Civilinė byla Nr. 2A-1619-781/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00379-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Draugų studija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Schenker“ ieškinį atsakovui UAB „Draugų studija“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Schenker“ (toliau - Ieškovas) pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Draugų studija“ (toliau - Atsakovas) 3 519, 70 Lt skolos, 100, 55 Lt palūkanų, 8, 05 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis suteikė Atsakovui krovinių vežimo paslaugas, tuo tarpu Atsakovas, įsipareigojęs sumokėti suteiktų paslaugų kainą, su Ieškovu pilnai neatsiskaitė, todėl pastarajam liko skolingas ieškiniu reikalaujamas sumas.
2012 m. sausio 16 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovas teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad jis Ieškovui už būsimas transportavimo paslaugas mokėjo išankstiniais pavedimais. 2011 m. liepos 1 d. ir 2011 m. liepos 22 d. Atsakovas pervedė į Ieškovo sąskaitą 3 655 Lt, kurie visiškai dengia Ieškovo manymu egzistuojantį įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 160523, 160524, 162411, 162229, 164755.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2012 m. spalio 1 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pakeitė 2012 m. sausio 16 d. preliminarų sprendimą, t. y. nutraukė bylą dalyje dėl 3 305, 18 Lt skolos, ir priteisė iš Atsakovo Ieškovui 315, 07 Lt skolos, 100, 55 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo 3 620, 25 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. vasario 10 d. (dalies skolos dengimo dienos), 6 procentus metinių palūkanų nuo likusios 315, 07 Lt sumos nuo 2012 m. vasario 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir 484 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš Atsakovo Ieškovui 786 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po ieškinio padavimo dienos bei preliminaraus sprendimo priėmimo Atsakovas 2012 m. vasario 10 d. sumokėjo Ieškovui 3 305, 18 Lt (apmokėtos sąskaitos - faktūros 160519,160521,160522), todėl šioje dalyje Ieškovui atsiėmus reikalavimus, byla buvo nutraukta. Teismas ginčo sprendimu paliko galioti preliminaraus sprendimo dalį dėl 100, 55 Lt palūkanų priteisimo. Teismas sutikęs su Atsakovo argumentais, kad 8, 05 procentų metinės palūkanos yra per didelės, jų dydį sumažino iki 6 procentų ir šioje dalyje sprendimą pakeitė, t.y. priteisė 6 procentus metinių palūkanų nuo 3 620, 25 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. vasario 10 d. (kai buvo sumokėta 3 305, 18 Lt) ir nuo likusios 315, 07 Lt dalies nuo 2012 m. vasario 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu Atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti Atsakovą pilnai atsiskaičiusiu su Ieškovu. Atsakovas nurodė, kad Ieškovas ieškinyje ginčija PVM sąskaitas-faktūras Nr. 160523, 160524, 162229, 162411, 164755, kurios buvo išrašytos Atsakovui ir kurios, Ieškovo teigimu, buvo neapmokėtos, tačiau Atsakovas yra pilnai apmokėjęs Ieškovo sąskaitas ir netgi permokėjęs Ieškovui. Atsakovas 2012 m. liepos 1 d. ir 2013 m. liepos 22 d. atliko išankstinius mokėjimus už būsimas transportavimo paslaugas ir šios sumos buvo didesnės nei Ieškovo ginčijama suma. Po bylos iškėlimo teisme Ieškovas pateikė/persiuntė Atsakovui PVM sąskaitas faktūras Nr. 160519, 160521, 160522, kurių neginčijo pareikštame ieškinyje kaip neapmokėtų, ir Atsakovas, patikrinęs duomenis pamatė, jog PVM sąskaitos-faktūros Nr. 160519, 160521, 160522 yra neapmokėtos, 2012 m. vasario 9 d. atliko mokėjimą į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą už šias PVM sąskaitas-faktūras. Nurodė, kad Ieškovas per laikotarpį nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. išrašė Atsakovui aštuonias PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma buvo 6 960, 18 Lt, o Atsakovas pagal tris mokėjimus sumokėjo Ieškovui 6 960, 18 Lt, ir tai įrodo pilną atsiskaitymą su Ieškovu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ieškovas prašė atmesti Atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti jo naudai 1 028, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Mano, kad Atsakovas dėl savo nerūpestingumo pats neapmokėjo sąskaitų laiku, dėl ko iš jo buvo pagrįstai priteistos palūkanos. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra be teisinių argumentų, todėl turi būti atmestas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar Atsakovas tinkamai vykdė prievolę atsiskaityti, ir ar dėl jos pažeidimo Ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą, reikalaujant pažeistų teisių gynimo (CPK 5 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Ieškovas Atsakovui teikė krovinių gabenimo paslaugas ir 2011 m. liepos 1 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 160523 602, 02 Lt sumai, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 160524 556, 43 Lt sumai, 2011 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 162229 223, 91 Lt sumai, 2011 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 162411 223, 91 Lt sumai ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 164755 1 913, 43 Lt sumai (viso 3 519, 70 Lt) (b. l. 8, 14, 20, 25, 31). Visų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo data yra kita diena po jų išrašymo. Atsakovui neatsiskaičius su Ieškovu pagal minėtas sąskaitas, Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 3 519, 70 Lt priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 16 d. preliminariu sprendimu visiškai patenkino Ieškovo reikalavimus (b. l. 49-50).
Atsakovas, teikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kartu pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad jis Ieškovui 2011 m. liepos 1 d. ir 2011 m. liepos 22 d. pervedė atitinkamai 3 470, 00 Lt ir 185, 00 Lt (b. l. 55). 2012 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2 Atsakovas Ieškovui pervedė papildomai 3 305, 18 Lt, todėl Ieškovas šioje dalyje ieškinį atsiėmė. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu bylą dalyje dėl 3 305, 18 Lt skolos nutraukė, ir priteisė likusią 315, 07 Lt skolą (b. l. 113-114).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu. 2011 m. liepos 1 d. ir 2011 m. liepos 22 d. atlikti mokėjimai patvirtina 3 655, 00 Lt sumos pervedimą į Ieškovo sąskaitą, o tai yra daugiau, nei reikalaujama priteisti pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 160523, Nr. 160524, Nr. 162229, Nr. 162411, Nr. 164755 (3 519, 70 Lt). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime apie minėtus mokėjimus nėra pasisakęs. Ieškovas nepaaiškino, kokių sąskaitų, įsiskolinimų apmokėjimui buvo skirtos šios lėšos, neįrodė, kad jomis turėjo būti apmokėtos kitos PVM sąskaitos-faktūros, todėl darytina išvada, jog Atsakovas šiais pavedimais padengė skolas pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 160523, Nr. 160524, Nr. 162229, Nr. 162411, Nr. 164755. Nors pats Ieškovas ieškinyje nenurodė, tačiau iš Atsakovo pateikto aiškinamojo rašto matyti, jog Ieškovas 2011 m. liepos 1 d. Atsakovui be jau nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų buvo išrašęs dar PVM sąskaitas faktūras Nr. 160521, Nr. 160519 ir Nr. 160522 atitinkamai 1 481, 58 Lt, 1 574, 10 Lt ir 384, 80 Lt sumai (b. l. 92-93). Taigi, Atsakovas pagal išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas-faktūras turėjo sumokėti Ieškovui 6 960, 18 Lt. Atsakovas pateiktais rašytiniais įrodymais (2011 m. liepos 1 d., 2011 m. liepos 22 d. ir 2012 m. vasario 10 d. pavedimais) įrodė šios sumos pervedimą Ieškovui, todėl konstatuotinas visiškas atsiskaitymas su Ieškovu.
Skundžiamas teismo sprendimas teisiškai ydingas ir tuo aspektu, kad priteista suma buvo Ieškovui sumokėta dar iki sprendimo priėmimo. Tokiu atveju teismas turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus materialaus ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimų dėl metinių palūkanų priteisimo.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, ieškinį atmesdamas kaip nepagrįstą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakovui kompensuotinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 72 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Schenker“ (į. k. 111552645) ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Schenker“ 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovo UAB „Draugų studija“ (į.k. 124380957) naudai.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė