Civilinė byla Nr. e2-760-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00079-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.2; 3.3.2.6.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 1 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „UTENOS TRIKOTAŽAS“ vadovės N. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „UTENOS TRIKOTAŽAS“ vadovės N. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei akcinei bendrovei „UTENOS TRIKOTAŽAS“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „UTENOS TRIKOTAŽAS“ vadovė N. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama  iškelti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo bylą; patvirtinti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarė bendrovės akcininkai ir bendrovės kreditoriai grupėse; nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Personlita“.

2.       Pareiškimo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ iškėlimo priėmimo ir įsiteisėjimo uždrausti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams vykdyti priverstinį išieškojimą iš AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ lėšų ar kito turto arba kreiptis dėl tokio priverstinio išieškojimo, įskaitant, bet neapsiribojant, priverstinį išieškojimą iš bendrovės dukterinių įmonių – UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“; uždrausti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą; tuo atveju, jeigu teismas taikytų viso AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turimo turto areštą, leisti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ atlikti einamųjų mokėjimų sąraše nurodytus mokėjimus.

3.       Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-284-589/2024 atsisakė taikyti bendrovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo. Toje nutartyje teismas pažymėjo, kad bendrovė nemoka einamųjų mokėjimų. Tačiau tokią teismo išvadą paneigia į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad bendrovė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, buvo priversta sumokėti UAB „Enefit“, nes ši tiekėja pateikė bendrovei pranešimą, jog, nesumokėjus skolos, bus nutrauktas elektros energijos tiekimas pagal sutartį. Bendrovė, siekdama išvengti veiklos sustabdymo, sumokėjo skolą UAB „Enefit“.

4.       Pareiškėjos vertinimu, toks kreditorių siekis bet kokia kaina atgauti skolą yra nepateisinamas ir iš esmės paneigia restruktūrizavimo proceso tikslą bei daro restruktūrizavimą neįmanomą. Be to, grėsmė bendrovės veiklos vykdymui yra reali – kreditoriai, kurių įsipareigojimus norima dengti restruktūrizavimo plane numatyta tvarka, gali nutraukti sutartis, sustabdyti paslaugų pagal sutartis teikimą.

5.       Pareiškėja pažymėjo, kad su pareiškimu iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą yra pateiktas patvirtintas restruktūrizavimo planas, t. y. kreditorių dauguma pritaria bendrovės galimybei restruktūrizuotis. Tačiau dėl proceso trukmės tol, kol bus iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, kreditoriai, kurie balsavo „prieš“ restruktūrizavimo plano tvirtinimą, gali iš esmės paveikti ir taip sudėtingą bendrovės finansinę situaciją. Dėl to yra būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.       Pareiškėja pažymėjo, kad viešai per „Nasdaq“ Vilniaus biržą 2024 m. liepos 5 d. paskelbus apie tai, jog bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir ketina inicijuoti nemokumo procedūrą bei 2024 m. liepos 8 d. išsiuntus pranešimus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnyje nustatyta tvarka, bendrovės kreditoriai ir bendrovės veiklai užtikrinti svarbių išteklių tekėjai bei paslaugų teikėjai pradėjo reikšti pretenzijas dėl skolų padengimo ir informavo apie ketinimą nutraukti sudarytas sutartis.

7.       Nors kreditavimo sutarties ir overdrafto sutarties vykdymo terminai buvo pratęsti, tačiau bankas yra pareiškęs reikalavimus nedelsiant sugrąžinti visas paskolintas lėšas. Bankas 2024 m. liepos 5 d. pranešimu sustabdė overdrafto sutartį ir pareikalavo iš laiduotojų UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“ iki 2024 m. liepos 12 d., t. y. prieš terminą, padengti 1 500 000 Eur skolinius įsipareigojimus pagal overdrafto sutartį. Pareiškėjos teigimu, bet kokie banko vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai ar kredito sutarties, overdrafto sutarties nutraukimas lemtų grėsmę bendrovės gyvybingumui ir restruktūrizavimo plane numatytų priemonių finansiniams sunkumams įveikti negalimumą.

8.       Pareiškėja taip pat nurodė, kad UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“ yra bendrovės finansinis turtas, kurį restruktūrizavimo procese planuojama parduoti. Jeigu bus pradėti priverstinio išieškojimo iš nurodytų dukterinių bendrovių veiksmai, šių bendrovių akcijų kaina gerokai sumažės. Tai pakenks bendrovės galimybėms atsiskaityti su banku, nes restruktūrizavimo plane numatyta, kad už parduotą finansinį turtą (dukterinių bendrovių akcijas) gautomis lėšomis bus dengiami įsipareigojimai bankui. Be to, bendrovei elektros energiją, geriamąjį vandenį ir gamtines dujas tiekiančios bendrovės taip pat yra informavusios apie sutarčių nutraukimą. Nutraukus nurodytų išteklių tiekimą, bendrovė neturėtų galimybių vykdyti veiklos, o tai nulemtų gyvybingumo praradimą.

9.       Pareiškėjos vertinimu, kadangi bendrovės esminių sutarčių sąrašas bus patvirtintas ir kitos JANĮ 28 straipsnyje numatytos restruktūrizuojamai bendrovei taikomos apsaugos priemonės bei apribojimai bus pradėti taikyti tik nuo momento, kai įsiteisės nutartis, kuria bus iškelta restruktūrizavimo byla, yra poreikis apsaugoti bendrovės gyvybingumą ir galimybes įveikti finansinius sunkumus.

10.       Pareiškėja taip pat nurodė, kad tie kreditoriai, kurie balsavo už restruktūrizavimo plano tvirtinimą, nebūtų suinteresuoti vykdyti priverstinį išieškojimą ar nutraukti sutartis, nes pritarė bendrovės restruktūrizavimo procesui ir restruktūrizavimo plane numatytoms priemonėms, todėl jų teisės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebus apribotos. Taip pat nebus apribotos ir tų kreditorių, kurie nepritarė restruktūrizavimo planui, teisės, nes jiems bus mokamos einamosios įmokos, o skolos bus padengtos restruktūrizavimo plane numatytais terminais.

11.       Pareiškėjos įsitikinimu, yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. tikėtinai pagrįstas reikalavimas ir tai, kad nesiėmus prevencinių priemonių pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjos AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ vadovės N. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies: iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ar teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos areštavo atsakovės AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turimą turtą, uždraudžiant vykdyti juridinio asmens prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; išieškoti skolas iš juridinio asmens; įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Kartu teismas nurodė, kad AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ leidžiama atlikti einamųjų mokėjimų sąraše nurodytus mokėjimus. Kitą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.

13.       Teismas nurodė, kad JANĮ nereglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inicijavus nemokumo procesą, todėl šiam klausimui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK) nuostatos.

14.       Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti tenkintas tik tuo atveju, jei prašantysis tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

15.       Spręsdamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, teismas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ iškėlimo priimtas ir paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, tai pagrindžia preliminarų pareiškimo pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad yra pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

16.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, teismas nurodė, kad, nagrinėjant klausimą, ar yra pagrindas iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, teismas turi įvertinti bendrovės mokumą. Tuo atveju, jeigu atsisakoma juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, tuo pačiu procesiniu dokumentu turi būti išspręstas bankroto bylos tam juridiniam asmeniui iškėlimo klausimas, t. y. teismas turės vertinti ne tik pagrindus restruktūrizavimo bylai iškelti, tačiau ir jų nenustatęs turės spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju iki nemokumo bylos bendrovei iškėlimo yra svarbus esamos situacijos sureguliavimas.

17.       Teismas pažymėjo, kad kreditorių dauguma pritaria bendrovės galimybei restruktūrizuotis, ir nutarė, jog šiuo konkrečiu atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios numatytos JANĮ 28 straipsnyje. 

18.       Teismas netenkino pareiškėjos prašymo uždrausti kreditoriams vykdyti priverstinį išieškojimą iš AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ dukterinių bendrovių UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“. Teismo vertinimu, draudimas vykdyti kreditoriams priverstinį išieškojimą iš UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“ neapima šioje byloje nagrinėjamų reikalavimų, nes šioje byloje bus sprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ klausimas. Teismas pažymėjo, kad, priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sustabdomas AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turto realizavimas, išieškojimas bei paskirstymas pagal išduotus teismų ir kitų institucijų vykdomuosius dokumentus.

19.       Teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams užrausti nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą. Teismo vertinimu, patenkinus tokį prašymą, būtų įsikišta į tarp juridinių asmenų susiklosčiusius verslo santykius. Teismas pažymėjo, kad AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ siekis vykdyti restruktūrizavimo procesą ir išsaugoti gyvybingą bendrovę turi būti derinamas su kreditorių interesų pusiausvyra. Teismo vertinimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė suteiktų prioritetą restruktūrizuotis siekiančiai bendrovei.

20.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis patikslino 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ leidžiamų atlikti einamųjų mokėjimų sąrašą: nurodė AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ sąskaitas, iš kurių leidžiama atlikti mokėjimus, gavėjus, kuriems leidžiama atlikti mokėjimus, mokėjimo pagrindus ir didžiausias mokėtinas sumas.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Pareiškėja AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ vadovė N. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalis, kuriomis: pritaikytas AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turto areštas; atmestas prašymas uždrausti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams priverstinai išieškoti iš bendrovės dukterinių bendrovių – UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“; atmestas prašymas uždrausti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą; klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams priverstinai išieškoti iš bendrovės dukterinių įmonių – UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“; uždrausti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą; leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ iškėlimo yra preliminariai pagrįstas, todėl šios teismo motyvų dalies neskundžia.

21.2.                      Pareiškėjos vertinimu, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, jomis būtų apsaugoti ir bendrovės kreditorių interesai. Teismų praktikoje taikomos ir platesnės apimties laikinosios apsaugos priemonės tam, kad būtų užtikrinta restruktūrizavimo proceso siekiančio juridinio asmens finansinė padėtis ir išsaugotas gyvybingumas. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu pateikė tvirtinti ir bendrovės restruktūrizavimo planą. Už restruktūrizavimo planą balsavo bendrovės dalyviai ir kreditoriai grupėse – bendrovės kreditorių dauguma sutiko ne tik su bendrovės restruktūrizavimo procesu, bet ir patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą.

21.3.                      Skundžiama nutartimi pritaikytas bendrovės turto areštas, tačiau pareiškėja neprašė areštuoti bendrovės turto. Pareiškėja tik prašė leisti atlikti einamųjų mokėjimų sąraše esančius mokėjimus tuo atveju, jeigu būtų areštuojamas bendrovės turtas. Nepaisydamas to, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (o ne spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo ar kitą procesinį klausimą), taikė bendrovės turto areštą. Be to, teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje net nepaaiškino, kodėl yra areštuojamas bendrovės turtas. Dėl bendrovės turto arešto nurodyta tik rezoliucinėje dalyje. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose įtvirtintų nuostatų taikymas nereiškia juridinio asmens turto arešto.

21.4.                      Dėl pritaikyto turto arešto pareiškėja atskirojo skundo pateikimo metu negali mokėti einamųjų mokėjimų, o tai daro itin didelę žalą bendrovės gyvybingumui. Tokia situacija gali lemti ir tai, kad padaugės norinčiųjų nutraukti esmines bendrovės sutartis. Juo labiau, kad nebuvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas kreditoriams nutraukti sutartis ir (ar) sustabdyti arba modifikuoti jų vykdymą. Pritaikius bendrovės turto areštą, kilo priešingos pasekmės, nei pareiškėja siekė teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vietoje to, kad būtų apsaugotas bendrovės gyvybingumas, bendrovei negalint vykdyti einamųjų mokėjimų, jos gyvybingumui iškilo papildoma grėsmė. Pareiškėjos vertinimu, bendrovės turto areštas galėtų būti taikomas, jeigu egzistuotų teisinis ir faktinis pagrindai. Be to, bendrovės turto areštas negali būti taikomas nutartimi, kuria sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal pareiškėjos prašymą.

21.5.                      Pareiškėja, nors ir neprašė taikyti JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų ribojimų, jų taikymui iš esmės neprieštarauja – šios priemonės, priešingai nei bendrovės turto areštas, nekelia grėsmės, o prisideda prie bendrovės gyvybingumo išsaugojimo. Pritaikyti ribojimai iš dalies apima vieną iš pareiškėjos prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – draudimą priverstinai išieškoti iš pareiškėjos, tačiau ne visa apimtimi.

21.6.                      Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti draudimą priverstinai išieškoti iš pareiškėjos dukterinių bendrovių neįvertinęs to, kad nurodytų dukterinių įmonių akcijos yra reikšminga bendrovės turto dalis. Restruktūrizavimo plane yra numatyta šių dukterinių bendrovių akcijas parduoti, kad būtų galima padengti bendrovės kreditorių reikalavimų dalį. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą uždrausti išieškojimą iš dukterinių bendrovių nepagrįstai grindė vien tuo, kad restruktūrizavimo byla keliama tik motininei bendrovei. Be to, prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos itin ribotą laiką, todėl, vertinant proporcingumo aspektu, kreditorių, siekiančių priverstinai išieškoti iš dukterinių bendrovių, teisės nebus varžomos pernelyg ilgai ar per didele apimtimi. AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditorius (bankas) jau pareiškė pretenziją ir nurodė, kad artimiausiu metu pradės priverstinį išieškojimą iš bendrovės dukterinių įmonių.

21.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo uždrausti bendrovės kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą. Bendrovės restruktūrizavimo procesui ir parengtam restruktūrizavimo planui pritarė kreditoriai grupėse, todėl užtikrinimas status quo (esama padėtis; padėtis, kuri yra) leistų bendrovei tinkamai įgyvendinti restruktūrizavimo procesą ir negali būti laikoma prioriteto suteikimu restruktūrizuotis siekiančiai bendrovei. Pareiškėjos vertinimu, draudimas nutraukti į esminių sutarčių sąrašą įtrauktas sutartis ir (ar) sustabdyti arba modifikuoti jų vykdymą užtikrins bendrovės ir jos kreditorių daugumos, pasisakiusios už restruktūrizavimo procesą ir restruktūrizavimo planą, interesus.

21.8.                      2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132, (toliau – Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) įtvirtinta galimybė laikinai apriboti kreditorių galimybes nutraukti esmines sutartis. Nors JANĮ konkrečiai neįtvirtinta, kad iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo galima prašyti laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su esminių sutarčių apsauga, tačiau JANĮ priimtas įgyvendinant Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą, JANĮ nuostatomis siekiama skatinti restruktūrizavimo procesą. CPK nuostatos dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ypač ta aplinkybė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateiktas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, patvirtina, jog gali būti taikomos ir kitos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

21.9.                      Nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti ir į JANĮ 1021 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki nutarties dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos juridinio asmens kreditoriai negali nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai, taip pat ir nutraukti sutarčių, kurios nėra priskirtos esminėms sutartims, arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai tik dėl to, kad teismas priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba kad juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi apsauga esminėms sutartims yra taikoma iki nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju teismui su pareiškimu iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą yra pateiktas tvirtinti restruktūrizavimo planas, kuriam pritarė bendrovės dalyviai ir kreditoriai grupėse. Dėl to tokios apsaugos taikymas nagrinėjamoje situacijoje pateisinamas ir yra proporcinga priemonė, taikytina iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

22.       Trečiasis asmuo OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo ir apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Bendrovės įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas bendrovės dukterinių įmonių (laiduotojų) laidavimu. Laiduotojos savo įsipareigojimą atsakyti už tinkamą bendrovės prievolių pagal finansavimo sutartis įvykdymą kreditoriui išreiškė ir patvirtino pasirašydamos laidavimo sutartis. Dėl to, bendrovei pažeidus finansavimo sutartis ir negrąžinant suteikto kredito bei ovedrafto sulygtais terminais, kreditorius įgijo teisę reikalauti bendrovės įsipareigojimų įvykdymo iš laiduotojų.

22.2.                      Teismų praktikoje pažymima, kad skolininko finansinės padėties pablogėjimas ar teisinio statuso pasikeitimas negali lemti laiduotojo atsakomybės sumažėjimo ar apribojimo, priešingu atveju būtų paneigta paties laidavimo esmė ir paskirtis bei pažeisti kreditoriaus interesai. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nedaro įtakos laiduotojų teisinės atsakomybės pagal laidavimo sutartis atsiradimui. Be to, šalys laidavimo sutartyse iš anksto aptarė, kad restruktūrizavimo proceso inicijavimas ne tik nesustabdo laiduotojų atsakomybės, bet atvirkščiai – laiduotojai vien dėl šios priežasties privalo nedelsdami patenkinti kreditoriaus reikalavimus.

22.3.                      Nei sutarčių nutraukimas ar nenutraukimas, nei priverstinio išieškojimo veiksmų pradėjimas ar nepradėjimas neturi įtakos pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos priėmimui ar restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Tiek pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos priėmimo, tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo prielaidos yra įtvirtintos JANĮ ir nėra susijusios su teisėtu kreditorių teisių įgyvendinimu.

22.4.                      Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų poreikį taikyti atskirajame skunde nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, o jos teiginiai apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra hipotetiniai ir deklaratyvūs. Aplinkybė, kad restruktūrizavimo procese ketinama parduoti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ dukterinių bendrovių akcijas, prieštarauja ne tik laidavimo institutui, bet ir faktinėms aplinkybėms, nes išieškojimo veiksmai neturi įtakos akcijų pardavimui, kadangi net neinicijavus išieškojimo laiduotojai jau turi vykdytiną prievolę kreditoriui, o tai neabejotinai būtų vertinama akcijų pardavimo atveju. Be to, šioje proceso stadijoje laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ar teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos – iki šių aplinkybių atsiradimo pareiškėja net negalėtų inicijuoti bendrovės dukterinių bendrovių akcijų pardavimo, nes restruktūrizavimo byla neiškelta, restruktūrizavimo planas nepatvirtintas.

22.5.                      Bendrovė ir laiduotojai yra trys savarankiški juridiniai asmenys, todėl nei jų turto, nei turimų įsipareigojimų negalima sutapatinti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik bendrovės, kuriai siekiama iškelti restruktūrizavimo bylą, atžvilgiu, o ne kitiems savarankiškiems juridiniams asmenims. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, be kita ko, uždraudžiant kreditoriams nutraukti su bendrove sudarytas sutartis ar realizuoti išieškojimo veiksmus, būtų kišamasi į privačių juridinių asmenų teisinius santykius, tokia situacija neatitiktų šalių pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

23.       Trečiasis asmuo UAB „Ignitis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo ir apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Pareiškėja nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. sudarė kitą gamtinių dujų tiekimo sutartį su nauju tiekėju, todėl sutartis su UAB „Ignitis“ nėra esminė sutartis, kuri būtina bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Pareiškėja gali vykdyti ir toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą pagal gamtinių dujų tiekimo sutartį su nauju tiekėju, tai leis bendrovei tinkamai įgyvendinti restruktūrizavimo procesą, jeigu bus iškelta restruktūrizavimo byla. Tai paneigia laikinųjų apaugos priemonių taikymo UAB „Ignitis“ atžvilgiu būtinumą.

23.2.                      Patenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tokio teismo procesinio sprendimo nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ ir UAB „Ignitis“ siejusi dujų tiekimo sutartis jau yra teisėtai nutraukta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Tačiau nustatyta aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti, peržengdamas pareiškėjos atskirojo skundo ribas, t. y. dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarčių, kuriomis patikslinta apskųsta 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26.       Pareiškėja AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ vadovė N. K. prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus: 2024 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimą laiduotojai UAB „Aboutwear“ įvykdyti prievolę už AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimą laiduotojai AB „Šatrija“ įvykdyti prievolę už AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“. Trečiasis asmuo OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. gruodžio 27 d. ir 2021 m. gruodžio 28 d. laidavimo sutartis. Trečiasis asmuo UAB „Ignitis“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2024 m. vasario 29 d. Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartį, 2024 m. liepos 19 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d. raštus dėl sutarties, 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2024 m. rugpjūčio 28 d., 2024 m. rugpjūčio 31 d. elektroninius laiškus, pranešimą apie objektus, kurie pasirinko kitus tiekėjus, objektų, į kuriuos tiektos dujos, sąrašą.

27.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

28.       Atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą priėmimo stadijoje, nepranešus dėl šio klausimo interesą galintiems turėti bendrovės kreditoriams, tai, jog tiek pareiškėjos, tiek trečiųjų asmenų pateikti nauji įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, t. y. jais siekiamos pagrįsti aplinkybės gali būti svarbios sprendžiant dėl apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas priima dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus naujus įrodymus (CPK 180, 314 straipsniai).

29.       Pažymėtina tai, kad pareiškėja ir tretieji asmenys, gavę vieni kitų procesinius dokumentus, turėjo galimybę su naujais įrodymais susipažinti ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pareikšti savo nuomonę dėl jų (ne)priėmimo bei įrodomosios reikšmės, sprendžiant pareiškėjos siekiamų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiojo asmens UAB „Ignitis“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėti nauji įrodymai pareiškėjai neabejotinai yra (turi būti) žinomi, nes ji – tiesioginė sutartinių santykių su UAB „Ignitis“ dalyvė. UAB „Ignitis“ pateikti įrodymai nesusiję su trečiojo asmens OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo interesais, todėl jų priėmimas nepažeis šio dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių.                 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjai AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ klausimą

30.       Visų pirma pažymėtina tai, kad teismas, prieš spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, turi išspręsti pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-241/2017). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškimas dėl AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra priimtas.

31.       Antra, Panevėžio apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, kuria priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, vadovaudamasis JANĮ 19 straipsnio 5 dalimi, pažymėjo, kad nuo teismo nutarties priimti pareiškimą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdomas AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turto (lėšų) realizavimas ir (ar) išieškojimas bei paskirstymas pagal išduotus teismų ir kitų institucijų vykdomuosius dokumentus arba nurodymus areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, jeigu tokie buvo. Taigi, priėmus pareiškimą dėl nemokumo (šiuo atveju – restruktūrizavimo) bylos bendrovei iškėlimo, pagal įstatymą privalu sustabdyti turto realizavimo ir išieškojimo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 19 straipsnio 5 dalis numato tam tikrą automatinę laikiną apsaugą, kai teismas priima pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata nelaikoma laikinąja apsaugos priemone, tačiau ji reiškia įstatymų leidėjo siekį jau nuo pareiškimo iškelti juridiniam asmeniui nemokumo bylą priėmimo teisme akumuliuoti, išsaugoti to juridinio asmens turtą. Dėl to bendrovės kreditoriai negali pradėti priverstinio išieškojimo veiksmų iš bendrovės turto.

32.       Kai tokios apsaugos neužtenka, nuo pareiškimo iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylą priėmimo iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas nemokumo bylos iškėlimo klausimas, įsiteisėjimo gali būti taikomos papildomos apsaugos priemonės.

33.       JANĮ nėra nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nemokumo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstinas vadovaujantis atitinkamomis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 1 dalis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis) (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-403-407/2022).

34.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti turi būti nustatytos dvi sąlygos – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios – nenustačius bent vienos iš jų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).

35.       Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą tikėtinas pagrįstumas, kaip sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, atsižvelgus į jame išdėstytus argumentus ir pridėtus duomenis, yra priimtas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, sudaro pagrindą manyti, kad pareiškimas yra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos pareiškimo preliminaraus pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo išsamiau nepasisako.

36.       Vertindamas, ar laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra antroji būtina sąlyga – grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra svarbus esamos situacijos sureguliavimas tol, kol bus išspręstas bendrovės nemokumo bylos iškėlimo klausimas. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti kaip laikinąsias apsaugos priemones JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose įtvirtintus draudimus, kurie pagal įstatymą taikomi nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, ir nutarė: iki teismo nutarties iškelti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ar teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo areštuoti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turimą turtą, uždraudžiant vykdyti juridinio asmens prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; išieškoti skolas iš juridinio asmens; įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Teismas, pritaikęs AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turto areštą, kartu nurodė, kad bendrovei leidžiama atlikti einamųjų mokėjimų sąraše nurodytus mokėjimus, o 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis patikslino nutarties dalį dėl leidžiamų atlikti einamųjų mokėjimų: išvardijo AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ sąskaitas, iš kurių leidžiama atlikti mokėjimus, gavėjus, kuriems leidžiama atlikti mokėjimus, mokėjimo pagrindus ir didžiausias mokėtinas sumas.

37.       Pažymėtina tai, kad nurodytos 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartys, priimtos detalizuojant leidžiamus atlikti mokėjimus, yra sudėtinė apskųstos 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalis, susijusi su teismo pritaikytu bendrovės turto areštu, todėl jos patenka į apeliacinio nagrinėjimo ribas.

38.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria pritaikytas AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turto areštas. Pareiškėja remiasi tuo, kad ji, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprašė areštuoti bendrovės turtą, be to, teismas net nemotyvavo, kodėl areštuojamas bendrovės turtas, apie turto areštą nurodė tik nutarties rezoliucinėje dalyje; JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktų taikymas nereiškia juridinio asmens turto arešto. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

39.       Pareiškėja prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones aiškiai nurodė, kokių priemonių prašo imtis iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ iškėlimo įsiteisėjimo: 1) uždrausti bendrovės kreditoriams vykdyti priverstinį išieškojimą iš AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ lėšų ar kito turto arba kreiptis dėl tokio priverstinio išieškojimo, įskaitant, bet neapsiribojant, priverstinį išieškojimą iš bendrovės dukterinių įmonių – UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“; 2) uždrausti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas taikytų viso AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turimo turto areštą, prašo leisti bendrovei atlikti einamųjų mokėjimų sąraše nurodytus mokėjimus.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad bendrovės turto areštas galėtų būti taikomas nustačius tam faktinį ir teisinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, areštavęs bendrovės turtą, ne tik pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, kurios pareiškėja neprašė, bet ir nenustatinėjo bei nevertino, ar yra pagrindas areštuoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo siekiančios bendrovės turtą, neįvardijo, kieno interesams užtikrinti, kokioms grėsmėms pašalinti būtina imtis tokio pobūdžio suvaržymo. 

41.       Tiek apskųstos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinio analizė, tiek rezoliucinės dalies formuluotė suponuoja išvadą, kad teismas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose įtvirtintus draudimus, pagal įstatymą taikomus nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, šiuo atveju laikė kaip sudarančius laikinosios apsaugos priemonės – AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turimo turto arešto – turinį. Atskirajame skunde teisingai nurodyta, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatos nereiškia juridinio asmens turto arešto.

42.       Įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė kaip laikinąją apsaugos priemonę AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ turto areštą, nors tokios apsaugos priemonės pareiškėja neprašė, taip pat tai, jog bendrovės turtą areštavo nenustatęs tam faktinio ir teisinio pagrindo, be to, be motyvų, nenurodęs kieno interesams užtikrinti, kokioms grėsmėms pašalinti būtina imtis tokio pobūdžio suvaržymo, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalis dėl bendrovės turto arešto negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Taip pat panaikinamos 2024 m. rugpjūčio 28 d. bei 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartys, kurios yra sudėtinė 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dėl bendrovės turto arešto dalis.

43.       Pareiškėja, prašydama imtis laikinųjų apsaugos priemonių, prašė uždrausti bendrovės kreditoriams vykdyti priverstinį išieškojimą iš AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ lėšų ar kito turto arba kreiptis dėl tokio priverstinio išieškojimo, įskaitant ir uždraudimą vykdyti priverstinį išieškojimą iš bendrovės dukterinių įmonių – UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi iš esmės patenkino prašymą uždrausti bendrovės kreditoriams vykdyti priverstinį išieškojimą iš pačios bendrovės, tačiau netenkino prašymo uždrausti priverstinai išieškoti iš bendrovės dukterinių įmonių – UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“.

44.       Atskirajame skunde pareiškėja kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsisakymo uždrausti priverstinai išieškoti iš bendrovės dukterinių įmonių. Pareiškėja remiasi tuo, kad UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“ yra reikšminga bendrovės turto dalis, restruktūrizavimo plane yra numatyta šių dukterinių įmonių akcijas parduoti tam, kad būtų galima padengti bendrovės kreditorių reikalavimų dalį, tuo tarpu priverstinio išieškojimo iš dukterinių įmonių veiksmai gali lemti neigiamą akcijų kainos pokytį, todėl prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė užtikrintų, jog nesumažės bendrovės turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams dėl poreikio taikyti nurodyto pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę.

45.       Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau nurodyta, jog pagal JANĮ 19 straipsnio 5 dalį, teismui priėmus pareiškimą iškelti juridiniam asmeniui nemokumo (restruktūrizavimo arba bankroto) bylą, iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus išspręstas nemokumo bylos tam juridiniam asmeniui iškėlimo klausimas, įsiteisėjimo įsigalioja įstatymų leidėjo numatyta laikina apsauga – privaloma sustabdyti to juridinio asmens turto realizavimo ir išieškojimo iš juridinio asmens veiksmus. Taigi pareiškėjos prašymas iki procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ iškėlimo įsiteisėjimo taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę draudimą AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams vykdyti priverstinį išieškojimą iš bendrovės lėšų ar kito turto yra perteklinis, nes tokia apsauga taikoma pagal įstatymą (JANĮ 19 straipsnio 5 dalis). Atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad aptariamo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės pareiškėja prašo siekdama, jog AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams būtų nustatytas draudimas vykdyti priverstinį bendrovės skolų išieškojimą iš bendrovės dukterinių įmonių – UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“.

46.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklė yra ta, jog tokios priemonės negali būti taikomos byloje nedalyvaujantiems asmenims (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1453-241/2016). Apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad bankroto procese taip pat negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nedalyvaujančiam byloje asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2017). Gali būti šios bendrosios taisyklės išimčių. Pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad teismas gali taikyti draudimą kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles. Visgi nedalyvaujantiems byloje asmenims laikinosios apsaugos priemonės pritaikomos ne tiesiogiai, o kaip tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dalyvaujančiam byloje asmeniui padariniai.

47.       Nagrinėjamu atveju nurodytina tai, kad nors dukterinės įmonės nuosavybė ar pagrindinis akcijų paketas priklauso patronuojančiai (motininei) įmonei, dukterinė įmonė yra atskiras juridinis asmuo, atskiras verslo subjektas, prisiimantis savarankiškus įsipareigojimus ir prievoles. AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ dukterinės įmonės, iš kurių priverstinį išieškojimą prašo uždrausti pareiškėja, t. y. UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“, yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, kurie laidavimo sutarčių pagrindu yra laidavę už motininės bendrovės prievolių OP Corporate Bank plc Lietuvos filialui tinkamą įvykdymą.

48.       Teismų praktikoje pažymima, kad laidavimo, kaip vieno iš prievolės užtikrinimo būdų, esmė yra ta, jog skolininko finansinės padėties pablogėjimas ar teisinio statuso pasikeitimas negali lemti laiduotojo atsakomybės sumažėjimo ar apribojimo, kitaip būtų paneigta laidavimo esmė ir paskirtis, pažeisti kreditoriaus interesai. Laiduotojas, sudarydamas laidavimo sandorį, prisiima tam tikrą riziką, kad skolininko padėtis gali pasikeisti ir skolininkui gali pasunkėti galimybės įvykdyti prisiimtas prievoles. Laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo laiduotojui teisei, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolės vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-446-450/2020).

49.       Dukterinės įmonės, kaip savarankiško civilinių teisinių santykių subjekto, statusas ir laiduotojo atsakomybės už pagrindinio skolininko, siekiančio nemokumo bylos iškėlimo, prievolių įvykdymą aspektai suponuoja išvadą, kad, motininei bendrovei siekiant nemokumo bylos iškėlimo, nėra teisinio pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę kaip priverstinio išieškojimo sustabdymas iš dukterinės bendrovės, laidavusios motininės bendrovės kreditoriams už šios bendrovės prievolių tinkamą įvykdymą.

50.       Pareiškėjos prašomo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo bendrovės dukterinių įmonių atžvilgiu būtinybės šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia ir atskirojo skundo argumentai, kad teismui pateiktame tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano projekte yra numatyta šių dukterinių įmonių akcijas parduoti ir padengti bendrovės kreditorių reikalavimų dalį, o priverstinio išieškojimo iš dukterinių įmonių veiksmai gali nulemti akcijų kainos sumažėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas trečiojo asmens OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems argumentams, pažymi, kad ta aplinkybė, jog bendrovės dukterinės įmonės turi galiojančias ir vykdytinas laidavimo prievoles, būtų vertinama nustatant dukterinių įmonių akcijų vertę nepaisant to, būtų ar nebūtų pradėti priverstinio išieškojimo iš šių įmonių veiksmai. Kita vertus, aptariamo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo prašoma iki procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ iškėlimo priėmimo ir įsiteisėjimo, tuo tarpu restruktūrizavimo plano projekte dukterinių įmonių akcijų pardavimas numatytas tik 2027 metais.

51.       Darytina išvada, kad pareiškėja šioje civilinio proceso stadijoje nepagrindė, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė susijusi su AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ galimybės restruktūrizuotis užtikrinimu, pareiškėjos išdėstyti argumentai, dėl kurių prašoma uždrausti vykdyti priverstinį išieškojimą iš dukterinių įmonių, yra pernelyg nutolę nuo klausimo, kurio išsprendimo užtikrinimui prašoma imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

52.       Dėl išdėstytų argumentų apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas uždrausti vykdyti priverstinį išieškojimą iš bendrovės dukterinių įmonių – UAB „Aboutwear“ ir AB „Šatrija“, pripažįstama teisėta ir pagrįsta.

53.       Atskirajame skunde pareiškėja taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę draudimą bendrovės kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą. Pareiškėja remiasi tuo, kad su prašymu iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą yra pateiktas teismui tvirtinti ir restruktūrizavimo planas, kuriam pritarė kreditoriai grupėse, todėl tol, kol bus išspręstas restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo klausimas, būtina užtikrinti bendrovės gyvybingumą, išlaikyti jos status quo, dėl to yra pagrindas uždrausti nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba modifikuoti jų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

54.       JANĮ 2 straipsnio 21 dalis nustato, kad esminė sutartis – tai juridinio asmens ir kito subjekto sudaryta sutartis, kuri būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Dėl to bendrovei, siekiančiai inicijuoti restruktūrizavimo procesą, yra itin svarbu, kad apie tai sužinoję kreditoriai nenutrauktų sutarčių, kurios yra būtinos kasdienei veiklai vykdyti ir bendrovės gyvybingumui išsaugoti. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Taigi gyvybingumo elementui JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje.

55.       Bylos duomenimis nustatyta, kad teismui pateiktame tvirtinti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ restruktūrizavimo plano projekte yra bendrovės esminių sutarčių sąrašas, kuriame nurodyta 19 sutarčių (pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 12–13 lapai). 

56.       Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti šią pareiškėjos prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nurodė, kad draudimas bendrovės kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše įrašytas sutartis arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą būtų įsikišimas į juridinių asmenų verslo santykius, suteiktų prioritetą restruktūrizuotis siekiančiai bendrovei. Teismas iš esmės nevertino pareiškėjos argumentų, dėl kokių priežasčių yra siekiama tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės (užtikrinti bendrovės status quo ir gyvybingumą laikotarpiu, kol sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas), neatsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio draudimo siekiama tik tol, kol bus išspręstas restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo klausimas, o šiam klausimui išspręsti įstatymo yra nustatyti aiškūs terminai. Teismas taip pat nevertino JANĮ 2 straipsnio 21 dalyje pateiktos esminės sutarties apibrėžties ir ieškovės prašomo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės tuo aspektu, jog bendrovei, siekiančiai inicijuoti restruktūrizavimo procesą, yra itin svarbu, kad nebūtų nutrauktos sutartys, be kurių bendrovė negalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos.                    

57.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjos siekiamo kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo draudimo nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis, reikšminga aplinkybė yra ta, kad su pareiškimu iškelti AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ restruktūrizavimo bylą jau yra pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė bendrovės dalyviai ir kreditoriai grupėse. Dėl to pripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad, esant tokiai situacijai, prašomo draudimo nutraukti esmines sutartis taikymas iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo laikytinas tikslinga ir proporcinga laikinąja apsaugos priemone.

58.       Atskirajame skunde teisingai pažymėta, kad pagal JANĮ 1021 straipsnio 1 dalį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki nutarties dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos juridinio asmens kreditoriai negali: 1) nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai; 2) nutraukti sutarčių, kurios nėra priskirtos esminėms sutartims, arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai tik dėl to, kad teismas priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba kad juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi įstatymų leidėjo yra įtvirtina esminių sutarčių ir net sutarčių, kurios nėra esminės, apsauga nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki nutarties dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos.

59.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja pagrindė poreikį imtis laikinosios bendrovei esminių sutarčių apsaugos iki bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Nesiėmus tokios laikinosios apsaugos ir bendrovės kreditoriams nutraukus bendrovei esmines sutartis iki pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą išnagrinėjimo, dėl sutrikdytos bendrovės ūkinės komercinės veiklos restruktūrizavimo siekis ir jau parengtas restruktūrizavimo planas, kuriam pritarė bendrovės dalyviai ir kreditoriai grupėse, gali prarasti prasmę, bendrovė netektų galimybės restruktūrizuotis ir išvengti bankroto.

60.       Apeliacinės instancijos, išanalizavęs pateiktą AB „UTENOS TRIKOTAŽAS“ esminių sutarčių sąrašą, nurodytas kiekvienos iš sutarčių priskyrimo esminei priežastis, preliminariai įvertina, kad šiame sąraše įvardytos sutartys, kurias nutraukus būtų sutrikdyta bendrovės ūkinė komercinė veikla. Šioje proceso stadijoje į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovei pranešus apie inicijuojamą restruktūrizavimo procedūrą, kai kurie bendrovės kreditoriai (OP Corporate Bank plc banko Lietuvos filialas ir bendrovės veiklai užtikrinti svarbių išteklių tiekėjai ir paslaugų teikėjai (UAB „Enefit“, UAB „Utenos vandenys“, UAB „Ignitis“) pareiškė pretenzijas dėl skolų padengimo ir informavo apie ketinimą nutraukti sudarytas sutartis (šių asmenų sutartys įtrauktos į esminių sutarčių sąrašą). Tiekėjams nutraukus elektros, vandens ar gamtinių dujų tiekimą, bendrovė negalėtų vykdyti kasdienės ūkinės komercinės veiklos, bankui vienašališkai nutraukus kreditavimo ar overdrafto sutartis būtų esmingai suvaržytas vykdomos veiklos finansavimas, taigi iškiltų pavojus išsaugoti tokią bendrovės veiklą, kokiai esant parengtas restruktūrizavimo planas ir pateiktas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą. Dėl to būtina užtikrinti status quo tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei (ne)iškėlimo.

61.       Šioje civilinio proceso stadijoje nėra duomenų, kad kiti kreditoriai, su kuriais sudarytos sutartys yra įrašytos į esminių sutarčių sąrašą, būtų pranešę apie ketinimus nutraukti sutartis. Tačiau, atsižvelgus į pirmiau išdėstytus motyvus dėl esminių sutarčių svarbos kasdienei ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir bendrovės status quo tol, kol bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, užtikrinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti pareiškėjos prašomo pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę.

62.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje proceso stadijoje pateiktus į bylą įrodymus, pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis arba vienašališkai modifikuoti, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą dėl aptartos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo.

Dėl bylos procesinės baigties 

63.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pritaikyti pareiškėjos prašomą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo iš bendrovės dukterinių įmonių draudimą, todėl apskųstos nutarties dalis dėl šios laikinosios apsaugos priemonės netaikymo paliekama nepakeista. Taip pat paliekama galioti nutarties dalis, kuria teismas pritaikė kaip laikinąsias apsaugos priemones JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose įtvirtintus draudimus, nes šios nutarties dalies apeliacine tvarka nekvestionuoja nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų.

64.       Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir be motyvų pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, kurios taikyti pareiškėja neprašė, t. y. bendrovės turto areštą, apskųstos nutarties dalis dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo, taip pat sudėtine šios nutarties dalimi esančios 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartys panaikinamos.

65.       Dėl pirmiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas panaikina kaip nepagrįstą apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti kaip laikinąją apsaugos priemonę draudimą nutraukti esminių sutarčių sąraše arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą, ir šį klausimą išsprendžia iš esmės – patenkina pareiškėjos prašymą dėl nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, išskyrus sąraše įrašytą dujų tiekimo sutartį su UAB „Ignitis“, nes sutartis su šiuo tiekėju jau yra nutraukta, o bendrovė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. yra sudariusi naują dujų tiekimo sutartį su kitu tiekėju.   

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria areštuotas akcinės bendrovės „UTENOS TRIKOTAŽAS“ (juridinio asmens kodas 183709468) turtas, ir šios nutarties dalies sudėtinėmis dalimis esančias Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas uždrausti akcinės bendrovės „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą, ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti pareiškėjos prašymą taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos akcinei bendrovei „UTENOS TRIKOTAŽAS“ iškėlimo įsiteisėjimo uždrausti akcinės bendrovės „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše nurodytas sutartis ir (ar) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą, išskyrus Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 421-2024 (2024.02.29), kuri yra nutraukta.

Palikti nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį, kuria teismas pritaikė kaip laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose įtvirtintus draudimus, ir nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas uždrausti akcinės bendrovės „UTENOS TRIKOTAŽAS“ kreditoriams priverstinai išieškoti iš bendrovės dukterinių įmonių uždarosios akcinės bendrovės „Aboutwear“ ir akcinės bendrovės „Šatrija“.

Teisėja