia 2020 m. gruodžio 9 d. rašto rengimo metu – kelio Nr. 128 statinio ir žemės sklypo kadastrinių matavimų byla buvo parengta, bet nebuvo suderinta su VĮ „Registrų centras“ ne dėl ieškovės kaltės.

26.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais suvokė, kad žemės sklypo ir statinio (kelio) kadastrinių matavimų bylų suderinimas VĮ „Registrų centras“ bus probleminis ir praktiškai neįmanomas, tačiau 2020 m. gruodžio 9 d. ir vėlesniuose raštuose nepagrįstai reikalavo ieškovės neįmanomų įvykdyti įsipareigojimų tolesnio vykdymo bei toliau skaičiavo delspinigius. Todėl į ieškovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laikotarpį neturėtų būti įskaičiuojamas laikotarpis nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., kuriuo atsakovė turėjo kreiptis į NŽT dėl sutikimo statybos darbams kelyje Nr. 128 gavimo bei tokį sutikimą gauti. Ieškovė Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytus sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., tačiau faktiškai įvykdė 2021 m. lapkričio 20 d., t. y. buvo pradelsusi 96 k. d.

Dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktyje numatytų įsipareigojimo vykdymo ir skirtos baudos

27.       Pagal Pirkimo sąlygų II tomo „Sutarties sąlygos. Pasiūlymo priedas“ II dalyje „Konkrečiosios sutarties sąlygos“ 4.28 papunktį, Pirkimo sutarties preambulę, rangovas privalo gauti statybos užbaigimo aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateikiant prašymą (-us) ir įkeliant su prašymu privalomus pateikti dokumentus, bei esant poreikiui, juos patikslinti; užsakovas rangovui išduos įgaliojimą šiai užduočiai vykdyti. Šiam sutartiniam įsipareigojimui įvykdyti buvo nustatytas aiškus terminas – du mėnesiai nuo darbų baigimo. Byloje nėra ginčo, jog šis terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 10 d. (nes Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas sudarytas 2021 m. vasario 26 d. ir atsakovės duomenų valdymo sistemose įregistruotas (Nr. KTA-139) 2021 m. kovo 9 d.) iki 2021 m. gegužės 10 d. Ieškovė prašymą informacinėje sistemoje „Infostatyba“ su reikalingais dokumentais dėl statybos užbaigimo akto gavimo pateikė 2021 m. kovo 30 d., tačiau dėl nustatytų trūkumų (nenurodytos projektinės ir faktinės priduodamų kelių reikšmės, kelio ilgis, pateikto netinkamo projekto laiko) prašymas 2021 m. balandžio 7 d. buvo atmestas. Ieškovei ištaisius trūkumus, prašymas pakartotinai pateiktas 2021 m. balandžio 8 d., buvo registruotas bei įsigaliojo 2021 m. gegužės 13 d.

28.       Teismas konstatavo, kad Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas (statybos užbaigimo aktas) buvo gautas ieškovės praleidus nustatytą terminą, todėl atsakovė turėjo teisėtą pagrindą taikyti ieškovei netesybas baudos forma už sutartinio įsipareigojimo termino praleidimą (Pirkimo sutarties 25 punktas). Apie tai (baudos skyrimą) ieškovei buvo pranešta 2021 m. gegužės 17 d. rašte. Ieškovė neįrodinėjo, kad pirmą kartą teikiant prašymą į „Infostatyba“ nustatyti trūkumai buvo atsiradę ne dėl jos kaltės, o tai reiškia, jog statybos užbaigimo akto gavimas užsitęsė ir galiausiai buvo pradelstas dėl ieškovės kaltės, nesugebėjimo pateikti tinkamos formos ir turinio prašymą su visais reikalingais dokumentais. Jeigu ieškovė būtų iš karto pateikusi tinkamai suformuluotą ir visus reikalavimus atitinkantį prašymą, itin tikėtina, kad statybą užbaigiantis aktas būtų gautas ir įregistruotas laiku, nepraleidus Pirkimo sutartyje nustatyto termino. 2021 m. balandžio 8 d. antrą kartą ieškovei pateikus prašymą (ištaisius trūkumus) statybos užbaigimo aktas buvo gautas ir registruotas 2021 m gegužės 13 d., t. y. kiek daugiau nei po mėnesio (35 dienų). Taigi, jeigu 2021 m. kovo 30 d. ieškovės pateiktas pirmas prašymas būtų buvęs tinkamas ir be trūkumų, statybos užbaigimo aktas būtų gautas ir užregistruotas 2021 m. gegužės mėn. pradžioje, t. y. nepraleidus sulygto termino.

29.       Teismas nesutiko su ieškove, kad ji negalėjo daryti įtakos Statybos inspekcijos darbui, jos organizaciniams pajėgumams, darbuotojų darbo krūviui, tempui ir pan. Pirma, pateikdama pasiūlymą Pirkime bei pasirašydama Pirkimo sutartį ieškovė neabejotinai žinojo apie terminą Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktyje numatytiems įsipareigojimams įvykdyti ir su juo sutiko, atitinkamai prisiėmė neigiamas šio termino praleidimo teisines pasekmes. Teismo nustatytos aplinkybės dėl faktinio statybos užbaigimo akto gavimo trukmės rodo, kad Pirkimo  dokumentuose nustatytas bei Pirkimo sutartyje su ieškove sulygtas minėtų įsipareigojimų įvykdymo terminas, tiekėjui tinkamai, atidžiai ir rūpestingai vykdant savo įsipareigojimus, buvo realus, protingas ir objektyviai įmanomas netgi atsižvelgiant į kompetentingos institucijos administracinės procedūros terminus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar kiti tiekėjai pirkimo procedūrų vykdymo metu, Pirkimo sutarties galiojimo metu, reiškė pretenzijas perkančiajai organizacijai (užsakovei) šiuo klausimu, be kita ko, prašė pakeisti Pirkimo sąlygas, pratęsti terminą įsipareigojimas įvykdyti ir pan. Antra, Pirkimo sutarties 23 punkte numatyta, kad rangovas nėra atsakingas už viešojo administravimo subjektų netinkamą veikimą ar neveikimą (pvz., neteisėtų sprendimų priėmimą ar vėlavimą priimti sprendimus), dėl kurių negalėjo darbų užbaigti sutartyje numatytu laiku, jeigu apie šias informuoja užsakovą. Byloje nėra duomenų apie kokius nors neteisėtus Statybos inspekcijos veiksmus ar neveikimą, nagrinėjant ieškovės pateiktą prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, neapgrįstą ir neprotingą delsimą, užsakovės informavimą apie tokius neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir pan.

30.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad jos sutartiniai įsipareigojimai turėtų būti laikomi įvykdytais prašymo su reikalingais dokumentais įkėlimo į informacinę sistemą „Infostatyta“, o ne nuo faktinio statybos užbaigimo akto gavimo, metu. Tiek Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunkčio, tiek Pirkimo sutarties preambulės, 25 punkto bei kitų sąlygų, susijusių su šiuo įsipareigojimu, formuluotė ir turinys apibrėžti pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai bei rodo tiekėjo pareigą, prisiimtą įsipareigojimą ne tik įkelti / pateikti prašymą su reikalingais dokumentais į informacinę sistemą „Infostatyba“, bet ir gauti bei registruoti statybos užbaigimo aktą. Atitinkamai sankcija – bauda numatyta būtent už tai, jog rangovas nesuspėja gauti akto ir jo įregistruoti. Kaip pagrįstai akcentavo atsakovė, Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunkčio ir kitų sąlygų turinys patvirtina, kad joje numatytas tas rezultatas, kuris yra siekiamas – statybos užbaigimo akto gavimas, o prašymo su dokumentais įkėlimas į informacinę sistemą „Infostatyba“ yra nurodytas tik kaip šio rezultato pasiekimo būdas / procedūra /tvarka. Tokiam aiškinimui pritarė ir išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba, pažymėjusi, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktis laikytinas įvykdytu ne tada, kai pateikiamas prašymas ir atitinkami dokumentai statybos užbaigimo aktui gauti, bet tada, kai gaunamas pats statybos užbaigimo aktas.

31.       Teismas sutiko su ieškove, kad Pirkimo dokumentuose ir Pirkimo sutartyje nėra numatyta paskirtos už Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunkčio reikalavimų įvykdymo termino praleidimą baudos įskaitymo į ieškovei mokėtinas pinigų sumas galimybė ir teisė, kaip yra numatyta kompensacijos už uždelsimą (delspinigių) atveju. Tačiau teismas pažymėjo, kad tai savaime nereiškia, jog tokio įskaitymo atsakovė negalėjo taikyti įstatymo pagrindu. Pagal CK                       6.131 straipsnį pakanka vienos prievolės šalies valios. Ieškovė kvestionavo tik pranešimo apie įskaitymą nebuvimą, tačiau ji buvo informuota apie tokio veiksmo (įskaitymo) atlikimą, nes 2021 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodyme pažymėta, kad iš mokėtinos sumos minusuojama             1 000 Eur bauda, apie kurios taikymą ieškovė buvo informuota atsakovės 2021 m. gegužės                             17 d. rašte.

Dėl delspinigių skaičiavimo ir dydžio

32.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad už Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio įsipareigojimų, susijusių su išpildomosios dokumentacijos parengimu, kadastrinių matavimų bylų parengimu, atnaujinimu, suderinimu ir pan., neįvykdymą ir / ar netinkamą vykdymą, taip pat termino pažeidimą, apskritai Pirkimo sutartyje nenumatyta jokia atsakomybė delspinigių ar kitų sankcijų forma, o kompensacija už uždelsimą numatyta tik pažeidus fizinių statybos rangos darbų atlikimo terminą. Pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktį kompensacija už uždelsimą taikoma, jeigu rangovas nesilaiko 8.2 papunkčio reikalavimų, o minėtas papunktis reglamentuoja „Baigimo laiką“, t. y. laiką, per kurį turi būti užbaigti pagal Sutartį numatyti darbai, ištaisyti jų defektai bei pasirašytas rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktas. Kadangi, į „Baigimo laiką“, be kita ko, nurodytą ir pasiūlymo priede, įeina ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 bei 4.27 papunkčiuose numatytų tiekėjo įsipareigojimų įvykdymo laikas, teismas nusprendė, jog ieškovei nesilaikius ir praleidus šių įsipareigojimų įvykdymo laiką, kyla pareiga sumokėti atsakovei kompensaciją už uždelsimą (delspinigius).

33.       Teismas nesutiko su ieškove, kad kompensacija už uždelsimą turėtų būti skaičiuojama nuo Pirkimo sutarties kainos, susietos su faktiškai atliktų bei nupirktų darbų apimtimi, įvertinus tiek papildomai užsakovės nupirktus darbus, tiek darbus, kurių Pirkimo sutarties vykdymo metu buvo atsisakyta. Konkrečiųjų sąlygų sudėtinės dalies „Pasiūlymo priedas“, atitinkamoje lentelės pozicijoje nurodyta, kad kompensacija už uždelsimą, reglamentuojama Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje, yra 0,03 proc. priimtos Sutarties sumos be PVM per dieną. Atitinkamai Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje taip pat numatyta, jog kompensacija už uždelsimą (delspinigiai) turi būti laikoma būtent Pasiūlymo priede įrašyta procentine išraiška nuo priimtos Sutarties sumos su PVM per dieną, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko iki datos, nurodytos rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte.

34.       Taigi, delspinigių skaičiavimo atspirties tašku pirkimo dokumentuose nuosekliai nurodoma būtent priimta Pirkimo sutarties suma. Pagal Pirkimo sąlygų II tomo „Sutarties sąlygos. Pasiūlymo priedas“ II dalyje „Konkrečiosios sutarties sąlygos“ 1.1.4.1 papunktį „Priimta sutarties suma“ – tai užsakovo priimta bei Sutartyje nurodyta suma už darbų atlikimą ir baigimą bei visų defektų ištaisymą. Pirkimo sutarties 5 punkte numatyta, kad priimta Sutarties suma be PVM yra 461 202,35 Eur (558 054,84 Eur su PVM). Iš atsakovės 2020m. rugsėjo 25 d.,                 2020 m. lapkričio 11 d., 2021 m sausio 21 d. , 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. raštų dėl delspinigių, taip pat 2021 m. birželio 16 d. mokėjimo nurodymo paskirtyje pateiktų duomenų, teismas nustatė, kad atsakovė visais atvejais 0,03 procentų dydžio už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius skaičiavo būtent nuo Pirkimo sutartyje nurodytos priimtos sutarties sumos (461 202,35 Eur) be PVM, t. y. būtent taip, kaip numatyta pirkimo dokumentuose bei Sutartyje, kuriuose delspinigių dydis nebuvo susietas nei su faktiškai / galutinai užsakovo nupirktų darbų kaina, nei su kokiomis nors kitomis sumomis, sąvokomis ir kategorijomis. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, jog pirkimo dokumentuose ir Sutartyje greta „Priimtos sutarties sumos“ dar vartojamos tokios sąvokos, kaip: a) „Sutarties kaina“ apibrėžta Pirkimo sąlygų II tomo „Sutarties sąlygos. Pasiūlymo priedas“ II dalyje „Konkrečiosios sutarties sąlygos“ 1.1.4.2 papunktyje ir reiškia atlygį už rangovo atliktus darbus pagal Pirkimo sutartį be PVM, kaip apibrėžta 14.1 papunktyje, kartu su Susitarimais dėl papildomų darbų; ji priklauso nuo faktiškai nupirktų darbų apimčių, reikalingų Sutarčiai tinkamai įvykdyti. Kaip matyti, ši Pirkimo sutarties kaina paaiškėja tik darbų atlikimo pabaigoje, juos perduodant užsakovui, ir nagrinėjamu atveju pagal 2021 m. vasario 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui akto duomenis sudaro 544 400,44 Eur su PVM arba 449 917,72 Eur be PVM;                     b) „Pradinė sutarties vertė“ apibrėžta Sutarties 4 punkte ir suprantama taip, kaip apibrėžta Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr.1A-13 2.11 papunktyje bei sudaro 639 546 Eur su PVM arba 528 550,41 Eur be PVM.

35.       Teismas nusprendė, kad atsakovė, skaičiuodama delspinigius būtent nuo priimtos Sutarties sumos be PVM (461 202,35 Eur), jokių sutartinių nuostatų nepažeidė. Visos kategorijos ir sąvokos yra išskirtos, aiškiai ir suprantamai apibrėžtos bei nėra pagrindo teigti, kad jos sutampa, ar egzistuoja kokie nors neaiškumui šiuo aspektu. Perkančioji organizacija pasirinko, o tiekėja (ieškovė), tiekdama pasiūlymą bei pasirašydama Pirkimo sutartį sutiko delspinigių dydį sieti būtent su priimta Sutarties suma.

36.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus bei reikalavimus dėl būtinumo mažinti delspinigius arba atleisti ieškovę nuo delspinigių mokėjimo, kadangi: pirma, laikotarpiu, kuriuo buvo delsiama įvykdyti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio numatytus įsipareigojimus ne dėl ieškovės kaltės, ieškovei apskritai netaikytina civilinė atsakomybė delspinigių forma, nesant neteisėtų jos veiksmų. Antra, pateikdama pasiūlymą ir pasirašydama Pirkimo sutartį ieškovė sutiko su visomis Pirkimo dokumentų sąlygomis, įskaitant delspinigių dydį, prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus, nereiškė jokių pretenzijų / siūlymų perkančiajai organizacijai. Trečia, delspinigių dydžio sumažinimas po Pirkimo sutarties sudarymo reikštų Konkurso sąlygų bei Pirkimo sutarties neleistiną pakeitimą po jų paskelbimo / sudarymo / pasirašymo ir neabejotinai galėtų būti vertinamas kaip pamatinių viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, tokių kaip tiekėjų lygiateisiškumas, skaidrumas ir kt., pažeidimas, nes žinodami apie pirkimo dokumentuose numatytų delspinigių dydžio galimą pakeitimą (sumažinimą) pirkime galimai dalyvautų didesnis tiekėjų ratas, būtų užtikrinta didesnė konkurencija. Ketvirta, ieškovės nurodytas trumpesnis, nei maksimaliai galimas, darbų atlikimo terminas – penki mėnesiai buvo vienas iš pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, lėmusių, jog būtent ieškovė buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, todėl sankcijų už pačios ieškovės nurodyto, siekiant laimėti pirkimą, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pažeidimą, visiškas netaikymas, eliminavimas ar sumažinimas akivaizdžiai pažeistų ne tik minėtus viešųjų pirkimų principus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat perkančiosios organizacijos turtinius interesus bei viešąjį interesą dėl racionalaus valstybės lėšų naudojimo. Be kita ko, apskritai reikštų bet kokių perkančiosios organizacijos teisių pažeidimo prevencijos ir užtikrinimo priemonių paneigimą ir nepateisinamą sumažinimą. Penkta, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl delspinigių dydžio neprotingumo, lupikavimo, ydingumo, neproporcingumo bei sumažinimo galimybių, kodėl delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 10–   20 proc. dydžio. 

37.       Teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti, jog Pirkimo sutartyje bei Pirkimo dokumentuose numatytas delspinigių dydis (0,03 proc. per dieną nuo priimtos Sutarties sumos) būtų akivaizdžiai ir aiškiai neprotingas, nepagrįstai didelis, smarkiai pažeidžiantis tiekėjo turtinius interesus, iškreipiantis tiekėjo ir perkančiosios organizacijos turtinių interesų pusiausvyrą ar pan., dėl ko jį būtų pagrindas laikyti negaliojančiu bei netaikytinu.

Dėl ieškinio senaties termino delspinigių skaičiavimui

38.       Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovė, 2021 m. birželio 16 d. atlikusi delspinigių bei baudos įskaitymą į ieškovei mokėtinas pinigų sumas už atliktus darbus, pažeidė šešių mėnesių  ieškinio senaties terminą reikalauti sumokėti delspinigius, todėl delspinigiai skaičiuojami tik nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. birželio 16 d. (50 k. d.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne atsakovės (užsakovės) ieškovei (rangovei) pareikštas ieškinio reikalavimas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, kuriam galėtų būti taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, ir į kurį priešinga šalis (ieškovė kaip rangovė) galėtų atsikirtinėti ieškinio senaties institutu, o sprendžiamas ieškovės (rangovės) pareikštas reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu bei skolos priteisimo, kuriam taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas. Be to, atsakovė reikalavimus ieškovei dėl delspinigių taikymo už Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytų prievolių atlikti kadastrinius matavimus bei parengti / atnaujinti / suderinti kadastrinių matavimų bylas praleidimą aiškiai pareiškė, atitinkamai 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 11 d. (nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. spalio 31 d.), 2021 m. sausio 21 d. (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) ir 2021 m. kovo 16 d. (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d.) raštuose. Taigi, nepraėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo (prievolė pažeista nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d.; pažeidimas tęstinis) ir nepaėjus šešiems mėnesiams nuo tinkamo prievolės įvykdymo (prievolė įvykdyta 2020 m. lapkričio 20 d.), o dalies delspinigių įskaitymas buvo atliktas 2021 m. kovo mėn., atsakovei 2 940,31 Eur suma sumažinus ieškovei mokėtiną sumą, nurodytą 2021 m. kovo 3 d. pažymoje Nr. 9 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir ieškovės išrašytoje 2021 m. kovo 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija ALK Nr. 0020965. Likusi mokėjimo dalis objektyviai galėjo būti sumažinta tik 2021 m. birželio mėn., ieškovei pateikus kitą PVM sąskaitą faktūrą.

Dėl delspinigių ir baudos įskaitymo

39.       Atsakovė už atliktus ir priimtus darbus sumokėjo ieškovei 25 489,72 Eur suma mažiau, nes atliko delspinigių, skaičiuotų iš viso 177 k. d. bei baudos įskaitymą į ieškovei mokėtiną sumą. Byloje nustatyta, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius tik 96 k. d., kurias buvo pradelstas Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytų sutartinių įsipareigojimo įvykdymo terminas ir turėjo reikalavimo teisę į 13 282,56 Eur (461 202,35 Eur × 0,03 proc. = 138,36 Eur × 96 k. d.) delspinigių sumą, t. y. mokėjimą už atliktus darbus bei paslaugas. Todėl sumažinti ieškovei mokėtiną sumą įskaitymo institutu atsakovė galėjo tik 13 282,56 Eur suma, o likusios 11 207,16 Eur (24 489,72 Eur - 13 282,56 Eur) sumos įskaitymas atliktas neteisėtai bei nepagrįstai. Atsakovė turėjo teisę taikyti baudą už Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktyje numatytų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino praleidimą bei ją įskaityti į rangovei mokėtinas sumas, todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovės atlikto įskaitymo pripažinti negaliojančiu bei baudos sumą priteisti ieškovei.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

40.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Alkesta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai arba skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir nepriteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

40.1.                      Ieškovė ieškinyje kėlė du savarankiškus teisinio ginčo požiūriu atsakovės neteisėtų veiksmų epizodus: 1) dėl Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunkčio aiškinimo ir taikymo, skaičiuojant delspinigius ir (į)vykdant jų įskaitymą; 2) dėl Sutarties 25 punkto pagrindu skirtos baudos įskaitymo į rangovei mokėtiną sumą teisėtumo. Apeliantės UAB „Alkesta“ nuomone, ginčas turi būti sprendžiamas aiškinantis Pirkimo sutarties sąlygų ir sąvokų turinį, nes pirmosios instancijos teismas šalių sutartinius teisinius santykius reguliuojančių ir šalių atsakomybę reglamentuojančių nuostatų turinio neanalizavo, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

40.2.                      Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje nurodyta, kad kompensacija už uždelsimą (delspinigiai) turi būti laikoma pasiūlymo priede įrašyta procentine išraiška nuo priimtos sutarties sumos be PVM per dieną, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo Baigimo laiko iki datos, nurodytos rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte. Taigi, delspinigių skaičiavimo laikotarpis apibrėžtas labai aiškiai. Šiame laikotarpio apibrėžime svarbu išsiaiškinti dvi dedamąsias: 1) sąvoką „Baigimo laikas“, kaip delspinigių skaičiavimo pradžią apibūdinančią faktinę aplinkybę ir 2) rangovės (ieškovės) atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (atsakovei) akte nurodytą datą, kaip delspinigių skaičiavimo laikotarpio pabaigą. „Baigimo laiko“ sąvoka apibrėžta Konkrečiųjų sąlygų 1.1.3.3 papunktyje (Baigimo laikas – tai laikas, skaičiuojamas nuo Darbo pradžios, per kurį turi būti baigti pagal Sutartį numatyti Darbai bei ištaisyti bet kurie jų defektai). Šalių ginčą išprovokavo „Darbų“ sąvoka, t. y. kokius Sutarties Nr. S-71 darbus ir įsipareigojimus apima „Baigimo laiko“ apibrėžime naudojama sąvoka „Darbai“. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad nėra konkrečiai apibrėžta „Darbų“, su kurių baigimo laiko praleidimu siejamas sutartinės atsakomybės taikymas, sąvoka. Tik iš Pirkimo sąlygų 9 priedo II tomo „Sutarties sąlygos“ „Pasiūlymo priedas“ pateiktos lentelės galima spręsti, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimų atlikimo terminas patenka į tiekėjo nurodytą penkių mėnesių darbų atlikimo terminą. Ši aplinkybė gali sudaryti prielaidą, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai priskirtini „Darbų“ sąvokai. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad prielaidą, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai priskirtini „Darbų“ sąvokai padarė tik atlikusi išsamią ir atidžią didelės apimties pirkimo dokumentų analizę. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba kartu nurodė ir kitokią prielaidą – Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio formuluotėje paminėta sąvoka „Darbai“ suponuoja išvadą, kad „Darbai“ yra statybos darbai, o Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai atliekami po „Darbų“ atlikimo (atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi „Darbai“, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus). Taigi, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, „Darbų“ sąvoka apima tik statybos darbus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus, nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingus dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

40.3.                      Kaip „Darbų“ sąvoką supranta atsakovė, galima sužinoti išanalizavus apeliantei UAB „Alkesta“ pateiktų raštų turinį. Atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. rašte nurodė, kad remiantis rangovo (apeliantės) pasiūlymo priede pateikta informacija, darbų baigimo laiką sudaro ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimų įvykdymas (išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų bylų parengimas, kitų dokumentų užsakovei pateikimas). Tačiau toliau šiame rašte atsakovė nurodė savo Darbų“ sąvokos supratimą bei atribojo „Darbus“ nuo Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimų, nurodydama, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje rangovė įsipareigojo atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių duomenų bylas (taip pat jų skaitmenines kopijas .pdf ir .dwg formatu) (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ „Registrų centras“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Apeliantės vertinimu, kad darbai: „atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus; pakeisti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis“ parodo, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimai atriboti nuo „Darbų“ sąvokos. Tai patvirtina atsakovės 2021 m. gruodžio 9 d. raštas, kuriame nurodyta jog remiantis Pirkimo sutarties nuostatomis rangovė yra įpareigota atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams ir žemės sklypo (-ų), kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją .pdf ir .dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi Darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ „Registrų centras“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Taigi, atsakovė (užsakovė) aiškiai suvokė (suvokia), kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimai nepatenka į pavėluotai atliktų ir sankcionuojamų „Darbų“ sąvoką.

40.4.                      „Darbų“ sąvoka, apibrėžianti ieškovės atsakomybės ribas, įtvirtinta Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje (Kompensacija už uždelsimą (delspinigiai) mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo Baigimo laiko iki datos, nurodytos rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte. Ieškovė akcentuoja terminą, iki kurio skaičiuojami delspinigiai – iki datos, nurodytos rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte. Jeigu delspinigių skaičiavimo laikotarpio pabaiga apibrėžiama data, nurodyta atliktų statybos darbų perdavimo akte, tai akivaizdu, kad „Darbų“ sąvoka apima tik statybos darbus, nes, pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 įsakymu Nr. V-92 patvirtinto Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 6.6 papunktyje nustatytą Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto sąvoką, Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas yra dokumentas, patvirtinantis, jog atlikti statybos darbai atitinka jiems keliamus esminius reikalavimus bei Sutarties sąlygas. Šį reikalavimą atsakovė nurodė ieškovei (ir kitoms įstaigoms) 2021 m. vasario 23 d. rašte Nr.(7.2)2-3015 „Dėl atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos sudarymo“. Taigi, akivaizdu, jog atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte fiksuojamas juridinis faktas, susijęs su statybos darbų perdavimu, neapima Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimų. Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje aiškiai apibrėžtos jo taikymo ribos (taikomas tik statybos darbų atlikimo, baigimo ir vėlavimo kontrolės apimtimi), kurios neapima Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimų.

40.5.                      Statybos darbai buvo baigti 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir šis faktas (statybos darbų baigimo laikas) yra užfiksuotas statybos darbų žurnale. Kituose į bylą pateiktuose dokumentuose: atsakovės 2021 m. kovo 16 d. rašte Nr.(7.2E)2-4311, FIDIC inžinieriaus 2020 m.                   spalio 5 d. rašte Nr.(19.64.10)S-23, 2020 m. gruodžio 1 d. rašte Nr.(19.64.10)S-26 bei ieškovės atstovo 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešime Nr.20-1-745 yra suklysta dėl faktinės statybos darbų atlikimo datos 2020 m. rugpjūčio 19 d. Šie dokumentai prieštarauja statybos darbų žurnalo įrašui apie faktinę darbų atlikimo datą. Tik statybos žurnale, o ne raštuose yra fiksuojama visa statybos darbų eiga bei darbų pabaiga. Be to, 2021 m. vasario 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui (statytojui) akte dėl faktinės darbų užbaigimo datos suklysta dar grubiau, nes faktinis darbų atlikimo terminas nurodytas 2020 m. spalio 2 d. (galutinės objekto apžiūros akto Nr.01/02 data). Pagal Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 1 punktą statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Pagal Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 3 punktą žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų pabaigos ir pateikiamas statybos užbaigimo komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigą ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę. Taigi, būtent statybos darbų žurnalas yra vienintelis dokumentas, pagal kurio įrašus sprendžiama apie statybos eigą, jame fiksuojama statybos darbų užbaigimo data ir jokie statybos darbai po statinio techninės priežiūros atstovo įrašo apie darbų pabaigą negali būti ir nėra vykdomi. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 12 punktą statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama. Todėl teismas neteisingai konstatavo, jog faktiškai fiziniai statybos rangos darbai buvo ieškovės užbaigti 2020 m. rugpjūčio 19 d.

40.6.                      FIDIC inžinieriaus AB „Problematika“ 2020 m. spalio 5 d. raštas yra pranešimas atsakovei dėl statybos darbų užbaigimo, t. y. FIDIC inžinierius pateikė Bendrųjų sąlygų 11.9 papunkčio „Atlikimo pažyma“ sąvoką atitinkantį dokumentą. Šio dokumento esmė ta, jog FIDIC inžinierius atlikimo pažymą išduoda pagal Bendrųjų sutarties sąlygų                   11.9 papunkčio nuostatas; atlikimo pažymoje nurodoma „Darbų“ baigimo data. Bendrųjų sąlygų 11.9 papunkčio formuluotėje ypač aiškiai apibrėžia „Darbų“ sąvokos ribas, nes tik galima išbandyti tik statybos darbų rezultatą (atliktus „Darbus“) priima FIDIC inžinierius ir objektas atliktų „Darbų“ pavidale pagal atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą perduodamas statytojui (užsakovui) eksploatacijai. Tik atlikimo pažyma reiškia „Darbų“ priėmimą ir eliminuoja užsakovo savivaliavimo galimybę sau priimtinus sprendimus traktuoti kaip atliktus darbus patvirtinančius ir teisines pasekmes sukuriančius faktus.

40.7.                      Pirkimo dokumentų Bendrųjų sąlygų 12.1 papunkčio 1 pastraipa suponuoja išvadą, kad sąvoka „Darbai“ apima tik statybos darbus, kuriuos ieškovė pagal statybos darbų žurnalo įrašus baigė laiku (2020 m. rugpjūčio 16 d.). Konkrečiųjų sąlygų nuostatos yra Pirkimo Bendrųjų sąlygų korektūra. Konkrečiųjų sąlygų turinį ruošė ir redagavo atsakovė. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pirkimo sąlygose aiškiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio                 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).

40.8.                      Konkrečiųjų sąlygų 8.2 ir 8.7 papunkčių nuostatų taikymas dėl Konkrečiųjų sąlygų                4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimų vykdymo ir jų neįvykdyto, bet galiausiai atsakovės pripažintų kaip įvykdytais taikymas, lemtų ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, todėl sąlygų turinys neturi kelti abejonių. Apeliantės pozicija – Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir                 4.27 papunkčių reikalavimai nepatenka į Konkrečiųjų sąlygų 8.2 ir 8.7 papunkčiuose apibrėžtų „Darbų“ sąvoką, kurių pavėluotas užbaigimas rangovui sukuria teisines pasekmes.  Pirkimo dokumentuose, Pirkimo sutarties nuostatose, jos Bendrosiose ir Konkrečiosiose sąlygose nėra konkrečiai apibrėžta kas turėtų būti laikoma „Darbais“, už kurių pavėluotą atlikimą skaičiuojami delspinigiai.

40.9.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo kadastrinių matavimų bylų reikšmę. Žemės sklypų ir statinių kadastrinių matavimų (duomenų) bylų tikslinimas neturi nieko bendro nei su atliktų statybos darbų perdavimu statytojui (užsakovui), nei su statybos užbaigimo akto gavimo procedūromis. Šiuo atveju atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas buvo pasirašytas ir po VĮ „Registrų centras“ išvados atsisakyti tvirtinti kadastrinių duomenų bylas. Atsakovės sudaryta komisija pasirašė                2021m. vasario 26 d. atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuris 2021m. kovo 9 d. įregistruotas atsakovės duomenų valdymo sistemoje, taigi, sėkmingai pasirašytas be VĮ „Registrų centras“ pritarimo. Šis Aktas buvo išduotas nereikalaujant pateikti informacijos apie kadastrinių duomenų bylų suderinimą su VĮ „Registrų centras“ ir buvo pateiktas Statybos inspekcijai. 

40.10.                      Ieškinio reikalavimo dalis dėl visos piniginės sumos (skolos) priteisimo netenkinta nepagrįstai, nes pirmosios instancijos teismas teisinio ginčo sprendimui aktualios Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunkčio nuostatos turinio neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Teismas ginčą išsprendė remdamasis logika, bet ne šalių sutartinius santykius reglamentuojančiomis sutartinėmis nuostatomis.

40.11.                      Ieškovė sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su teismo pripažintu (konstatuotu) atsakovės atliktų veiksmų teisėtumu. Priešingai, atsakovės atliktų veiksmų seka ir turinys neatitinka CK 6.131 straipsnio normomis nustatytų vienarūšio reikalavimo įskaitymo taisyklių. Ieškovė buvo informuota tik apie baudos skyrimą, bet jai nebuvo pranešta apie jos įskaitymą. Mokėjimo pavedimo išrašas yra buhalterinis dokumentas, skirtas informacijai apie bankinės sąskaitos valdytojo sąskaitoje atliktas operacijas. Mokėjimo pavedimo išrašas neatitinka pranešimo apie įskaitymą požymių, nėra prilyginamas pranešimui apie įskaitymą. Mokėjimas su esančiu išrašu apie baudos įskaitymą (minusavimą iš mokėtinų sumų) yra skirtas tik jį gaunančiam darbuotojui (buhalteriui), administruojančiam įmonės piniginių srautų įplaukas, ir jis (mokėjimo dokumentas) nėra tiek informatyvus, jog suprasti, kad tai ne tik mokėjimo dokumentas, bet ir pranešimas apie įskaitymą. Mokėjimo į sąskaitą išrašas nėra registruojamas ir nepatenka į įmonės dokumentų valdymo sistemą, jis cirkuliuoja tik buhalterinėje piniginių įplaukų apyskaitoje / apyvartoje. Pirmosios instancijos teismas ignoravo pranešimui apie įskaitymą nustatytus reikalavimus, todėl šioje ieškininio reikalavimo dalyje priėmė neteisingą sprendimą.

40.12.                      Užsakovė savo, kaip Pirkimo sutartyje dominuojančios ir sąlygas nurodančios šalies padėtį, atskleidė viešojo pirkimo dokumentų 77 punkte, nurodydama, kad Pirkimo sutarties projekto sąlygos yra privalomos šio viešojo pirkimo dalyviams ir sudarant pirkimo Sutartį su laimėtoju nebus keičiamos. Taigi, perkančioji organizacija suformulavo sąlygas, pagal kurias jokios derybos dėl pirkimo Sutarties sąlygų negalimos ir į tiekėjų pasiūlymus nebus atsižvelgiama. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-803-370/2021 (42 punktas) nepritarė atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pozicijai, jog neaiškios sutarties, kurią rengė perkančioji organizacija, o konkurso laimėtojas privalėjo akceptuoti be sutarties sąlygų keitimo, sąlygos negali būti aiškinamos vadovaujantis contra proferentem taisykle.

40.13.                      VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija yra viešojo administravimo subjektų sistemą sudarančio valstybinio administravimo subjektas, todėl taikytina administracinio teismo praktika. Teismas, spręsdamas, ar priteisti atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, t. y., ar advokato pagalba būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2736- 415/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgęs į ieškovės argumentus, kad nagrinėjamas ginčas dėl Pirkimo dokumentų ir viešojo Pirkimo sutarties sąlygų turinio nėra sudėtingas. Nors ir į bylą pateiktas nemažas kiekis rašytinių įrodymų, tačiau byla faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu nesudėtinga bei sprendžiami nesudėtingi, nereikalaujantys išskirtinių specifinių žinių klausimai, dėl kurių atsakovei buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsakovės atstovai visose bylose sugeba tinkamai ir kvalifikuotai atstovauti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija interesams. Atsakovė nedetalizavo ir neteikė įrodymų, kad buvo būtina pasitelkti advokatą. Pagal VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto svetainės (žr. https://lakd.lrv.lt/lt/tvs-kontaktai) duomenis, atsakovė turi teisės skyrių, kuriame dirba septyni darbuotojai, iš kurių keturi (skyriaus vadovas, vyriausiasis teisininkas ir du teisininkai) privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis), o kiti trys darbuotojai turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą. Atsakovės teisininkų vykdomas funkcijas sudaro (pagal pavedimą ar įgaliojimą) atstovavimas visų instancijų teismuose, ikiteisminio nagrinėjimo institucijose ir procesinių dokumentų rengimas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė neturi galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą, išskyrus sudarant atstovavimo sutartį su advokatų kontora Norkus ir partneriai COBALT. Todėl apeliantė prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria priteistos atsakovei bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisti. 

41.       Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – visus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

41.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias normas: pirma, teismas neatsižvelgė, jog Konkrečiųjų sąlygų                    4.26 papunkčio atskiras aspektas yra kadastrinių matavimų bylų suderinimas su VĮ „Registrų centras“ ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovė Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje numatytus darbus faktiškai atliko vėliausiai 2020 m. lapkričio 20 d. Apeliantė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pažymi, jog rangovė pagal Konkrečiųjų sąlygų               4.26 papunktį buvo įpareigota: 1) atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus; 2) parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams ir žemės sklypo(ų), kadastrinių duomenų bylas (taip pat ir skaitmeninę jų kopiją .pdf ir .dwg formatu), (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis); 3) jas pateikti VĮ „Registrų centrui“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Taigi, kadastrinių duomenų derinimas su VĮ „Registrų centras“ yra vienas iš rangovės (ieškovės) įsipareigojimų.

41.2.                      Kadastrinių matavimų bylų nesuderinimas su VĮ „Registrų centras“ savaime nereiškia, kad kiti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio įsipareigojimai (kadastrinių matavimų atlikimas, statinio, žemės sklypo kadastrinių duomenų bylų parengimas / atnaujinimas) apskritai neprivalėjo būti atliekami. Darbai buvo vykdomi dviejuose keliuose, numeriai: 128 ir 1104. Tai reiškia, kad abiejų statinių-kelių ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių matavimų bylos privalėjo būti parengtos. Šiuo atveju tik 2021 m. vasario 9 d. VĮ „Registrų centras“ atsisakė derinti jai rangovės pateiktą ir kelio Nr. 128 ir žemės sklypo kadastrinio matavimo bylą. Atsakovė tik 2021 m. vasario 9 d. suprato, kad kadastrinio matavimo bylos derinimas nepriklauso nuo ieškovės, todėl konstatavo, jog ieškovė             2021 m. vasario 9 d. įvykdė Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktį ir toliau sąžiningai neskaičiavo delspinigių.

41.3.                      Teismas netinkamai aiškino Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktį bei nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio įvykdymo momento. Atsakovės pozicija –2020 m. lapkričio 20 d. negalima laikyti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio įvykdymo momentu, nes turėjo būti atnaujinamos, parengiamos ir suderinamos žemės sklypo (-ų) ir kelio (-ių) kadastrinių duomenų bylos. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė suderins su VĮ „Registrų centras“ kadastrines bylas, kadangi kelio Nr. 128 žemės sklypo kadastrinių matavimų byla antrą kartą buvo suderinta su atsakove 2021 m. sausio 27 d., o su NŽT 2021 m. vasario 3 d. Ieškovės 2020 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 20-1-935 iškeltas klausimas dėl delspinigių netaikymo nereiškia, kad atsakovė žinojo, jog kadastrinių matavimų byla nebus derinama. Tik 2021 m. vasario 9 d. tapo aišku dėl Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio negalimumo rangovės įvykdyti, todėl VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija sąžiningai konstatavo, jog 2021 m. vasario 9 d. yra įvykdytas Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktis. Tai paneigia bet kokius samprotavimus, kad atsakovė žinojo, kad VĮ „Registrų centras“ kadastro duomenų bylos nederins ir tik formaliai reikalavo ieškovės atlikti šią procedūrą (kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų bylą suderins su VĮ „Registrų centras“). Šiuo atveju Konkrečiųjų sąlygų               4.26 papunkčio įvykdymo momentą reikėtų sieti ne su jos suderinimu su užsakove               2020 m. lapkričio 20 d., bet su kelio Nr. 128 ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimu su NŽT 2021 m. vasario 3 d. data.

42.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:

42.1.                      Dėl darbų atlikimo termino: pirma, visi rangovės atliktini darbai ir terminai pirkimo dokumentuose buvo pakankamai aiškiai atskleisti. Kad Konkrečiųjų sutarties sąlygų               4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimai privalo būti įvykdyti per penkis mėnesius nurodyta ieškovės (tiekėjos) pasiūlyme. Pirkimo sąlygų 73 punkte įtvirtinta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Vertinami šie kriterijai: 1) kaina; 2) darbų atlikimo terminas mėnesiais; 3) papildoma statinio garantinio termino trukmė metais. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad darbų atlikimo terminą, kuris negalėjo būti ilgesnis kaip devyni mėnesiai, turėjo nurodyti pats tiekėjas, teikdamas pasiūlymą (Konkurso sąlygų 2 priedas „Pasiūlymo forma“) ir jis buvo vienas iš kriterijų, atrenkant laimėjusį pasiūlymą. Ieškovė galėjo įrašyti ilgesnį laiką įvykdyti visus darbus. Jos pasirinktas terminas reiškia, kad UAB „Alkesta“ prisiėmė visą su darbų neatlikimu susijusią riziką. Antra, nors Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių įvykdymas yra paslaugos, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose sąvokos nebūtinai privalo būti suprantamos taip pat, kaip kitose srityse. Darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovė buvo aiškūs – atlikti tiek statybos darbus, tiek įvykdyti Konkrečiąsias sutarties sąlygas. Tai turėjo būti padaryta per penkis mėnesius. Trečia, nors Viešųjų pirkimų tarnyba pastebėjo, kad „Darbų“ sąvoka galimai galėjo būti aiškiau įtvirtinta ir būtent į tai referuoja ieškovė, tačiau svarbu tai, kad įvertinusi visus pirkimo dokumentus Tarnyba (ir teismas) nustatė, jog į ieškovės atliekamus darbus patenka ir Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.26, 4.27 papunkčių įvykdymas. Ieškovė yra profesionalus juridinis asmuo, nuolat dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose, pati įrašė penkių mėnesių terminą, per kurį turėjo būti atlikti darbus, įskaitant Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunkčių reikalavimus.

42.2.                      Ieškovės teiginiai, kad Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.26 papunkčio įvykdymas nepatenka į Sutarties objektą, todėl už Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.26 papunkčio (ne)įvykdymą negali būti skaičiuojami delspinigiai, yra nepagrįstas ir neatitinkantis logikos dėsnių. Viena vertus, Konkurso dokumentų II tomo 8.7 papunktyje aiškiai įvirtinta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo Darbų Baigimo laiko. Pirkimo dokumentų II tomo                      8.2 papunktyje nurodyta, jog Darbų Baigimo laikas nurodomas „Pasiūlymo priede“. Remiantis ieškovės pasiūlymu, Darbų baigimo laikas penki mėnesiai ir į šį terminą sudaro Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių įvykdymas. Kita vertus, Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio įvykdymas laikomas sutartais darbais. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje, komentuodama penkių mėnesių termino praleidimą, nurodė, kad nustačius, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai turėjo būti atlikti kartu su kitais Sutartyje apibrėžtais darbais per penkis mėnesius, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., sprendžiant, ar teisėtai atsakovė pritaikė sutartinę atsakomybę (skaičiavo delspinigius), turi būti nustatyta, ar tas terminas praleistas. Kadangi ieškovė praleido penkių mėnesių terminą, netesybos suskaičiuotos pagrįstai.

42.3.                      Atsakovė nesutinka su ieškove, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija nepagrįstai atliko įskaitymą, nes atsakovė 2021 m. gegužės 17 d. rašte informavo ieškovę, jog pagal Pirkimo sutarties 25 punktą už vėlavimą gauti statybos užbaigimo aktą per du mėnesius nuo darbų užbaigimo, skiria 1 000 Eur baudą. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų nusistovėjusią praktiką bei į tai, kad nėra jokio kito būdo baudai realizuoti, todėl paminėtas raštas laikytinas (kvalifikuotinas) pareiškimu apie įskaitymą. Taip pat 2021m. birželio16 d. mokėjime į sąskaita ieškovė buvo informuota apie baudos įskaitymą (buvo sumažintos piniginės lėšos baudos suma).

42.4.                      Nėra pagrindo taikyti contra proferentem (sutarties sąlygų aiškinimą jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai) taisyklę, nes visos nuostatos, susijusios su Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių priskyrimo darbams, kurie turėjo būti įvykdyti per penkis mėnesius, yra aiškios, dėl jų nėra abejonių. Viena vertus, Pirkimo sutarties objektas (statybos darbai) neapsprendžia netesybų taikymo ir termino, per kurį rangovas privalo įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, rangovės pateiktame pasiūlyme yra nurodyta, kad „Darbai“ yra ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunkčių reikalavimų įvykdymas bei darbų baigimo laiką, nurodytą ieškovės pasiūlyme, sudaro šių Konkrečiųjų sąlygų įvykdymas. Šie reikalavimai buvo išviešinti Pirkimo sąlygose („Pasiūlymo priedas“), Pirkimo dokumentų I tomo 47 punkte ir kt. Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje įtvirtinta, kad kompensacija mokama priklausomai nuo to, ar laikomasi / nesilaikoma 8.2 papunkčio („Baigimo laikas“) reikalavimų, nes baigimo laikas yra laikas, per kurį turi būti baigti pagal Sutartį numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašytas atliktų statybos darbų perdavimo aktas; baigimo laikas nurodomas pasiūlymo priede. Taigi, Sutartis ir pirkimo dokumentai yra pakankamai aiškūs suprasti tai, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimai privalėjo būti įvykdyti per penkis mėnesius, o už netinkamą / nesavalaikį šių įsipareigojimų (į)vykdymą, yra taikomos sankcijos, numatytos Konkrečiųjų sutarties sąlygų 8.7 papunktyje. Ieškovė, remdamasi contra proferentem taisykle, nenurodo kokios nuostatos ją suklaidino, priešingai, teigia, kad iš Sutarties nuostatų ir pirkimo dokumentų aišku jog Sutarties objektas yra statybos darbai ir Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.26 papunktyje reikalavimai nepatenka į numatytą penkių mėnesių terminą. Nors Viešųjų pirkimų tarnyba teikė pasvarstymus, kad „Darbų“ sąvoka galėjo būti įtvirtinama aiškiau, tačiau galiausiai konstatavo, jog tik iš Pirkimo sąlygų        9 priedo II tomo „Sutarties sąlygos“ „Pasiūlymo priedas“ pateiktos lentelės galima spręsti, kad Sutarties Konkrečiųjų sąlygų papildomo 4.26 papunkčio reikalavimų atlikimo terminas patenka į tiekėjo nurodytą penkių mėnesių darbų atlikimo terminą, taigi, Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai priskirtini „Darbų“ sąvokai. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai suformuluoti kaip paslaugos, tačiau teismų praktikoje yra pasisakyta, kad sąvokos viešajame pirkime gali būti suprantamos kitaip, nei kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 39-378/2020). Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar Konkrečiųjų sutarties sąlygų 4.26 papunktyje įvardintume kaip paslaugas, ar kaip įsipareigojimus, šių reikalavimų įvykdymas yra darbai, kurių atlikimo terminas yra aiškiai numatytas ieškovės pasiūlyme.

42.5.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu nepriteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų. Civilinio proceso įstatymas vienareikšmiškai asmenims garantuoja teisę bylą vesti per advokatą / advokato padėjėją. Konstitucinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad teisė turėti advokatą kaip veiksmingo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlyga kyla ne tik iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies, bet ir iš jos 30 straipsnio 1 dalies.  Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti, ar konkrečioje situacijoje tinkamai galės save atstovauti, ar būtina profesionalų pagalba. Ieškovės pateikta nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl viešojo administravimo subjektų atstovavimo teismuose ne tik nepagrįsta, bet jos interpretacija yra iš esmės klaidinga. Pirma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 pateikti išaiškinimai yra viešojo administravimo subjektų kontekste. Ieškovė neįrodinėja ir nepasisako, ar atsakovė veikia kaip viešojo administravimo subjektas. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija nuo              2020 m. rugsėjo 1 d. neturi viešojo administravimo įgaliojimų. Antra, atsakovės teisininkų darbo krūvis yra itin didelis; nuo 2021 m, sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d. tik Vilniaus apygardos teisme VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija vienokiu ar kitokiu statusu dalyvavo 14 bylų, o šiuo metu dalyvauja 70 teisminių procesų, kuriuose atlieka vienokius ar kitokius procesinius veiksmus. Dėl to ir siekiant tinkamos ir efektyvios teisinės gynybos šioje civilinėje byloje reikėjo samdyti (pasitelkti) advokatų kontorą. Trečia, atsižvelgiant į analizuojamų materialinių teisinių santykių struktūrą ir jų kompleksiškumą, byla laikytina pakankamai sudėtinga bei reikalaujanti specifinių žinių. Byloje kilęs ginčas susijęs su viešaisiais pirkimais, taikomas specifinis FIDIC reguliavimas, bylos apimtis pakankamai didelė, byloje įtraukta išvadą duodanti institucija ir kt. Šios aplinkybės lemia tai, kad nagrinėjama civilinė byla nėra paprasta ar nesudėtinga.

43.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir nepriteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus:

43.1.                      Pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktį „Išpildomieji brėžiniai ir kadastrinių matavimų byla“ iš rangovo reikalaujama atlikti kelio ruožo žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti statinio ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių duomenų bylas (pakeičiant žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ „Registrų centras“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Taigi, pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio nuostatas kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, kadastro duomenų bylos parengimas yra ne kas kita kaip kelio kadastrinių duomenų tikslinimas. Žemės sklypo ir statinio kadastriniai matavimai yra priemonė, kurios pagrindu nustatomi nekilnojamąjį daiktą sudarančių sudėtinių dalių kadastro duomenys ir formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų byla ir kelio juosta užimamo žemės sklypo kadastro duomenų byla. Todėl kadastriniai matavimai nėra atskiras Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimas, kurį rangovas privalo įvykdyti. Atsakovė kadastro duomenų bylas nepagrįstai sutapatina su kadastrinių matavimų veiksmais, įvardindama juos kadastrinių matavimų bylomis, kai pagal kadastrinių matavimų rezultatus identifikuojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Beje, net ir žemės sklypo planą atsakovė vadina žemės sklypo kadastrinių matavimų byla. Pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktį iš rangovo reikalaujama parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių duomenų bylas. Kadastrinių duomenų bylų tikslinimas neapima žemės sklypo (-ų) plano parengimo proceso, nes kadastrinių duomenų tikslinimas susijęs su jau esamame žemės sklype pagal esamą žemės sklypo planą atliktais pakitimais, t. y. nurodomi pakitę žemės sklypo naudmenų plotai pačiame žemės sklype.

43.2.                      Šalių ginčą išprovokavo paradoksali situacija. Atsakovė, parengusi sankryžos rekonstravimo į žiedinę sankryžą projektą ir gavusi leidimą statyboms, organizavo viešąjį pirkimą rangos darbams atlikti. Paaiškėjus pirkimo nugalėtojui, pasirašius Sutartį ir rangovui atlikus rekonstravimo darbus, paaiškėjo, jog įrengtos žiedinės sankryžos elementai (saugumo salelės) išeina už rekonstruoto kelio dalies (juostos) žemės sklypo ribų, t. y. viena saugos salelė pateko į žemesnės kategorijos kelio juostos ribas, o kita salelė buvo įrengta laisvoje valstybinėje žemėje. Atsakovė leidimo statybai laisvoje valstybinėje žemėje iš Nacionalinės žemės tarnybos neturėjo. Leidimas statybai buvo gautas tik darbams kelio Nr. 128 juostos ribose. Atsakovė, supratusi, bet nepripažinusi savo rengto projekto ir gauto statybos leidimo klaidų, ultimatyviai pareikalavo ieškovės atlikti kelio juostos (rekonstruotos kelio dalies užimamo žemės sklypo), ir laisvos valstybinės žemės, apimančios saugos salelę, amalgamaciją, formuluodama taip lyg tai būtų prilyginama žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo atlikimui. Užsakovės nurodytas įsipareigojimas suformuoti naują žemės sklypą, apjungiantį rekonstruojamos kelio juostos dalį su laisva valstybine žeme rangovui Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje nenumatytas. Be to, atsakovė neturėjo leidimo iš Nacionalinės žemės tarnybos formuoti naują žemės sklypą, nes pagal šios Tarnybos išduotą sutikimą nutiestoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams bei pastatytiems jiems funkcionuoti būtiniems statiniams eksploatuoti naujas žemės sklypas neformuojamas ir nenuomojamas ar neperleidžiamas nuosavybėn. Perkančiosios organizacijos (atsakovės) viešajam pirkimui pateiktos dokumentacijos broką dėl kelio dalies rekonstrukcijai reikalingo žemės sklypo (kelio juostos) labai išsamiai paaiškina Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2020 m. lapkričio 6 d. rašte Nr.1SD2933-(10.7 E.), kuriame nurodyta, jog kelio (inžinerinio statinio) sudėtinės dalys turi būti kelio juostos ribose bei pažymėta, kad žemės sklypo (kelio juostos) kadastro duomenų keitimo iniciatoriumi turėtų būti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog susiklosčiusi situacija susijusi su kadastro duomenų keitimu, o ne su kadastro duomenų tikslinimu, kai numatyta Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje, t. y. po sankryžos rekonstrukcijos žiedinės sankryžos sudėtinės dalys nepatenka į kelio juostos ribas, dėl to kadastro duomenys turi būti ne tikslinami, o keičiami (turi būti formuojamas naujas žemės sklypas, apimsiantis žiedinės sankryžos sudedamąsias dalis). Atsakovės reikalavimas vieną žiedinės sankryžos saugos salelę priskirti keliui Nr.1104, o kitą įkelti į laisvą valstybinę žemę yra traktuotinas kaip užsakovo savivalė ir neteisinga pagrindinio kelio, kaip atsakovės disponuojamo valstybės turto, sudedamųjų dalių apskaita. Be to, žemės sklypas (kelio juosta) turėjo būti suformuotas iki viešojo pirkimo paskelbimo tokio dydžio, koks reikalingas rekonstruotos žiedinės sankryžos su saugos salelėmis užstatymui. Pirkimo dokumentų turinio kokybės užtikrinimo pareiga priskirtina perkančiajai organizacijai.

43.3.                      Pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktį rangovas patikslintas kadastro duomenų bylas privalo pateikti VĮ „Registrų centras“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Patikrą liudijanti žyma turi būti pažymėtas žemės sklypo planas ar nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla. Ieškovė, baigusi statybos darbus, pagal dokumentais apibrėžtą ir statinio bei kelio juostos užstatymo faktinę situaciją parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą su patikslintais kadastro duomenimis ir iš VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. gavo suderinimo žymą. Tai reiškia, jog Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai buvo įvykdyti visiškai. Hipotetiškai pripažįstant tai, jog šis reikalavimas turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., delspinigiai už šio reikalavimo įvykdymo vėlavimą negali būti skaičiuojami, nes pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunkčio nuostatas sankcionuojamas tik statybos darbų, įvardijamų „Darbais“, vėlavimas.

43.4.                      Ieškovė palaiko savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų nepriteisimu.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio    2 dalis). 

Dėl darbų baigimo datos

45.       Byloje nėra ginčų, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija vykdytą tarptautinį atvirą konkursą „Inžinerinių eismo saugos priemonių diegimas krašto ir rajoniniuose keliuose. II etapas. Sutartis Nr. 8“, kurio objektas – sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.128 Valkininkų g. St.–Daugai–Alytus 25,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr.1104 Daugai–Ūta rekonstravimas, laimėjo tiekėja UAB „Alkesta“. Pirkimo metu tiekėja UAB „Alkesta“ pateiktame pasiūlyme perkančiajai organizacijai VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, jog darbus atliks per penkių mėnesių terminą (į darbų atlikimo laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d.). Užsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija ir rangovė UAB „Alkesta“ sudarė 2020 m. vasario 4 d. pirkimo sutartį Nr. S-71. Pirkimo darbai buvo pradėti 2020 m. kovo 15 d. ir turėjo būti baigti 2020 m. rugpjūčio 16 d.

46.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante UAB „Alkesta“, kad statybos darbų žurnale Nr. SDŽ-88 esantis paskutinis rangovės statybos vadovo Stasio Sadausko įrašas patvirtina, jog darbai buvo baigti 2020 m. rugpjūčio 16 d., t. y. nepraleidus penkių mėnesių termino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad į nagrinėjamą bylą pateiktų dokumentų visuma (UAB „Alkesta“ 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimas Nr.20-1-745, FIDIC inžinieriaus (AB „Problematika“) 2020 m. spalio 5 d. bei 2020 m. gruodžio 1 d. raštai, atitinkamai Nr. (19.64.10)S-23 ir Nr. (19.64.10)S-26, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2021 m. kovo 16 d. raštas Nr. (7.2E)2-4311) patvirtina faktinę aplinkybę, kad darbų ginčo objekte pabaiga buvo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Analogiška faktinė darbų pabaiga (2020 m. rugpjūčio 19 d.) yra nurodyta ieškovės UAB „Alkesta“ ieškinyje, dublike bei atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsiliepime į ieškinį, triplike. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jog statybos darbų žurnale esantis įrašas apie darbų pabaigą savaime nereiškia, kad būtent ši data reiškia visų darbų užbaigimą ir vėliau jokie darbai nebuvo ir negalėjo būti atliekami. Pažymėtina, kad pagal Konkurso sąlygų 11 punktą, Konkrečiųjų sąlygų                         4.28 papunktį rangovė privalėjo atlikti ir kitus darbus (paslaugas), susijusius su darbais objekte ir Sutarties 25 punkte šalys susitarė dėl baudos už nespėjimą tokias paslaugas (darbus) atlikti per du mėnesius nuo darbų pabaigos.

Dėl „Darbų“ sąvokos ir contra proferentem taisyklės (ne)taikymo

47.       Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio                     90 punktas). Nagrinėjamo ginčo atveju statybos darbus Sutarties objekte sudarė ir kitokie (kitokių rūšių) darbai (paslaugos, įsipareigojimai, nustatyti Konkrečiosiose sąlygose). 

48.       Konkurso Konkrečiųjų sąlygų II dalyje nurodyta, kad Konkrečiosios sąlygos apima Bendrųjų sąlygų pataisymus ir papildymus. Sutarties sąlygos, pateiktos pasiūlymo priede, turi būti galiojančios kaip šių Sutarties sąlygų dalis. Konkrečiųjų sąlygų numeracija atitinka Bendrųjų sąlygų numeraciją.

49.       Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje „Išpildomieji brėžiniai ir kadastrinių matavimų byla“ (pateikta išnaša, kad statinio kadastrinių matavimų byla turi būti rengiama Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 nustatyta tvarka) nurodyta, jog iki perėmimo pažymos pasirašymo rangovas įsipareigoja parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi Darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujinti Nekilnojamo turto registre užregistruoto statinio, o esant pakitimams ir žemės sklypo (-ų) kadastrinių duomenų bylas (taip pat jų skaitmenines kopijas .pdf ir .dwg formatu) (pakeičiant kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi Darbai, žemės sklypo ir statinio kadastrinius duomenis), jas pateikti VĮ „Registrų centras“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Be to, Rangovas turės pateikti laisvos formos deklaraciją, patvirtinančią išpildomosios geodezinės nuotraukos ir parengtos kadastrinės bylos atitikimą parengtam projektui. 

50.       Konkrečiųjų sąlygų 4.27 papunktyje „Duomenų pateikimas“ nustatyta, jog Rangovas privalo iki kreipimosi organizuoti atliktų darbų priėmimo procedūrą pagal 10 straipsnio reikalavimus, vadovaujantis Duomenų teikimo ir tvarkymo Valstybinės reikšmės kelių informacinėje sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-168 „Dėl duomenų teikimo ir tvarkymo valstybinės reikšmės kelių informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, surinkti, parengti, pateikti ir suderinti su Užsakovu (Kelių direkcijos Intelektinių transporto sistemų skyriumi) kelių duomenis.

51.       Konkrečiųjų sąlygų 8.2 papunktyje vartojamos tokios sakinių formuluotės: „pagal Sutartį numatyti Darbai“, „atlikti visus Sutartyje numatytus Darbus ir parengti Sutartyje numatytus dokumentus“. Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje vartojama sakinio formuluotė – „faktiškai atlikti Darbai“. Darbų pavadinimas yra apibrėžtas Konkurso sąlygų 8 punkte bei nurodyti Sutarties objekte – sankryžos valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 128 Valkininkų g. St.–Daugai–Alytus 25,105 km su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1104 Daugai–Ūta rekonstravimas. Išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, jog Konkrečiųjų sąlygų              4.26 punkto formuluotėje nurodyta sąvoka „Darbai“ suponuoja išvadą, kad „Darbai“ yra statybos darbai. Vadinasi, „Darbai“ (statybos darbai; Sutartyje numatyti darbai) buvo kelių sankryžos rekonstravimo darbai, kuriems atlikti rangovė UAB „Alkesta“ pagal Konkrečiąsias sąlygas prisiėmė vykdyti ir kitus įsipareigojimus (darbus, paslaugas), pvz., pagal Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktį parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelių ruožo, kuriame buvo vykdomi darbai, kadastrinius matavimus ir t. t. Konkurso sąlygų „Pasiūlymo priedas“ nurodyta, kad į rangovų įrašomą darbų atlikimo (penkių mėnesių) terminą sudaro ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunkčių reikalavimų įvykdymas. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, jog tiekėjai UAB „Alkesta“ prieš teikiant pasiūlymą ir pasirašant Pirkimo sutartį buvo žinomi ir suprantami visi Konkurso dokumentai bei „Pasiūlymo priedo“ sąlygos. Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyta, kad darbų atlikimo terminas – tai tiekėjo pasiūlyme nurodytas terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip devyni mėnesiai nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo; baigęs darbus rangovas privalės per du mėnesius suteikti su darbais susijusias paslaugas. Tiekėjas, kurio pasiūlymas bus pripažintas laimėjusiu, turėjo užpildyti ir pateikti „Pasiūlymo priedą“. Taigi, Pirkimo darbų vykdymo terminas negalėjo būti ilgesnis kaip devyni mėnesiai ir jų atlikimo terminą turėjo nurodyti (įvertinti ir pasirinkti) tiekėjai savo pasiūlymuose (Konkurso sąlygų 2 priedas „Pasiūlymo forma“). Tiekėja UAB „Alkesta“ pasiūlyme nurodė, jog Darbų baigimo laikas (kurį sudaro ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimų įvykdymas) – penki mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo (<...>).  Sutartyje paryškintu šriftu nurodytas penkių (5) mėnesių Konkurso dalyvio (UAB „Alkesta“) pasiūlyme nurodytas darbų atlikimo terminas. Akcentuotina, kad apeliantės UAB „Alkesta“ pasiūlyme nurodytas penkių mėnesių darbų, įskaitant Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir                         4.27 papunkčius, įvykdymo terminas buvo vienas iš šios tiekėjos laimėjimą Pirkime sąlygojusių kriterijų. Konkurse ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo renkamas vertinant šiuos kriterijus: 1) kainą; 2) darbų atlikimo terminą mėnesiais ir 3) papildomą garantinio termino trukmę metais (Konkurso sąlygų 73 punktas).

52.       Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad skelbime apie Pirkimą, Pirkimo sąlygų II dalyje ir Pirkimo sutartyje yra nurodytas analogiškas objektas – kelių sankryžos rekonstravimas (statybos darbai) ir iš Pirkimo dokumentų, tiekėjos (Pirkimo laimėtojos) UAB „Alkesta“ pateikto pasiūlymo bei šalių laisva valia sudarytos Sutarties turinio akivaizdu, jog UAB „Alkesta“, tiek teikdama pasiūlymą Pirkime, tiek sudarydama viešojo Pirkimo sutartį, turėjo žinoti (žinojo) ir suprasti (suprato), kad objekte turės atlikti ne tik faktinius statybos darbus, bet ir kitus darbus (paslaugas, įsipareigojimus), susijusius su statybos darbais.  

53.       Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54.       CK

55.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės UAB „Alkesta“ teiginius, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi contra proferentem taisykle, kaip ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-803-370/2021, kurioje atsakovė buvo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio   17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-803-370/2021 konstatuota, kad ginčo sutarčių skirtinguose kontekstuose „objekto“ sąvoka suprantama skirtingai, dviprasmiškai, todėl taikoma contra proferentem taisyklė. Nagrinėjamoje byloje Pirkimo sutarties objektas apibrėžtas aiškiai (nėra dviprasmiškas) – sankryžos valstybinės reikšmės krašto Nr. 128 ir rajoninio Nr.1104 kelių rekonstravimas, t. y. statybos (rekonstravimo) darbai, kuriuos UAB „Alkesta“ pasiūlė (ir įsipareigojo Pirkimo sutartyje) atlikti kartu su Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčiuose nurodytais kitais darbais (paslaugomis). Visų darbų, įskaitant Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunktyje nurodytus, atlikimo terminas buvo teikėjai UAB „Alkesta“ atskleistas Konkurso dokumentuose  ir UAB „Alkesta“ sutiko darbus, įskaitant Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunkčių, atlikti per penkis mėnesius, taip pat per papildomą 2 mėnesių terminą po darbų baigimo atlikti papildomus darbus, nurodytus Konkrečiųjų sąlygų 4.28. 

Dėl delspinigių priteisimo 

56.       Konkrečiųjų sąlygų 1.1.3.3 papunktyje „Baigimo laikas“ nurodyta, kad Baigimo laikas – tai laikas, skaičiuojamas nuo Darbo pradžios, per kurį turi būti baigti pagal Sutartį numatyti Darbai bei ištaisyti bet kurie jų defektai.

57.       Konkrečiųjų sąlygų 8.2 papunktyje „Baigimo laikas“ nurodyta, kad Baigimo laikas – tai laikas, skaičiuojamas nuo Darbo pradžios, per kurį turi būti baigti pagal Sutartį numatyti Darbai bei ištaisyti bet kurie jų defektai ir Komisijos pasirašytas Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo Statytojui (Užsakovui) aktas. Baigimo laikas nurodomas Pasiūlymo priede (ir bet kuris to laiko pratęsimas įformintas pagal 8.4 punktą (Baigimo laiko pratęsimas). Iki Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo Statytojui (Užsakovui) akto pasirašymo Rangovas turi: a) pasiekti teigiamus Baigiamųjų bandymų rezultatus; b) atlikti visus Sutartyje numatytus darbus ir parengti Sutartyje numatytus dokumentus, kad Darbai arba Grupė būtų laikoma baigta ir parengta perėmimui pagal 10.1 papunktį (Darbų ir Grupių perėmimas); c) savo sąskaita visiškai pašalinti Užsakovo ir Inžinieriaus nustatytus statybos darbų ar jų etapų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus. 

58.       Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje „Kompensacija už uždelsimą“ nurodyta, jeigu Rangovas nesilaiko 8.2 papunkčio (Baigimo laikas) ir (ar) 8.3 papunkčio (Programa) reikalavimų, tai Užsakovui pareikalavus, jis privalo Užsakovui sumokėti kompensaciją už uždelsimą (delspinigius). Kompensacija už uždelsimą (delspinigiai) turi būti laikoma pasiūlymo priede įrašyta procentine išraiška nuo priimtos Sutarties sumos su PVM per dieną, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo Baigimo laiko iki datos, nurodytos Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akte. Galutinė pagal šį punktą mokama suma neturi viršyti visos pasiūlymo priede įrašytos kompensacijos už uždelsimą (delspinigiai) (jeigu yra) sumos. Kompensacija už uždelsimą (delspinigiai) išskaičiuojama iš Rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus Darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.

59.       Delspinigių dydis (0,03 proc.) nurodytas Konkurso sąlygų 9 priedo II tomo „Sutarties sąlygos“ „Pasiūlymo priedas“ lentelėje (8.7 papunktis). Apeliantė UAB „Alkesta“ pasiūlyme sutiko su atsakovės nurodytu 0,03 proc. delspinigių dydžiu.

60.       Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad Sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu, yra               558 054,84 Eur su PVM. Priimtos Sutarties sumos sudėtinės dalys: statybos darbų kaina be PVM yra 461 202,35 Eur (5.1 papunktis) ir 21 proc. PVM – 96 852,49 Eur (5.2 papunktis). Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pažymėta, kad priimta Sutarties suma – UAB „Alkesta“ pasiūlyme nurodyta suma už „Darbus“ (įtraukiant Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje nurodytas paslaugas), sutartyje nurodyta priimtos sutarties kaina 461 202,35 Eur be PVM.

61.       Taigi, pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.2 ir 8.7 papunkčius kompensacija už darbų uždelsimą (delspinigiai) laikytina Konkurso sąlygų „Pasiūlymo priedas“ nurodyta (įrašyta) procentinė išraiška (0,03 proc.) nuo priimtos Sutarties sumos (461 202,35 Eur) be PVM per dieną, mokama už kiekvieną dieną nuo darbų baigimo (2020 m. rugpjūčio 16 d.). Užsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija netesybas (delspinigius) rangovei UAB „Alkesta“ pagrįstai skaičiavo nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. 

62.       Byloje nustatyta, kad rangovė UAB „Alkesta“ parengė abiejų kelių (statinių) kadastrinių matavimų bylas bei jas pateikė derinti VĮ „Registrų centras“. Statinio-kelio Nr. 1104 bei žemės sklypo (kelio ruožo) kadastriniai matavimai parengti / atnaujinti ir kadastrinių matavimų byla buvo suderinta su VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugsėjo 29 d., su užsakove (VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija Turto ir veiklos valdymo departamento Turto skyriaus atstovu) 2020 m. spalio 22 d. Kito statinio-kelio Nr. 128 ir žemės sklypo (kelio ruožo) kadastrinių matavimų byla irgi buvo parengta / atnaujinta rangovės 2020 m. rugpjūčio 24 d., tačiau 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo pateiktos pastabos ir nederinimo pagrindai. Statinio-kelio Nr. 128 ir žemės sklypo kadastrinių matavimų byla 2020 m. lapkričio 20 d. buvo suderinta su užsakove (VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija Turto ir veiklos valdymo departamento Turto skyriaus atstovu), tačiau nebuvo suderinta su NŽT ir VĮ „Registrų centras“.

63.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą UAB „Alkesta“ paaiškina, kad rangovei atlikus rekonstravimo darbus, paaiškėjo, kad įrengtos žiedinės sankryžos elementai (saugumo salelės) išeina už rekonstruoto kelio dalies žemės sklypo (kelio juostos) ribų, t. y. viena saugos salelė pateko į žemesnės kategorijos kelio juostos ribas, o kita salelė buvo įrengta laisvoje valstybinėje žemėje. Užsakovė neturėjo NŽT leidimo statybai laisvoje valstybinėje žemėje. Leidimas statybai buvo gautas tik darbams kelio Nr.128 juostos ribose. Užsakovė pareikalavo rangovės atlikti amalgamaciją (žemės sklypo pertvarkymą), t. y. suformuoti naują žemės sklypą, apjungiantį rekonstruojamos kelio juostos dalį su laisva valstybine žeme.

64.       NŽT 2020 m. lapkričio 6 d. rašte Nr.1SD2933-(10.7 E.) nurodyta, jog po sankryžos rekonstrukcijos žiedinės sankryžos sudėtinės dalys nepatenka į kelio juostos ribas, todėl turi būti formuojamas naujas žemės sklypas, apimantis žiedinės sankryžos sudedamąsias dalis; žemės sklypo (kelio juostos) kadastro duomenų keitimo iniciatore turėtų būti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju užsakovė negalėjo reikalauti darbus baigusios rangovės atlikti tai, kas neįmanoma (lot. impossibillium nula obligatio est) – įvykdyti vieną iš Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimą, t. y. suderinti su VĮ „Registrų centras“ parengtus / atnaujintus statinio-kelio ir žemės sklypo (kelio ruožo) kadastrinius duomenis, bylą. Taip pat negalėjo reikalauti rangovės pakeisti (suformuoti, parengti naujus) kadastrinių matavimų duomenis, bylas, nes tokio reikalavimo Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje bei Pirkimo sutartyje nėra. Rangovei baigus kelių sankryžos rekonstravimo darbus ir įvykdžius Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje įtvirtintą reikalavimą parengti / atnaujinti / suderinti statinių-kelių, numeriai: 1104 ir 128 ir jų ruožo žemės sklypų kadastrinius matavimus, kadastrines matavimų bylas, paaiškėjo, kad reikia pakeisti (suformuoti naujus) kadastrinius duomenis, bylas, nes žemės sklypo su statiniu-keliu Nr. 128 ribos nesutapo su Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis inžinerinio statinio ribomis. Pareiga pakeisti kadastrinius matavimus, kadastrinę matavimų bylą kilo užsakovei, o ne rangovei ir VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija tai žinojo ne tik iš VĮ „Registrų centras“ 2021 m. vasario 9 d. atsisakymo derinti kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų bylą, bet ir iš NŽT 2020 m. lapkričio 6 d. rašto. Be to, kadastrinių matavimų byla negalėjo būti rengiama ir derinama iki 2020 m. gruodžio 4 d. gauto NŽT sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje. Šio NŽT sutikimo gavimu turėjo būti pasirūpinti irgi užsakovė. Todėl atmetami kaip nepagrįsti apeliantės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija teiginiai, kad ji galėjo skaičiuoti rangovei delspinigius iki 2021 m. vasario 3 d. (kelio Nr. 128 žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo su NŽT) arba iki 2021 m. vasario 9 d. (VĮ „Registrų centras“ atsisakymo derinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą).  

66.       Atsižvelgus į tai, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje nustatyti darbai – kadastrinių matavimų parengimas / atnaujinimas / suderinimas buvo rangovės įvykdyti po darbų pabaigos (2020 m. rugpjūčio 15 d. įskaitytinai), t. y. kelio Nr.1104 ir žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys rangovės parengti / atnaujinti / suderinti su užsakove 2020 m. spalio      22 d. bei kelio Nr. 128 ir žemės sklypo – 2020 m. lapkričio 20 d., konstatuojama, jog užsakovė pagrįstai nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. (įskaitytinai), t. y. 96 k. d. (16 k. d. nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. + 30 k. d. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. + 31 k. d. nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio      31 d. + 19 k. d. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d.) skaičiavo rangovei delspinigius. Vėliau, nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. vasario 9 d., t. y. 82 k. d. (11 k. d. nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. + 31 k. d. nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. + 31 k. d. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.) + 9 d. nuo 2021 m. vasario 1d. iki 2021 m. vasario 9 d.) – delspinigius skaičiavo nepagrįstai. Apibendrinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai ieškinį tenkino tik iš dalies.

67.       Pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtais delspinigių įskaitymus, atlikus užsakovės 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. sausio 21 d. raštais. Byloje nustatyta, kad užsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte nurodė rangovei UAB „Alkesta“, kad iki Sutartyje nustatyto termino (2020 m. rugpjūčio 16 d.) nebuvo įvykdyti Konkrečiųjų sąlygų 4.26 ir 4.27 papunkčių reikalavimai – išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų bylų parengimas, kitų dokumentų užsakovui pateikimas, todėl, vadovaujantis Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunkčiu, nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pradėti skaičiuoti 0,03 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos priimtos Sutarties sumos be PVM iki bus atlikti visi Sutartyje numatyti darbai. 

68.       Taip pat nėra pagrindo pripažinti užsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. lapkričio 11 d. raštu atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kadangi užsakovė nuo      2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. spalio 31 d. pagrįstai skaičiavo ir įskaitė į rangovei mokėtinas sumas 10 515,36 Eur delspinigių (461,202,35 Eur be PVM × 0,03 proc. =                     138,36 Eur × 76 k. d.) ir ši delspinigių sumos dalis (10 515,36 Eur) pagrįstai pirmosios instancijos teismo nepriteista ieškovei UAB „Alkesta“ kaip skolos už atliktus darbus dalis.

69.       Galiausiai nėra pagrindo pripažinti neteisėtu delspinigių įskaitymą, atliktą užsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. sausio 21 d. viso rašto apimtimi. Nustatyta, kad užsakovė 2021 m. sausio 21 d. rašte informavo rangovę UAB „Alkesta“, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunkčio reikalavimai vis dar nėra įvykdyti visiškai, todėl nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. suskaičiavo 8 439,96 Eur (461 202,35 Eur be PVM × 0,03 proc. = 138,36 Eur × 61 k. d.) delspinigių sumą, minusuojamą iš rangovei mokėtinų sumų iki bus atlikti visi Pirkimo sutartyje nustatyti darbai. Byloje konstatuota, jog nuo 2020 m. lapkričio 20 d. delspinigiai skaičiuoti ir įskaityti į rangovei mokėtinas sumas nepagrįstai. Taigi, aptariamo rašto dalyje užsakovės nepagrįstai skaičiuoti bei įskaitytai į rangovei mokėtinas sumas delspinigiai sudaro 2 628,84 Eur (461 202,35 Eur be PVM × 0,03 proc. = 138,36 Eur × 19 k. d.; nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d.), o nepagrįstai –              5 811,12 Eur (461 202,35 Eur be PVM × 0,03 proc. = 138,36 Eur × 42 k. d.; nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Ši delspinigių suma (2 628,84 Eur) pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista iš atsakovės ieškovei. Kitoje 2021 m. sausio 21 d. rašto dalyje pagrįstai suskaičiuota (bei įskaityta į rangovei mokėtinas sumas) delspinigių dalis                    (2 628,84 Eur) ir ši delspinigių suma pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepriteista iš atsakovės ieškovei kaip skolos už atliktus darbus dalis.

Dėl baudos įskaitymo

70.       Konkurso sąlygų 11 punkte nurodyta bei Sutarties 25 punkte šalys sulygo, jeigu rangovas per dviejų mėnesių nuo darbų užbaigimo nesuspėja gauti statybos užbaigimo akto ir jo įregistruoti, jis sumoka užsakovui 1 000 Eur dydžio baudą. 

71.       Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktyje „Statybos užbaigimo akto gavimas“ nurodyta, kad Rangovas privalo gauti statybos užbaigimo aktą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ pateikiant prašymą (-us) ir įkeliant su prašymu privalomus pateikti dokumentus, bei esant poreikiui, juos patikslinti. Užsakovas rangovui išduos įgaliojimą šiai užduočiai vykdyti. 

72.       Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodyta, kad Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktis laikytinas įvykdytu tada, kai gaunamas pats statybos užbaigimo aktas.

73.       Byloje nustatyta, kad rangovė UAB „Alkesta“ 2021 m. gegužės 13 d. pateikė užsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija Sutarties objekto statybos užbaigimo aktą, kuris Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ buvo registruotas 2021 m. gegužės 13 d. Nr. ACCA-20-210513-00126. Užsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija 2021 m. gegužės 17 d. rašte nurodė rangovei UAB „Alkesta“, kad skyrė 1 000 Eur baudą už vėlavimą gauti statybos užbaigimo aktą per du mėnesius nuo darbų užbaigimo.

74.       Apeliantė UAB „Alkesta“ nekvestionuoja baudos skyrimo fakto ir (ar) baudos dydžio

75.       Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018). Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 2 dalis).  

76.       Priešingai, nei užsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija 2020 m. lapkričio 11 d., 2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. kovo 16 d. raštuose, kuriuose nurodyta, kad paskaičiuotos delspinigių sumos išskaičiuojamos (atimamos) iš rangovei mokėtinų už atliktus darbus sumų (t. y. pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktį apie atliktiną delspinigių įskaitymą užsakovė raštu informavo rangovę), užsakovės 2021 m. gegužės 17 d. rašte nėra nurodyta, kad rangovei UAB „Alkesta“ skirta 1 000 Eur dydžio baudos suma išskaičiuotina iš mokėtinų sumų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliante UAB „Alkesta“, kad iš rašto dėl baudos skyrimo turinio negalima nuspręsti, jog užsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija siekė įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, atitinkamai negalima konstatuoti, kad užsakovė įgyvendino CK 6.131 straipsnio 2 dalies reikalavimą (pranešė rangovei apie baudos įskaitymą). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliante UAB „Alkesta“, kad AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo 2021 m. birželio 17 d. mokėjimas į sąskaitą negali būti prilygintas pranešimui apie įskaitymą. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo 2021 m. birželio 17 d. mokėjimą į sąskaitą traktuoti tik kaip informaciją apie banko sąskaitoje atliktą veiksmą. Mokėjimo į sąskaitą išrašas galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis pranešimo apie įskaitymą, jeigu jame būtų tik duomenys apie mokamas (pervedamas) sumas (sąskaitoje atliekamus veiksmus), nenurodant papildomų mokėjimo duomenų apie atitinkamų sumų (šiuo atveju baudos ir delspinigių) atėmimą iš mokėtinos sumos. Šiuo atveju 2021 m. birželio 17 d. mokėjime į sąskaitą yra nurodyti tokie mokėjimo duomenys: „Sulaikytų pinigų mokėjimas, sut. S-71, minus delspinigiai                            21 549,41 Eur ir bauda 1 000 Eur. Projektas Nr. 06.2.1-TID-V-507-01-0005“. Taigi, mokėjime į sąskaitą yra išreikšta užsakovės valia dėl įskaitymo atlikimo – pinigų mokėjimas pagal Sutartį, atimama 1 000 Eur baudos suma bei pervedama (sumokama ieškovei) 32 008,97 Eur suma (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Baudos įskaitymo pagrindas rangovei UAB „Alkesta“ buvo žinomas iš 2021 m. gegužės 17 d. rašto dėl baudos skyrimo.

Dėl atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo 

77.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės UAB „Alkesta“ argumentus dėl nepriteisimo atsakovei VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirma, ginčas kilo iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, o ne viešojo administravimo teisinių santykių. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija veikė kaip perkančioji organizacija Konkurso metu ir kaip užsakovė Sutarties vykdymo /galiojimo metu bei neveikė kaip viešojo administravimo subjektas (viešųjų administracinių paslaugų neteikė ir dėl to administracinių aktų, sprendimų nepriėmė). Be kita ko, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015). Antra, pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Juridinių asmenų atstovai pagal pavedimą gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į apeliacinį skundą VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija paaiškina, kad jos teisininkų krūvis yra itin didelis, nuolat skelbiami viešieji konkursai (pirkimai), dėl to teisininkai objektyviai nepajėgūs visuose teisminiuose ginčuose atstovauti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija interesams, todėl samdoma advokatų kontora. Šio ginčo atveju buvo nuspręsta samdyti advokatų kontorą. Trečia, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 15 punktas). Tokio vertinimo yra laikomasi ir teisės doktrinoje, pažymint, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310). Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Alkesta“ neprašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo priteisto atsakovei bylinėjimosi išlaidų dydžio (2 637,92 Eur),  taip pat neprašo sumažinti iš ieškovės priteistiną atsakovei bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl skundžiamu sprendimu priteisto bylinėjimosi išlaidų (ir dydžio) pagrįstumo bei nesprendžia klausimo dėl iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos (ne)sumažinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

78.       Apeliantės UAB „Alkesta“ apeliacinis skundas, kuriame prašoma ieškinį tenkinti visiškai ir nepriteisti atsakovei pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, netenkinamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo šalių viešųjų pirkimų sutartinius santykius reglamentuojančių nuostatų turinį bei teisingai įvertino bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų visumą. Teismas išsamiai pasisakė dėl darbų, apibrėžtų Konkurso sąlygose ir šalių sulygtų Pirkimo sutartyje, sąvokos – faktiniai statybos (kelių sankryžos rekonstrukcijos) darbai bei kiti, su statybos darbais susiję, darbai (paslaugos / įsipareigojimai), įtvirtinti Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunkčiuose buvo apeliantės UAB „Alkesta“ priimti (lot. accipere) pasiūlyme, inter alia, tiekėja (Pirkimo laimėtoja) patvirtino jų atlikimo per penkis mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ginčo Pirkimo atveju visų (ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunkčių) statybos darbų pabaiga laikytina ne Atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto surašymo data, o Konkurso laimėtojos UAB „Alkesta“ pasiūlyme (ir Pirkimo sutartyje) nurodytas darbų baigimo terminas (iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.). Konkurso sąlygos negali būti pripažintos nedviprasmiškomis, nes apeliantė UAB „Alkesta“ pasiūlyme sutiko atlikti visus darbus (ir Konkrečiųjų sąlygų 4.26, 4.27 papunkčiuose nurodytus). Kadangi po darbų pabaigos (2020 m. rugpjūčio 16 d.) rangovė nebuvo atlikusi darbų, įtvirtintų Konkrečiųjų sąlygų 4.26 papunktyje, t. y .pavėluotai parengė / atnaujino / suderino kadastrinių matavimų duomenis (bylas) su užsakove, todėl nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. (darbų baigimo) iki 2020 m. lapkričio 20 d. (įsipareigojimų įvykdymo) buvo pagrįstai skaičiuojami delspinigiai. Taip pat rangovė per du mėnesius nuo darbų užbaigimo nespėjo gauti statybos užbaigimo akto (Konkrečiųjų sąlygų 4.28 papunktis, Sutarties 25 punkte), dėl to užsakovė pagrįstai raštu skyrė baudą ir jos įskaitymo faktą pažymėjo (pranešė) rangovei skirtame mokėjimo dokumente. Galiausiai bylinėjimosi išlaidų visiškas nepriteisimas atsakovei įvertintas kaip nepagrįstas.

79.       Apeliantės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinis skundas irgi netenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias normas bei padarė teisingas išvadas, kad apeliantė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija: pirma, nepagrįstai ir neteisėtai nuo 2020 m. lapkričio             20 d. iki 2021 m. vasario 9 d. skaičiavo (ir įskaitė) rangovei UAB „Alkesta“ delspinigius už darbų – suderinti su VĮ „Registrų centras“ pakeistus (atnaujintus) žemės sklypo ir statinio-kelio Nr. 128 kadastrinių matavimų duomenis (bylas), kaip už Konkrečiųjų sąlygų                        4.26 papunktyje nustatytų darbų, – vėlavimą. Antra, pagrįstai ir teisėtai nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. (kelio-statinio Nr. 128 ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos (parengtų / atnaujintų kadastrinių matavimų duomenų) suderinimo su užsakove) skaičiavo (ir įskaitė) rangovei delspinigius už darbų – žemės sklypų ir statinių-kelių kadastrinių matavimų duomenų suderinimą su užsakove, už Konkrečiųjų sąlygų                           4.26 papunktyje nustatytų darbų, – vėlavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

80.       Ieškovės UAB „Alkesta“ ir atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliaciniai skundai netenkinti, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

  Teisėjai                                                Asta Radzevičienė

                                                Antanas Rudzinskas

                                                Irmantas Šulcas