(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių ūkininkės A. S., uždarosios akcinės bendrovės „Architektūra ir konstrukcijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės „ZSTATYBA“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje  Nr. e2-544-227/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ ieškinį atsakovėms ūkininkei A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Krekenavos projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Architektūra ir konstrukcijos“ bei uždarajai akcinei bendrovei „ZSTATYBA“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1.                      priteisti solidariai iš atsakovių ūkininkės A. S., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ 269 139,62 Eur skolos pagal 2017 m. liepos 20 d. subrangos sutartį                       Nr. 17/07/20/01, 2017 m. liepos 25 d. susitarimą Nr. 1 prie šios sutarties bei               2017 m. rugpjūčio 31 d. subrangos sutartį Nr.13/08/20/01 ir 2017 m. spalio 10 d.  susitarimą Nr. 2 prie šios sutarties;

1.2.                      priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ 6 722,89 Eur skolos pagal 2017 m. birželio 16 d.  subrangos sutartį Nr. 17/03/16/01;

1.3.                      priteisti solidariai iš atsakovių ūkininkės A. S., UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ 27 391,64 Eur delspinigių pagal visas sutartis;

1.4.                      priteisti solidariai iš atsakovių ūkininkės A. S., UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo;

1.5.                      priteisti solidariai atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė paaiškino, kad atliko sutartus darbus, parengė pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktus ir išrašė 7 sąskaitas. Atsakovai dokumentus priėmė, pasirašė, su juose nurodytais darbų ir medžiagų kiekiais bei nurodytomis sumomis sutiko, pastabų dėl terminų, trūkumų ar kokybės nepareiškė, tačiau už darbus neatsiskaitė.

3.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės UAB „Hausera“ reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovėms ūkininkei A. S., UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bendrai 269 139,62 Eur sumai, o UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ atžvilgiu – bendrai 303 254,15 Eur sumai, areštuotą turtą uždraudžiant parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto neužtenkant ir / ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovių ūkininkės A. S., UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, neviršijant 269 139,62 Eur, o UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ atžvilgiu – neviršijant 303 254,15 Eur, leidžiant atsiskaityti su ieškove UAB „Hausera“ pagal pareikštą ieškinį.

4.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad ieškinio suma atsakovėms yra didelė, atsakovių finansinė padėtis yra bloga, o atsakovei ūkininkei A. S. atstovauja jos tėvas, kuris yra abejotinos reputacijos asmuo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, be kitų spręstų procesinių klausimų, ieškovės prašymą patenkino: ieškovės UAB „Hausera“ 303 254,15 Eur dydžio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovėms ūkininkei A. S., UAB „Krekenavos projektai“, UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ ir UAB „ZSTATYBA“ priklausantį nekilnojamąjį, o jo nesant ar jo nepakankamai – likusiai sumai kilnojamąjį turtą, šio turto nepakankant – atsakovių banko sąskaitoje esančias lėšas, priklausančias atsakovėms ir esančias pas jas arba trečiuosius asmenis ar grynuosius pinigus kasoje. Uždraudė atsakovėms areštuotą turtą parduoti, dovanoti, keisti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias visas teises. Areštavus pinigines lėšas, esančias banke, leido jas naudoti atsiskaityti su ieškove ir privalomiems mokėjimams valstybei, bei kitus būtinus mokėjimus turtui išsaugoti ir išlaikyti.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tikėtina, jog ieškinio suma yra didelė. Teismas, nevertindamas ieškinio pagrįstumo, siekdamas užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti sprendimo įvykdymą, padarė išvadą, kad prašymas turi būti patenkintas, todėl areštavo atsakovėms priklausantį turtą, neviršijant ieškinio sumos – 303 254,15 Eur.

7.       Pirmosios instancijos teismas kita 2018 m. liepos 10 d. nutartimi, motyvuojant tuo, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties dalyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenurodytas atsakovės UAB „ZStatyba“ juridinio asmens kodas ir laikinoji apsaugos priemonė atsakovei ūkininkei A. S. taikyta 303 254,15 Eur sumai, kai jos atžvilgiu buvo prašoma areštuoti turtą 269 139,62 Eur sumai, ištaisė klaidas.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Atsakovė UAB „ZSTATYBA“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio – nepateikė 2016 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutarties, visi pateikti dokumentai yra be atsakovės vadovo parašų.

9.       Atsakovė ūkininkė A. S. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Teismas nevertino vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio tikėtino pagrįstumo. Atsakovės nuomone, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes nėra pateikti reikalavimus pagrindžiantys įrodymai.

9.2.                      Teismas, atsižvelgiant į 2018 m. liepos 10 d. nutartį dėl klaidų procesiniame sprendime ištaisymo, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis viršijo ieškinio sumą.

9.3.                      Vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.4.                      Pateikė 2016 m. vasario 26 d. paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutarties Nr. 0517/2016 kopijas, kurias prašo pripažinti neviešais duomenimis, nes jos sutartyse įvardytos konfidencialiomis. Taip pat prideda 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymo kopiją, 2018 m. birželio 29 d. pretenzijos-įspėjimo kopiją, 2018 m. liepos 9 d. rašto kopiją, 2018 n. kovo 1 d. užskaitymo akto kopiją.

10.       Atsakovė UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atsakovės atžvilgiu atmesti; leisti vykdyti nutartį skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Nutarties dalis dėl atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nemotyvuota.

10.2.                      Teismas nevertino vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškinio tikėtino pagrįstumo. Atsakovės nei rangos sutarties, nei subrangos sutarties, nei jungtinės veiklos sutarties nėra pasirašiusi.

10.3.                      Ieškovė neįrodė, o teismas net nevertino, kodėl atsakovės atžvilgiu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtu ar taptų neįmanomas.

11.       Atsiliepime į kitų atsakovių atskiruosius skundus atsakovė UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ prašo atskiruosius skundus patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais pagrindiniais argumentais, kaip ir atsakovės UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ atskirasis skundas.

12.       Atsiliepime į kitų atsakovių atskiruosius skundus ieškovė prašo skundus atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas tinkamai atliko pateikto ieškinio ir priedų preliminarų įvertinimą bei pagrįstai nustatė, kad ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas – skundų teiginiai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o ne su preliminariu ieškinio pagrįstumo vertinimu.

12.2.                      Nė vienas iš atskiruosius skundus pateikusių bylos dalyvių nepaneigė teismų praktikoje suformuluotos prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos.

12.3.                      Dalies atsakovių byloje pasirinktos gynybinės versijos rodo akivaizdų jų elgesio nesąžiningumą ir ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pirmiausia pastebi, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos visoms keturioms atsakovėms, ieškinyje dėl atskirų reikalavimų įvardytoms solidariomis bendraskolėmis, tačiau tik trys iš jų pateikė atskiruosius skundus dėl nepagrįstai joms taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

15.       CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, kuri apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio / atskirojo skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai). Todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio                   1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti nei skundo argumentų sąrašo, nei pradėti analizuoti argumentus, kuriais skunde nesiremiama (išskyrus atvejus, nustatytus CPK 320 straipsnio 2 dalyje) ar peržiūrėti apskųsto procesinio sprendimo dalį dėl tų subjektų, kurie nėra pateikę skundų (taip pat žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo                    2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

16.       Šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, nors laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos visoms keturioms atsakovėms, tik trys iš jų pateikė atskiruosius skundus dėl nepagrįstai joms taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Procesinio bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnis) kiekvienas iš bendrininkų veikia savo vardu (CPK 44 straipsnio 1 dalis) ir jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitytinai ir teise į apeliaciją, naudojasi savarankiškai ir dispozityviai (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju yra saistomas atskiraisiais skundais apibrėžtų apeliacinio nagrinėjimo ribų ir įvertina tik pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskiruosius skundus padavusioms apeliantėms egzistavimą. Atitinkamai, apeliacijos objektas nagrinėjamu atveju yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovėms ūkininkei A. S., UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „ZSTATYBA“.

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Apeliantės atskiruosiuose skunduose ginčija abiejų šių sąlygų egzistavimą.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

18.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš viso nevertino vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino ieškinio pagrindimo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, nes ši teismo klaida gali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme.

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje                  Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015;                 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015;                     2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

21.       Nagrinėjamu atveju apeliantės neįrodinėja ieškovės pateikto ieškinio formos ir turinio neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams, o apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą. Savo ruožtu apeliančių argumentai dėl, jų nuomone, (ne)sudarytos jungtinės veiklos ar rangos (subrangos) sutarties, jų teisėtumo ir įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Todėl apeliančių argumentai dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, kaip pirmosios būtinos sąlygos areštui taikyti, nebuvimo, atmestini.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

23.       Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliančių argumentams dėl kitos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – neegzistavimo.

24.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iš esmės vieninteliu pagrindu – didele ieškinio suma.

25.       Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje               Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016;               2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje                        Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016;                    2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje                     Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė atsakovių nesąžiningumo neįrodė – nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovių nesąžiningumą, t. y. jų ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad atsiliepime į atskiruosius skundus papildyta ieškovės pozicija dėl dalies atsakovių nesąžiningumo joms neigiant sudarius sutartį(is) vėlgi yra teisiškai nereikšminga, nes tai yra procesinė šalies pozicija byloje, kuri gali keistis.

27.       Atsakovių turtinė padėtis taip pat šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens finansine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje                          Nr. e2-1556-464/2017).

28.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta anksčiau, bei tai, jog asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo                                  2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje                        Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovių siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jai (ieškovei), kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs ir tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovėms ūkininkei A. S., UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „ZSTATYBA“, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovėms ūkininkei A. S., UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ bei UAB „ZSTATYBA“ atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ prašymas leisti nutartį vykdyti skubiai nenagrinėtinas, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja iš karto (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 339 straipsnis).

29.       Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis, kuria ištaisyti skundžiamos nutarties rašymo apsirikimai, yra sudėtinė skundžiamos teismo nutarties dalis (CPK 276 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                       Nr. 2-777/2011). Apeliacinės instancijos teismas atskirai atkreipia dėmesį, kad dalis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties, kuria ištaisyti skundžiamos nutarties rašymo apsirikimai, neatitinka procesinio sprendimo trūkumų (klaidos taisymo) instituto esmės ir paskirties, nes ja buvo išspręstas ne tik rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas (nenurodytas juridinio asmens kodas), bet ir pakeista 2018 m. liepos 10 d. nutarties esmė, t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės ūkininkės A. S. atžvilgiu mastas (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

30.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamą nutartį, taip pat turėtų būti panaikinta ir jo sudėtine dalimi esanti Panevėžio apygardos teismo                  2018 m. liepos 10 d. nutartis, kuria ištaisyti skundžiamos nutarties rašymo apsirikimai. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantės atskiruosiuose skunduose atskirai neprašoma panaikinti nutarties, kuria ištaisyti skundžiamos nutarties rašymo apsirikimai, tačiau atskiruosiuose skunduose nesutinkama ir su šia nutartimi. Atsižvelgęs į atskirųjų skundų pagrindą, skundžiamos nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, tai, kad nutartis, kuria ištaisyti skundžiamos nutarties rašymo apsirikimai, yra sudėtinė skundžiamos teismo nutarties dalis, o anksčiau nuryta teisės normos taikymo klaida (nutarties 29 punktas) negali likti neištaisyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas panaikinti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį, kuria ištaisyti skundžiamos nutarties rašymo apsirikimai.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

31.       Atsakovė ūkininkė A. S. pateikė 2016 m. vasario 26 d. paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. gegužės 20 d. rangos sutarties Nr. 0517/2016 kopijas, kurias prašo pripažinti neviešais duomenimis, nes jos sutartyse įvardytos konfidencialiomis. Taip pat prideda 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymo kopiją, 2018 m. birželio 29 d. pretenzijos-įspėjimo kopiją, 2018 m. liepos 9 d. rašto kopiją, 2018 m. kovo 1 d. užskaitymo akto kopiją.

32.       Atsakovė UAB „Architektūra ir konstrukcijos“ pateikė 2016 m. liepos 14 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento kopiją ir                              2018 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašto Nr. 17.2.-4779 kopiją.

33.       Teismų praktikoje pripažįstant, kad pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai, susiję su šalių teisiniais santykiais ir jų turiniu, nagrinėjamu atveju nenustačius, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą, negali turėti įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl spręsti dėl pateiktų naujų įrodymų, kuriais įrodinėjamas teisinių santykių neegzistavimas arba jų turinys, pridėjimo prie bylos klausimo nėra pagrindo (CPK 180, 185, 314 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovėms ūkininkei A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Architektūra ir konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 302847303) bei uždarajai akcinei bendrovei „ZSTATYBA“ (juridinio asmens kodas 300713679), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ (juridinio asmens kodas 148415772) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ūkininkei A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Architektūra ir konstrukcijos“ (juridinio asmens kodas 302847303) bei uždarajai akcinei bendrovei „ZSTATYBA“ (juridinio asmens kodas 300713679) atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartyje, panaikinti.

Teisėja        Danguolė Martinavičienė