Administracinė byla Nr. eI-794-142/2017

                     (Proceso Nr. 3-61-3-02951-2016-9)

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.3.1; 55.1.3

 (S)

                

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina  Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui P. G., S. Z., O. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Bendida“ skundą dėl sprendimų dalies panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

      Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Bendida“ (toliau – pareiškėjas) per elektroninių paslaugų portalą padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-06-27 sprendimo Nr. S-139(7-137/2015) dalį, kuria buvo patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-05-27 sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalis, kuria patvirtintas 2015-02-12 patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 apskaičiuotas 667684,87 Eur PVM ir su juo susijusios sumos, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-05-27 sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 dalį, kuria patvirtintas 2015-02-12 patikrinimo akte Nr. (21.31-28)-FR0680-90 apskaičiuotas 667684,87 EUR PVM ir su juo susijusios sumos, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) priteisti UAB „Bendida“ procese susidarysiančias bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad skundžiama Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau ir Komisija, MGK) sprendimo dalis, kuria Komisija patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija, VMI, atsakovas) sprendimo dalį dėl 667 684,87 Eur PVM ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pareiškėjui, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėjas proceso Komisijoje metu tinkamai įrodė visas sąlygas 0 proc. PVM tarifo taikymui, bei įrodė Inspekcijos sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjas paneigė visus Inspekcijos argumentus dėl tariamai Bendrovės neįvykdytos prekių disponavimo teisės perdavimo sąlygos, būtinos 0 proc. PVM tarifo taikymui, todėl Komisija Inspekcijos Sprendimą turėjo panaikinti visoje apimtyje.

Pareiškėjas pažymi, kad Komisija pakartotinio pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu neįvykdė Vilniaus apygardos teismo įpareigojimų (pastaba: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4233-463/2016, proceso Nr. 3-61-3-04692-2015-0) ir nesugebėjo užtikrinti tinkamo pareiškėjo skundo dėl Inspekcijos sprendimo nagrinėjimo proceso. Komisija nagrinėdama pareiškėjo skundą akivaizdžiai dar kartą ignoravo proceso šalių lygybės ir rungtyniškumo principus, dar kartą šiurkščiai pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, šiurkščiai pažeidė pagrindines įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo taisykles, taip pat Komisija neleistinai aplaidžiai netinkamai ištyrė bylos medžiagą, dėl ko Komisija argumentus grindė tikrovės neatitinkančiomis ir pačios Komisijos išsigalvotomis aplinkybėmis, kurios niekada nebuvo šalių ginčo dalyku ir dėl jų niekada nevyko joks ginčas. Komisija nesilaikydama bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principo ir aplaidžiai susipažinusi su bylos medžiaga iš esmės klydo vertindama svarbiausias ginčo faktines aplinkybes, todėl sprendimo dalis naikintina kaip nepagrįsta.

Paaiškina, kad ginčas šioje byloje vyksta dėl pareiškėjo teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą tiekimų Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd. (toliau – Geli Petroleum) atžvilgiu.

Mokesčių administratorius pareiškėjo teisę taikyti 0 proc. PVM tarifą ginčijo remdamasis vieninteliu argumentu – argumentu, kad bendrovė neįrodė prekių disponavimo perdavimo fakto minėtai Kipro įmonei, kaip būtinos 0 proc. PVM tarifo taikymo sąlygos pagal PVM Direktyvos 138 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas paaiškina, kad vadovaujantis ESTT suformuota PVM Direktyvos 138 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo praktika, nustatant ar mokėtojas turėjo teisę tiekimams taikyti 0 proc. PVM tarifą, turi būti nustatytos trys būtinosios sąlygos: prekių tiekimas turi būti vykdomas PVM apmokestinamojo asmens ir prekės turi būti tiekiamos PVM apmokestinamajam asmeniui, arba asmeniui, kuris veikia kaip toks; prekės faktiškai turi būti išgabentos iš valstybės narės, kurioje pradėtas prekių tiekimas; būtinas teisės kaip savininkui disponuoti preke perdavimas.

Inspekcija sprendimu pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas įvykdė pirmąsias dvi 0 proc. PVM tarifo taikymui būtinas sąlygas - prekes tiekė apmokestinamiesiems asmenims ir prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Inspekcija sprendimu nepripažino fakto, kad pareiškėjas tinkamai perdavė prekių disponavimo teisę Geli Petroleum.

Taigi šiuo atveju mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir Inspekcijos vyko tik dėl disponavimo teisės prekėmis perdavimo fakto. Jokios kitos aplinkybės šalių nebuvo ginčijamos. Mokesčių administratorius laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kad įsitikintų, kad prekes perduoda būtent Geli Petroleum. Mokesčių administratoriaus nuomone, pareiškėjas prekes pardavė ir disponavimo teisę perdavė nenustatytiems asmenims. Inspekcijos sprendime ir Patikrinimo akte mokesčių administratorius nurodė visą eilę aplinkybių, kurios mokesčių administratoriaus nuomone įrodo faktą, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų tinkamai identifikuoti ūkinių operacijų partnerius, t. y. prekes, skirtas perduoti Geli Petroleum, perdavė nenustatytiems asmenims.

Komisija dar 2015-08-21 sprendimu Nr. S-148(7-137/2015) pripažino faktinę aplinkybę dėl tinkamo prekių disponavimo teisės perdavimo Geli Petroleum. Pareiškėjas tinkamai įrodė ir pagrindė tinkamo disponavimo teisės perdavimo fakto egzistavimą - šią aplinkybę neginčijamai Komisija pripažino ir konstatavo Komisijos sprendime.

Taigi, nebelikus ginčo dėl tinkamo disponavimo teisės perdavimo fakto, šiuo atveju tapo akivaizdu, kad visi mokesčių administratoriaus argumentai dėl tariamo pareiškėjo nesąžiningumo ir nerūpestingumo tinkamai neidentifikuojant ūkinės veiklos partnerio, tampa visiškai beprasmiški ir nebeaktualūs. Konstatavus, kad pareiškėjas tinkamai perdavė disponavimo teisę Geli Petroleum, nebegali būti ginčo dėl pareiškėjo nerūpestingumo identifikuojant ūkinės komercinės veiklos partnerius.

Daro išvadą, kad Komisija savarankiškai, pažeisdama proceso rungtyniškumo principą, išplėtė ginčo ribas ir skundžiamą Komisijos sprendimo dalį grindė aplinkybėmis, kuriomis nei viena iš šalių niekada nesirėmė ir dėl jų nevyko joks ginčas.

Pareiškėjo manymu, Komisija bandydama išsaugoti akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą Inspekcijos sprendimą, dar kartą labai aiškiai išėjo iš mokestinio ginčo ribų ir sugalvojo naują pagrindą, kuriuo būtų galima pabandyti pagrįsti neteisėtas Inspekcijos sprendimo išvadas - Komisija ėmėsi savarankiškai kurti ir ieškoti tariamų pareiškėjo žinojimo apie galimą Geli Petroleum sukčiavimą įrodymų. Visų pirma, Komisija pati savarankiškai išsigalvojo faktinę aplinkybę dėl Geli Petroleum sukčiavimo, nors tokios informacijos nepateikė Kipro mokesčių administratorius. Inspekcijos atstovai nei į mokestinio ginčo medžiagą, nei Komisijos posėdžių metu nepateikė nei vieno įrodymo dėl Geli Petroleum sukčiavimo.

Pareiškėjas pažymi, kad mokestinis ginčas vyko ir vyksta dėl Inspekcijos sprendime ir Patikrinimo akte nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, vien tas faktas, kad Komisija išėjo iš mokestinio ginčo ribų ir skundžiamą Komisijos sprendimo dalį grindė aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių tarp šalių niekada nevyko joks ginčas, yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimo dalį dėl šiurkščių procesinių pažeidimų.

Skundžiama Komisijos sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta dėl to, kad yra pagrįsta spėjimais ir prielaidomis tiek dėl tariamo Geli Petroleum sukčiavimo PVM, tiek dėl pareiškėjo galėjimo apie tai žinoti, kas yra griežtai draudžiama tokio pobūdžio ginčuose.

Mokesčių administratorius, norėdamas remtis PVM sukčiavimo draudimo doktrina, turėtų būti surinkęs ir į bylą pateikęs objektyvius įrodymus, pagrindžiančius asmens žinojimą ar galėjimą žinoti apie sukčiavimą. Nagrinėjamo ginčo atveju mokesčių administratorius nėra nurodęs nei vienos aplinkybės, kuri galėtų būti laikoma objektyviu įrodymu pagrindžiančiu pareiškėjo žinojimą ar turėjimą žinoti apie bet kokį jos kontrahentų sukčiavimo PVM faktą.  Skundžiamo Komisijos sprendimo dalies neteisėtumą ir Komisijos neobjektyvumą pareiškėjo atžvilgiu neabejotinai pagrindžia ir įrodo tai, kad sprendimo dalis akivaizdžiai prieštarauja ir pačios Komisijos formuojamai praktikai panašiose bylose. 

Komisija aiškiai išėjo iš mokestinio ginčo ribų bei netinkamai pritaikė PVM sukčiavimo draudimo doktriną, tačiau pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad sprendimo dalis yra pagrįsta tikrovės neatitinkančiomis ir pačios Komisijos išsigalvotomis aplinkybėmis: Komisija sprendimo dalį grindė išsigalvotomis ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo laikotarpiu nuo 2013-01-20 iki 2013-03-­08 vykdytų tiekimų Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd. neturint galiojančios tiekimo sutarties ir Geli Petroleum atstovo įgaliojimų. Tai, kad Komisijos sprendime nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo  sandorių su Geli Petroleum neatitinka tikrovės, pagrindžia pareiškėjo papildomai pridedama 2013-02-07 sutarties Nr. LEN- 13/02/07 ir A. Ž. apostilizuoto 2013-01-15 įgaliojimo kopija. Pareiškėjas pažymi, kad šie dokumentai mokesčių administratoriui buvo pateikti mokestinio patikrinimo metu dar 2013 m., apie šias aplinkybes pareiškėjas mokesčių administratoriui yra pateikęs detalius paaiškinimus (žr. 2014-04-29 rašytinius paaiškinimus, bylos 2 tomas, l. 25-30). Kadangi mokesčių administratoriui mokestinio patikrinimo metu buvo pateikti visi dokumentai, dėl šių aplinkybių tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus niekada nevyko joks ginčas, šiomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas nei vienas mokesčių administratoriaus sprendimas. Be to, šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos Komisijos posėdžių metu. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad Komisija pati išsigalvojo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kad pareiškėjas su Geli Petroleum 2013 m. vykdė sandorius neturėdama galiojančios sutarties ir A. Ž. įgaliojimų. Tokie Komisijos veiksmai neginčijamai pagrindžia ir įrodo faktą, kad Komisija aplaidžiai ir atmestinai įsigilino į ginčo medžiagą (iki galo neperskaitė pareiškėjo 2014-04-29 rašytinių paaiškinimų, tomas 2, b. l. 25-30, kuriais rėmėsi Komisijos sprendime). Komisija, pasak pareiškėjo, buvo šališka, neįsigilino į bylos medžiagą.

Mano, kad Komisija išsigalvojo tikrovės neatitinkančią aplinkybę, kad Kipro įmonė Geli Petroleum neapskaitė įsigijimų iš pareiškėjo, kad Kipro įmonė Geli Petroleum sukčiavo PVM. Kipro mokesčių administratorius kartu su 2014-05-05 atsakymu C39 langelyje niekur nepatvirtino ir nenurodė aplinkybės, kad Geli Petroleum sukčiavo PVM. Dėl šios priežasties Komisijos išvada dėl Geli Petroleum sukčiavimo PVM yra paremta tik pačios Komisijos spėjimu ir prielaidomis. 

Nurodytos akivaizdžiai tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kuriomis Komisija grindė sprendimo dalį sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimo dalį kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo nuomone, Komisija savarankiškai pradėjo ieškoti naujų argumentų ir aplinkybių, kurios niekada nebuvo ginčo dalyku, šalys jomis nesirėmė, taip pat Komisija savo sugalvotų tariamai naujų aplinkybių nepatikrino, neištyrė Komisijos posėdžių metu. Tokie Komisijos veiksmai dar kartą patvirtina ir įrodo pareiškėjo teiginius, kad Komisija pareiškėjo skundo nagrinėjimo proceso metu nebuvo objektyvi.

Pareiškėjas atskirai atkreipia dėmesį į skundžiamos Komisijos sprendimo dalies argumentus dėl tariamo pareiškėjo nesąžiningumo, kurie negali būti paaiškinti jokia logika. Komisija tariamą pareiškėjo nesąžiningumą (žinojimą arba galėjimą žinoti apie sukčiavimą PVM) grindžia iš Inspekcijos sprendimo pažodžiui perrašytu teiginiu, kad pareiškėjas apie galimą Geli Petroleum sukčiavimą PVM srityje (kurio šiuo atveju nėra) turėjo „įtarti“ dėl to, kad 2013-08-27 interneto portalas www.vz.lt paskelbė, kad UAB „Viner“, UAB „Transoil“ ir UAB „Ervin“ atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo PVM srityje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nei viena iš Inspekcijos ir Komisijos nurodytų įmonių nebuvo pareiškėjo klientais, o paskutinį sandorį su Geli Petroleum, Bendrovė turėjo 2013-03-08. Šiuo atveju jokia logika remiantis neįmanoma paaiškinti kaip pareiškėjo nesąžiningumą 2013-03-08 galėjo įtakoti aplinkybės, atsiradusios 2013-08-27 ir vėliau. Pasak pareiškėjo, bet kokiai logikai prieštarauja ir Komisijos teiginiai, apie tai, kad pareiškėjo nesąžiningumą (žinojimą arba galėjimą žinoti apie sukčiavimą PVM) pagrindžia aplinkybė, jog pareiškėjo tiektas kuras buvo gabenamas Lenkijos įmonėms, turinčioms registruotų gavėjų statusą, kurios patvirtindavo dyzelinio kuro gavimo faktą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Akcizų įstatymo nuostatomis, pareiškėjo tiektas kuras ir negalėjo būti gabenamas kam nors kitam. Akcizų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktai imperatyviai nurodo, kad akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo rėžimas iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti išgabentos tik kitos valstybės registruotam gavėjui arba akciziniam sandėliui. Dėl šios priežasties tokie Komisijos teiginiai apie tariamą pareiškėjo nesąžiningumą dėl prekių gabenimo Lenkijos registruotiems gavėjams vertintini kaip visiškai nekorektiški ir nelogiški. Kaip nelogiški ir nesuvokiami vertintini ir Komisijos argumentai dėl Geli Petroleum prekes gabenusių vežėjų ir vairuotojų atstovavimo pirkėjai Geli Petroleum faktą patvirtinančių dokumentų neturėjimo. Pažymi, kad šioje byloje nevyksta joks ginčas dėl tinkamo disponavimo teisės prekėmis perdavimo Geli Petroleum - Geli Petroleum patvirtino faktą, kad prekes įsigijo būtent Geli Petroleum (tą patį nurodė ir Kipro mokesčių administratorius), todėl visiškai nesuvokiama, ką turėtų ar galėtų pagrįsti vežėjų ar jų vairuotojų atstovavimo pirkėjai Geli Petroleum dokumentai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad siekiant pradėti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas laikinas akcizų atidėjimo rėžimas, gabenimą, AIS-EMCS sistemoje būtina pateikti tikslius vežėjo ir pervežimą vykdančios transporto priemones duomenis, todėl šią informaciją visais atvejais pareiškėjui kartu su užsakymu pateikia pirkėjai. Pareiškėjui visiškai nesuprantama, ką dar pareiškėjas turėtų ir galėtų patikrinti, jeigu pats pirkėjas iš anksto praneša pareiškėjui apie tai, kokia transporto priemonė atvyks atsiimti prekių. Šioje byloje nebuvo nustatyta nei vieno atvejo, kad pareiškėjo tiektas prekes būtų gabenusios ne tos transporto priemonės, ar ne tie vežėjai, kurie buvo nurodyti užsakymuose ir suvesti į AIS-EMCS sistemą, kurioje imperatyviai reikalaujama iš anksto mokesčių administratorių informuoti apie akcizines prekes gabensiantį vežėją ir jo transporto priemonę. Nesant ginčo dėl tinkamo prekių disponavimo teisės perdavimo Geli Petroleum (nesant ginčo dėl pirkėjo), kaip visiškai nelogiški vertinti ir Komisijos pasvarstymai, apie tai, kad pareiškėjo nesąžiningumą (žinojimą apie Geli Petroleum tariamą sukčiavimą PVM) galėtų pagrįsti aplinkybės, kad pareiškėjas užsakymus iš Geli Petroleum gaudavo iš A. Ž. naudoto el. pašto adreso (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), taip pat dalį mokėjimų pareiškėjas yra gavęs iš UAB „Viner“ sąskaitos. Pareiškėjas pažymi ir pabrėžia, kad byloje nėra jokio ginčo dėl to, kas įsigijo prekes iš Bendrovės, todėl šios Komisijos nurodomos aplinkybės nėra jokių loginiu ryšiu susijusios su pareiškėjo sąžiningumu ar rūpestingumu. Šiuo atveju byloje nėra jokių abejonių, kad prekes iš pareiškėjo įsigijo ne UAB „Viner“, bet Geli Petroleum. UAB „Viner“ iš viso už Geli Petroleum yra atlikusi 7 pavedimus (iš 214), kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad UAB „Viner“ vykdo Geli Petroleum prievolę - moka būtent už Geli Petroleum. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog UAB „Viner“ už Geli Petroleum atliko 7 pavedimus į pareiškėjo sąskaitą banke ir mokėjimo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad apmoka būtent už Geli Petroleum, galėtų kokiu nors būdu būti siejama su pareiškėjo nesąžiningumu. Be to, kaip nurodo pati Komisija, UAB „Viner“ ir Geli Petroleum buvo susijusios įmonės, kadangi Geli Petroleum atstovas A. Ž. buvo UAB „Viner“ vadovas ir akcininkas, todėl visiškai natūralu, suprantama ir logiškai paaiškinama, kodėl A. Ž. naudojosi el. pašto adresu (duomenys neskelbiami) ir kodėl UAB „Viner“ galėjo atlikti 7 pavedimus Geli Petroleum naudai ir interesais. Nesant jokio ginčo dėl pirkėjo tapatybės ar dėl tinkamo disponavimo prekėmis teisės perdavimo Geli Petroleum, kaip visiškai nelogiški ir beprasmiški vertintini ir Komisijos argumentai susiję su tariamu pareiškėjo nepakankamu bendravimu su Geli Petroleum atstovais. Neegzistuojant ginčui dėl tinkamo disponavimo teisės perdavimo Geli Petroleum ir esant nustatytam faktui, kad Geli Petroleum iš pareiškėjo pati tiesiogiai įsigijo kurą, bendravimo su pirkėju forma apskritai negali būti siejama su pareiškėjo nesąžiningumu, nes apskritai nėra ginčo kad iš pareiškėjo kurą įsigijo Geli Petroleum. Iš Komisijos teiginių net neįmanoma suprasti, su kuo dar turėjo pabendrauti pareiškėjas ir kaip tas bendravimas turėjo atrodyti, kad pareiškėjas būtų laikomas sąžiningu. Be to, Komisija iki galo neperskaičiusi bylos medžiagos nepastebėjo aplinkybės, kad pareiškėjas 2014-04-29 teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose mokesčių administratoriui pateikė visą sąrašą pareiškėjo darbuotojų, kurie bendravo su A. Ž. 2013 m., t. y. ir S. Z., ir Š. V., ir V. P. (t. 2 b.l. l. 26). Inspekcija šių aplinkybių niekada neginčijo ir dėl to nevyko joks ginčas tarp Inspekcijos ir pareiškėjo. Komisija išsigalvojusi aplinkybę, kad Geli Petroleum tiekimai 2013 m. buvo vykdomi neturint galiojančios sutarties, neatsižvelgė į tai, kad 2013 m. keitėsi pareiškėjo vadovybė ir R. G. pasitraukus iš vadovo pareigų su Kipro įmone Geli Petroleum 2013-02-07 buvo pasirašyta nauja tiekimo sutartis (2013 m. vasario 7 d. sutartis Nr. LEN- 13/02/07), pareiškėjo direktorius S. Z. asmeniškai buvo susitikęs su Kipro įmonės Geli Petroleum atstovu A. Ž., iš naujo buvo atliktos visos patikros procedūros, iš naujo sutikrinti įgaliojimai, įsitikinta A. Ž. veiklos teisėtumu, todėl šiuo atveju negali būti net kalbos apie tariamą pareiškėjo nepakankamą bendravimą su Geli Petroleum.

Inspekcijos sprendimas ir jame suformuota Inspekcijos pozicija šiurkščiai pažeidžia ESTT suformuotą PVM neutralumo arba vienodo požiūrio principą. Inspekcija sprendimu analogiškus pareiškėjo sandorius, sudarytus su skirtingais kontrahentais vertina nevienodai - pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo atliktas dėl pareiškėjo sandorių su Geli Petroleum Ltd ir SIA Sepa Oil, taip pat su kitomis Estijoje, Kipre, Lenkijoje veiklą vykdančiomis užsienio įmonėmis. Inspekcija tomis pačiomis sąlygomis vykdytus tiekimus pareiškėjo pirkėjams pripažino kaip įvykdytus tinkamai ir PVM neapmokestino. Pareiškėjo veikla vykdoma pagal tą patį veiklos modelį, naudojant tą pačią dokumentų sistemą visiems klientams be išimties. Šiuo atveju kaip logiškai nepaaiškinama vertintina tokia situacija, kad tų pačių kliento patikros ir prekių pardavimo procedūrų atlikimas skirtingų klientų atžvilgiu yra vertinamas skirtingai - vairuotojų ir vežėjų apibūdinimas prekių užsakymo aktuose yra laikomas tinkamu vairuotojų ir vežėjų įgaliojimu, taip pat bendravimas su įgaliotais įmonių atstovais yra laikomas pakankamu, kai tuo tarpu analogiškų patikros procedūrų atlikimas Geli Petroleum atveju jau tariamai „leidžia daryti prielaidą“ apie Geli Petroleum sukčiavimą PVM. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija, kai analogiškos aplinkybės vertinamos skirtingai skirtingų asmenų atžvilgiu, negali būti toleruojamos jokioje teisinėje valstybėje. Prašo įvertinti visus paminėtus sandorius.

Teigia, kad Komisija savo veiksmais iš esmės pažeidė ir proceso betarpiškumo principą, kuris reikalauja, kad nagrinėjant bylą tiesiogiai būtų tiriami įrodymai, klausomasi proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų ir kt. (ABTĮ 79 str. 1 d.). Šis principas taip pat reiškia, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.).

Komisija skundžiamą sprendimo dalį grindė aplinkybėmis, kuriomis mokesčių administratorius ir pareiškėjas niekada nesirėmė, dėl jų niekada nevyko joks ginčas, dėl šių aplinkybių nebuvo užduotas nei vienas klausimas Komisijos posėdžiuose, jos nebuvo tirtos ir vertintos dalyvaujant šalims (A. Ž. įgaliojimo turėjimo aplinkybės, bendravimo su A. Ž. aplinkybės ir kt.). Pareiškėjo nuomone, tokie Komisijos veiksmai įrodo ir pagrindžia faktą, kad pareiškėjo skundas Komisijoje buvo nagrinėjamas neleistinai aplaidžiai ir neužtikrinant tinkamo bei teisėto administracinio proceso.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas prašo skundžiamą Komisijos sprendimo dalį panaikinti ABTĮ 142 str. 1 dalies pagrindu.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė visus skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

          Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI, atsakovas), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad mano, jog pareiškėjo (toliau – ir Bendrovė) skundas yra nepagrįstas.

Paaiškina, kad pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Pagal PVMĮ 56 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju PVM mokėtojas privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 proc. PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, - įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas. PVMĮ 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, mokesčių administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 proc. PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti. Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 proc. PVM tarifas taikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifą arba lengvatinį PVM tarifą, jeigu jis šioms prekėms arba paslaugoms nustatytas.

Dėl Bendrovės dyzelinio kuro tiekimo sandorių, įformintų su Kipre registruota įmone Geli Petroleum Ltd nustatyta, kad Bendrovė iš sau priklausančio akcizais apmokestinamų prekių sandėlio SEED Nr. LT0A06020146S (adresas – Dariaus ir Girėno g. 17, Marijampolė), PVM sąskaitomis faktūromis įformino dyzelinio kuro tiekimą Kipro įmonės Geli Petroleum Ltd vardu iš viso už 3179451,75 Eur (10978011 Lt). Bendrovė šiuos dyzelinio kuro pardavimus deklaravo 2012 m. liepos - 2013 m. kovo mėn. Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitose (forma FR0564) bei atitinkamų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose (forma FR0600), kaip tiekimus į kitas ES valstybes nares ir apmokestino juos 0 proc. PVM tarifu pagal PVMĮ 49 straipsnio 1 dalį. Bendrovė Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd parduotą dyzelinį kurą įsigijo iš AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Lukoil Baltija“.

Kipro įmonės Geli Petroleum Ltd vardu tiektas dyzelinis kuras buvo pristatytas akcizais apmokestinamų prekių gavėjo statusą turinčioms Lenkijos įmonėms: PORRO Sp.z.o.o. (SEED
Nr. (duomenys neskelbiami), ul. Buczka 183d, 16-400 Suwałki, išregistruotas 2013-05-15, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą), OIL Transfer Sp.z.o.o. (SEED Nr. (duomenys neskelbiami)  ul. Buczka 183, 16-400 Suwałki, registruotas gavėjas nuo 2012-07-02), STW P. W. L. L. (SEED Nr. (duomenys neskelbiami), ul. Repkowska 53, 08-300, S. P., registruotas gavėjas nuo 2004-07-13), MAL Oil Trade Sp.z.o.o. (SEED Nr. (duomenys neskelbiami), ul. Orlowska 83, Inowroclaw), Wiraset Sp.z.o.o. (SEED Nr. (duomenys neskelbiami), ul. P. K. 112).

Bendrovės pateiktuose tarptautiniuose krovinių gabenimo važtaraščiuose (CMR) prekių pirkėju yra nurodyta Kipro įmonė Geli Petroleum Ltd, gavėju nurodytos Lenkijos įmonės - Vic Group Sp.z.o.o. (Chalubinskiego 8, 00613 Warszawa; VIES duomenimis išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2014-08-04) ir Eder Sp.z.o.o. (O. W., Krotoszynska 35, lok 11, 63-400, VIES duomenimis 2013-09-03 išregistruota iš PVM mokėtojų registro).

Bendrovė, sandoriams su Kipro įmone Geli Petroleum Ltd pritaikytam 0 proc. PVM tarifui pagrįsti pateikė 2012-07-04 sutartį Nr. LEN 2012/07/04 dėl dyzelinio kuro pardavimo Geli Petroleum Ltd, kurią pasirašė Bendrovės generalinis direktorius R. G. ir Geli Petroleum Ltd atstovas A. Ž.. Bendrovė taip pat pateikė A. Ž. įgaliojimus atstovauti Geli Petroleum Ltd (įgaliojimas išduotas 2012-01-20, galiojimo data iki 2013-01-19), paso kopiją.

Bendrovė pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Geli Petroleum Ltd atstovas į Bendrovę kreipėsi savo iniciatyva – pirmą kartą susisiekė telefonu, vėliau buvo bendraujama ir tiesiogiai (sutarčių pasirašymo metu), ir elektroniniu paštu, ir telefonu. Sutartį su Bendrove dėl kuro tiekimo Geli Petroleum Ltd vardu pasirašė veikiantis pagal įgaliojimą atstovas A. Ž.. Sutarties pasirašymo metu A. Ž. lankėsi Bendrovės patalpose (pateikė pasą ir įgaliojimą). Bendrovė atstovo įgaliojimus patikrino atsižvelgdama į pirkėjo pateiktus apostilizuotus dokumentus. Bendrovė patikrino kliento PVM kodo galiojimą prekių tiekimo metu. Pirkėjas prekes užsisakinėjo pateikdamas užsakymus elektroniniu paštu: (duomenys neskelbiami). Užsakymai buvo pateikti užpildant standartizuotą užsakymų formą. Bendrovė iš pirkėjo reikalavo, kad užsakymų formoje pirkėjas pateiktų kuo daugiau informacijos apie būsimą prekių tiekimą ir nurodytų, kas atstovaus pirkėją atsiimant prekes, kokiu automobiliu pirkėjas atvyks atsiimti prekių, kokio vežėjo paslaugomis naudosis pirkėjas, kokia prekių pristatymo (iškrovimo) vieta (adresas) užsienyje. Prekių gabenimą pirkėjas organizavo savarankiškai. Bendrovė nekontroliavo nei pasirinktų vežėjų, nei pirkėjo atsiskaitymo su vežėjais aplinkybių. Bendrovė nurodė, kad pirkėjas pasirašė ant PVM sąskaitos faktūros, patvirtindamas prekių gavimo faktą, PVM sąskaitas faktūras ir CMR važtaraščius pirkėjas dažniausiai atsiųsdavo per vežėjus, šių dokumentų kopijas dėl operatyvumo teikdavo faksu arba elektroniniu paštu. Bendrovė pirkėjo nurodytiems vežėjams perdavusi prekes į pirkėjo apibūdintą transportą, t. y. po prekių pakrovimo momento, tolimesnio prekių judėjimo nekontroliavo, tačiau iš anksto buvo reikalaujama nurodyti prekių pristatymo adresą (akcizinių sandėlių).

Buvęs Bendrovės direktorius R. G. (vadovavo Bendrovei iki 2013-01-31) operatyvaus patikrinimo metu nurodė, jog kaip Bendrovės gen. direktorius buvo atsakingas už operatyvų vadovavimą įmonės veiklai. Pažymėjo, kad įmonė Geli Petroleum Ltd pati kreipėsi į Bendrovę dėl dyzelinio kuro pardavimo. Su Geli Petroleum Ltd atstovais R. G. teko bendrauti aptariant sutarties sąlygas, tačiau nei pavardžių, nei pareigų nenurodė, kadangi neprisimena. Sandorius su Geli Petroleum Ltd kontroliavo Bendrovės prekybos skyriaus viršininkas Š. V.. Informacijos apie Lietuvos pilietį A. Ž., veikusį įmonės vardu, R. G. nepateikė. Paaiškino, kad minėto piliečio nepažįsta, tiesiogiai ar telefonu bendrauti su juo neteko, sutarties sąlygos buvo derinamos su kitais įmonės atstovais, kurių įvardinti negalėjo (neatsimena). Geli Petroelum Ltd dyzelinį kurą atsiimdavo Bendrovės naftos bazėje. Kuro pristatymo vietas ir datas nurodydavo Geli Petroeleum Ltd atstovai. R. G. žiniomis, kuras buvo gabenamas į Lenkiją.

Operatyvaus patikrinimo metu A. Ž. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2012 - 2013 m. jis buvo įgaliotas asmuo atstovauti Kipro įmonę Geli Petroleum Ltd, turėjo įgaliojimą, Kipro įmonės direktorius buvo G. P., kuris užsiėmė ir klientų paieška. A. Ž. pažymėjo, kad vykdant sandorius su Bendrove jis kontroliuodavo sandorių eigą, nuo prekės užsakymo pateikimo iki jos pristatymo klientui. Asmeniškai kontaktuodavo su Bendrovės vadybininku Š. V.. A. Ž. nurodė, kad nepamena, kiek sutarčių buvo pasirašyta su Bendrove, tačiau pažymėjo, jog sutartis Bendrovės vardu pasirašė direktorius R. G.. A. Ž. nurodė, kad pasirašinėjant sutartis buvo atvykęs į Bendrovės patalpas Marijampolėje. Paaiškino, jog kiekvieną kartą kuro kaina buvo tikslinama telefonu, ji priklausė nuo kuro kainos rinkoje, bendraujama buvo su Š. V.. Įsigijus kurą, Geli Petroleum Ltd jį gabeno į Lenkijos akcizinius sandėlius (Oil Transfer, Porro ir kt.), toliau kuras buvo perparduodamas įvairiems klientams. A. Ž. paaiškino, jog tiksliai nepamena, kas mokėjo už transportą, galėjo būti, kad klientas kuro užsakovas arba Geli Petroleum Ltd. Geli Petroleum Ltd turėjo banko sąskaitą Lenkijoje „Alior“ banke. A. Ž. pažymėjo, kad kartą per mėnesį atvykdavo į Bendrovę pasirašyti PVM sąskaitų faktūrų, vėliau jas išsiųsdavo į Kiprą. Krovinio gabenimo važtaraščius su antspaudais ir parašais pristatydavo vežėjai, jiems PVM sąskaitos faktūros nebuvo duodamos. Kuras buvo iškraunamas Geli Petroleum Ltd klientų nurodytose vietose, su klientais buvo pasirašytos sutartys. Tarp Geli Petroleum Ltd klientų buvo ir Lenkijos įmonės Vic Group Sp.z.o.o. ir Eder Sp.z.o.o. Su Bendrove Geli Petroleum Ltd nutraukė bendradarbiavimą, kadangi teisėsaugos institucijos A. Ž. apribojo galimybę vykdyti bet kokią veiklą.

Atlikto patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyto pirkėjo Geli Petroleum LTD spaudai yra ant užsakymų blankų bei PVM sąskaitų faktūrų, taip pat ant užsakymo blankų yra nenustatyto asmens parašas – galimai spaudas. Krovinių vežėjais nurodytos Lenkijos ir Lietuvos įmonės.

CMR krovinio iškrovimo vieta nurodyta – akcizinių sandėlių/registruotų gavėjų adresai. CMR yra akcizinio sandėlio/registruoto gavėjo spaudai, tačiau pirkėjo spaudais ar parašais CMR nepatvirtinti.

Mokėjimus Geli Petroleum Ltd Bendrovei atliko pavedimais iš sąskaitos Lenkijoje, iš sąskaitos Lietuvoje, už Geli Petroleum Ltd mokėjimus atliko UAB „Viner“.

Nustatyta, jog UAB „Viner“ vienas iš akcininkų yra A. Ž..

Kipro mokesčių administratorius Inspekciją informavo, jog šio mokesčių mokėtojo veikla įtartina. Iš PVM mokėtojų registro Geli Petroleum Ltd buvo išregistruota kaip „dingęs prekeivis“. Pagrindinė „dingusio prekeivio“ (angl. missing trader) savybė yra ta, kad tai bendrovė, naudojama sandorio Bendrijos viduje realybės vaizdui sukurti, o jos pagrindinis tikslas – gauti neteisėtos naudos iš kitam sandoriui taikomo PVM. „Dingęs prekeivis“ nevykdo jokių savo prievolių, susijusių su PVM, nereaguoja į mokesčių auditą ir jo teisinių atstovų, jei tokių yra, neįmanoma surasti. Jo egzistavimas dažnai apsiriboja bendrovių registro kodu, o tikrasis naudos gavėjas arba už jo stovintis asmuo daugumoje atvejų yra nežinomas mokesčių institucijoms.

Kipro mokesčių administratorius, taip pat nustatė, kad pagal turimus Geli Petroleum Ltd mokėjimų dokumentus iš Kipre turėtos banko sąskaitos - mokėjimai Bendrovei nebuvo atlikti. Kipro mokesčių administratoriaus pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra prekių gavėjų spaudų ir parašų. Prekių įsigijimo Geli Petroleum Ltd Kipre nedeklaravo. Buvęs įmonės direktorius G. P. atsisakė bendradarbiauti ir pateikti paaiškinimą apie įmonės veiklą.

Patikrinimo metu Lenkijos mokesčių administratorius informavo, kad Lenkijos įmonės PORRO Sp.z.o.o. ir OIL Transfer Sp.z.o.o., nurodytos CMR važtaraščiuose kaip krovinio iškrovimo vieta ir patvirtinusios krovinio gavimą, nėra dyzelinio kuro savininkai, jie neturi patalpų, talpų ir pan., atgabenus jų adresu (išnuomotoje aikštelėje) krovinius buvo tvarkomi tik muitinės procedūrų formalumai ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimo kontrolės (toliau – EMCS) sistemoje atžymima, kad kuras gautas, suformuojama prievolė mokėti akcizus, kelių mokesčius Lenkijos Respublikos valstybei. Lenkijos įmonės PORRO Sp.z.o.o. ir OIL Transfer Sp.z.o.o. tik teikė akcizinių prekių Bendrijos viduje išmuitinimo paslaugas ir tarpininkavo vykdant muitinės formalumus bei akcizų prievolių padengimą (buvo naudojami tik „uždaryti“ tiekimą EMCS sistemoje ir sumokėti akcizų mokesčius Lenkijoje).

Kipro mokesčių administratorius pateikė Geli Petroleum Ltd klientų sąrašą, kuriame nurodytos šios įmonės: All Seasons Trade Ltd, UAB Viner, E. S., Wiraset Spolka, UAB Ekoil, Petroactive Sp.z.o.o., Lacard SIA, Trawer Sp.z.o.o., PH Industries Solution, UAB Latera, STW Przedsiebiorstwo, Vic Group Sp.z.o.o., Andret Sp.z.o.o., Wermapol Sp.z.o.o.

Nagrinėjamo ginčo byloje yra pateikta informacija iš Kipro mokesčių administratoriaus, jog Kipro įmonė Geli Petroleum Ltd, įsigijusi prekes iš pareiškėjo, buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip „dingęs prekeivis“. Kipro mokesčių administratorius aplinkybių, jog Geli Petroleum Ltd apskaitė iš pareiškėjo įsigytas prekes ir jas deklaravo, nepatvirtino (žr. 2014-05-05 atsakymo dėl Geli Petroleum Ltd C6, C40 langeliuose pateiktą informaciją). Taigi, pareiškėjo kontrahentė sukčiavo PVM. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-12 sprendime nurodė, jog Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją turi teisę priimti sprendimą išsprendžiant mokestinį ginčą iš esmės, taip pat ir įvertinti pareiškėjo veiksmus piktnaudžiavimo aspektu, Komisija nurodo skundžiamo Inspekcijos sprendimo pagrįstumą dalyje dėl pareiškėjo vykdytų tiekimų Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd vertinanti ir pareiškėjo sąžiningumo aspektu. Juolab kad ir pagal ESTT praktiką formaliai teisės normų reikalavimus atitinkančių dokumentų mokesčių administratoriui pateikimas nėra pakankamas pagrindas taikyti 0 proc. PVM tarifą, jeigu byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoriu, kuriuo grindžiama teisė į atleidimą nuo mokesčio, jis dalyvavo sukčiaujant PVM srityje (ESTT 2014-12-18 sprendimo sujungtose bylose Staatssecretaris van Financi?n prieš Schoenimport „Italmoda“ M. P. vof (C-131/13) ir Turbu.com BV (C-163/13), Turbu.com Mobile Phone’s BV (C-164/13) prieš Staatssecretaris van Financi?n rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktai).

ESTT ne kartą yra pabrėžęs, kad kova su sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra Šeštosios direktyvos pripažintas ir palaikomas tikslas. ESTT iš to padarė išvadą, kad teismų praktikoje įtvirtintas principas, pagal kurį asmenys negali sukčiaudami ar piktnaudžiaudami remtis Bendrijos normomis, vienodai taikomas PVM srityje. Konstatuota, kad piktnaudžiavimo ar sukčiavimo atveju apmokestinamasis asmuo negali remtis savo teise į pirkimo PVM atskaitą (sprendimo byloje C-32/03 Fini H 32 punktas, minėto sprendimo Halifax ir kt. 85 punktas). Karuselinio sukčiavimo atveju, susijusiu su dingusio ūkio subjekto sukčiavimu, šio principo taikymas išplėstas visiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie, nors ir nėra paties sukčiavimo sumanytojai, žinojo ar turėjo žinoti, kad dalyvauja sukčiaujant PVM srityje. ESTT teigimu, taikant Šeštąją direktyvą, tokie asmenys turi būti laikomi dalyvaujančiais šitaip sukčiaujant, nepaisant to, ar jie iš to gauna naudą, ar jos negauna (sprendimo bylose C-439/04 ir C-440/04 Kittel ir Recolta Recycling 56 punktas). Padaryta išvada, jog nacionaliniai teismai turi nesuteikti tokiems apmokestinamiesiems asmenims teisės į atskaitą. Be to, ESTT yra nusprendęs, kad teismų praktika, susijusi su teise į PVM atskaitą, pagal analogiją taikytina byloms, susijusioms su teise į tiekimo Bendrijos viduje atleidimą nuo PVM. Taigi dėl šios teisės suteikimo gali būti reikalaujama, kad tiekėjas užtikrintų, jog jo vykdomas sandoris nelemia sukčiavimo mokesčių srityje (minėto sprendimo Teleos ir kt. 65 p.). ESTT 2010-12-07 sprendime byloje C-285/09 R nutarė, kad Sąjungos teisė nedraudžia valstybėms narėms sukčiavimo atveju atsisakyti suteikti atleidimą nuo mokesčio, nes toks atsisakymas turi atgrasomąjį poveikį, kuriuo siekiama užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui ar mokesčių vengimui (minėto sprendimo 49 ir 50 punktai). Be to, ESTT laikėsi nuomonės, kad, jeigu yra rimtų priežasčių manyti, jog, patiekus prekes paskirties valstybėje gali būti išvengta PVM mokėjimo už įsigijimą Bendrijos viduje, valstybė narė, iš kurios prekės išsiunčiamos, privalo netaikyti tiekėjui atleidimo nuo PVM. Šia išvada neleidžia suabejoti nei neutralumo, nei teisinio saugumo, nei teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Iš tiesų apmokestinamasis asmuo, tyčia dalyvavęs sukčiavimo mokesčių srityje veiksmuose ir sukėlęs grėsmę bendrosios PVM sistemos veikimui, negali pagrįstai remtis šiais principais. Todėl, jeigu nacionalinis teismas prieitų prie išvados, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įtrauktas į įgijėjo atliekamą sukčiavimą, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo, jis turėtų atsisakyti jai suteikti teisę į neapmokestinimą PVM (minėto sprendimo Mecsek-G. K. 50 ir 54 p., 2014-10-09 sprendimo byloje C-492/13 Traum EOOD 42 p., 2014-12-18 sprendimo sujungtose bylose C-131/13, C-163/13 ir C-164/13 Italmoda ir kt. 45 p.).

Taigi, ESTT praktikoje suformuluotas principas, pagal kurį, jeigu sandoris yra sukčiavimo dalis, tam, kad asmens prekių tiekimas Bendrijos viduje nebūtų apmokestinamas PVM, iš jo reikalaujama sąžiningo elgesio. Šiuo atveju sąžiningumas suprantamas plačiai. Sąžiningumo reikalavimą atitinka tas apmokestinamasis asmuo, kuris ne tik aktyviai nedalyvavo sukčiaujant, bet ir nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokį savo dalyvavimą. Taigi reikalaujama, kad apmokestinamasis asmuo būtų sąžiningas ir kad prireikus imtųsi tam tikrų atsargumo priemonių užtikrinti vykdomų sandorių teisėtumą. Nei norminiai aktai, nei juos aiškinanti teismų praktika neapibrėžia ir neįvardija konkrečių veiksmų, kuriuos turi atlikti mokesčių mokėtojas, jog įsitikintų, kad jo kontrahentas nesukčiauja PVM. Dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra sprendžiama konkrečiu atveju, įvertinus vykdytų sandorių pobūdį, šalių bendradarbiavimo aplinkybes, galimą riziką mokėtojui, mokėtojo patirtį atitinkamojoje veiklos srityje. Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtina įvertinti visą informaciją ir faktines aplinkybes tam, kad galima būtų nustatyti, ar tiekėjas veikė sąžiningai ir ėmėsi visų priemonių, kurių imtis gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, kad įsitikintų, jog vykdomu sandoriu jis nėra įtrauktas į sukčiavimą mokesčių srityje. Jei būtų nustatyta, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įtrauktas į įgijėjo atliekamą sukčiavimą, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo, jam turėtų būti atsisakyta pripažinti teisę į neapmokestinimą PVM (ESTT sprendimo byloje Mecsek‑Gabona 53 ir 54 punktai, LVAT 2013-07-11 nutartis adm. byloje Nr. A602-996/2013). Vertinant mokėtojų veiksmus sąžiningumo aspektu, LVAT praktika akcentuoja keletą esminių momentų, tokių, kaip vykdomų tiekimų apimtys, Bendrijos viduje tiekimus vykdančiam asmeniui tenkantys didesni atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimai (LVAT 2013-07-11 nutartis adm. byloje Nr. A602-996/2013).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, sudarydamas ginčo sandorius, dalyvavo sukčiaujant PVM. Tačiau nustatyta, jog pareiškėjo kontrahentė Geli Petroleum Ltd ginčo sandorių metu sukčiavo PVM, t. y. Kipro mokesčių administratorius nustatė, kad ši bendrovė iš pareiškėjo įsigytų prekių neapskaitė ir nedeklaravo, jos veikla yra įtartina, 2013-03-08 ji buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip „dingęs prekeivis“. Todėl šiuo atveju spręstinas klausimas, ar pareiškėjas elgėsi tinkamai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti, ar, vykdant ginčo tiekimus, buvo galima įtarti galimą kontrahento sukčiavimą PVM.

Ginčo byloje nustatyta, kad pareiškėjas daugelį metų užsiima tepalų ir nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba. Taigi pareiškėjas yra šios srities veiklos profesionalas, jo veikla pagal pobūdį yra susijusi su prekių tiekimu Bendrijos viduje, todėl neginčijamos aplinkybės, kad jis yra susipažinęs su teisės aktų reikalavimais dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo. Tačiau, neatsižvelgiant į šią aplinkybę, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos teigtina, kad pareiškėjas, vykdydamas ginčo prekių tiekimus ir žinodamas (turėdamas žinoti) apie neapmokestinamą tiekimą Bendrijos viduje vykdančiam asmeniui tenkančius didesnius atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimus, iš esmės elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nes nesiėmė pakankamų (racionalių) priemonių, tikrinant savo kontrahentės Geli Petroleum Ltd statusą bei jos veiksmus. Iš ginčo bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas vykdė ginčo prekių tiekimus pagal 2012-07-04 pasirašytą sutartį Nr. LEN-12/07/04, kurią pareiškėjo vardu pasirašė gen. direktorius R. G., Geli Petroleum Ltd vardu – įgaliotas asmuo A. Ž.. Įvertina R. G. paaiškinimus  mokesčių administratoriui, pareiškėjo mokesčių administratoriui teiktą 2014-04-29 paaiškinimą, atkreipia dėmesį, kad skunde Komisijai pareiškėjas jau kitaip aiškina bendravimą su Geli Petroleum Ltd atstovais, įvertina A. Ž. mokesčių administratoriui teiktą 2015-01-12 paaiškinimą. Laikosi nuomonės, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas mokesčių mokėtojas, kaip kad pats tvirtina, nepaprašė Geli Petroleum Ltd atstovo A. Ž. nurodyti jo atstovavimo šiai įmonei nuo 2013-01-20 iki 2013-03-08 pagrindą bei pateikti įgaliojimus patvirtinančius dokumentus.

Iš išdėstytųjų aplinkybių VMI daro išvadą, kad pareiškėjas su jokiais kitais Geli Petroleum Ltd atstovais, išskyrus Lietuvos pilietį A. Ž., kuris, kaip nurodo mokesčių administratorius, yra vienas iš UAB „Viner“, kurios atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtos prekybos naftos produktais, akcininkų, nebendravo. Bendravimas su pirkėju vyko elektroninio ryšio priemonėmis, telefonu, užsakymai buvo siunčiami iš lietuviškos įmonės el. pašto dėžutės (duomenys neskelbiami), už patiektas prekes buvo mokama iš Geli Petroleum Ltd sąskaitų, esančių bankuose Lietuvoje, Lenkijoje, dalį mokėjimų už nurodytąją Kipro įmonę atliko Lietuvos įmonė UAB „Viner“. Užsakymų, apmokėjimų už patiektas prekes gavimas iš ūkio subjekto, su kuriuo pareiškėjas neturėjo jokio tiesioginio kontakto jau sudarė pagrįstas prielaidas pareiškėjui detaliau pasidomėti jos kontrahentės Kipro įmonės vykdoma veikla. Pareiškėjas tvirtina identifikavęs pirkėjos Geli Petroleum Ltd vardu veikusius prekes priėmusius fizinius asmenis, įsitikinusi jų tapatybe, tačiau šių savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais – byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių tiek vežėjų, tiek vairuotojų atstovavimo pirkėjai Geli Petroleum Ltd faktą (vien jų identifikacinių duomenų nurodymas užsakymuose nėra pakankamas tvirtinti jų atstovavimo pirkėjams aplinkybę), dokumentų, patvirtinančių prekes pirkėjų vardu priėmusių fizinių asmenų tapatybes. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo prekės buvo vežamos į Lenkijoje esančius akcizinių prekių sandėlius akcizais apmokestinamų prekių gavėjo statusą turinčioms Lenkijos įmonėms: PORRO Sp. z o. o., OIL Transfer Sp. z o. o., STW P. W. L. L., MAL Oil Trade Sp. z o. o., Wiraset Sp. z o. o., kurios byloje esančiuose CMR patvirtino ginčo prekių gavimo faktą. Pareiškėjas Inspekcijai pateiktuose 2014-04-29 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis apie 20 metų nuosekliai bendradarbiauja su Lenkijos akciziniais sandėliais ir naftos bazėmis. Taigi, pareiškėjui, turinčiam tokią didžiulę prekybos naftos produktais, bendradarbiavimo su Lenkijos akciziniais sandėliais patirtį, dar vykdant tiekimus ginčo byloje nustatytomis sąlygomis: pareiškėjas bendradarbiauja su vieninteliu Geli Petroleum Ltd atstovu Lietuvos piliečiu, užsakymai jam yra teikiami iš Lietuvos įmonės, dalį apmokėjimų vykdo ta pati Lietuvos įmonė, o prekės gabenamos į Lenkiją, kur jų gavimą patvirtina ne prekių pirkėja Geli Petroleum Ltd, o Lenkijoje registruoti akcizinių prekių gavėjai (dalis šių bendrovių neturi patalpų, talpų kurui laikyti ir buvo naudojamos tik „uždaryti“ tiekimą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo kontrolės sistemoje ir sumokėti akcizus Lenkijoje (patikrinimo akto 6 psl.), buvo prielaidų įtarti galimą kontrahentės sukčiavimą PVM srityje (jo kontrahentė veikė kaip tarpininkė ginčo prekių tiekimo grandinėje, tačiau prekių įsigijimų nedeklaravo ir nemokėjo PVM), tačiau pareiškėjas jokių veiksmų tam, kad išvengtų dalyvavimo su sukčiavimu susijusiuose sandoriuose, nesiėmė. 

Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas ginčo atveju nebuvo protingai rūpestingas, t.y., kad ėmėsi atsargumo priemonių tikrinant savo kontrahento statusą, jo veiksmus, jog įsitikintų vykdomų sandorių su Geli Petroleum Ltd teisėtumu.

Mano, kad pareiškėjo vykdytos įprastos procedūros civiliniuose teisiniuose santykiuose įvertinus juos kitų aprašytų aplinkybių kontekste, nėra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas atitiko sąžiningumo reikalavimus. Ginčo byloje šie veiksmai, Inspekcijos nuomone, buvo atliekami tik siekiant formaliai pagrįsti savo domėjimąsi kontrahente Geli Petroleum Ltd bei aplinkybėmis, susijusiomis su galimybe taikyti 0 proc. PVM tarifą. Nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas, siekiantis deklaruotus tiekimus apmokestinti 0 proc. PVM tarifu, turi imtis visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja sandoriuose, įtrauktuose į sukčiavimą PVM.

Daro išvadą, kad nors pareiškėjas ir pateikė mokesčių administratoriui formaliai teisės normų reikalavimus atitinkančius dokumentus, suteikiančius jam teisę taikyti 0 proc. PVM tarifą, tačiau nustačius aplinkybę, jog surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas tiekimus Geli Petroleum Ltd, buvo sąžiningas (pareiškėjas turėjo žinoti, kad, sudarydamas sandorius su Geli Petroleum Ltd, jis dalyvavo sukčiaujant PVM), jo vykdyti tiekimai Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd negali būti apmokestinti 0 proc. PVM tarifu. Todėl mokesčių administratorius pareiškėjui pagrįstai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 667684,87 Eur PVM ir su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius bei baudą. Remdamiesi išdėstytais motyvais, prašo UAB „Bendida“ skundą dėl Komisijos 2016-06-27 sprendimo Nr. S- (7-137/2015) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-05-27 sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 atmesti kaip nepagrįstą.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama VMI atstovui nedalyvaujant.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo, mokesčių mokėtojo, teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą vykdant ūkines operacijas 2012 m. liepos – 2013 m. birželio mėnesiais, kurioms patvirtinti buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Kipro įmonės Geli Petroleum Ltd vardu.

Patikrinimo akte nurodyta, kad tikrintas PVM laikotarpis nuo 2012-01-01 iki 2013-06-30. Pareiškėjas dėl patikrinimo akto teikė pastabas. Pastabose nurodė, kad PVM sąskaitose faktūrose yra Geli Petroleum Ltd atstovo A. Ž. parašai, nurodė, kad žino, jog akcizinės prekės buvo pristatomos į akcizinių prekių sandėlius, nurodė, kad mokesčių administratorius negavo informacijos iš Lenkijos, kuri patvirtintų, jog Geli Petroleum yra skolinga Lenkijos biudžetui, kad nemokėjo PVM. Taip pat pastabose teigė, kad visas prekes gavo Geli Petroleum. Taip pat pastabose buvo nurodyti argumentai dėl akcizinių prekių ir kiti argumentai dėl ESTT praktikos, kurie nurodomi ir skunde teismui. Pastabose pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius nenustatė PVM sukčiavimo fakto, todėl negali remtis PVM sukčiavimo doktrina. Nurodė, kad mokesčių administratoriui tenka pareiga įrodyti, kad pareiškėjas apie sukčiavimą žinojo arba turėjo žinoti.

 Skundžiamu VMI sprendimu konstatuojama, kad nėra pagrindo atsižvelgti į pastabas. Teismui skundžiama tik sprendimo dalis dėl sandorių su Geli Petroleum.

VMI sprendime konstatuoja, kad patikrinimo eigoje nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 49 straipsnio 1 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM sąskaitas faktūras įformintam dyzelinio kuro tiekimui Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd už  3179451,75 Eur (10978011 Lt). VMI konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės buvo patiektos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams, kurie neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo, bei kad verslo sandoriuose elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, jog įsitikintų dėl nedalyvavimo PVM sukčiavime. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjo PVM sąskaitomis faktūromis įformintiems prekių tiekimams Kipro subjektui negali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Vadovaujantis PVMĮ 56 straipsnio 4 ir 5 dalimis pareiškėjo įforminti prekių tiekimai Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd apmokestinti taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą ir dėl šio pažeidimo bei kito pažeidimo, kuris teismui neskundžiamas, nes MGK nusprendė tą VMI sprendimo dalį panaikinti, pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota 2318699,78 Eur (8006006,61 Lt) PVM.

VMI sprendime remiamasi PVMĮ 49 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 ir 5 dalių, 2006-11-28 Tarybos direktyvos 2006 112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatomis, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo (toliau - LVAT), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) formuojamą vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus (LVAT 2009-03-10 nutartis adm. byloje Nr. A442-376/2009, 2011-05-16 nutartis adm. byloje Nr. A556-245/2011, 2011-07-11 nutartis adm. byloje Nr. A438-415/2011, ESTT 2007-09-27 sprendimas byloje Teleos ir kt., C-409/04, 2012-09-06 sprendimas byloje Mecsek-G. K., C- 273/11) ir tvirtinama, jog siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 proc. PVM tarifą, turi būti nustatytos trys būtinos sąlygos: 1) prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir jas tiekė PVM mokėtojas; 2) prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos; 3) pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Lengvatinio 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrindas yra visų trijų sąlygų egzistavimas. Atsižvelgiant į tai VMI sprendime vertinama, ar yra nurodytos sąlygos. Dėl prekių tiekimo atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui VMI sprendime nurodoma, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2013 m. kovo mėn. iš jam priklausančio akcizais apmokestinamų prekių sandėlio PVM sąskaitomis faktūromis įformino dyzelinio kuro tiekimą Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd (PVM kodas CY10274852S). Pareiškėjo kontrahentas Kipre sandorių vykdymo metu savo valstybėje buvo įregistruotas PVM mokėtoju, todėl dėl šios sąlygos, pasak VMI, ginčo byloje nėra.

VMI sprendime pateikia argumentus dėl to, ar yra tenkinama dar viena iš būtinų sąlygų 0 proc. PVM tarifo taikymui, t. y., ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Konstatuota, kad pareiškėjas Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd parduotą dyzelinį kurą įsigijo iš AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Lukoil Baltija”. VMI nurodo, jog Kipro įmonės Geli Petroleum Ltd vardu tiektas dyzelinis kuras buvo pristatytas akcizais apmokestinamų prekių gavėjo statusą turinčioms Lenkijos įmonėms: PORRO Sp. z o. o. (SEED Nr. PL31300028109, ul. Buczka 183d. 16-401) Suwalki, išregistruotas 2013-05-15, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą), OIL Transfer Sp. z o. o. (SEED Nr. PL31300034106, ul. Buczka 183, 16-400 Suwalki, registruotas gavėjas nuo 2012-07-02), STW Przedsiembiorsnvo Wielornažowe L. L. (SEED Nr. PL44600025148, ul. Repkowska 53, 08-300, S. P., registruotas gavėjas nuo 2004-07-13), MAL Oil Trade Sp. z. o. o. (SEED Nr. PL43100164304, ul. Orlowska 83, Inowroclaw), Wiraset Sp. z o. o. (SEED Nr. PL44400013312, ul. P. K. 112). VMI nurodo, kad pareiškėjo pateiktuose tarptautiniuose krovinių gabenimo važtaraščiuose (toliau - CMR) prekių pirkėju yra nurodyta Kipro įmonė Geli Petroleum Ltd, gavėju nurodytos Lenkijos įmonės: Vic Group Sp. z. o. o. (Chalubinskiego 8, 00613 Warszawa, VIES duomenimis išregistruota iš PVM mokėtojų registro 2014-08-04) ir Eder Sp. z. o. o. (O. W., Krotoszynska 35, lok 11. 63-400. VIES duomenimis 2013-09-03 išregistruota iš PVM mokėtojų registro).

VMI sprendime nurodoma, jog pareiškėjas sandoriams su Kipro įmone Geli Petroleum Ltd pritaikytam 0 proc. PVM tarifui pagrįsti pateikė 2012-07-04 sutartį Nr. LEN 2012/07/04 dėl dyzelinio kuro pardavimo Geli Petroleum Ltd, kurią pasirašė gen. direktorius R. G. ir Geli Petroleum Ltd atstovas A. Ž.. A. Ž. įgaliojimus atstovauti Geli Petroleum Ltd (įgaliojimas išduotas 2012-01-20. galiojimo data iki 2013-01-19), paso kopiją. VMI nurodo, kad pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Geli Petroleum Ltd atstovas į pareiškėją kreipėsi savo iniciatyva, pirmą kartą susisiekė telefonu, vėliau buvo bendraujama tiesiogiai (sutarčių pasirašymo metu), elektroniniu paštu ir telefonu. Sutartį su pareiškėju dėl kuro tiekimo Geli Petroleum Ltd vardu pasirašė veikiantis pagal įgaliojimą atstovas A. Ž.. Sutarties pasirašymo metu A. Ž. lankėsi pareiškėjo patalpose (pateikė pasą ir įgaliojimą). Pareiškėjas atstovo įgaliojimus patikrino atsižvelgdamas į pirkėjo pateiktus apostilizuotus dokumentus, patikrino kliento PVM kodo galiojimą prekių tiekimo metu. Pirkėjas prekes užsisakinėjo pateikdamas užsakymus elektroniniu paštu: „(duomenys neskelbiami)”. Užsakymai buvo pateikti užpildant standartizuotą užsakymų formą. Pareiškėjas iš pirkėjo reikalavo, kad užsakymų formoje pirkėjas pateiktų kuo daugiau informacijos apie būsimą prekių tiekimą ir nurodytų, kas atstovaus pirkėjui atsiimant prekes, kokiu automobiliu pirkėjas atvyks atsiimti prekių, kokio vežėjo paslaugomis naudosis pirkėjas, kokia prekių pristatymo (iškrovimo) vieta (adresas) užsienyje. Prekių gabenimą pirkėjas organizavo savarankiškai. Pareiškėjas nekontroliavo pasirinktų vežėjų bei pirkėjo atsiskaitymo su vežėjais aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad pirkėjas pasirašė ant PVM sąskaitos faktūros, patvirtindamas prekių gavimo faktą. PVM sąskaitas faktūras ir CMR važtaraščius pirkėjas dažniausiai atsiųsdavo per vežėjus, šių dokumentų kopijas dėl operatyvumo teikdavo faksu arba elektroniniu paštu. Pareiškėjas pirkėjo nurodytiems vežėjams perdavęs prekes į pirkėjo apibūdintą transportą, t. y. po prekių pakrovimo momento, tolimesnio prekių judėjimo nekontroliavo, tačiau iš anksto buvo reikalaujama nurodyti prekių pristatymo (akcizinių sandėlių) adresą. VMI sprendime aptariamas buvusio direktoriaus R. G. (iki 2013-01-31) paaiškinimas, duotas operatyvaus patikrinimo metu, tame tarpe paaiškinimas dėl A. Ž., kad minėto piliečio nepažįsta, tiesiogiai ar telefonu bendrauti su juo neteko, sutarties sąlygos buvo derinamos su kitais įmonės atstovais, kurių įvardinti negalėjo (neatsimena). Geli Petroleum Ltd dyzelinį kurą atsiimdavo (pirkdavo) pareiškėjo naftos bazėje. Kuro pristatymo vietas ir datas nurodydavo Geli Petroleum Ltd įgalioti asmenys. R. G. žiniomis, kuras buvo gabenamas į Lenkiją.

              Taip pat, VMI sprendime aptariamas A. Ž. pateiktas paaiškinimas, kuriame pastarasis nurodė, kad 2012-2013 m. buvo įgaliotas asmuo atstovauti Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd. Kipro įmonės direktorius buvo G. P., kuris užsiėmė klientų paieška. A. Ž. pažymėjo, kad vykdant sandorius su pareiškėju jis kontroliuodavo sandorių eigą nuo prekės užsakymo pateikimo iki jos pristatymo klientui. Asmeniškai kontaktuodavo su pareiškėjo vadybininku Š. V.. A. Ž. nurodė, kad nepamena, kiek sutarčių buvo pasirašyta su pareiškėju, tačiau pažymėjo, jog sutartis pareiškėjo vardu pasirašė direktorius R. G., įvertinamas visas paaiškinimo tekstas, susijęs su prekių gabenimu, apmokėjimu ir kt. Pagal A. Ž. kuras buvo iškraunamas Geli Petroleum Ltd klientų nurodytose vietose, su klientais buvo pasirašytos sutartys. Tarp Geli Petroleum Ltd klientų buvo ir Lenkijos įmonės. Geli Petroleum Ltd nutraukė bendradarbiavimą su pareiškėju, nes teisėsaugos institucijos A. Ž. apribojo galimybę vykdyti bet kokią veiklą.

Taip pat VMI nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyto pirkėjo Geli Petroleum Ltd spaudai yra ant užsakymų blankų bei PVM sąskaitų faktūrų, taip pat ant užsakymų blankų yra nenustatyto asmens parašas, galimai spaudas. Krovinių vežėjais nurodytos Lenkijos ir Lietuvos įmonės. CMR krovinio iškrovimo vieta nurodyta – akcizinių sandėlių registruotų gavėjų adresai. CMR yra akcizinio sandėlio/registruoto gavėjo spaudai, tačiau pirkėjo spaudais ar parašais CMR nepatvirtinti.

VMI nurodo, kad mokėjimus Geli Petroleum Ltd pareiškėjui atliko pavedimais iš sąskaitos Lenkijoje (duomenys neskelbtini) (A. B. S. A.), iš sąskaitos Lietuvoje (duomenys neskelbtini), už Geli Petroleum Ltd mokėjimus atliko UAB „Viner“ iš sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

VMI įvertina iš Kipro mokesčių administratorius gautą informaciją, jog mokesčių mokėtojo Geli Petroleum Ltd veikla įtartina. Iš PVM mokėtojų registro Geli Petroleum Ltd buvo išregistruota kaip „dingęs prekeivis“. Pagrindinė „dingusio prekeivio“ (angl. missing trader) savybė yra ta, kad tai bendrovė, naudojama sandorio Bendrijos viduje realybės vaizdui sukurti, o jos pagrindinis tikslas - gauti neteisėtos naudos iš kitam sandoriui taikomo PVM. „Dingęs prekeivis" nevykdo jokių savo prievolių, susijusių su PVM, nereaguoja į mokesčių auditą ir jo teisinių atstovų, jei tokių yra, neįmanoma surasti. Jo egzistavimas dažnai apsiriboja bendrovių registro kodu, o tikrasis naudos gavėjas arba už jo stovintis asmuo daugeliu atvejų yra nežinomas mokesčių institucijoms. Kipro mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad pagal turimus Geli Petroleum Ltd mokėjimų dokumentus iš Kipre turėtos banko sąskaitos mokėjimai pareiškėjui nebuvo atlikti. Kipro mokesčių administratoriaus pateiktuose CMR nėra prekių gavėjų spaudų ir parašų. Prekių įsigijimo Geli Petroleum Ltd Kipre nedeklaravo. Buvęs įmonės direktorius G. P. atsisakė bendradarbiauti ir pateikti paaiškinimą apie įmonės veiklą.

Taip pat VMI įvertina Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, kad Lenkijos įmonės PORRO Sp. z o. o. ir OIL Transfer Sp. z o. o., nurodytos CMR kaip krovinio iškrovimo vieta ir patvirtinusios krovinio gavimą, nėra dyzelinio kuro savininkės, neturi patalpų, talpų ir pan., atgabenus jų adresu (išnuomotoje aikštelėje) krovinius, buvo tvarkomi tik muitinės procedūrų formalumai ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimo kontrolės (toliau - EMCS) sistemoje atžymima, kad kuras gautas, suformuojama prievolė mokėti akcizus, kelių mokesčius Lenkijos Respublikoje. Lenkijos įmonės PORRO Sp. z. o.o. ir OIL Transfer Sp. z. o. o tik teikė akcizinių prekių Bendrijos viduje išmuitinimo paslaugas ir tarpininkavo vykdant muitinės formalumus bei akcizų prievolių padengimą (buvo naudojamos „uždaryti" tiekimą EMCS sistemoje ir sumokėti akcizus Lenkijoje).

Be to, Kipro mokesčių administratorius pateikė Geli Petroleum Ltd klientų sąrašą, kuriame nurodytos įmonės, jų tarpe UAB „Viner". VMI teigia, jog nustatyta, kad UAB „Viner" vienas iš akcininkų yra A. Ž.. Turimais duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-1-10003-13 dėl UAB „Viner" galimai neteisėtos prekybos naftos produktais.

Iš aprašytos VMI sprendime ir byloje surinktos informacijos, VMI tvirtinimu, galima teigti, kad pareiškėjas patiekė prekes ne PVM sąskaitose faktūrose pirkėjais įvardintiems, o kitiems nenustatytiems subjektams tokiu būdu dalyvaudamas galimo PVM sukčiavimo grandinėje, sudarant prekių tiekimo sandorius, nes: pareiškėjas apsiribojo tik įmonės, kuri buvo nurodyta prekių pirkėju PVM sąskaitose faktūrose, PVM mokėtojo kodo ir registracijos dokumentų patikrinimu pagal duomenis, kuriuos jam pateikė dėl prekių tiekimo besikreipę asmenys. Nurodyta, kad pareiškėjas su jokiais kitais asmenimis iš įmonės, išskyrus A. Ž., nebuvo susisiekęs: bendravimas su pirkėju vyko elektroninio ryšio priemonėmis (per lietuviškos įmonės el. pašto adresą (duomenys neskelbiami)) telekomunikaciniais įrenginiais; iš komunikacijai naudotų el. pašto adresų negalima buvo įžvelgti sąsajumo su pirkėju; pareiškėjui dalį mokėjimų už Geli Petroleum Ltd atliko UAB „Viner"; Geli Petroleum Ltd mokėjimus atliko ir iš banko sąskaitos, esančios Lietuvoje. Pareiškėjui pateiktuose gabenimo ir kituose dokumentuose nebuvo jokios informacijos apie tai, kad prekės buvo pristatytos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems ūkio subjektams. CMR prekių gavimas patvirtintas tik Lenkijoje registruotų gavėjų (PORRO Sp. z. o. o. ir OIL Transfer Sp. z. o. o.) spaudais, kurie nėra šių prekių pirkėjai/gavėjai; pareiškėjas nesidomėjo, kokiomis aplinkybėmis krovinys perduotas CMR nurodytu adresu, kas krovinį priėmė, nesidomėjo, kas yra tikrieji prekių gavėjai, nurodyti CMR. Nustatyta, kad pareiškėjas pagal mokesčių administratoriaus nurodymą nepateikė 2013 m. sausio mėn. dokumentų, susijusių su prekių pardavimu Geli Petroleum Ltd, tačiau pakartotinai pateikė 2013 m. vasario mėnesio dokumentus. Pareiškėjo pateiktuose pirminiuose 2013 m. vasario mėnesio CMR nebuvo A. Ž. spaudų, tačiau pakartotinai pateiktuose dokumentuose tokie spaudai yra. Sprendime daroma išvada, jog šie spaudai atsirado vykstant mokestiniam patikrinimui.

                Pasak VMI, nustatyti faktai akivaizdžiai patvirtina, kad prekės buvo tiekiamos ne PVM sąskaitose faktūrose nurodytam Kipro PVM mokėtojui Geli Petroleum Ltd, kuris turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo, o patikrinimo metu nenustatytiems asmenims. Prekių pristatymas registruotiems gavėjams Lenkijoje neįrodo prekių perleidimo Kipro PVM mokėtojui Geli Petroleum Ltd fakto ir nesuteikia teisės taikyti 0 proc. PVM tarifą. Pareiškėjas, įformindamas sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM tarifas, nesiėmė pakankamų priemonių identifikuoti ūkinių operacijų partnerį bei surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, kad dyzelinis kuras buvo patiektas būtent jo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytai Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd, kuri turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Pareiškėjas nereikalavo nei iš vežėjų, nei iš minėtos Kipro įmonės bei registruotų gavėjų Lenkijoje jokių įrodymų, susijusių su prekių pristatymu konkrečiam gavėjui / galutiniam pirkėjui.

              Iš minėtų patikrinimo metu surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių VMI sprendime daroma išvada, kad pareiškėjo patikrinimo metu pateikti dokumentai nepagrindžia 0 proc. PVM tarifo taikymo ir neįrodo, kad Kipro įmonės Geli Petroleum Ltd vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės buvo patiektos būtent Kipro PVM mokėtojai Geli Petroleum Ltd, kuri turėjo įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo. Pateiktuose CMR esančios atitinkamos žymos nepatvirtina, kad pagal juos gabentas dyzelinis kuras buvo perduotas pareiškėjo pardavimo PVM sąskaitose faktūrose nurodytam Kipro pirkėjui Geli Petroleum Ltd. Pareiškėjas disponavimo teisę perdavė patikrinimo metu nenustatytiems asmenims, kurie PVM sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyti kaip pirkėjai, todėl VMI teigimu, jos įforminti prekių tiekimai negali būti apmokestinami 0 proc. PVM tarifu.

Kiek tai liečia nagrinėjamą ginčą, VMI sprendime tvirtinama, jog pareiškėjas, vykdydamas didelį kiekį tiekimų ir žinodamas apie neapmokestinamą tiekimą Bendrijos viduje vykdančiam asmeniui tenkančius didesnius atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimus, iš esmės elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nes galėjo įtarti apie galimą kontrahentų sukčiavimą, tačiau jokiu veiksmų nesiėmė (tai patvirtina bendravimo su Kipro įmone būdas, apmokėjimo už prekes būdas, gabenimo dokumentai, kurie patvirtina tik gavimą Lenkijoje, nesidomėjimas, kas krovinį priėmė, kas tikrasis gavėjas).

VMI sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad sandoriai su Kipre registruota įmone nebuvo vienkartiniai, pareiškėjas turėjo realias galimybes surinkti informaciją apie verslo partnerius, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus verslo santykiuose nesiėmė pakankamų priemonių identifikuoti ūkinių operacijų partnerius ir jiems atstovaujančius asmenis, išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su realiu prekių pristatymu konkrečioms užsienio įmonėms bei surinkti daugiau informacijos, kuri patvirtintų, jog prekės bus pristatytos dokumentuose nurodytiems gavėjams. VMI mano, kad ištirtos aplinkybės leidžia teigti, kad dar vykdant tiekimus ES valstybių narių PVM mokėtojams, buvo prielaidų pareiškėjui įtarti apie galimą šių įmonių sukčiavimą, tačiau pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė, neįsitikino, ar jo atliekami tiekimai Bendrijos viduje nelemia jo dalyvavimo PVM sukčiavime. Dėl to nėra pagrindo teigi, kad pareiškėjas elgėsi rūpestingai ir sąžiningai. Daroma išvada, kad pareiškėjas tapo sukčiavusių asmenų bendrininku, o tai nesuderinama su Lietuvos ir Europos Sąjungos teise ir sudaro pagrindą paneigti 0 proc. PVM tarifą.

Taigi, VMI išvada buvo tokia, kad prekės realiai buvo patiektos ne PVM sąskaitose faktūrose pirkėju Geli Petroleum Ltd  įvardintam subjektui, o kitiems įgijėjams, kurie sukčiavo PVM sudarydami prekių tiekimo sandorius su pareiškėju, yra paneigiama pareiškėjo su Kipro įmone Geli Petroleum Ltd sudarytoje 2012-07-04 sutartyje Nr. LLN 2012/07/04 nurodyta sandorio šalis – įmonė Geli Petroleum Ltd. VMI sprendime tik nurodyta, kad nėra ginčo dėl to, kad prekės buvo išgabentos iš Lietuvos teritorijos.

Iš nagrinėjamo ginčo matyti, kad pareiškėjas VMI sprendimą skundė MGK, o MGK sprendimą skundžia teismui, visiškai nesutinka su MGK sprendimu, didele dalimi dėl to, kad MGK savo sprendimą grindžia visai netikėtais ir naujais argumentais, kurie nebuvo nagrinėti mokestinio ginčo eigoje nei žodžiu, nei raštu, kas pažeidžia pareiškėjo teises, be to, MGK sprendime išdėstyti argumentai yra nelogiški, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, todėl skundžiamas MGK sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, MGK išėjo už vykusio mokestinio ginčo ribų. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo teismui turinį, teismas išanalizavo pagrindinius VMI sprendimo argumentus ir jo esmę, panašiai VMI sprendimą aprašė, cituojant jo dalis, ir pareiškėjas (nors pareiškėjas daugiau dėmesio skyrė MGK sprendimo turiniui). Taip pat, atsižvelgiant į skundo teismui argumentavimą, teismas vertina, kokiais argumentais ir kokia motyvacija yra grindžiamas MGK sprendimas.

Pareiškėjas pateikė skundą MGK, kuriame nesutinka su ginčijamu VMI sprendimu ir 2015-06-22 skunde nurodo, jog VMI sprendimas yra neobjektyvus, grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir klaidingu bei neobjektyviu faktų vertinimu, priimtas pažeidžiant pagrindines įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles. Sprendime, pasak pareiškėjo, daromos išvados prieštarauja Europos Sąjungos mokesčių teisės nuostatoms, taip pat ESTT praktikai. Sprendimas ir jame daromos neteisėtos ir nepagrįstos išvados, pasak pareiškėjo, šiurkščiai pažeidžia pagrindinius Europos Sąjungos mokesčių teises principus. Skunde atkreipiamas dėmesys į VMI sprendime nurodytą aplinkybę, jog dėl patikrinimo akto buvo inicijuota MAĮ 71 straipsnyje numatyta susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūra, kurią inicijavo VMI 2015-04-20 sprendimu Nr. 69-40 po to, kai pareiškėjas pateikė savo pastabas. VMI 2015-05-25 raštu dėl pastabų nagrinėjimo sustabdymo nurodė, kad pakeitė poziciją (persigalvojo) dėl derybų procedūros ir atnaujino pastabų nagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, tokie procesiniai veiksmai parodo, kad VMI pozicija jo atžvilgiu yra nenuosekli ir neobjektyvi, patikrinimo akto išvados nėra pagrįstos teisiniais argumentais ir objektyviais įrodymais, o tik prielaidomis ir subjektyvia VMI nuomone. Pareiškėjas pažymi, veiklą vykdantis daugiau nei 20 metų. Savo veikloje vadovaujasi vienodu veiklos teisėtumo standartu visų savo klientų atžvilgiu, todėl nesutinka su VMI teiginiais dėl tariamo pareiškėjo nerūpestingumo ar neatsargumo vykdant didmeninę prekybą naftos produktais. Pareiškėjas visiems savo klientams, neatsižvelgiant į jų veiklos vykdymo vietą, taiko griežtą patikimumo ir mokumo testą. VMI nenustatė pareiškėjo dokumentacijos trūkumų ar klaidų, kurios galėjo sudaryti galimybę tretiesiems asmenims įgyti nepagrįstą mokestinį pranašumą. Pasak pareiškėjo, VMI teiginiai, jog jis buvo nepakankamai atidus santykiuose su patikrinimo akte nurodytais klientais, reiškia, jog VMI visą pareiškėjo verslo modelį vertina kaip neteisėtą. Tačiau pareiškėjas visų klientų atžvilgiu renka tą pačią informaciją ir įrodymus dėl klientų veiklos realumo ir teisėtumo. VMI pozicijos prieštaringumą pagrindžia aplinkybė, kad VMI tuos pačius (identiškus) įrodymus, susijusius su pareiškėjo tiekimais skirtingiems klientams, vienoje situacijoje vertina kaip pakankamus (žr. tiekimus Kipro įmonėms Saladores Limited, Senvic Holdings Limited, Estijos įmonei MAP Oil ir kt., nurodytus patikrinimo aklo 2-3 psl.). Skunde nurodoma, jog pareiškėjas kartu su pastabomis VMI pateikė argumentus, pagrindžiančius faktą, kad jo pirkėjai įgijo nuosavybės teisę į prekes. Skunde sakoma, kad VMI prielaidas, kad pareiškėjo tiektas prekes galėjo gauti ne PVM sąskaitose faktūrose identifikuoti pirkėjai, bet kiti asmenys, paneigia pirkėjų pasirašyti įsigytų prekių kiekio suderinimo aktai (pastabų 3 ir 6 priedai); faktą, kad pareiškėjo prekes įsigijo būtent PVM sąskaitose faktūrose identifikuoti pirkėjai vienareikšmiškai patvirtino ir patys pirkėjai, kurių atstovus apklausė VMI.

Skunde MGK atkreipiamas dėmesys į tai, kad VMI nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti faktu, kad pirkėjai neįgijo teisės disponuoti prekėmis.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog vadovaujantis CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalimi, prekių siuntėjas fiziškai netenka teisės jomis disponuoti nuo prekių perdavimo vežėjui momento. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pakrovęs prekes pirkėjo nurodytam vežėjui, netenka teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Nurodyti skunde  argumentai, pareiškėjo nuomone, patvirtina faktą, kad jis įvykdė visas būtinąsias sąlygas ir surinko visus būtinus įrodymus 0 proc. PVM tarifo taikymui pagrįsti.

         MGK sprendime išvardinami pareiškėjo argumentai, nurodyti skunde, kuriais pareiškėjas neigia VMI padarytas išvadas dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir nerūpestingumo, pareiškėjo nurodomi faktai, kurie, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad pareiškėjas ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad tiekimas būtų teisėtas. Pareiškėjas aiškino, kad VMI nenustatė nei vieno atvejo, kad siųstos prekės būtų nepasiekusios jų paskirties vietos. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog pirkėjų vardu būtų veikę kiti asmenys ar pirkėjais būtų buvę naudojamasi priedangos tikslais. Dėl skunde nurodytų priežasčių, pareiškėjo nuomone. VMI teiginiai dėl tariamo jo nesąžiningumo ir prekių nepristatymo vertintini kaip prieštaraujantys tikrovei.

Taip pat, pareiškėjas skunde teigė, kad VMI nenustatė PVM nesumokėjimo fakto, todėl nėra aišku, kurioje valstybėje galimai buvo nesumokėtas PVM, kokio dydžio PVM nebuvo sumokėtas, kokio dydžio žalą patyrė PVM sistema, kas nesumokėjo PVM, ar iš viso šioje situacijoje PVM turėjo būti sumokėtas. Pasak pareiškėjo, Lietuva neturi teisės apmokestinti prekių tiekimo, kuris faktiškai įvyko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovaujantis PVM direktyvos 63 straipsniu. Tiekimas laikomas baigtu Lenkijos teritorijoje vadovaujantis PVM direktyvos 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl šios priežasties VMI reikalavimas apmokestinti ne Lietuvoje įvykusį prekių tiekimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad prekių gabenimui privalo būti taikomos Akcizų direktyvos IV skyriaus nuostatos. Vadovaujantis Akcizų direktyvos 17 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo tiekiamos prekės gali būti gabenamos tik į kitą akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba registruotam gavėjui. Pareiškėjo tiekiamos prekes, kol joms taikomas laikinas akcizų atidėjimo režimas, negali būti perduotos asmenims, nenurodytiems Akcizų direktyvos 17 straipsnio 1 dalyje. Dėl šios priežasties tiekiamos prekes negali būti pristatytos asmenims, neatitinkantiems nurodytų Akcizų direktyvos nuostatų, tuo pačiu, prekės negali būti pristatytos tiesiogiai Geli Petroleum Ltd , nes šis asmuo neturi registruoto gavėjo arba akcizinio sandėlio statuso. Pagal šias ir kitas Akcizų direktyvos nuostatas,  negalima teigti, kad Lenkijos arba Lietuvos mokesčių administratoriai nebuvo informuoti apie įvykusį PVM apmokestinamų prekių tiekimo faktą Lenkijoje. Pasak pareiškėjo, CMR yra antraeilis dokumentas, skirtas vežėjo teisei į atlyginimą pagrįsti, jame pateikia informacija negali skirtis ir prieštarauti e-AAD privalomai nurodomai informacijai. Pareiškėjas akcentavo, kad remiantis Akcizų direktyva, apie prekių tiekimą turėjo būti žinoma mokesčių administratoriui, kuris privalėjo vykdyti kontrolę, o ne perkelti šią pareigą pareiškėjui. 

Skunde MGK teigė, kad VMI priėmė ir tinkamomis pripažino pareiškėjo teikiamas mėnesinės PVM deklaracijas, taip pat pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus būdavo pripažįstamas prekių tiekimo ir išgabenimo faktas Akcizų direktyvos tikslais ir tokia situacija trūko pakankamai ilgą laiką (metus ir daugiau). Tačiau patikrinimo metu paaiškėjus, kad Geli Petroleum Ltd neteko PVM mokėtojo kodo įsisteigimo valstybėje, VMI atsisakė sandoriams su šia įmone suteikti neapmokestinimą PVM. Nurodė, kad tai neteisėta, rėmėsi ESTT bylose suformuota praktika.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas. VMI 2015-05-27 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (24.6-3l-5)-FR0682-337 dalyje, kuria patvirtintas 2015-02-12 patikrinimo akte Nr. (21.31 -28)-FR0680-90 apskaičiuotas 667684.87 Eur PVM ir su juo susijusios sumos, patvirtino, kitoje dalyje skundžiamą VMI sprendimą panaikino.

MGK sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2012-07-01 iki 2013-03-31 įformino prekių – dyzelinio kuro pardavimo sandorius Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd už 3179451,75 Eur (patikrinimo akto 1 priedas). MGK nurodė, kad ginčo sandorių sudarymo metu galiojančio PVMĮ 49 straipsnio 1 dalyje (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija, galiojanti nuo 2004-05-01) nustatyta, kad taikant 0 procentų PVM tarifą apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Prekių tiekimas apibrėžiamas PVMĮ 4 straipsnyje (2006-11-28 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007-01-01), jame nurodyta, jog prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. PVMĮ 56 straipsnis reglamentuoja 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumo įrodymą. Šio straipsnio 1 dalyje (2006-11-28 įstatymo Nr. X-932 (galioja nuo 2007-01-01) ir 2010-11-30 įstatymo Nr. XI-1187 (galioja nuo 2010-12-18) redakcijos) nustatyta, kad PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo 49 straipsnį, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas, o kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant atvejais, nurodytais šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, - ir įrodymus, kad tenkinamos šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. MGK sprendime aiškina, kad PVM yra visos ES mastu harmonizuotas mokestis, kurio principai bei apmokestinimo mechanizmas reglamentuoti ES teisės aktų lygmeniu (t. y. PVM visose ES valstybėse narėse iš principo veikia vienodai, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje taikomas išimtis, kurias leidžia ES teisė), o būtent 2006-11-28 Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - ir PVM direktyva), todėl MGK, aiškindama ir taikydama ginčo teisinius santykius reglamentuojančias PVMĮ nuostatas, atsižvelgia į PVM direktyvos nuostatas, jos tikslus bei ESTT praktiką, nes būtent ESTT yra priskirta oficialaus ES teisės normų aiškinimo funkcija.

MGK sprendime aiškina, kad PVM direktyvos 138 straipsnio (PVMĮ 49 straipsnis būtent ir įgyvendina šias PVM direktyvos nuostatas) 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip tokiam, į kitą valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

MGK pažymėjo, jog šis prekių tiekimo apmokestinimo mechanizmas skirtas atvejams, kai prekės yra tiekiamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę: valstybė narė, iš kurios pradedamas tiekimas, dėl kurio atliekamas siuntimas ar gabenimas Bendrijos viduje, vykdo atleidimą nuo mokesčio, o valstybė narė, į kurią atsiunčiamos ar atgabenamos prekės, vykdo įsigijimo Bendrijos viduje apmokestinimą. Šio mechanizmo tikslas yra perleisti mokestines pajamas valstybei narei, kurioje galutinai suvartojamos atsiųstos ar atgabentos prekes. Paaiškina, kad ESTT 2007-09-27 sprendime byloje Nr. C-409/04 Teleus plc ir kt. pabrėžė, kad minėto mechanizmo veikimo pirminė sąlyga yra ta, kad sandoris vykdomas Bendrijos viduje ir vyksta fizinis prekių judėjimas iš vienos valstybės į kitą. ESTT pabrėžė, kad be sąlygų prekių pirkėjui ir pardavėjui, prekių atleidimui nuo mokesčių keliamos dvi sąlygos. Pirma, pirkėjui turi būti perleidžiama teisė disponuoti prekėmis kaip savo kilnojamuoju materialiuoju turtu, antra, pardavėjas ar prekių įsigyjantis asmuo arba asmuo, veikiantis jų vardu, šias prekes turi atsiųsti arba atgabenti įsigyjančiam asmeniui į kitą valstybę narę nei valstybė narė, iš kurios prekės yra išsiųstos ar išgabentos, t. y. prekių fiziškai neturi būti tiekėjo valstybėje narėje.

MGK teigia, kad pagal susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimą Lietuvoje bei ESTT suformuotą praktiką, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 proc. PVM tarifą, turi būti įvertinamos trys sąlygos: 1) ar prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir ar jas tiekė PVM mokėtojas; 2) ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo; bei 3) ar prekės buvo fiziškai išgabentos iš tiekėjo šalies teritorijos. 0 proc. PVM tarifo taikymo pagrindas yra visų trijų sąlygų egzistavimas.

MGK akcentuoja, jog šį mokestinį ginčą nagrinėja antrą kartą vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-12 sprendimą adm. byloje Nr. el-4233- 463/2016, kuriuo buvo panaikintas Komisijos 2015-08-21 sprendimas Nr. S-148 (7-137/2015). Nors MGK teigia, kad mokestinio ginčo procedūra šioje byloje vykdoma iš naujo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kaip yra nurodęs LVAT savo praktikoje, vadovaujantis šia nuostata, prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinomis aplinkybėmis (faktais) pripažįstamos tos aplinkybės (faktai), kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų (LVAT 2012-01-16 nutartis adm. byloje Nr. A438-54-12). Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, į aplinkybę, jog nei Inspekcija, nei pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-12 sprendimo adm. byloje Nr. el-4233-463/2016 apeliacine tvarka neskundė, sprendimas įsiteisėjo, todėl MGK, nagrinėdama šį mokestinį ginčą iš naujo, minėtame teismo sprendime nustatytų ginčui teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių iš naujo neanalizuoja ir dėl jų nebepasisako.

Toliau MGK sprendime analizuojama, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtame sprendime konstatavo, kad ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus yra kilęs dėl vienos sąlygos, būtinos 0 proc. PVM tarifui taikyti, t. y. ar pirkėjas įgijo teisę disponuoti ginčo prekėmis kaip savo. Teismas nurodė sutinkantis su pareiškėjo teiginiais, kad Komisija iš esmės pripažino aplinkybę, jog pareiškėja tinkamai perdavė prekių disponavimo teisę Geli Petroleum Ltd ir minėta Komisijos išvada grindžiama mokestinio tyrimo medžiagos vertinimu. Komisija, nesant ginčo dėl kitų sąlygų, išplėtė mokestinio ginčo ribas, kurios buvo apibrėžtos pareiškėjo skunde inicijuojant mokestinį ginčą. Teismas taip pat nurodė, jog jo vertinimu. Komisijos iškeltos abejonės, ar pareiškėjas tinkamai patikrino prekes gabenusių sunkvežimių vairuotojų asmens tapatybę ir įgaliojimus, bei dėl to, kas užsakė ir apmokėjo prekių gabenimą, taip pat ir dėl galimų dviejų vienas po kito einančių tiekimų ir galimo kuro perpardavimo Lietuvoje, nepagrindžia esminės ginčo sąlygos dėl prekių disponavimo teisės perdavimo vertinimo būtinybes.

Todėl MGK sprendime teigiama, kad aplinkybė, jog pareiškėjas tinkamai perdavė ginčo prekių disponavimo teisę Geli Petroleum Ltd yra konstatuota įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2016-02-12 sprendime, Komisija daro išvadą, jog pagrindo išvadai, kad teisė disponuoti ginčo prekėmis buvo perduota ne Geli Petroleum Ltd , o kitiems, patikrinimo metu nenustatytiems asmenims, kaip kad savo sprendime įrodinėja mokesčių administratorius, nėra. MGK nurodo, kad dėl kitų dviejų sąlygų. kurios yra būtinos prekių tiekimus apmokestinti 0 proc. PVM tarifu, mokestinis ginčas tarp šalių nekyla (su tuo sutinka abi mokestinio ginčo šalys, tai nurodė ir teismas minimame sprendime), todėl MGK konstatuoja, jog yra išpildytos visos trys 0 proc. PVM tarifo taikymą pagrindžiančios sąlygos.

Toliau MGK sprendime nurodyta, kad nagrinėjamo ginčo byloje yra pateikta informacija iš Kipro mokesčių administratoriaus, jog Kipro įmonė Geli Petroleum Ltd, įsigijusi prekes iš pareiškėjo, buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip „dingęs prekeivis“. Kipro mokesčių administratorius aplinkybių, jog Geli Petroleum Ltd apskaitė iš pareiškėjo įsigytas prekes ir jas deklaravo, nepatvirtino (žr. 2014-05-05 atsakymo dėl Geli Petroleum Ltd C6, C40 langeliuose pateiktą informaciją). MGK sprendime nurodoma, kad aptartas dokumentas patvirtina, jog pareiškėjo kontrahente sukčiavo PVM. MGK atsižvelgdama į šią aplinkybę, į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-12 sprendime nurodė, jog Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją turi teisę priimti sprendimą išsprendžiant mokestinį ginčą iš esmės, taip pat ir įvertinti pareiškėjo veiksmus piktnaudžiavimo aspektu. Komisija nurodo skundžiamo Inspekcijos sprendimo pagrįstumą dalyje dėl pareiškėjo vykdytų tiekimų Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd vertinanti ir pareiškėjo sąžiningumo aspektu. MGK sprendime pasisakoma, kad ir pagal ESTT praktiką formaliai teisės normų reikalavimus atitinkančių dokumentų mokesčių administratoriui pateikimas nėra pakankamas pagrindas taikyti 0 proc. PVM tarifą, jeigu byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoriu, kuriuo grindžiama teisė į atleidimą nuo mokesčio, jis dalyvavo sukčiaujant PVM srityje (pasiremia ESTT praktika).

MGK sprendime pabrėžiama, kad ESTT ne kartą yra pabrėžęs, kad kova su sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra Šeštosios direktyvos pripažintas ir palaikomas tikslas. ESTI iš to padarė išvadą, kad teismų praktikoje įtvirtintas principas, pagal kurį asmenys negali sukčiaudami ar piktnaudžiaudami remtis Bendrijos normomis, vienodai taikomas PVM srityje. Konstatuota, kad piktnaudžiavimo ar sukčiavimo atveju apmokestinamasis asmuo negali remtis savo teise į pirkimo PVM atskaitą, o  karuselinio sukčiavimo atveju, susijusiu su dingusio ūkio subjekto sukčiavimu, šio principo taikymas išplėstas visiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie, nors ir nėra paties sukčiavimo sumanytojai, žinojo ar turėjo žinoti, kad dalyvauja sukčiaujant PVM srityje. ESTT teigimu, taikant Šeštąją direktyvą, tokie asmenys turi būti laikomi dalyvaujančiais šitaip sukčiaujant, nepaisant to, ar jie iš to gauna naudą, ar jos negauna (nurodyti ESTT sprendimai, kuriuose padaryta tokia išvada). MGK nurodo, kad padaryta išvada, jog nacionaliniai teismai turi nesuteikti tokiems apmokestinamiesiems asmenims teisės į atskaitą. Be to, ESTT yra nusprendęs, kad teismų praktika, susijusi su teise į PVM atskaitą, pagal analogiją taikytina byloms, susijusioms su teise į tiekimo Bendrijos viduje atleidimą nuo PVM. Taigi dėl šios teisės suteikimo gali būti reikalaujama, kad tiekėjas užtikrintų, jog jo vykdomas sandoris nelemia sukčiavimo mokesčių srityje. MGK pažymi, kad ESTT 2010-12-07 sprendime byloje C-285/09 R nutarė, kad Sąjungos teisė nedraudžia valstybėms narėms sukčiavimo atveju atsisakyti suteikti atleidimą nuo mokesčio, nes toks atsisakymas turi atgrasomąjį poveikį, kuriuo siekiama užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui ar mokesčių vengimui (minėto sprendimo 49 ir 50 punktai). Be to, nurodoma MGK sprendime, ESTT laikėsi nuomonės, kad, jeigu yra rimtų priežasčių manyti, jog patiekus prekes paskirties valstybėje gali būti išvengta PVM mokėjimo už įsigijimą Bendrijos viduje, valstybė narė, iš kurios prekės išsiunčiamos, privalo netaikyti tiekėjui atleidimo nuo PVM. MGK sprendime konstatuojama, kad šia išvada neleidžia suabejoti nei neutralumo, nei teisinio saugumo, nei teisėtų lūkesčių apsaugos principai. MGK teigia, kad jeigu nacionalinis teismas prieitų prie išvados, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įtrauktas į įgijėjo atliekamą sukčiavimą, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo, jis turėtų atsisakyti suteikti teisę į neapmokestinimą PVM (MGK nurodo ESTT praktiką, kurioje yra tokios išvados) MGK teigia, kad tokiu atveju sąžiningumas suprantamas plačiai. Sąžiningumo reikalavimą atitinka tas apmokestinamasis asmuo, kuris ne tik aktyviai nedalyvavo sukčiaujant, bet ir nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokį savo dalyvavimą. Taigi reikalaujama, kad apmokestinamasis asmuo būtų sąžiningas ir kad prireikus imtųsi tam tikrų atsargumo priemonių užtikrinti vykdomų sandorių teisėtumą. MGK paaiškina, kad nei norminiai aktai, nei juos aiškinanti teismų praktika neapibrėžia ir neįvardija konkrečių veiksmų, kuriuos turi atlikti mokesčių mokėtojas, jog įsitikintų, kad jo kontrahentas nesukčiauja PVM. Todėl dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra sprendžiama konkrečiu atveju, įvertinus vykdytų sandorių pobūdį, šalių bendradarbiavimo aplinkybes, galimą riziką mokėtojui, mokėtojo patirtį atitinkamojoje veiklos srityje. MGK teigia, kad teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtina įvertinti visą informaciją ir faktines aplinkybes tam, kad galima būtų nustatyti, ar tiekėjas veikė sąžiningai ir ėmėsi visų priemonių, kurių imtis gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama, kad įsitikintų, jog vykdomu sandoriu jis nėra įtrauktas į sukčiavimą mokesčių srityje. Jei būtų nustatyta, kad atitinkamas apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad jo vykdomas sandoris yra įtrauktas į įgijėjo atliekamą sukčiavimą, ir nesiėmė visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų šio sukčiavimo, jam turėtų būti atsisakyta pripažinti teisę į neapmokestinimą PVM (nurodomi ESTT sprendimo byloje Mecsek-Gabona 53 ir 54 punktai, LVAT 2013-07-11 nutartis adm. byloje Nr. A602-996/2013).

MGK sprendime teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, sudarydamas ginčo sandorius, dalyvavo sukčiaujant PVM. Tačiau nustatyta, jog pareiškėjo kontrahente Geli Petroleum Ltd ginčo sandorių metu sukčiavo PVM, t. y. Kipro mokesčių administratorius nustatė, kad ši bendrovė iš pareiškėjo įsigytų prekių neapskaitė ir nedeklaravo, jos veikla yra įtartina. 2013-03-08 ji buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro kaip „dingęs prekeivis”. Todėl šiuo atveju MGK mano, kad spręstinas klausimas, ar pareiškėjas elgėsi tinkamai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti, ar, vykdant ginčo tiekimus, buvo galima įtarti galimą kontrahento sukčiavimą PVM.

Toliau MGK sprendime dėstomi argumentai, kuriuos ginčija pareiškėjas skunde teismui, kurie MGK nuomone rodo, kad pareiškėjas elgėsi nepakankamai rūpestingai. Teigiama, kad ginčo byloje nustatyta, kad pareiškėjas daugelį metų užsiima tepalų ir nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba. Taigi, yra šios srities veiklos profesionalas, jo veikla pagal pobūdį yra susijusi su prekių tiekimu Bendrijos viduje, todėl neginčijamos aplinkybės, kad jis yra susipažinęs su teisės aktų reikalavimais dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo. Tačiau, neatsižvelgiant į šią aplinkybę, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, MGK nuomone, teigtina, kad pareiškėjas, vykdydamas ginčo prekių tiekimus ir žinodamas (turėdamas žinoti) apie neapmokestinamą tiekimą Bendrijos viduje vykdančiam asmeniui tenkančius didesnius atsargumo ir įrodinėjimo reikalavimus, iš esmės elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nes nesiėmė pakankamų (racionalių) priemonių, tikrinant savo kontrahentės Geli Petroleum Ltd statusą bei jos veiksmus. Iš ginčo bylos, rašoma MGK sprendime, matyti, jog pareiškėjas vykdė ginčo prekių tiekimus pagal 2012-07-04 pasirašytą sutartį Nr. LEN-12/07/04, kurią pareiškėjo vardu pasirašė gen. direktorius R. G.. Geli Petroleum Ltd vardu - įgaliotas asmuo A. Ž.. Toliau analizuojamas, taip pat kaip ir VMI sprendime, buvusio direktoriaus R. G. mokesčių administratoriui teiktas paaiškinimas, pareiškėjo mokesčių administratoriui teiktas 2014-04-29 paaiškinimas, o ryšium su tuo ir pareiškėjo skundas Komisijai, kai pareiškėjas jau nurodo, kad jis su Geli Petroleum Ltd atstovais (MGK atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas be A. Ž. nenurodė nei vieno kito asmens, kuris atstovavo Kipro įmonei, pavardės, nors teigia bendravęs su atstovais) bendravo betarpiškai, atstovas A. Ž. mažiausiai 10 kartų asmeniškai lankėsi pareiškėjo patalpose Marijampolėje, bendravo su pareiškėjo atstovais, pasirašydavo ant kiekvieno mėnesio PVM sąskaitų faktūrų originalų, pasirašė ant bendros pareiškėjo pardavimų suvestinės. Iš esmės, VMI sprendime analizavo analogiškas aplinkybes. MGK taip pat kaip ir VMI, analizuoja A. Ž. mokesčių administratoriui teiktą 2015-01-12 paaiškinimą, kurį taip pat analizavo savo sprendime VMI. MGK, taip pat kaip ir VMI, nurodo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog A. Ž. įgaliojimas atstovauti nurodytai Kipro įmonei galiojo tik iki 2013-01-19, tuo tarpu užsakymai pareiškėjui buvo teikiami, tiekimai vykdomi, prekių tiekimo PVM sąskaitos faktūros išrašomos ir 2013 m. vasario, kovo mėnesiais. Daroma išvada, kad dalį dokumentų, kuriais įforminti pareiškėjo tiekimai Geli Petroleum Ltd, pasirašė įgaliojimo veikti šios įmonės vardu nebeturintis asmuo. MGK nurodo, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas mokesčių mokėtojas, kaip kad  tvirtina, nepaprašė Geli Petroleum Ltd atstovo A. Ž. nurodyti jo atstovavimo šiai įmonei nuo 2013-01-20 iki 2013-03-08 pagrindą bei pateikti įgaliojimus patvirtinančius dokumentus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo prekių tiekimo sutartis su Kipro įmone pagal sutarties 8.1 punktą galiojo iki 2012-12-31, tuo tarpu tiekimai buvo vykdyti iki 2013-03-08, paskutinių vykdytų tiekimų diena (2013-03-08 išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros: BEN01 Nr. 50677, BEN01 Nr. 50678, BEN01 Nr. 50680) sutapo su pareiškėjo kontrahentės Geli Petroleum Ltd išregistravimo iš PVM mokėtojų registro data (2013-03-31). Kipro mokesčių administratorius Inspekcijai teiktame atsakyme nurodė PVM kodo panaikinimo datą - 2013-03-08.

Toliau, įvertindama visas nurodytas aplinkybes, MGK daro išvadą, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas su jokiais kitais Geli Petroleum Ltd atstovais, išskyrus Lietuvos pilietį A. Ž., kuris, kaip nurodo mokesčių administratorius, yra vienas iš UAB „Viner”, kurios atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtos prekybos naftos produktais, akcininkų, nebendravo. Bendravimas su pirkėju vyko elektroninio ryšio priemonėmis, telefonu, užsakymai buvo siunčiami iš lietuviškos įmonės el. pašto dėžutės,  už patiektas prekes buvo mokama iš Geli Petroleum Ltd sąskaitų, esančių bankuose Lietuvoje. Lenkijoje, dalį mokėjimų už nurodytąją Kipro įmonę atliko Lietuvos įmonė UAB „Viner". Užsakymų, apmokėjimų už patiektas prekes gavimas iš ūkio subjekto, su kuriuo pareiškėjas neturėjo jokio tiesioginio kontakto. Šios aplinkybės Komisijos nuomone, jau sudarė pagrįstas prielaidas pareiškėjui detaliau pasidomėti jos kontrahentes Kipro įmonės vykdoma veikla. Visos pirmiau paminėtos ir MGK sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės buvo beveik taip pat įvertintos ir VMI sprendime, kuriame buvo dar papildomi argumentai dėl abejotinų tiekimų į Lenkiją. Toliau MGK sprendime, taip pat be jokių naujų argumentų, dėstoma, jog pareiškėjas tvirtina identifikavęs pirkėjos Geli Petroleum Ltd vardu veikusius prekes priėmusius fizinius asmenis, įsitikinęs jų tapatybe, tačiau šių savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais - byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių tiek vežėjų, tiek vairuotojų atstovavimo pirkėjai Geli Petroleum Ltd faktą (vien jų identifikacinių duomenų nurodymas užsakymuose nėra pakankamas tvirtinti jų atstovavimo pirkėjams aplinkybę), dokumentų, patvirtinančių prekes pirkėjų vardu priėmusių fizinių asmenų tapatybes. Taip pat kaip įrodymą MGK analizuoja byloje nustatytas aplinkybes, jog ginčo prekės buvo vežamos į Lenkijoje esančius akcizinių prekių sandėlius akcizais apmokestinamų prekių gavėjo statusą turinčioms Lenkijos įmonėms, kurios byloje esančiuose CMR patvirtino ginčo prekių gavimo faktą. Analizuojamas pareiškėjo VMI pateiktas 2014-04-29 rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas apie 20 metų nuosekliai bendradarbiauja su Lenkijos akciziniais sandėliais ir naftos bazėmis. Daroma išvada, kad pareiškėjui, turinčiam tokią didžiulę prekybos naftos produktais, bendradarbiavimo su Lenkijos akciziniais sandėliais patirtį, dar vykdant tiekimus ginčo byloje nustatytomis sąlygomis (jos aprašytos), tame tarpe MGK nurodo, kad dalis prekių gavėjų Lenkijoje neturi patalpų, talpų kurui laikyti ir buvo naudojamos tik „uždaryti" tiekimą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo kontrolės sistemoje ir sumokėti akcizus Lenkijoje (patikrinimo akto 6 psl.). buvo prielaidų įtarti galimą kontrahentės sukčiavimą PVM srityje (jo kontrahentė veikė kaip tarpininkė ginčo prekių tiekimo grandinėje, tačiau prekių įsigijimų nedeklaravo ir nemokėjo PVM). Pareiškėjas, atsižvelgiant į MGK sprendime išvardintas aplinkybes, jokių veiksmų tam, kad išvengtų dalyvavimo su sukčiavimu susijusiuose sandoriuose, nesiėmė. MGK atkartoja VMI sprendimo argumentus, jog viešai buvo paskelbta informacija apie tai, jog Lietuvos teisėsaugininkai nustatė tarptautinę Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečių grupuotę, kurioje dalyvavo trys Vilniaus bendrovės - „Ervin", „Viner" ir „Transoil", kurių akcininkai yra Viktor ir A. Ž. (vykdant tiekimus Geli Petroleum Ltd tiek UAB „Ervin“, tiek UAB „Transoil" nurodytos kaip ginčo prekių vežėjos). FNTT atskleidė 11 asmenų organizuotą grupę, kuri iš neteisėtos prekybos naftos produktais nusikalstamu būdu įgijo ir legalizavo daugiau nei 160 mln. Lt. o neteisėtai veiklai nuslėpti naudojo 47 bendroves, registruotas Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje. Čekijoje, Vengrijoje. Slovakijoje ir Kipre.

Teismo išvados.

Atsižvelgiant į nurodytą MGK sprendimo turinį, teismui, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad MGK sprendimo argumentai, jame nurodyti faktai, teisės aiškinimas, pareiškėjui galėjo būti netikėti ir nežinomi, nes visi faktai ir teisinis reglamentavimas jau buvo nurodyti VMI sprendime. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog MGK išėjo iš mokestinio ginčo ribų, nes visi tie patys faktai ir teisinis reglamentavimas buvo nagrinėjami ir VMI sprendime, tame tarpe, net pareiškėjo sąžiningumas siekiant sužinoti apie sandorio vykdymo eigą, perdavus prekes vežėjams. Todėl pareiškėjas negali remtis atskirų asmenų paaiškinimais MGK posėdyje, kai buvo svarstomas pareiškėjo skundas, ir kurie pareiškėjo manymu įrodo, jog MGK daugelį aplinkybių pateikė naujai, jos nebuvo nagrinėtos, Komisijos nariai nežinojo apie kokią ESTT praktiką pareiškėjas pasisako ir pan. Pareiškėjas turėjo galimybę atsižvelgti į Patikrinimo akto duomenis, į surinktą bylos medžiagą bei į VMI sprendimo turinį ir pasisakyti Komisijos posėdyje jam svarbiais klausimais, užduoti klausimus, kurie atitiktų ir pareiškėjui žinomą ESTT praktiką (citavo ją skunde), analizuoti ankstesnį teismo sprendimą ir jo reikšmę nagrinėjamoje byloje. MGK sprendime nėra nieko naujo, tik kitaip įvertintas būtinumas analizuoti pareiškėjo sąžiningumą. Tačiau, nepaisant to, kad VMI ginčą sprendė nurodydama, jog nebuvo vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti 0 PVM tarifą – nurodė, kad pirkėjas neįgijo teisės disponuoti ginčo prekėmis – tačiau  analizuodama šios sąlygos nebuvimą, VMI savo sprendime praktiškai rėmėsi tais pačiais faktais, akcentavo tas pačias aplinkybes, rodančias pareiškėjo neatidumą, nerūpestingumą, tik jas traktavo kaip įrodančias, jog pareiškėjas neįsitikino, jog pirkėjas gavo prekes, todėl VMI teigė, jog nebuvo toks prekių tiekimas, koks pavaizduotas PVM sąskaitose faktūrose, o MGK šias aplinkybes traktavo kaip įrodančias, jog pareiškėjas galėjo žinoti, jog prekės pirkėjas dalyvauja PVM sukčiavime.

Taigi, MGK sprendime rašoma, kad byloje nustatytų ir aprašytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas ginčo atveju nebuvo protingai rūpestingas, t. y., kad jis ėmėsi atsargumo priemonių tikrinant savo kontrahento statusą, jo veiksmus, jog įsitikintų vykdomų sandorių su Geli Petroleum Ltd teisėtumu. Todėl patvirtino mokesčių administratoriaus pareiškėjui apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti 667684,87 Eur PVM ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių bei baudos sumas.

Pareiškėjas MGK sprendimą ginčija ir tuo pagrindu, kuris jau paminėtas – MGK sprendimo argumentai ir motyvai mokestiniame ginče nebuvo nagrinėti (skundo dalis dėl pakartotinio neleistino mokestinio ginčo ribų išplėtimo). Su šiuo pareiškėjo argumentu teismas nesutinka, nes dar VMI nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo neatidumo, nerūpestingumo, iš esmės nagrinėjo tuos pačius faktus, dokumentus ir teisinį reglamentavimą kaip ir MGK, o pareiškėjas, teikdamas skundą MGK, tokio pobūdžio VMI nurodomas aplinkybes ginčijo.

Taip pat teismas įvertina aplinkybę dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-12 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4233-463/2016 turinio įvertinimo MGK sprendime. Teismas, vertindamas šio sprendimo turinį, atsižvelgia į sprendimo rezoliucinę dalį, kuria panaikinamas MGK 2015-08-21 sprendimas S-148(7-137/2015) ir MGK įpareigojama pareiškėjo 2015-06-22 skundą išnagrinėti iš esmės. Daugiau jokių įpareigojimų tokiam nagrinėjimui nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad MGK išplėtė ginčo ribas, juo labiau, kad tame teismo sprendime būtent ir buvo nurodyta, kad MGK gali vertinti visas VMI sprendime aptartas aplinkybes, daryti išvadas, ar VMI sprendimas ginčo dalyje dėl vienos iš būtinų sąlygų PVM 0 tarifo taikymui, yra pagrįstas. O ši VMI sprendimo dalis ir buvo susijusi su tuo, kad VMI pareiškėjo veiksmus domintis partnerių veiklos teisėtumu įvertino kaip nepakankamai atidžius ir rūpestingus. Todėl iš minėto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio nebuvo pagrindo daryti išvadų, kurias MGK padarė šioje byloje ginčijamame sprendime dėl minėto sprendimo prejudicinės galios. Tačiau, kadangi šios MGK sprendimo dalies neginčijo VMI, teismas palieka galioti MGK išvadas, jog buvo išpildytos visos esminės sąlygos, leidžiančios taikyti 0 proc. PVM tarifą pareiškėjui: 1) turi įvykti prekių tiekimas, apibūdinamas kaip teisės disponuoti daiktu kaip savininkui perėjimas pirkėjui; 2) prekės, kurios yra tiekimo dalykas turi būti išgabentos iš tiekėjo valstybės narės teritorijos; 3) PVM mokėtojas tiekia prekes kitam mokesčių mokėtojui ar asmeniui, veikiančiam kaip mokesčių mokėtojas kitos valstybės narės teritorijoje (žr. pvz., LVAT 2015-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-244-602/2015).    

Tačiau, pareiškėjas skunde teismui kelia ir kitus klausimus.

Dėl MGK sprendimo dalies pagrindimo prielaidomis ir spėjimais, dėl įrodinėjimo taisyklių ignoravimo.

Pareiškėjas pagrįstai teigia, jog mokesčių administratorius privalėjo surinkti ir pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius asmens žinojimą arba galėjimą žinoti apie dalyvavimą su PVM sukčiavimu susijusioje veikloje.

LVAT formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra Šeštojoje direktyvoje pripažintas ir ja siekiamas tikslas (žr. pvz. LVAT 2016-06-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3389-602/2016). Atsižvelgiant į tai, kai apmokestinamasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoriuose, kuriais yra sukčiaujama pridėtinės vertės mokesčiu, jis netenka teisės į PVM lengvatas. Dar daugiau, Teisingumo Teismo 2012-09-06 sprendime byloje C-273/11, yra tiesiogiai pasakyta, kad jei įgijėjas sukčiavo, yra pateisinama tiekėjo teisei į neapmokestinimą PVM taikyti sąžiningumo reikalavimą. Pareiškėjas teigia, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog Kipre registruotas prekių pirkėjas Geli Petroleum Ltd sukčiavo PVM. Tačiau jau VMI sprendime, o taip pat ir MGK sprendime, teisingai įvertinama informacija, gauta iš Kipro mokesčių administratoriaus. Šis ūkio subjektas Kipre buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų registro kaip „dingęs prekeivis“, be to, dokumentai nepatvirtino jokių pareiškėjo sąsajų su šia įmone. Informacijos iš Kipro VMI paprašė 2014-02-14 pagal Reglamento (ES) Nr.904/2010, 7, 15, 16, ir 25 – 27 straipsnius (MGK byla indeksas 6.11-(7-137/2015) t. 22, b. l. 100-104), prašyme buvo nurodyta, kad domina sandoriai tarp pareiškėjo ir Geli Petroleum už laikotarpį nuo 2012 m. liepos iki 2013 m. kovo mėnesio. Atsakymas cituojamas skundžiamuose sprendimuose, jame rašoma, kad pagal nurodytos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, mokesčių administratorius (Kipro) padarė išvadą, kad įmonės veikla gali būti įtartina, ankstesnis įmonės direktorius G. P. atsisakė bendradarbiauti, pateikti paaiškinimą apie įmonės veiklą, atsakoma į VMI klausimus ir pažymima, kad šį mokesčių mokėtoją atliekanti su prekyba susijusią veiklą buvo sudėtinga surasti, vėliau iš PVM mokėtojų registro jis išregistruotas (VIES duomenimis 2013-03-31) kaip „Dingęs prekeivis“. Atsakyme nurodyta, kad dėl šių priežasčių, pateikta informacija nėra labai tiksli. Informacijoje nurodoma, kad veiksmai, kuriuos atliko su šiuo verslu susiję asmenys nėra labai skaidrūs ir tikėtina, kad įmonės veikla yra įtartina. Prie šio atsakymo pridėti ir visi turimi dokumentai, kurie patvirtino, jog šios įmonės kontrahentų sąraše pareiškėjo nebuvo, kad jokie mokėjimai iš Kipro pareiškėjui atlikti nebuvo. Ši informacija negali būti vertinama kaip spėjimai ir prielaidos, nes jeigu Geli Petroleum veiktų kaip priklauso PVM mokėtojui, jo buhalterinėje apskaitoje būtų matyti tiekėjas – pareiškėjas -, ūkinės operacijos įgyjant prekes iš šio tiekėjo ir aišku, Kipro mokesčių administratorius turėtų informaciją apie PVM mokėjimą (atskaitą) pagal tuos sandorius. Atsižvelgiant ir į kitą mokesčių administratoriaus surinktą informaciją, yra pagrindo išvadai, kad Geli Petroleum dalyvavo PVM sukčiavime. Tai pareiškėjo santykiai su Geli Petroleum atstovu A. Ž. (UAB „Viner“ akcininku), prekių gabenimo į Lenkijos akcizinius sandėlius aplinkybės (Oil Transfer ir kt., dalis jų neturėjo patalpų ir talpų dyzelinui pakrauti, tvarkė tik muitinės procedūrų formalumus ir pan.), buvusio pareiškėjo direktoriaus R. G. paaiškinimas dėl bendravimo su Geli Petroleum, atsiskaitymo už tiekimas prekes aplinkybės, užsakymų aplinkybės (apmokama tik iš Lietuvoje esančios sąskaitos, Lenkijoje esančios sąskaitos, užsakymai per Lietuvoje veikiantį tarpininką). Visi šie įrodymai aprašyti plačiai tiek VMI, tiek MGK sprendime, todėl jie dar kartą nekartojami, tačiau nurodytos aplinkybės iš tiesų patvirtina, kad pareiškėjui visa nurodytų aplinkybių visuma turėjo sukelti įtarimų, ar pirkėjas Geli Petroleum nepiktnaudžiauja PVM, o dėl to, pareiškėjas galėjo sužinoti daugiau apie galutinį prekių įgijėją ir jo veiklą. Pareiškėjas neneigia tuo nesidomėjęs, dar daugiau, aiškina, kad atidavęs prekes vežėjams, neprivalėjo niekuo daugiau domėtis, nes iš karto nuosavybės teisė pereidavo kitiems subjektams, be to, bendravo su Geli Petroleum įgaliotu atstovu, todėl daugiau su kuo nors bendrauti nebuvo pagrindo. Tačiau nuosavybės teisės perdavimas pagal privatinės teisės normas nepanaikina pareigos, norint gauti PVM lengvatą, vadovautis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, kuriuo įgyvendinta Šeštoji direktyva, bei ją pakeitusios Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis. Atsižvelgiant į VMI sprendimo argumentus ir į MGK sprendimo turinį, daroma išvada, kad mokesčių administratorius pateikė įrodymus dėl to, kad pareiškėjas turėjo atidžiau ir rūpestingiau veikti aptariamuose sandoriuose. O tai reiškia, kad įvykdė savo pareigą, nurodytą MAĮ 67 straipsnyje pateikti įrodymus, nors VMI juos įvertino ir plačiau, nei vėliau MGK, nes teigė, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų PVM lengvatai taikyti, o pareiškėjas apie tai nesužinojo dėl savo nerūpestingumo, nesidomėjimo veiklos partneriais.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad MGK nesivadovauja savo pačios praktika.

Visų pirma, MGK teisės aktai, tame tarpe ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, įpareigoja vadovautis tik teismų praktika. Antra, pareiškėjo pateikiami pavyzdžiai iš kitų MGK sprendimų, neturi jokios teisinės reikšmės šiai bylai, nes neįmanoma įvertinti, jog skirtinguose mokestiniuose ginčuose buvo absoliučiai vienodos faktinės aplinkybės.           

Dėl pareiškėjo argumentų, jog MGK netinkamai tyrė įrodymus ir nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Dėl tiekimo sutarties neturėjimo. Pareiškėjo veiklos laikotarpis parduodant prekes Geli Petroleum mokesčių administratoriaus buvo tirtas nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio. Iš tiesų, skundžiamuose sprendimuose minima tik 2012-07-04 sutartis LEN-12/07/04, pagal kurią vykdyti tiekimai Geli Petroleum, tačiau pareiškėjas teismui pateikė ir buvo pateikęs mokesčių administratoriui 2013-02-07 sutartį su Geli Petroleum dėl dyzelinio kuro tiekimo, taip pat A. Ž. 2013-01-15 įgaliojimo kopiją, taip pat 2014-04-29 teikė paaiškinimus. Todėl argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjas vykdė tiekimus 2013 m. neturėdamas sutarties ir A. Ž. įgaliojimo nėra pagrįsti. Visgi, šiais argumentais daugiau rėmėsi VMI, įrodinėjant buvus vieną iš sąlygų, kurios neleistų taikyti PVM lengvatą. Įrodinėjant pareiškėjo galėjimą sužinoti apie savo kontrahento neteisėtus veiksmus, ši aplinkybė nebuvo svarbi, o svarbi aplinkybė būtent buvo tik tai, kad pareiškėjas tenkinosi vien šio Geli Petroleum vienintelio atstovo veiklos vertinimu, nepasidomėjo, ar yra dar kitų Geli Petroleum veiklą galinčių patvirtinti asmenų. Tačiau šių aplinkybių ne visiškai teisingas įvertinimas nerodo, kad MGK veikė šališkai VMI naudai. Pagaliau, šališkumą paneigia ir ta aplinkybė, kad skundžiamu MGK sprendimu didžioji dalis pareiškėjo reikalavimų buvo patenkinta. Pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad VMI sprendime konstatuojama, jog Geli Petroleum neapskaitė teikimų iš pareiškėjo, yra šio ginčo ribose taip pat nereikšmingi, nes ginčo dėl to, ar Geli Petroleum tapo prekių savininku, byloje nėra. Dėl pareiškėjo argumentų, jog MGK išgalvojo aplinkybę, jog Geli Petroleum sukčiavo PVM, jau yra pasisakyta pirmiau. Kipro mokesčių administratoriaus atsakymas įrodo, kad Geli Petroleum PVM nemokėjo, 2013 m. pradžioje iš viso dingo, buvęs atstovas bendrauti nenorėjo ir kt. Jeigu su PVM toje įmonėje būtų buvę atlikti teisėti veiksmai, nebuvo pagrindo tų aplinkybių neaiškinti, nes pati įmonė būtų suinteresuota detaliai paaiškinti, kaip ji, kaip galutinis įgijėjas, elgėsi su PVM. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad MGK šią aplinkybę išgalvojo.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad MGK sprendimo dalis neatitinka logikos.

Ši skundo dalis paneigia anksčiau išsakytus pareiškėjo argumentus, kad MGK nagrinėjo ir vertino netikėtas pareiškėjui aplinkybes, nes pareiškėjas nurodo, kad MGK pažodžiui perrašo VMI teiginius apie galimą Geli Petroleum sukčiavimą PVM srityje. Tai aplinkybės, jog 2013-08-27 interneto portalas www.vz.lt paskelbė, kad UAB „Viner“ ir kitų bendrovių atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo PVM srityje. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nurodytos bendrovės nebuvo pareiškėjo klientais, nes su UAB „Viner“ akcininku A. Ž. pareiškėją siejo tiesioginiai santykiai, kaip su Geli Petroleum atstovu. Nors informacija pateikta vėliau, nei paskutinis sandoris su Geli Petroleum, tačiau mokestinis patikrinimas buvo pradėtas dar vėliau, o PVM deklaracijas galima tikslinti. Taip pat su nagrinėjamo ginčo dalyku nesietina ir ta aplinkybė, kad UAB „Viner“ pareikštas įtarimas neturi nieko bendro su pareiškėju. Vien toks įtarimas galėjo būti akstinu pasidomėti A. Ž. veikla ir santykiuose su Geli Petroleum, t.y. ši aplinkybė gali būti vertinama kaip vienas iš mažiau reikšmingų motyvų dėl pareiškėjo sąžiningumo santykiuose su Geli Petroleum. Taip pat negalima pritarti pareiškėjui, jog nelogiški MGK argumentai ir dėl santykių su Lenkijos įmonėmis. Mokesčių administratorius nustatė faktines aplinkybes, jog dalis tų įmonių neturėjo nei sandėlių, nei kuro talpyklų, tik formaliai formino muitinės procedūras, apie ką sužinojus buvo galimybė pasidomėti plačiau, kaip vykdomas sandoris su Geli Petroleum iki pat jo pabaigos.

Pareiškėjo kritika MGK argumentams, jog pareiškėjas nesidomėjo vežėjų ir vairuotojų atstovavimu pirkėjai Geli Petroleum, taip pat nėra visiškai pagrįsta. Žinoma, nėra ginčo, kad prekes realiai gavo Geli Petroleum, tačiau vertinant pastarosios sukčiavimą PVM, pareiškėjo galimybę apie tai žinoti, yra svarbu įvertinti visą vykdomo sandorio eigą, pareiškėjo kontrolę, užtikrinančią, kad pirkėjas gautų prekes, ir žinojimą apie galutinį PVM gavėją. Pareiškėjas neneigia, kad tuo visiškai nesidomėjo sąmoningai, įvertinęs, kad nurodytų pareiškėjo dokumentų formalus ir tinkamas įforminimas, susijęs su ir su akcizų kontrole, atleidžia pareiškėją nuo pareigos domėtis sandorio, kuriame jis dalyvauja kaip tiekėjas, įvykdymu. Kaip minėta, žinant PVM teisinį reglamentavimą, ypatingai teisės į lengvatą reglamentavimą, toks pareiškėjo požiūris rodo, kad jis galėjo sužinoti apie sukčiavimą PVM, bet to sužinoti sąmoningai nesiekė. Dėl pareiškėjo kritikos MGK sprendimui, jog pareiškėjas užsakymus gaudavo tik iš A. Ž. el. pašto adreso, o mokėjimus iš UAB „Viner“ sąskaitos, kas rodo nesąžiningumą. Pareiškėjas teisingai teigia, kad nėra ginčo dėl disponavimo prekėmis, tačiau ginčas yra dėl pareiškėjo galėjimo sužinoti apie Geli Petroleum sukčiavimą PVM. O šias aplinkybes išsiaiškinti buvo galimybė pasidomėjus, kodėl nemokama tiesiogiai iš Geli Petroleum sąskaitos, gal ji iš viso neturi sąskaitos Kipre, be to, kodėl mokama iš UAB „Viner“ sąskaitos, o ši bendrovė nebuvo Geli Petroleum atstovu, tas pats liečia ir užsakymus. Siekiant pasinaudoti teise į PVM 0 tarifą, nurodyti veiksmai nebūtų pertekliniai, o tik parodytų pareiškėjo sąžiningumą, nors pareiškėjas pasidomėjęs ir negautų tikslios informacijos. Tas pats pasakytina apie MGK argumentus dėl pareiškėjo nepakankamo domėjimosi ir bendravimu su Geli Petroleum atstovais. Pareiškėjas skunde klausia, su kuo jis dar turėjo pabendrauti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamuose sprendimuose yra nurodyta, kad nėra sąrašo aplinkybių, kurias pareiškėjas privalėjo išsiaiškinti, tačiau jau vien siekis plačiau sužinoti apie savo tiekimo veiklos partnerį (galutinį įgijėją ir pirkėją), būtų įvertinta kaip aplinkybė, įrodanti pareiškėjo siekį žinoti apie savo partnerio veiklos teisėtumą, o tuo pačiu pareiškėjo sąžiningumą. Ta aplinkybė, kad ne vienas pareiškėjo darbuotojas, o keletas, bendravo su A. Ž., nekeičia pareiškėjo veiksmų įvertinimo. Pats pareiškėjas nurodo, kad ir naujasis direktorius (atstovas šioje byloje) buvo susitikęs su A. Ž., tačiau tai nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog bendravimas su Geli Petroleum buvo apribotas bendravimu tik su vienu atstovu.

Visos šios pareiškėjo kritikuojamos aplinkybės, kuriomis buvo įrodinėjama, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie neteisėtą Geli Petroleum veiklą (jau vien pareiškėjo nebuvimo Geli Petroleum sąrašuose, kaip tiekėjo, patikrinimas buvo įmanomas, nors Geli Petroleu tiesiogiai ir neatsakytų pareiškėjui),  kai jos vertinamos visumoje ir įrodo, kad pareiškėjas šiame sandoryje veikė nerūpestingai ir neatidžiai, o sprendžiant PVM lengvatos taikymo klausimą, kai galutinis prekių pirkėjas sukčiavo PVM, tai laikytina tiekėjo nesąžiningumu.

Dėl VMI sprendimo neteisėtumo.            

Pagrindinis argumentas šioje skundo dalyje yra tai, kad pareiškėjas mano, jog VMI analogiškus pareiškėjo sandorius, sudarytus su skirtingais kontrahentais vertina nevienodai. Tai UAB „Bendida“ sandoriai su įmonėmis Gorivo sp.z.o.o., E. P. Concept sp.z.o.o., Easywolf OU, MAP OIL Estonia OU, Saladores Limited, Senvic Holdings Limited. Pareiškėjas nurodo, jog jo veiksmai vykdant sandorius su nurodytomis įmonėmis buvo lygiai tokie patys, tačiau analogiškos aplinkybės buvo įvertintos skirtingai skirtingų asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas reikalauja, kad teismas įvertintų ir sulygintų nurodytus sandorius su ginčo sandoriu. Visų pirma, UAB „Bendida“ neapskaičiuotos mokestinės prievolės dėl jos sandorių su nurodytomis užsienio įmonėmis. Antra, pareiškėjas nenurodo, kodėl laiko tų sandorių vykdymą visiškai analogišku, nurodo tik formalius dokumentų atitikimus. Esmė yra ta, kad dėl šioje byloje nagrinėto sandorio, kaip ir dėl nurodytų sandorių, mokesčių administratorius juos skirtingai įvertinti galėjo jau vien dėl to, kad nagrinėjamu atveju galutinis prekės įgijėjas sukčiavo PVM, kas sudaro prielaidas vertinti pareiškėjo sąžiningumą (žinojimą ar galėjimą žinoti apie tai). Be to, mokesčių administratorius dar teigė, kad įvertinus pateiktus dokumentus (CMR važtaraščius ir kt.), prekes realiai pareiškėjas tiekė ne PVM sąskaitose faktūrose įvardintiems subjektams, o kitiems įgijėjams, ką paneigė MGK. Pareiškėjas neteigia, kad ir sandoriuose su nurodytais subjektais, buvo konstatuotas koks nors tų sandorių grandinės dalyvis, kuris sukčiavo PVM ar buvo pagrįstai įtariamas sukčiavimu PVM, be to, pareiškėjas detaliai neatskleidžia aplinkybių, dėl kurių mano, jog sandoriai ir jų vykdymas faktiškai buvo visiškai analogiški nagrinėjamam atvejui, o ne formaliai. Todėl atsižvelgiant į pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą, nurodyti sandoriai jau vien dėl to negali būti vertinami kaip lygiaverčiai su tuo, pagal kurį prekės buvo tiekiamos Geli Petroleum. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad ir tuose sandoriuose pareiškėjas netikrino vairuotojų ir vežėjų tapatybės, kad sandorių forma, turinys ir jų vykdymas buvo tokie patys, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes sandoriai nevyko visiškai taip pat. Netgi nustačius, kad ir tuose sandoriuose dalyvavo subjektas, kuris sukčiavo PVM, dar reikėtų įrodyti, kad pareiškėjas apie tai galėjo žinoti, o tik po to galėtų būti vertinami pareiškėjo veiksmai, kiek jis dėjo pastangų, kad būtų išsklaidyti bet kokie įtarimai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas detaliai nelygina nurodytų sandorių tarpusavyje, juo labiau, kad taip jų nelygino ir pareiškėjas, ir nemano, kad VMI skirtingai vertindama tuos sandorius, lyg tai nurodė pareiškėjui skirtingai elgtis su skirtingais klientais, tuo pažeidė vienodo požiūrio ir PVM neutralumo principą. Dėl tų pačių argumentų ir MGK neprivalėjo lyginti ir vertinti tų sandorių ir jų vykdymo procese atsirandančių pasekmių. Pareiškėjas kaltina, kad MGK pažeidė proceso betarpiškumo principą tiriant įrodymus (neva, MGK bylą išnagrinėjo neturėdama minėtų sandorių ir su jais susijusių dokumentų). Tačiau pats pareiškėjas kaltino MGK išėjus už mokestinio ginčo ribų. MGK ir neprivalėjo tirti sandorių dėl kurių ginčo nėra, o dėl to tų sandorių vykdymo medžiaga galėjo būti ir neteikiama MGK ir netiriama. Pagaliau ir skunde MGK ir skunde teismui pareiškėjas, norėdamas, kad toks sandorių palyginimas būtų vertinamas kaip pareiškėjo pateikiamas įrodymas, privalėjo pateikti detalų tų sandorių sulyginimą, ne tik formalų, bet ir realų, tame tarpe nurodant, kokie ūkio subjektai tuose sandoriuose buvo įtariami sukčiavę PVM.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. MGK išvada, jog sąžiningumo reikalavimą atitinka tas apmokestinamasis asmuo, kuris ne tik aktyviai nedalyvavo sukčiaujant, bet ir nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokį savo dalyvavimą, jog apmokestinamajam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoriu, kuriuo grindžiama teisė į atskaitą, teisė į atleidimą nuo mokesčio arba teisė į PVM grąžinimą, jis dalyvavo sukčiaujant PVM srityje naudojant tiekimų grandinę, gali būti atsisakyta leisti pasinaudoti šiomis teisėmis, neatsižvelgiant į tai, kad sukčiauta kitoje valstybėje narėje, nei prašoma suteikti šias teises, ir kad pastarojoje valstybėje narėje šis apmokestinamasis asmuo laikėsi nacionalinės teises aktuose numatytų formalių reikalavimų minėtoms teisėms gauti, o taip pat, jog aptartas sprendime aplinkybių visetas sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas, siekiantis deklaruotus tiekimus apmokestinti 0 proc. PVM tarifu, dėl ko jam taikytini padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nesiėmė visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad įsitikintų, jog nedalyvauja sandoriuose. įtrauktuose į sukčiavimą PVM, yra pagrįsta tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek sprendime nurodytu teisiniu reglamentavimu. Dėl to, MGK sprendimas patvirtinti VMI 2015-05-27 sprendimo dalį, kuria patvirtintas 2015-02-12 patikrinimo akte Nr. (21.31 -28)-I-RU680-90 apskaičiuotas 667684,87 Eur PVM ir su juo susijusios sumos, paliekamas galioti.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais,  88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bendida“ skundą atmesti.

 

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėja                                                           Halina Zaikauskaitė